Byla e2A-756-777/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. O. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. O. ieškinį atsakovams antstoliui Zenui Zenkevičiui, Genei Klaunauskienei, tretiesiems asmenims UAB „Baltic Petroleum“, „BTA Baltic Insurance Company“ dėl neteisėtais antstolių veiksmais padarytos turtinės ir neturinės žalos atlyginimo ir pagal ieškovės N. O. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-16 papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė 2016-07-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriame nurodė reikalavimus atsakovams: antstoliui Zenui Zenkevičiui, antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei, Genei Klaunauskienei ir Vidai Koscovai, trečiajam asmeniui Lietuvos antstolių rūmams.

    5Ieškovė 2016-10-31 pareiškimu atsisakė dalies ieškinio reikalavimų – ieškovė atsisakė pareikštų reikalavimų atsakovėms antstolėms Astai Rimaitei Žičkuvienei ir Vidai Koscovai. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė: iš antstolio Zeno Zenkevičiaus priteisti 30 062,62 Eur neteisėtais antstolio veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2006-12-14 iki 2016-03-25; iš atsakovų antstolio Zeno Zenkevičiaus, Genės Klaunauskienės solidariai priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; iš atsakovų antstolio Zeno Zenkevičiaus, Genės Klaunauskienės solidariai priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

  2. Ieškovė nurodė, kad 1994-12-01 N. O. firma „( - )“ buvo likviduota, o jos teisės ir pareigos pasibaigė nesant teisių ir pareigų perėmėjų. Mažeikių rajono apylinkės teismas 1996-02-09 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti iš N. O. firmos „( - )“ 1 423 500 Lt, kas sudaro 412 274,10 Eur. Minėto sprendimo pagrindu Mažeikių rajono apylinkės teismas 1997-02-25 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-198/1996.
  3. Ieškovė nurodė, kad antstolė G. Klaunauskienė 1997-03-06 priėmė vykdomąjį raštą

    6Nr. 2-198/1996 vykdyti ir nukreipė vykdymo veiksmus į fizinį asmenį, t. y. perkėlė juridinio asmens prisiimtus įsipareigojimus ieškovei, nors ji nebuvo nei tiesioginė, nei netiesioginė

    7N. O. firmos „( - )“ teisių ir pareigų perėmėja. Teismo antstolių kontora prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo sudarė turto aprašą, kuriame nurodė skolininkę N. O. firmą „( - )“, tačiau aprašė ieškovei priklausantį turtą. Antstolis Zenas Zenkevičius, nukreipdamas vykdymo veiksmus į ieškovei priklausančias periodines išmokas, priėmė patvarkymą, kurio pagrindu kiekvieną mėnesį buvo išskaičiuojama 70 procentų iš ieškovės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalųjį mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA.

  4. Ieškovė nurodė, jog 2015 m. lapkričio mėnesį ji pateikė prašymą antstoliui Zenui Zenkevičiui dėl vykdomosios bylos Nr. 0014/02/00367 nutraukimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nesant N. O. firmos „( - )“ teisių ir pareigų perėmėjo.

    82015-11-17 patvarkymu antstolis Zenas Zenkevičius atsisakė patenkinti ieškovės prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0014/02/00367 nutraukimo. Ieškovė 2015-12-14 apskundė antstolio veiksmus ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-05 priėmė nutartį civilinėje byloje

    9Nr. 2-457-796/2016, įpareigodamas antstolį Zeną Zenkevičių nutraukti vykdomąją bylą

    10Nr. 0014/02/00367.

  5. Ieškovė nurodė, kad antstoliams neteisėtai vykdant išieškojimą iš jos turto ir pajamų padaryti nuostoliai jos gyvenimui ir sveikatai, pažeistas žmogaus orumas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl pareikštų reikalavimų atsakovėms Astai Rimaitei Žičkuvienei ir Vidai Koscovai nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui antstoliui Zenui Zenkevičiui 900 Eur atstovavimo išlaidų, 22,87 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis), todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, jog antstoliai Zenas Zenkevičius ir Genė Klaunauskienė neteisėtai atliko vykdymo veiksmus pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus.
  3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė neskundė antstolės G. Klaunauskienės veiksmų priimant Mažeikių rajono apylinkės teismo 1997-02-25 išduotą vykdomąjį raštą

    11Nr. 2-198/1996 vykdyti ir išsiunčiant 1997-03-06 raginimą ieškovei vykdyti teismo sprendimą geruoju ir kitų vykdymo veiksmų vykdymo procese. Dėl arešto panaikinimo 2003-11-13 buvo pateiktas ieškinys teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2003-11-05 sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas, 2004-02-12 nutartimi palikdamas apskųstą sprendimą galioti, nutartyje išaiškino, kad N. O. firma „( - )“ pagal įmonės teisinę formą yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl įmonės turtas nėra atskirtas nuo įmonininko turto ir individualiajai įmonei neturint pakankamai turto prievolėms įvykdyti už jos prievoles atsako įmonės savininkas ir išieškojimas nukreipiamas į savininko turtą, todėl teismo antstolis teisėtai ir pagrįstai areštavo skolininkės turtą. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pirmos lėšos buvo išieškotos 2007-02-08, tačiau ieškovė antstolio veiksmų neskundė iki 2015 metų. Skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog naikinamasis senaties terminas antstolių veiksmams apskųsti yra suėjęs.

  4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog keitėsi individualiųjų įmonių statusas, kad pagal

    121990-05-08 priimtą Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą individualiosios įmonės neturėjo juridinio asmens teisių ir pagal įmonės prievoles įmonininkas atsakė visu savo turtu, o priėmus 2003-11-06 Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymą jos buvo įvardytos kaip neribotos civilinės atsakomybės privatūs juridiniais asmenys. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įstatymų pasikeitimas nesudarė pagrindo neteisėtais pripažinti anksčiau priimtus teismo sprendimus, antstolio atliktus vykdymo veiksmus.

  5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų neteisėtumo, o nenustačius būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti ieškinys dėl

    1330 062,62 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

  6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų bei nesant įstatymų nustatyto pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, ieškinys dėl

    1410 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

  7. Pirmosios instancijos teismas 2017-01-16 papildomu sprendimu patenkino antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė iš ieškovės atsakovei Astai Rimaitei Žičkuvienei 450 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 605 Eur teisinės pagalbos išlaidų, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, jog byla nebuvo sudėtinga, nebuvo keliami nauji teisiniai klausimai, advokatas Artūras Jaskelevičius teikė atsiliepimą į ieškinį ir dalyvavo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, prašomą priteisti 605 Eur sumą sumažino iki 450 Eur.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Ieškovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-12-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
  2. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2016-11-24 bylos nagrinėjimo iš esmės metu nesudarė galimybės pasisakyti apeliantės atstovams, pateikti papildomus įrodymus, paaiškinti byloje esančius įrodymus ir juos pagrįsti, todėl teismas turėjo išankstinį nusistatymą arba suinteresuotumą bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismas pereidamas iš parengiamojo posėdžio prie bylos nagrinėjimo iš esmės nesilaikė Civilinio proceso kodekso 249 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. po pranešimo apie bylos nagrinėjimo iš esmės pradžią nepaklausė, ar ieškovas palaiko savo reikalavimus, ar atsakovas pripažįsta pareikštą ieškinį. Dėl to nebuvo išlaikytas net formalus Civilinio proceso kodekse reglamentuojamas bylos nagrinėjimo teisme procesas. Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas suklaidino apeliantę, nurodydamas, kad byla gali būti nagrinėjama ir pagal apeliantės gyvenamąją vietą, ir taip užvilkino bylos nagrinėjimą.
  3. Apeliantė nurodė, kad įsiteisėjusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-457-796/2016 turi prejudicinę galią, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis minėta nutartimi ir spręsti klausimą tik dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir atlyginimo.
  4. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ankstesni teismai (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-11-05 sprendimas, Klaipėdos apygardos teismo

    152004-02-12 nutartis) tinkamai taikė teisės normas dėl antstolio vykdymo veiksmų teisėtumo, yra nepagrįsta, nes teismai nevertino teisės taikymo klausimo.

  5. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą teisme nukrypo nuo ieškinio pagrindo, kuris yra grindžiamas prejudicinę galią turinčia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-457-796/2016, ir iš esmės pakeitė ieškinio dalyką t. y. iš reikalavimų atlyginti atsakovų padarytą žalą ieškovei į reikalavimą pripažinti atsakovų veiksmus neteisėtais, dėl to apeliantė buvo priversta įrodinėti neteisėtus antstolių veiksmus, kurie yra preziumuojami Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-457-796/2016. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu vertino ne žalos dydį, ko buvo reikalaujama ieškinyje, o ex officio (pagal pareigas) pradėjo nagrinėti vykdymo veiksmų teisėtumą, ką jau buvo įvertinęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-457-796/2016, kurios atsakovai neskundė ir vykdomąją bylą nutraukė.
  6. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) teisės principo pažeidimo, kai atsakovo išieškojimas grindžiamas pagal

    161990 metais galiojus Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 7 straipsnį (galiojo nuo

    171990-07-01 iki 2004-01-01), kuriame buvo įtvirtinta nuostata, kad pagal įmonės prievoles įmonininkas atsako visu savo turtu, tačiau tokia nuostata nereglamentavo įmonininko neribotos civilinės atsakomybės po įmonės likvidavimo, o įmonininko neribota civilinė atsakomybė po įmonės likvidavimo buvo įtvirtinta tik 2000-07-13 įstatymu Nr. VIII-1843, t. y. praėjus penkeriems metams po individualios įmonės N. O. firmos „( - )“ likvidavimo (1994-12-01). Apeliantė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino lex retro non agit teisės principo pažeidimo, kai atsakovo išieškojimas grindžiamas pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4565 straipsnį, kuriame buvo nustatyta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į įmonės savininko (įmonininko) turtą, tačiau šio straipsnio redakcija įsigaliojo tik 1995-01-01 (1994-12-02, Valstybės žinios, 1994, Nr. 93-1809), atkreiptinas dėmesys, kad individuali įmonė N. O. firma „( - )“ jau buvo likviduota 1994-12-01.

  7. Apeliantė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2004-02-12 nutartyje nevertino vykdomojo dokumento priėmimo teisėtumo klausimo ir nevertino, ar vykdomasis dokumentas priimtas nepažeidžiant lex retro non agit principo, kas iš esmės lėmė neteisėtą vykdymo procesą, nes teismas nagrinėdamas bylą rėmėsi galiojančiomis teisės normomis, kurios jau reglamentavo kitokį individualiųjų įmonių teisinį statusą bei jų teisių ir pareigų santykį su įmonininku net ir po įmonės likvidavimo.
  8. Apeliantė taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo

    182017-01-16 papildomo sprendimo, kuriuo prašė jį panaikinti.

  9. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, nepagrįstai pritaikė principą „pralaimėjęs moka“, t. y. laikydamas, jog ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų ji dėl šios dalies yra pralaimėjusi proceso šalis, nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  10. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad tik antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė turi teisę į jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliantė buvo suklaidinta atsakovės Astos Rimaitės Žičkuvienės ir jos atstovo, todėl apeliantė taip pat turėjo papildomų bylinėjimosi išlaidų, nes teko reikalavimų atsisakyti. Apeliantė mano, jog bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos taip, kad kiekviena proceso šalis pasiliktų prie jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
  11. Apeliantė nurodė, jog antstolė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė tik išsprendus bylą iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą, todėl šios išlaidos negali būti priteistos. Apeliantė nurodė, kad nepagrįsti antstolės argumentai, jog PVM sąskaitą faktūra, serija AJ Nr. 00351, ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas bei prašymas dėl išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme buvo pateikti 2016-09-16 parengiamojo posėdžio metu, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Apeliantė nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
  12. Apeliantė nurodė, jog pateiktas mokėjimo nurodymas, kuris yra patvirtintas atsakovės atstovo advokato Artūro Jaskelevičiaus, negali būti laikomas dokumentu, kuris tinkamai pagrįstų antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes pateiktas mokėjimo dokumentas (mokėjimo nurodymas) neturi identifikacinio numerio, dokumento sudarymo bei dokumento atspausdinimo datų žymų, nepatvirtintas kompetentingų asmenų parašais.
  13. Apeliantė nurodė, jog atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, nes atsakovė iki 2016-09-16 yra pateikusi tik atsiliepimą į ieškinį, kurį pateikti galėjo pati antstolė būdama teisininkė, iki 2016-09-16 nebuvo įvykęs ir joks teismo posėdis, todėl atsakovė negalėjo patirti jokių atstovavimo teisme išlaidų.
  14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas antstolis Z. Zenkevičius prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  15. Atsakovas nurodė, kad tiek 1994-12-01, tiek 1996-02-09, tiek 1997-02-25 galiojo teisinis reglamentavimas, pagal kurį individualioji (personalinė) įmonė ne tik negalėjo įgyti savarankiškų teisių ar pareigų, nes nebuvo teisės subjektas, bet ir individualiosios (personalinės) įmonės ir savininko turtas buvo neatskirtas, o įmonininkas visa apimtimi atsakė už įmonės prievoles, nepriklausomai nuo įmonės likvidavimo, todėl tiek Mažeikių rajono apylinkės teismo 1996-02-09 sprendimas, tiek išieškojimas pagal 1997-02-25 teismo išduotą vykdomąjį raštą galėjo būti vykdomi po firmos „( - )“ išregistravimo (1994-12-01).
  16. Atsakovas nurodė, kad apeliantės pozicija praėjus daugiau nei 20 metų nuo Mažeikių rajono apylinkės teismo 1996-02-09 sprendimo įsiteisėjimo kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendinio pagrįstumą yra nepagrįsta, be to, apeliantė neskundė 1997-02-25 vykdomojo rašto išdavimo.
  17. Atsakovas nurodė, kad pagal 1964 m. CPK 4565 str. (galiojo nuo 1995-01-01) išieškojimą buvo galima tiesiogiai nukreipti į įmonininko turtą. Aiškindamas šią normą, kasacinis teismas formavo praktiką, jog tokiai procesinei normai galiojant nebuvo reikalingas papildomas procesinis dokumentas, išaiškinantis antstoliui, jog pasibaigus skolininkei individualiajai įmonei jos skolų išieškojimas nukreipiamas į buvusio savininko (įmonininko) turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1280/2000), todėl lex retro non agit principas nebuvo pažeistas, o išieškojimas iš apeliantės tiesiogiai buvo pradėtas vykdyti teisėtai.
  18. Atsakovas nurodė, kad apeliantė reikalavimo antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei atsisakė, nors ši vykdė tą patį 1996-02-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-198/96, tik pagal kitą vykdomąjį raštą valstybės naudai. Tiek antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, tiek atsakovas antstolis Zenas Zenkevičius vykdė išieškojimą pagal tas pačias teisės normas iš ieškovės asmeninio turto, būdami analogiškoje situacijoje, todėl ieškinio reikalavimų atsiėmimas vienam antstoliui patvirtina, kad apeliantė pateikė nepagrįstą ieškinį.
  19. Atsakovas nurodė, kad apeliantė skunde nepagrįstai rėmėsi nurodyta teismų praktika, kadangi bylose nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.
  20. Atsakovas nurodė, kad po 2015-11-16 ieškovės prašymo pateikimo išieškojimas iš ieškovės asmeninio turto nebuvo atliekamas, todėl antstolio Z. Zenkevičiaus 2015-11-17 patvarkymas, kuriuo netenkintas apeliantės prašymas, apeliantei jokios žalos nesukėlė. Apeliantė neginčija, kad įsiteisėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nutarčiai civilinėje byloje

    19Nr. 2-457-796/2016, visi vykdymo veiksmai atsakovo buvo atšaukti, o 2016-03-25 vykdomoji byla buvo nutraukta. Atsakovas pažymėjo, kad apeliantė atsakovo Z. Zenkevičiaus padarytą žalą kildina iš 2006-12-14 patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš apeliantės atlyginimo, tačiau šio patvarkymo teisėtumas byloje, kurioje buvo priimta Klaipėdos miesto apylinkės teismo

    202016-02-05 nutartis, nebuvo vertinamas ir apeliantė 2006-12-14 antstolio patvarkymo neginčijo ir antstoliui.

  21. Atsakovas nurodė, kad apeliantė yra praleidusi naikinamuosius terminus antstolių veiksmams apskųsti ir toks apeliantės pasyvus elgesys ir motyvavimas nusivylimu Lietuvos teisine sistema negali būti pateisinamas turint teisinį išsilavinimą.
  22. Atsakovas nurodė, kad apeliantė neturtinę žalą byloje nepagrįstai grindė tuo, kad jos butas buvo parduotas varžytynėse, tačiau pati apeliantė atsisakė ieškinio reikalavimų antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei. Neturtinės žalos faktas, dydis dėl antstolio Z. Zenkevičiaus veiksmų byloje nebuvo įrodytas ir pagrįstas.
  23. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teisme vyko 3 žodiniai posėdžiai, apeliantė buvo išklausyta, jos pozicija yra išdėstyta tiek patikslintame ieškinyje, tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek apeliaciniame skunde, todėl nėra pagrindo žodiniam bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, kas tik dar labiau padidintų šalių procesines išlaidas.
  24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  25. Trečiojo asmens atsiliepimo argumentai tapatūs atsakovo Z. Zenkevičiaus argumentams, todėl jie nekartojami.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliaciniai skundai atmestini.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

22Dėl ieškovės apeliacinio skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-13 sprendimo

23Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

  1. CPK 321 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje pažymima, jog įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovė (toliau – apeliantė) savo prašymą grindžia siekiu išsiaiškinti bylos esmę, kadangi pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų neištyrė ir jų nevertino. Atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniu skundu yra kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad šalys dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

24Dėl teismo šališkumo

  1. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas apeliantei, nes

    252016-11-24 bylos nagrinėjimo iš esmės metu nesudarė galimybės pasisakyti apeliantės atstovams, pateikti papildomus įrodymus, paaiškinti byloje esančius įrodymus ir juos pagrįsti. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti.

  2. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas kaip vienas civilinio proceso principų įtvirtintas ir CPK 21 straipsnyje. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK I dalies VI skyriaus normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 6566 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.
  3. Apeliantė nušalinimo teismui nereiškė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šį klausimą iškėlė tik apeliacinės instancijos teisme. Apeliantės nurodyti teismo šališkumo argumentai susiję su teismo proceso organizavimu teismo posėdžio metu, tačiau susipažinus su rašytine bylos medžiaga ir išklausius teismo posėdžių garso įrašus galima pagrįstai teigti, jog apeliantė buvo išklausyta teismo posėdžio metu (2016-11-24 posėdis), be to, savo poziciją apeliantė išdėstė procesiniuose dokumentuose, kurie pateikti byloje, o tai, kad apeliantei buvo priimtas nepalankus sprendimas, neduoda pagrindo abejoti teismo šališkumu. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantei buvo išaiškinta teisė pateikti ieškinį ir pagal gyvenamąją jos vietą, nėra pakankama konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas suklaidino apeliantę, vilkino bylos nagrinėjimą. Todėl šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

26Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo

  1. Rašytinė civilinės bylos, vykdomosios bylos Nr. 0014/02/00367 medžiaga patvirtina, jog

    271996-02-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu Mažeikių rajono apylinkės teismas 1997-02-25 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-198/1996 dėl išieškojimo iš N. O. individualios firmos „( - )“ išieškotojui AB „Lietuvos kuras“ Klaipėdos filialui. Antstolė Genė Klaunauskienė 1997-03-06 priėmė vykdomąjį raštą Nr. 2-198/1996 vykdyti. 1997-03-06 antstolė apeliantei pateikė raginimą įvykdyti sprendimą. 2002-08-05 antstolė V. Koscova areštavo apeliantės butą, nurodydama kaip turto arešto pagrindą vykdomuosius raštus Nr. 2-789/93 ir Nr. 2-198/96. Apeliantė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydama panaikinti areštą ir sustabdyti vykdomąsias bylas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2003-11-05 sprendimu nusprendė ieškinio dalį dėl turto arešto panaikinimo atmesti. Sprendime teismas nurodė, jog individualiosios įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko turto, pagal prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Apeliantei apskundus šį sprendimą, Klaipėdos apygardos teismas 2004-02-12 nutartyje nurodė, kad N. O. firma „( - )“ pagal įmonės teisinę formą yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 str. 4 d.), individualiosios įmonės turtas nėra atskirtas nuo įmonininko turto ir individualiajai įmonei neturint pakankamai turto prievolėms įvykdyti už jos prievoles atsako įmonės savininkas ir išieškojimas nukreipiamas į savininko turtą (CPK 673 straipsnis.), todėl teismo antstolis teisėtai ir pagrįstai areštavo apeliantės turtą, o panaikinti turto arešto aktą ir nenukreipti išieškojimo į N. O. butą nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

  2. 2004-05-24 N. O. butas buvo parduotas iš varžytynių. Apeliantė 2015-11-18 antstoliui Z. Zenkevičiui pateikė prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0014/02/00367 nutraukimo. Antstolis Z. Zenkevičius 2015-11-17 patvarkymu Nr. 0014/02/00367 apeliantės prašymo netenkino ir bylą perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-05 nutartimi apeliantės skundą tenkino ir panaikino antstolio Z. Zenkevičiaus 2015-11-17 patvarkymą Nr. 0014/02/00367, kuriuo netenkintas N. O. prašymas nutraukti vykdomąją bylą, ir įpareigojo antstolį nutraukti vykdomąją bylą vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Antstolis Z. Zenkevičius 2016-03-25 patvarkymu vykdomąją bylą nutraukė.
  3. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nepagrįstai antstolių Z. Zenkevičiaus ir G. Klaunauskienės atliktus veiksmus vykdomojoje byloje išieškant teismo priteistą skolą laiko neteisėtais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK

    2818 straipsnis).

  4. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog tiek antstolė G. Klaunauskienė, tiek antstolis

    29Z. Zenkevičius vykdė 1996-02-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu Mažeikių rajono apylinkės teismo 1997-02-25 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-198/1996 dėl išieškojimo iš N. O. individualios firmos „( - )“ išieškotojui AB „Lietuvos kuras“ Klaipėdos filialui. Apeliantei kreipiantis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir prašant panaikinti areštą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2003-11-05 sprendimu ieškinio dalį dėl turto arešto panaikinimo atmetė, o apskundus šį teismo sprendimą, Klaipėdos apygardos teismas 2004-02-12 nutartyje konstatavo, jog antstoliai teisėtai ir pagrįstai vykdė išieškojimą iš apeliantės turto. Atsakovas antstolis Z. Zenkevičius nurodė, jog išieškojimą antstolis vykdė pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, jog individualioji įmonė neturi juridinio asmens teisių ir jos turtas neatskirtas nuo įmonininko turto. Šiuos antstolio argumentus patvirtina tuo metu galiojusi teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000-11-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1280/2000 yra išaiškinęs, jog įmonininkas už įmonės prievoles atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje išaiškino, jog kai išieškojimas nukreipiamas į savininko turtą pagal tuo metu galiojantį CPK 4565 straipsnį (galiojo nuo 1995-01-01), tokiai procesinei normai galiojant nebuvo reikalingas papildomas procesinis dokumentas, išaiškinantis antstoliui, jog pasibaigus skolininkei individualiajai įmonei jos skolų išieškojimas nukreipiamas į buvusio savininko (įmonininko) turtą. Tačiau keičiantis teismų praktikai, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2016-02-05 nutartį ir įpareigodamas antstolį nutraukti vykdomąją bylą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-12-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012, kurioje pasisakydamas dėl individualiosios įmonės teisinės padėties ir jos bei jos savininko atsakomybės yra nurodęs, kad, kai ieškovas, laisvai disponuodamas savo procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), byloje reikalavimą atlyginti nuostolius pareiškia pagrindiniam skolininkui (įmonei), nereikšdamas jo subsidiariajam skolininkui (įmonės savininkui), teismas pagal aptartas teisės normas turi teisinį pagrindą priteisti iš įmonės patirtus nuostolius dengiant įmonės skolą, tačiau, nesant pareikšto reikalavimo, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl nuostolių atlyginimo iš įmonininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2016-02-05 nutartį, nurodė, jog byloje įmonės savininkė (pareiškėja) N. O. nebuvo įtraukta nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu, iš N. O., kaip fizinio asmens, jokios pinigų sumos nebuvo priteistos, N. O. neperėjo prievolė, siejusi individualiąją įmonę ir išieškotoją materialiuose teisiniuose santykiuose, todėl antstolis neturi teisinio pagrindo nukreipti išieškojimą į individualiosios įmonės savininkės turtą, nes byloje nėra vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo iš įmonės savininkės N. O.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nutartyje padaryta išvada grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-12-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012, kuri iš esmės pakeitė anksčiau formuojamą teismų praktiką dėl išieškojimo vykdymo iš individualiosios įmonės ir jos savininko, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo pasikeitusi ir individualiosios įmonės teisinė padėtis. Taigi, teisėjų kolegija pažymi, jog nuo 1997 metų, kai buvo pradėta vykdomoji byla ir antstoliai vykdė išieškojimą, pasikeitė ne tik įstatymai, reglamentuojantys individualiosios įmonės ir jo savininko teisinę padėtį, bet pasikeitė ir teismų praktika dėl išieškojimo vykdymo, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog antstolių vykdyti išieškojimo veiksmai buvo neteisėti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, 2016-02-05 nutartyje įpareigojęs antstolį nutraukti vykdomąją bylą, nenurodė, jog antstolio vykdymo veiksmai, kuriais iš apeliantės buvo vykdomas išieškojimas, yra neteisėti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog antstolių atliekamų vykdymo veiksmų teisėtumą dar 2004 metais patvirtino Klaipėdos apygardos teismas 2004-02-12 nutartimi, kuris išvadas grindė tuo metu galiojusiais įstatymais ir kasacinio teismo išaiškinimais. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog tai, kad keitėsi individualiųjų įmonių statusas ir pagal 1990-05-08 priimtą Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą individualiosios įmonės neturėjo juridinio asmens teisių ir pagal įmonės prievoles įmonininkas atsakė visu savo turtu, o priėmus 2003-11-06 Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymą jos buvo įvardytos kaip neribotos civilinės atsakomybės privatūs juridiniai asmenys, nesudaro pagrindo neteisėtais pripažinti antstolių atliktus vykdymo veiksmus, juolab kvestionuoti jau įsiteisėjusius teismo sprendimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Taigi, teisėjų kolegija gali pagrįstai konstatuoti, jog apeliantė neįrodė antstolių neteisėtų veiksmų, o remtis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nutartimi, kaip prejudicinę galią turinčiu sprendimu dėl apeliantei padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nėra teisinio pagrindo, nes teismas šioje nutartyje nekonstatavo antstolio neteisėtų veiksmų, o tik nurodė, jog antstolis neturi teisinio pagrindo nukreipti išieškojimą į individualiosios įmonės savininkės turtą, nes byloje nėra vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo iš įmonės savininkės N. O., ir įpareigojo vykdomąją bylą nutraukti, antstolis šį teismo įpareigojimą įvykdė, vykdomąją bylą patvarkymu nutraukė 2016-03-25 ir išieškojimo iš apeliantės po teismo sprendimo nebevykdė.

  5. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr.

    303K-3-525/2013).

  6. Nagrinėjamoje byloje žalą – 30 062,62 Eur turtinę ir 10 000 Lt neturtinę, kurios atlyginimą prašo priteisti, apeliantė kildina iš antstolių Z. Zenkevičiaus ir G. Klanauskienės neteisėto veikimo, t. y. neteisėto išieškojimo iš apeliantės turto vykdymo procese. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, apeliantė neįrodė antstolių neteisėtų veiksmų. Prievolė atsakovui atlyginti ieškovams turtinę ir neturtinę žalą kyla tik konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Teisėjų kolegija pažymi, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą. Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog apeliantei neįrodžius antstolių Z. Zenkevičiaus ir G. Klanauskienės veiksmų neteisėtumo, t. y. nenustačius būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, ieškinys dėl 30 062,62 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas.
  7. Dėl kitų apeliantės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje.
  8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-16 papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo

  1. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jei teismas, priimdamas sprendimą, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo klausimo, šis klausimas gali būti sprendžiamas teismui priimant papildomą sprendimą.
  2. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė ieškinio dalies, kurioje buvo pareikšti reikalavimai antstolei A. Rimaitei Žičkuvienei, atsisakė, t. y. ši bylos dalis baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė minėtos ieškinio dalies atsisakė dėl to, kad buvo patenkinti jos reikalavimai. Apeliantės argumentai dėl jos suklaidinimo nėra pakankami konstatuoti, jog antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė ar jos atstovas pateikė neteisingus ar klaidinamus duomenis, kurių apeliantė galėjo būti suklaidinta reikšdama ieškinį. Tai, kad apeliantė nesuprato, jog antstolės A. Rimaitės Žičkuvienės ir antstolio

    32Z. Zenkevičiaus vykdomosios bylos nėra tapačios, negali būti pagrindas pripažinti, jog antstoliai apeliantę suklaidino. Apeliantė turėjo teisę ir pareigą vykdymo procese būti aktyvi ir domėtis vykdomųjų bylų eiga. Apeliantė ne kartą skundė antstolių patvarkymus, todėl turėjo ir galėjo suprasti, jog antstolė A. Rimaitė Žičkuvienė ir antstolis Z. Zenkevičius vykdomosiose bylose išieškojimus vykdo pagal skirtingus vykdomuosius raštus.

  3. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog antstolė A. Rimaitė Žičkuvienė pateikė PVM sąskaitą faktūrą, serija AJ Nr.00351, ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, kuriuose nurodyta, jog už advokato paslaugas A. Rimaitė Žičkuvienė advokatui sumokėjo 605 Eur. Skirtingai, nei nurodo apeliantė, patirtos bylinėjimosi išlaidos į bylą buvo pateiktos tinkamai ir laiku, t. y. advokato prašymas dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo pateiktas 2016-09-19 parengiamojo teismo posėdžio metu (2016-09-16 teismo posėdžio garso įrašas, laikas 6.06 min.). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog pateikti dokumentai neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų. Antstolės pateikti dokumentai yra pirminiai įrodymai, jog už advokato paslaugas yra sumokėta. Teisėjų kolegijai pateikti dokumentai dėl jų tikrumo nekelia abejonių, nes jie patvirtinti advokato antspaudu ir parašu, todėl anksčiau nurodyti apeliantės argumentai nepagrįsti.
  4. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog antstolės A. Rimaitės Žičkuvienės atstovas advokatas pateikė atsiliepimą į ieškinį, advokatas 3 kartus (2016-09-19, 2016-10-26 ir 2016-11-02) dalyvavo teismo posėdžiuose. Pateikti dokumentai – PVM sąskaita faktūra, serija

    33AJ Nr. 00351, ir apmokėjimą patvirtinantis bankinis dokumentas – yra pirminiai įrodymai, patvirtinantys turėtų išlaidų už konkrečias paslaugas konkrečioje byloje dydį. Be to, priteistos išlaidos yra pagrįstos ir realios ir jos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-04-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija, toliau – Rekomendacijos) 8.2,

    348.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių. Antstolės naudojimasis advokato teisine pagalba yra jos teisė. Taigi, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės arba antstolė, pati būdama teisininkė, galėjo nepatirti jokių atstovavimo teisme išlaidų, nepagrįsti.

  5. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir ne tais motyvais, bet pagrįstai iš apeliantės antstolei A. Rimaitei Žičkuvienei priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl apeliantės argumentas, jog bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos taip, kad kiekviena šalis pasiliktų prie jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 94, 178, 185 str.).
  6. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos duomenis, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

35Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje

  1. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas Z. Zenkevičius apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 193,06 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovės advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti patirtų išlaidų suma viršija Rekomendacijų

    367, 8.11 punktuose nustatytus dydžius. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nustatytas maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), jį padauginus iš Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto koeficiento 1,3. Užpraėjusio ketvirčio (2016 m. III ketvirtis) vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 793,30 Eur, todėl už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus priteistinas dydis būtų 1 031,29 Eur (793,30 x 1,3).

  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjama byla yra nesudėtinga, nereikalavo specialiųjų žinių, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, tarp šalių kilęs ginčas nereikalauja sudėtingos teisinės analizės, ir tuo pagrindu sumažino antstoliui Z. Zenkevičiui prašomas priteisti išlaidas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme. Antstolis šios pirmosios instancijos sprendimo dalies neskundė.
  3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad advokatas byloje dalyvavo pirmosios instancijos teisme (Rekomendacijų 2.3 punktas), konstatuoja, jog antstolio Z. Zenkevičiaus prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 500 Eur.
  4. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  5. Duomenų apie kitų šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

37Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

38Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-13 sprendimą ir 2017-01-16 papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

39Priteisti iš ieškovės N. O. atsakovui antstoliui Zenui Zenkevičiui 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė... 5. Ieškovė 2016-10-31 pareiškimu atsisakė dalies ieškinio reikalavimų –... 6. Nr. 2-198/1996 vykdyti ir nukreipė vykdymo veiksmus į fizinį asmenį, t. y.... 7. N. O. firmos „( - )“ teisių ir pareigų perėmėja.... 8. 2015-11-17 patvarkymu antstolis Zenas Zenkevičius atsisakė patenkinti... 9. Nr. 2-457-796/2016, įpareigodamas antstolį Zeną Zenkevičių nutraukti... 10. Nr. 0014/02/00367.
  2. Ieškovė nurodė, kad antstoliams neteisėtai... 11. Nr. 2-198/1996 vykdyti ir išsiunčiant 1997-03-06 raginimą ieškovei vykdyti... 12. 1990-05-08 priimtą Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą individualiosios... 13. 30 062,62 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip... 14. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip... 15. 2004-02-12 nutartis) tinkamai taikė teisės normas dėl antstolio vykdymo... 16. 1990 metais galiojus Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 7 straipsnį... 17. 1990-07-01 iki 2004-01-01), kuriame buvo įtvirtinta nuostata, kad pagal... 18. 2017-01-16 papildomo sprendimo, kuriuo prašė jį... 19. Nr. 2-457-796/2016, visi vykdymo veiksmai atsakovo buvo atšaukti, o 2016-03-25... 20. 2016-02-05 nutartis, nebuvo vertinamas ir apeliantė 2006-12-14 antstolio... 21. Apeliaciniai skundai atmestini.
    1. Bylos... 22. Dėl ieškovės apeliacinio skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 23. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
        24. Dėl teismo šališkumo
        1. Apeliantė nurodė, kad... 25. 2016-11-24 bylos nagrinėjimo iš esmės metu nesudarė galimybės pasisakyti... 26. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo
            27. 1996-02-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu Mažeikių... 28. 18 straipsnis).
          1. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog tiek... 29. Z. Zenkevičius vykdė 1996-02-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo... 30. 3K-3-525/2013).
          2. Nagrinėjamoje byloje žalą – 30 062,62 Eur turtinę... 31. Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-16 papildomo sprendimo dėl... 32. Z. Zenkevičiaus vykdomosios bylos nėra tapačios, negali būti pagrindas... 33. AJ Nr. 00351, ir apmokėjimą patvirtinantis bankinis dokumentas – yra... 34. 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių. Antstolės naudojimasis... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje 36. 7, 8.11 punktuose nustatytus dydžius. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą... 37. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų... 38. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-13 sprendimą ir 2017-01-16... 39. Priteisti iš ieškovės N. O. atsakovui antstoliui Zenui...