Byla 3K-3-254/2009
Dėl neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys – R. J. ir A. J. B

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Antano Simniškio ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. M. ir B. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. M. ir B. M. ieškinį atsakovams UAB „BTA draudimas“ ir VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai dėl neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys – R. J. ir A. J. B.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai, remdamiesi CK 6.250 straipsniu, prašė priteisti solidariai iš atsakovų 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nurodydami, kad šios žalos atlyginimą prašo priteisti už išgyvenimus, patirtus susirgus jų dukteriai M. M. M., gimusiai 2002 m. gruodžio 13 d. Ieškovų teigimu, 2004 m. balandžio 17 d. jų dukteriai pakilo temperatūra iki 400 C, todėl buvo kviečiama į namus greitoji medicinos pagalba. Atvykusi vaikų ligų gydytoja R. J. mergaitę apžiūrėjo, vaistų recepto nerašė, rekomendavo vartoti namuose turėtus vaistus. Gydytoja nesiūlė vežti mergaitės į ligoninę ar atlikti papildomų tyrimų. Dukters būklė negerėjo, todėl 2004 m. balandžio 18 d. vėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykęs vaikų ligų gydytojas A. J. B. mergaitę apžiūrėjo, pasiūlė vartoti vaistus nuo ausų uždegimo. Gydytojas nesiūlė vežti dukters į ligoninę ar atlikti tyrimų, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė, rekomendavo kreiptis į šeimos gydytoją. Po šio gydytojo apsilankymo dukters būklė ne gerėjo, o tik blogėjo. Kitos dienos rytą iškviesta šeimos gydytoja apžiūrėjo mergaitę ir, įtardama trūkusį apendicitą, liepė kuo skubiau vežti į ligoninę, kurioje, atlikus kraujo ir šlapimo tyrimus, buvo konstatuota, kad mergaitės būklė kritiška, ji paguldyta į Intensyviosios terapijos skyrių. Ieškovams sutikus, jų dukteriai buvo padaryta apendicito šalinimo operacija, tačiau po jos paaiškėjo, kad tai ne apendicitas, o stipri infekcija, apėmusi gerklę, ausis, pilvaplėvę ir inkstus. Ieškovų teigimu, ligoninės gydytojai leido suprasti, kad liga buvo uždelsta, suteikus reikiamą pagalbą nors dieną anksčiau, nereikėtų kovoti dėl jos gyvybės. Ieškovai laiko, kad VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties gydytojai, teikę jų dukteriai medicinines paslaugas, nebuvo maksimaliai rūpestingi, atidūs ir dėmesingi, todėl nenustatė tikrosios diagnozės ir skyrė netinkamą gydymą. Dėl to, kad dukters sveikata buvo kritinės būklės, mergaitė ilgą laiką buvo gydoma Intensyviosios terapijos skyriuje, jai buvo atlikta nereikalinga operacija, vėliau kilo įvairių komplikacijų, dėl kurių vėl teko gydytis Intensyviosios terapijos skyriuje, ieškovai teigia patyrę didelių sukrėtimų ir išgyvenimų (dvasinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, taip pat išlaidų vaistams, vitaminams, sanatorijoms, kelionėms), juntamas skausmas neleido tinkamai atlikti tiesioginio darbo, dėl vaiko slaugymo ir sanatorinio gydymo teko skubiai eiti atostogų. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. gegužės 28 d. sprendimu buvo konstatuota, kad 2004 m. balandžio 17-18 d. ieškovų dukteriai VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje greitosios medicinos pagalbos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino: priteisė ieškovams iš atsakovo UAB „BTA draudimas“ 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė.

7Teismas nustatė, kad 2006 m. balandžio 17 d. vaikų ligų gydytoja R. J. atvyko pas pacientę M. M. M., kuri trečią dieną karščiavo (temperatūra 400 C), į namus; apžiūrėjusi pacientę, diagnozavo ūminę virusinę respiracinę infekciją, ūminį tonzilitą, kvietimo kortelėje Nr. 8899 pažymėjo, kad rekomenduoja gydymą (nenurodyta kokį), skiria vaistus, į ligoninę vykti atsisakyta (atsisakymas neįformintas parašu), pataria gydytis pas šeimos gydytoją, būtina aktyvi gydytojo priežiūra. 2006 m. balandžio 18 d. vaikų ligų gydytojas A. J. B. atvyko pas pacientę M. M. M., kuri ketvirtą dieną karščiavo (temperatūra 37,80 C), į namus; apžiūrėjęs pacientę, diagnozavo ūminį virusinį ausies uždegimą, kvietimo kortelėje Nr. 9001 pažymėjo, kad rekomenduoja gydymą antibiotikais (nurodė, jog tėvai vaistų turėjo, tačiau neužrašė jų pavadinimo, vartojimo būdo, dozės) ir ausų lašais, į ligoninę vykti atsisako (atsisakymas neįformintas parašu), būtina aktyvi gydytojo priežiūra. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. 4A-103-310K nurodyta, kad 2006 m. balandžio 18 d. VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties vaikų ligų gydytojas A. J. B., kurio licencijos galiojimo laikas buvo pasibaigęs, neteisėtai teikė asmens sveiktos priežiūros paslaugas pacientei M. M. Matelytei ir taip pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 1, 5 dalis. VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis yra sudariusi su UAB „BTA draudimas“ sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartį.

8Remdamasis VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus 2008 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-44 „Vaikų neatidėliotinos pagalbos algoritmai“, kuriame nurodyta, kad į ligoninę vežami karščiuojantys kūdikiai ir vyresni vaikai, jei temperatūra didesnė nei 38,50 C ir tęsiasi tris paras, teismas darė išvadą, jog gydytojai R. J. ir A. J. B., neveždami M. M. M. į ligoninę, kai greitosios medicinos pagalba buvo kviečiama kelis kartus, karščiavimas mergaitei tęsėsi kelias dienas, buvo aukšta temperatūra, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai. Pažymėjęs, kad, pacientui atsisakius vykti į ligoninę, atsisakymas įforminamas paciento parašu (Sveiktos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. 687 „Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo), teismas, atsižvelgęs į tai, jog greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėse Nr. 8899 ir Nr. 9001 nėra paciento parašo (CPK 197 straipsnio 2 dalis), nesutiko su gydytojų teiginiais, kad buvo pasiūlyta vežti ieškovų dukterį į ligoninę, tačiau motina atsisakė tai daryti. Teismas laikė, kad, nesant kvietimo kortelėse įrašų apie atsisakymą, nėra pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimu, jog jai nebuvo siūloma kartu su dukteria vykti į ligoninę, tik rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Teismas darė išvadą, kad gydytojų R. J. ir A. J. B., kaip savo srities specialistų, medicininės paslaugos ieškovų dukteriai nebuvo suteiktos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Laikydamas, kad šis tinkamos būtinosios medicininės pagalbos nesuteikimas lėmė tai, jog uždegimas ir karščiavimas tęsėsi, todėl pacientė buvo paguldyta į ligoninę, teismas konstatavo, kad gydytojų R. J. ir A. J. B. kaltė nebuvo paneigta, todėl turi būti atlyginta padaryta žala. Teismas laikė, kad neturtinė žala ieškovams, pacientės tėvams, buvo padaryta dėl ypatingo dvasinio bei fizinio tėvų ir vaikų ryšio. Pažymėjęs, kad asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl vaiko ligos, teisinga priteisti pagal konkrečias bylos aplinkybes neturtinės žalos atlyginimą, kurio dydis nustatytinas atsižvelgiant į tėvų patirtus dvasinius išgyvenimus dėl vaiko sveikatos būklės, patirtą emocinį stresą ir bendravimo galimybių sumažėjimą, sprendė, jog ieškovų prašomos neturtinės žalos atlyginimo dydis (20 000 Lt) atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-6 patvirtinto Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo tvarkos aprašo 14.1 punkte nurodyta, jog draudėjo veiksmai, kuriais padaryta tik neturtinė žala, laikytini nedraudiminiu įvykiu, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Tačiau, pažymėjęs, kad draudimo paskirtis yra draudiminio įvykio atveju, atsižvelgiant į sutartos draudimo sumos maksimalią ribą, kompensuoti patirtus nuostolius, laikydamas, jog, sudarant sutartį, turėjo būti atsižvelgta į greitosios medicinos pagalbos stoties vykdomą specifinę veiklą, į tai, kad gydytojams taikomi maksimalaus atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo kriterijai, dėl jų vykdomos sveiktos priežiūros veiklos gali atsirasti ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala, teismas nurodė, jog draudimo sutartyje turėjo būti aptarti ir draudiminiai, ir nedraudiminiai atvejai. Pažymėjęs, kad nedraudiminiai įvykiai sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o jei yra abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), teismas sprendė, kad, neaptarus atsakovų sudarytoje draudimo sutartyje, kas laikytina nedraudiminiais įvykiais, atsakomybė tenka atsakovui UAB „BTA draudimas“.

9Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „BTA draudimas“ apeliacinį skundą, 2009 m. kovo 10 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, neatskleidęs bylos esmės, nes nenustatė, ar trečiųjų asmenų – gydytojų R. J. bei A. J. B. – veiksmus ir padarytą žalą sieja priežastinis ryšys, t. y. nepatikrino, ar gydytojai tinkamai diagnozavo ligą ir parinko reikiamą gydymą, ar ligoninėje jų nustatyta diagnozė buvo patikrinta, ar ji pasitvirtino (nepasitvirtino). Teisėjų kolegijos nuomone, neišsiaiškinus išvardytų aplinkybių, nebuvo galima nustatyti atsakingų subjektų, jeigu buvo padaryta ieškovų nurodoma žala. Laikydama, kad, nesurinkus naujų įrodymų, negalima spręsti dėl trečiųjų asmenų (gydytojų) kaltės, teisėjų kolegija darė išvadą, jog pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismą pagrįstai konstatavusiu, kad gydytojai padarė formalių pažeidimų (nebuvo gautas pacientės tėvų rašytinis atsisakymas vykti į ligoninę; buvo pasibaigęs gydytojo A. J. B. licencijos galiojimo laikas), tačiau darė išvadą, jog tokie pažeidimai negalėjo turėti įtakos neturtinės žalos atsiradimui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog gydytojai turėjo vežti ieškovų dukterį į ligoninę, tačiau nesiaiškino ir nenustatė, ar gydytojai suteikė tinkamas paslaugas ir paskyrė reikiamą gydymą, ar šeimos gydytojo, ligoninės medikų veiksmai buvo adekvatūs susidariusiai situacijai, ar šie medicinos darbuotojai teisingai nustatė diagnozę ir ėmėsi būtinų gydymo priemonių. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgtina į tai, kad ligoninėje ieškovų dukteriai buvo atlikta nereikalinga apendicito operacija, ten prasidėjo ligos komplikacijos. Remdamasi trečiųjų asmenų (gydytojų) atsiliepime į ieškinį išdėstytais paaiškinimais (jų diagnozuotas ausų uždegimas vėliau pasitvirtino ligoninėje; jie skyrė tinkamus vaistus ir paskirtas gydymas davė rezultatų, nes antrą kartą kviečiant greitąją medicinos pagalbą mergaitės temperatūra buvo nukritusi; ligoninėje medikai net neapžiūrėjo mergaitės ausų, nesivadovavo elementariomis žiniomis apie vaikų anatomiją, todėl be reikalo operavo ieškovų dukterį; ligoninėje per medicinos įrenginius galėjo patekti infekcija, kuri lėmė plaučių uždegimą, komplikacijas), teisėjų kolegija darė išvadą, kad nenustatyti trečiųjų asmenų neteisėti veiksmai, todėl, nagrinėjant bylą iš naujo, būtų tikslinga surinkti įrodymus apie ieškovų dukteriai suteiktas gydymo paslaugas ir nustatytas diagnozes poliklinikoje, ligoninėje. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, reikalingos specialios žinios atsakyti į bylai reikšmingus klausimus dėl gydymo paslaugų kokybės ir suteiktų paslaugų pasekmių, todėl svarstytina dėl teismo ekspertizės skyrimo. Neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teisėjų kolegija laikė svarbiu išsiaiškinti, ar ieškovai patys laiku kreipėsi į medikus, ar iki kreipimosi tinkamai gydė vaiką savo iniciatyva ir nesudarė prielaidų žalai padidėti ar atsirasti. Atkreipusi dėmesį į tai, kad reikalavimą atsakovui UAB „BTA draudimas“ ieškovai grindžia jo ir atsakovo VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties sudaryta sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartimi, teisėjų kolegija pažymėjo, jog, sprendžiant, ar draudėjo veiksmai, kuriais padaryta neturtinė žala, pripažintini draudiminiu įvykiu, būtina aiškintis tikruosius šalių ketinimus sudarant sutartį.

11III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovai L. M. ir B. M. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pažeidė proceso koncentracijos ir operatyvumo principus (CPK 7 straipsnis), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktikos; taip pat nesilaikė pareigos motyvuoti daromas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punktas), nes nenurodė jokių argumentų, kodėl skundžiamoje nutartyje išvardytų papildomai tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų negali ištirti ir išreikalauti pats apeliacinės instancijos teismas, kokios procesinės teisės normos pažeidimą laiko pagrindu konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą ar esminį civilinio proceso teisės normų pažeidimą, lemiantį bylos perdavimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Abstraktūs ir formalūs apeliacinės instancijos teismo motyvai, kad neatskleista bylos esmė, nepakankami nuspręsti perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasatorių teigimu, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino aplinkybes bei įrodymus, susijusius su neturtine žala, ieškovų patirta dėl nerūpestingų ir neatidžių atsakovo VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų veiksmų gydant jų dukterį. Jeigu apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, jis pagal įstatymą privalėjo savarankiškai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktus, laikėsi įrodinėjimo taisyklių, taip pat galėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus apie ieškovų dukteriai suteiktas gydymo paslaugas poliklinikoje, ligoninėje, šiose įstaigose nustatytas diagnozes, paskirti teismo ekspertizę ir, ją gavęs, priimti byloje galutinį sprendimą. Kasatorių nuomone, skundžiamos nutarties motyvai nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netyrė esminių šios bylos aplinkybių; priešingai, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir išdėstė teisinius argumentus, kuriais remdamasis konstatavo ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, nesutikimą su kasaciniu skundu iš esmės grįsdamas argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė, kas yra kaltas dėl ieškovų dukteriai padarytos žalos. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas neturėjo galimybės spręsti dėl kitų asmenų (VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės ar šeimos gydytojų), galbūt prisidėjusių prie žalos pacientei padarymo, nes jie nebuvo įtraukti į civilinę bylą ir išklausyti teisme. Neįtraukus į bylą naujų proceso šalių, neišreikalavus iš jų naujų duomenų apie ieškovų dukters gydymą, neįvertinus galimybės skirti teismo ekspertizę, neįmanoma išnagrinėti bylos apeliacinės instancijos teisme.

14Atsakovo „BTA draudimas“, trečiųjų asmenų R. J. ir A. J. B. pateiktus atsiliepimus į kasacinį skundą atsisakyta priimti kaip neatitinkančius įstatyme atsiliepimams į kasacinius skundus keliamų reikalavimų (CPK 347 straipsnio 3 dalis, 351 straipsnio 1 dalis).

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui

18Siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę ir užtikrinti operatyvesnį teismo procesą, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Polygrade L.L.C.“ ir UAB „Jurstamus“ v. M. S. firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B.M. M., I. M. v. G.G. L., L. M., R. J. M., bylos Nr. 3K-3-576/2004; kt.). Vienas iš tokių atvejų yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Panevėžio balsas“ v. UAB „Eksena“, bylos Nr. 3K-3-244/2009; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009; 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-61/2009; kt.). Taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalauta, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Algerta“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-576/2007; 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Panevėžio balsas“ v. UAB „Eksena“, bylos Nr. 3K-3-244/2009).

19Teisėjų kolegija sutinka su kasatorių argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos pirmiau nurodytos proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įvertino joje esančius įrodymus ir išdėstė teisinius argumentus, kuriais remdamasis konstatuoja ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar tretieji asmenys (gydytojai R. J. ir A. J. B.) tinkamai diagnozavo ieškovų dukters ligą ir paskyrė reikiamą gydymą, t. y. ar jų veiksmus (neveikimą) ir atsiradusią neturtinę žalą sieja priežastinis ryšys. Iš esmės tik šių motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo pagrįstumo, neatskleidė bylos esmės, nes nevisiškai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes. Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija negali sutikti, nes apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o kai apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida, – turi ir pareigą iš naujo tirti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines aplinkybes. Tai iš dalies ir padarė apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus bei ieškovų nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialinės ir proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo trūkumus; manydamas, kad į bylą pateiktų įrodymų neužtenka, galėjo pasiūlyti šalims pateikti reikalingus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), prireikus, paskirti teismo ekspertizę (CPK 212 straipsnis) ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad proceso teisės normų pažeidimas ar netinkamas taikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl padaryto pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokiu atveju byla gali būti grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ne besąlygiškai, o tik tada, kai padarytų pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-61/2009; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. E. Š., R. Š., bylos Nr. 3K-3-184/2008; kt.). Dėl nurodytų priežasčių ši byla taip pat negalėjo būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs proceso ir materialinės teisės normų (draudimo sutarties aiškinimo) pažeidimų, privalėjo pats ištaisyti nurodytas klaidas, bet ne perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktikos, ir tai yra pagrindas panaikinti nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

21Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

22Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai, remdamiesi CK 6.250 straipsniu, prašė priteisti solidariai iš... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu... 7. Teismas nustatė, kad 2006 m. balandžio 17 d. vaikų ligų gydytoja R. J.... 8. Remdamasis VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties... 9. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė... 11. III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą... 12. Kasaciniu skundu ieškovai L. M. ir B. M. prašo panaikinti Panevėžio... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas VšĮ Panevėžio miesto greitosios... 14. Atsakovo „BTA draudimas“, trečiųjų asmenų R. J. ir A. J. B. pateiktus... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą iš naujo... 18. Siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus,... 19. Teisėjų kolegija sutinka su kasatorių argumentu, kad apeliacinės... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 21. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 22. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...