Byla 2-2165/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Urbico“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties, kuria buvo nutarta patvirtinti papildomą akcinės bendrovės SEB banko finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Urbico“ restruktūrizavimo byloje, civilinės bylos Nr. 2-5471-603/2011.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi UAB „Urbico“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė UAB „Verslo konsultantai“. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 11 d. nutartimi paliko šią nutartį nepakeistą.

5Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtino RUAB „Urbico“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus; 2010 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtino patikslintą RUAB „Urbico“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.

6Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi klausimą dėl AB SEB banko 1 851 241,19 Lt faktoringo avanso ir 891 873,20 Lt baudos finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Urbico“ restruktūrizavimo byloje perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtino papildomą AB SEB banko 1 851 241,19 Lt faktoringo avanso ir 891 873,20 Lt baudos finansinį reikalavimą UAB „Urbico“ restruktūrizavimo byloje.

8Teismas, įvertinęs tarp AB SEB banko ir RUAB „Urbico“ 2006 m. lapkričio 6 d. ir 2007 m. lapkričio 15 d. faktoringo sutarčių 29 punktų nuostatą ir atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuri pagal 2010 m. lapkričio 30 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktą patvirtino pagal minėtas sutartis 1 851 241,19 Lt skolos likutį, pasibaigus sąskaitų apmokėjimo terminui nesumokėjo visos pirkimo kainos, t. y. 851 241,19 Lt, konstatavo, kad AB SEB bankui atsirado teisė pareikalauti, kad klientas UAB „Urbico“ sumokėtų nurodytą sumą. Anot teismo, tokiu būdu AB SEB bankas nepagrįstai nepraturtėtų, nes faktoringo sutarčių 29 punktas įtvirtina teisę finansuotojui reikalauti iš esmės tos pačios sumos tiek iš kliento, tiek iš debitoriaus. Pažymėjo, kad debitoriui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atsiskaičius su finansuotoju AB SEB banku, finansinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje galėtų būti patikslintas. Dėl šių priežasčių teismas papildomai įtraukė AB SEB banko finansinį reikalavimą dėl 1 851 241,19 Lt dydžio faktoringo avanso patvirtinimo UAB „Urbico“ restruktūrizavimo byloje (ĮRĮ 14 str.). Teismas nusprendė, kad AB SEB bankas, 2009 m. rugsėjo 24 d. pateikdamas prašymą įtraukti jį trečiuoju asmeniu civilinėje byloje iki UAB „Urbico“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo arba atsisakymo ją iškelti, ir nesikreipdamas dėl skolos išieškojimo iš UAB „Urbico“ ginčo teisenos tvarka, išreiškė valią dėl galimai pažeistų teisių teisme gynimo. Teismas padarė išvadą, kad AB SEB bankas kreipėsi į teismą dėl netesybų ne pateikdamas finansinį reikalavimą įsiteisėjus nutarčiai iškelti UAB „Urbico“ restruktūrizavimo bylą, o 2009 m. rugsėjo 24 d. pateikdamas prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, todėl sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas dėl netesybų priteisimo nebuvo praleistas. Teismas, įvertinęs tai, kad 10 procentų nustatyto faktoringo limito bauda yra nustatyta šalių pasirašytose faktoringo sutartyse, nusprendė, jog bauda laikoma iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių kreditoriui nereikia įrodinėti bei pažymėjo, kad abi sutarčių šalys yra verslo subjektai, turintys didelės patirties verslo ir derybų srityje, o atsakovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad prašoma patvirtinti 10 procentų nustatyto faktoringo limito bauda būtų neprotingai didelė. Todėl teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nusprendė, kad šalių sutartyje numatytos netesybos nėra aiškiai per didelės ir nėra teisinio pagrindo jas sumažinti (CK 6.73 str. 2 d.).

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas UAB „Urbico“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – AB SEB banko prašymą patvirtinti jo papildomą 1 851 241,19 Lt faktoringo ir 891 873,20 Lt baudos finansinį reikalavimą UAB „Urbico“ restruktūrizavimo byloje atmesti.

11Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino faktoringo sutarčių esmę ir CK 6.903 straipsnio 1 dalies, 6.910 straipsnio 1 dalies nuostatas. Anot apelianto, iš faktoringo sutarčių 29 punkto formuluotės yra aišku, kad atsakovo atsakomybė Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu už pirkimo kainos sumokėjimą yra subsidiari.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kokią reikšmę ginčo šalių santykiams turi kreditoriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 30 d. sudarytas Tarpusavio skolų suderinimo aktas, taip pat nenurodė motyvų, kodėl šio įrodymo nevertino arba jį atmetė, todėl teismas pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalį.
  3. Byloje nėra duomenų, kad kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl skolos sumokėjimo pagal faktoringo sutartis po Tarpusavio skolų suderinimo akto sudarymo, todėl negalima teigti, kad šiuo metu kreditorius turi teisę solidariai reikšti reikalavimą atsakovui, nes nėra žinoma, kad jis bandė savo reikalavimo sumos pareikalauti tiesiogiai pagal sudarytas sutartis iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.
  4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė faktinių aplinkybių ir teisinių motyvų, kurių pagrindu kreditoriaus reikalavimas dėl baudos patvirtinimo faktoringo sutarčių 16 punkto pagrindu vertintinas kaip pagrįstas, o apsiribojo atsakovo argumentų, susijusių su kreditoriaus reikalavimui taikytina ieškinio senatimi ir baudos mažinimu, atmetimu. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir proceso teisės normas (CPK 182 str. 2 p., ĮRĮ 13 str. 1 d.), o skundžiama nutarties dalis, kuria buvo nutarta patvirtinti kreditoriaus reikalavimą dėl 891 873,20 Lt dydžio baudos, turi būti panaikinta CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
  5. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ieškinio senatį reglamentuojančias CK normas, pažeidė CK 1.130 straipsnio 1 dalį ir CPK 47 straipsnio 1 dalį bei įvertindamas, kad kreditoriaus prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu tolygus ieškinio CPK numatyta tvarka pateikimui, pažeidė objektyvių įrodymų vertinimo principą, nes pateikė byloje esančių įrodymų neatitinkančias išvadas. Anot apelianto, ieškinio senaties eiga kreditoriaus reikalavimo atsakovui sumokėti baudą pagal faktoringo sutarčių 16 punktą prasidėjo 2009 m. sausio 11 d., o baigėsi 2009 m. liepos 11 d., kreditoriui iki šios datos nepareiškus atsakovui ieškinio CPK nustatyta tvarka. Net ir tuo atveju, jei būtų laikomi pagrįstais Vilniaus apygardos teismo argumentai, kad 2009 m. rugsėjo 24 d. kreditoriaus pareiškimas teismui yra ieškinio pareiškimas atsakovui CK 1.130 straipsnio 1 dalies prasme, tai jis vis tiek būtų pavėluotas.

126. Kreditoriaus reikalaujamos patvirtinti netesybos yra aiškiai per didelės, todėl privalo būti mažinamos. Apelianto teigimu, atsakovas neturi prisiimti atsakomybės dėl Vilniaus

13miesto savivaldybės administracijos nesugebėjimo laikytis savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų visa apimtimi, nes tai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų bei civilinės atsakomybės sąlygų (CK 1.5 str. 1 d., 6.73 str. 2 d., 6.248 str. 1 d.).

14Kreditorius AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Tarp AB SEB banko ir UAB „Urbico“ sudarytos faktoringo sutartys yra su regreso teise, t. y. bankas turi teisę reikšti reikalavimą tiek UAB „Urbico“, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, jei Vilniaus miesto savivaldybės administracija neapmoka faktorizuotų sąskaitų. Nėra pagrindo teigti, kad Tarpusavio skolų suderinimo aktu šalys susitarė dėl skolos mokėjimo tvarkos ir terminų. Todėl tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra pripažinusi skolą ir pasirašiusi minėtą aktą, nėra pakankama priežastis netvirtinti banko finansinio reikalavimo. Jei Vilniaus miesto savivaldybės administracija padengtų savo pripažįstamą skolą, atitinkamai būtų tikslinamas banko finansinis reikalavimas.
  2. UAB „Urbico“, laiku negrąžindamas sutartų sumų, pažeidė faktoringo sutarčių 12 ir 15.8 punktus. Šios prievolės įmonė neįvykdė, nors ir buvo raginta tinkamai vykdyti mokėjimus bankui. Todėl pagal faktoringo sutartis bankas įgijo teisę reikalauti sutartyje nustatytų pinigų sumų tiek iš kliento (UAB „Urbico“), tiek iš debitoriaus (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos). UAB „Urbico“ taip pat pažeidė faktoringo sutarčių 15.8 punktą, kuriuo ji įsipareigojo be banko sutikimo neprisiimti papildomų įsipareigojimų kitose finansinėse institucijose. Todėl nėra jokių abejonių, kad banko finansinis reikalavimas yra pagrįstas, o Tarpusavio skolos suderinimo aktas jokios įtakos šiuose faktoringo teisiniuose santykiuose neturi.
  3. Pagal faktoringo sutarčių 29 punktą AB SEB bankas turi teisę reikalauti iš esmės tos pačios sumos tiek iš kliento, tiek iš debitoriaus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė UAB „Urbico“ poziciją, kad tokiu būdu bankas nepagrįstai praturtėtų, ir patvirtino banko finansinį reikalavimą dėl 1 851 241,19 Lt dydžio faktoringo avanso.
  4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad AB SEB bankas, esant priimtam pareiškimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nesikreipdamas dėl skolos išieškojimo iš UAB „Urbico“ ginčo teisenos tvarka, o pareiškęs prašymą įtraukti jį trečiuoju asmeniu, išreiškė valią dėl galimai pažeistų teisių gynimo ir pagrįstai konstatavo, kad nebuvo praleistas senaties terminas reikalavimui dėl baudos patvirtinimo pateikti.
  5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad faktoringo sutartyse numatytos netesybos (bauda) nėra aiškiai per didelės, nes jie laikytini iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodyti. Be to, apeliantas nepateikė jokių duomenų, iš kurių galima būtų spęsti, kad prašoma patvirtinti bauda yra neprotingai didelė.

152011 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti RUAB „URBICO“ rašytiniai paaiškinimai, kuriais prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: 1) nutraukti civilinės bylos dalį dėl kreditoriaus AB SEB banko finansinio reikalavimo dėl 1 851 241,19 Lt dydžio faktoringo avanso patvirtinimo; 2) atsisakyti patvirtinti AB SEB banko 891 873,20 Lt baudos finansinį reikalavimą UAB „Urbico“ restruktūrizavimo byloje. Paaiškinimuose nurodoma, kad 2011 m. rugpjūčio 8 d. raštu AB SEB bankas pranešė atsakovo administratoriui UAB „Verslo konsultantai“, kad 2011 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybė sumokėjo skolą, kurios AB SEB bankas reikalavo iš RUAB „Urbico“ pagal faktoringo sutartis Nr. 1560607120417-F16 ir 1570707120266-F-16, t. y. 1 851 241,19 Lt. Kreditorius tuo pačiu prašė šį dokumentą pateikti teismui, pranešant apie prievolės įvykdymą ir kreditoriaus pareiškimą dėl pareikštų reikalavimų RUAB „Urbico“ restruktūrizavimo byloje patikslinimo.

16Teisėjų kolegija konstatuoja:

17Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties dalis dėl AB SEB banko 891 873,20 Lt baudos finansinio reikalavimo patvirtinimo perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kita nutarties dalis paliktina nepakeista.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies nuostatą, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo (atskirojo skundo) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (atskirojo skundo) negaliojimo pagrindų patikrinimas.

20CPK 1 straipsnyje numatyta, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi restruktūrizavimo įstatymo normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju.

21Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 13 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2010 m. spalio 1 d.) numato, kad kartu su restruktūrizavimo planu turi būti pateikiamas kreditorių sąrašas, jų reikalavimų sumos ir reikalavimų tenkinimo terminai, reikalavimų, kurie atsiranda dėl nepasibaigusios nuomos, panaudos ir kitų sutarčių nutraukimo, patenkinimo būdai. Į kreditorių sąrašą įrašomi ir tie kreditoriai, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie nėra įsiteisėję. Teismas, tvirtindamas restruktūrizavimo bylos kreditorių sąrašą, turi įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-290/2010 ir 2010 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-485/2010).

22Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp UAB „Urbico“ ir AB SEB banko buvo sudarytos dvi faktoringo sutartys: 2006 m. lapkričio 6 d. Nr. 1560607120417-F16 ir 2007 m. lapkričio 15 d. Nr. 1570707120266-F16 (t. 2, b.l. 1-8, 9-15). Minėtose sutartyse debitoriumi įvardinta Vilniaus miesto savivaldybės administracija (t. 2, b. l. 2, 10). Šių sutarčių pagrindu AB SEB bankas prašė UAB „Urbico“ restruktūrizavimo byloje papildomai patvirtinti 1 851 241,19 Lt faktoringo avanso ir

23891 873,20 Lt baudos finansinį reikalavimą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas šį kreditoriaus AB SEB banko prašymą patenkino ir patvirtino papildomą 1 851 241,19 Lt faktoringo avanso ir 891 873,20 Lt baudos finansinį reikalavimą UAB „Urbico“ restruktūrizavimo byloje (t. 2, b. l. 130-132). Atsakovas atskiruoju skundu prašo šią pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – AB SEB banko prašymą patvirtinti jo papildomą 1 851 241,19 Lt faktoringo ir 891 873,20 Lt baudos finansinį reikalavimą UAB „Urbico“ restruktūrizavimo byloje atmesti (t. 2, b.l. 133-141).

24Lietuvos apeliaciniame teisme gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad 2011 m. rugpjūčio 8 d. raštu AB SEB bankas pranešė atsakovo administratoriui UAB „Verslo konsultantai“, kad 2011 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybė sumokėjo skolą, kurios AB SEB bankas reikalavo iš RUAB „Urbico“ pagal faktoringo sutartis Nr. 1560607120417-F16 ir 1570707120266-F-16, t. y. 1 851 241,19 Lt. Esant tokiai situacijai, atsakovas prašo nutraukti civilinės bylos dalį, kurioje sprendžiamas klausimas dėl AB SEB banko 1 851 241,19 Lt dydžio papildomo finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Urbico“ restruktūrizavimo byloje. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nuostatos nesuteikia teismui teisė nutraukti civilinę bylą, atsakovo prašymu, šiam sumokėjus ieškiniu reikalaujamą sumą, nesant ieškovo atsisakymo nuo ieškinio. Taigi, šiuo atveju nesant kreditoriaus AB SEB banko atsisakymo nuo reikalavimo patvirtinti 1 851 241,19 Lt dydžio faktoringo avanso finansinį reikalavimą atsakovo restruktūrizavimo byloje, todėl šio atsakovo prašymo teisėjų kolegija netenkina ir sprendžia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą atsakovo atskirojo skundo ribose. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad esant tokiai situacijai, kai yra patenkinama dalis kreditoriaus reikalavimų, ĮRĮ nuostatos nedraudžia kreiptis į pirmosios teismą dėl šio kreditoriaus finansinio reikalavimo patikslinimo, sumažinant jį patenkinto reikalavimo dydžiu.

25Atskirajame skunde atsakovas RUAB „Urbico“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK nuostatas, reglamentuojančias faktoringą, ir konkrečiai su kreditoriumi AB SEB banku sudarytų faktoringo sutarčių 29 punkto formuluotę. Anot jo, kreditorius AB SEB bankas susidariusio įsiskolinimo privalo reikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės, kuri tarpusavio skolų suderinimo aktu pripažino AB SEB bankui susidariusį 1 851 241,19 Lt dydžio įsiskolinimą, o ne iš RUAB „Urbico“, kadangi atsakovo atsakomybė už debitoriaus neįvykdytą prievolę yra subsidiari. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar reikalavimą dėl pagal faktoringo sutartis neišmokėto 1 851 241,19 Lt dydžio faktoringo avanso kreditorius AB SEB bankas pagrįstai pareiškė atsakovui RUAB „Urbico“, o ne Vilniaus miesto savivaldybei,

26Kaip matyti iš 2006 m. lapkričio 6 d. Nr. 1560607120417-F16 ir 2007 m. lapkričio 15 d. 1570707120266-F16 faktoringo sutarčių turinio, UAB „Urbico“ (klientas) ir AB SEB bankas šių sutarčių 29 punktu susitarė, kad jeigu pirkimo kaina ar jos dalis nesumokama pasibaigus sąskaitos apmokėjimo terminui, bankas turi teisę pareikalauti, kad klientas per 3 darbo dienas nuo banko pareikalavimo išsiuntimo sumokėtų bankui išmokėto faktoringo avanso ir iš debitoriaus (šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės) pagal tą sąskaitą gautų sumų, skirtumą ir finansavimo mokestį, apskaičiuojamą iki tos dienos, kurią klientas privalo sumokėti banko reikalaujamas sumas. Tiek pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 127-129), tiek atskirajame skunde (t. 2, b. l. 133-141) atsakovas pagal faktoringo sutartis susidariusio įsiskolinimo dydžio (1 851 241,19 Lt faktoringo avanso) neginčija. Pagal minėtas faktoringo sutartis susidariusio įsiskolinimo dydį patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir AB SEB bankas 2011 m. sausio 20 d. tarpusavio skolų suderinimo aktu (t. 2, b. l. 125). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant klausimą, ar pagrįstai AB SEB bankas teigia, kad susidariusį įsiskolinimą privalo sumokėti RUAB „Urbico“, o ne Vilniaus miesto savivaldybės administracija, šis aktas neturi teisinės reikšmės. Šiuo atveju yra svarbios faktoringo sutartyse numatytos sąlygos, o tarpusavio skolų suderinimo aktas yra tik vienas iš įsiskolinimo dydį patvirtinančių įrodymų. Esant tokiai akto įrodomajai vertei, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl RUAB „Urbico“ atsakomybės už Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsipareigojimų neįvykdymą, pagrįstai jo detaliau neanalizavo. Aplinkybės, kad pasibaigus sąskaitų apmokėjimo terminui, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesumokėjo visos pirkimo kainos, t.y. 1 851 241,19 Lt, šalys neginčija. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi šią aplinkybę ir faktoringo sutarčių 29 punkto nuostatas, konstatuoja, jog AB SEB bankui atsirado pagrindas reikalauti susidariusio įsiskolinimo iš RUAB „Urbico“, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, faktoringo sutarčių 29 punktas įtvirtina bankui teisę reikalauti iš esmės tos pačios sumos tiek iš kliento, tiek iš debitoriaus. Taigi, debitoriui netinkamai įvykdžius savo įsipareigojimus, bankui atsiranda teisė reikalauti iš kitos sutarties šalies, t.y. kliento, reikaluti tinkamo faktoringo sutarties įvykdymo. Šiuo atveju kreditorius pasirinko savo pažeistas teises ginti, susidariusio įsiskolinimo reikalaujant būtent iš UAB „Urbico“. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto atskirajame skunde nurodytu argumentu, jog nesant byloje duomenų apie tai, kad kreditorius AB SEB bankas būtų kreipęsis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl skolos sumokėjimo pagal faktoringo sutartis po tarpusavio skolų suderinimo akto sudarymo, negalima teigti, jog šiuo metu kreditorius turi teisę solidariai reikšti reikalavimą atsakovui, nes nėra žinoma, kad jis bandė savo reikalaujamą sumą pareikalauti tiesiogiai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Kaip matyti iš faktoringo sutarčių 28 punkto, jeigu kuris nors debitorius sąskaitoje nustatytu terminu nesumoka bankui pirkimo kainos ar sumoka tik dalį, bankas per 15 kalendorinių dienų raštu informuoja apie tai klientą (šiuo atveju UAB „Urbico“). Taigi, faktoringo sutartis nenumato bankui pareigos kreiptis atskirai į debitorių dėl jo pareigų nevykdymo. Pažymėtina, kad 29 punktas taip pat nėra siejamas su debitoriaus informavimu apie pareigų nevykdymą. Minėtas punktas numato, jog bankas turi teisę iš kliento reikalauti sumų, jeigu yra vienintelė sąlyga - pirkimo kaina ar jos dalis nesumokama pasibaigus sąskaitos apmokėjimo terminui. Nagrinėjamu atveju ši sąlyga buvo nustatyta ir šalys šios aplinkybės neginčija, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kreditoriaus AB SEB banko 1 851 241,19 Lt dydžio finansinis reikalavimas UAB „Urbico“ restruktūrizavimo byloje yra pagrįstas.

27Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas kreditoriaus AB SEB banko 1 851 241,19 Lt faktoringo avanso finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškino faktoringo sutarčių sąlygas, todėl skundžiama teismo nutarties dalis, kuria buvo patvirtintas AB SEB banko 1 851 241,19 Lt faktoringo avanso finansinis reikalavimas, paliktinas nepakeistas (CPK 337 str. 1 p., 338 str.).

28Atskiruoju skundu atsakovas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo nutarta patvirtinti AB SEB banko 891 873,20 Lt baudos dydžio finansinį reikalavimą UAB „Urbico“ restruktūrizavimo byloje. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas AB SEB banko reikalaujamos baudos pagal faktoringo sutartis pagrįstumo klausimą išsprendė tik ieškinio senaties taikymo ir jo mažinimo aspektu ir neaptarė apskritai šio finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo klausimo, t. y. ar kreditorius apskritai turėjo teisę pagal faktoringo sutartis reikalauti iš atsakovo baudos (ar buvo padarytas faktoringo sutarčių 16 punkte numatytas pažeidimas, už kurį numatyta bauda). Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentui, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neaptarė faktinių aplinkybių ir nenurodė, kokiu pagrindu kreditoriaus AB SEB banko finansinis reikalavimas dėl baudos vertintinas kaip pagrįstas. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad taikant ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, svarbu nustatyti kokiu momentu kreditoriui AB SEB bankui atsirado teisė į ieškinį dėl baudos pagal faktoringo sutartis priteisimo iš atsakovo UAB „Urbico“.

29Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatą, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad kreditorius AB SEB bankas kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą dėl netesybų, nepraleidęs CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatyto 6 mėnesių senaties termino. Tokią išvadą teismas padarė, tik nustatęs momentą, kada AB SEB bankas išreiškė savo valią dėl galimai pažeistų teisių teisme gynimo. Kokiu momentu kreditoriui atsirado teisė į ieškinį dėl netesybų pagal faktoringo sutartis pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad reikalavimą sumokėti baudą pagal faktoringo sutartį Nr. 1560607120417-F16 AB SEB bankas atsakovui pareiškė 2009 m. sausio 5 d. pranešimu (t. 1, b. l. 143), o pagal faktoringo sutartį Nr. 1570707120266-F16 – 2009 m. gegužės 5 d. pranešimu (t. 1, b. l. 144). Todėl darytina išvada, kad bankui teisė į ieškinį dėl baudos pagal faktoringo sutartį Nr. 1560607120417-F16 ir teisė į ieškinį dėl baudos pagal faktoringo sutartį Nr. 1570707120266-F16 turėjo atsirasti skirtingu metu, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas ieškinio senaties pradžios pagal skirtingas faktoringo sutartis, o apsiribodamas vien teisės į teisminę gynybą realizavimo momento nustatymu, negalėjo tinkamai išspręsti klausimo dėl ieškinio senaties taikymo.

30Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme nesiaiškinus ir netyrus aukščiau minėtų aplinkybių, ginčo faktinės aplinkybės buvo nustatytos nevisapusiškai ir neišsamiai. Neatlikus visapusiško tyrimo, finansinio reikalavimo dėl baudos patvirtinimo klausimas gali būti išspręstas neteisingai (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 338 str.). Todėl darytina išvada, kad skundžiama nutarties dalis, kuria buvo patvirtintas AB SEB banko 891 873,20 Lt baudos finansinis reikalavimas UAB „Urbico“ restruktūrizavimo byloje, buvo priimta tinkamai neištyrus ir neįvertinus kreditoriaus finansinio reikalavimo dalies pagrįstumą patvirtinančių ar jį paneigiančių aplinkybių, todėl ji negali būti pripažįstama pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina, o klausimas dėl AB SEB banko 891 873,20 Lt baudos finansinio reikalavimo patvirtinimo perduotinas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 ir 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

32Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties dalį, kuria nutarta patvirtinti AB SEB banko 891 873,20 Lt baudos finansinį reikalavimą UAB „Urbico“ restruktūrizavimo byloje, ir šios AB SEB banko finansinio reikalavimo dalies tvirtinimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

33Kitą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi UAB „Urbico“... 5. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtino RUAB... 6. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi klausimą dėl AB... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtino... 8. Teismas, įvertinęs tarp AB SEB banko ir RUAB „Urbico“ 2006 m. lapkričio... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovas UAB „Urbico“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 11. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
  1. Pirmosios... 12. 6. Kreditoriaus reikalaujamos patvirtinti netesybos yra aiškiai per didelės,... 13. miesto savivaldybės administracijos nesugebėjimo laikytis savo prisiimtų... 14. Kreditorius AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti... 15. 2011 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti RUAB „URBICO“... 16. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 17. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies nuostatą, bylos nagrinėjimo apeliacine... 20. CPK 1 straipsnyje numatyta, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal... 21. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 13 straipsnio 1 dalis... 22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp UAB „Urbico“ ir AB SEB banko buvo... 23. 891 873,20 Lt baudos finansinį reikalavimą. Skundžiama nutartimi pirmosios... 24. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai,... 25. Atskirajame skunde atsakovas RUAB „Urbico“ teigia, kad pirmosios... 26. Kaip matyti iš 2006 m. lapkričio 6 d. Nr. 1560607120417-F16 ir 2007 m.... 27. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 28. Atskiruoju skundu atsakovas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo... 29. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatą, teisė į ieškinį atsiranda nuo... 30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme nesiaiškinus... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 ir... 32. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties dalį,... 33. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties dalį palikti...