Byla 1A-95-149/2017
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-28 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 20 MGL dydžio (753, 20 EUR) bauda, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – vieneriems metams uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės, teisėjų Artūro Šumsko, Virginijos Liudvinavičienės, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, nukentėjusiųjų atstovui advokatui Vladislav Latušinskij, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. nukentėjusiųjų R. N. ir R. N. bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-28 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 20 MGL dydžio (753, 20 EUR) bauda, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – vieneriems metams uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

2Taip pat šiuo nuosprendžiu iš V. K. priteista:

  • nukentėjusiojo R. N. naudai 35, 92 EUR turtinės žalos atlyginimui ir 3 000 EUR neturtinės žalos atlyginimui;
  • nukentėjusiosios R. N. naudai 3 229, 26 EUR turtinės žalos atlyginimui ir 500 EUR neturtinės žalos atlyginimui;
  • Vilniaus teritorinei ligonių kasai 416, 33 EUR nukentėjusiojo R. N. gydymo išlaidų atlyginimui.
  • R. N. naudai 250 EUR išlaidų advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.
  • R. N. naudai 600 EUR išlaidų advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

3Nukentėjusiųjų R. N. ir R. N. ieškinys Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui atmestas.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5V. K. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir padaryta didelė turtinė žala: o būtent, jis 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 00.13 val., Vilniuje, Žalgirio gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (iki 2014-10-11 galiojusi redakcija) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. P799814, ir reguliuojamoje Žalgirio – Linkmenų gatvių sankryžoje, sukdamas į kairę pažeidė Kelių eismo taisyklių (iki 2014-10-11 galiojusi redakcija) 161 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, tai yra, degant žaliam šviesoforo signalui vairuojamu automobiliu iš Žalgirio gatvės eismo pusės, skirtos važiuoti Kalvarijų gatvės kryptimi, kraštinės antros eismo juostos įvažiavo į reguliuojamą sankryžą su Linkmenų gatve ir sukdamas į kairę, į Linkmenų gatvę, sudarydamas kliūtį, nedavė kelio Žalgirio gatvės priešingos krypties eismo pusės antra eismo juosta tiesiai per sankryžą, degant žaliam šviesoforo signalui, važiavusiam R. N. vairuojamam automobiliui „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. ( - ) su kuriuo susidūrė, dėl ko R. N. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat sugadintas automobilis „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. ( - ) nuosavybės teise priklausantis R. N., kuriai dėl to buvo padaryta didelė 4344,30 eurų (15 000 litų) dydžio turtinė žala.

6Pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo V. K. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. į BK 281 str. 1 d., savo sprendimą motyvuodamas tuo, jog pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininkas laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio koncentracija jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau (BK 281 straipsnio 8 dalis) ir paprastai nustatomas atliekant kraujo tyrimą. Jeigu toks tyrimas nebuvo atliktas, ši faktinė aplinkybė gali būti nustatoma ir kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (pavyzdžiui, iš klinikinių požymių, alkoholio matuoklio duomenimis, liudytojų parodymais).

7Apylinkės teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju V. K. kraujas tyrimui nebuvo paimtas, alkoholio matuokliu (alkotesteriu) jis taip pat nebuvo patikrintas, jokių dokumentų dėl kaltinamojo galimo apsvaigimo būsenos, kurie galėtų patvirtinti klinikinius alkoholinės intoksikacijos požymius (pavyzdžiui, Apsvaigimo nustatymo kabineto medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto ar pan.) taip pat nėra. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kraujo tyrimų dėl alkoholio koncentracijos nėra todėl, kad V. K. nuo tokių tyrimų atsisakė (apie tai nurodo atitinkami įrašai Paciento apžiūros protokole ir Paciento slaugos istorijoje, gydytojo M. B. pasirašyta pažyma). Pažymėtina, kad iš byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarimo administracinėje byloje matyti, kad V. K. administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje (dėl atsisakymo leistis būti patikrintam, ar nėra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų), nutraukta pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (t. 2, b. l. 2-3).

8Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vieninteliai byloje esantys duomenų apie galimą V. K. neblaivumą eismo įvykio metu šaltiniai yra liudytojų parodymai ir gydytojos L. B. įrašas anksčiau aptartame Paciento apžiūros protokole apie tai, kad iš paciento (t. y. V. K.) burnos sklido alkoholio kvapas. Apie tai, kad nuo V. K. po eismo įvykio sklido alkoholio kvapas, parodė liudytojai A. N., M. Augulis, iš policijos pareigūno M. Kutko 2014 m. rugsėjo 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad nuo V. K. „sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, nesiorientavo aplinkoje“ (t. 1, b. l. 5). Liudytoja R. P. taip pat parodė, kad pribėgusi prie V. K. po eismo įvykio jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, pastarasis kalbėjo nerišliai, buvo sutrikęs. Iš šių duomenų būtų galima daryti prielaidas sprendžiant apie V. K. apsvaigimą nuo alkoholio, juo labiau, kaip minėta, jo kraujas tyrimams nebuvo paimtas ne dėl aplaidaus pareigūnų ar medikų darbo (byloje yra anksčiau aptartas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyresniojo patrulio Mariaus Augulio siuntimas į medicininę apžiūrą, iš kurio matyti, kad V. K. buvo siunčiamas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę neblaivumui (girtumui) ir apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti), bet dėl paties V. K. atsisakymo nuo tokių tyrimų. Liudytoja R. P. parodė, kad V. K. atvykusiems policininkams galimai sakė, kad prieš važiuodamas išgėrė pora butelių alaus, nors teisiamajame posėdyje apklausti policijos pareigūnai tokios aplinkybės neprisiminė. Policijos pareigūnas M. Kutko, kuris lydėjo V. K. į ligoninę, parodė, kad pastarasis buvo sąmoningas, adekvatus.

9Iš kitos pusės, betarpiškai V. K. apžiūrėjęs gydytojas chirurgas V. V. (kuris, kaip išsiaiškinta teisminio nagrinėjimo metu, yra atsakingas už Paciento apžiūros protokolą Politrauma) parodė, kad „pagrįsto įtarimo dėl alkoholio vartojimo ko gero nebuvo, nes jeigu yra alkoholio kvapas, akivaizdžiai įtartina, paprastai jis parašo, o ko negali pagrįsti 100 procentų, į medicininius dokumentus nerašo“. Eismo įvykis įvyko apie 0.13 val., o į ligoninę V. K. buvo pristatytas 1.16 val., taigi maždaug po valandos. Teismas pažymėjo, jog objektyvių duomenų ir tiesioginių įrodymų apie tai, kad įvykio dieną (išvakarėse) V. K. vartojo alkoholinius gėrimus, byloje nėra, savo paties sukelto eismo įvykio metu V. K. susižalojo, jam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kas neabejotinai rodo, kad po eismo įvykio jis galėjo būti ir sutrikęs, ir nerišliai kalbėti.

10Teismo vertinimu, gydytojo V. V. parodymų pakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog įrodymai dėl galimo V. K. apsvaigimo eismo įvykio metu yra nevienareikšmiai, byloje surinktų ir šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visuma neleidžia kategoriškai konstatuoti, kad V. K. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jo veika perkvalifikuojama iš BK 281 straipsnio 2 dalies į BK 281 straipsnio 1 dalį. Be to, pirmosios instancijos teismas tik iš dalies patenkino nukentėjusių civilinį ieškinį – netenkino ieškinio toje dalyje, kur prašoma priteisti žalą iš V. K. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro solidariai, – savo sprendimą motyvuodamas tuo, jog nukentėjusieji civilinio ieškinio kaltininkui neatsisakė, todėl tokiu būdu jie prarado subjektyvią teisę Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka reikšti pretenziją Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismo teigimu, visos žalai atlyginti nustatytos sumos priteistinos tik iš kaltinamojo V. K., o ieškinys Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui atmestinas.

11Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-28 nuosprendį – paskirti jam mažesnę baudą, neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausti vieneriems metams naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

12Apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl įsiskolinimų turi finansinių sunkumų, autoįvykio metu yra patyręs rimtą traumą, automobilis jam reikalingas darbo funkcijoms vykdyti. Praradęs teisę vairuoti automobilį, neabejotinai praras darbą, todėl nukentės jo šeimos interesai – negalės tenkinti esminių poreikių.

13Nukentėjusieji R. N. ir R. N. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendį – nuteistąjį V. K., a/k ( - ) gim. 1969-07-27, gyv. ( - ) Vilniuje, pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 2 d. bei skirti bausmę, numatytą LR BK 281 str. 2 d. sankcijos ribose; patenkinti nukentėjusiųjų, R. N., a/k ( - ) gyv. ( - ) bei R. N., a/k ( - ) gyv. ( - ) pateiktą civilinį ieškinį pilna apimtimi ir priteisti iš nuteistojo V. K., a/k ( - )

14R. N. naudai 500 EUR neturtinei žalai atlyginti, 250,00 EUR advokato paslaugoms ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme;

15R. N. naudai 500 EUR neturtinei žalai atlyginti bei 600,00 EUR advokato paslaugoms ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, bei 400,00 EUR advokatų paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti;

16priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro, į/k 125709291:

17R. N. naudai 35,92 EUR turtinei žalai atlyginti ir 3 500 EUR neturtinei žalai atlyginti;

18R. N. naudai 3 229,26 EUR turtinei žalai atlyginti ir 1 500 EUR neturtinei žalai atlyginti.

19Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas V. K. padarytą nusikalstamą veiką, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus bei liudytojų parodymus, dėl ko priėjo neteisingą išvadą ir nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikavo ne pagal LR BK 281 str. 2 d., o pagal LR BK 281 str. l d.

20Apeliantų teigimu, iš byloje surinktos medžiagos bei faktinių aplinkybių darytina išvada, jog nuteistasis eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jo neteisėti veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal LR BK 281 str. 2 d.

21Nors iš byloje surinktos medžiagos matyti, jog nuteistojo neblaivumas nebuvo nustatytas nei specialiomis techninėmis priemonėmis (alkotesteriu), nei tam skirtomis medicininėmis priemonėmis (kraujo mėginių paėmimų), absoliuti dauguma liudytojų savo parodymuose nurodė, jog jų interakcijų su nuteistuoju metu buvo pagrindas manyti, jog nuteistasis yra apsvaigęs nuo alkoholio, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad liudytoja R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, jog, pribėgusi prie vairuotojo (V. K.) paklausė, ar jam viskas gerai. Vairuotojas kalbėjo sutrikęs. Ji suprato, kad V. K. išgėręs, jautiesi kvapas ir buvo nerišlus tekstas. Atvykę pareigūnas su V. K. kalbėjosi. Ji girdėjo, kaip pareigūnai jo paklausė, ar išgėręs, o vairuotojas atsakė, kad išgėrė porą bokalų. Liudytojas Marius Augulis teisiamajame posėdyje parodė, jog nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju Miroslav Kutko parodė, jog nepamena, ar siūlė vairuotojui pasitikrinti alkotesteriu. Buvo reikalingas nukreipimas paimti kraują, nes buvo įtarimų, kad vairuotojas galimai neblaivus. Atrodė, kad alkoholio kvapas buvo, bet tiksliai nepamena.

22Apeliantai nurodo, jog teismas selektyviai vertino liudytojo M. Kutko parodymus, pateikdamas tik dalį liudytojo parodymų ir nevertindamas esminės parodymų dalies, tai yra nevertindamas, kad ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas M. Kutko parodė, jog, kadangi buvo įtarta, kad V. K. yra neblaivus, tai yra sunkiai orientavosi vietovėje, judesiai buvo nekoordinuoti, nuo V. K. sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, todėl tikslu, kad V. K. nepasišalintų iš gydymo įstaigos, kartu su juo važiavo į RVU ligoninę. Tačiau apylinkės teismas dėl šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisako. Taip pat, teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad liudytojas M. Kutko parodė, jog V. K. ligoninėje atsisakius tyrimui duoti kraujo mėginį, medikai nenorėdami sužaloti V. K., iš jo kraujo mėginio neėmė. Jie apie tai informavo Kelių policijos valdybos budėtoją – tarnybos organizavimo skyriaus specialistą A. Bilotą. Pastarasis atvyko į ligoninę. Jie kartu su A. Bilotu paaiškino V. K. apie jo pareigą duoti kraujo pavyzdžius tyrimui, tačiau pastarasis, suvokdamas jam išaiškintas teisines pasekmes, sąmoningai ant krūtinės sudėjo rankas ir kategoriškai atsisakė vykdyti nurodymus duoti tyrimui kraujo mėginį.

23Savo išvadą, jog įrodymai dėl galimo V. K. apsvaigimo eismo įvykio metu yra nevienareikšmiai, apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas grindžia vienintelio liudytojo, gydytojo chirurgo V. V., apžiūrėjusio nuteistąjį, parodymais. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. V. parodė, jog pagrįsto įtarimo dėl alkoholio vartojimo, ko gero nebuvo, nes jeigu yra alkoholio kvapas ar tai akivaizdžiai įtartina, jis paprastai į medicininius dokumentus tai parašo, o ko negali pagrįsti 100 procentų, į medicininius dokumentus nerašo. Apeliantai nurodo, jog liudytojo V. V. interakcija su nuteistuoju įvyko ne anksčiau kaip 2014-09-13 d. 1.16 val., t.y. praėjus daugiau nei valandai po eismo įvykio, todėl liudytojas V. V. galėjo tiesiog nepajausti nuo nuteistojo sklindančio alkoholio kvapo, kadangi toks kvapas galėjo išnykti nuo eilės priežasčių – nuo per tą laiką nukentėjusiojo išgertų skysčių, priimtų medikamentų, išskirto po eismo įvykio į kraują adrenalino ir t.t.

24Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, savo išvadą, jog liudytojų parodymai, kaip vieninteliai esantys duomenys apie galimą nuteistojo neblaivumą eismo įvykio metu yra nevienareikšmiai, pagrindžia vienintelio liudytojo V. V., kontaktavusio su nuteistuoju po mažiausiai valandos po eismo įvykio, parodymais, ignoruodamas kitų keturių liudytojų, kontaktavusių su nuteistuoju iškart po eismo įvykio, parodymus. Tokie teismo veiksmai, apeliantų manymu, yra visiškai nepagrįsti ir neproporcingi, kadangi vieno liudytojo parodymai yra vertinami palankiau, t.y. neobjektyviai – nesilaikant proporcingumo principo, nei visą grupė kitų liudytojų parodymų.

25Pažymi ir tai, kad teismas nevertino ir nuteistojo V. K. veiksmų, kuomet nuteistasis iškart po eismo įvykio atsisakė patikrinti savo blaivumą panaudojant specialiąsias technines priemones (alkotesterį), atgabentas į gydymosi įstaigą kategoriškai atsisakė duoti tyrimui kraujo mėginį, pareikšdamas, kad jeigu bus bandoma kraujo mėginį imti prievarta, jis priešinsis, o tą pačią naktį savavališkai pasišalino iš gydymosi įstaigos, todėl apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas neatliko savo pareigos, numatytos jam LR BPK 20 str. 5d., neteisingai bei nepagrįstai įvertino tik dalį visų esamų įrodymų byloje, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo pagal LR BK 281 str. 1 d., o ne LR BK 281 str. 2 d.

26Apeliantai taip pat nesutinka su teismo sprendimu atmesti jų civilinį ieškinį Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kadangi, apeliantų manymu, toks sprendimas prasilenkia su Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies. 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 111 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei teismų praktika formuojama panašaus pobūdžio bylose. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savo 2015-12-16 rašte Nr. V-6876-(5.9.) iš esmės sutiko su nukentėjusiųjų ieškiniu ir nurodė, jog sprendimas dėl draudimo išmokų nukentėjusiesiems bus priimtas per 14 dienų nuo baudžiamojoje byloje įsiteisėjusio sprendimo gavimo dienos.

27Taip pat apeliantai nesutinka su tuo, kad jų civilinis ieškinys V. K. buvo patenkintas tik iš dalies. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, rėmėsi vienintele aplinkybe, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus ir eismo įvykio metu (kaip vėliau nustatyta – dėl jo paties kaltės) buvo sunkiai sužalotas, savo pozicijos neparemdamas jokiais teisėtais įrodymais.

28Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-28 nuosprendį ir V. K., pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d., padarymo, veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 281 str. 2 d. ir paskirti jam 30 minimalių gyvenimo lygių dydžio (1129,80 eurų) baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

29Skunde nurodo, jog teismas nevertino, kad nustatyti apsvaigimo nuo alkoholio faktą ir jo laipsnį galima remiantis asmens biologinės terpės (kaip nurodyta įstatyme – kraujo) bandinių tyrimo rezultatais, tačiau šioje baudžiamojoje byloje dėl objektyvių priežasčių atlikti V. K. kraujo tyrimo nebuvo galimybės, kadangi pastarajam atsisakius, gydymo įstaigoje kraujo bandiniai iš jo paimti nebuvo, ką patvirtino teisme liudytojais apklausti tiek betarpiškai V. K. ligoninėje apžiūrėjęs gydytojas V. V. (šio gydytojo įrašas apie atsisakymą atliki kraujo tyrimus yra ir paciento (V. K.) apžiūros protokole), tiek ir policijos pareigūnas M. Kutko, kuris, kilus įtarimams dėl vairuotojo neblaivumo, lydėjo V. K. į gydymo įstaigą. Pažymi, jog teismas nevertino, kad, nors V. K. ir buvo įvykio metu patyręs sužalojimus, atsisakydamas duoti kraujo mėginį, pastarasis, kaip nurodė M. Kutko, buvo sąmoningas, adekvatus ir viską suvokė. Tuo tarpu nagrinėjamo eismo įvykio atveju atlikti vairuotojo medicininę apžiūrą apsvaigimui nustatyti, numatytą LR Vyriausybės 2016-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse, nebuvo galimybės, kadangi V. K. dėl patirtų sužalojimų turėjo būti skubiai pristatytas į ligoninę, o ne į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Pažymi, kad šios apžiūros atlikimas taip pat iš esmės priklauso nuo tikrinamo asmens sutikimo joje dalyvauti. Tačiau nors dėl aukščiau nurodytų priežasčių vairuotojo (V. K.) apsvaigimas kaip paprastai nebuvo nustatytas ištyrus kraujo bandinius, tai dar savaime neleidžia atmesti visus kitus duomenis, patvirtinančius šią įrodinėtiną faktinę aplinkybę. Priešingu atveju, prokuroro teigimu, šios aplinkybės (asmens apsvaigimo) nustatymas būtų siejamas vien tik su tokiais specialiais tyrimais, būtų sudaromos visos sąlygos iš įvykio vietos pasišalinusiems ar medicininės apžiūroje vengiantiems dalyvauti (šiuo atveju – biologinės terpės bandinius pateikti) vairuotojams išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Dėl minėtos priežasties pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (LR BK 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalga; Teismų praktika, 2009-03-24, Nr. 30) asmens apsvaigimas nuo alkoholio gali būti nustatomas ne tik atliekant asmenų biologinės terpės bandinių tyrimus (kraujo tyrimus), bet ir kitais duomenimis, tame tarpe – liudytojų parodymais. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu (kaip ir viso proceso metu) apklausti asmenys, kurie iškart po įvykio bendravo su V. K. ar turėjo galimybę jį stebėti, duodami apie pastarąjį parodymus įvardino eilę klinikinių požymių, kurie, prokuroro manymu, leidžia tvirtinti, kad V. K. buvo neblaivus, kas ir paaiškina jo vėlesnį vengimą tikrintis apsvaigimą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, jog liudytojas A. N. parodė, kad iš kaltinamojo sklido alkoholio kvapas, kiek kaltinamasis buvo girtas negali pasakyti, bet alkoholio kvapas buvo, V. K. koordinacija buvo sutrikusi, tačiau, ar tai priklausė nuo alkoholio, negali pasakyti. Kita liudytoja, R. P. teigė, kad vairuotojas kalbėjo sutrikęs. Ji suprato, kad V. K. išgėręs, jautėsi kvapas ir buvo nerišlus tekstas. Atvykę pareigūnai su V. K. kalbėjosi. Ji girdėjo, kaip pareigūnai jo paklausė, ar jis išgėręs, o vairuotojas atsakė, kad išgėrė porą bokalų. Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas Marius Augulis, kuris vėliau išrašė V. K. siuntimą į medicininę apžiūrą (gydymo įstaigą) neblaivumui nustatyti, parodė, kad nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas. Kitas policijos pareigūnas, jau minėtas M. Kutko parodė, kad buvo reikalingas nukreipimas paimti kraują, nes buvo įtarimų, kad vairuotojas galimai neblaivus. Atrodo, kad alkoholio kvapas buvo, bet tiksliai nepamena. Pažymi, kad pastarasis liudytojas, t.y. pareigūnas M. Kutko, savo 2014-09-13 surašytame tarnybiniame pranešime buvo nurodęs, kad nuo V. K. sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo ir nesiorientavo aplinkoje. Pažymi ir tai, kad gydytojos L. B. paciento (V. K.) apžiūros protokole padarytas įrašas apie tai, kad ligonis skundžiasi pilvo skausmais, yra alkoholio kvapas, o teisiamajame posėdyje ši liudytoja parodė, kad medicininiuose dokumentuose apie alkoholio vartojimą įrašoma tada, jei apie tai pasako pats pacientas (nukentėjusysis) arba matyti apsvaigimas, kiti girtumo simptomai.

30Prokuroro vertinimu, duomenų visuma, t.y. liudytojų parodymai dėl klinikinių požymių, remiantis kuriais galima pagrįstai manyti, kad V. K. buvo neblaivus, taip pat kiti duomenys, kad pastarasis po įvykio sąmoningai vengė atlikti veiksmus, būtinus blaivumo patikrinimui, sudaro pagrindą konstatuoti, kad eismo įvykio metu transporto priemonę vairavęs V. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 str. nediferencijuojama priklausomai nuo kaltininko apsvaigimo laipsnio, todėl teismų praktikoje nereikalaujama, kad aptariamu atveju būtų nustatyta tiksli alkoholio koncentracija kaltininko organizme. Atsižvelgiant į tai, prokuroro vertinimu, V. K. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal LR BK 281 str. 2 d. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atmetęs minėtus įrodymus, kaip nepakankamus V. K. apsvaigimo nuo alkoholio fakto konstatavimui ir padaręs išvadą, kad kaltinamojo veiksmai atitinka LR BK 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

31Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo V. K. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti; prokuroras palaiko nukentėjusiųjų apeliacinį skundą ir prašo jo ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti; nukentėjusieji ir jų atstovas palaiko prokuroro skundą ir prašo jų ir prokuroro apeliacinius skundus tenkinti, nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

32Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas, prokuroro ir nukentėjusiųjų R. N. ir R. N. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

33Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).

34BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nagrinėjamo skundo kontekste, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta išskirtinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

35Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Formuojamojoje teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepilnai ir atmestinai ištyrė byloje esančius įrodymus, juos vertindamas selektyviai, atsietai nuo bendro konteksto, kas lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, neteisingą bausmės paskyrimą ir netinkamą civilinio ieškinio išsprendimą, todėl toks pirmosios instancijos nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu ir yra keistinas dėl žemiau nurodytų motyvų.

36Dėl nukentėjusiųjų R. N. ir R. N. apeliacinio skundo argumentų

37Nagrinėjamų skundų kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas V. K. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., pradėtas 2014-09-13, pranešimas apie įtarimą jam įteiktas 2015-03-05 (t.1, b.l. 81-82), kaltinamasis aktas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., padarymo kartu su byla perduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pagal Lietuvos Respublikos BK 281straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

38Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodymus sutiko duoti tik dalyvaujant jo gynėjui. Pasiūlius jam duoti parodymus dėl jam pareikštų įtarimų, parodė, kad po įvykio buvo praradęs sąmonę, dėl potrauminio šoko, ir patirtų sužalojimų neprisimena, ar policijos pareigūnai jam siūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Taip pat visiškai neprisimena, kad, pristačius jį į gydymo įstaigą, buvo siūlyta duoti kraujo mėginį alkoholio vartojimo faktui nustatyti, ar su juo policijos įstaigoje bendravo policijos pareigūnai, jis visiškai neprisimena ir apie tai nieko nurodyti ir paaiškinti negali. Po pirminės apžiūros gydymo įstaigoje, nustačius pilvo sumušimus, jam buvo pasiūlyta gultis į stacionarą stebėjimui, tačiau jis atsisakė ir gydytojams leidus, išvyko į namus. Būdamas namuose, pasijuto blogai ir tą pačią dieną apie 15-16 val. pakartotinai kreipėsi į RVU, kur buvo paguldytas stacionariam gydymui.

39Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. K. patvirtino, kad autoįvykį padarė būdamas blaivas, iki įvykio alkoholio nevartojo, kaip buvo vežamas į ligoninę, nepamena.

40Kolegijos vertinimu, šiuos nuteistojo parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo R. N., liudytojų Miroslavo Kutko, Mariaus Augulio, A. B., R. P., L. B., A. N. ir R. N. parodymai, kurie neginčijamai įrodo, kad įvykio metu V. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu nustatytos faktinės aplinkybės, turinčios prejudicinę galią, įrodančios, kad V. K. 2015-03-05 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-26855613-15 (t.1 b.l. 105-106), tame tarpe ir pagal tuo metu galiojusio ATPK 126 str. 4 d., dėl to, kad 2014-09-13, 00.13 val. įvykus eismo įvykiui V. K. nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo ir atsisakė Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam, ar nėra apsvaigęs nuo alkoholio bei psichiką veikiančių medžiagų. Šiame kontekste pažymėtina, kad kolegija nekvestionuos įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-24 nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo (t.2, b.l. 2), nors akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju administracinio teisės pažeidimo byla V. K. atžvilgiu dalyje dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., turėjo būti nutraukta ne dėl pasibaigusio administracinės nuobaudos skyrimo termino (ATPK 250 str. 1 d. 7 p.), bet kitu pagrindu – kad V. K. atžvilgiu dėl to paties fakto yra iškelta baudžiamoji byla (ATPK 250 str. 1 d. 8 p.).

41Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. neblaivumo patikrinimo vengimas prilyginamas transporto priemonių vairavimui, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, taip pat alkoholio vartojimui po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Iš Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio patrulio Miroslav Kutko 2014-09-13 tarnybinio pranešimo matyti, kad jam kartu su M.Auguliu atvykus į įvykio vietą nuo įvykio kaltininko V. K. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, nesiorientavo aplinkoje, pasitikrinti blaivumą vietoje atsisakė, dėl patirto sužalojimo GMP 0851 brigados buvo nuvežtas į RVUL, tačiau medicinos įstaigoje duoti kraują taip pat kategoriškai atsisakė (t.1, b.l. 5).

42Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Miroslav Kutko parodė, kad 2017-09-13 apie 00.13 val., dirbdamas kartu su patruliu Mariumi Auguliu gavo pranešimą, kad Žalgirio Linkmenų gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu sužaloti du asmenys. Nuvykę į įvykio vietą rado automobilį Renault Espace, v/n P799814, kurį įvykio metu prisipažino vairavęs V. K., gim. 1969 metais, ir automobilį Renault Megane Scenic, v/n ( - ) kurį įvykio metu prisipažino vairavęs R. N., gim. 1991 metais. Kadangi abu įvykio metu nukentėjo, greitosios pagalbos medikai juos nuvežė į RVU ligoninę. Įtarus, kad V. K. yra neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, sunkiai orientavosi aplinkoje, judesiai buvo nekoordinuoti, prieš vežant pastarąjį į ligoninę, jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau V. K. tai daryti atsisakė, teigdamas, kad jam skauda pilvo sritį. Kad V. K. nepasišalintų iš gydymo įstaigos, jis (M. Kutko) kartu su greitosios pagalbos brigada jų automobiliu vyko į RVU ligoninę, kur V. K. apžiūrai buvo patalpintas į reanimacijos kabinetą. Po kokiu 20-30 minučių išėjusi slaugytoja pranešė, kad V. K. kategoriškai atsisakė duoti kraujo mėginį tyrimui ir pareiškė, kad, jeigu bus bandoma mėginį paimti prievarta, jis priešinsis, todėl, siekiant išvengti V. K. sužalojimo, kraujo mėginys paimtas nebuvo. Apie tai jis nedelsiant pranešė Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialistui Artūrui Bilotui, kuriam atvykus į RVU ligoninę, jiedu kartu bandė įkalbėti V. K. ir išaiškinti pastarajam jo pareigą duoti kraujo mėginio pavyzdžius. Tačiau V. K., suvokdamas jam išaiškintas teisines pasekmes, sąmoningai ant krūtinės sudėjęs rankas, kategoriškai atsisakė duoti tyrimui savo kraujo mėginį tyrimui, pareikšdamas, kad jiedu nebandytų to daryti prievarta. Gavę iš medikų patvirtinimą, kad V. K. nebus paleistas ir bus gydomas stacionare, jiedu su M. Bilotu išvyko iš gydymo įstaigos. Apie tai, kad V. K. atsisakė duoti kraujo mėginį, jis surašė tarnybinį pranešimą. Apie V. K. savavališką pasišalinimą iš gydymo įstaigos ir jo vėlesnį sugrįžimą jis informuotas nebuvo (t.1, b.l. 71-72).

43Iš Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto A. B. 2014-09-13 Tarnybinio panešimo ir 2014-09-13 Pranešimo pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad RVUL V. K. nustačius bendrą kūno sumušimą, jis nuo tolimesnio tyrimo atsisakė ir pasišalino iš gydymo įstaigos (t. 1 b.l. 1).

44Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Iš Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialistas Artūras Bilotas parodė, kad gavus pranešimą ir atvykus į įvykio vietą patrulis Marius Augulis jam paaiškino, kad įtarus, jog V. K. padarė autoįvykį būdamas neblaivus, jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau jis tai padaryti atsisakė, teigdamas, kad dėl patirtų sužalojimų jam tai padaryti bus per sunku. Nuvykus į gydymo įstaigą patrulis M. Kutko jam pranešė, kad V. K. neleidžia ligoninės personalui paimti kraujo mėginio alkoholio vartojimo faktui nustatyti. Jam užėjus į pirmosios pagalbos teikimo kabinetą, dėl patalpoje sklidusių įvairių medikamentų kvapų jis alkoholio kvapo nepajuto. Pasiūlius V. K. leisti medikams paimti kraujo tyrimą, pastarasis kategoriškai atsisakė tai daryti (t.1, b.l. 74-75).

45Iš nukentėjusiojo R. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad susidūrimo metu kritulių nebuvo, kelio važiuojamoji dalis buvo apšviesta dirbtiniu apšvietimu, jos danga buvo sausa. Artėdamas prie reguliuojamos sankryžos su Linkmenų gatve matė, kad jo važiavimo kryptimi dega žalias šviesoforo signalas, todėl nemažindamas greičio tęsė važiavimą. Prieš įvažiuojant į sankryžą matė priešinga kryptimi nuo Geležinio Vilko gatvės pusės per sankryžą labai lėtai važiuojantį automobilį „Renault Espace“. Šiame automobilyje nebuvo įjungti jokie posūkio signalai. Įvažiavus į važiuojamųjų dalių sankirtą, automobilis „Renault Espace“ staiga pradėjo sankryžoje atlikinėti kairiojo posūkio manevrą į Linkmenų gatvę, važiavimo kryptimi link Durpių gatvės. Įvažiavęs į jo eismo pusės antrą eismo juostą automobilis užkirto jam kelią per sankryžą važiuoti tiesiai. Tuo metu tarp šio automobilio ir jo vairuojamo automobilio buvo likęs apie 5-10 metrų atstumas. Vengdamas susidūrimo jis pradėjo vairuojamą automobilį stabdyti ir pasuko jį į dešinę pusę, tačiau išvengti įvykio nepavyko. Apklaustas teismo posėdyje R. N. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, jog su V. K. po įvykio nekalbėjo, tačiau girdėjo, kaip jis pareigūnams sakė, kad yra išgėręs.

46Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. N. parodė, kad, privažiavus reguliuojamą sankryžą su Linkmenų gatve, jų važiavimo krypties atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, todėl vyras sustabdė automobilį prieš sankryžą. Po kelių sekundžių įsijungus žaliam šviesoforo signalui, vyras vairuojamu automobiliu pradėjo važiuoti per sankryžą. Važiuojant per važiuojamųjų dalių sankirtą matė priešingos krypties eismo juosta labai lėtai per sankryžą važiuojantį automobilį „Renault Espace“. Prasilenkus automobiliams ji dar spėjo pamatyti kaip šis automobilis sankryžoje staiga pradėjo atlikinėti kairįjį posūkį į Linkmenų gatvę, važiavimo kryptimi link Durpių gatvės. Po akimirkos, jau išvažiuojant iš važiuojamųjų dalių sankirtos, ji išgirdo stiprų trenksmą. Sutuoktinis iš karto sustabdė vairuojamą automobilį. Išlipę iš automobilio pamatė, kad sankryžoje susidūrė jos sūnaus vairuojamas automobilis ir minėtas automobilis „Renault Espace“. Kadangi eismo įvykio metu buvo sužaloti abiejų automobilių vairuotojai, R. P. apie eismo įvykį telefonu pranešė bendrajam pagalbos centrui. Įvykio vietoje pastebėjo, kad automobilio „Renault Espace“ vairuotojo judesiai buvo visiškai nekoordinuoti, nuo jo sklido stiprus alkoholio tvaikas (t.1 b.l. 48,49; 51,52; 53).

47Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji R. N. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad matė, kaip V. K. staigiai pasuko į kairę, nors prieš tai važiavo kaip miegodamas. Po to jie sustojo iškart už šviesoforo. Išlipo ir nubėgo prie įvykio vietos. Matė sūnų prie savo automobilio. Jos draugė pradėjo skambinti greitajai medicinos pagalbai ir policijai, girdėjo, kaip ji šaukė, kad kitos mašinos vairuotojas, t. y. V. K., yra visiškai girtas. taip pat girdėjo, kaip V. K. atvykusiems policininkams sakė, kad išgėrė porą bokalų alaus. Į ligoninę nuvažiavo paskui sūnų, kurį vežė greitoji medicinos pagalba. Ligoninėje ji matė savo sūnų, po to - V. K.. Ligoninėje išbuvo iki 5/00 val. V. K. kažkam skambinėjo telefonu, po to atsirado moteris ir jie abu dingo. Ryte atvykęs policininkas jai pasakė, kad jie pabėgo, kai ji paklausė medikų dėl V. K. blaivumo patikrinimo, medikai atsakė, kad kraujas girtumui nustatyti nebuvo paimtas, nes žmogus pasišalino iš ligoninės.

48Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. N. parodė, kad, privažiavus reguliuojamą sankryžą su Linkmenų gatve, jo atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, todėl sustabdė automobilį prieš sankryžą. Tuo metu sūnaus vairuojamas automobilis dar tik artėjo prie sankryžos, priešinga kryptimi važiuojančių automobilių nebuvo. Po kelių sekundžių įsijungus žaliam šviesoforo signalui, jis pradėjo važiuoti ir kirto sankryžą. Baigiant važiuoti per važiuojamųjų dalių sankirtą, pamatė priešingos krypties eismo juosta lėtai važiuojanti automobilį „Renault Espace“. Prasilenkus su šiuo automobiliu, išgirdo stiprų susidūrimo garsą. Per galinio vaizdo veidrodį pamatė dulkių debesį. Supratęs, kad įvyko eismo įvykis, iškart sustabdė vairuojamą automobilį. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad susidūrė jo sūnaus vairuojamas automobilis ir minėtas automobilis „Renault Espace“. Eismo įvykio metu buvo sužalotas tiek sūnus, tiek automobilio „Renault Espace“ vairuotojas. R. P. telefonu apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Nuo įvykio kaltininko Renault Espace vairuotojo sklido stiprus alkoholio tvaikas (t.1, b.l. 66-67).

49Apklaustas teismo posėdyje A. N. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir dėl V. K. girtumo, ir parodė, kad nuo V. K. sklido alkoholio kvapas. Matė, kaip V. K. kalbėjosi su atvykusiais policijos pareigūnais. Jį (A. N.) apklausęs pareigūnas pasakė, kad čia ir taip viskas aišku. Kai nuvažiavo į ligoninę, matė V. K. sėdintį ir kalbantį su kažkokia moterimi.

50Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. P. parodė, kad 2014-09-13, apie 00.10 val., Vilniuje, sėdėdama galinėje keleivio vietoje, važiavo A. N. vairuojamu automobiliu „Fiat Grand Punto“. Pastarojo sutuoktinė R. N. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Apie 50 km/h greičiu buvo važiuojama Žalgirio gatvės eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Kalvarijų gatvės pusės link Geležinio Vilko gatvės, pirma eismo juosta. Paskui jų automobilį vairuojamu automobiliu važiavo R. N.. Kokiu atstumu nuo jų automobilio buvo atsilikęs pastarojo vairuojamas automobilis nurodyti negali. Privažiavus reguliuojamą sankryžą su Linkmenų gatve jų judėjimo krypties atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, todėl A. N. automobilį sustabdė prieš sankryžą. Po kelių sekundžių užsidegus žaliam šviesoforo signalui buvo pradėta važiuoti per sankryžą. Baigiant važiuoti per sankryžą matė priešingos krypties eismo juosta į važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiuojantį automobilį „Renault Espace“. Prasilenkus su šiuo automobiliu išgirdo stiprų susidūrimo garsą. A. ir R. N. nubėgo į įvykio vietą, o ji telefonu apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Vėliau pati nuėjo į įvykio vietą prie susidūrusių automobilių. Kad eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „Renault Espace“ vairuotojas gali būti neblaivus, įtarė dėl to, kad nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio tvaikas. Atsakydamas į atvykusių policijos darbuotojų klausimą apie prieš įvykį vartotą alkoholį, vairuotojas nurodė, kad vakare išgėrė alaus (t.1 b.l. 68,69).

51Apklausta teismo posėdžio metu R. P. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad po autoįvykio ji pribėgo prie vairuotojo (V. K.) ir paklausė, ar jam viskas gerai. Vairuotojas kalbėjo sutrikęs. Ji suprato, kad V. K. išgėręs, jautėsi kvapas ir buvo nerišlus tekstas. Ji girdėjo, kad atvykę policijos pareigūnai jo paklausė, ar jis išgėręs, o vairuotojas atsakė, kad išgėrė pora bokalų. Ji paties susidūrimo fakto nematė, taip pat nematė, ar V. K. buvo įjungęs posūkį.

52Taigi, nukentėjusiojo R. N. ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir nepriekaištingi, neginčijamai įrodo, kad V. K. eismo įvykį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti V. K. ar kitokiu būdu siektų jam pakenkti. Faktinę aplinkybę, kad V. K. atsisakė pasitikrinti blaivumą eismo įvykio vietoje, o nuvežtas į gydymo įstaigą atsisakė duoti kraujo mėginį ir savavališkai pasišalino iš ligoninės patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

53Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2014 m. spalio 14 d. pažymos matyti, kad 2014 m. rugsėjo 13 d. V. K. gydėsi (buvo tiriamas) skubiosios pagalbos skyriuje, kraujas alkoholiui nustatyti neimtas (t. 1, b. l. 97). Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2015 m. lapkričio 5 d. pažymos matyti, kad 2014 m. rugsėjo 13 d. V. K. gydėsi (buvo tiriamas) skubiosios pagalbos skyriuje, duoti kraują tyrimui dėl alkoholio kiekio nustatymo atsisakė; pažymą pasirašė gydytojas M. B. (t. 2, b. l. 7).

54Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas M. B. parodė, kad jis VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2015-11-05 pažymą Nr. 4S-476 pasirašė pagal jam pateiktus gydytojų duomenis. Jis yra ligoninės skyriaus vedėjas ir naktimis nedirba. Pažymą surašė registratorė, jis tik pasirašė, kad V. K. kraujas nebuvo paimtas. Duomenis turėjo pateikti tie darbuotojai, kurie apžiūrėjo pacientą. Šiuo konkrečiu atveju buvo surašytas ir politraumos protokolas, šią pažymą jam turėjo pateikti gydytojas – brigados vadovas – chirurgas. Į gydytojų brigados sudėtį įeina gydytoja L. B., o gydytojas P. yra traumatologas, jie vykdo pirminę apžiūrą ir įvertina pacientą.

55Iš Paciento apžiūros protokolo Politrauma matyti, kad greta kitų įrašų apie V. K. sveikatos būklę, yra gydytojo V. V. įrašas apie tai, kad ligonis atsisakė nuo tyrimų (kraujo, rentgeno). Taip pat yra gydytojos L. B. įrašas apie tai, kad ligonis skundžiasi pilvo skausmais, yra alkoholio kvapas. Ligoniui 1.20 val. atlikta tiesinė krūtinės ląstos rentgenograma, 2.00 val. atliktas pilvo tyrimas ultragarsu, 03.30 val. ligonis pasišalino iš priėmimo skyriaus (t. 2, b. l. 9-11). Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja L. B. parodė, kad medicininiuose dokumentuose apie alkoholio vartojimą įrašoma tada, jei apie tai pasako pats pacientas (nukentėjusysis), arba matyti apsvaigimas, kiti girtumo simptomai, bet, jei nėra policijos nukreipimo, tai gali būti ir neįrašoma. Šiuo atveju policijos nukreipimo nebuvo. Tokio tipo pažymos, kad klientas atsisako duoti kraujo, jie nerašo. Policijos nukreipimą paimti kraują paprastai atveža greitoji medicinos pagalba. Iš 2014 m. rugsėjo 13 d. 0.40 val. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyresniojo patrulio Mariaus Augulio siuntimo į medicininę apžiūrą matyti, kad V. K. siunčiamas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę neblaivumui (girtumui) ir apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti (t. 1, b. l. 95), kas paneigia gydytojos L. B. argumentus, kad nebuvo policijos nukreipimo V. K. blaivumui patikrinti.

56Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas K. P. parodė, jog iš politraumos protokolo matyti, kad įrašą apie tai, kad ligonis (V. K.) atsisakė nuo tyrimų (kraujo, rentgeno) padarė gydytojas V. V..

57Apklaustas teismo posėdyje liudytoju V. V. parodė, kad pamena, kad ligonis (V. K.) buvo atvežtas į ligoninę, jam dėl įtariamos pilvo patologijos buvo pasiūlyta gultis į ligoninę. Jis tikrai apžiūrėjo pacientą. Pirmiausia ligoniai apžiūrimi reanimacijos palatoje, paskui pagal situaciją guldomi į skyrių arba į stebėjimo palatą. Kiek pamena, V. K. buvo paguldytas į stebėjimo palatą. Atsimena, kad V. K. atsisakė kraujo tyrimo ir rentgeno tyrimo, ligoniui buvo atlikta echoskopija. Kraują ligoninėje ima seselės. Ligonis buvo sąmoningas, dėl adekvatumo jam sunku spręsti. Nepamena, ar dėl atsisakymo nuo kraujo tyrimo V. K. pateikė paaiškinimus. Mano, kad ligoniui buvo paaiškinta, jog reikalingas kraujo tyrimas įvertinti kraujo grupę ir alkoholio koncentraciją, standartiškai kraujas pas juos imamas. Pagrįsto įtarimo dėl alkoholio vartojimo ko gero nebuvo, nes jeigu yra alkoholio kvapas, akivaizdžiai įtartina, paprastai jis parašo, o ko negali pagrįsti 100 procentų, į medicininius dokumentus nerašo. V. K. buvo pristatytas į ligoninę 13 dieną 01.16 val. Turėjo būti policijos siuntimas dėl kraujo tyrimų, jis nepamena, ar matė siuntimą. Paskutinis įrašas tą naktį apie V. K. fiksuotas jį apžiūrint 02.25 val. reanimacijoje. Jis V. K. pamatė koridoriuje, ar su žmona, ar su drauge sėdintį, jie pasikalbėjo ir jis įkalbėjo V. K. atsigulti į stebėjimo palatą. V. K. iš reanimacijos skyriaus pasišalino 03.30 val., buvo operuotas gal po dviejų parų.

58Iš Paciento slaugos istorijos matyti, kad ligonis (V. K.) nuo automatizuoto kraujo tyrimo ir alkoholio kiekio kraujyje nustatymo atsisakė, 03.30 val. ištraukė intraveninį kateterį ir savavališkai pasišalino (t. 2, b. l. 13).

59Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė visus šiuos įrodymus, neginčijamai patvirtinančius faktinę aplinkybę, kad nuteistasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, iškart po eismo įvykio atsisakė patikrinti savo blaivumą panaudojant specialiąsias technines priemones (alkotesterį), atgabentas į gydymosi įstaigą kategoriškai atsisakė duoti tyrimui kraujo mėginį, pareikšdamas, kad jeigu bus bandoma kraujo mėginį imti prievarta, jis priešinsis, o po kurio laiko savavališkai pasišalino iš gydymosi įstaigos. Tuo pačiu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl V. K. veikos perkvalifikavimo iš BK 281 str. 2 d. į BK 281 str. 1 d., nepagrįstai iš esmės vadovavosi tik neinformatyviais gydytojo V. V. parodymais, nevertindamas, kad V. V. nuteistąjį apžiūrėjo praėjus daugiau nei valandai po eismo įvykio, apžiūra vyko reanimacijos skyriuje, kur dėl subjektyvių ar objektyvių aplinkybių (V. K. išgertų nuskausminamųjų vaistų, patalpoje esančių medikamentų kvapų ir pan.) V. V. bendravimo su V. K. metu nepajuto nuo pastarojo sklindančio alkoholio kvapo. Šią aplinkybę patvirtino ir policijos pareigūnas Artūras Bilotas, parodydamas, jog, jam užėjus į pirmosios pagalbos teikimo kabinetą, dėl patalpoje sklidusių įvairių medikamentų kvapų jis alkoholio kvapo nepajuto. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino ir tos aplinkybės, jog gydytojas neįstengė prisiminti, ar matė policijos pareigūno išrašytą siuntimą.

60Kita vertus, būtina pažymėti ir tai, jog, kaip šiuo atveju, net realiai egzistuojantis policijos pareigūno siuntimas neblaivumui nustatyti praranda bet kokią prasmę, jeigu asmuo kategoriškai atsisako duoti kraujo mėginį alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti, pareiškia, kad tam priešinsis fiziškai, ir, siekdamas išvengti patikrinimo, savavališkai pasišalina iš gydymo įstaigos, ką ir padarė nuteistasis V. K..

61Nuteistojo argumentai, kad jis įvykio metu buvo blaivas, kad neprisimena, kodėl atsisakė pūsti į alkotesterį, pateko į ligoninę bei ten atsisakė priduoti kraujo mėginį, kad jis iš ligoninės nepabėgo, o išvyko gydytojui leidus, atmestini kaip nepagrįsti ir vertinti kaip V. K. siekis tokiu būdu išvengti griežtesnės atsakomybės. Kad nuteistasis po įvykio buvo sąmoningas ir viską suvokė, patvirtino liudytojas M. Kutko. Šią aplinkybę patvirtina ir nukentėjusiosios R. N. parodymai, iš kurių matyti, kad nuteistasis, būdamas ligoninėje, kažkam skambino telefonu, po to ji matė V. K. besikalbantis su kažkokia moterimi, taip pat gydytojo V. V. parodymai, apie tai, jog V. K. pamatė koridoriuje, sėdintį su žmona ar drauge, jiedu pasikalbėjo ir jis įkalbėjo V. K. atsigulti į stebėjimo palatą, taip pat paties nuteistojo V. K. parodymai, apie tai, kad, atvežtas į gydymo įstaigą, pragulėjo gal 2 valandas reanimacijoje, prie jo niekas nepriėjo. Paskui jam pragiedrėjo, išėjo į koridorių ir sėdėjo ten. Ten buvo apžiūrėtas, jam davė daug nuskausminamųjų. Pas budintį gydytoją paprašė išeiti iš ligoninės, nes namie jam būtų daug geriau. Į namus išvyko gydytojui leidus, atvažiavusi draugė padėjo sugrįžti į namus. Namuose pajutęs skausmą, išsikvietė greitąją pagalbą, kuri vėl jį pristatė į ligoninę. Be to, nuteistasis detaliai prisimena visas jam naudingas eismo įvykio aplinkybes, nurodo, kokiu greičiu važiavo jis ir nukentėjusysis, tačiau, vėlgi, neprisimena jam nenaudingų aplinkybių – ne tik, kodėl atsisakė pasitikrinti blaivumą, bet taip pat neprisimena, kodėl lėtai važiavo, kiek iki susidūrimo spėjo įvažiuoti į priešpriešinę juostą, ar buvo įjungtas posūkio signalas, kurioje priešpriešinėje juostoje vyko susidūrimas, ir pan., kas patvirtina, kad po eismo įvykio V. K. buvo sąmoningas, sugebantis suvokti situaciją, tinkamai ją įvertinti sau naudingu aspektu bei priimti sau naudingus sprendimus.

62Šiame kontekste kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamo eismo įvykio atveju atlikti vairuotojo medicininę apžiūrą apsvaigimui nustatyti, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse, nebuvo galimybės, pirmiausiai dėl to, kad V. K. dėl patirtų sužalojimų turėjo būti skubiai pristatytas ne į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, o į ligoninę, kur jis kategoriškai nesutiko, kad iš jo būtų paimtas kraujo mėginys alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti ir, siekdamas to išvengti, savavališkai pasišalino iš gydymo įstaigos. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad šios procedūros atlikimas priklauso nuo tikrinamo asmens geranoriško sutikimo joje dalyvauti. Prievartinio kraujo mėginio paėmimo įstatymas nenumato.

63Tuo pačiu pažymėtina, jog, siekiant iki minimumo sumažinti galimybę iš įvykio vietos pasišalinusiems ar medicininės apžiūroje vengiantiems dalyvauti (šiuo atveju – biologinės terpės bandinius pateikti) vairuotojams išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką asmens apsvaigimas nuo alkoholio gali būti nustatomas ne tik atliekant asmenų biologinės terpės bandinių tyrimus (kraujo tyrimus), bet ir kitais duomenimis, tame tarpe – liudytojų parodymais.

64Taigi, šiuo konkrečiu atveju, viena vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad draudimas priimti apkaltinamąjį nuosprendį remiantis prielaidomis ir abejonėmis kartu reiškia ir draudimą konstatuoti veiką kvalifikuojančią aplinkybę, jeigu tokios aplinkybės egzistavimo nepatvirtina neabejotinų įrodymų visuma, kadangi tai išplaukia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo bei iš jo išplaukiančio in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.), kita vertus, šiuo konkrečiu atveju, kolegijos vertinimu, nėra jokių prieštaravimų, kurių nepašalintų byloje esantys įrodymai, todėl kolegija atmeta, kaip nepagrįstus apylinkės teismo argumentus, kad byloje surinktų ir šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visuma neleidžia kategoriškai konstatuoti, kad V. K. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, nesuteikiant nei vienam iš jų prioritetą, kitų įrodymų atžvilgiu, neginčijamai įrodo, kad V. K. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir padaryta didelė turtinė žala, todėl darytina išvada, kad kaltinamajame akte yra tinkamai nustatytos visos faktinės aplinkybės, kurias patvirtina byloje esantys įrodymai, ir V. K. veika pagrįstai buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. Apylinkės teismas, nepagrįstai perkvalifikuodamas V. K. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. į BK 281 str. 1 d. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė V. K. bausmę.

65Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis negali būti pripažintas teisėtas ir pagrįstas, todėl yra keistinas – panaikinant nuosprendį dalyje, kur V. K. veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. į BK 281 str. 1 d., ir paskirta jam 20 MGL (753, 20 EUR) dydžio bauda, ir paliekant pirminį V. K. veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., kaip tai buvo nurodyta kaltinamajame akte. Dėl teismo sprendimo nepriteisti turtinę ir neturtinę žalą iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro

66Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tik iš dalies patenkino nukentėjusių civilinį ieškinį – tame tarpe netenkino ieškinio dalyje, kur prašoma priteisti žalą iš V. K. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro solidariai, – savo sprendimą motyvuodamas tuo, jog nukentėjusieji civilinio ieškinio kaltininkui neatsisakė, todėl tokiu būdu jie prarado subjektyvią teisę Civilinės atsakomybės privalomojo nustatyta tvarka reikšti pretenziją Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismo teigimu, visos žalai atlyginti nustatytos sumos priteistinos tik iš kaltinamojo V. K., o ieškinys Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui atmestinas.

672017-01-12 Vilniaus apygardos teisme gautas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovo raštas, kuriame palaikomas pirmosios instancijos teismo sprendimas turtinę ir neturtinę žalą priteisti tik kaltininko V. K. ir prašo apeliacinius skundus nagrinėti jam nedalyvaujant.

68Kolegijos vertinimu, teismo sprendimas perkelti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo naštą tik nuteistajam V. K., negali būti pripažintas teisėtu, kadangi neatitinka nei TPVCAPDĮ nuostatų, nei formuojamos teismų praktikos, todėl taip pat yra keistinas dėl žemiau nurodytų motyvų.

69Pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Š. Į. normoje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytą subjektą. Eiliškumo, iš ko pirmiausia nukentėjęs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo, šioje normoje nenustatyta. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos „nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas)“ sąvoka pretenzija aiškintina kaip nukentėjusio asmens teisė pasirinkti Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą subjektą, kuris turi atlyginti žalą. Sąvoka pretenzija teisine turinio prasme gali reikšti: kreditoriaus, pirkėjo, užsakovo, kliento ir kito asmens kreipimąsi sumokėti skolą, atlyginti žalą, pašalinti prekės ar darbų trūkumus ir kt. pareiškimą (pvz., CK 2.162, 2,185, 6.321, 6.424 ir kt. straipsniai, CPK 749 straipsnis); privalomą pretenzijų pareiškimą prieš kreipiantis į teismą (pvz., CK 6.821 straipsnis). Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kad pretenzijos pareiškimas dėl žalos atlyginimo yra kaip privalomas pretenzijos pareiškimas prieš kreipiantis į teismą. Minėta, kad Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje sąvokos pretenzija vartojimas negali būti aiškinamas kaip nukentėjusio asmens pareigos nustatymas dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudiką. Ši sąvoka taip pat negali būti aiškinama ir kaip nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme procedūra. Taigi, Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nukentėjusiam asmeniui nustatyta teisė reikšti pretenziją dėl padarytos žalos pasirinktinai vienam iš joje nurodytam subjektui aiškintina ir kaip nukentėjusio asmens teisė teisme reikšti ieškinį eismo įvykio kaltininkui dėl žalos atlyginimo.

70Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 punktą Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tai reiškia, jog Biuras tokiu atveju yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens padarytą žalą. Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo TPVCAPDĮ 17, 18, 19 straipsnių nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipia į draudikų biurą, o baudžiamajame procese pareiškia civilinį ieškinį, nepanaikina draudikų biuro pareigos atlyginti žalą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2011, 2K-503-511/2015 ir kt.).

71Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. K. žalą padarė vairuodamas civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį. Civiliniai ieškovai R. N. ir R. N. dėl išmokos su pretenzija į Biurą nesikreipė, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą solidariai iš kaltininko ir Biuro. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje aiškindamas TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad žalą kaltininkui naudojant neapdraustą transporto priemonę patyręs asmuo (nukentėjęs trečiasis asmuo) pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti pasirinktinai arba kaltininkui, arba biurui. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nukentėjusieji R. N. ir R. N. žalos atlyginimo reikalavo tiek iš eismo įvykio kaltininko V. K., tiek iš draudikų biuro, nukentėjusieji savo ieškinio kaltininkui neatsisakė, todėl tokiu būdu jie prarado subjektyvią teisę Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka reikšti pretenziją Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog, esant šioms nustatytoms aplinkybėms, nukentėjusiųjų ieškinys tenkintinas iš dalies ir visos žalai atlyginti nustatytos sumos priteistinos iš kaltinamojo V. K., o ieškinys Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui atmestinas.

72Taigi, šiuo konkrečiu atveju, kolegijos vertinimu, civiliniams ieškovams prašant priteisti žalos atlyginimą tiek iš kaltininko, tiek ir iš Biuro, pirmosios instancijos teismo sprendimas nelaikyti Biuro civiliniu atsakovu byloje pažeidė civiliniuose santykiuose egzistuojantį dispozityvumo (teisės laisvai pasirinkti savo elgesio modelį) principą ir neužtikrino nukentėjusiųjų teisių į nuostolių atlyginimą, visą nuostolių atlyginimo naštą perkeldamas nuteistajam (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-139/2016).

73Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nuorodos į Vilniaus apygardos teismo 1A-549-497/2015 nutartį, atkreiptinas dėmesys, kad dėl šios nutarties jau ne kartą buvo pasisakyta, kad ji neatitinka formuojamai teismų praktikai (kaip pavyzdžiui 1A-176-149/2016). Esant šioms aplinkybėms skundžiamas nuosprendis šioje dalyje taip pat keistinas, civiliniu atsakovu įtraukiant Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą.

74Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio

75Nagrinėjamų skundų kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Dėl šiuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-171/2008). Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

76Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

77Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką.

78Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Taip pat pažymėtina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose.

79Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad V. K. nukentėjusiajam R. N. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. R. N. nustatyti kūno sužalojimai – odos nubrozdinimai abiejų kelių srityje, minkštųjų audinių patinimas dešinėje plaštakoje su ketvirto delnakaulio lūžiu. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad po eismo įvykio R. N. gydėsi iki 7 savaičių, jam buvo atlikta operacija, 2014 m. rugsėjo 16 d. išrašant iš ligoninės rekomenduota rankos imobilizacija longete 3 savaites, po to 3-4 savaites riboti fizinį krūvį, intensyvios mankštos kursas atliekamas iki šiol, yra išlikę tam tikri liekamieji reiškiniai – apsunkintas svorių kėlimas sužalota ranka. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamojo V. K. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Todėl šios pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, taip pat į tai, kad kaltinamasis neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusiąją, padarė neatsargų nusikaltimą, yra darbingo amžiaus, pats eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei formuojamą teismų praktiką, todėl, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad priteista nukentėjusiajam R. N. 3 000 EUR dydžio suma, o nukentėjusiajai R. N. 500 EUR dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose todėl šioje dalyje nukentėjusiųjų skundas netenkintinas.

80Dėl nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentų

81Dėl nuteistojo prašymo paskirti jam švelnesnę bausmę, konstatuotina, jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).

82Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad V. K. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Dėl nuteistojo prašymo neskirti jam baudžiamojo poveikio priemonės, pažymėtina, kad V. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, tokiu būdu sukeldamas grėsmę turtui sveikatai ir gyvybei ne tik sau, bet ir aplinkiniams, dėl ko nukentėjusiajam R. N. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir sugadintas R. N. priklausantis turtas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vieneriems metams naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones – yra teisėtas ir pagrįstas, kolegijos vertinimu, ši poveikio priemonė padės įgyvendinti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį. Dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, konstatuotina, jog V. K. jos buvo žinomos, tačiau nesutrukdė elgtis neatsakingai ir padaryti įstatymo uždraustą veiką.

83Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teisme 2017-02-23 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma priteisti iš V. K. valstybės naudai 101,33 Eur turėtų išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. VGTPT prašymas netenkintinas.

84Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

85BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal BPK 324 straipsnyje nustatytas apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka taisykles prašymai teisėjų kolegijai turi būti pateikiami prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės (BPK 324 straipsnio 2 dalis). Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis bei BPK 7 straipsniu, reikalaujančiu baudžiamajame procese laikytis rungimosi principo, prašymai (taip pat ir prašymas atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas), pateikti po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nenagrinėjami (kasacinė byla Nr. 2K-60-303/2016).

86Šioje byloje žodinis teismo posėdis įvyko 2017 m. vasario 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos nuteistajam V. K. išlaidas Vilniaus apygardos teismui pateiktas 2017 m. vasario 23 d., todėl teisėjų kolegija šį prašymą palieka nenagrinėtą.

87Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., 328 str. 1d. 2 p., 328 str. 4 p.,

Nutarė

88Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-28 nuosprendį:

891) panaikinti nuosprendžio dalį, kur V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 20 MGL (753, 20 EUR) dydžio bauda;

902) panaikinti nuosprendžio dalį, kur iš V. K. priteista: nukentėjusiojo R. N. naudai 35, 92 EUR turtinės žalos atlyginimui ir 3 000 EUR neturtinės žalos atlyginimui; nukentėjusiosios R. N. naudai 3 229, 26 EUR turtinės žalos atlyginimui ir 500 EUR neturtinės žalos atlyginimui;

913) panaikinti nuosprendžio dalį, kur atmestas nukentėjusiųjų R. N. ir R. N. ieškinys Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui .

924) V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., ir nuteisti jį 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio bauda.

935) priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro: nukentėjusiojo R. N. naudai 35,92 EUR turtinės žalos atlyginimui ir 3 000 EUR neturtinės žalos atlyginimui; nukentėjusiosios R. N. naudai 3 229,26 EUR turtinės žalos atlyginimui ir 500 EUR neturtinės žalos atlyginimui;

946) priteisti iš V. K. R. N. naudai 200 EUR turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

95Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-28 nuosprendį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš V. K. priteista: 3. Nukentėjusiųjų R. N. ir R. N.... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. V. K. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs... 6. Pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo V. K. veiką... 7. Apylinkės teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju V.... 8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vieninteliai byloje esantys duomenų... 9. Iš kitos pusės, betarpiškai V. K. apžiūrėjęs... 10. Teismo vertinimu, gydytojo V. V. parodymų pakanka, kad... 11. Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti... 12. Apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl įsiskolinimų turi finansinių sunkumų,... 13. Nukentėjusieji R. N. ir R. N.... 14. R. N. naudai 500 EUR neturtinei žalai atlyginti, 250,00... 15. R. N. naudai 500 EUR neturtinei žalai atlyginti bei... 16. priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro, į/k... 17. R. N. naudai 35,92 EUR turtinei žalai atlyginti ir 3 500... 18. R. N. naudai 3 229,26 EUR turtinei žalai atlyginti ir 1... 19. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas... 20. Apeliantų teigimu, iš byloje surinktos medžiagos bei faktinių aplinkybių... 21. Nors iš byloje surinktos medžiagos matyti, jog nuteistojo neblaivumas nebuvo... 22. Apeliantai nurodo, jog teismas selektyviai vertino liudytojo M. Kutko... 23. Savo išvadą, jog įrodymai dėl galimo V. K. apsvaigimo... 24. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, savo išvadą, jog... 25. Pažymi ir tai, kad teismas nevertino ir nuteistojo V. K.... 26. Apeliantai taip pat nesutinka su teismo sprendimu atmesti jų civilinį... 27. Taip pat apeliantai nesutinka su tuo, kad jų civilinis ieškinys 28. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo... 29. Skunde nurodo, jog teismas nevertino, kad nustatyti apsvaigimo nuo alkoholio... 30. Prokuroro vertinimu, duomenų visuma, t.y. liudytojų parodymai dėl... 31. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo V. K.... 32. Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas,... 33. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti... 34. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal... 35. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra... 36. Dėl nukentėjusiųjų R. N. ir R.... 37. Nagrinėjamų skundų kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas... 38. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodymus sutiko duoti tik... 39. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. K.... 40. Kolegijos vertinimu, šiuos nuteistojo parodymus paneigia kiti byloje esantys... 41. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos... 42. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Miroslav Kutko parodė, kad... 43. Iš Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio... 44. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Iš Vilniaus aps. VPK Kelių... 45. Iš nukentėjusiojo R. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų... 46. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. N.... 47. Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji R. N.... 48. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. N.... 49. Apklaustas teismo posėdyje A. N. patvirtino savo... 50. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. P.... 51. Apklausta teismo posėdžio metu R. P. patvirtino savo... 52. Taigi, nukentėjusiojo R. N. ir liudytojų parodymai yra... 53. Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2014 m. spalio 14... 54. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas M. B.... 55. Iš Paciento apžiūros protokolo Politrauma matyti, kad greta kitų įrašų... 56. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas K. P.... 57. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju V. V. parodė, kad... 58. Iš Paciento slaugos istorijos matyti, kad ligonis (V.... 59. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė visus... 60. Kita vertus, būtina pažymėti ir tai, jog, kaip šiuo atveju, net realiai... 61. Nuteistojo argumentai, kad jis įvykio metu buvo blaivas, kad neprisimena,... 62. Šiame kontekste kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais,... 63. Tuo pačiu pažymėtina, jog, siekiant iki minimumo sumažinti galimybę iš... 64. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, viena vertus, sutiktina su pirmosios... 65. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas apylinkės teismo... 66. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tik iš dalies patenkino... 67. 2017-01-12 Vilniaus apygardos teisme gautas Lietuvos Respublikos transporto... 68. Kolegijos vertinimu, teismo sprendimas perkelti turtinės ir neturtinės žalos... 69. Pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją... 70. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 punktą Biuras moka išmoką dėl per eismo... 71. Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. K. žalą padarė... 72. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, kolegijos vertinimu, civiliniams ieškovams... 73. Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nuorodos į... 74. Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio... 75. Nagrinėjamų skundų kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos... 76. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta... 77. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra... 78. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos... 79. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad V. K.... 80. Dėl nuteistojo V. K. apeliacinio... 81. Dėl nuteistojo prašymo paskirti jam švelnesnę bausmę, konstatuotina, jog... 82. Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d.... 83. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teisme 2017-02-23... 84. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam... 85. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant... 86. Šioje byloje žodinis teismo posėdis įvyko 2017 m. vasario 14 d. Valstybės... 87. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į... 88. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-28 nuosprendį:... 89. 1) panaikinti nuosprendžio dalį, kur V. K. pripažintas... 90. 2) panaikinti nuosprendžio dalį, kur iš V. K.... 91. 3) panaikinti nuosprendžio dalį, kur atmestas nukentėjusiųjų 92. 4) V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką,... 93. 5) priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro:... 94. 6) priteisti iš V. K. R. N. naudai... 95. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-28 nuosprendį palikti...