Byla 1A-176-149/2016
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-01 d. nuosprendžio, kuriuo I. Š. pagal Lietuvos Respublikos 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduota D. L. atsakomybei pagal laidavimą, be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir nutraukiant baudžiamąją bylą I. Š. atžvilgiu

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės, teisėjų Vladislavo Lenčiko, Jurgitos Mačionytės, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta, I. Š., jos gynėjui advokatui Valdui Pumpučiui, nukentėjusiajai S. A. V., nukentėjusiosios atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir asmens, kurio atžvilgiu nutraukta byla – I. Š., – apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-01 d. nuosprendžio, kuriuo I. Š. pagal Lietuvos Respublikos 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduota D. L. atsakomybei pagal laidavimą, be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir nutraukiant baudžiamąją bylą I. Š. atžvilgiu.

2Taip pat šiuo nuosprendžiu iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro S. A. V. naudai priteista 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje S.A. V. ieškinys netenkintas.

3Patvirtinta I. Š. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2015-07-15 sudaryta žalos atlyginimo sutartis Nr. 1738.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5I. Š. buvo kaltinama tuo, kad ji, 2014 m. lapkričio 5 d., apie 12.37 val., Vilniuje, Klaipėdos gatvės važiuojamojoje dalyje, ties šios gatvės pastatu Nr. 4, vairuojamu automobiliu „Honda Civic“, v/n DOU 028, pradėjusi važiuoti atbula link Vilniaus gatvės pusės, ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas, bei 114 punkto reikalavimą, numatantį, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, tai yra, prieš pradėdama vairuojamu automobiliu važiuoti atbula neįsitikino, kad tai daryti saugu, važiuodama atbula nedavė kelio ir partrenkė pro jos vairuojamo automobilio galinę dalį per Klaipėdos gatvės važiuojamąją dalį link važiuojamosios dalies krašto ėjusią pėsčiąją S. A. V., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-01 d. nuosprendžiu atleido I. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos 281 str. 1 d. ir perdavė D. L. atsakomybei pagal laidavimą, be užstato, nustatydamas vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukė.

7Civilinis atsakovas LR Transporto priemonių draudikų Biuras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-01 nuosprendžio dalį, kuria iš Biuro priteista 4.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir Biurui pareikštą civilinį ieškinį atmesti. Skunde pažymima, jog Biuras tokio pobūdžio bylose negali būti laikomas materialiai atsakingu už kaltinamojo padarytą žalą asmeniu, tokios pozicijos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas 2015-10-06 nutartyje byloje Nr. 1A-549-497/2015.

8Apelianto teigimu, Biuro ir kaltinamojo nesieja joks teisinis ryšys, t.y. Biuro pareiga atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą nepriklauso nuo kaltininko valios. Biuras yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, kurio veiklos ribas nustato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – draudimo įstatymas), kuriame aiškiai įtvirtinti atvejai bei sąlygos, kurias tinkamai įvykdę eismo įvykio metu nukentėję asmenys gali gauti draudimo išmoką iš Biuro.

9Skunde pažymima, kad civilinė ieškovė dėl 2014-11-05 eismo įvykio metu patirtos žalos į Biurą ar Biuro atstovą su pretenzija nesikreipė, kaip tai yra numatyta draudimo įstatyme 16 str. 4 d., todėl eismo įvykio metu nukentėjusios civilinės ieškovės subjektinė teisė į išmokos mokėjimą nebuvo pažeista ir nebuvo jokio teisinio pagrindo ją ginti.

10Apeliantas nurodo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, draudimo išmokos mokėjimo sąlyga yra pretenzijos pareiškimas draudimo įstatymo nustatyta tvarka, ir tik gauta suinteresuoto asmens pretenzija dėl išlaidų atlyginimo (ne bet kokia draudiko ar Biuro informacija apie eismo įvykį ir jo aplinkybes) yra pagrindas spręsti žalos atlyginimo ir draudimo išmokos mokėjimo klausimą. Tokiu būdu teismas negali įpareigoti Biuro mokėti išmoką, jei nėra pareikštos pretenzijos Biurui (LAT nutartys Nr. 3K-3-144/2013; 2K-188/2009).

11Be to, apeliantas taip pat nesutinka ir su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Nurodo, kad Biuro Žalų administravimo departamentas pažymėjo, kad esant sunkiam sveikatos sutrikdymui patirtos neturtinės žalos dydis gali būti vertinamas nuo 3000 Eur iki 5000 Eur. Šiuo atveju žalos dydis negalėjo būti tiksliai įvertintas, kadangi Biurui nebuvo pateikti jokie žalos dydį pagrindžiantys įrodymai. Nors civilinei ieškovei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau patirta neturtinė žala buvo įvertinta net 4000 Eur. Todėl apelianto manymu, šiuo atveju taip pat buvo nukrypta nuo LAT praktikos bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kuriose rekomenduojamos ribos yra nuo 579,24 Eur iki 2896,20 Eur. Pasak apelianto, šiuo atveju eismo įvykį sąlygojo ir didelis civilinės ieškovės neatsargumas, nes ėjo per gatvę neleistinoje vietoje, todėl turėjo būti sprendžiamas civilinės ieškovės didelio neatsargumo įtakos patirtai neturtinei žalai klausimas: ar neturtinės žalos dydis neturėtų būti papildomai mažinamas ar neturtinė žala apskritai priteistina.

12Asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta byla I. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą teismo nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos dydžio ir sumažinant nukentėjusiajai S.A. V. priteistos neturtinės žalos dydį iki 600 Eur. Apeliantė nesutinka su teismo priteistos neturtinės žalos dydžio nustatymu ir mano, jog teismas nukrypo nuo LAT praktikos bei priteisė nepagrįstai didelę neturtinės žalos sumą, kadangi teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 Eur iki 2900 Eur.

13Apeliantės manymu, teismas, priteisdamas didesnę neturtinę žalą tokio sprendimo tinkamai nemotyvavo. Pasak apeliantės, turi būti įvertintas ir kaltinamojo elgesys įvykio bei po įvykio bei kaltinamojo veikos pavojingumas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį apylinkės teismas tik deklaratyviai, o ne realiai atsižvelgė į bylos aplinkybes, t.y. į I. Š. kaltę ir asmenybę (pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką dėl neatsargumo, nuoširdžiai gailisi, dėl įvykio prisipažino, atsiprašė nukentėjusiąją, 2 mėnesius ją rėmė ir slaugė), į jos turtinę padėti (nedirba, slaugo paramos reikalingą motiną, numanomas regresas be abejonės sukels sunkias pasekmes), taip pat į nukentėjusiosios rizikingą elgesį, t.y. ėjimą per važiuojamąją kelio dalį tam nenustatytoje vietoje, kas turėtų atspindėti priteistoje neturtinės žalos sumoje. Taigi, apeliantės manymu, šios nurodytos aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos, kas lėmė nepagrįstai didelę neturtinės žalos dydį.

14Be to, apeliantės teigimu, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti vertinamos ir atsiradusios pasekmės nukentėjusiajam. Byloje esantis 2014-11-27 nukentėjusiosios S. A. V. papildomas apžiūros protokolas, patvirtina, kad pastarajai nustatytas minkštų audinių patinimas kairio kelio srityje su kairio blauzdikaulio išorinio krumplio impresiniu (įspaustiniu) lūžiu, sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Iš byloje esančių nukentėjusiosios medicininių dokumentų matyti, jog nuo 2009 m. nukentėjusiajai yra nustatytas kairiųjų galūnių silpnumas po insulto ir galvos smegenų traumos, buvo nustatyta trečiojo laipsnio abiejų kelių sąnarių artrozė, kas dar iki traumos eismo įvykio metu apsunkino abiejų kelių ir kitų sąnarių funkciją, šiuo metu tęsiasi senesnių ligų pasekmė. Pagal paskutinį medicininį įrašą, kelio sąnario funkcija yra atstatyta, apie tai, kad būtų būtina reabilitacija po šios traumos, duomenų nėra. Todėl apeliantės manymu, nepagristai byloje nebuvo įvertinta tai, kad liekamieji sveikatos sutrikdymo reiškiniai nukentėjusiajai nemaža dalimi atsirado ir dėl nukentėjusiosios sveikatos būklės iki eismo įvykio, už ką apeliantė negali būti atsakinga ir už ką neturtinė žala negali būti priteisiama.

15Teismo posėdyje I. Š. ir jos gynėjas prašo jos apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras taip pat nukentėjusioji ir jos atstovas prašo apeliacinius skundus atmesti.

16I. Š. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

17Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

18Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).

19Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinio skundo argumentų

20Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad civilinė ieškovė dėl 2014-11-05 eismo įvykio metu patirtos žalos į Biurą ar Biuro atstovą su pretenzija nesikreipė, kaip tai yra numatyta draudimo įstatyme 16 str. 4 d., todėl eismo įvykio metu nukentėjusios civilinės ieškovės subjektinė teisė į išmokos mokėjimą nebuvo pažeista ir nebuvo jokio teisinio pagrindo ją ginti ir teismas negali įpareigoti Biuro mokėti išmoką, jei nėra pareikštos pretenzijos Biurui. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais bei jų pagrindu padarytai išvadai, jog pagal teismų praktiką, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą, ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji dėl žalos atlyginimo TPVCAPDĮ 17, 18, 19 str. nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipė į draudikų biurą, o baudžiamajame procese pareiškė civilinį ieškinį, nepanaikina draudikų biuro pareigos atlyginti žalą (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-198/2009, 3K-3-255/2010). Nukentėjusiajai – civilinei ieškovei neturint galimybės pasinaudoti teise gauti žalos atlyginimą iš draudimo bendrovės, vadovaujantis TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p., į bylą kaip atsakovas pagrįstai įtrauktas draudikų biuras, ir neturtinė žala biuro atsakomybės ribose priteistina iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro.

21Pagal Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – draudikų biurui ar jo atstovui. Pretenzija dėl padarytos žalos negali būti teikiama draudikų biurui, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytus atvejus (bankrutavus draudimo įmonei). Nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti draudikų biurui tik atsisakęs eismo įvykio kaltininkui arba atsakingam draudikui pareikšto ieškinio, jei šį atsisakymą teismas priėmė ir bylą nutraukė. Draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos kyla transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybė (13 straipsnio 1, 3 dalys, 16 straipsnio 3 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadinasi, pagal Civilinės atsakomybės privalomojo įstatymo nuostatas nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pareikšti vienam arba keliems iš išvardytų subjektų. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad draudikų biuras yra savotiškas garantas, nes jis moka draudimo išmokas tais atvejais, kai, pavyzdžiui, kaltininkas vairuoja neapdraustą transporto priemonę, pabėga iš eismo įvykio vietos ir nenustatomas, bei kitais Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytais atvejais. Tokiu teisiniu reguliavimu ginami ne transporto priemonės valdytojo, bet nukentėjusiojo interesai, kartu suteikiant teisę išmokėjusiam išmoką draudikui ar draudikų biurui atgręžtiniu reikalavimu susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17, 18, 19 straipsnių nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipia į draudikų biurą, o baudžiamajame procese pareiškia civilinį ieškinį, nepanaikina draudikų biuro pareigos atlyginti žalą (kasacinė nutartis 2K-404/2011ir kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju draudikų biuro įtraukimo į bylą kaip civilinio atsakovo klausimas pirmosios instancijos teisme pagrįstai buvo sprendžiamas laikantis BPK nuostatų, draudikų biurui užtikrinant galimybę naudotis BPK 110 straipsnio 2 dalyje nustatytomis civilinio atsakovo procesinėmis teisėmis.

22Kolegija nekvestionuos apeliaciniame skunde nurodytos įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo nutarties Nr. 1A-549-497/2015 bei nevertins jos teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, bet šia nutartimi taip pat ir nesivadovaus, kadangi ji neatitinka formuojamai teismų praktikai.

23Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio

24Nagrinėjamų skundų kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

25Dėl šiuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-171/2008).

26Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

27Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

28Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

29Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką.

30Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Taip pat pažymėtina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą asmenį partrenkus perėjoje ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 2 000 iki 10 000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), taip pat pasitaiko atvejų, kai kitose eismo įvykio bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų priteisiama 15 000 Lt neturtinės žalos dydis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2013). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

31Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, jog, apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje specialistė J. M.-Čobot paaiškino, kad išvadą davė apžiūrėjusi medicininius dokumentus, kai buvo surašytas papildomos apžiūros protokolas.

32Iš byloje esančių išrašų iš medicininių dokumentų ir specialistės J. M.-Čobot paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiajai S. A. V. sąnariai buvo pažeisti dar iki traumos. Nuo 2009 metų jai yra nustatyta kairiųjų galūnių silpnumas po insulto ir galvos smegenų traumos, 2011 metais buvo nustatyta trečiojo laipsnio abiejų kelių sąnarių artrozė, kas dar iki traumos apsunkino abiejų kelių ir kitų sąnarių funkciją, t.y. funkcija buvo sutrikusi, yra nustatyta stuburo juosmeninės dalies osteochondrozė su kanalo suspaudimu, tai irgi duoda simptomatiką ir skausmus, todėl to nuo potrauminių atskirti negalima. Plyšusi menisko dalis yra pašalinta, kaulas užpildytas ir jei asmuo laikosi gydymo rekomendacijų, tai sugyja be pasekmių. Pagal paskutinį įrašą, kelio sąnario funkcija yra atstatyta. Apie reabilitaciją, kad ji būtų reikalinga, būtent dėl traumos, duomenų nėra. Paskutinėje reabilitacijos istorijoje yra surašytos visos diagnozės, tai reiškia, kad yra surašyta ne vien tik kelio sąnario bėda, bet yra įrašyti ir galvos smegenų insulto padariniai, patirtos galvos smegenų traumos padariniai, ir visa kita. 2015 m. gegužės mėnesį yra padarytas įrašas, nustatyta pakankamai gera kairio kelio sąnario funkcija, neženkliai apribotas tiesimas, apie kontraktūrą nerašoma. Taigi iki autoįvykio metu patirtos traumos nukentėjusiajai jau buvo sutrikęs judėjimas ir koordinacija, nustatytas sindromas, kuris trikdo judesius bei savarankiškus veiksmus. Yra nustatytos diagnozės nuo 2009-2014 metų kovo mėnesio, nustatytas eisenos sutrikimas, šlubavimas, sąnarių skausmai, kairės kūno pusės silpnumas (t.3, b.l. 43-44).

33Faktinėmis bylos aplinkybėmis taip pat nustatyta, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas pačios nukentėjusiojo asmens elgesys, tai yra faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad nukentėjusioji S.A. V. buvo partrenkta ne pėsčiųjų perėjoje, o gatvės važiuojamojoje dalyje, eidama per gatvę neleistinoje vietoje.

34Apklausta teismo posėdyje liudytoja I. C. parodė, kad nukentėjusioji ėjo per gatvę ne per perėją, nors reguliuojama perėja yra netoli, regėjimo lauke, prie Pylimo gatvės (t.2, b.l. 45).

35Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji S.A. V. parodė, kad ji buvo 3-5 m nuo perėjos, bet nėjo per perėją, nes manė, kad taip bus arčiau ir patogiau. Savo kaltę dėl šio įvykio ji taip pat įžiūri – nereikėjo jai eiti toje vietoje, jeigu ji būtų ėjusi per perėją, toks įvykis, ko gero, nebūtų įvykęs (t.3, b.l. 41-43).

36Faktinėmis bylos aplinkybėmis taip pat nustatyta, kad I. Š. po įvykio nukentėjusiąją du mėnesius slaugė, gera valia sumokėjo nukentėjusiajai 1357,87 Eur reabilitacijos, maisto bei gydymo reikmėms patenkinti.

37Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio eismo įvykio bylose esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neįvertino visų žalos atlyginimo kriterijų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-01 nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo keistinas – nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2000 eurų.

38Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Nutarė

39Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-01 nuosprendį.

40Panaikinti nuosprendžio dalį, kur iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro S. A. V. naudai priteista 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

41Priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro S. A. V. naudai 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

42Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-01nuosprendį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių... 3. Patvirtinta I. Š. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2015-07-15 sudaryta... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. I. Š. buvo kaltinama tuo, kad ji, 2014 m. lapkričio 5 d., apie 12.37 val.,... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-01 d. nuosprendžiu atleido I. Š.... 7. Civilinis atsakovas LR Transporto priemonių draudikų Biuras apeliaciniu... 8. Apelianto teigimu, Biuro ir kaltinamojo nesieja joks teisinis ryšys, t.y.... 9. Skunde pažymima, kad civilinė ieškovė dėl 2014-11-05 eismo įvykio metu... 10. Apeliantas nurodo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką,... 11. Be to, apeliantas taip pat nesutinka ir su priteistos neturtinės žalos... 12. Asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta byla I. Š. apeliaciniu skundu prašo... 13. Apeliantės manymu, teismas, priteisdamas didesnę neturtinę žalą tokio... 14. Be to, apeliantės teigimu, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti... 15. Teismo posėdyje I. Š. ir jos gynėjas prašo jos apeliacinį skundą... 16. I. Š. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro... 17. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti... 18. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios... 19. Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinio... 20. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad civilinė... 21. Pagal Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą nukentėjęs... 22. Kolegija nekvestionuos apeliaciniame skunde nurodytos įsiteisėjusios Vilniaus... 23. Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio... 24. Nagrinėjamų skundų kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos... 25. Dėl šiuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pažymėtina,... 26. Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas... 27. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta... 28. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje... 29. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra... 30. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos... 31. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, jog, apklausta pirmosios instancijos... 32. Iš byloje esančių išrašų iš medicininių dokumentų ir specialistės J.... 33. Faktinėmis bylos aplinkybėmis taip pat nustatyta, kad veikos padarymui... 34. Apklausta teismo posėdyje liudytoja I. C. parodė, kad nukentėjusioji ėjo... 35. Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji S.A. V. parodė, kad ji buvo 3-5 m... 36. Faktinėmis bylos aplinkybėmis taip pat nustatyta, kad I. Š. po įvykio... 37. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į... 39. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-01 nuosprendį.... 40. Panaikinti nuosprendžio dalį, kur iš Lietuvos Respublikos transporto... 41. Priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro S. A.... 42. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-01nuosprendį palikti...