Byla 2A-785-516/2015
Dėl skolos, palūkanų, netesybų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Prie Luksto“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1041-264/2015 pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio bankas ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Prie Luksto“ (trečiasis asmuo – restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Milda“) dėl skolos, palūkanų, netesybų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl skolos, faktoringo palūkanų bei delspinigių priteisimo pagal tarp šalių sudarytą faktoringo sutartį pagrįstumo ir teisėtumo.

5Ieškovas bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – ir BAB) Ūkio bankas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Prie Luksto“ 45 744,34 Eur (157 946,05 Lt) skolos, 2 645,04 Eur (9 132,79 Lt) palūkanų ir PVM sumą, 4 116,99 Eur (14 215,14 Lt) delspinigių, sutartines 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Ieškovas nurodė, kad 2011 m. birželio 1 d. sudarė su atsakovu faktoringo sutartį Nr. 120-015-08/11 (toliau – ir Faktoringo sutartis), pagal kurią atsakovas ieškovui perleido reikalavimus į skolininko UAB „Milda“ piniginius įsipareigojimus pagal PVM sąskaitas faktūras mainais už ieškovo atsakovui sumokamą faktoringo išmoką. Trečiajam asmeniui UAB „Milda“ neapmokėjus faktoriui (ieškovui) išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, ieškovas teikė pretenzijas dėl skolos sumokėjimo, tačiau trečiasis asmuo liko skolingas iš viso 167 823,36 Eur (579 460,49 Lt). 2012 m. gegužės 2 d. trečiajam asmeniui buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2012 m. lapkričio 19 d. draudimo bendrovė Coface Lithuania priėmė sprendimą išmokėti ieškovui draudimo išmoką, lygią 122 079,02 Eur (421 514,44 Lt), kadangi ieškovas buvo apdraudęs savo riziką pagal Faktoringo sutartį. Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi trečiojo asmens restruktūrizavimo byloje ieškovo finansinį reikalavimą sumažino nuo 167 823,36 Eur (579 460,69 Lt) iki 45 744,34 Eur (157 946,05 Lt), o 2013 m. sausio 22 d. ieškovas atsakovui pateikė pranešimą dėl Faktoringo sutarties nutraukimo nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d.. Ieškovo įsitikinimu, kadangi jis turi reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pagal neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras 45 744,34 Eur (157 946,05 Lt) sumai, šią skolą pagal Faktoringo sutarties 6.1.2, 6.1.4 punktus ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas privalo sumokėti atsakovas. Be to, Faktoringo sutarties 9.1 – 9.2 punktų pagrindu, iš atsakovo turi būti priteista 6,5 procentų dydžio metinių faktoringo palūkanų plius PVM mokestis. Ieškovas paaiškino, kad iki 2012 m. rugpjūčio 8 d. faktoringo atlyginimo suma dalyje, kurią sudaro palūkanos plius PVM, yra 2 645,04 Eur (9 132,79 Lt (7 547,78 Lt palūkanos plius 1 585,01 Lt PVM). Ieškovas taip pat pažymėjo, kad Faktoringo sutarties 6.1.5 punkte nustatyta, jog trečiajam asmeniui laiku nesumokėjus visos ar dalies PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos, atsakovas mokės ieškovui 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną iki galutinio atsiskaitymo pagal perimtą reikalavimą, todėl nuo nesumokėtos 45 744,34 Eur (157 946,05 Lt) sumos iki ieškinio padavimo dienos už paskutinius 6 mėnesius priteistina 4 116,99 Eur (14 215,14 Lt) delspinigių suma.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo 45 744,34 Eur skolos, 2 645,04 Eur palūkanų, 4 116,99 Eur delspinigių, iš viso 52 506,37 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (52 506,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1100 Eur ieškovo advokato pagalbai patirtų išlaidų atlyginimą.

9Teismas nustatė, kad Faktoringo sutarties 6.1.2, 6.1.4 punktuose atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovui už perleisto reikalavimo negaliojimą ir trečiojo asmens prievolių pagal perleistą reikalavimą įvykdymą bei nuostolius. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neginčija fakto, jog gavo pinigines lėšas kaip faktoringo avansą – 155 946, 88 Eur (538 453, 40 Lt), kurios pagal šalių sutartį kvalifikuojamos kaip finansavimas. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas neginčija banko vienašališko Faktoringo sutarties nutraukimo nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d. (sutarties 7.6, 11.2 punktai), Faktoringo bei trišalio ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens susitarimo sąlygų, todėl atmestini atsakovo argumentai dėl atsakovo, kaip solidariojo skolininko, atsakomybės pagal prisiimtus sutartinius įsipareigojimus sąlygų nebuvimo bei ieškiniu prašomos priteisti sumos sumažinimo iki 28 416,91 Eur (98 117,89 Lt). Teismas akcentavo, kad trečiajam asmeniui neįvykdžius 2011 m. birželio 11 d. trišalio ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens dėl pirkėjo mokėjimų faktoriui (AB Ūkio bankui) susitarimo 1.1 punkte nustatyto įsipareigojimo, t. y. per 60 dienų terminą neapmokėjus PVM sąskaitų faktūrų, ieškovas įgijo teisę į atsakovą Faktoringo sutarties 6.1.2., 6.1.4 punktų pagrindu, todėl aplinkybė dėl ieškovo finansinio reikalavimo 45 744,34 Eur patvirtinimo UAB „Milda“ restruktūrizavimo byloje nepaneigia ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą pagal Faktoringo sutartį, kuria šalys susitarė kitaip nei nustatyta CK 6.906 straipsnio 3 dalyje. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal CK 6.910 straipsnį atsakovas privalo sumokėti ne tik gautas 90 procentų avanso išmokas, bet apmokėti visas trečiojo asmens (pirkėjo) neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras.

10Teismas, be kita ko, nustatė, kad Faktoringo sutarties 9.1 – 9.2 punktuose ieškovas ir atsakovas susitarė, jog už reikalavimų perleidimą, kaip atlyginimo ieškovui dalį, atsakovas moka ieškovui faktoringo palūkanas, šalių susitarimu nustatoma 6,5 procentų metinių palūkanų plius PVM mokestis, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad palūkanos, kurias reikalauja priteisti ieškovas, yra kildinamos iš pirkimo–pardavimo santykių (dėl vėlavimo apmokėti PVM sąskaitas faktūras). Teismas taip pat pažymėjo, kad Faktoringo sutarties 6.1.5 punkte, atsakovas įsipareigojo trečiajam asmeniui laiku nesumokėjus visos ar dalies PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos, mokėti ieškovui 0,05 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną iki galutinio atsiskaitymo pagal perimtą reikalavimą. Savo ruožtu atsakovas neginčija aplinkybės, kad 45 744,34 Eur ieškovui nesumokėta, todėl, teismo nuomone, reikalavimas dėl delspinigių už 6 mėnesius iki ieškinio padavimo turi būti patenkintas.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovas UAB „Prie Luksto“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Remiantis Faktoringo sutartimi, apelianto atsakomybė galima tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad perleistas reikalavimas buvo negaliojantis arba yra neįvykdomas. Teismas, patenkinęs ieškinį, priėmė neteisėtą sprendimą, nes ieškovas neįrodė savo reikalavimų. Be to, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad pasirašyta Faktoringo sutartis buvo parengta paties ieškovo, o sutartyje numatytos atsakovo atsakomybės sąlygos ir apribojimai yra ieškovo įrašytos standartinės sąlygos, todėl būtina itin griežtai vertinti, ar ieškovas įrodė savo nustatytus reikalavimus apelianto civilinei atsakomybei atsirasti. Sutarties sąlygos turėtų būti aiškinamos prisijungimo būdu ją sudariusios šalies, t. y. apelianto, naudai.
  2. Ieškovas turi galiojančią ir įvykdomą reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį, todėl atsakovui nekyla pareiga grąžinti bankui perleisto reikalavimo sumos, kadangi ieškovas negrąžino atsakovui perleistų sąskaitų faktūrų. Ieškovo reikalavimo teisė patvirtinta restruktūrizavimo byloje, o tai reiškia, kad šis reikalavimas yra vykdomas Faktoringo sutarties 6.1.2 punkto prasme, su ieškovu bus atsiskaitoma, nes trečiasis asmuo nėra bankrutuojanti įmonė. Savo ruožtu perleisti ieškovui reikalavimai yra ne tik vykdomi, bet ir galiojantys pagal CK 6.906 straipsnio 2 dalį. Restruktūrizavimo procesas skirtas veiklai atstatyti ir atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad trečiasis asmuo būtų atsisakęs vykdyti prievoles bankui. Ieškovas nepasinaudojo sutartyje ir įstatyme nustatyta galimybe atsisakyti perimti reikalavimo teises arba jas grąžinti klientui, kaip tai numato Faktoringo sutarties 4.4 punktas, o tik tokiu atveju klientas privalėtų grąžinti bankui pilną sąskaitos faktūros sumą.
  3. Ieškovas yra pasitvirtinęs trečiojo asmens restruktūrizavimo byloje kreditorinį reikalavimą šio ieškinio sumai, taigi jis nėra patyręs nuostolių, kaip tai nustato Faktoringo sutarties 6.1.4 punktas. Ieškovui neįrodžius, kad atsakovas pažeidė Faktoringo sutartį, arba kad skolininkas nebus pajėgus įvykdyti įsipareigojimų ar atsisakė juos įvykdyti, bei pačiam ieškovui atidėjus prievolės įvykdymą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į klientą (atsakovą), kaip subsidiarią atsakomybę turintį asmenį.
  4. Ieškinio reikalavimas apskaičiuotas klaidingai. Skaičiuodamas skolos likutį teismas, kaip skolą, skaičiavo ne tik 90 procentų avansą, kuris buvo suteiktas atsakovui, bet taip pat prie priteistos sumos pridėjo ir 10 procentų išmokos likutį, kuris atsakovui niekada nebuvo pervestas. Taip ieškovui suteiktos prielaidos nepagrįstai praturtėti, o atsakovui patirti 17 327,43 Eur (faktoringo rezervas) nuostolius. Teismas ieškovo nuostoliais pripažino pinigų sumą, kurios jis neprarado. Kliento atsakomybė finansuotojui galėtų kilti tik ta apimtimi, kuria sąskaitą finansavo faktorius (ieškovas). Reali suma, atlikus teisingą skolos apskaičiavimą yra 28 416,91 Eur (skolos likutis). Be to, skolininko (trečiojo asmens) prievolės ieškovui įvykdymo terminas restruktūrizavimo byloje buvo atidėtas, taigi laikytina, kad ir kitiems solidariesiems skolininkams prievolės mokėjimo terminas atidedamas.
  5. Pagal Faktoringo sutarties 8.1 punktą, bankas, pervesdamas faktoringo išmoką, atsiskaičiuoja faktoringo palūkanas bei kitus mokesčius ir tik tada padaro lėšų pervedimą. Taigi ieškovas, pervesdamas 90 procentų avanso išmoką, jau atsiskaičiuodavo mokesčius, įskaitant ir palūkanas. Ieškovas neįrodė, kad tokie veiksmai nebuvo atlikti, todėl sprendimo dalis, kuria ieškovui priteista 2 645,04 Eur palūkanų suma taip pat yra nepagrįsta ir neteisėta. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose pripažino, kad faktoringo užmokestis buvo atskaičiuotas dar vykdant sutartį. Apelianto įsitikinimu, pagal sutartį palūkanos už kiekvieną sąskaitą apskaičiuojamos vieną kartą, įvertinant likusį terminą iki sąskaitos faktūros apmokėjimo, prieš pervedant avansinę išmoką. Ieškovas, kaip institucija besiverčianti finansinėmis paslaugomis, prisiima riziką dėl galimo sąskaitos faktūros apmokėjimo termino nepastovumo. Kitoks sutarties aiškinimas būtų vienašališkai naudingas tik finansuotojui (ieškovui). Faktoringo palūkanos yra atlygis už finansavimo paslaugą ir negali būti skaičiuojamos kaip netesybos, pirkėjui (trečiajam asmeniui) nevykdant savo įsipareigojimų.
  6. Teismo spendimas yra nemotyvuotas, nenurodyti pagrindiniai tokio sprendimo priėmimo argumentai ar pagrindai. Teismas neįsigilino į faktinę situaciją, nesiaiškino realaus skolos dydžio, nemotyvavo, kodėl atmetami visi atsakovo argumentai.

13Ieškovas BAB Ūkio bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Pagal Faktoringo sutarties bei CK nuostatas atsakovas įsipareigojo solidariai su trečiuoju asmeniu atsakyti už trečiojo asmens prievolių neįvykdymą, todėl turi sumokėti net tik gautą 90 procentų avanso išmoką, bet visą ieškiniu prašomą skolos sumą (visas trečiojo asmens neapmokėtas sąskaitas faktūras). Atsakovo nurodomos Faktoringo sutarties 4.4 punkto nuostatos reglamentuoja skirtingą atvejį nuo nagrinėjamo šioje byloje, todėl šiomis nuostatomis ieškovas nesiremia ir todėl neaktuali atsakovo ryšium su šiomis aplinkybėmis cituojama teismų praktika. Byloje prašoma iš atsakovo įvykdyti jo solidariąją prievolę pagal Faktoringo sutarties 6.1.2.punktą. Šios sutartinės nuostatos atitinka teismų praktikoje nurodomą faktoringo sutarties su regreso teise koncepciją. Šalys yra laisvos susitarti kokią sutartį sudaryti, todėl įvykus pirkėjo nemokumui, klientas neturi teisės vengti vykdyti savo įsipareigojimus, iškreiptai bei palankiai sau traktuodamas sutarties sąlygas. Atsakovas yra juridinis asmuo, kuriam yra taikomi aukšti rūpestingumo ir apdairumo standartai, turi patirties verslo srityje, turėjo galimybę derėtis dėl sutarties sąlygų, su jomis susipažinti, taigi atsakovas neturi teisės reikalauti aiškinti sutarties sąlygas jo naudai.
  2. Finansinio reikalavimo patvirtinimas trečiojo asmens restruktūrizavimo byloje nereiškia prievolės įvykdymo termino atidėjimo. Finansinio reikalavimo patvirtinimas byloje įvyko jau po prievolės įvykdymo termino praleidimo, t. y. sąlygos atsirasti atsakovo solidariajai prievolei atsiradimo. Net jei būtų laikoma, kad ieškovas atidėjo trečiajam asmeniui prievolės įvykdymo terminą, šis terminas nėra atidėtas atsakovui. Be to, sprendimu priteista suma atitinka ir ieškovo patirtus nuostolius, kadangi apima ne tik sumokėtą 90 procentų faktoringo išmoką, bet ir negautas pajamas. Patvirtintas reikalavimas restruktūrizavimo byloje nereiškia, kad nuostoliai nepatirti, kadangi skolos mokėjimo terminai yra seniai suėję (dar 2012 metais). Be to, ieškovas prašo net ne nuostolių atlyginimo, o skolos priteisimo.
  3. Reali ieškinio suma skaičiuojama būtent nuo perleistų ir neapmokėtų reikalavimų sumos (o ne nuo 90 procentų nuo perleistų reikalavimų dydžio faktoringo išmokos sumos), atėmus dalinį trečiojo asmens apmokėjimą ir gautą draudimo išmoką. Teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovo skaičiavimais. Be to, Faktoringo sutartyje niekur nėra nuostatų, kad ieškovas atsakovui turi sumokėti dar 10 procentų dydžio nuo perleistų reikalavimų sumos likutį. Pažymėtina, kad perleisto pagal sąskaitas faktūras reikalavimo, kurio prašoma ieškiniu, sumos 10 procentų sudaro tik 4 574,43 Eur, o ne atsakovo nurodoma 17 321,43 Eur suma.
  4. Faktoringo palūkanos, skirtingai nei teigia atsakovas, apskaičiuotos ir priteistos tik iki Faktoringo sutarties nutraukimo (2012 m. rugpjūčio 8 d.). Pagal sutartį ieškovas išskaičiuodavo faktoringo atlyginimą nuo sąskaitos faktūros perleidimo iki apmokėjimo termino datos (60 kalendorinių dienų), tačiau kadangi sąskaitos nebuvo laiku apmokėtos, palūkanos buvo skaičiuojamos toliau. Tai atitinka Faktoringo sutarties 8.1 punktą, kuriame nurodoma, kad palūkanos apskaičiuojamos įvertinus terminą iki faktūros apmokėjimo. Tokio pobūdžio palūkanos buvo skaičiuojamos šalių santykiuose ne pirmą kartą, jos buvo atsakovo neginčijamos ir mokamos. Pateikti įrodymai patvirtina, kad Faktoringo sutarties 8,.1 punkto nuostatos atsakovui nėra siurprizinės. Reikalavimo dalis dėl faktoringo palūkanų priteisimo nesusijusi su reikalavimu dėl solidarios skolos priteisimo, nes šiuo atveju už suteiktas paslaugas atskiru pagrindu su ieškovu turi atsiskaityti būtent atsakovas.
  5. Ieškovo reikalavimo dalis dėl delspinigių priteisimo nesusijusi su reikalavimu dėl solidarios skolos priteisimo, nes šiuo atveju netesybas už trečiojo asmens vėlavimą mokėti, turi padengti atsakovas pagal tik tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos Faktoringo sutarties nuostatas. Taigi delspinigius jis moka ne už savo vėlavimą mokėti solidarią skolą, o už trečiojo asmens vėlavimą atsiskaityti.
  6. Teismas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, atskleidė esmę, pagrindė nustatytus faktus. Nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendimas nemotyvuotas. Aplinkybė, kad yra priimtas atsakovui nepalankus sprendimas, nėra pagrindas laikyti sprendimą nemotyvuotu.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nagrinėja pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pagal atsakovo UAB „Prie Luksto“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

16Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl kliento (atsakovo) pareigos atsakyti finansuotojui (ieškovui) už skolininko (trečiojo asmens) prievolių nevykdymą (sąskaitų faktūrų neapmokėjimą), taip pat dėl faktoringo palūkanų bei delspinigių priteisimo iš kliento pagal faktoringo sutartį pagrįstumo.

17Dėl kliento atsakomybės finansuotojui už skolininko prievolių nevykdymą

18Faktoringo sutartimi viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (klientui) pinigus mainais už kliento (kreditoriaus) piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą (CK 6.903 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.906 straipsnio 1 dalį, jeigu faktoringo sutartis nenustato ko kita, klientas atsako finansuotojui už perleidžiamo piniginio reikalavimo, esančio sutarties dalyku, galiojimą. To paties straipsnio 2 dalyje pažymima, kad perleidžiamas piniginis reikalavimas yra galiojantis, jeigu klientas turi teisę šį reikalavimą perleisti ir perleidimo momentu jam nėra žinomos aplinkybės, dėl kurių skolininkas turėtų teisę to reikalavimo nevykdyti. CK 6.906 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu finansuotojas pareikalauja įvykdyti jam perleistą piniginį reikalavimą, o skolininkas jo neįvykdo ar įvykdo netinkamai, tai klientas neatsako už tokius skolininko veiksmus, jeigu sutartis nenustato ko kita.

19Byloje nustatyta, kad 2011 m. birželio 1 d. UAB „Prie Luksto“ (klientas) ir AB Ūkio bankas (finansuotojas) sudarė faktoringo sutartį Nr. 1520-015-08/11, pagal kurią atsakovas ieškovui perleido reikalavimus į skolininko (trečiojo asmens) UAB „Milda“ piniginius įsipareigojimus pagal PVM sąskaitas faktūras mainais už ieškovo atsakovui mokamą faktoringo išmoką.

20Ginčo Faktoringo sutarties 6.1.2 punkte klientas (atsakovas) įsipareigojo atsakyti bankui (finansuotojui) už perleisto reikalavimo negaliojimą bei skolininko (UAB „Milda“) prievolių pagal perleistą reikalavimą įvykdymą. Pastebėtina, kad tarp bylos šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovas perdavė finansuotojui galiojantį reikalavimą į trečiąjį asmenį ir perleidimo momentu jam (atsakovui) nebuvo žinomos aplinkybės, dėl kurių skolininkas turėtų teisę to reikalavimo nevykdyti. Tačiau, ieškovo, o taip pat pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, skolininkui (trečiajam asmeniui) nesilaikant trišalio ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens susitarimo sąlygų, t. y. neapmokėjus PVM sąskaitų faktūrų per minėtame susitarime nustatytą 60 dienų terminą nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos, ir 2012 m. gegužės 2 d. trečiajam asmeniui iškėlus restruktūrizavimo bylą, klientui (atsakovui) kilo solidari pareiga ieškovui apmokėti likusias (trečiojo asmens neapmokėtas) PVM sąskaitas faktūras. Su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

21Kaip jau buvo minėta, Faktoringo sutarties 6.1.2 punkte klientas (atsakovas) įsipareigojo atsakyti bankui ne tik už perleisto reikalavimo negaliojimą, bet ir už skolininko prievolių pagal perleistą reikalavimą įvykdymą. Taigi minėta sutartyje įtvirtinta sąlyga, šalys susitarė dėl priešingos, nei nustatyta CK 6.906 straipsnio 3 dalyje, taisyklės taikymo, taip sumažindamos finansuotojo prisiimamos rizikos apimtį. Tačiau akcentuotina, kad tiek ginčo Faktoringo sutarties 6.1.2. punkte, tiek CK 6.906 straipsnio 3 dalyje, numatančioje galimybę taikyti atsakovui atsakomybę ne tik perleistų reikalavimų negaliojimo, bet ir skolininko įsipareigojimų nevykdymo atveju, neįtvirtinta, jog kliento (atsakovo) pareiga tokiu atveju yra solidarioji su trečiuoju asmeniu ir finansuotojas įgyja teisę išsiieškoti visą neapmokėtą sąskaitų faktūrų sumą iš kliento, net neįrodinėdamas skolos išsiieškojimo iš pagrindinio skolininko (iš trečiojo asmens) negalimumo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama. Solidarioji prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu konkrečiai nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju įstatymas neįtvirtina privalomo kliento ir skolininko solidarumo, o ginčo Faktoringo sutartyje taip pat nėra nurodyta, kad klientas (atsakovas) solidariai su trečiuoju asmeniu atsako už skolininko prievolių pagal perleistą reikalavimą įvykdymą, sprendžia, jog atsakovo UAB „Prie Luksto“ kilusi pagal Faktoringo sutarties 6.1.2 pareiga atsakyti už sąskaitų faktūrų apmokėjimą yra subsidiarioji, t. y. ieškovas gali prisiteisti (reikalauti) iš atsakovo likusios (skolininko neapmokėtos) skolos dalį, tik įrodęs trečiojo asmens nemokumą (negalimumą įvykdyti įsipareigojimus pagal pateiktas sąskaitas faktūras). Minėtos išvados nepaneigia ieškovo bei pirmosios instancijos teismo minima CK 6.910 straipsnio 1 dalis (kurioje nurodoma, kad jeigu kliento finansavimas pagal faktoringo sutartį pasireiškia piniginio reikalavimo pirkimu iš kliento, tai finansuotojas, nupirkęs šį reikalavimą, įgyja teisę į visas sumas, kurias jis gauna iš skolininko, kai šis vykdo reikalavimą, o klientas atsako finansuotojui už tai, kad šis iš skolininko gavo mažiau, nei sumokėjo klientui už nupirktą reikalavimą, jeigu sutartis nenustato ko kita), kadangi ir ši norma neskirta kliento prievolės rūšiai (solidarumui ir / ar subsidiarumui) sureguliuoti ir bet kuriuo atveju nukreipia į konkrečios Faktoringo sutarties sąlygų analizę.

22Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytą teisės normų ir sutarties sąlygų aiškinimą bei išnagrinėjusi bylos medžiagą, inter alia šalių procesinius dokumentus ir prie jų pridėtus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė pakankamai duomenų, galinčių patvirtinti, jog jis (ieškovas) akivaizdžiai gaus mažiau, nei sumokėjo klientui už nupirktus reikalavimus, ar kad išieškojimas iš skolininko (trečiojo asmens) yra negalimas, t. y. skolininkas nemokus ir negalės įvykdyti įsipareigojimų ieškovui. Priešingai, iš bylos medžiagos ir paties ieškovo paaiškinimų matyti, kad trečiasis asmuo ne bankrutuoja, o restruktūrizuojasi, ir ieškovo reikalavimas 45 744,34 Eur sumai yra patvirtintas trečiojo asmens restruktūrizavimo byloje. Ieškovas taip pat nepateikė informacijos, kad patvirtintas byloje reikalavimas negalės būti patenkintas restruktūrizavimo plane numatytomis sąlygomis ir terminais. Remiantis tuo, kas nurodyta, nėra faktinio ir / ar teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti likusios (trečiojo asmens neapmokėtos) skolos priteisimo iš atsakovo (kliento) nei pagal Faktoringo sutarties 6.1.2 punktą, nei, tuo labiau, pagal ginčo sutarties 6.1.4 punktą (kadangi, kaip nurodė ir pats ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, konkrečiu reikalavimu yra prašomas ne nuostolių atlyginimas (kuriems įrodyti, be kita ko, įstatyme nustatytos atskiros sąlygos), bet skolos priteisimo.

23Ieškovo argumentų teisingumo niekaip nepagrindžia ir atsiliepime į apeliacinį skundą cituojamos teismų nutartys, kadangi skiriasi minimų bylų ir šiuo metu nagrinėjamo ginčo faktinės aplinkybės. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2165/2011, nagrinėtoje faktoringo sutartyje buvo ne tik nurodyta, kad klientas atsako už skolininko prievolių įvykdymą, bet konkrečiai įvardyta, jog laiku nesumokėjus skolininkui klientas per 3 darbo dienas nuo banko pareikalavimo išsiuntimo sumoka bankui išmokėto faktoringo avanso ir iš debitoriaus pagal tą sąskaitą gautų sumų, skirtumą ir finansavimo mokestį, apskaičiuojamą iki tos dienos, kurią klientas privalo sumokėti banko reikalaujamas sumas. Būtent įvertindamas konkrečios sutarties sąlygas, inter alia ir pirmiau minėtą sąlygą, kuria klientas prisiėmė riziką ne tik dėl skolininko nemokumo, teismas ieškovo akcentuojamoje byloje priėjo išvadą, kad bankas gali reikalauti neapmokėtos sumos tiek iš karto iš kliento, tiek ir iš skolininko.

24Savo ruožtu Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2-384/2013 faktoringo sutartyje expressis verbis buvo numatyta, kad pardavėjo regresas yra pardavėjo solidari prievolė atsakyti už pirkėjo neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas pinigines prievoles, reikalavimai pagal kurias šia Faktoringo sutartimi yra perleisti faktoriui. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012 apskritai buvo nagrinėtas su laidavimo teisiniais santykiais, o ne faktoringo, susiję klausimai.

25Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovo yra priteista 45 744,24 Eur skolos (trečiojo asmens neapmokėtų sąskaitų faktūrų suma) yra nepagrįsta, todėl naikintina, o ieškovo ieškinio reikalavimas dėl šios sumos priteisimo atmestinas.

26Kadangi ieškovo reikalavimas dėl 45 744,24 Eur priteisimo yra atmestas, apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu reikalaujamos skolos sumos dydžio apskaičiavimu, netenka teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui ir plačiau dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

27Dėl finansuotojui mokėtinų palūkanų

28Ginčo Faktoringo sutarties 1 punkte, be kita ko, pažymėta, kad atlyginimas yra kliento mokamas bankui (finansuotojui): faktoringo limito mokestis, faktoringo palūkanos ir administravimo mokestis. Savo ruožtu faktoringo išmoka yra kliento gaunama pinigų suma iš banko mainais už perleidžiamą reikalavimą, kuri yra lygi sąskaitoje faktūroje nurodyto reikalavimo ir išmokos koeficiento sandaugai iš jos atėmus banko nustatytą atlyginimą. Minėtų sutarties nuostatų sisteminė ir loginė analizė (visų pirma, įvertinimas aplinkybės, kad bankui skirtas atlyginimas, į kurį pagal sutartyje pateiktą sąvokų išaiškinimą, įeina ir faktoringo palūkanos, yra iš karto atimamas iš klientui išmokamos faktoringo išmokos), kartu su Faktoringo sutarties 9.1 punkto, nustatančio, jog už reikalavimų perleidimą klientas moka bankui faktoringo palūkanas, kurios išreikštos procentais kaip diskonto norma, ir faktoringo palūkanos skaičiuojamos būtent nuo perleidžiamo (o ne nuo dar neapmokėto) reikalavimo, įvertinimu, leidžia teisėjų kolegijai sutikti su apelianto argumentais, kad ginčo sutarties šalys iš tikrųjų susitarė tik dėl vieną kartą, prieš faktoringo išmokos išmokėjimo klientui momentą apskaičiuojamo atlyginimo bankui, ir šios sutarties sąlygos niekaip nesikeičia, paaiškėjus, jog skolininkas laiku neįvykdė savo įsipareigojimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešinga išvada negali būti padaryta ir atsižvelgus į Faktoringo sutarties 8.1 punktą, kadangi, visų pirma, šis punktas iš esmės atkartoja sutarties 1 punkte pateiktą faktoringo išmokos sąvoką, ir, antra, jame nurodyta, kad iš faktoringo išmokos (kuri sumokama iki skolininko (trečiojo asmens) prievolės vykdymo termino pasibaigimo) atimamos palūkanos apskaičiuojamos „įvertinant likusį terminą iki sąskaitos faktūros apmokėjimo“, taigi akivaizdu, kad toks „likęs“ terminas yra šalims žinomas (nustatytas), nes bankas negali iš anksto žinoti, jog trečiasis asmuo pradels vykdyti savo įsipareigojimus, tuo labiau bankas negali įvertinti, kiek konkrečiai dienų bus pradelsta, t. y. kiek dienų liko iki faktinio sąskaitos apmokėjimo. Kitaip tariant, sutarties 8.1 punkte akivaizdžiai turimas omenyje šalių konkrečiai sutartas terminas, per kurį trečiasis asmuo turėjo įvykdyti įsipareigojimus – t.y. šiuo atveju ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens susitarime sulygtas 60 dienų terminas.

29Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovo akcentuojamame 2014 m. spalio 23 d. sąskaitų faktūrų būklės apyraše iš tikrųjų yra nurodytos banko apskaičiuotos palūkanos ir už pradelstą apmokėti sąskaitas terminą, byloje nėra pakankamai duomenų, galinčių tikėtinai patvirtinti (CPK 178 straipsnis), jog atsakovas mokėjo visas apyraše nurodytas papildomas (antrą kartą apskaičiuotas) palūkanas (bylos medžiagoje yra tik už vienos dienos laikotarpį (2011 m. rugpjūčio 16 d.) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame, be kito ko, UAB „Prie Luksto“ įvardijamas kaip gavėjas). Savo ruožtu paties banko sudarytos lentelės ir pateikti apskaičiavimai savaime nepatvirtina atsakovo mokėjimo fakto. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nurodomas argumentas, kad atsakovas suprato sutarties sąlygą dėl faktoringo palūkanų mokėjimo būtent taip, kaip ją supranta šiuo metu ieškovas, su ja sutiko ir būtent taip vykdė, atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

30Remiantis tuo, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 2 645,04 Eur suma palūkanų naikintina, kaip nepagrįsta ir neteisėta.

31Dėl delspinigių priteisimo

32Faktoringo sutarties 6.5 punkte klientas (atsakovas) įsipareigojo mokėjimo pagal sąskaitą faktūrą dieną skolininkui nesumokėjus visos ar dalies sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos, mokėti bankui (ieškovui) 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną iki galutinio atsiskaitymo pagal perimtą reikalavimą. Sutarties 10.1 punkte taip pat pažymima, kad jei skolininkas laiku nemoka pagal sąskaitą faktūrą, klientas bankui moka sutartyje numatyto dydžio delspinigius.

33Iš minėtų normų turinio akivaizdu, kad kliento pareiga mokėti bankui delspinigius nustatyta ne už paties atsakovo vėlavimą vykdyti (netinkamą vykdymą ar nevykdymą) jam pagal Faktoringo sutartį kilusių prievolių (taigi ir ne už šioje byloje atmesto ieškovo reikalavimo dėl 45 744,24 Eur skolos mokėjimo nevykdymą), o būtent dėl trečiojo asmens (UAB „Milda“) vėlavimo mokėti pagal sąskaitas faktūras. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl delspinigių priteisimo nėra susijęs su ieškovo pagrindiniu reikalavimu dėl likusios skolos apmokėjimo, kuris buvo atmestas, o taip pat į tą aplinkybę, jog atsakovas neginčijo to fakto, kad trečiasis asmuo pažeidė prievolių įvykdymo terminus (laiku neapmokėjo sąskaitų faktūrų), ieškovui iš atsakovo priteistina 4 116,99 Eur (14 215,14 Lt) delspinigių suma.

34Dėl sprendimo motyvavimo

35CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo pareiga motyvuoti jo priimamą sprendimą.

36Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, tačiau visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė ieškinį ar apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006).

38Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo turinį bei bylos duomenis, priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas aptarė esmines, nagrinėjamai bylai išspręsti svarbias aplinkybes, nurodė šiai bylai išnagrinėti aktualias teisės normas bei pateikė teismo padarytų išvadų motyvus, todėl yra pakankamai aišku, kokiais argumentais remdamasis pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo ieškinį ir nėra teisinio pagrindo spręsti, jog skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant reikalavimą motyvuoti procesinį sprendimą.

39Pažymėtina, kad vien tik ta aplinkybė, jog sprendimas ir jo motyvai neatitinka atsakovo pozicijos, ir jame nėra aptarti absoliučiai visi atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai, automatiškai nereiškia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Pastebėtina, kad net ta aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo teisės normų aiškinimu konkrečiu atveju, faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, savaime neleidžia teigti, kad sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kadangi sprendimas gali būti nepagrįstas (faktinių aplinkybių vertinimo aspektu) ir neteisėtas (teisės aiškinimo ir taikymo aspektu), tačiau tuo pat metu pakankamai motyvuotas.

40Atsakovas, teigdamas, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir vien dėl to naikintinas, iš esmės remiasi tik bendro pobūdžio samprotavimais apie tai, jog teismas neįsigilino į bylos esmę, atsakovo paaiškinimus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą negaliojančiu dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto absoliutaus negaliojimo pagrindo buvimo, todėl šis atsakovo apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų

42Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, teisėjų kolegija pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

43Patenkinus 8 procentus ieškinio reikalavimų bei atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl ieškovui priteistinos išlaidų advokato pagalbai apmokėti maksimalios sumos ieškovo nebuvo skundžiami, iš atsakovo ieškovui priteistina 88 Eur advokato pagalbos išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

44Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 107,12 Eur žyminio mokesčio suma. Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei yra atleistas, iš jo žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą nepriteisiamos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

45Remiantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei atsižvelgiant į atsakovo pateiktus įrodymus apie 2 800 Lt (810,94 Eur) sumokėjimą advokatei už atsiliepimo į ieškinį, atskirojo skundo parengimą bei atstovavimą teismo posėdyje, atsakovui iš ieškovo priteistina 746 Eur suma (810,94 x 0,92) pirmosios instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

46Pastebėtina, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atsakovas turėjo būti atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų (2 t., 52 ir 57 l.), jis sumokėjo visą 1339 Eur žyminio mokesčio sumą, todėl remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 5 dalimi, atsakovui grąžintina 1339 Eur suma. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

47Kadangi atsakovas nepateikė išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme buvimą bei jų dydį pagrindžiančių dokumentų, šios bylinėjimosi išlaidos apeliantui iš ieškovo nepriteisiamos.

48Atmetus 8 procentus apeliacinio skundo reikalavimų, taip pat įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, patvirtinančius 1 226,54 Eur sumos sumokėjimą advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, bei atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų (nuo 2015 m. kovo 20 d. aktualios redakcijos) Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktą, ieškovui iš atsakovo priteistina 74,31 Eur (714,51x 1.3 x 0.08) suma bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

49Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

50Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą.

51Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

52„Ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko (j. a. k. 112020136) ieškinį patenkinti iš dalies.

53Priteisti ieškovui bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui (j. a. k. 112020136) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Prie Luksto“ (j. a. k. 180389963) 4 116,99 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą šešiolika eurų 99 ct) delspinigių ir 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

54Kitą ieškinio dalį atmesti.

55Priteisti ieškovui bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui (j. a. k. 112020136) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Prie Luksto“ (j. a. k. 180389963) 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus) advokato pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

56Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Prie Luksto“ (j. a. k. 180389963) 107,12 Eur (vieną šimtą septynis eurus 12 ct) už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dalį.

57Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Prie Luksto“ (j. a. k. 180389963) iš ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko (j. a. k. 112020136) 746 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) advokato pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.“

58Priteisti ieškovui bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui (j. a. k. 112020136) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Prie Luksto“ (j. a. k. 180389963) 74,31 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 31 ct) advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

59Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Prie Luksto“ (j. a. k. 180389963) 1339 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt devynių eurų) 2015 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 432 ir 2015 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 436 sumokėto už apeliacinį skundą žyminio mokesčio sumą.

60Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Byloje kilo ginčas dėl skolos, faktoringo palūkanų bei delspinigių... 5. Ieškovas bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – ir BAB) Ūkio bankas... 6. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. birželio 1 d. sudarė su atsakovu faktoringo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad Faktoringo sutarties 6.1.2, 6.1.4 punktuose atsakovas... 10. Teismas, be kita ko, nustatė, kad Faktoringo sutarties 9.1 – 9.2 punktuose... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atsakovas UAB „Prie Luksto“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos... 13. Ieškovas BAB Ūkio bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl kliento (atsakovo) pareigos atsakyti... 17. Dėl kliento atsakomybės finansuotojui už skolininko prievolių nevykdymą... 18. Faktoringo sutartimi viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja... 19. Byloje nustatyta, kad 2011 m. birželio 1 d. UAB „Prie Luksto“ (klientas)... 20. Ginčo Faktoringo sutarties 6.1.2 punkte klientas (atsakovas) įsipareigojo... 21. Kaip jau buvo minėta, Faktoringo sutarties 6.1.2 punkte klientas (atsakovas)... 22. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytą teisės normų ir sutarties... 23. Ieškovo argumentų teisingumo niekaip nepagrindžia ir atsiliepime į... 24. Savo ruožtu Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2-384/2013... 25. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 26. Kadangi ieškovo reikalavimas dėl 45 744,24 Eur priteisimo yra atmestas,... 27. Dėl finansuotojui mokėtinų palūkanų... 28. Ginčo Faktoringo sutarties 1 punkte, be kita ko, pažymėta, kad atlyginimas... 29. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovo akcentuojamame 2014 m. spalio 23 d.... 30. Remiantis tuo, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis,... 31. Dėl delspinigių priteisimo... 32. Faktoringo sutarties 6.5 punkte klientas (atsakovas) įsipareigojo mokėjimo... 33. Iš minėtų normų turinio akivaizdu, kad kliento pareiga mokėti bankui... 34. Dėl sprendimo motyvavimo... 35. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo pareiga motyvuoti jo priimamą... 36. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad jeigu... 38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Kauno... 39. Pažymėtina, kad vien tik ta aplinkybė, jog sprendimas ir jo motyvai... 40. Atsakovas, teigdamas, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir vien dėl... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 42. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo... 43. Patenkinus 8 procentus ieškinio reikalavimų bei atsižvelgus į tai, kad... 44. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą... 45. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei atsižvelgiant į atsakovo... 46. Pastebėtina, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atsakovas turėjo... 47. Kadangi atsakovas nepateikė išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės... 48. Atmetus 8 procentus apeliacinio skundo reikalavimų, taip pat įvertinus... 49. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir... 51. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:... 52. „Ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko (j. a. k. 112020136)... 53. Priteisti ieškovui bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui (j. a. k.... 54. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 55. Priteisti ieškovui bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui (j. a. k.... 56. Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių... 57. Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Prie Luksto“ (j. a. k.... 58. Priteisti ieškovui bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui (j. a. k.... 59. Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Prie Luksto“ (j. a. k.... 60. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija....