Byla A-1418-575/2017
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Visagino tiekimas ir statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Visagino tiekimas ir statyba“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Švenčionių rajono savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Kašgarija“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Visagino tiekimas ir statyba“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas: 1) panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2015 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 4S-1499 „Dėl prašymo ginti viešąjį interesą“ įformintą sprendimą (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus – per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl 2010 m. balandžio 2 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) ir UAB „Kašgarija“ pasirašytos rangos sutarties „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių statyba Švenčionių mieste bei Cirkliškio k., Švenčionių r.“ (toliau – ir Sutartis) pripažinimo negaliojančia ab initio ir alternatyvių sankcijų Švenčionių rajono savivaldybės administracijai taikymo; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnyba atliko Sutarties neplaninį vertinimą ir nustatė Administracijos padarytus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) pažeidimus. Tačiau, nustačiusi Sutarties pažeidimus, Tarnyba jokių įpareigojimų Administracijai nenustatė ir (ar) kitų veiksmų nesiėmė. Todėl pareiškėjas 2015 m. balandžio 3 d. su prašymu (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Tarnybą, prašydamas ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia bei alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai taikymo. Tuo tarpu Tarnyba skundžiamame Sprendime nurodė, kad, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo, nes Sutartis yra nutraukta, be to, netgi teismui pripažinus Sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, restitucija dėl paslaugų ir darbų pirkimo sutarčių paprastai nėra taikoma. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju Tarnyba neteisėtai atsisakė kreiptis į teismą su prašymu dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų Administracijai taikymo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Sutartis buvo sudaryta ne su konkurso laimėtoju, dalis Sutarties buvo įvykdyta. Šiame kontekste pareiškėjas tvirtino, kad neprivalo įrodyti, jog pažeidus VPĮ normas yra pažeidžiamas viešasis interesas, nes VPĮ paskirtis yra užtikrinti viešąjį interesą viešųjų pirkimų srityje. Atitinkamai, neįvykdžius Sutarties, visuomenė negavo tos naudos, kurią tikėjosi ir turėjo gauti. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė papildomai paaiškino, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 3 d. ieškinį Vilniaus apygardos teismui pateikė gindamas savo interesus, tuo tarpu šioje byloje pareiškėjas siekia viešojo intereso apsaugos, kadangi Sutartis buvo sudaryta pažeidžiant VPĮ nuostatas, o VPĮ nuostatų pažeidimas reiškia ir viešojo intereso pažeidimą, kurį turi ginti Tarnyba.

7Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 46–50) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 3 d. pateikė Prašymą, kuriame prašė Tarnybos kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą. Šiuo aspektu pažymėjo, kad nors Tarnybai yra suteikta teisė kreiptis į teismą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo, tai nėra imperatyvi pareiga. Taigi, Tarnyba, įvertinusi kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes, vadovaudamasi protingumo, proporcingumo bei teisingumo principais, sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, t. y., ar tokie Tarnybos veiksmai yra būtini, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, padarytų pažeidimų pobūdį, į siekiamus tokiais veiksmais rezultatus ir būsimo teismo sprendimo galimus padarinius. Atitinkamai, įvertinusi nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į teismų formuojamą praktiką, Tarnyba nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo. Be to, Tarnyba paaiškino, kad jai suteikta teisė nustatyti įpareigojimus perkančiajai organizacijai tik viešojo pirkimo procedūrų vykdymo etape, tačiau ne viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu, todėl pareiškėjo teiginys, kad Tarnyba nenustatė jokių įpareigojimų Administracijai, yra nereikšmingas, kadangi nustatyti įpareigojimų Tarnyba neturėjo jokios objektyvios galimybės. Kartu akcentavo, kad Administracija 2011 m. birželio 21 d. raštu Nr. 4.5/11-2S-105 informavo trečiąjį suinteresuotą asmenį UAB „Kašgarija“ ir pareiškėją apie Sutarties nutraukimą. Šiame kontekste atkreipė dėmesį, kad ne Tarnybos pasinaudojimas / nepasinaudojimas jai VPĮ suteikta teise yra pagrindas pareiškėjui kreiptis į teismą dėl nuostolių, jeigu tokių jis patyrė, atlyginimo, o pats pareiškėjas privalo įrodyti, kokius nuostolius patyrė. Tuo tarpu fakto, jog Sutartis yra negaliojanti, konstatavimas nereiškia, kad pareiškėjas patyrė žalą ir turi teisę į nuostolių atlyginimą. Apibendrindama, Tarnyba teigė, kad skundžiamas jos Sprendimas yra objektyvus, teisėtas, priimtas objektyviai bei visapusiškai ištyrus visas aplinkybes, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 60–66) prašė nutraukti bylą arba atmesti pareiškėjo skundą ir priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10Administracija, visų pirma, pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiamas Tarnybos Sprendimas pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, niekaip nepažeidžia jo teisių ar įstatymų saugomų interesų, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos ginčo dalyku. Taigi, Administracijos manymu, nagrinėjama administracinė byla yra nutrauktina. Administracija papildomai paaiškino, kad Sutartis niekada nebuvo ir nėra pripažinta negaliojančia ar niekine, ji Administracijos 2011 m. birželio 21 d. raštu Nr. 4.5/11-2S-105 buvo nutraukta dėl pareiškėjo ir UAB „Kašgarija“ prievolių nevykdymo ir atliktų Sutarties bei Administracijos teisių pažeidimų. Tuo tarpu šiuo atveju pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų iš naujo įvertintos kai kurios ginčo aplinkybės, kurios jau ne kartą yra įvertintos ir patvirtintos / paneigtos įsiteisėjusiais teismų ir kitų institucijų procesiniais sprendimais. Šiuo aspektu akcentavo, kad VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis arbitražas“ (toliau – ir Arbitražas) 2015 m. balandžio 30 d. išnagrinėjo arbitražo bylą Nr. 75-NKA/14 pagal Administracijos ieškinį pareiškėjui ir UAB „Kašgarija“ dėl 322 208,59 Eur skolos, 124 495,76 Eur netesybų ir 160 910,57 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Arbitražas galutiniu sprendimu nusprendė Administracijos ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš pareiškėjo ir UAB „Kašgarija“ Administracijos naudai 322 208,59 Eur negrąžintų lėšų, 62 247,88 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei priteisti iš pareiškėjo ir UAB „Kašgarija“ Administracijos naudai po 4 676,39 Eur arbitražinio mokesčio ir po 1 995,83 Eur atlygintinomis pripažintų išlaidų už advokato pagalbą. Administracija atkreipė dėmesį, kad Arbitražo sprendimu buvo išnagrinėti visi pareiškėjo, UAB „Kašgarija“ ir Administracijos keliami reikalavimai bei klausimai, susiję su Sutartimi, jos sudarymu ir vykdymu. Atitinkamai Arbitražas sprendime, be kita ko, konstatavo, jog Sutartis buvo sudaryta ir su pareiškėju. Be to, Administracija pabrėžė, kad pareiškėjas teisiškai ir faktiškai dalyvavo Sutarties vykdyme. Administracija kartu nurodė, kad pareiškėjas buvo pateikęs ieškinį Panevėžio apygardos teismui, kuriame reikalavo pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2009 m. rugsėjo 3 d. notarinę jungtinės veiklos sutartį tarp UAB „Kašgarija“ ir pareiškėjo, tačiau minėto teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo reikalavimai atmesti. Atsižvelgusi į tai, Administracija tvirtino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia apginti ne viešąjį interesą, o asmeninius interesus. Apibendrindama, Administracija teigė, kad Tarnyba tinkamai įvertino faktines ir teisines aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nėra jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu (b. l. 121–125) pareiškėjo skundą atmetė.

13Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog 2009 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kašgarija“ sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. 2Sp-31-(3.25). Ūkio subjektų grupė – trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kašgarija“ ir pareiškėjas – laimėjo Administracijos 2009 m. rugpjūčio 5 d. paskelbtą supaprastintą atvirą konkursą. Administracija 2011 m. birželio 21 d. raštu Nr. 4.5/11-25-105 pranešė pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Kašgarija“, kad po 14 dienų nuo pranešimo dienos Sutartį nutraukia. Tarnyba, vertindama Sutarties atitikį VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusiems teisės aktams, atliko neplaninį vertinimą ir 2014 m. liepos 29 d. išvadoje Nr. 4S-2477 nustatė, kad Sutartį Administracija sudarė ne su jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančia ūkio subjektų grupe, o tik su UAB „Kašgarija“; Administracija parengė neaiškius ir netikslius pirkimo dokumentus; Sutarties vykdytojas Sutartyje numatytus darbus atliko neužtikrinęs prievolių įvykdymo; Administracija nepakankamai kontroliavo Sutarties vykdymą, nes, Sutarties vykdytojui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, nepasinaudojo Sutarties įvykdymo užtikrinimu; Administracija nutrauktos Sutarties ataskaitą Tarnybai pateikė, nesilaikydama teisės aktuose nustatytų terminų. Pareiškėjas pateikė Tarnybai Prašymą, kuriame nurodė Tarnybos nustatytus VPĮ pažeidimus ir prašė kreiptis į teismą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia ir alternatyvių sankcijų Administracijai taikymo. Tarnyba ginčijamame Sprendime nurodė, kad Sutartis yra nutraukta, todėl, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia.

14Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad VPĮ 8 straipsnyje nustatyta, jog Tarnybai yra pavesta įgyvendinti viešųjų pirkimų politiką, prižiūrėti, kaip laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų. Pagal VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 10 punktą, Tarnyba, nustačiusi VPĮ ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo. Atitinkamai ginčas byloje kilo dėl Tarnybos atsisakymo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

15Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ (pareiškėjas) pateikė ieškinį Panevėžio apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-43-724/2013, reikalaudamas pripažinti negaliojančia Jungtinės veiklos sutartį Nr. 2Sp-31-(3.25), sudarytą tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kašgarija“. Tačiau Panevėžio apygardos teismas 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu minėtą UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ ieškinio reikalavimą atmetė. Teismas kartu nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų taip pat matyti, jog tarp Sutarties šalių yra numatytas ir galiojantis arbitražinis susitarimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-432/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2014). Teismas pabrėžė, kad iš bylos duomenų matyti, jog Arbitražas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu išnagrinėjo arbitražo bylą pagal ieškovo Administracijos ieškinį atsakovams UAB „Kašgarija“ ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ (pareiškėjui) dėl netesybų ir nuostolių priteisimo. Arbitražas 2015 m. balandžio 30 d. sprendime, be kita ko, nurodė, kad Jungtinės veiklos sutartis tarp UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ ir UAB „Kašgarija“ yra aiški ir nedviprasmiška, ją sudariusioms šalims turi įstatymo galią, todėl UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ nurodyti argumentai, jog ji nėra Jungtinės veiklos sutarties šalis, laikytini nepagrįstais. Todėl aplinkybė, kad Sutartį UAB „Kašgarija“, kaip vadovaujantis partneris, pasirašė ir jungtinės veiklos partnerio, t. y. UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ vardu, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, jog tiek UAB „Visagino tiekimas ir statyba“, tiek UAB „Kašgarija“ privalo grąžinti Administracijai permokėtą sumą, nepaisant to, kad mokėjimus Administracija vykdė tik į UAB „Kašgarija“ sąskaitą.

16Teismas taip pat akcentavo, kad UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. gegužės 29 d. pateikė skundą civilinėje byloje Nr. 2A-57-241/2016 dėl Arbitražo byloje Nr. 75-NKA/14 priimtų 2015 m. balandžio 30 d. galutinio sprendimo ir 2015 m. vasario 23 d. dalinio sprendimo bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Arbitražo 2015 m. balandžio 30 d. galutinio sprendimo vykdymą. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-57-241/2016 procesą dėl Arbitražo 2015 m. vasario 23 d. dalinio sprendimo nutraukė, o UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ skundą dėl Arbitražo 2015 m. balandžio 30 d. galutinio sprendimo atmetė. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-57-241/2016 pareiškėjas iš esmės dėstė tuos pačius argumentus kaip ir Tarnybai pateiktame Prašyme bei skunde šioje administracinėje byloje. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartyje visus pareiškėjo argumentus išsamiai įvertino ir motyvuotai atmetė kaip nepagrįstus, dėl jų nepagrįstumo taip pat yra pasisakyta ir įsiteisėjusiame Arbitražo 2015 m. balandžio 30 d. galutiniame sprendime, minėti teismų ir Arbitražo sprendimai yra įsiteisėję ir įgijo res judicata galią. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

17Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Tarnyba, vertindama Sutarties atitikį VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusiems teisės aktams, 2014 m. liepos 29 d. išvadoje Nr. 4S-2477 nustatė VPĮ pažeidimus. Atitinkamai pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad, sudarant ir vykdant Sutartį, buvo pažeistos VPĮ nuostatos, todėl Tarnyba privalo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tačiau teismas su šiuo pareiškėjo argumentu nesutiko ir pažymėjo, kad sprendimas ginti viešąjį interesą turi būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais, todėl, nenustačiusi minėtų sąlygų, Tarnyba neturi pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso apsaugos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinta Tarnybos teisė, o ne pareiga kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tarnyba yra įpareigota pateikti skundą teismui dėl viešojo intereso gynimo tik nustačiusi, kad viešasis interesas yra pažeistas. Todėl kiekvienu atveju Tarnyba, nustačiusi VPĮ ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, turi įvertinti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Teismas pabrėžė, jog tam, kad Tarnyba galėtų tinkamai įgyvendinti jai pavestas viešųjų pirkimų kontrolės funkcijas, ji turi tam tikrą diskreciją vertinant viešiesiems pirkimams reikšmingus faktus bei teisės klausimus. Tuo tarpu iš nagrinėjamo ginčo aplinkybių ir bylos duomenų matyti, kad klausimai, kuriuos pareiškėjas kėlė Tarnybai pateiktame Prašyme, iš esmės jau buvo išnagrinėti teismų ir Arbitražo sprendimuose, o pareiškėjo Prašymo turinys yra deklaratyvus, nepagrįstas teisiniais ir faktiniais argumentais, pareikštas neatsižvelgiant į ginčus, kuriuose šalimi buvo pareiškėjas, nagrinėjusių teismų ir Arbitražo procesinius sprendimus, juose konstatuotas aplinkybes ir padarytas išvadas, pakartotinai reiškiant tuos pačius reikalavimus ir nurodant iš esmės tapačius motyvus, kurie įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais jau buvo atmesti. Be to, teismas akcentavo, kad teismų praktikoje konstatuota, jog tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija arba sutarties šalys bendru sutikimu sutarties nenutraukia ar pagal sutarties nuostatas nutraukti sutartį vienašališkai negalima, Tarnyba gali pasinaudoti jai suteikta teise kreiptis į teismą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia (rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-866/2014). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo Prašymo pateikimo Tarnybai metu Sutartis buvo nutraukta, taigi šalių teisės ir pareigos viena kitos atžvilgiu buvo pasibaigusios. Teismas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju viešojo pirkimo sutarties dalykas yra darbų atlikimas – vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių statyba, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tais atvejais, kai viešojo pirkimo sutarties dalykas (objektas) yra darbų atlikimas, restitucija paprastai netaikoma, nes šalių grąžinimas į iki sutarties vykdymo buvusią padėtį paprastai neįmanomas arba susijęs su neprotingomis išlaidomis ir ekonominiais nuostoliais (rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).

18Teismas taip pat pabrėžė, kad pagal VPĮ 93 straipsnį tiekėjai, kurių teisėti interesai vykdant viešąjį pirkimą buvo pažeisti, gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo; žalos atlyginimo; pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia; alternatyvių sankcijų taikymo. Taigi, pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kašgarija“ tarpusavio santykiai bei atsakomybė dėl įsipareigojimų vykdymo gali būti sprendžiami VPĮ 93 straipsnyje nustatytu būdu, tuo tarpu Tarnyba, vadovaudamasi VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 10 punktu, gali kreiptis į teismą išskirtinai tik dėl viešojo intereso apsaugos. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį, kad iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas Vilniaus apygardos teismui pateikė 2016 m. vasario 3 d. ieškinį, kuriame kelia iš esmės tuos pačius reikalavimus, kokių prašė Tarnybos – pripažinti Sutartį niekine ir negaliojančia ab initio. Teismo vertinimu, šiuo ieškiniu siekiama iš esmės tokių pačių teisinių padarinių, kaip ir teikiant Prašymą Tarnybai.

19Apibendrindamas byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nenurodė reikšmingų aplinkybių, dėl kurių Tarnyba turėjo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, todėl Tarnyba, įgyvendindama savo diskrecijos teisę, pagrįstai atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 4S-1499 „Dėl prašymo ginti viešąjį interesą“ įformintą sprendimą ir atitinkamai nėra pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą – įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus, t. y. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl 2010 m. balandžio 2 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Kašgarija“ pasirašytos Sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio ir alternatyvių sankcijų Švenčionių rajono savivaldybės administracijai taikymo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

20Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

21III.

22Pareiškėjas UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 128–130), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti Tarnybos 2015 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 4S-1499 „Dėl prašymo ginti viešąjį interesą“ įformintą sprendimą; įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus – per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl 2010 m. balandžio 2 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Kašgarija“ pasirašytos Sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio ir alternatyvių sankcijų Administracijai taikymo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Sutartis buvo sudaryta ne su viešojo pirkimo konkurso laimėtoju, o tik su UAB „Kašgarija“, kuri pati viena konkurse nedalyvavo, taip pažeidžiant VPĮ nuostatas, todėl kartu buvo pažeistas ir visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi, o tai reiškia, jog buvo pažeistas viešasis interesas. Taigi, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju viešasis interesas neturi būti ginamas Tarnybai kreipiantis į teismą VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. Be to, pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, jog viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (remiasi Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimais). Šiame kontekste pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jungtinės veiklos dalyvių UAB „Visagino tiekimas ir statyba” ir UAB „Kašgarija“ pasiūlymas buvo pripažintas viešojo pirkimo konkurso laimėtoju, todėl UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ turi teisinį suinteresuotumą tuo, kad Tarnyba kreiptųsi į teismą ir Sutartis būtų pripažinta negaliojančia, nes tai sudarytų teisines prielaidas pareiškėjui kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo. Nors viešojo intereso gynimas yra susijęs su UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ teisių ir teisėtų interesų gynimu, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešojo intereso gynimas neturi būti priešinami. Atitinkamai tai, jog UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ pareiškė ieškinį Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3928-467/2016, nereiškia, kad Tarnyba neturi pareigos ginti viešojo intereso, nustačiusi, kad perkančioji organizacija Sutartį sudarė ne su konkurso laimėtoju. Pareiškėjas teigia, kad perkančiosios organizacijos padaryti VPĮ pažeidimai yra imperatyvių įstatymo normų pažeidimai, todėl teismo sprendimas pripažinti sutartį negaliojančia ab initio pats savaime (net netaikant restitucijos) yra reikšmingas formuojant teisėtą ir skaidrią viešųjų pirkimų vykdymo praktiką bei ginant viešąjį interesą. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju jis reiškia tuos pačius reikalavimus ir nurodo tuos pačius motyvus kaip Lietuvos apeliacinio teismo ir Arbitražo išnagrinėtuose ginčuose, todėl mano, jog Lietuvos apeliacinio teismo ir Arbitražo procesiniai sprendimai neturi prejudicinės galios šiai bylai. Apibendrindamas, pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Tarnybos atsisakymą kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą ir priėmė teisiškai nepagrįstą sprendimą.

24Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 144–147) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą nepakeistą.

25Tarnyba mano, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, objektyvus, pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 10 punkte Tarnybai numatyta teisė yra jai suteikta galimybė atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau ne imperatyviai įstatymo nustatyta pareiga, todėl naudodamasi jai suteiktomis teisėmis Tarnyba turi elgtis protingai, atsakingai ir sąžiningai. Atitinkamai, nustačiusi VPĮ ar su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimą, Tarnyba gali kreiptis į teismą gindama ne bet kurį (pavyzdžiui, privatų asmens interesą), o būtent viešąjį interesą. Tarnyba taip pat nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kitų teismų ir Arbitražo nustatytomis šiam ginčui aktualiomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 135–142) prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą nepakeistą, taip pat skirti pareiškėjui maksimalią 289 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu bei priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27Administracija mano, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas, deklaratyvus, dalis jame nurodytų aplinkybių neatitinka tikrovės, yra melagingos ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, o toks pareiškėjo procesinis elgesys, inter alia aiškiai nepagrįsto, nesąžiningo ir neteisėto administracinio proceso inicijavimas, analogiško apeliacinio skundo šiame procese reiškimas, yra vertintinas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu (ABTĮ 84 str. 1 d. 6 p.), už ką pareiškėjui skirtina maksimali ABTĮ 84 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda. Be to, Administracija nurodo, kad pareiškėjas yra pareiškęs ieškinį Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-3928-467/2016, kuriame, be kita ko, prašo teismo pripažinti Sutartį niekine ir negaliojančia ab initio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujančią VPĮ 18 straipsnio 1 daliai ir 3 straipsnio 1 daliai. Šiame kontekste Administracija atkreipia dėmesį į tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3928-467/2016 nutraukė šią civilinę bylą pagal pareiškėjo ieškinį atsakovams Administracijai ir UAB „Kašgarija“ bei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrė pareiškėjui 5 000,00 Eur baudą, taip pat priteisė iš pareiškėjo Administracijai 2 523,20 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Taigi, Administracijos teigimu, pareiškėjas jau ne pirmą kartą civilinėse bylose, o netiesiogiai ir šioje administracinėje byloje, yra pareiškęs identiškus reikalavimus, kurie jau aiškiai ir galutinai yra įvertinti įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais. Administracija mano, kad šiuo atveju neegzistuoja joks viešasis interesas, kurį neva turėtų ginti Tarnyba pagal pareiškėjo norus ir pageidavimus, o iš skundų turinio matyti, jog jis iš esmės siekia ne viešojo intereso, bet tik savo asmeninių neteisėtų ir nesąžiningų tikslų patenkinimo. Apibendrindama, Administracija nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai, teisingai ir išsamiai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai išnagrinėjo šią administracinę bylą ir skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

28Teisėjų kolegija konstatuoja:

29IV.

30Visų pirma, pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

31Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. gegužės 4 d. rašto Nr. 4S-1499 „Dėl prašymo ginti viešąjį interesą“ (b. l. 17–18), kuriuo Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. balandžio 3 d. prašymą ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl 2010 m. balandžio 2 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Kašgarija“ pasirašytos rangos sutarties pripažinimo negaliojančia ir alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai taikymo (b. l. 15–16), informavo pareiškėją, jog nenustatė pagrindo kreiptis į teismą dėl minėtos Sutarties pripažinimo negaliojančia ir / ar alternatyvių sankcijų taikymo, t. y. iš esmės netenkino nurodyto pareiškėjo Prašymo, teisėtumo ir pagrįstumo bei atitinkamai pagrindo įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus (per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl Administracijos ir UAB „Kašgarija“ pasirašytos Sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio ir alternatyvių sankcijų Administracijai taikymo) egzistavimo.

32ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

33Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patikrinęs, kaip apygardos administracinis teismas vertino byloje esančius įrodymus ir taikė teisės normas, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai, objektyviai ir nešališkai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Tuo tarpu pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

34Pabrėžtina, jog VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos teisė, nustačius šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo. Taigi Tarnyba, vykdydama jai pavestas funkcijas, savo kompetencijos ribose turi spręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju, nustačius VPĮ ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, egzistuoja pagrindas, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo. Nagrinėjamu atveju Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą, būtent tai ir padarė bei ginčijamame Sprendime, išanalizavusi šiam ginčui aktualias aplinkybes, nurodė pareiškėjui, kad nenustatė pagrindo kreiptis į teismą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia ir / ar alternatyvių sankcijų taikymo. Teisėjų kolegija, visapusiškai patikrinusi bylos medžiagą, nenustatė, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju Tarnyba būtų netinkamai pasinaudojusi teisės aktų jai suteiktais įgaliojimais viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimo ir priežiūros, kaip laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, srityje (VPĮ 8 str. 1 d.) ir (ar) netinkamai išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą bei priėmusi neteisingą ir (ar) nepagrįstą Sprendimą. Šiame kontekste akcentuotina, kad skundžiamame Tarnybos Sprendime tinkamai atsakyta į pareiškėjo Prašymą, jis yra aiškus ir motyvuotas, pagrįstas teisės normomis, pasirašytas tam įgalioto asmens ir atitinka kitus esminius viešojo administravimo subjekto administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

35Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos teismų praktikoje viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-11/2004 ir kt.). Pažymėtina, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (žr., pvz., LVAT 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184–229, 2009 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-15/2009 ir kt.). Tuo tarpu, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurias išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bei skundžiamame sprendime visapusiškai aptarė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas pritaria apygardos administracinio teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nenurodė reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog Tarnyba privalėjo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, t. y. byloje nenustatyta, kad Tarnyba akivaizdžiai netinkamai įgyvendino įgaliojimus savo kompetencijos ribose ir nepagrįstai atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendimas ginti viešąjį interesą turi būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais, tačiau šiuo atveju Tarnyba tokių aplinkybių nenustatė, o pareiškėjo argumentai dėl viešojo intereso egzistavimo grindžiami tik subjektyvia jo nuomone ir deklaratyviais teiginiais. Šiuo aspektu kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, jog viešojo intereso gynimas susijęs ne su konkrečių asmenų teisių ar interesų pažeidimu, bet su neindividualizuotu visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teisių bei interesų pažeidimu, tačiau viešasis interesas gali būti personifikuotas ir išreikštas per konkrečių asmenų teisių pažeidimą. Todėl tais atvejais, kai viešasis interesas sutampa su trečiųjų asmenų interesais ir šie asmenys jau yra pasinaudoję teise į teisminę gynybą, subjekto prašymas dėl viešojo intereso gynimo neturi būti tenkinamas (žr., pvz., LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1758/2008). Atitinkamai nagrinėjamu atveju byloje iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pareiškėjas buvo pareiškęs ieškinį Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-3928-467/2016, kuriame, be kita ko, prašė teismo pripažinti Sutartį niekine ir negaliojančia ab initio, t. y. analogišką reikalavimą, su kokiu prašė ir Tarnybos kreiptis į teismą. Tuo tarpu pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ turi teisinį suinteresuotumą tuo, jog Tarnyba kreiptųsi į teismą ir Sutartis būtų pripažinta negaliojančia, nes tai sudarytų teisines prielaidas pareiškėjui kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo, iš esmės tik patvirtina, kad šiuo atveju pareiškėjas siekia būtent privataus savo intereso gynimo.

36Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas, jog šiuo atveju nėra pagrindo panaikinti Tarnybos 2015 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 4S-1499 „Dėl prašymo ginti viešąjį interesą“ įformintą sprendimą bei įpareigoti Tarnybą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, t. y. priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

37Papildomai pasisakydama dėl trečiojo suinteresuoto asmens Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymų skirti pareiškėjui maksimalią 289 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu bei priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija pažymi, kad, įvertinusi bylos duomenis, nenustatė ABTĮ įtvirtintų pagrindų skirti pareiškėjui baudą, todėl šis Administracijos prašymas atmestinas. Be to, pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, tačiau šiuo atveju Administracija nenurodė konkrečios prašomos priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos, nepateikė šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl Administracijos pareikštas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti išnagrinėtas apeliacinėje instancijoje priimant nutartį. Šiame kontekste akcentuotina, kad vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Administracija turi teisę pateikti teismui atskirą rašytinį prašymą dėl išlaidų atlyginimo, kartu pateikdama išsamų jų apskaičiavimą ir pagrindimą.

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

Nutarė

39Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Visagino tiekimas ir statyba“ apeliacinį skundą atmesti.

40Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Visagino... 6. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnyba atliko Sutarties neplaninį... 7. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b.... 8. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 3 d. pateikė Prašymą,... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono savivaldybės... 10. Administracija, visų pirma, pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiamas Tarnybos... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu... 13. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog 2009 m. rugsėjo 3 d.... 14. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad VPĮ 8... 15. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį, kad iš Lietuvos teismų... 16. Teismas taip pat akcentavo, kad UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ Lietuvos... 17. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Tarnyba, vertindama... 18. Teismas taip pat pabrėžė, kad pagal VPĮ 93 straipsnį tiekėjai, kurių... 19. Apibendrindamas byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad... 20. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas,... 21. III.... 22. Pareiškėjas UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ pateikė apeliacinį... 23. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Sutartis buvo sudaryta ne su... 24. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį... 25. Tarnyba mano, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas,... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono savivaldybės... 27. Administracija mano, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra akivaizdžiai... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 29. IV.... 30. Visų pirma, pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama... 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo Viešųjų pirkimų... 32. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas įvertina įrodymus pagal... 33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patikrinęs, kaip apygardos... 34. Pabrėžtina, jog VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinta Viešųjų... 35. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos teismų... 36. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 37. Papildomai pasisakydama dėl trečiojo suinteresuoto asmens Švenčionių... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 39. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Visagino tiekimas ir statyba“... 40. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą... 41. Nutartis neskundžiama....