Byla 2A-230-436/2013

Dėl skolos už namo administravimą ir kitas paslaugas priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Viešosios įstaigos „Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras“ atstovo advokato Andriaus Kremenso apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5973-435/2012 pagal ieškovo UAB „Būsto administravimo agentūra“ ieškinį atsakovui VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centrui dėl skolos už namo administravimą ir kitas paslaugas priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 14.944,32 Lt. skolos už daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administravimą, pastato eksploataciją, sistemų priežiūrą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad „UAB Būsto administravimo agentūra“ paskirta administruoti bendrabučio tipo gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendro naudojimo objektus. Atsakovas pagal panaudos sutartį valdo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį objektą, kurio unikalus Nr. ( - ), o bendras plotas 1835,57 kv. m. Ieškovas savo reikalavimus kildino iš 2003-09-20 sutarties Nr. 37, pasirašytos tarp ieškovo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos. Laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2011-12-31 atsakovui buvo išrašytos sąskaitos faktūros 15.00,93 Lt sumai, kurios atsakovas nėra apmokėjęs. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad atsakovės valdomas plotas sumažėjo iki 1826,99 kv. m., ieškovas perskaičiavo mokesčius, todėl patikslino savo reikalavimą ir prašė iš atsakovo priteisti 14.944,32 Lt įsiskolinimą.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2001-05-23 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 603 2.4. p. nustato, jog savivaldybės paskirtas administratorius savo pareigas pradeda vykdyti po to, kai jam yra perduodamas pastatas, susiję dokumentai ir sukauptos lėšos. Ieškovui nebuvo perduoti šie dalykai, todėl jis neturėjo pagrindo teikti paslaugas. Nėra sudaryta administravimo paslaugų sutartis, kas reiškia, kad jeigu ieškovas ir teikė kokias nors paslaugas, tai jis veikė savo rizika, o atsakovas nėra įpareigotas mokėti jam kokį nors atlyginimą.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės VšĮ „Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras“ ieškovo naudai 14.944,32 Lt. įsiskolinimą už daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administravimą, pastato eksploataciją, sistemų priežiūrą ir 448,00 Lt žyminio mokesčio ir valstybės naudai - 17,79 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-10-29 įsakymu Nr. A-3735 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. A-1195 „Dėl Kauno miesto bendrabučio tipo gyvenamųjų administravimo pakeitimo“ ieškovas - UAB „Būsto administravimo agentūra“ - paskirtas administruoti Kauno miesto bendrabučio tipo gyvenamojo namo Jonavos g. 162, Kaune, bendro naudojimo objektus (1 t. b.l.10). VĮ Registrų centro išrašas 2012-01-06 reg.Nr.44/1346784 patvirtina tai, kad administravimo faktas įregistruotas viešajame registre (1 t. b.l.11,12).

8Valstybės NT Panaudos sutartis (3 t. b.l. 40-44) ir NTR CDB išrašas ( 1t. b.l.13) patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, kad 2009-04-22 atsakovui pagal panaudos sutartį buvo perduotos patalpos, kurių plotas 1835,57 kv. m., tačiau kadastro duomenimis nuo 2009-10-12 atsakovo valdomų patalpų plotas yra 1826,99 kv. m.

9Byloje esminis ginčas kilo dėl to, kad atsakovo teigimu ieškovas nuo pat jo paskyrimo namo, esančio ( - ), administratoriumi neteikė atsakovui jokių paslaugų, jo paslaugos pasireiškė viso labo pastato apžiūra, 1 susirinkimo sušaukimu, dviejų ataskaitų sudarymu. Tikrasis pastato administratorius yra pats atsakovas. Kadangi ieškovas nesuteikė šio pastato butų ir kitų patalpų savininkams tokios paslaugos, todėl neturi teisės reikalauti atlygio už nesuteiktas paslaugas. Tačiau teismas nurodė, kad pareiga mokėti mokesčius už butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę kyla iš įstatymo (CK 4.82 - 4.85 str.), kitų teisės aktų ir yra vykdytina besąlygiškai.

10Teismas sutiko su ieškovo argumentais, jog atsakovas nuo pat ieškovo paskyrimo administratoriumi niekada jo nepripažino ir veikdamas per savo darbuotojus, trukdė ieškovo darbuotojams atlikti savo funkcijas. Kadangi jokia kita įmonė iki tol nevykdė administravimo paslaugų ginčo name, ieškovas neturėjo iš ko perimti pastato, dokumentų, sukauptų lėšų ar pasirašyti priėmimo – perdavimo aktų, o atsižvelgiant į iš karto susiklosčiusius priešiškus santykius, akivaizdu, kad nebuvo galimybės perimti šių dalykų ir iš paties atsakovo. Todėl teismas laikė nepagrįstu atsakovo argumentą, kad ieškovas nepasirašęs priėmimo – perdavimo akto negalėjo pradėti administravimo. Pažymėjo, kad atsakovas nepasinaudojo įstatyme numatytoms kitomis bendrojo naudojimo objektams valdyti formomis – nesteigė bendrijos, nesudarė jungtinės veiklos sutarties, tačiau faktiškai nepripažindamas paskirto administratoriaus niekada neginčijo ir administracinio akto, kuriuo ieškovas buvo paskirtas administruoti bendrabučio tipo gyvenamojo namo Jonavos g. 162, Kaune, bendro naudojimo objektus.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovės VšĮ „Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras“ atstovas advokatas Andrius Kremensas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino Statinio techninės priežiūros žurnalą, nes įrašai nuo 1 iki 13 padaryti laikotarpiu nuo 2008-03-19 iki 2009-03-03, t.y. prieš vienerius metus iki žurnalo vedimo, nes žurnalas užvestas 2009-03-19. Teismas šią aplinkybę vertino kaip rašymo apsirikimą, todėl apeliantas prašo šiuos įrodymus išreikalauti ir ištirti teismo posėdžio metu.
2. Tas pats žurnalo originalas buvo apžiūrėtas teismo posėdžio metu ir jame matėsi įrašas, kurio data nurodyta 2009 metai. Žurnalo kopijose šio įrašo nebeliko, todėl šis įrodymas turi būti vertinamas kritiškai, nes tai leidžia daryti išvadą, kad žurnale įrašai buvo daromi siekiant imituoti paslaugų teikimą.
3. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad atsakovas vykdė elektros išlaidų mokėjimą, organizavo šiukšlių išvežimą, šilumos mazgo priežiūrą, vykdė remonto darbus, įdarbino kiemsargį, budėtojus, stalių, tai įrodo, kad ieškovas administravimo paslaugų neteikė.
4. 2001-05-23 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 603 2.4. punktas nustato, kad savivaldybės paskirtas administratorius savo pareigas pradeda vykdyti po to, kai jam perduodamas pastatas, susiję dokumentai ir sukauptos lėšos. Teismas nustatė, kad ieškovui nebuvo perduoti šie dalykai, todėl ieškovas neturėjo teisės teikti administravimo paslaugų. Pagal CK 4.238 str. 4 d. asmuo, administruojantis turtą be teisinio pagrindo, neturi teisės į atlyginimą.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Būsto administravimo agentūra“ prašo apeliacinį skindą atmesti, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą.

1. Nurodo, kad teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Ieškovas pastatą administravo teisėtai, duomenys apie administratoriaus paskyrimą buvo įregistruoti viešai registre, atsakovas šių duomenų neginčijo. Atsakovas ginčija administravimo faktą ta aplinkybe, kad ieškovas nepateikė pastato perdavimo – priėmimo akto., tačiau šio akto nebuvimas nereiškia, jog ieškovas administravimo neperėmė. Juo labiau, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius savo valią dėl administravimo perdavimo išreiškė priimdamas 2007-10-29 įsakymą Nr. A-3735, o ieškovas savo valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais, pradėdamas administruoti pastatą. Tokia yra įstatymo nuostata (CK 4.84 str. 1 d.).
2. Apelianto argumentai, jog jis paties teikia administravo paslaugas atmestini, kadangi nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Be to pagal švietimo įstaigos nuostatus, apeliantė tokių paslaugų teikti negali. Atsakovas pateikė statybos rangos sutartis dėl patalpų remonto, darbo sutartis su fiziniais asmenimis, tačiau nepateikė įrodymų, jog sprendimas dėl remonto darbų buvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų teisės aktų numatyta tvarka ir kad už remontą buvo apskaičiuoti mokesčiai kitiems pastato bendrasavininkams. Remonto darbai neįrodo administravimo fakto, be to pareiga rūpintis savo turtu numatyta CK 4.37 str. 1 d., nepriklausomai nuo to, ar yra paskirtas turto administratorius.
3. Ieškovas, atskirsdamas į apelianto argumentus dėl neva netinkamai vedamo techninės apskaitos žurnalo, paaiškino, kad 2008-03-03 įsakymu Nr. 2-120 inžinierė R. M. buvo paskirta atsakinga už administruojamo pastato priežiūrą. Pirmoji pastato apžiūra atlikta 2008-03-19, atitinkamas įrašas yra pažymėtas žurnale. Statinio techninės priežiūros tituliniame lape stebėjimo pradžia nurodyta 2008-03-19, o žurnalo 3 puslapyje padarė klaidą, vietoje 2009-03-19 turėjo būti įrašyta 2008-03-19, nes būtent tą dieną ir atliko pastato apžiūrą.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

14Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

15Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16Nagrinėjamoje byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl to, ar ieškovas UAB “Būsto administravimo agentūra” faktiškai administruoja bendrabučio tipo gyvenamojo namo Jonavos g. 162, Kaune bendro naudojimo patalpas.

17Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovas faktiškai pastato, esančio ( - ), neadministruoja, nes tai daro pats apeliantas. Šias aplinkybes apeliantas įrodinėja elektros išlaidų paskirstymo gyventojams, šiukšlių išvežimo organizavimu, šilumos mazgo priežiūra, remonto darbų atlikimu, atitinkamų darbuotojų įdarbinimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais ir sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad apeliantas neturėjo jokio pagrindo teikti administravimo paslaugų ir tai darė savo rizika.

18CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Iš bylos medžiagos matyti, kad bendrabučio tipo gyvenamojo namo, esančio ( - ), savininkai nebuvo įsteigę butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos bei nebuvo sudarę jungtinės veiklos sutarties. Šią aplinkybę patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 8 d. raštas Nr. 53-2-79 (t. 1, b.l. 31). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 str. 1 d.). Administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Administratorius administruoja turtą šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu. Administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 4.84 str. 2 ir 3 d.). Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškovu UAB „Būsto administravimo agentūra“, kuri turi teisę administruoti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus, 2003 m. rugpjūčio 20 d. sudarė sutartį Nr. 37, kuri buvo papildyta 2008 m. rugpjūčio 20 d. susitarimu Nr. 53-10-12 (t. 3, b.l. 9-16). Kauno miesto savivaldybės 2003 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. A-1195 „Dėl Kauno miesto bendrabučio tipo gyvenamųjų namų administravimo“ ieškovas UAB „Būsto administravimo agentūra“ buvo paskirtas eilės gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų administratoriumi. Ieškovei sutikus administruoti bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo objektus (t. 1, b.l. 32), Kauno miesto savivaldybės administracija 2007 m. spalio 29 d. priėmė įsakymą Nr. A-3735, kuriuo papildomai į administruojamų namų sąrašą įtraukė bendrabučio tipo daugiabutį gyvenamąjį namą Jonavos g. 162, Kaune (t. 1, b.l. 10). Taigi, iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovas daugiabučio gyvenamojo namo Jonavos g. 162, Kaune, bendrojo naudojimo patalpų objektų administratoriumi buvo paskirtas teisėtai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais. Tuo tarpu iš apelianto pateiktų įstatų matyti, kad VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro veiklos sritis yra profesinis švietimas, t.y. į apelianto veiklos funkcijas neįeina bendrojo naudojimo objektų administravimas (t. 3, b.l. 27-39). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas yra tik dalies bendrabučio tipo gyvenamojo namo patalpų naudotojas, kitos patalpos įregistruotos kaip privati kitų asmenų nuosavybė (t. 1, b,l. 40). Iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad patalpų, esančių ( - ), dalies (kurių plotas 1835,57 kv. m., viso pastato plotas – 4530,86 kv.m.) savininkas yra Lietuvos Respublika, turto patikėjimo teise jas nuo 2003 m. gruodžio 5 d. valdo LR švietimo ir mokslo ministerija. 2004 m. sausio 23 d. Panaudos sutarties Nr. SUT-62 pagrindu, kuri vėliau 2009 m. balandžio 22 d. pratęsta, patalpomis naudojasi apeliantė VšĮ „Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras“ (t. 3, b.l. 46-50, 40-44). Viešai duomenys apie nustatytą šio turto administravimą įregistruoti nuo 2008 m. rugpjūčio 4 d.

19CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Taigi įstatymu pareiga apmokėti šias išlaidas priskirta butų ir kitų patalpų savininkui, tačiau šios įstatymo nuostatos nedraudžia savininkui, kuri tokiais atvejais civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku (šiuo atveju panaudos gavėju) dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas. Taip ir buvo numatyta anksčiau minėtose panaudos sutartyse, kurių 1 punkte nurodyta, jog panaudos davėjas perduoda panaudos gavėjui, veikiančiam pagal savo įstatus, laikinai valdyti ir naudotis patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą Jonavos g. 162, Kaune. Tų pačių sutarčių 3 punkte nurodyta, jog panaudos gavėjas už perduoto nekilnojamojo turto eksploatavimą, komunalines ir ryšių paslaugas atsiskaito su tiekėjais pagal atskiras sutartis (t. 3, b.l. 40, 46). Šios nustatytos aplinkybės patvirtina atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad apeliantas neturėjo jokio teisinio pagrindo administruoti viso bendrabučio tipo gyvenamojo namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų, nes tai nebuvo numatyta nei apelianto įstatuose, nei panaudos sutartyse, nei apelianto atžvilgiu nepriimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymas, kaip tai numatyta CK 4.84 straipsnio 2 dalyje.

20Apelianto argumentai, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta administravimo paslaugų sutartis, kaip tai numatyta LR Vyriausybės nutarimo 603 2.4 punkte, todėl ieškovas neturėjo teisinio pagrindo teikti administravimo paslaugas, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas laikosi nuomonės, kad administratorius nepradėjo vykdyti pareigų, nes ieškovas ir atsakovas, kuris iki administratoriaus paskyrimo vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, nepasirašė priėmimo-pardavimo akto. Kolegija su tokia apelianto nuostata nesutinka.

21Ieškovas, kaip administratorius veikia pagal Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A-788 patvirtintus Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 4.84 straipsnio 3 dalis), todėl administratoriaus veiklą reglamentuoja ir Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2002 m. birželio 1 d.) patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai. 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.3 punkte nurodyta, kad paskyrus administratorių, daugiabučio namo statytojas (užsakovas) arba už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą atsakinga butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius turi per mėnesį nuo sprendimo paskirti administratorių įsigaliojimo dienos perduoti valdyti paskirtajam administratoriui daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, nepanaudotas sukauptas lėšas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, teisės aktuose nustatytus daugiabučio namo statybos, techninės priežiūros, daugiabučiam namui ar keliems daugiabučiams namams priskirto žemės sklypo ir kitus su daugiabučiu namu susijusius dokumentus, sutartis, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų metinius ir ilgalaikius planus. Perdavimas įforminamas perdavimo aktu. Jį pasirašo perduodančiosios šalies atstovas arba jo įgaliotas atstovas ir paskirtasis administratorius arba jo įgaliotas atstovas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, turto perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, tačiau jau buvo minėta prieš tai, bendrabučio tipo gyvenamasis namas ( - ), nebuvo įkūręs nei bendrijos nei buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Apie Kauno miesto savivaldybės įsakymu bendrojo naudojimo patalpoms administratoriaus paskyrimą atsakovas žinojo ir to neneigia, tačiau bylos duomenimis, apeliantas sąmoningai trukdė ieškovui perimti bendrojo naudojimo patalpų priežiūrą, neįleisdavo darbuotojų apžiūrėti sanitarinių mazgų, šias aplinkybes patvirtino ir apelianto atstovas teismo posėdžio metu (t. 3, b.l. 75). Aplinkybes, kad atsakovas nepripažino ieškovo kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriumi patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ieškovas ne kartą kreipėsi į apeliantą dėl sutarties sudarymo, dėl sąskaitų apmokėjimo, dėl galimybės organizuoti statinio techninę priežiūrą, dėl pastato techninės dokumentacijos perdavimo (t. 1, b.l. 33-43), tačiau apeliantas su ieškovu nebendravo, sąskaitų neapmokėjo, dokumentų neperdavė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad akivaizdžiai ieškovui nebuvo galimybės perimti šių bendrojo naudojimo objektų dokumentacijos iš atsakovo, tinkamai prižiūrėti objektus. Teismas sutinka su išvada, kad atsakovas nepasinaudojo įstatyme numatytoms kitomis bendrojo naudojimo objektams valdyti formomis – nesteigė bendrijos, nesudarė jungtinės veiklos sutarties, tačiau faktiškai nepripažindamas paskirto administratoriaus niekada neginčijo ir administracinio akto, kuriuo ieškovas buvo paskirtas administruoti bendrabučio tipo gyvenamojo namo ( - ), bendro naudojimo objektus. Iš byloje esančių įrodymų visumos darytina išvada, kad ieškovas bendrojo naudojimo patalpas ( - ), faktiškai administravo (t. 1, b.l. 14-84). Taip pat šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja įmonės statinių priežiūros ir darbų vadovė R. M., kuri patvirtino, jog ieškovas pradėjo administruoti atsakovui priklausantį bendrabutį 2008 metų kovo mėnesį, sąskaitas buhalterija pradėjo išrašinėti 2008 metų rugpjūčio mėnesį. Liudytoja apklausta inžinierė – darbų vadovė I. S. paaiškino, kad iki Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl šio namo administravimo priėmimo jokia kita įmonė nebuvo atsakinga už jo administravimą. Jokių dokumentų ieškovas negavo, kadangi atsakovas ieškovo, kaip administratoriaus nepripažino, savivaldybė taip pat nieko neperdavė. Patvirtino, kad kartu su R. M. vykdo šio namo techninę priežiūrą, apžiūri namą, rašo apžiūros aktus, buvo atlikti vamzdžių keitimo darbai, organizavo gyventojų susirinkimus, darydavo ataskaitas. Nurodė, kad atsakovas ilgą laiką apskritai neįsileisdavo į šilumos mazgą ar kitas pagalbines patalpas, todėl jų įmonė neturėjo galimybių pilnai atlikti jiems priklausiusias funkcijas. Dėl anksčiau nurodytų teismo išvadų, atmestini apelianto argumentai, kad teismas netinkamai vertino Statinio techninės priežiūros žurnalą, kadangi ant titulinio lapo yra užrašyta, kad jis pradėtas 2009-03-19, o viduje įrašai daryti nuo 2008 metų.

22Kasacinis teismas, siekdamas formuoti vienodą ir nuoseklią teismų praktiką, yra ne kartą plačiai pasisakęs dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

23Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ant Statinio techninės priežiūros žurnalo viršelio užrašyta jo užvedimo data 2009-03-19, nedaro šio rašytinio įrodymo niekiniu. Be to šis rašytinis įrodymas nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Iš nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visumos, dėl kurių jau pasisakyta anksčiau, teisėjų kolegijos vertinimu ieškovas įrodė, jog jis administravo bendrabučio tipo gyvenamojo namo ( - ), bendrojo naudojimo objektus. Ieškovas ieškinį grindė atsakovui pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis (t. 1, b.l. 44-84, t. 3, b.l. 57-59) už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Apeliantas skolos dydžio neginčija, todėl kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako, o dėl ieškovo atliktų darbų, susijusių su pastato administravimu bei priežiūra, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartoja.

24Apibendrinat tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai ištyrė turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 263 str., 326 str.1d.1p.)

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

26apeliacinį skundą atmesti.

27Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.