Byla 2K-322/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Viktoro Aiduko, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai, gynėjui Dainiui Tamošiūnui, išteisintajam A. U., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atmestas Panevėžio apygardos prokuratūros apeliacinis skundas.

2Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu A. U. išteisintas dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Civilinių ieškovų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro prašiusio skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4A. U. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2006 m. balandžio 13 d.–2008 m. vasario 29 d., nuo 1999 m. gruodžio 16 d. nuosavybės teise jam priklausančiame sklype, esančiame Panevėžio r., Trumpragio k. (kadastrinis Nr. 6617/0005:12 Eigirdų k.v.), tyčia, neteisėtai ir neturėdamas leidimo, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos. A. U., pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (2004 m. lapkričio 2 d. įstatymo redakcija) 2 straipsnį, įtvirtinantį, kad žemės gelmės sausumoje yra išimtinė valstybės nuosavybė ir teisę jas naudoti gali suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, 12 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius gali naudoti juridiniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis gavę leidimą ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutartį, 12 straipsnio 4 dalį, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius; 13 straipsnio 3 dalį, kad Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius; 13 straipsnio 5 dalį, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius turi būti registruojami nustatyta tvarka juos išduodančioje institucijoje, Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija), 5 straipsnį, numatantį, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išduoda leidimus ir sudaro sutartis su juridiniais asmenimis ar šių asmenų grupėmis, veikiančiomis pagal jungtinės veiklos sutartis, t. y., neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo naudoti žemės gelmių išteklių – smėlio, žvyro, gruntsmėlio (smėlingas gruntas) ir grunto, kuris yra būtinas norint vykdyti šių naudingųjų iškasenų kasybos darbus, pasinaudodamas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2003 m. sausio 15 d. išduotu statybos leidimu

5Nr. 45.20030003 jam priklausančiame žemės sklype Panevėžio r., Trumpragio k. (kadastrinis Nr. 6617/0005:12 Eigirdų k.v.), 4800 m3, 120 m bendrojo ilgio ir 40 m skersmens kūdrai kasti, 2006 m. gegužės 22 d. su UAB „Geserga“, atstovaujama UAB „Geserga“ komercijos direktoriaus S. G., sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2006-01, kurioje nurodoma, kad smėlis ir žvyras už atliktas paslaugas pateikiamas paslaugos teikėjui, 2007 m. gegužės 6 d. sudarė transporto priemonių paslaugų teikimo sutartį su UAB „Justrima“; šioms bendrovėms pagal sudarytas sutartis panaudojus savo techniką bei darbo jėgą ir iškasus valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius – 987 m3 žvyro, 1089 m3 smėlio, 42 139,58 m3 gruntsmėlio ir 11 174 m3 grunto – jis juos pardavė už 1 027 853,68 Lt.

6A. U. UAB „Geserga“ pagal dvidešimt penkias PVM sąskaitas-faktūras už 876 157,60 Lt pardavė:

7pagal 2006 m. balandžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF0001 – 86 m3 žvyro ir 180 m3 smėlio už 3646,20 Lt;

8pagal 2006 m. liepos 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF0002 – 113 m3 žvyro ir 296 m3 smėlio už 5492,90 Lt;

9pagal 2006 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF0003 – 438 m3 smėlio–žvyro mišinio ir 900 m3 grunto už 7582,68 Lt;

10pagal 2006-09-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF004 – 3964 m3 smėlio, 133 m3 žvyro ir 12 m3 grunto už 76 113,54 Lt;

11pagal 2006 m. spalio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF005 – 1107 m3 smėlio, 7 m3 žvyro ir 5092 m3 grunto už 51 501,10 Lt;

12pagal 2006 lapkričio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF006 – 1826 m3 smėlio už 36 614,22 Lt;

13pagal 2006 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF007 – 974 m3 smėlio ir 30 m3 grunto už 23 079,62 Lt;

14pagal 2007 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF008 – 1401 m3 gruntsmėlio už 28 050,96 Lt;

15pagal 2007 m. sausio -01-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF009 – 2097 m3 gruntsmėlio už 21546,80 Lt;

16pagal 2007 m. vasario 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF010 – 2045,58 m3 gruntsmėlio už 43 448,12 Lt;

17pagal 2007 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF011 – 1656 m3 gruntsmėlio už 39 081,60 Lt;

18pagal 2007 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF012 – 1000 m3 gruntsmėlio, 80 m3 smėlio ir 75 m3 žvyro už 27 700,50 Lt;

19pagal 2007 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF013 – 2572 m3 gruntsmėlio ir 98 m3 smėlio už 63 012,00 Lt;

20pagal 2007 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF014 – 2000 m3 gruntsmėlio už 47 200,00 Lt;

21pagal 2007 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF015 – 260 m3 gruntsmėlio ir 60 m3 smėlio už 38 232,00 Lt;

22pagal 2007 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF016 – 2446 m3 gruntsmėlio už 34 635,36 Lt;

23pagal 2007 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF017 – 1426 m3 gruntsmėlio ir 90 m3 smėlio už 21 466,56 Lt;

24pagal 2007 m. birželio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF018 – 1370 m3 gruntsmėlio ir 50 m3 smėlio už 20 107,20 Lt;

25pagal 2007 m. liepos 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF019 – 1646 m3 gruntsmėlio, 168 m3 smėlio ir 36 m3 žvyro už 26 196,00Lt;

26pagal 2007 m. liepos 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF020 – 1600 m3 gruntsmėlio už 22 656,00 Lt;

27pagal 2007 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF021 – 1324 m3 gruntsmėlio 410 m3 smėlio ir 170 m3 žvyro už 26 960,64 Lt;

28pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF022 – 1700 m3 gruntsmėlio už 24 072,00 Lt;

29pagal 2007 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF023 – 1612 m3 gruntsmėlio ir 378 m3 smėlio už 28 178,40 Lt;

30pagal 2007 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF024– 1678 m3 gruntsmėlio už 23 760,48 Lt;

31pagal 2007 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF025 – 297 m3 žvyro, 662 m3 gruntsmėlio, 380 m3 smėlio ir 5140 m3 grunto už 37 155,84 Lt;

32pagal 2007 m. spalio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF026 - 1200 m3 gruntsmėlio už 16 992 Lt;

33pagal 2007 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF027 – 1390 m3 gruntsmėlio ir 270 m3 smėlio už 23 505,60 Lt;

34pagal 2007 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF028 – 1606 m3 gruntsmėlio už 22 740,96 Lt;

35pagal 2007 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF029 – 812 m3 gruntsmėlio, 126 m3 smėlio ir 42 m3 žvyro už 13 876,80 Lt;

36pagal 2007 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF030 - 668 m3 gruntsmėlio už 9 458,88 Lt;

37pagal 2008 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF031 – 602 m3 gruntsmėlio ir 28 m3 žvyro už 8920,80 Lt;

38pagal 2008 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF032 – 224 m3 gruntsmėlio už 3171,84 Lt.

39A. U. UAB „Justrima“ pagal šešias PVM sąskaitas faktūras už 151 696,08 Lt pardavė:

40pagal 2007 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF15 – 1311 m3 gruntsmėlio už 27 845,64 Lt;

41pagal 2007 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF16 – 1534 m3 gruntsmėlio už 32 582,16 Lt;

42pagal 2007 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF20 – 1130 m3 gruntsmėlio už 24 001,20 Lt;

43pagal 2007 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF021 – 1400 m3 gruntsmėlio už 29 736,00 Lt;

44pagal 2007 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF024 – 539 m3 gruntsmėlio už 11 448,36 Lt;

45pagal 2007 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF026 – 1228 m3 gruntsmėlio už 26 082,72 Lt.

46Be to, A. U. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. balandžio 13 d.–2008 m. vasario 29 d., iš jam nuosavybės teise priklausančio sklypo Panevėžio r., Trumpragio k. (kadastrinis Nr. 6617/0005:12 Eigirdų k.v.), kuriame esantys žemės gelmių ištekliai pagal 1995 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį yra išimtinė valstybės nuosavybė, pažeisdamas to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, neturėdamas leidimo naudoti jam nepriklausančių žemės gelmių išteklių ir nesudaręs su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutarties, iškasdamas bei išveždamas ir už 1 027 853,68 Lt UAB „Geserga“ bei UAB „Justrima“ parduodamas jam nepriklausančius žemės gelmių išteklius, pagrobė didelės vertės svetimą Lietuvos valstybei priklausantį turtą – 987 m3 7017,76 Lt vertės žvyro, 10 895 m3 75 684,41 Lt vertės smėlio, 42 139,58 m3 301 407,88 Lt vertės gruntsmėlio ir 11 174 m3 79 175,90 Lt vertės grunto, taip padarydamas 463 285,95 Lt žalą Lietuvos valstybei.

47Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

48Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, nes teismo padarytos išvados nepagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, prokuroro apeliacinis skundas išnagrinėtas neišsamiai. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas tik patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadas, pakartojo jo išteisinamajame nuosprendyje išdėstytus motyvus ir neanalizavo prokuroro apeliacinio skundo argumentų. Dėl to, prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta dėl esminių baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

49Kasatorius teigia, jog apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad A. U. veiksmai buvo vienkartiniai – kūdros savo reikmėms iškasimas, kad už iškastas naudingąsias iškasenas pajamų jis negavo, o atsiskaitymas su rangovais už atliktus darbus negali būti kvalifikuojamas nei kaip ūkinė komercinė veikla, nei kaip žemės gelmių pardavimas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, iškastus išteklius A. U. turėjo teisę naudoti savo reikmėms. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nenustatytas tikslus iškasto grunto kiekis, o jo nenustačius negalima nustatyti grunto vertės. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pripažino, kad A. U. veiksmai – atsiskaitymas išimtinai valstybei priklausančių turtu, t. y. smėliu, žvyru, gruntsmėliu, už kūdros kasimą – yra visiškai teisėti, ir konstatavo, jog A. U., atsiskaitydamas valstybės turtu už jam suteiktas paslaugas, nepadarė jokios nusikalstamos veikos.

50Prokuroras nurodo, kad A. U. byloje išteisintajam buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis tyčia versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos – neteisėtai, neturėdamas leidimo, pardavė išimtinei valstybės nuosavybei priklausančius gamtinius išteklius. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nutartyje konstatuodamas, jog A. U. neprivalėjo gauti leidimo, nepasisakė apie alternatyvų BK 202 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymį – kitokį neteisėtą būdą. Pasak kasatoriaus, A. U. vertėsi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys, todėl jo veikoje yra alternatyvus ūkinės veiklos neteisėtumo požymis – kitoks neteisėtas būdas.

51Kasatoriaus tvirtinimu, iš byloje esančių duomenų matyti, kad kūdros kasimas buvo tik priedanga imtis komercinės ūkinės veiklos. A. U. 2003 metais buvo išduotas leidimas 0,48 ha ploto kūdrai iškasti, kuriame nurodyta, kad iškasamo grunto kiekis 17 400 m3. Tuo tarpu iš Lietuvos geologijos tarnybos atlikto patikrinimo matyti, kad iškastas plotas yra tris kartus didesnis – 1,7 ha, o specialisto išvadoje nurodyta, kad A. U. iškasė ir pardavė 66 681,58 m3 grunto. Šio leidimo aiškinamajame rašte nurodyta, kad iškastas gruntas turi būti panaudotas šlaitams užpilti ir lauko keliams pataisyti. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą kaip liudytojas apklaustas S. Ž. P. patvirtino, kad A. U. žinojo apie tai, jog jis išskasto grunto negali nei išvežti už savo ūkio ribų, nei parduoti. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojai apklausti R. K. bei J. G. parodė, jog A. U. pats rodė, kokį plotą kasti, ir dalyvaudavo kasant gruntą, išvežant jį bei prižiūrėdavo, kaip tie darbai atliekami. A. U. žinojo, kad jis nesilaiko projekto reikalavimų, nes dar 2007 m. kovo 30 d. nutarimu jis buvo baustas administracine tvarka už aplinkos apsaugos įstatymų nesilaikymą, kuriame, be kitų jo padarytų pažeidimų, buvo nurodyta ir tai, kad grunto kasimas vykdomas ne pagal projektą – išrenkamas geresnis, iškastas išvežamas į kitus objektus. Tai, kad buvo iškastas daug didesnis plotas, iškasti ir išvežti labai dideli kiekiai grunto, kad gruntas buvo kasamas pasirinktinai, kad kasimo darbai vyko pakankamai ilgai (2006 m. balandžio 13 d.–2008 m. vasario 29 d.), darbus tuo pačiu metu atliko dvi įmonės, ir tai, kad A. U. su UAB ,,Justrima“ atstovu vyko į Lietuvos geologijos tarnybą dėl leidimo išdavimo, rodo, jog A. U. versliškai ir stambiu mastu vykdė ūkinę komercinę veiklą. Šių, byloje nustatytų aplinkybių, kuriomis buvo įrodinėjama, kad A. U. vykdė ūkinę komercinę veiklą, apygardos teismas nepaneigė, tiesiog jų iš viso nevertino, nors prokuroras savo skunde tokius argumentus nurodė.

52Prokuroro nuomone, PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodyta prekė, kiekis, kaina, suma, patvirtina įvykusius pirkimo-pardavimo sandorius. Tai, kad nebuvo atsiskaitoma grynais pinigais, nebuvo mokėta per banką, o buvo daromos užskaitos, dar nereiškia, kad tos užskaitos neturėjo jokios piniginės išraiškos. Akivaizdu, kad visos užskaitos buvo padarytos atitinkamoms pinigų sumoms. Pradėjus šioje byloje ikiteisminį tyrimą, A. U. 2008 m. birželio 16 d. deklaravo savo pajamas, t. y. pats pripažino, kad pajamų turėjo.

53Kasatoriaus teigimu, nepagrįstas apygardos teismo teiginys, kad byloje nėra įrodymų, jog išteisintasis būtų grobęs svetimą turtą. Teismo nuomone, A. U. iškastus gamtos išteklius turėjo teisę naudoti savo reikmėms, tačiau šiuo atveju, pasak prokuroro, esminę reikšmę turi tai, kad pats naudingų iškasenų – žvyro ir smėlio – kasimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik šių išteklių realizavimas, t. y. nepanaudojimas sklypo savininko ūkio reikmėms, o ne bet kokioms reikmėms, kaip nurodė apygardos teismas.

54Kasatoriaus tvirtinimu, teismai neteisingai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius žemės gelmių išteklių naudojimo tvarką. Ši tvarka buvo nustatyta Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 ,,Dėl leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio, pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 393/285 ,,Dėl naudingųjų iškasenų mažųjų karjerų, esančių žemės savininkų, valdytojų ir naudotojų sklypuose, įrengimo, naudojimo ir rekultivavimo tvarkos“. Pagal šiuos teisės aktus smėlis bei žvyras priskiriami prie žemės gelmių išteklių ir yra išimtinė valstybės nuosavybė. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 (2005 m. birželio 6 d. nutarimo redakcija) 2 punkte nurodoma, kad žemės savininkas ar naudotojas jam nuosavybės teise suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype, esančius žemės gelmių išteklius turi teisę naudoti tik savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) be leidimo kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Toks pat reikalavimas yra įtvirtintas ir Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 8 punkte. Prokuroro teigimu, jeigu A. U. būtų kasęs tik kūdrą, kasimo metu išgautas gruntas turėjo būti panaudotas pagal statybos projekto sąlygose nurodytą grunto panaudojimą. Taigi, pasak prokuroro, A. U. neturėjo teisės sudaryti paslaugų teikimo sutarčių ir atsiskaitinėti už tariamą kūdros kasimą valstybės turtu, taip pat neturėjo teisės iškasto grunto realizuoti. Šiuo atveju A. U., nebūdamas žemės gelmių savininkas, vykdydamas veiklą, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys ir tik turėdami leidimą, t. y. veikdamas kitokiu neteisėtu būdu, išgavo valstybei priklausantį turtą – naudingas iškasenas ir jas realizavo.

55Prokuroras, nesutikdamas ir su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl nenustatyto tikslaus grunto kiekio bei vertės, teigia, kad specialisto išvadoje pateikti išsamūs parduotų išteklių skaičiavimai ir jie atlikti remiantis paties A. U. pasirašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose nurodyti grunto kiekiai ir kaina.

56Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas.

57Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų laikymosi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

58Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, nes teismo padarytos išvados nepagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, prokuroro apeliacinis skundas išnagrinėtas neišsamiai. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nutartyje tik pakartojo pirmosios instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje išdėstytus motyvus ir neanalizavo prokuroro apeliacinio skundo motyvų, nepasisakė dėl BK 202 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyto alternatyvaus požymio – kitokio neteisėto būdo, nevertino bylos aplinkybių, kuriomis buvo įrodinėjama, kad A. U. vykdė ūkinę-komercinę veiklą, nors prokuroro skunde šios aplinkybės ir buvo nurodytos.

59Pažymėtina, kad bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Dėl to, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų baigiamieji aktai, apeliacinės instancijos teismai, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, turi kruopščiai patikrinti jų teisėtumą bei pagrįstumą.

60Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas, o kiekvieno apelianto skundas turi būti išnagrinėtas tinkamai, apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje išdėstant motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, ir tai yra esminis BPK reikalavimų pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo nutarties (nuosprendžio) negalima laikyti teisėta (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys Nr. 2K-228/2009, 2K-336/2009, 2K-452/2010, 2K-215/2011).

61Prokuroras, apeliacine tvarka skųsdamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – A. U. pripažinti kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, skunde teigė, kad: A. U. veikoje yra BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, o pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių; pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog A. U. statybos leidimas buvo išduotas 4800 m2 dydžio kūdrai kasti, o pagal Lietuvos geologijos tarnybos raštą bendras kasybos darbais pažeistas plotas 1,7 ha; pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojų J. G., R. K. parodymų, jog UAB „Geserga“, UAB „Justrima“ kasė pagal A. U. pažymėtas ribas, o vykdant kasimo darbus visada dalyvaudavo A. U., kuris žymėdavosi iškasamus bei išvežamus kiekius, jog vėliau šie kiekiai buvo suderinami pagal UAB „Geserga“, UAB „Justrima“ bei A. U. apskaičiuotus kiekius ir būdavo išrašomos sąskaitos, jog UAB „Geserga“ ir UAB „Justrima“ pateikdavo A. U. sąskaitas dėl įrengimų nuomos bei kasimo darbų, o A. U. pateikdavo sąskaitas dėl grunto – apsikeitus sąskaitomis būdavo surašomas tarpusavio užskaitymo aktas dėl įsiskolinimo už transportą bei gruntą, jog UAB „Justrima“ nebuvo įsipareigojusi pasirūpinti leidimais tam, kad būtų galima atlikti kasimo darbus, jog sąskaitose faktūrose nurodytos pardavimo kainas, jas pasirašydavo jie (liudytojai) bei A. U.; A. U. sakė, jog reikia daryti karjerą, leido daryti gręžinius; pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog A. U. leido gruntą išvežti už sklypo ribų, nes buvo sudarytos tokios sutartys, taip pat to, kad norint verstis ūkine-komercine veikla reikėjo įsirengti karjerą, todėl, norėdamas išvežti gruntą, A. U. turėjo steigti uždarąją akcinę bendrovę; pirmosios instancijos teismas neįvertino specialistės R. P. parodymų, jog tai, kad A. U. pardavė gruntą, patvirtina sąskaitos faktūros – atsikaityta darbais, o tai ir yra pirkimas-pardavimas; A. U. 2006–2007 m., parduodamas gamtinius išteklius, gavo 871 062,44 Lt pajamų, kurias deklaravo pavėluotai – tik prasidėjus tyrimui 2008 m. birželio 16 d.; A. U. parduotas smėlio, žvyro, gruntsmėlio kiekis, gautos pardavus valstybinius gamtos išteklius, gautos pajamos nustatyti specialisto 2008 m. liepos 28 d. išvada; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagrobto turto vertę sutapatino su rangos sutartyje nurodyta darbų kaina; 2006 m. gegužės 22 d. paslaugų teikimo sutartyje Nr. 2006-01 nurodyta, kad karjero savininkas A. U. ir UAB „Geserga“ patvirtina ir garantuoja, jog turi visišką teisę (t. y. gavusios visas teisės aktų nustatytas licencijas, leidimus ir pan.) ir įgaliojimus sudaryti sutartį ir prisiimti bei laikytis visų įsipareigojimų numatytų sutartyje; byloje esančių įrodymų visetas patvirtina išvadą, jog A. U. nusikalstamą veiką darė sistemingai, smėlis, žvyras, gruntsmėlis buvo kasami ir vežami už A. U. sklypo ribų apie dvejus metus; akivaizdu, jog A. U., neturėdamas leidimo, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos; A. U. suvokė, jog neteisėtai verčiasi ūkine veikla, t. y. versliškai vykdo ūkinę veiklą, neturėdamas tam reikiamo leidimo, ir, siekdamas iš tos veiklos gauti pajamų bei išvengti nemažų išlaidų, laiko sąnaudų, susijusių su leidimo gavimu, norėjo taip veikti; A. U., neįsteigdamas uždarosios akcinės bendrovės tarėsi su UAB „Justrima“ direktoriumi dėl geologinės žvalgybos ir karjero darymo; A. U., nebūdamas žemės gelmių savininkas, neturėdamas būtino leidimo naudoti valstybei priklausančių žemės gelmių naudingųjų iškasenų (smėlio, gruntsmėlio, grunto), jas išgavo ir pardavė, t. y. padarė BK 178 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikaltimą. Taigi prokuroras apeliaciniame skunde iš esmės ginčijo pirmosios instancijos teismo pateiktą įrodymų vertimą ir teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms.

62Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad joje teismas iš esmės pakartojo prokuroro apskųstame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus A. U. išteisinimo argumentus, o prokuroro skundą atmetė iš esmės apsiribodamas teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius teismo išvadą, kad A. U. nepadarė jam inkriminuojamų veikų, ir neišdėstė motyvuotų išvadų dėl, kolegijos nuomone, esminių prokuroro skundo argumentų dėl minėtų objektyviųjų bei subjektyviųjų A. U. inkriminuojamų nusikaltimų požymių buvimo, neįvertino byloje esančių įrodymų, turinčių esminę reikšmę išsiaiškinant faktines bylos aplinkybes, viseto.

63Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktais A. U. išteisinimo argumentais, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad A. U. nėra jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų subjektas, nes leidimą naudoti žemės gelmių išteklius turėjo gauti ne žemės savininkas, t. y. A. U., o jų kasimo (išgavimo) darbus atliekantis juridinis asmuo; atsiskaitymas su rangovais už atliktus darbus negali būti kvalifikuojamas nei kaip ūkinė-komercinė veikla, nei kaip žemės gelmių pardavimas, o A. U. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip versliški ir padaryti stambiu mastu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal BK 202 straipsnio 1 dalį vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla pripažįstamas neteisėtu, jei tokios veiklos imamasi esant bent vienam iš alternatyvių požymių, t. y. neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga, arba kitokiu neteisėtu būdu. Baudžiamoji atsakomybė už užsiėmimą komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) tokiai veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, kyla tik tada, kai šia veikla užsiimama esant alternatyviems požymiams – versliškai arba stambiu mastu. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 202 straipsnio taikymą, yra ne kartą nurodęs, kad kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai, pavyzdžiui, neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo, taigi faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus; kai akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidimo) apibrėžtos veiklos ribos; kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys Nr.2K-388/2009, 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-199/2011).

64Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, taip pat į pirmosios instancijos teismo išvadų argumentaciją bei apeliacinės instancijos teismo argumentus, kuriais motyvuojamas prokuroro skundo atmetimas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, nagrinėjamos baudžiamosios bylos nepatikrino tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, priimtoje nutartyje neatsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, išvadas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo padarė neišanalizavęs bei neaptaręs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija šiuos BPK pažeidimus, padarytus A. U. bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, pripažįsta esminiais, sukliudžiusiais apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

65Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

66Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu A.... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro prašiusio... 4. A. U. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2006 m.... 5. Nr. 45.20030003 jam priklausančiame žemės sklype Panevėžio r., Trumpragio... 6. A. U. UAB „Geserga“ pagal dvidešimt penkias PVM sąskaitas-faktūras už... 7. pagal 2006 m. balandžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF0001 – 86 m3... 8. pagal 2006 m. liepos 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF0002 – 113 m3... 9. pagal 2006 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF0003 – 438 m3... 10. pagal 2006-09-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF004 – 3964 m3 smėlio, 133... 11. pagal 2006 m. spalio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF005 – 1107 m3... 12. pagal 2006 lapkričio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF006 – 1826 m3... 13. pagal 2006 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF007 – 974 m3... 14. pagal 2007 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF008 – 1401 m3... 15. pagal 2007 m. sausio -01-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF009 – 2097 m3... 16. pagal 2007 m. vasario 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF010 – 2045,58 m3... 17. pagal 2007 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF011 – 1656 m3... 18. pagal 2007 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF012 – 1000 m3... 19. pagal 2007 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF013 – 2572 m3... 20. pagal 2007 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF014 – 2000 m3... 21. pagal 2007 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF015 – 260 m3... 22. pagal 2007 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF016 – 2446 m3... 23. pagal 2007 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF017 – 1426 m3... 24. pagal 2007 m. birželio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF018 – 1370 m3... 25. pagal 2007 m. liepos 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF019 – 1646 m3... 26. pagal 2007 m. liepos 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF020 – 1600 m3... 27. pagal 2007 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF021 – 1324 m3... 28. pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF022 – 1700 m3... 29. pagal 2007 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF023 – 1612 m3... 30. pagal 2007 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF024– 1678 m3... 31. pagal 2007 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF025 – 297 m3... 32. pagal 2007 m. spalio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF026 - 1200 m3... 33. pagal 2007 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF027 – 1390 m3... 34. pagal 2007 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF028 – 1606 m3... 35. pagal 2007 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF029 – 812 m3... 36. pagal 2007 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF030 - 668 m3... 37. pagal 2008 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF031 – 602 m3... 38. pagal 2008 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF032 – 224 m3... 39. A. U. UAB „Justrima“ pagal šešias PVM sąskaitas faktūras už 151 696,08... 40. pagal 2007 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF15 – 1311 m3... 41. pagal 2007 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF16 – 1534 m3... 42. pagal 2007 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF20 – 1130 m3... 43. pagal 2007 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF021 – 1400 m3... 44. pagal 2007 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF024 – 539 m3... 45. pagal 2007 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALF026 – 1228 m3... 46. Be to, A. U. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m.... 47. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 48. Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20... 49. Kasatorius teigia, jog apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad A. U.... 50. Prokuroras nurodo, kad A. U. byloje išteisintajam buvo pateiktas kaltinimas... 51. Kasatoriaus tvirtinimu, iš byloje esančių duomenų matyti, kad kūdros... 52. Prokuroro nuomone, PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodyta prekė, kiekis,... 53. Kasatoriaus teigimu, nepagrįstas apygardos teismo teiginys, kad byloje nėra... 54. Kasatoriaus tvirtinimu, teismai neteisingai aiškina teisės aktus,... 55. Prokuroras, nesutikdamas ir su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl... 56. Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas... 57. Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5... 58. Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20... 59. Pažymėtina, kad bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal... 60. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 61. Prokuroras, apeliacine tvarka skųsdamas pirmosios instancijos teismo... 62. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad joje teismas iš... 63. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios... 64. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, taip pat į pirmosios instancijos... 65. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso... 66. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...