Byla 1A-512-988/2019

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos Arūno Bartkaus, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Survilai, nuteistojo P. P. (P. P.) gynėjui advokatui Laimonui Judickui, nukentėjusiosios L. U. atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei A. U., nukentėjusiosios L. U. atstovei pagal įgaliojimą advokatei Snieguolei Uždavinienei, civilinės atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui Tomui Paberaliui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. (P. P.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.) ir jam paskirta 20 MGL (1 000,00 Eur) dydžio bauda. Nepilnametės nukentėjusiosios L. U. atstovės pagal įstatymą A. U. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiosios L. U. naudai 200,00 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kita civilinio ieškinio dalis netenkinta. Priteista iš kaltinamojo P. P. (P. P.) 600,00 Eur proceso išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti nukentėjusiosios nepilnametės L. U. atstovės pagal įstatymą A. U. naudai.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės

51.

6P. P. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent: 1.1.

7jis 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 20.11 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. ( - ) važiavo ( - ) gatve nuo ( - ) gatvės link ( - ) gatvės, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties ( - ) gatvės pastatu Nr. ( - ), buvo neatidus ir neatsargus, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje įėjusią pėsčiąją, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė bei sužalojo pėsčiųjų perėja iš kairės pusės į dešinę bėgusią pėsčiąją L. U., gimusią ( - ), kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. 2.

8Šiais veiksmais P. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

9II. Apeliacinio skundo argumentai

103.

11Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas, pažeidžiant lex specialis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 15 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 40 punkto nuostatas ir nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos. 3.1.

12Apeliaciniu skundu nesutinkama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu dėl iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiosios naudai papildomai priteistos 200,00 Eur sumos turtinei žalai atlyginti. Nurodoma, kad draudikas apskaičiavo civilinės ieškovės patirtas keliones (kuro) išlaidas atsižvelgdamas į civilinės ieškovės pateiktus dokumentus, kasos kvitus ir medicinines pažymas, įrodančius, kad kelionės į gydymo įstaigą buvo būtinos ir reikalingos. Apeliaciniame skunde paaiškinama, kad pagal draudiko gydytojo eksperto apskaičiavimus, viena kelionė iš nukentėjusiosios gyvenamosios vietos į gydymo įstaigą ir atgal kainuoja apie 4,00 Eur. Kaip nustatyta draudiko gydytojo eksperto išvadoje, atstumas tarp nukentėjusiosios gyvenamosios vietos ir gydymo įstaigos sudaro 22,17 km (kelionė pirmyn ir atgal 2 x 22,17 km = 44,34 km). Iš medicininių dokumentų matyti, kad į gydymo įstaigą nukentėjusioji vyko šešis kartus, taigi atitinkamai, atsižvelgiant į vidutiniškai sunaudojamą kuro kiekį bei kainą, nukentėjusiajai kompensuota 23,83 Eur suma kelionės (kuro) išlaidoms atlyginti. Tam, kad pateisinti teismo priteistą 200,00 Eur sumą, tokių kelionių turėtų būtų apie 50, kas nagrinėjamu atveju nėra įrodyta jokiais tokį kelionių skaičių patvirtinančiais dokumentais. Apeliantės vertinimu, nėra aišku kokiais teisės aktais, skaičiavimais ar dokumentais teismas vadovavosi priteisdamas iš draudiko minėtą sumą. Nuosprendyje nėra detalizuojama, iš ko susidaro ši suma. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad draudiko sprendimas L. U. buvo žinomas jau anksčiau. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, civilinė ieškovė siekdama, kad šios išlaidos būtų atlygintos, vadovaujantis rungimosi principu, turėjo jas pagrįsti. Ieškovė galėjo kreiptis į gydymo įstaigą, gauti išrašus iš ligos istorijos, tokiu būdu pateikti įrodymus apie konkrečių vizitų kiekį (medicininius dokumentus), tačiau tai nebuvo padaryta. Apeliaciniame skunde apibendrinama, kad draudimo išmoka apskaičiuota pagal tokį vizitų kiekį, koks objektyviai pagrįstas medicininiais įrodymais, o ne subjektyviais L. U. pasakymais. Apeliantė darė išvadą, kad ieškovei to nepadarius, teismas, priteisdamas 200,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, pažeidė šalių rungimosi principą, taip pat lex specialis TPVCAPDĮ 15 straipsnio nuostatas. Apeliantė paaiškino, kad civilinė ieškovė neteismine tvarka vis dar gali pateikti reikalavimą su papildomais įrodymais draudimo bendrovei, kuri peržiūrėtų sprendimą, jei tam būtų pagrindas. Apeliaciniame skunde pažymėjo, jog didžiąją dalį priteistų kelionės išlaidų sudarė lankymo išlaidos. Apeliantė laiko nepagrįstu teismo argumentą, jog šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą A. U. lankydavo nukentėjusiąją dukrą 3–4 kartus per dieną. Pagal TPVCAPDĮ draudikas neatlygina artimųjų kelionės (kuro) išlaidų, patirtų dėl nukentėjusiosios lankymo gydymo įstaigoje. Artimųjų lankymas gydymo įstaigoje nelaikomas nukentėjusiojo asmens sveikatos grąžinimo būtinosiomis išlaidomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio prasme. 3.2.

13Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad draudikas nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiosios L. U. naudai papildomai priteista 1 500,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad AB „Lietuvos draudimas“ gydytoja ekspertė apskaičiuodama atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į nukentėjusios L. U. sužalojimus, sveikatos sutrikdymo mastą (nesunkų sveikatos sutrikdymą), patirtus išgyvenimus, gydymo eigą, trukmę, išliekamuosius padarinius, reabilitacijos būtinumą, trukmę ir kitą ligos istorijos medžiagą. Byloje esanti draudiko gydytojo eksperto išvada nebuvo nuginčyta, nebuvo pateikta kitokių duomenų. Be to, draudikas įvertino teismų praktiką panašiose eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems buvo atlyginta neturtinė žala už patirtą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teigė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog įvykis įvyko 2018 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, o jau 2018 m. gruodžio mėn. civilinė ieškovė galėjo grįžti į įprastą ugdymo procesą. Gydantys gydytojai leido jai įprastai judėti, išskyrus aktyvų fizinį krūvį, ir grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Nukentėjusiosios jausti nepatogumai, tęstos reabilitacijos buvo įvertintos, būtent todėl apskaičiuota išmoka yra didesnė nei išmokų, priteisiamų esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, vidurkis. Apeliaciniame skunde nurodė, kad iš priimto nuosprendžio nėra aišku, kodėl teismas teisingai nustatęs neturtinės žalos ribas remdamasis teismų praktika, priėmė sprendimą, kad šiuo atveju civilinės ieškovės išgyvenimai vertinami 3 500,00 Eur suma. Teismas šio sprendimo tinkamai neargumentavo ir nedetalizavo. Pažymėjo, kad teismo 3 500,00 Eur įvertinta neturtinė žala neatitinka ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.2.2 papunktyje nurodyto išmokos dydžio, tai yra 5 MMA (tai sudaro 2 775,00 Eur). Kadangi nukentėjusioji L. U. neturi ypatingų liekamųjų reiškinių, randų, todėl maksimali išmoka netgi negali būti apskaičiuojama. 4.

14Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. 5.

15Teismo posėdžio metu civilinės atsakovės atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusioji bei jos atstovės prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė dėl skundo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Apeliacinis skundas atmetamas 6.

16Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. 7.

17Apeliaciniu skundu apeliantė civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį, kuria iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiosios L. U. naudai priteistas 200,00 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas ir 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Dėl turtinės žalos padarymo 8.

18CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir neginčijama, kad nukentėjusiosios L. U. sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta 2018 m. rugsėjo 21 d. eismo įvykio metu, kuris įvyko dėl P. P. kaltės. Taigi už žalą atsakingas asmuo P. P. privalo nukentėjusiam asmeniui L. U. atlyginti visus jos patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. 9.

19CK 6.283 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Pagal CK 6.283 straipsnio 4 dalį šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. 10.

20Byloje nekyla ginčo dėl to, kad nukentėjusiojo asmens L. U. atstovė pagal įstatymą A. U. patyrė nuostolius – kuro išlaidas, vykdama pas L. U. bei ją veždama į gydymo įstaigą Vaikų ligoninę, Viešąją įstaigą Vilniaus Universiteto ligoninė Santaros klinikos filialą ir nukentėjusiosios reabilitacijos įstaigą Vaikų ligoninės VšĮ VULSK filialo reabilitacijos skyrių Druskininkų „Saulutė“. Bylos medžiaga patvirtina ir byloje nekyla ginčas dėl to, kad nukentėjusioji L. U. patirtus sveikatos sužalojimus stacionariai ir nestacionariai gydėsi Vaikų ligoninėje, Viešojoje įstaigoje Vilniaus Universiteto ligoninė Santaros klinikos filiale, Viešojoje įstaigoje Naujosios Vilnios poliklinika (t. 1, b. l. 51, 52, 53–54, 56, 146, 150–154, t. 2, b. l. 67) ir reabilitacijos įstaigoje Vaikų ligoninės VšĮ VULSK filialo reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“ (t. 1, b. l. 139, 155, t. 2, b. l. 67). Apeliantė neginčija apylinkės teismo nustatytų aplinkybių, kad nukentėjusioji buvo stacionariai gydoma Vaikų ligoninėje, Viešojoje įstaigoje Vilniaus Universiteto ligoninė Santaros klinikos filiale septyniolika dienų, tai yra nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. spalio 2 d. (dvylika dienų), po to nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. (penkias dienas) (t. 1, b. l. 42). Taip pat nukentėjusioji gydymosi tikslu lankėsi Vaikų ligoninėje, Viešojoje įstaigoje Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikose, Viešojoje įstaigoje Naujosios Vilnios poliklinika ir tada, kai jai nebuvo taikomas stacionarus gydymas. Be to, neginčijama ir tai, kad L. U. buvo taikoma reabilitacija Vaikų ligoninės VšĮ VULSK filialo reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“ nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. 11.

21Apeliantės teigimu, rašytiniais įrodymais nėra įrodyta, kiek kartų buvo vykstama į minėtas nukentėjusiosios gydymo įstaigas. 12.

22Apylinkės teismas, vertindamas, kiek kartų A. U. vyko iš savo gyvenamosios vietos į Vaikų ligoninę, Viešąją įstaigą Vilniaus Universiteto ligoninė Santaros klinikos filialą L. U. stacionaraus gydymo metu (44,34 km. į abejas puses atstumu maršrutu ( - ) – ( - ) (t. 2, b. l. 29), vadovavosi nukentėjusiosios L. U. atstovės pagal įstatymą A. U. parodymais, kad ji pati per dieną 3–4 kartus pirmąją savaitę, kitą savaitę rečiau (1-2 kartus), vykdavo pas L. U. į ligoninę (2019 m. gegužės 8 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 01 val. 00 min. 20 sek.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo netikėti tokiais A. U. parodymais. Pažymima, kad apeliantė nepagrįstai, vadovaudamasi 2018 m. gruodžio 21 d. gydytojo eksperto išvada (t. 2, b. l. 29), skaičiuoja tik šešis vykimo į gydymo įstaigą kartus 2018 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. spalio 2 d., 2018 m. spalio 19 d., 2018 m. spalio 22 d., 2019 m. spalio 29 d., 2018 m. lapkričio 2 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei A. U. vyko į gydymo įstaigą šešis kartus, iš kurių 2018 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. spalio 2 d., 2019 m. spalio 29 d., 2018 m. lapkričio 2 d., tai pagal tokius duomenis galima būtų daryti neįtikinamą išvadą, jog, L. U. esant stacionariai gydomai nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. spalio 2 d. ir nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d., A. U. pas ją šiuo laikotarpiu visai nevyko. Taip pat byloje esantys mokėjimo kvitai patvirtina, kad tam tikrais laikotarpiais nukentėjusiosios stacionaraus gydymo metu buvo perkamas kuras (1 t., b. l. 48–50). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. U. iš viso į Vaikų gydymo įstaigą ligoninę, Viešąją įstaigą Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikos iš savo gyvenamosios vietos L. U. stacionaraus gydymo metu nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. (septynios dienos) važiavo vidutiniškai 3,5 kartų per dieną, o nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. spalio 2 d. (penkios dienos) ir nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. (penkios dienos) – vidutiniškai 1,5 karto per dieną. A. U. važiuodama į abi puses septynias dienas vidutiniškai 3,5 kartų per dieną kiekvienąkart 44,34 km nuvyko 1 086,33 km (44,34 km x 3,5 kartai x 7 dienos = 1 086,33 km). A. U. (taip pat ir nuveždama bei parveždama nukentėjusiąją) važiuodama dešimt dienų vidutiniškai 1,5 karto per dieną kiekvienąkart 44,34 km nuvyko 665,10 km (44,34 km x 1,5 kartai x 10 dienų = 665,10 km). Taigi į Vaikų gydymo įstaigą ligoninę, Viešąją įstaigą Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikos nukentėjusiosios stacionaraus gydymo metu buvo nuvykta 1 751,43 km (1 086,33 km + 665,10 km = 1 751,43 km). Nors byloje duomenų apie automobilio, kuriuo buvo vykstama pas nukentėjusiąją, technines specifikacijas ir su tuo susijusias kuro sąnaudas nėra, tačiau, vadovaujantis 2018 m. gruodžio 21 d. gydytojo eksperto išvada, vidutiniškai 100 km tenka 8 l dyzelio, o vidutinė 1 l dyzelio rinkos kaina 1,12 Eur (t. 2, b. l. 29). Daroma išvada, kad iš viso kuro išlaidos, A. U. važiuojant į gydymo įstaigą ir iš jos į gyvenamąją vietą, nukentėjusiąją gydant stacionariai, sudarė 156,92 Eur (1 751,43 km x 8 l / 100 km = 140,11 l; 140,11 l x 1,12 Eur = 156,92 Eur). 13.

23Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusioji, negulėdama ligoninės stacionare, lankėsi Vaikų ligoninėje, Viešojoje įstaigoje Vilniaus Universiteto ligoninė Santaros klinikų filiale, negulint ligoninės stacionare, 2019 m. sausio 7 d. (t. 1, b. l. 52, 58, 149, 151), 2019 m. sausio 10 d. (t. 1, b. l. 51, 59, 148, 150), 2019 m. balandžio 4 d. (t. 2, b. l. 86). Be to, apeliantė neginčija 2018 m. gruodžio 21 d. gydytojo eksperto išvados, kurioje nurodyta, kad nukentėjusioji lankėsi šioje gydymo įstaigoje lankėsi 2018 m. spalio 19 d., 2018 m. spalio 22 d. (t. 2, b. l. 29). Taigi nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusioji lankėsi penkis kartus Vaikų ligoninėje, Viešojoje įstaigoje Vilniaus Universiteto ligoninė Santaros klinikų filiale. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija nustatė, kad kuro išlaidos A. U. ir nukentėjusiajai važiuojant į Vaikų ligoninę, Viešosios įstaigos Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų filialą ir atgal į gyvenamąją vietą, nukentėjusiąją gydant nestacionariai, sudarė 19,87 Eur (44,34 km x 5 dienos = 221,70 km; 221,70 km x 8 l / 100 km = 17,74 l; 17,74 l x 1,12 Eur = 19,87 Eur). 14.

24Taip pat byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusioji lankėsi Viešojoje įstaigoje Naujosios Vilnios poliklinika 2018 m. lapkričio 20 d. (t. 1, b. l. 55, 155), 2018 m. lapkričio 26 d. (t. 1, b. l. 53–54, 56, 152, 153–154), 2019 m. sausio 15 d. (t. 1, b. l. 57), 2019 m. kovo 21 (t. 1, b. l. 146), iš viso keturias dienas. Maps.lt duomenimis atstumas nuo nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresu ( - ) iki Viešosios įstaigos Naujosios Vilnios poliklinika adresu ( - ) yra 6,60 km (13,20 km į abejas puses). Kuro išlaidos, A. U. ir nukentėjusiajai važiuojant į Viešąją įstaigą Naujosios Vilnios poliklinika ir atgal į gyvenamąją vietą, nukentėjusiąją gydant nestacionariai, sudarė 4,73 Eur (13,20 km x 4 dienos = 52,80 km; 52,80 km x 8 l / 100 km = 4,22 l; 4,22 l x 1,12 Eur = 4,73 Eur). 15.

25Taip pat byloje esantys mokėjimo kvitai patvirtina, kad tam tikrais laikotarpiais nukentėjusiosios nestacionaraus gydymo metu ir ne jos reabilitacijos metu (2018 m. spalio 8 d., 2018 m. spalio 21 d., 2018 m. lapkričio 3 d., 2018 m. lapkričio 5 d.) buvo perkamas kuras (1 t., b. l. 48–50). Daroma išvada, kad rašytiniais įrodymais, A. U. paaiškinimais bei gydytojo eksperto išvada patvirtintos išlaidos kurui apmokėti, kurios patirtos dėl nukentėjusiosios ir A. U. vykimo į gydymo įstaigą nestacionaraus L. U. gydymo metu, iš viso sudaro 24,60 Eur (19,87 Eur + 4,73 Eur = 24,60 Eur). 16.

26Byloje nėra rašytinių įrodymų apie A. U. vykimo į reabilitacijos įstaigą (sanatoriją) skaičių. Vis dėlto, teisiamojo posėdžio metu A. U. paaiškino, kad į sanatoriją ji vykdavo porai dienų, per savaitę vienąkart tikrai būdavo Druskininkuose (t. 2, b. l. 68). Kaip minėta, L. U. reabilitacija Vaikų ligoninės VšĮ VULSK filialo reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“ truko nuo 2018 m. lapkričio 6 d. (antradienio) iki 2018 m. lapkričio 23 d. (penktadienio). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji 2018 m. lapkričio 6 d. buvo nuvežta į sanatoriją, taip pat į tai, kad nuo 2018 m. lapkričio 12 d. (pirmadienio) iki 2018 m. lapkričio 18 d. (sekmadienio) A. U. bent vieną kartą vyko į sanatoriją, be to, į tai, kad 2018 m. lapkričio 23 d. L. U. vyko atgal į savo gyvenamąją vietą, daroma išvada, kad nukentėjusiosios reabilitacijos metu į sanatoriją ir atgal į gyvenamąją vietą buvo vykstama bent tris kartus. Maps.lt duomenimis atstumas nuo nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresu ( - ) iki Vaikų ligoninės VšĮ VULSK filialo reabilitacijos skyriaus Druskininkų „Saulutė“ adresu ( - ) yra 143 km (286 km į abejas puses). Taigi kuro išlaidos, A. U. ir nukentėjusiajai važiuojant į sanatoriją ir atgal į gyvenamąją vietą, nukentėjusiosios reabilitacijos metu sudarė 102,50 Eur (286 km x 3 kartai = 858 km; 858 km x 8 l / 100 km = 68,64 l; 91,52 l x 1,12 Eur = 76,88 Eur). 17.

27Apibendrinant, galima daryti išvadą, jog nukentėjusioji patyrė mažiausiai 308,62 Eur (156,92 Eur + 19,87 Eur + 4,73 Eur + 24,60 Eur + 76,88 Eur = 283 Eur) išlaidas kurui apmokėti dėl jos gydymo ir reabilitacijos. Dėl šios priežasties nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad buvo patirtos išlaidos kurui apmokėti, vežant nukentėjusiąją pas gydytojus, taip pat vykstant į Vaikų ligoninės VšĮ VULSK filialo reabilitacijos skyrių Druskininkų „Saulutė“. Atkreipiamas dėmesys, kad civilinė ieškovė neskaičiavo ir neprašė priteisti automobilio kitų (ne kuro) eksploatacinių išlaidų. 18.

28Apeliantė ginčydama įrodymų, patvirtinančių patirtas minėtas kuro išlaidas, apylinkės teismo vertinimą nurodo, kad apylinkės teismas pažeidė CPK 12 straipsnį ir TPVCAPDĮ 15 straipsnį. Anot apeliantės, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu civilinei ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių konkretų nukentėjusiosios kelionių į gydymo įstaigą skaičių, teismas neturėjo pagrindo priteisti papildomą sumą (200,00 Eur) kelionių (kuro) išlaidoms atlyginti. 19.

29Apygardos teismas pažymi, kad pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019). Pažymima, kad pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Nagrinėjamu atveju civilinė ieškovė įrodinėjo savo patirtos žalos dydį CPK 177 straipsnio 2 dalyje leistinais įrodymais, įskaitant ir savo paaiškinimais, o teismas įvertino visus jos pateiktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą. A. U. teikė paaiškinimus apie aplinkybes, jog ji 3–4 kartus pirmąją savaitę, kitą savaitę rečiau, vykdavo pas L. U. į ligoninę, taip pat, kad nukentėjusioji praleido reabilitacijos įstaigoje 2 savaites, šių aplinkybių AB „Lietuvos draudimas“ neginčijo, taip pat teikė mokėjimo kvitus, patvirtinančius pirktą kurą. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas priteisdamas papildomą nuostolių sumą pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą. 20.

30Taip pat pažymima, kad apeliaciniame skunde nenurodoma, kokias konkrečiai TPVCAPDĮ 15 straipsnio nuostatas pažeidė teismas priteisdamas 200,00 Eur turtinės žalos atlyginimą. TPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 punkte yra numatyta, kad kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos). Šio straipsnio 6 punkte (2001 m. birželio 14 d. įstatymo redakcija Nr. IX-378) nurodoma, jog asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, ir medicininės apžiūros pažymomis. Kaip matyti, šios TPVCAPDĮ nuostatos numato asmeniui padarytos žalos dydžio nustatymo reikalavimus draudikui, o ne teismui. Be to, iš priimto nuosprendžio matyti, jog teismas nustatydamas asmeniui padarytos žalos dydį vadovavosi dokumentais, įrodančiais padarytos turtinės žalos aplinkybes, faktą ir dydį (pvz., t. 1, b. l. 52, t. 2, b. l. 2–3, 48–50) bei išsamiai motyvavo savo poziciją dėl papildomos 200,00 Eur turtinės žalos priteisimo. Taigi negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas priimdamas minėtą sprendimą pažeidė TPVCAPDĮ 15 straipsnį. 21.

31Taip pat apeliaciniame skunde argumentuojama, kad draudikas neturi atlyginti nuostolių dėl L. U. lankymo, kadangi artimųjų lankymas gydymo įstaigoje nelaikomas nukentėjusiojo asmens sveikatos grąžinimo būtinosiomis išlaidomis. Pažymima, kad A. U. į gydymo ir reabilitacijos įstaigas vykdavo ne tik lankyti nukentėjusiąją, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ji vežė L. U. papildomus maisto produktus (t. 2, b. l. 68), įvairius namų apyvokos daiktus (virdulį, rankšluostį, drabužius ir kita (t. 1, b. l. 46, 68)). Šie dalykai, nors ir nėra tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios gydymu po nagrinėjamo eismo įvykio, tačiau be A. U. pagalbos jų L. U. gydydamasi stacionariai ligoninėje ar reabilitacijos įstaigoje nebūtų galėjusi savarankiškai įgyti. Dėl šios priežasties apygardos teismas sprendžia, kad kuro išlaidos buvo susijusios su nukentėjusiosios gydymu, papildomu maitinimu, jos priežiūra, todėl tokios išlaidos pripažįstamos sveikatos grąžinimui būtinomis išlaidomis CK 6.283 straipsnio 2 dalies prasme. Pažymima, kad pagal teismų praktiką tokio pobūdžio išlaidos kurui apmokėti priteisiamos iš civilinio atsakovo kaip turtinės žalos atlyginimas (žr., pvz., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. vasario 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-78-530/2017). 22.

32Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad civilinė ieškovė neteismine tvarka vis dar gali pateikti reikalavimą su papildomais įrodymais draudimo bendrovei, kuri peržiūrėtų sprendimą, jei tam būtų pagrindas. Teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu AB „Lietuvos draudimas“ nesutiko kompensuoti kelionės (kuro) išlaidų – 52,07 Eur, nes šios išlaidos tiesiogiai nesusijusios su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu (t. 1, b. l. 25, 30). Taigi nėra pagrindo manyti, kad L. U. pateikus reikalavimą su papildomais įrodymais draudimo bendrovei minėtos kelionių (kuro) išlaidos jai bus atlygintos. 23.

33Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas teisingai vertino, kad papildoma 200,00 Eur suma yra protinga ir proporcinga patirtoms kuro išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su nukentėjusiosios gydymu po nagrinėjamo eismo įvykio, t. y. už kelionės išlaidas į ligoninę, pas medikus ir reabilitaciją, todėl pagrįstai priteisė papildomai iš civilinės atsakovės 200,00 Eur turtinės žalos atlyginimą. Atkreipiamas dėmesys, kad ši suma yra net kiek mažesnė, nei nukentėjusioji galėjo patirti turtinių išlaidų automobilio kurui pagal aukščiau pateiktus teisėjų kolegijos skaičiavimus. Dėl neturtinės žalos padarymo 24.

34Sprendžiant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-171/2008). 25.

35Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. 26.

36CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 27.

37Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. 28.

38Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė aplinkybes, kurių apeliacinis teismas detaliai nekartoja, tačiau trumpai apžvelgia ir sutinka, kad dėl įvykusio eismo įvykio nepilnametė nukentėjusioji neabejotinai patyrė ir iki šiol patiria skausmą, stresą, nepatogumus, ji būdama moksleivė turėjo pakeisti savo gyvenimo būdą, iki šiol negali gyventi įprasto savo gyvenimo, dėl dažno lankymosi pas medikus, atliekamų tyrimų ir reabilitacijos negali nuolatos lankyti mokyklos, ruoštis egzaminams, pamokų metu, kaip nurodė, turi nuolat keisti sėdėjimo-stovėjimo poziciją. Šios aplinkybės pagrįstai įvertintos kaip nukentėjusiosios patirta neturtinė žala. 29.

39Asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-843/2017). 30.

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, nes įvairūs ir žalos dydžio nustatymo kriterijai. Įvertinus teismų praktikos pavyzdžius sprendžiama, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600,00 Eur iki 3 500,00 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). 31.

41AB „Lietuvos draudimas“ teigia, kad ji įvertino teismų praktiką panašiose eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems buvo atlyginta neturtinė žala už patirtą nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir nustatė, kad atlyginamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580,00 Eur iki 2 896,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nenurodo, jog ji nagrinėjo teismų praktiką bylose, kuriose dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo atsirado panašūs padariniai nukentėjusiosios sveikatai kaip ir nagrinėjamu atveju. Apygardos teismas apibendrinęs panašius atvejus konkrečiose bylose ir jose nustatytą neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-507/2016; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. kovo 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-149/2017; Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyrius 2018 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-134-354/2018) sprendžia, kad neretais atvejais, nustačius panašaus pobūdžio sužalojimus, nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala vertinama apie 3000 Eur suma, kas reiškia, kad apylinkės teismas nustatydamas 3500 Eur neturtinės žalos dydį (vertinant ir tai, kad kai kuriais atvejais ši suma gali siekti ir 3500 Eur ar daugiau) reikšmingai nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. 32.

42Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo teismų praktikoje esančių neturtinės žalos nustatymo kriterijų, pagrįstai atsižvelgė į teismų praktikoje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo ribas, taip pat į kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, be kita ko, į tai, kad dėl eismo įvykio jai nustatyti odos nubrozdinimai veide, dešinio žasto, dešinio dilbio srityje ir dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, galvos smegenų sukrėtimas, kryžkaulio S3 skeveldrinis lūžis, juosmens, dubens sumušimai (t. 2, b. l. 49, 155). Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į nukentėjusiajai taikyto gydymo ir reabilitacijos trukmę, liekamuosius reiškinius – iki šiol jai skauda juosmenį, ji negali sėdėti ilgiau, nei dvi pamokas, negali pritūpti, šiuo metu jai sunku morališkai, nuolat skauda, ne viską gali daryti, sunku prie to priprasti, po įvykio tapo nervinga, ji negali pasilenkti, jai tirpsta dešinė pusė ir kojos (t. 1, b. l. 138, t. 2, b. l. 67). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į P. P. kaltės formą (padarytas neatsargus nusikaltimas), jo turtinę padėtį, jį charakterizuojančius duomenis ir galimybes dirbti bei gauti pajamas, padarytos turtinės žalos dydį, be to, į pačios nukentėjusiosios elgesį, jog ji elgėsi neapdairiai, nes bėgo per perėją, taip pat į kasacinio teismo praktiką ir į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 33.

43Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra artimas ar viršijo maksimalų pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose priteistiną žalos dydį. Tačiau įvertinus aprašytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas nuspręsdamas, kad nukentėjusioji patyrė 3500 Eur dydžio neturtinę žalą, iš esmės nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, o teisingai ir pagrįstai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Vien ta aplinkybė, kad priteista žala yra artima (ar nežymiai viršija) teismų praktikoje minimiems maksimaliems neturtinės žalos dydžiams (kai teismo sprendimas atitinkamai motyvuojamas), negali lemti sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. 34.

44Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog byloje esanti draudiko gydytojo eksperto išvada (2 t., b. l. 29) nebuvo nuginčyta, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytą neturtinės žalos dydį. Pažymima, kad draudiko gydytojo eksperto išvada yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis draudimo įmonė apskaičiuoja ir išmoka draudimo išmoką (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 6 dalis), tačiau tai nėra teismui privalomas dokumentas, įrodantis neturtinės žalos dydį. Apylinkės teismas, kaip ir draudiko gydytojas ekspertas, vertino nukentėjusios L. U. sužalojimus, sveikatos sutrikdymo mastą (nesunkų sveikatos sutrikdymą), patirtus išgyvenimus, gydymo eigą, trukmę, išliekamuosius padarinius, reabilitacijos būtinumą, trukmę ir kitą ligos istorijos medžiagą. 35.

45Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusioji 2018 m. gruodžio mėn. grįžo į įprastą ugdymo procesą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ji buvo atleista nuo kūno kultūros pamokų nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. birželio 25 d. (1 t., b. l. 59, 148), ji turi atsikelti ir pasivaikščioti po dviejų pamokų, ji lankėsi pas gydytojus (pavyzdžiui, 1 t., b. l. 58), todėl negalima teigti, kad ji sugrįžo į įprastą ugdymo procesą. 36.

46Ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.2.2 papunktyje nurodytas išmokos dydis yra 5 MMA (tai sudaro 2 775,00 Eur), nepaneigia, jog apylinkės teismas neteisingai bendra 3 500,00 Eur suma įvertino nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą. Pažymima, kad šios rekomendacijos nustato tik tokios žalos sumos nustatymo gaires (jų 1 punktas), tačiau nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į konkrečias minėtas bylos aplinkybes bei į minėtą teismų praktiką nepilnamečių sužalojimo eismo įvykiuose bei jų patirtų sužalojimų pobūdžio kontekste. 37.

47Apibendrindama visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl šio sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo. 38.

48Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49civilinės atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės... 5. 1.... 6. P. P. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė... 7. jis 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 20.11 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį... 8. Šiais veiksmais P. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1... 9. II. Apeliacinio skundo argumentai... 10. 3.... 11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m.... 12. Apeliaciniu skundu nesutinkama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m.... 13. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad draudikas nesutinka su teismo... 14. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. 5.... 15. Teismo posėdžio metu civilinės atsakovės atstovas prašė apeliacinį... 16. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių... 17. Apeliaciniu skundu apeliantė civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“... 18. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas... 19. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuostolius šio straipsnio 1 dalyje... 20. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad nukentėjusiojo asmens L. U. atstovė pagal... 21. Apeliantės teigimu, rašytiniais įrodymais nėra įrodyta, kiek kartų buvo... 22. Apylinkės teismas, vertindamas, kiek kartų A. U. vyko iš savo gyvenamosios... 23. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusioji,... 24. Taip pat byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusioji... 25. Taip pat byloje esantys mokėjimo kvitai patvirtina, kad tam tikrais... 26. Byloje nėra rašytinių įrodymų apie A. U. vykimo į reabilitacijos... 27. Apibendrinant, galima daryti išvadą, jog nukentėjusioji patyrė mažiausiai... 28. Apeliantė ginčydama įrodymų, patvirtinančių patirtas minėtas kuro... 29. Apygardos teismas pažymi, kad pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi... 30. Taip pat pažymima, kad apeliaciniame skunde nenurodoma, kokias konkrečiai... 31. Taip pat apeliaciniame skunde argumentuojama, kad draudikas neturi atlyginti... 32. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad civilinė ieškovė neteismine... 33. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės... 34. Sprendžiant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo... 35. Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas... 36. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 37. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas... 38. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė aplinkybes, kurių apeliacinis... 39. Asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena suvokiama kaip... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta,... 41. AB „Lietuvos draudimas“ teigia, kad ji įvertino teismų praktiką... 42. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo... 43. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad apylinkės teismo nustatytas... 44. Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog byloje esanti draudiko gydytojo... 45. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusioji 2018 m. gruodžio mėn.... 46. Ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d.... 47. Apibendrindama visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 49. civilinės atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį...