Byla 2-10555-769/2016
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Vaivai Virkutytei, Erikai Žigalovaitei, dalyvaujant ieškovui G. K., atsakovo BĮ „Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras“ atstovams vadovui Jonui Sakalauskui, A. M., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui BĮ „Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti ieškovą į ankstesnes pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad 2016-03-07 su Klaipėdos valstybiniu dramos teatru sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią nuo 2016-03-08 buvo priimtas į teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigas; darbo sutarties 4 punkte nustatytas 3 mėn. bandomais laikotarpis, nekonkretizuota, kieno iniciatyva jis nustatomas; ieškovas teigė, jog atsakovo atstovui buvo pareiškęs, kad žada apsižiūrėti ar darbas tiks jam, todėl mano, kad bandomasis terminas nustatytas jo iniciatyva. Nurodė, kad 2016-05-31 buvo pakviestas pokalbiui su vadovu, iš pokalbio suprato, kad atsakovo atstovas inicijuos darbo sutarties nutraukimą dėl nepakankamos ieškovo patirties viešuosiuose pirkimuose; ieškovo prašymu darbdavys sutiko išleisti ieškovą iš darbo anksčiau ir tą laiką skirti naujo darbo paieškoms, todėl ieškovas manė, kad darbo santykiai su juo bus nutraukti DK 125 str. arba 129 str. pagrindu. 2016-06-01 ieškovas buvo supažindintas su įspėjimu dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. ( - ), kuriame nurodyta, kad darbo sutartis Nr. ( - ) bus nutraukta ( - ), nes išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, nurodė, kad darbdavys pažeidė DK 130 str. 2 d. 1 p., neprašė ieškovo pasiaiškinti. Pažymėjo, kad nebuvo sulaukęs iš darbdavio pastabų, nėra gavęs drausminių nuobaudų nei žodžiu, nei raštu, 2016-04-26 įsakymu buvo skatinamas, ieškovui skirtas priedas. 2016-05-31 įspėjime, taip pat ( - ) įsakyme Nr. ( - ) darbdavys nenurodė, kuo remiantis darbo rezultatai įvertinti neigiamai (b.l. 2-6).

3Atsakovas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinio reikalavimų netenkinti. Nurodė, kad ieškovas į darbą buvo priimtas ( - ) teatro vadovo įsakymu Nr. ( - ) į teisės ir personalo vadovo pareigas nuo ( - ), atleistas iš darbo ( - ) įsakymu Nr. ( - ) nuo ( - ) pagal DK 107 str. 1 d., pripažinus, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami. 2016-05-31 ieškovas raštu Nr. ( - ) tinkamai ir laiku buvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą, todėl yra atleistas teisėtai vadovaujantis DK 107 str. 1 d. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog jam neaišku, kieno iniciatyva nustatytas 3 mėn. bandomasis laikotarpis, nes ( - ) teatro vadovo įsakymo Nr( - ) 2.3 punkte nurodyta, kad vadovas nustato 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį, -patikrinti, ar darbuotojas tinkamas jam pavestam darbui; ieškovas būdamas teisininku ir turėdamas pakankamai žinių, turėjo įspėti darbdavį, kad darbo sutarties sąlyga dėl išbandymo laikotarpio būtų patikslinta įrašant konkrečias sutarties sąlygas ar atsisakyti pasirašyti sutartį, atsakovas pastabų dėl darbo sutarties nereiškė, suprato ir žinojo, kad bandomasis laikotarpis nustatomas darbdavio iniciatyva. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje pripažino, jog jam trūksta kompetencijos viešųjų pirkimų srityje, ieškovo pareigybės aprašyme 12.1 punkte nurodytos atsakovo pareigos: konsultuoti vadovą, pavaduotojus viešųjų pirkimų specialistą ir kt., todėl ieškovo argumentai rodo, kad jis nesuvokia teatre vykdomų procedūrų eigos ir sudėtingumo, vengia prisiimti atsakomybę. Vertinant ieškovo darbo rezultatus atsižvelgta ne tik į kompetencijas viešųjų pirkimų srityje, tačiau buvo gauta nusiskundimų iš kitų darbuotojų, kad ieškovas nesugeba bendrauti su kolektyvu, padalinių vadovais, trūksta vidinės komunikacijos, nerodė iniciatyvos sprendžiant darbinius klausimus; aplinkybė, kad ieškovui nebuvo taikytos nuobaudos dėl netinkamo darbo nepanaikina darbdavio teisės spręsti dėl darbuotojo dalykinių ir asmeninių savybių ir gebėjimo atlikti sulygtą darbą. Pažymėjo, kad grąžinti ieškovą į jo ankstesnes pareigas nėra galimybės, nes šios pareigos šiuo metu yra užimtos.

4Teismo posėdyje ieškovas G. K. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad darbdavys pažeidė atleidimo procedūrą, ieškovas nežinojo apie būsimą atleidimą, apie darbo santykių nutraukimą sužinojo paskutinę dieną, be to, atsakovas nuolat keitė atleidimo pagrindus, susitikimo su vadovu metu jam buvo išsakyta nuomonė, kad jis netinkamai vykdė pareigas viešųjų pirkimų srityje, tačiau atsiliepime atsakovas nurodė jau kitus atleidimo pagrindus, neva jis kaip darbuotojas yra nekultūringas, nekompetentingas. Nurodė, kad yra dirbęs ne pas vieną darbdavį, tačiau niekur nebuvo atleistas dėl to, kad netinkamai vykdė pareigas. Teigė, jog priimant į darbą suprato, kad 3 mėnesių bandomasis terminas nustatytas paties ieškovo iniciatyva, nes dar prieš priimant į darbą vadovui sakė, kad apsižiūrės ir apsispręs. Paaiškino, kad darbas ieškovui tiko ir ieškovas būtų dirbęs toliau; už darbą atsiskaitinėjo ne tik teatro vadovui, bet ir pavaduotojai L..

5Teismo posėdyje atsakovo atstovas Jonas Sakalauskas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atleidimas buvo teisėtas, apie 2016-03-07 įsakymą, kuriame nurodyta, kieno iniciatyva nustatytas bandomasis terminas, darbuotojui buvo žinoma, įsakymas jam buvo įteiktas kartu su darbo sutartimi. Pokalbio metu ieškovui buvo siūlyta susitarti draugiškai, todėl ieškinys atsakovui buvo didelė staigmena. Ieškovas atleistas, nes per tris mėnesius neatskleidė gebėjimų bendrauti su kolektyvu, nesugebėjo suburti kolektyvo, jau po antro darbo mėnesio teatre vadovas pradėjo gauti nusiskundimų iš kitų darbuotojų, kad sudėtinga bendrauti su G. K., kad nesulaukiama atsakymų, be to, ieškovas nesutvarkė dokumentų su Migracijos tarnyba dėl kelių darbuotojų užsieniečių, ieškovui trūko kompetencijų viešųjų pirkimų srityje, o viešieji pirkimai teatre yra kasdienybė, gebėjimai šioje srityje darbui teatre labai svarbūs; bandomuoju laikotarpiu nuo griežtų pareiškimų ieškovo atžvilgiu susilaikydavo; paaiškino, kad G. K. kandidatūrą pasiūlė buvusi pavaduotoja L.; priedą skyrė už G. K. kvalifikaciją, o ne už papildomus darbus; darbe trūko G. K. gebėjimo bendrauti ir bendradarbiauti.

6Teismo posėdyje atsakovo atstovė Asta Monstavičienė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad įsakyme dėl ieškovo priėmimo buvo aiškiai nurodyta, kad bandomasis laikotarpis nustatomas darbdavio iniciatyva, darbdavys turi teisę vertinti darbuotoją, jo asmeninies savybes, komunikaciją ir kompetenciją, teisės ir personalo skyriaus vedėjas nėra tik teisininkas, jo prerogatyva suvaldyti darbuotojų srautus, teatre dirba apie 200 darbuotojų. Paaiškino, kad G. K. negebėjo valdyti personalo programos, tai patvirtina laiškas Ž., programos aprašas yra kompiuteryje, tačiau ieškovas tuo nesugebėjo pasinaudoti; darbdavys laikėsi įstatymo reikalavimų atleisdamas ieškovą, ieškovas buvo įspėtas raštu, todėl G. K. pagrįstai atleistas pagal DK 107 str.1 d.

7Ieškinys atmestinas.

8Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-156/2009, 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-139/2010) Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

9Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, atstovaujamas teatro vadovo Jono Sakalausko, ir G. K. ( - ) sudarė terminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas priimtas į teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigas, darbdavys įsipareigojo mokėti 15,50 koef. (MBA dydžiais) darbo užmokestį ir priedus bei priemokas; darbo sutartimi nustatyta 40 val. per savaitę darbo trukmė; nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja ( - ), darbuotojas pradeda dirbti ( - ); nustatytas 3 mėn. bandomasis laikotarpis (darbo sutarties 4 punktas); darbo sutartis nutraukta ( - ), pagal LR DK 107 str. 1 d., ( - ) įsakymas Nr. ( - ) (b.l. 7-9). Iš ( - ) teatro vadovo įsakymo dėl G. K. priėmimo matyti, kad G. K. priimtas darbui teatre pirmaeilėse pareigose nuo ( - ) iki ( - ), teatro vadovas nustatė trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį, kad patikrinti, ar darbuotojas tinkamas jam pavestam darbui (b.l. 26). Ieškovo, kaip teisės ir personalo skyriaus vedėjo, pareigos ir darbo funkcijos numatytos pareigybės aprašyme, su kuriuo darbuotojas supažindintas ( - ) (b.l. 28-31). 2016-05-31 įspėjimu Nr. ( - ) ieškovas įspėtas, kad darbo sutartis su juo bus nutraukta ( - ), nes išbandymo rezultatai nepatenkinami, su įspėjimu ieškovas supažindintas ( - ) (b.l. 10). ( - ) teatro vadovo įsakymu Nr. ( - ) ieškovas pagal LR DK 107 str. 1 d. iš teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigų atleistas nuo ( - ), įsakymu nurodyta atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas 4,96 d. d. ir darbo užmokestį už birželio mėn. (b.l. 11). Iš ieškovo pateikto 2016-04-26 teatro vadovo įsakymo Nr. ( - ) dėl priedų balandžio – birželio mėn. nustatymo matyti, kad ieškovui buvo skirtas priedas – koef. 5.00 (MBA dydžiais) (b.l. 12). Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. A. paaiškino, kad dirba teatre, yra atsakinga už viešuosius pirkimus; dirbti su G. K. buvo sudėtinga, konsultacijų nelabai gaudavo, buvo psichologiškai sudėtinga atmosfera, kitų skyrių vedėjai tiesiogiai pas vedėją konsultuotis neidavo, klausdavo liudytojos, ji nežinodama atsakymo eidavo klausti vedėjo; apie tai sakė teatro vadovui. Liudytoja J. S. – N. paaiškino, kad dirba teatre 1 metus, G. K. buvo reikalingas kaip personalo specialistas, liudytoja pasigedo G. K. iniciatyvumo, bendravimo kokybės su teatro darbuotojais, darbe su menininkais reikalingo specialaus psichologinio pasirengimo, iniciatyvumo darbų saugos klausimais, užsieniečių įdarbinimo ir migracijos klausimais, kur reikėjo greitos reakcijos, skubaus klausimų sprendimo. Liudytoja J. Z. nurodė, kad dirba teatre personalo specialiste, iš pradžių dirbo viename kabinete su G. K., buvo sunkus psichologinis klimatas, todėl prašė vadovo, kad vedėją pasodintų į kitą kabinetą; pastebėjo, kad darbuotojai vengdavo užeiti pas vedėją, nerimą kėlė keisti G. K. pasisakymai, juokeliai, pradėjo jo bijoti, G. K. nedirbo su personalo programa, apie tas problemas kalbėjosi su vadovu; norėjo išeiti iš darbo. Liudytoja I. G. – L., buvusi teatro darbuotoja, paaiškino, kad dirbo teatre 20 metų, nuo 2008 m. buvo vadovo pavaduotoja, nusiskundimų iš vadovo dėl G. K. darbo nebuvo gavusi, skyrius pagal skyriaus nuostatus buvo pavaldus vadovo pavaduotojai (liudytojai), tą tvarką buvo bandoma keisti; liudytoja G. K. nebijojo, jis nebuvo konfliktiškas; G. K. neprotegavo; vadovas neprašė liudytojos charakterizuoti G. K.; teisės ir personalo skyriaus vedėjo laiškas dėl bilietų kontrolės nustebino, tačiau liudytoja priėmė tai kaip pajuokavimą. Liudytojas V. M. paaiškino, kad dirba teatre nuo naujų metų, ieškovo nebijojo, džiaugėsi, kad atėjo dirbti vyras; konsultavosi su G. K., į užduodamus klausimus gaudavo atsakymus, darbe su G. K. retai susitikdavo, nes skyrėsi darbo valandos. Liudytoja I. K. paaiškino, kad dirba teatre nuo 2009 m vyr. buhaltere, iki G. K. darbo pradžios teatre nebuvo pažįstami su G. K., dirbo su G. K. komisijose dėl degalų pirkimų, bilietų kontrolės, jis reikiamas teisines konsultacijas liudytojai suteikė, agresijos iš G. K. nejautė, jo nebijojo, konfliktų neturėjo, nematė, kad G. K. grubiai ar netaktiškai elgtųsi; darbinius klausimus teisiniais klausimais sprendė su G. K., o viešųjų pirkimų srityje G. K. siūlė kreiptis pas specialistę A.; paaiškino, kad teatre kiekvieną mėnesį, taip pat būna kad ir kas ketvirtį sprendžiama dėl priedų skyrimo, teisę spręsti dėl priedų skyrimo turi vadovas; paaiškino, kad kas mėnesį rašo tarnybinius pranešimus dėl pavaldume esančių darbuotojų įvertinimo ir priedų jiems skyrimo.

10Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika darbuotojas laikomas silpnesniąja darbo santykių šalimi. Tačiau Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). DK 35 straipsnyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, - darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiauti savo teise.

11Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl bandomojo laikotarpio iniciatoriaus, dėl darbo sutarties nutraukimo pagal Darbo kodekso 107 str. 1 d. teisėtumo.

12Darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės kompensacijos. Darbuotojo atleidimo pagal šį straipsnį pagrindas yra neigiami išbandymo rezultatai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad išbandymo rezultatų vertinimas yra darbdavio prerogatyva, todėl teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka dirbti sulygtą darbą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1012/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2004). Kartu pabrėžiama, kad Darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalies norma draudžia darbdaviui savivaliauti, tai yra nutraukti darbo sutartį be jokių motyvų ir įrodymų, patvirtinančių, kad darbuotojas nesusitvarkė su jam pavestu darbu, ir todėl jis netinka pavestam darbui. Dėl to teismo pareiga nagrinėjant bylas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo. Toks pripažinimas laikytinas pagrįstu ir yra teisėtas, jeigu darbdavys pateikia konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad per išbandymo laikotarpį darbuotojas netinkamai atliko darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2005). Iš teismui pateiktos Darbo sutarties Nr.P4-961 matyti, kad sutartimi buvo nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis, tačiau konkrečiai nenurodyta, kam nustatomas išbandymas: patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, ar darbas ir jo sąlygos tinka darbuotojui (DK 105 str. 1 d.). Bandomasis laikotarpis tiek bandančiam įsidarbinti asmeniui, tiek jį įdarbinančiam yra natūralus dalykas, reiškiantis paprastesnę atleidimo iš darbo procedūrą ir galimybę išvengti išeitinės išmokos mokėjimo. Atsižvelgiant į teismų praktiką, laikoma, jog ta aplinkybė, kad darbdavys pasiūlė ir priėmė į darbą ieškovą suponuoja teismo išvadą, jog išbandymo terminas buvo nustatytas patikrinti, ar ieškovas tinka sulygtam darbui. Juo labiau, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nustatant išbandymo terminą ir nenurodžius, kam jis yra nustatomas, toks trūkumas nelaikomas darbo įstatymų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje 3K-3-58/2010).

13Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, jog kilus ginčui darbdavys įstatymo nustatytomis priemonėmis turi įrodyti, kad darbuotojas dėl savo asmeninių ar dalykinių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo sutartimi sulygto darbo. Darbdavio įrodymais gali būti ne tik rašytiniai ar kitokie dokumentai, tačiau ir byloje dalyvaujančio asmens paaiškinimai bei liudytojų parodymai. Neigiami išbandymo rezultatai visų pirma siejami su darbuotojo nesugebėjimu ar negalėjimu dirbti jam pavestą darbą, nes, išbandymo terminas yra skirtas būtent tam, kad darbdavys galėtų patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. Byloje liudytojais buvo pakviesti 6 BĮ Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro buvę ir esami darbuotojai, paaiškinimus davė teatro vadovas, teisininkė A.Monstavičienė. Daugiau kaip pusė teisme liudijusių, davusių paaiškinimus asmenų nurodė, jog ieškovo asmeninės savybės neleidžia ieškovui eiti teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigų. Teismas neturi kompetencijos spręsti, ar meno žmonėms, konkrečiai BĮ Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojams, anot liudytojos J. S. – N., yra būtinas teisės ir personalo skyriaus vedėjas turintis specialų psichologinį pasirengimą, tačiau išklausius liudytojų parodymų, ištyrus bylos medžiagą nustatyta, jog BĮ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre psichologinis klimatas nėra geras. Pats ieškovas G. K. dėl bendravimo su kolektyvu nurodė, kad muzikiniame teatre yra asmenų grupė, užsiimančių intrigomis ir paskalomis, su intrigantais jis „laikė distanciją“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išsiaiškinęs ir nurodęs, kad tuo atveju, kai tarp atskirų darbuotojų kyla konfliktinė situacija, kuri dažnai turi neigiamą poveikį darbinei atmosferai, norint teisingai kvalifikuoti teisinius santykius, būtina nustatyti, ar konfliktas yra tik asmeninio pobūdžio, ar jis trikdo kitų asmenų darbą ir kenkia tam tikriems darbdavio interesams, ar dėl to sutrikdomos įprastinės kitų darbuotojų darbo sąlygos (LAT 2009-05-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-233/2009). Ištyrus bylos medžiagą nustatyta, jog teatro darbuotojai buvo išreiškę žodinius nusiskundimus teatro vadovui, kad ieškovas nesugeba bendrauti su kolektyvu, jam trūksta vidinės komunikacijos, daugelis ieškovo kolegų vengė kontakto su G. K. dėl jo konfliktiško charakterio, ne visiems suprantamų pasisakymų, pajuokavimų,- kai kurie darbuotojai nurodė bijodavę ieškovo. Atsižvelgiant į teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą matyti, jog šiai pareigybei yra keliami reikalavimai išmanyti darbo psichologijos ir sociologijos pagrindus, gerai išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius personalo valdymą ir pan. Vadovo asmenybė ir valdymo stilius turi didelės reikšmės kolektyvo psichologiniam klimatui, vadovas turi suburti kolektyvą. Psichologų yra išaiškinta, jog psichologinio suderinamumo ir psichologinio klimato reikšmė darbo komandoje yra itin didelė, nes nuo to priklauso visos komandos darbo rezultatai,- bendram kolektyviniam darbui būtinas tarpusavio supratimas, pasitikėjimas, tikėjimas tuo, ką darai. Kai tam tikrą darbuotojų grupę vienija bendras tikslas, vadovavimas įgauna veiklos koordinavimo pobūdį. Atviras ieškovo nusistatymas jo vadinamų „intrigantų“ atžvilgiu, galimai iššaukė susiskaldžiusiame kolektyve neigiamas reakcijas ir dar labiau pagilino teatre buvusias konfliktines situacijas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog teatro vadovas, siekdamas suburti kolektyvą, neskirstant kolektyvo narių į „intrigantus“ ir ne, turėjo pagrindą teigti, jog ieškovo asmeninės savybės, negebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti trukdo dirbti teisės ir personalo skyriaus vadovo darbą.

14Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog išbandymo metu yra tikrinamas asmens gebėjimas atlikti darbo sutartimi sulygtą darbą. Ieškovo teigimu, jis buvo atleistas dėl nepakankamos patirties viešuosiuose pirkimuose. Atsakovas nurodė, kad pasigedo ieškovo kompetencijos ne tik viešuosiuose pirkimuose, bet ir bendravime su Migracijos tarnyba dėl kelių darbuotojų užsieniečių dokumentų tvarkymo. Atsakovo atstovė Asta Monstavičienė teigė, kad G. K. negebėjo valdyti ir personalo programos. Ieškovas nurodė, kad jis neatliko tik dviejų jam skirtų užduočių: svečių apnakvindinimo bokšte ir kavos aparatų legalizavimo. Mano, kad buvo atleistas tik dėl to, kad iš darbo buvo atleista L., kuri kivirčijosi su A.M., o pastaroji grįžo į teatrą. Iš teismui pateikto Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo matyti, jog ieškovas privalėjo žinoti, mokėti, išmanyti ne tik LR įstatymus, LR Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės įstaigų, teatrų veiklą <...>, bet ir viešųjų pirkimų įstatymą ir procedūras, dalykinio bendravimo taisykles, kaip naudoti šiuolaikinių informacijų technologijų galimybes personalo tarnybų darbe, darbo psichologijos ir sociologijos pagrindus, ekonomikos, veiklos organizavimo ir valdymo pagrindus, sugebėti savarankiškai planuoti ir organizuoti savo ir skyriaus veiklą, dirbti komandoje, išmanyti vidinės ir išorinės komunikacijos principus ir t.t. Ieškovas nurodė, kad prieš įsidarbinant teatre informavo atsakovą apie patirties viešuosiuose pirkimuose neturėjimą, tačiau teatro vadovas užtikrino, kad „viešuosius pirkimus prižiūrės ir konsultuos tam reikalui pasamdyti subjektai“. Teismas nevertina teismo vadovo sąžiningumo, nesiaiškina, ar tikrai šis ieškovui neteisingai nurodė, kad teisės ir personalo skyriaus vedėjas neturi pareigos išmanyti viešųjų pirkimų įstatymą ir procedūras, nes teismui pateikti rašytiniai įrodymai,- pareigybės aprašymas, nurodo priešingai. Teisininkas, o ypač teisės skyriaus vedėjas, darbe privalo vadovautis norminiais aktais, o ne kažkieno pažadais,- G. K., susipažinęs su pareigybės aprašymu, privalėjo savo kvalifikaciją tinkamai įvertinti ir sutikęs su siūlomu darbu, jį atlikti nepriekaištingai. Teismas sutinka su ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais teiginiais, jog „ valstybinėje įstaigoje negali dirbti tie, kurie nepaklūsta įstatymams, rengia dokumentus atbulinėmis datomis, darbina į valdiškas įstaigas savo draugus, perka viešąsias paslaugas iš draugų, neina į darbą“ ir pan. Tačiau pažymėtina, kad neskaidrūs viešieji pirkimai, dokumentų klastojimas, įstatymų nesilaikymas nėra šios bylos ginčo dalykas,-ieškovas turi teisę dėl įstatymų pažeidimų kreiptis į atitinkamas institucijas su skundais. Ieškovo argumentai, kad atleidimas neteisėtas, nes nebuvo drausminių nuobaudų, pastabų, buvo mokėtas priedas prie darbo užmokesčio, atmestini, kaip nepagrįsti, nes atleidimas pagal LR DK 107 straipsnio 1 dalį nereikalauja, kad prieš tai asmeniui būtų taikytos drausminės nuobaudos; priedai, kaip paaiškino teatro vadovas, buvo mokami beveik visiems darbuotojams ir ne už gerą darbą, bet „jų gailint“. Be to, priedų mokėjimo BĮ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre teisėtumas nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl teismas dėl jų pagrįstumo nepasisako.

15Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nenustačius, kad būtų pažeistas trijų dienų pranešimo apie atleidimą terminas, atsakovui įrodžius, kad neigiami išbandymo rezultatai siejasi su ieškovo nesugebėjimu/ negalėjimu dirbti jam pavestą darbą, atsakovui pagrindus ieškovo atleidimo iš darbo neišlaikius išbandymo priežastis, laikytina, kad G. K. ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

16Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas šalys nepateikė, todėl teismas dėl to nepasisako. Nustatyta, kad byloje nepatirta 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 str.).

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268- 270 straipsniais,

Nutarė

18ieškinį atmesti.

19Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai