Byla e2A-1349-480/2018
Dėl 320,70 Eur skolos, delspinigių ir baudos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-170-743/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams Z. V., V. G. dėl 320,70 Eur skolos, delspinigių ir baudos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 99,56 Eur skolą, 193,79 Eur delspinigius, 9,96 Eur baudą, 17,40 Eur proceso išlaidų, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad UAB Ūkio banko lizingas ir V. G. 2007 m. kovo 9 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį, kurios pagrindu V. G., būdamas santuokoje su Z. G. (dabar V.) įsigijo muzikinį centrą LG LPX-M930X ir įsipareigojo pagal nustatytą mokėjimų grafiką sumokėti kreditoriui visas mokėjimo grafike nustatytas įmokas - 343,75 Lt (99,56 Eur), tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Atsakovas V. G., pasirašydamas sutartį, patvirtino ir užtikrino, kad sutartis sudaryta atsakovei sutinkant, įsigytas turtas skirtas šeimos poreikiams tenkinti, todėl abu sutuoktiniai yra solidariai atsakingi kreditoriui. Atsakovai nuo 2007 m. balandžio 15 d. nemokėjo įmokų ir liko skolingi 99,56 Eur (343,75 Lt). 2009 m. balandžio 4 d. sutartimi UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido šį reikalavimą UAB „Kapitalo valda“. Šalys susitarė, kad atsakovui pažeidus mokėjimų grafiką, jis moka 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovai 3 893 dienas delsia įvykdyti prievolę, ieškovė prašo priteisti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotus ir lyginant su Sutarties reikalavimais nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc. sumažintus 193,79 Eur delspinigius. Kadangi atsakovai nepranešė nei apie savo telefono numerio, gyvenamosios vietos adreso, finansinės būklės pasikeitimą, neįvykdė papildomų sutartimi prisiimtų prievolių, apsunkino kreditoriaus galimybes susisiekti su jais, todėl atsakovai privalo sumokėti 10 proc. dydžio baudą nuo neišpirkto turto vertės. Ieškovė patyrė 17,40 Eur dydžio išlaidas už VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2017-09-08 pažymas Nr. GR.3A-2485-2 ir Nr. GR.3A-2485-3 apie atsakovų asmens duomenis, todėl šios išlaidos taip pat turi būti priteistos iš atsakovų. Visų šių argumentų pagrindu ieškovas prašo ieškinį patenkinti.
  2. Atsakovė Z. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad su atsakovu nuo 2004 m. birželio 1 d. negyvena, bendro ūkio neveda, nes išsikėlė gyventi į ( - ). Apie sutartį ji sužinojo tik gavusi procesinius dokumentus, jokio sutikimo šiai sutarčiai ji sutuoktiniui nėra davusi, muzikinio centro ji nėra mačiusi, niekas pas ją dėl nevykdomos šios sutarties nesikreipė. Kai ji išsikėlė iš atsakovo V. G. gyvenamosios vietos, ji atsakovą matė tik nutraukiant santuoką teisme, daugiau jo nėra mačiusi. Ji nebuvo ieškovės nurodomos sutarties šalis, turtas nebuvo įsigytas šeimos poreikiams tenkinti, ji nebuvo davusi sutikimo šiam sandoriui, todėl nėra atsakinga pagal šią sutartį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo V. G. 108,52 Eur, kuriuos sudaro 99,56 Eur skolos, 8,96 Eur delspinigių, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,70 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB ,,Kapitalo valda“; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB ,,Kapitalo valda“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei Z. V..
  2. Teismas sprendė, kad atsakovas V. G. nevykdė sutartinių įsipareigojimų pagal 2007 m. kovo 9 d. sutartį, sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nesumokėjo 99,56 Eur už įsigytą prekę, sutarties mokesčio ir palūkanų, taip pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš jo 99,56 Eur skolą yra pagrįstas. Ieškovė pagrįstai prašo priteisti pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas iki 0,05 proc. sumažintus dydžio delspinigius, tačiau ieškovė prašo juos priteisti už 3 893 dienas. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, ne tik tai, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, bet ir tai, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį bei tai, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Įvertinęs tai, kad ginčas kilo dėl vartojimo sutarties, atsakovas yra silpnesnioji sutarties šalis, teisę į skolos išieškojimą ieškovė įgijo jau 2009 m. balandžio 4 d. sutartimi, į teismą kreipėsi tik 2017 m. gruodžio 12 d., delspinigiai žymiai didesni nei pagrindinė skola, ieškovė jokių nepatogumų ar papildomų išlaidų dėl Sutarties 5.2, 5.5 punktų reikalavimų pažeidimų nepatyrė, į teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, teismas sprendė, kad reikalavimas delspinigių už 3 893 dienas ir 9,96 Eur baudos pažeidžia sąžiningumo principą, todėl ieškovei priteisė delspinigius už 180 dienų, o reikalavimą dėl baudos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
  3. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tokių įrodymų ieškovė nepateikė ir teismui papildomai pasiūlius juos pateikti. Apie šią sutartį atsakovė Z. V. sužinojo tik gavusi procesinius dokumentus apie civilinės bylos iškėlimą, jos pateikti įrodymai patvirtina, kad nuo 2004 m. birželio 1 d. ji su atsakovu V. G. negyveno ir nevedė bendro ūkio, turto, įsigyto pagal išperkamosios nuomos sutartį – muzikinio centro nematė, kur jį padėjo atsakovas V. G. nežino, todėl negalima pripažinti, kad pagal 2007 m. kovo 9 d. išperkamosios nuomos sutartį V. G. įsigytas muzikinis centras buvo panaudotos šeimos interesams ir poreikiams tenkinti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė Z. V. nei davė sutikimą šiai sutarčiai sudaryti, nei ją patvirtino. Vien tai, kad Sutarties 9.1 punkte yra įrašyta sąlyga, kad nuomininkas užtikrina, kad sutartis sudaryta sutuoktiniui sutinkant nereiškia, kad toks sutuoktinės sutikimas buvo, o ieškovei neįrodžius, kad turtas pagal Sutartį įsigytas šeimos poreikiams tenkinti, nėra pagrindo pripažinti, kad prievolė pagal 2007 m. kovo 9 d. išperkamosios nuomos sutartį yra solidari sutuoktinių prievolė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo - t. y. iš atsakovo V. G. priteistą 8,96 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti (priteisti) iki 193,70 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.); priteisti 9,96 Eur dydžio baudą; atitinkamai patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos sumos, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo sprendimas dalyje dėl delspinigių priteisimo, faktiškai teismo iniciatyva delspinigiams pritaikius sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senatį, yra nepagrįstas ir neteisėtas apeliantės atžvilgiu, pažeidžia teisės aktų taikymo nuostatus ir teismų praktiką. Be to, teismas nepagrįstai nepriteisė 9,96 Eur dydžio baudos, tokio savo sprendimo nemotyvavo.
    2. Teismas nepagrįstai sumažino prašomų priteisti delspinigių sumą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas yra vartotojas ir silpnesnioji sutarties šalis, turėjusi ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Išperkamosios nuomos sutartis nėra vartojimo kredito sutartis, todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovą laikyti vartotoju, o ieškovę - kredito davėju.
    3. Teismas neturėjo pagrindo sumažinti ieškovės reikalaujamų priteisti delspinigių dydžio, nes to neprašė atsakovas, o ir apeliantė jau ieškinyje nurodė, kad ji prašo ne visų sutartimi numatytų delspinigių, o juos pati sumažino iki 0,05 proc. Ieškovė nurodė, kad mažina delspinigių normą atsižvelgdama į Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytus dydžius, nors pats Vartojimo kredito įstatymas šioje situacijoje netaikytinas.
    4. Remiantis teismų praktika, faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. CK 6.73 str. 2 d.ir LR CK 6.258 str. 3 d. įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant šalies reikalavimo, ex officio taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo.
    5. Teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal Sutartį dienų skaičių yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Nuo pat reikalavimo į atsakovą atsiradimo, ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu (keliu), abiem šalims patiriant kuo mažiau išlaidų. Teismas, vadovaudamasis vien tik formaliais kriterijais (dėl silpnesnės šalies (vartotojo)), negali ginti vien tik nesąžiningo skolininko interesus.
    6. Teismo nepagrįstai sumažinti ir priteisti tik 8,96 Eur dydžio delspinigiai yra neadekvatūs ir neproporcingi atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui (99,56 Eur), pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Priteistų delspinigių iš atsakovo dydis (delspinigių ir skolos santykis) yra tik simbolinis, dėl kurio atsakovas nesupras sutarties neįvykdymo, nuostolių ieškovei padarymo pasekmių.
    7. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas padarys išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vis tik netaikė atsakovo atžvilgiu 6 mėn. (sutrumpintos) delspinigių senaties, ieškovė prašo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2018-02-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-56-560/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-27 sprendime už aklų civilinėje byloje Nr. e2-10918-871/2018 išdėstytais argumentais, kadangi šie teismo argumentai yra mažiau subjektyvus bei šališki (nesąžiningo) atsakovo atžvilgiu, labiau atitinka ieškovės ir skolininko interesų pusiausvyrą, t. y. yra teisingesni, ir ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 193,79 Eur dydžio delspinigius, taip pat baudą.
  2. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 ir 322 straipsniai).
  3. Ieškovė UAB „ Kapitalo valda“ (toliau – ieškovė arba apeliantė) apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas prašomus priteisti delspinigius sumažino nuo 193,79 Eur iki 8,96 Eur sumos ir netenkino ieškovės reikalavimo dėl 9,96 Eur dydžio baudos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamų teismo sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, jog teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017). Pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).
  5. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui neprašant nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį ir sumažino prašomą priteisti delspinigių sumą. Apeliantės teigimu, teismo sumažinti ir priteisti 8,96 Eur dydžio delspinigiai yra neadekvatūs ir neproporcingi atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
  6. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Viena vertus, nors nagrinėjamu atveju 2007 m. kovo 9 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, tačiau tai nereiškia, kad atsakovui negali būti taikomos giminingų sutarčių teisės institutų normos. Atsakovas yra vartotojas (išperkamosios nuomos būdu įsigijo muzikinį centrą asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), todėl jam taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Kita vertus, nors ginčo išperkamosios nuomos sutarties sudarymo metu Vartojimo kredito įstatymas negaliojo, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba, netesybų skaičiavimo trukmė gali būti laikoma kaip orientacinė vertinant ir iki šio įstatymo įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius.
  7. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteisiamų netesybų dydį, atsižvelgė į tai, kad sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens – silpnesnės šalies – vartotojo, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovą perėmė 2009 m. balandžio 4 d., tačiau į teismą dėl skolos išieškojimo kreipėsi tik 2017 m. gruodžio 12 d., t. y. net po aštuonerių metų. Pažymėtina, kad jau Reikalavimo perleidimo metu buvo akivaizdu, jog atsakovas prievolės nevykdo tam tikrą laiką, nebuvo jokių duomenų apie ketinimą vykdyti prievolę bei grąžinti skolą. Ieškovė nenurodė priežasčių kodėl taip ilgai buvo delsiama ir nesikreipiama į teismą, kas reiškia, jog ieškovė iš esmės sąmoningai leido didėti atsakovo įsiskolinimui. Ieškovė yra bendrovė, kurios veikla susijusi su pradelstų piniginių sumų įgijimu iš pradinių kreditorių ir šių sumų išieškojimu iš skolininkų, todėl toks ieškovės elgesys, nepagrįstai ilgą laiką delsiant kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, negali būti laikomas tinkamu, įgyvendinant savo teises ir teisėtus interesus, o tokio elgesio pasekmės negali būti perkeliamos vien atsakovui. Net ir apeliantei savanoriškai sumažinus sutartyje numatytus delspinigius nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc., prašoma priteisti delspinigių suma (193,79 Eur) palyginus su pagrindine skola (99,56 Eur) yra akivaizdžiai per didelė ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes ir sprendė, jog iš atsakovo turi būti priteisti sumažinti 8,96 Eur dydžio delspinigiai. Pirmosios instancijos teismas ex officio netaikė ieškinio senaties reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, tačiau juos skaičiuodamas orientaciniai vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis.
  8. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada netenkinti ieškovės prašymo dėl 9,96 Eur dydžio baudos priteisimo už sutarties 11.2 punkto pažeidimą. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog atsakovas pažeidė savo pareigą lizingo įmonei pareikalavus informuoti apie finansinę būklę, jog pasikeitė atsakovo adresas ir apie tai jis neinformavo.
  9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  10. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai