Byla e2-1607-464/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A.R.T.V. investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-4909-232/2016 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „A.R.T.V. investicijos“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo, sutarties pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo atlaisvinti žemę, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl administracinių aktų panaikinimo, sutarties pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo atlaisvinti valstybinę žemę. Nurodė, jog suformuotas 4 248 kv. m. ploto įsiterpęs žemės sklypas, esantis Laisvės pr., Vilniuje (kadastro Nr. ( - )), neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam teisės aktų keliamų reikalavimų. Todėl atsakovei šis įsiterpęs žemės sklypas negalėjo būti išnuomotas. Be to, atsakovė, neturėdama teisės naudotis įsiterpusiu žemės sklypu, neturėjo teisės ir pradėti statyti ginčo aikštelę, kurios dalis patenka į įsiterpusį žemės sklypą. Atsakovė įpareigotina nusikelti arba nugriauti jai nuosavybės teise priklausančius statinius, patenkančius į buvusio įsiterpusio žemės sklypo ribas, neatlyginant už šiuos statinius.
  2. Patikslintame ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei UAB „A.R.T.V. investicijos“ perleisti nuosavybės teises bei sudaryti kitus sandorius (išskyrus sandorius, susijusius su statinių pašalinimu, nukėlimu, nugriovimu), uždrausti atlikti remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą ar kitaip pertvarkyti (išskyrus pašalinimą, nukėlimą, nugriovimą) inžinerinius statinius – aikštelę (unikalus Nr. ( - )), esančią Laisvės pr., Vilniuje, uždrausti atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus buvusio 0,4248 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribose. Nurodė, jog nesiėmus šių priemonių žemės sklype esantys statiniai gali būti perleisti tretiesiems asmenims, kas apsunkintų teismo sprendimo vykdymą bei užvilkintų bylos nagrinėjimą, atlikti remonto, rekonstrukcijos, renovacijos darbai padidintų nusidėvėjusių statinių vertę ir keltų grėsmę operatyviam valstybinės žemės sklypo atlaisvinimui, būtų apsunkinta galimybė vykdyti sprendimą bei suteiktų pagrindą atsakovui reikalauti nuostolių atlyginimo iš valstybės, kas prieštarautų valstybės interesams.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016-06-17 nutartimi ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovei UAB „A.R.T.V. investicijos“ perleisti nuosavybės teises bei sudaryti kitus sandorius (išskyrus sandorius, susijusius su statinių pašalinimu, nukėlimu, nugriovimu), uždraudė atlikti remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą ar kitaip pertvarkyti (išskyrus pašalinimą, nukėlimą, nugriovimą) inžinerinius statinius – aikštelę (unikalus Nr. ( - )), esančią Laisvės pr., Vilniuje, uždraudė atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus buvusio 0,4248 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribose.
  2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytus argumentus bei pateiktus dokumentus, sprendė, kad šie duomenys patvirtina reikalavimo tikėtiną pagrįstumą ir nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą apskritai negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių žemės sklype esantys statiniai gali būti perleisti tretiesiems asmenims, kas apsunkintų galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą, o galimai atlikti remonto ar rekonstrukcijos darbai padidintų statinių vertę ir tai keltų grėsmę operatyviam valstybinės žemės sklypo atlaisvinimui.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė UAB „A.R.T.V. investicijos“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-06-17 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė neįrodė ieškinyje reiškiamų reikalavimų tikėtino pagrįstumo. Ieškiniu ginčijami jau nuo 2002 m. susiformavę teisiniai santykiai, kuriems ne kartą ieškovė išreiškė savo pritarimą. Ieškovė pritarė taikos sutarties projektui Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1095-808/2015, nurodydama, jog neprieštarauja ginčo aikštelės statybai ar jos įteisinimui pagal sudarytą taikos sutartį. Ginčo turtas yra naudojamas nuolatos ir jam yra būtina priežiūra bei remontas, idant jis nenusidėvėtų.
    2. Ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė neketina didinti ginčo turto vertės ir turi pati įsivertinti savo veiksmų riziką.
    3. Ieškovė nepagrįstai laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia apriboti daugiau atsakovės UAB „A.R.T.V. investicijos“ teisių nei yra būtina, atsižvelgiant į ieškinio dalyką. Nėra sąsajos tarp ieškinio reikalavimų ir prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis siekiama apriboti atsakovės teisę ne tik disponuoti, bet ir naudotis bei valdyti teisėtai pastatytą ir naudojamą turtą. Atsakovė dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo parduoti ginčo turto, dėl ko negavo 3 950 000 Eur pajamų ir preliminariosios sutarties kontrahentui turi mokėti 30 000 Eur baudą. Todėl skundžiama nutartis neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principų.
    4. Ieškovė piktnaudžiauja teise, prašydama taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1095-808/2015 atsisakė priimti Nacionalinės žemės tarnybos pareikštus savarankiškus reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, sutarties pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo atlaisvinti žemę. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi teisminės gynybos praleidusi ieškinio senaties terminą.
  2. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Faktas, kad atsakovė ketino perleisti ginčo turtą, leidžia manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.
    2. Laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikytinos tik tuo atveju, jeigu jos yra objektyviai būtinos ir neturėtų nepagrįstai varžyti asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, interesų. Pirmosios instancijos teismas priėmė tinkamą nutartį ir nėra pagrindo jos naikinti.

4Teisėja

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl abiejų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo. Todėl pasisakytina dėl kiekvienos iš apeliantės nurodomų sąlygų buvimo nagrinėjamoje byloje.

5Dėl ieškinio prima facie (preliminaraus) pagrįstumo kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos

  1. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės.
  2. Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė) ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą, pateikdama argumentus, jog teismas visapusiškai neįvertino dar nuo 2002 metų tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių, taip pat nutarties nepagrįstumą grįsdama ieškovės procesiniu elgesiu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1095-808/2015 bei tuo, jog, apeliantės įsitikinimu, ieškovė teisminės gynybos kreipėsi praleidusi ieškinio senaties terminą. Tačiau į šiuos apeliantės argumentus galės būti atsakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, Pirmiau nurodyta, kad iš procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiančio teismo negali būti reikalaujama atlikti visapusišką bylos įrodymų įvertinimą. Teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įvertinti ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje ir / ar kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Tačiau preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas, kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015).
  3. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgė į ieškinyje nurodytus ieškovės argumentus, į faktą, kad su ieškiniu yra pateikti atitinkami dokumentai, kuriais ši sieks pagrįsti savo reikalavimų pagrįstumą. Ieškovė ieškinyje pateikė argumentus, kodėl, jos manymu, įsiterpęs žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam teisės aktų keliamų reikalavimų, dėl ko negalėjo būti išnuomotas atsakovei ir kodėl atsakovė neturėjo teisės jame pastatyti ginčo aikštelės. Apeliacinis teismas pritaria preliminariam ieškinio tikėtino pagrįstumo įvertinimui. Apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai priešingos išvados nesuponuoja.

6Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui kaip dar vienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos bei proporcingumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo

  1. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1dalimi, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (šiuo atveju – ieškovė). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, perimdamas ieškovės pasiūlytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo formuluotę, apeliantei nustatomus ribojimus suformulavo nepakankamai aiškiai, t. y. nekonkretizuodamas, kokie sandoriai, sietini su ginčo turtu, yra ribojami, taip pat neįvardijo ir konkrečios taikytinos priemonės teisinio pagrindo iš išvardintų CK 145 straipsnio 1dalyje tokių priemonių sąrašo. Tačiau nustatyti ribojimai leidžia padaryti išvadą, kad teismas taikė ginčo objektu tapusiame žemės sklype esančių statinių (aikštelės) nuosavybės teisės perleidimo draudimą – įrašą viešame registre (CPK 145 str. 1 d. 2 d.), išsiunčiant nutartį Turto areštų registro tvarkytojui, taip pat uždraudė atlikti su šiuo turtu sandorius ir imtis kitų veiksmų, susiujusių su jo pagerinimu (CPK 145 str. 1 d. 6 p.).
  2. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
  3. Paprastai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovai ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdamas išvengti būsimo jam nenaudingo sprendimo vykdymo. Tačiau ne tik tokie atvejai lemia poreikį taikyti apribojimus iki galutinio teisme kilusio ginčo išnagrinėjimo. Tokios priemonės gali būti taikomos ir prevenciniu tikslu, juolab kad turto perleidimas nebūtinai gali būti išimtinai nesąžiningo elgesio dėl pareikšto ieškinio pasekmė. Pavyzdžiui, atsiranda galimybė itin pelningai parduoti turimą turtą, kurios vėliau nebebus, turtas tapo nereikalingas ir neša vien nuostolius ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1161-178/2016).
  4. Nagrinėjamu atveju apeliantė yra deklaravusi savo ketinimus perleisti jai nuosavybės teise priklausančią ginčo aikštelę, atskirajame skunde nurodydama ir apie galimus nuostolius, jeigu dėl taikytų teismo apribojimų ji neįvykdytų preliminariosios sutarties. Vadinasi, pačios apeliantės pateiktais duomenimis ji dar iki teismui pritaikant laikinąsias apsaugos priemones ketino perleisti šį turtą trečiajam asmeniui, todėl neabejotina, jog perleidus sąžiningiems tretiesiems asmenims ginčo objektą, kurį ieškiniu prašoma įpareigoti nugriauti ir atlaisvinti žemės sklypo dalį, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas arba labai pasunkėti, priklausomai nuo priežasčių, dėl kurių apeliantė ginčo turtą perleistų (siekdama išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo ar siekdama gauti ekonominės naudos iš pardavimo sandorio). Tai lemia vertinimą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (grėsmės sprendimo neįvykdymui) buvimą bei laikinųjų apsaugos priemonių klausimą iš esmės išsprendė tinkamai ir teisingai.
  5. Su apeliantės pozicija, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti ekonomiškumo, proporcingumo ar šalių lygiateisiškumo principai, nesutiktina. Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Tai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo ir nevaržyti vienos proceso šalies teisių daugiau, negu yra būtina jų taikymo tikslams pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, lemia teismo pareigą vienodai įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti prioriteto, o ekonomiškumo bei teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.
  6. Šiuo konkrečiu atveju apeliantei nepritaikius jokių ribojimų, ši galėtų nevaržomai perleisti ginčo objektu tapusį turtą, kas, esant pareikštam reikalavimui įpareigoti apeliantę atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, ieškovės interesus pažeistų žymiai labiau, nei šiuo metu apeliantės interesai varžomi jos atžvilgiu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. šalių interesų pusiausvyra ieškovės nenaudai būtų neproporcingai pažeista.
  7. Kita vertus, turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 3 d.). Todėl taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nustato skirtingo dydžio ir pobūdžio ribojimus, t. y. apriboja visas arba tik dalį areštuojamo daikto savininko turimų daiktinių teisių, esančių nuosavybės teisės sudėtinėmis dalimis (CK 4.37 str.). Kadangi kiekviena iš šių daiktinių teisių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – savo turiniu yra skirtingo pobūdžio, kiekvienos iš šių daiktinių teisių laikinas apribojimas sukelia skirtingo pobūdžio suvaržymus daikto savininkui. Valdymo teisės apribojimas suponuoja teisės turėti turtą savo žinioje, leidžiančios daryti tam turtui fizinį ir ūkinį poveikį, priverstinį laikiną apribojimą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 10 d.). Naudojimosi teisės apribojimas suponuoja teisės naudoti turto savybes naudotojo reikmėms tenkinti, t .y. teisės naudoti turto naudingąsias savybes, gauti iš turto pajamų bei vaisių ar kitos naudos priverstinį laikiną apribojimą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 8 d.). Disponavimo teisės apribojimas sukuria teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinį laikiną apribojimą, kitaip tariant teisės pakeisti turto teisinį likimą – teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims neatlygintinai (panaudai), nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – priverstinį laikiną apribojimą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 7 d.).
  8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar imtis tam tikrų veiksmų, teismas taiko tuomet, kai byloje siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamosios padėties) išsaugojimą; teismas gali taikyti ginčo situaciją laikinai sureguliuojančias laikinąsias apsaugos priemones, kurios būtinos, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Toks prevencinis tikslas nagrinėjamu atveju ir suponavo draudimo atlikti tam tikrus sandorius apeliantei nustatymą, įskaitant draudimą perleisti nuosavybės teises į jį, padarant apie tai įrašą viešame registre (CPK 145 str. 1 d. 2 p.).
  9. Tačiau, priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas apeliantės teisės naudotis ginčo turtu neapribojo, uždrausdamas atlikti nutartyje tiesiogiai išvardintus veiksmus, susijusius su turto pagerinimu / remontu / rekonstravimu, ir sudaryti sandorius, susijusius su ginčo turtu perleidimu, t .y. taikė disponavimo ir tam tikrų valdymo sudėtinių dalių ribojimus. Pažymėtina, jog apeliantė, esant pagrindui, turi galimybę viso proceso metu kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar apimties sumažinimo, prašydama leisti atlikti konkrečius veiksmus arba sandorius, dėl kurių atlikimo nustatyti draudimai iškreipia proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą ar suvaržo vienos proceso šalies teises daugiau, negu būtina tikslui pasiekti.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai