Byla 1A-510-245-2014

Dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, nuteistajam A. B., gynėjui advokatui Alfredui Besuspariui, civilinio ieškovo A. R. J. atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo atstovo advokato Sauliaus Urbonavičiaus apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

2vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. (2007-06-28 įst. red., BK 3 str. 2 d.) paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. B. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms,

3vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, nuteistajam A. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

4vadovaujantis BK 64 str., į bausmės laiką įskaityta suėmime išbūtas laikas nuo 2013-06-10 iki 2013-06-28,

5taip pat iš dalies tenkintas nukentėjusiojo A. R. J. civilinis ieškinys, priteista iš A. B. A. R. J. 5368 Lt neturtinės žalos atlyginimo, civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ atlyginus turtinę ir neturtinę žalą, likusioje dalyje civiliniai ieškiniai atmesti,

6teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7A. B. 2011 m. lapkričio 4 d., 17 val. 20 min., ( - ), Prienų rajone, kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 35 km. 900 m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kadangi 2011-03-30 teisė vairuoti transporto priemones atimta, vairavo techniškai netvarkingą jam priklausantį traktorių MTZ 50, valst. Nr. ( - ), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punktą, nurodantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, 246.5 punktą, nurodantį, kad transporto priemone važiuoti draudžiama tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai, neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtino avarinio sustojimo ženklo, t. y. tamsiu paros metu vairavo techniškai netvarkingą traktorių, kurio nedegė nei vienas galinis žibintas, tuo paskui važiuojančiai transporto priemonei sukeldamas sunkiai pastebimą kliūtį, dėl ko paskui ta pačia kryptimi važiavęs automobilis MERSEDES BENZ, valst. Nr. ( - ), vairuojamas A. R. J., trenkėsi į traktoriaus galinę kairę dalį, po susidūrimo su traktoriumi automobilis MERSEDES BENZ išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur į jį trenkėsi paskui priešpriešine eismo juosta jo važiavimo kryptimi važiavęs automobilis PORSCHE CAYENNE, valst. Nr. ( - ), vairuojamas R. P., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu A. R. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir sugadinti automobiliai MERSEDES BENZ, valst. Nr. ( - ), ir PORSCHE CAYENNE, valst. Nr. ( - ).

8Civilinis ieškovas A. R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendžio dalį, kuria jo pareikštas civilinis ieškinys A. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas tik iš dalies, ir patenkinti jo reikalavimą priteisti iš A. B. 150 000 Lt neturtinės žalos. Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas nuosprendį, pilnai neatsižvelgė į civilinio ieškovo patirtus išgyvenimus ir sužalojimus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos atlyginti neturtinę žalą. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų civilinis ieškovas neteko dalies darbingumo, buvo sužalota jo sveikata, kas laikytina konstitucine vertybe. Net praėjus daugiau kaip dvejiems metams po įvykio, civilinis ieškovas jaučia neigiamas kaltininko sukelto autoįvykio pasekmes. Teismas neteisingai įvertino civilinio ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus ir šio įvykio pasekmes tolimesniam civilinio ieškovo gyvenimui. Civilinis ieškovas patyrė sunkius sveikatos sutrikdymus, dėl kurių aštuonis mėnesius praleido negalėdamas atsikelti iš lovos, buvo visiškai priklausomas nuo trečiųjų asmenų pagalbos, t. y. patyrė ne tik faktinius nepatogumus, bet ir dvasinį diskomfortą. Civilinis ieškovas ir praėjus daugiau kaip dvejiems metams po autoįvykio turi vaikščioti su lazdele, pats negali vairuoti transporto priemonės, kas apsunkina jo kasdienį gyvenimą ir padaro priklausomą nuo kitų asmenų. Teismas nevertino aplinkybių, kad po autoįvykio civilinio ieškovo regėjimas pablogėjo ir tai yra tiesioginis priežastinis ryšys su kaltinamojo veiksmais, sukėlusiais autoįvykį. Teismas netinkami įvertino visas bylos aplinkybes, atlaidžiai vertino kaltininko veiksmus ir per neįprastai maža suma įvertino civilinio ieškovo patirtą neturtinę žalą, neatsižvelgdamas į ilgą gydymo laikotarpį ir liekamąsias pasekmes.

9Teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

10Civilinio ieškovo A. R. J. atstovo advokato Sauliaus Urbonavičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

11Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Apeliaciniame skunde prašoma visiškai tenkinti civilinio ieškovo pareikštą 150 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau civilinio ieškovo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti.

12Remiantis BPK 44 str. 10 d., 109 str. nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. R. J. pareiškė civilinį ieškinį atlyginti 161 541, 67 Lt žalą, kurią sudaro 11 541,67 Lt turtinė žala ir 150 000 Lt neturtinė žala (T. 1, b. l. 104-125). Nukentėjusysis nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, mano, kad teismas nepakankamai įsigilino į jo padėtį, kurioje šis atsidūrė dėl autoįvykio metu jam padarytų sveikatos sutrikdymų.

13Dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant su vertinamaisiais aspektais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą ir toliau formuojamą teismų praktiką, kuri jau patikrinta ir įtvirtinta ar, priešingai, paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis.

14Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio klausimą, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo A. B. padaryto nusikaltimo pobūdį, aplinkybes, kaltę, jo turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes. Nors nusikalstama veika padaryta neturint savanaudiškų tikslų, ne tyčia, piktybiškai, o veikiant neatsargiai, tačiau būtina įvertinti tai, jog A. B. padarė grubų, šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Jis vairavo traktorių ne tik neturėdamas teisės tai daryti (specialioji teisė vairuoti transporto priemones 2011-03-30 iš jo buvo atimta), bet ir neblaivus, be to, traktorius buvo techniškai netvarkingas – nedegė nei vienas galinis žibintas. Atkreiptinas dėmesys, kad transporto priemonės vairavimas yra padidintos rizikos veikla, suponuojanti ypatingą vairuotojų atsakomybę ir reikalavimą būti ypač atidiems ir rūpestingiems. Nagrinėjamu atveju nuteistasis elgėsi ypač nerūpestingai kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir sukėlė fundamentalios asmeninės vertybės - sveikatos pažeidimą. Tai, jog nuteistasis yra nedirbantis, registruotas darbo biržoje, tačiau nedarbo draudimo išmokos negaunantis, nėra lemiamas veiksnys nepagrįstai mažos neturtinės žalos priteisimui. Pažymėtina tai, kad A. B. yra darbingo amžiaus, sveikatos problemų, dėl kurių būtų sumažėjęs jo darbingumo lygis, neturi, taip pat neturi nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių.

15Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar įmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Be abejo, reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-511/2004, 3K-3-87/2007, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

16Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą, įvertina specialisto išvadoje Nr. G 49/12(06) nurodytus A. R. J. patirtus sužalojimus, t. y. muštinė nosies srities žaizda, kairės akies obuolio sumušimas, kraujosruva kairės akies tinklainėje, trauminė galvos smegenų liga, dešinės pusės III, V ir kairės pusės II šonkaulių lūžimai, dešinio šlaunikaulio skeveldrinis lūžimas, kurie kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (T. 1, b. l. 99-101). Nors nukentėjusiajam po minėtos išvados padarymo paūmėjo kairės akies regos sutrikimai, tačiau naujai paskirtos ekspertizės rezultatas – specialisto išvada Nr. G 706/13(06) pateikė nepakitusią sveikatos sutrikdymo masto kvalifikaciją (T. 4, b. l. 41-44). Analizuojamu atveju, nukentėjusiajam A. R. J. abiejų akių trumparegystė nustatyta nuo 1978 m., iki 2011-11-04 autoįvykio jo regėjimo aštrumas kaire akimi buvo 0,3, o dešine akimi – 0,2. Vis dėlto, specialisto išvada Nr. G 706/13(06) konstatuota, jog regėjimo aštrumo pablogėjimas sietinas ne su ankstesnių ligų progresavimu, o būtent su 2011-11-04 įvykio metu patirta kairės akies trauma. Regėjimo aštrumas sumažėjo nuo 0,3 iki visiško aklumo kaire akimi, dėl ko A. R. J. prarado 20 % bendrojo darbingumo. Taigi, nors sveikatos sutrikdymo mastas nepasikeitė, tačiau liekamieji reiškiniai nukentėjusiojo bus jaučiami visą likusį gyvenimą, nes kairės akies rega nebeatstatytina. Todėl pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, jog pirmos instancijos teismas nepakankamai įsigilino į nukentėjusiojo padėtį po autoįvykio, t. y., kad jis neteko dalies darbingumo ir net praėjus daugiau kaip dviems metams po įvykio jaučia neigiamas eismo įvykio sukeltas pasekmes, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

17Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Nagrinėjamu atveju kilę padariniai buvo ilgalaikiai – nukentėjusysis dėl šonkaulių bei šlaunikaulio skeveldrinio lūžio aštuonis mėnesius buvo priverstas gulėti lovoje, negalėjo savarankiškai savimi pasirūpinti, buvo priklausomas nuo trečiųjų asmenų pagalbos, kas neabejotinai kėlė ne tik fizinį, bet ir dvasinį diskomfortą. Apakimo viena akimi apskritai nebeįmanoma pašalinti ir tai tęstinio pobūdžio liekamoji pasekmė. Todėl apygardos teismas priteistinos neturtinės žalos dydį vertina ir „perspektyviąja“ prasme, t. y. priteisiamas toks neturtinės žalos dydis, kuris kompensuotų ir išgyvenimus bei susirūpinimą dėl ateityje kilsiančių nepatogumų, rūpesčių. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl patirtų dvasinių traumų būtų kreipęsis pagalbos į psichologus ar psichiatrus, tačiau akivaizdu, kad A. R. J. patirti sužalojimai turėjo ir turės įtakos jį supančios aplinkos visokeriopam pažinimui, asmeniniam gyvenimui, vidiniam pasauliui, profesinei ir darbinei veiklai, fizinei bei psichinei savijautai, gyvenimo kokybei. Atsižvelgiama ir į tai, jog nuo avarijos padarymo jau praėjo beveik treji metai, tačiau nukentėjusysis vis dar priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos, kaip teigiama apeliaciniame skunde, jam tenka vaikščioti su lazdele, pats negali vairuoti transporto priemonės. Atsižvelgiant į visa tai, negalima formaliai apsiriboti tuo, jog buvo padarytas tiesiog nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesigilinant į liekamąsias nusikaltimo padarymo pasekmes.

18Aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas tinkamai aiškino transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimą ir pagrįstai atsižvelgė, jog nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Ši bendroji taisyklė išvedama iš to, jog civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai, vadovaujamasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (kasacinė nutartis Nr. 2K-280/2014). Iš bylos duomenų matyti, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, vadovaujantis gautu prašymu, žalos įvertinimu bei kitais nuostolio dydį patvirtinančiais dokumentais, pagal Standartines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47, A. R. J. atlygino maksimalią – 8632 Lt sumą neturtinei žalai kompensuoti (T. 4, b. l. 5).

19Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama, įvertinus jau atlygintą draudimo bendrovių sumą, neturtinės žalos nuo 2000 Lt iki 40 000 Lt. Paprastai priteisiama iki 10 000 Lt tais atvejais, kai nukentėjusiajam nustatomi nedaugybiniai lūžiai, asmuo būna nedarbingas iki kelių mėnesių, konstatuojami įvairūs nesunkūs sumušimai ir pan., pavyzdžiui, kasacinės bylos: 2K-821/2007 (5000 Lt – krūtinkaulio lūžimas), 2K-277/2010 (5820 Lt - dešinės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas), 2K-427/2011 (4547,20 Lt - blauzdikaulio lūžis), 2K-461/2010 (10 000 Lt - nukentėjusiajai reikalingas ausies protezas), 2K-44/2008 (10 000 Lt - žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai), 2K-129/2009 (4000 Lt - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-200/2010 (10 000 Lt - dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortą) ir kt. Tačiau tais atvejais, kai padaromi daugybiniai kaulų lūžiai, nukentėjusiajam tenka iškęsti ne vieną operaciją, liekamieji reiškiniai trunka labai ilgą laiką ar yra neatstatomi, priteisiamos gerokais didesnės sumos, pavyzdžiui, kasacinės nutartys: 2K-68/2008 (40 000 Lt - dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl liekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-320/2009 (20 000 Lt - muštinė-plėštinė žaizda apatinėje lūpos kairėje pusėje, kairės gūžduobės užpakalinio krašto skeveldrinis lūžis su poslinkiu, kairio šlaunikaulio išnirimas, kairės kryžkaulio pusės linijinis lūžis be poslinkio, nukentėjusysis buvo operuotas, atliktas kairio šlaunikaulio išnirimo atstatymas, pritaikytas skeletinis tempimas, susiūta lūpos žaizda, nukentėjusysis dėl sužalojimo negalėjo vaikščioti 7 mėnesius ir dabar sunku vaikščioti), 2K-386/2009 (20 000 Lt - muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje su kraujosruva dešinės pusės viršutiniame voke, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis), 2K-288/2010 (11 726 Lt - muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos pečiuose, rankose, kojose); Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-790-113/2012 (20 000 Lt - galvos ir krūtinės sumušimas su odos nubrozdinimais nosies, skruostų srityje, dešinės pusės II-III, VI šonkaulių lūžimai, dešinės mentės lūžimas, odos nubrozdinimai abiejose plaštakose, dešinio kelio srityje), Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-468/2013 (25 000 Lt - muštinė žaizda pakaušio srityje, pakauškaulio lūžis, galvos smegenų sumušimas, nubrozdinimas juosmens dešinėje pusėje) ir kt.

20Nagrinėjamu atveju bendroje sumoje nukentėjusiajam A. R. J. priteista 14 000 Lt neturtinės žalos, iš kurios 8632 Lt atlygino AB „Lietuvos draudimas“, o 5368 Lt priteista iš nuteistojo A. B.. Nors pirmos instancijos teismas savo nuosprendyje konkrečiomis bylomis nesirėmė, tačiau jo nustatyta 5368 Lt dydžio neturtinės žalos suma, priteista iš nuteistojo asmens, iš esmės prasilenkia su šiuo klausimu susiformavusia teismų praktika panašiose bylose. Tačiau, apelianto prašoma priteisti 150 000 Lt suma taip pat nesuderinama su nustatytų bylos aplinkybių visuma bei teismų praktika. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Šioje byloje nustatytos aplinkybės, kartu atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, leidžia pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nustatant didesnį nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos piniginį įvertinimą.

21Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. R. J. nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma neužtikrino protingo balanso tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiojo asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui.

22Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi, teismas

Nutarė

23civilinio ieškovo A. R. J. atstovo advokato Sauliaus Urbonavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

24Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendį pakeisti.

25Nukentėjusiajam A. R. J. priteistą 5368 Lt neturtinės žalos atlyginimą padidinti ir priteisti nukentėjusiajam A. R. J. iš nuteistojo A. B. 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Lt (5792,40 €) neturtinės žalos atlyginimo.

26Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.