Byla e2A-1520-577/2016
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. A

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bunasta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BPC Servisas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bunasta“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. A..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė BUAB „BPC Servisas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Bunasta“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais ab initio šalių sudarytus turto pirkimo-pardavimo sandorius: 2013-06-10 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovei parduotas automobilis Ford Transit FT100; 2013-06-10 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovei parduotas automobilis FIAT DUCATO; 2013-06-10 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovei parduotas automobilis Mersedes Benz; 2013-12-20 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EPI13-1330 (paaiškėjus, kad buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, ir šią sutartį), kuria atsakovei parduotas automobilis Renault Master; taikyti restituciją ir iš atsakovės ieškovei priteisti perleisto turto ekvivalentą pinigais – 7 530,12 Eur bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Ieškinyje nurodė, kad 2014-04-25 Vilniaus apygardos teismas nutartimi UAB „BPC Servisas“ iškėlė bankroto bylą. Administratorius nustatė, kad 2013-06-10 pirkimo-pardavimo sutartimis ir 2013-12-20 PVM sąskaita-faktūra Nr. EPI13-1330 ieškovas transporto priemones Ford Transit FT100, Fiat Ducato, Renault Master, Mersedes Benz už 26 000 Lt pardavė atsakovui. Ieškovo teigimu, ginčijamais sandoriais buvo pažeistos ieškovo ir jo kreditorių teisės, sandoriai prieštaravo ieškovo teisnumui (veiklos tikslams), todėl prašė juos pripažinti negaliojančiais CK 1.82 straipsnio ir 6.66 straipsnio pagrindu. Ieškinį grindė šiais argumentais:

82.1. Iki ginčijamų sandorių sudarymo ir jų sudarymo laikotarpiu ieškovas turėjo didelių finansinių sunkumų, buvo nemokus, tačiau turtą (transporto priemonės) panaudojo ne atsiskaitymui su kreditoriais, bet perleido kitai tuometinio ieškovo vadovo įmonei. Ginčijamais sandoriais ieškovo kreditoriams sutrukdyta patenkinti reikalavimus iš turto. Be to, tarp perduotų dokumentų nebuvo rasta įrodymų, jog su ieškovu pagal ginčijamus sandorius atsiskaityta, todėl, pasak ieškovo, sandoriais padidintas ieškovo nemokumas, ieškovas prarado materialųjį turtą ir patyrė 7530,12 Eur žalą. Sudarydamos ginčijamus sandorius abi šalys buvo nesąžiningos, žinojo ir turėjo žinoti, kad sandoris pažeis ieškovo ir ieškovo kreditorių teises. Tiek ieškovą, tiek atsakovą sandorių sudarymo metu atstovavo tas pats vadovas. Ieškovui nėra žinoma, kad būtų egzistavusi pagrįsta teisinė prievolė, suponavusi ginčijamų sandorių sudarymo būtinybę.

92.2. Ginčijami sandoriai prieštaravo ieškovo tikslams, nes jais perleistas turtas, kuris buvo būtinas vykdyti pagrindinę, įstatuose numatytą veiklą. Ginčijami sandoriai nebuvo ekonomiškai naudingi ieškovui, sudarydamas tokius sandorius ieškovo direktorius pažeidė pareigą siekti pelno.

102.3. Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, prašė taikyti restituciją – atlyginti ieškovui gauto turto vertę pinigais, kadangi restitucijos taikymas natūra yra iš dalies nebegalimas, negrąžintų ieškovo į pradinę padėtį.

113.

12Atsakovė UAB „Bunasta“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neįrodė visų actio Pauliana pagrindų pripažinti sandorius negaliojančiais, neįrodė, kad realiai ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių interesus bei kad šie sandoriai realiai prieštarauja įmonės veiklos tikslams. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

133.1. Atsakovė ketino nupirkti transporto priemonę Renault Master (apskaitytas mokėjimas, tačiau vėliau ši operacija anuliuota), o ieškovas išrašė ieškinyje minimą sąskaitą-faktūrą, tačiau tarp šalių šis sandoris neįvyko.

143.2. Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad kitų transporto priemonių pardavimo sandoriai pažeidė kreditorių interesus bei prieštaravo įmonės veiklos tikslams, nes transporto priemones ieškovas atsakovui pardavė už didesnę kainą, nei pats įgijo 2012 metais. Už transporto priemones buvo atsiskaityta. Tuo metu ieškovas nebuvo nemokumo būsenoje.

153.3. Ieškovė ignoruoja sandorių sudarymo metu susiklosčiusias faktines aplinkybes, dėl kurių buvo priimtas sprendimas parduoti transporto priemones. Ieškovė vykdė veiklą, susijusią su krovinių pervežimu, tačiau pagrindiniam partneriui nutraukus savo veiklą, ieškovei teko ieškoti alternatyvių veiklos vykdymo galimybių. Nuolat patiriant išlaidų dėl automobilių eksploatacijos, jų išlaikymo, nuspręsta juos parduoti. Gautos lėšos buvo panaudotos ieškovo kreditoriniams įsipareigojimams padengti. Transporto priemonių pardavimo sandoriai nepažeidė įmonės veiklos tikslų, jos ir kreditorių interesų.

164.

17Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad transporto priemonė Renault Master jam buvo parduota 2013-09-20, kurią trečiasis asmuo pardavė UAB „Baltijos realizacijos centras“. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėja kita civilinė byla, kurioje ieškovas iš trečiojo asmens prašo priteisti įmonės kasoje buvusias ir bankroto administratoriui neperduotas lėšas. Trečiojo asmens nuomone, ieškovas skirtingose bylose reikalauja priteisti tas pačias lėšas, siekia nepagrįstai praturtėti trečiojo asmens ir atsakovo šioje byloje sąskaita.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

185.

19Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiais ieškovės BUAB „BPC Servisas“ ir atsakovės UAB „Bunasta“ sudarytus turto pirkimo-pardavimo sandorius: 2013-06-10 pirkimo-pardavimo sutartį dėl automobilio Ford Transit FT100, identifikavimo Nr. ( - ), pardavimo; 2013-06-10 pirkimo-pardavimo sutartį dėl automobilio FIAT DUCATO identifikavimo Nr. ( - ), pardavimo; 2013-06-10 pirkimo-pardavimo sutartį dėl automobilio Mersedes Benz, identifikavimo Nr. ( - ), pardavimo ir 2013-12-20 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EPI13-1330, kuria atsakovui parduotas automobilis Renault Master, valstybinis Nr. ( - ). Taip pat ieškovui iš atsakovo priteisė 7530,12 Eur; iš ieškovo atsakovui priteisė 5824,33 Eur. Iš atsakovo valstybės naudai priteisė 225,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

206.

21Teismas atsižvelgė į teisminio nagrinėjimo metu J. A. pasisakymus, jog būdamas tiek UAB „BPC Servisas“ vadovu, tiek UAB „Bunasta“ vadovu bei akcininku, sudarė ginčijamus sandorius, siekdamas atgauti savo asmenines lėšas, kurias jis buvo sumokėjęs kaip darbo užmokestį UAB „BPC Servisas“ darbuotojams. Teismas padarė išvadą, kad ginčijamais sandoriais nebuvo siekiama atsiskaityti su kitais kreditoriais taip išvengiant bankroto, o vieno kreditoriaus - bendrovės vadovo interesams suteikiamas prioritetas ir patenkinamas jo kreditorinis reikalavimas, perleidžiant transporto priemones jo įsteigtai bendrovei. Teismas nustatė, jog ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu bendrovė turėjo kitų įsiskolinimų, tačiau sudarius pirkimo-pardavimo sandorius, su kreditoriais liko neatsiskaityta, todėl sprendė, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, ar įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Kadangi pardavus transporto priemones, buvo perleista didžioji dalis turėto turto, įmonė negalėjo vykdyti savo pagrindinės veiklos – teikti transporto paslaugas, o negalėjimas vykdyti pagrindinės veiklos, teismo nuomone, lemia skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles bei negali būti laikomu apdairiu, rūpestingu, atitinkančiu bendrovės tikslus elgesiu. Atsakovo argumentus, kad dėl sutarties su Vilniaus Akropolio baldų centru nutraukimo reikėjo parduoti visas transporto priemones, teismas vertino kaip neatitinkančius įprastos verslo praktikos.

227.

23Teismas atmetė atsakovo ir trečiojo asmens argumentus, kad transporto priemonės Renault Master atsakovas neįgijo. Teismo nuomone, 2013-12-20 PVM sąskaita-faktūra Nr. EPI13-1330, kuria atsakovui parduotas automobilis Renault Master, tiek atlikti daliniai mokėjimai pagal 2013-12-20 kasos pajamų orderį už visas parduotas transporto priemones patvirtina, jog sandoris buvo sudarytas, o 2014-06-30 atsakovo atliktas apmokėjimo už transporto priemonę Renault Master anuliavimas negali būti laikomas patvirtinimu, jog sandoris neįvyko.

248.

25Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog už parduotas transporto priemones atsakovas atsiskaitė. Pagal į bylą pateiktą 2013-12-20 kasos pajamų orderį Serija Nr.00118 atsakovas atsiskaitė tik iš dalies ir ženkliai vėliau nei buvo sudaryti sandoriai.

269.

27Teismas padarė išvadą, jog ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių interesus, bendrovė neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas, o byloje nustatytos visos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos sąlygos ginčo sandoriams pripažinti negaliojančiais. Vadovaudamasis CK 1.82 str., 6.66 str., reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais tenkino. Įvertinęs tai, kad dvi transporto priemonės yra išregistruotos, jų vertė dėl nusidėvėjimo ženkliai sumažėjusi, galimos didelės remonto išlaidos, kurios gali būti didesnės nei transporto priemonių rinkos vertė, restituciją taikė sumokant ekvivalentą pinigais, t. y. iš atsakovo ieškovui priteisiant perleisto turto ekvivalentą pinigais - 7530,12 Eur, o iš ieškovo atsakovui jo sumokėtus 5824,33 Eur.

28III.

29Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

306.

31Atsakovė UAB „Bunasta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „BPC Servisas“ pareikštą ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

326.1. Teismas, vertindamas tik dalį byloje esančių duomenų, padarė neteisingas išvadas, kad ieškovas atsakovui neva pardavė 4 automobilius. Pasak apelianto, transporto priemonės Renault Master (v.n. ( - )) atsakovas neįgijo; ji dar 2013-09-20 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduota trečiajam asmeniui J. A., kuris šią transporto priemonę pardavė UAB „Baltijos realizacijos centras“, šis automobilio pardavimas buvo registruotas VĮ „Regitra“. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek ieškovo, tiek ir atsakovo buhalterinę apskaitą tuo metu tvarkė viena įmonė, kurios ofisas buvo atskirai nuo šalių ofisų. Pasak apelianto, galimai dėl to įvyko tam tikras nesusikalbėjimas su buhalteriais dėl minėtos transporto priemonės tariamo pirkimo-pardavimo ir jo įforminimo. Paaiškėjus, kad apskaitoje yra padaryta klaida, buhalterinės apskaitos duomenys, iki ieškovui pareiškiant pretenzijas atsakovui, buvo koreguojami.

336.2. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas ir bylos įrodymų neatitinkančias išvadas, kad atsakovas už realiai įgytas transporto priemones pilnai neatsiskaitė. Atsakovas iš ieškovo įgijo 3 transporto priemones, o atsiskaitymą už jas patvirtina 2013-12-20 kasos pajamų orderis.

346.3. Realiai įvykę 3 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandoriai buvo naudingi įmonei, nepažeidė nei įmonės, nei jos kreditorių interesų. Transporto priemones ieškovas atsakovui pardavė už didesnę kainą, nei pats įgijo. Ieškovas pripažino, kad transporto priemonės buvo parduotos už rinkos kainą. Gautos lėšos buvo panaudotos įsiskolinimams padengti, darbuotojų darbo užmokesčiui apmokėti, tokiu būdu sumažinant įmonės įsiskolinimus.

356.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovo pagrindinė veikla yra transporto paslaugos. Realiai dėl pasikeitusių objektyvių aplinkybių 2013 metais ieškovo pagrindinė veikla buvo laikino sandėliavimo ir paskirstymo paslaugos. Įmonė buvo išsinuomojusi didelį sandėlį šiaurės miestelio teritorijoje (sutartis dėl patalpų nuomos buvo sudaryta su Ogmios centru), kur įmonė teikė laikino sandėliavimo paslaugas. Negaudama pakankamai pelningų užsakymų, bendrovė būtų patyrusi papildomas transporto priemonių išlaikymo sąnaudas, transporto priemonių vertė dar labiau sumažėtų. Pasak apelianto, tuo metu priimti įmonės veikloje sprendimai atitiko įmonės interesus, buvo paremti verslo logika, siekiant atsisakyti tuo metu nuostolingų krovinių transportavimo paslaugų ir susikoncentruoti prie tuo metu įmonės realiai vykdytos kitos pagrindinės veiklos, ko pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino.

366.5. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo trečiojo asmens J. A. duotus parodymus. Automobilių pardavimas nebuvo siejamas su įmonėje trečiojo asmens investuotų lėšų tariamu susigrąžinimu. Už 3 transporto priemones ieškovas gavo lėšas, kuriomis laisvai disponavo. Tai, pasak apelianto, paneigia skundžiamo sprendimo teiginius, kad neva ginčo sandoriais buvo suteiktas prioritetas trečiojo asmens J. A. (kaip kreditoriaus) interesams kitų kreditorių atžvilgiu. Atsakovas ginčo sandorių sudarymo metu nebuvo ieškovo kreditoriumi. Pažymi, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas nebuvo nemokumo būsenoje, todėl ieškovas turėjo teisę savo nuožiūra padengti vienų kreditorių reikalavimus, esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.

376.6. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neteisėtai, pažeisdamas procesines teisės normas ir netinkamai aiškindamas bei taikydamas materialiosios teisės nuostatas, ginčo sandorius pripažino negaliojančiais CK 1.82 str. ir 6.66 str. pagrindais bei nepagrįstai taikė restituciją. Teismas neatsižvelgė į visas byloje svarbias aplinkybes, netinkamai įvertino bylos įrodymus, nesiaiškino visų faktinių bylos duomenų ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

387. Ieškovas BUAB „BPC Servisas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo UAB Bunasta“ apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad:

397.1. Būtent atsakovas, teigdamas, jog iš viso sudaryti trys, o ne keturi sandoriai, kad šie sandoriai buvo naudingi ieškovui, kad atsakovas visiškai atsiskaitė bei kitas aplinkybes, turėjo įstatyminę pareigą jas įrodyti, tačiau to nepadarė.

407.2. Teismas pagrįstai vertino, kad vien aplinkybė, jog automobilis nebuvo registruotas atsakovo vardu, nereiškia, kad ginčijamas sandoris neįvyko. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad automobilio pardavimo sandoris tarp šalių įvyko. 2013-12-20 sąskaita į atsakovo apskaitą buvo įtraukta; be to, atsakovas transporto priemonę įtraukė į apskaitą kaip savo turtą, skaičiavo jos nusidėvėjimą. Pasak ieškovo, apeliantas nepagrįstai atsakomybę dėl 2013-12-20 PVM sąskaitos - faktūros išrašymo ir ginčo sandorio užfiksavimo atsakovo apskaitoje siekia perkelti buhalterines paslaugas teikusiai įmonei, nes į pagal 2012-04-25 Buhalterinių paslaugų sutartį Nr. 120425/1, teikiamų paslaugų apimtį nebuvo įtrauktas pirminių apskaitos dokumentų išrašymas, tik jų registravimas, gavus iš kliento, todėl tiek sąskaita - faktūra, tiek jos apmokėjimui išrašytas kasos dokumentas buvo parengti būtent ieškovo, kuriam tuo metu vadovavo J. A.. Atkreipė dėmesį, kad kasos pajamų orderyje, kuris pasirašytas paties trečiojo asmens, ir kuriuo iš dalies apmokėta už visas parduotas transporto priemones, aiškiai nurodyta, už ką yra mokama. Atsakovas pagal ginčo sandorius sumokėjo tik 20110,23 Lt, tačiau įrodymų apie tai, kad atliko mokėjimą ir likusiai 5 889,77 Lt sumai, atsakovas nepateikė.

417.3. Kadangi pagal ginčijamus sandorius pilnai neatsiskaityta, šiais sandoriais sumažinta ieškovo turto vertė, padidintas nemokumas, ir tai leidžia konstatuoti buvus ieškovo ir jo kreditorių teisių pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad sandoriai, kuriais perleista didžioji dalis ieškovo ilgalaikio turto, lėmė, jog ieškovas nebegalėjo vykdyti savo pagrindinės veiklos ir tuo pačiu prievolių kreditoriams. Nors apeliaciniame skunde atsakovas nesutiko, jog sandoriai sudaryti ieškovui esant nemokiam, šiai savo pozicijai pagrįsti nepateikė jokių konkrečių įrodymų.

427.4. Teismas pagrįstai vertino ir tai, kad pagal ginčijamus sandorius atsiskaityta žymiai vėliau, todėl ieškovas ilgą laiką neturėjo nei turto, nei lėšų už jį, taip pat, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nenurodė konkrečių kreditorių, su kuriais neva atsiskaityta iš gautų lėšų.

437.5. Apeliantas ir trečiasis asmuo objektyviais įrodymais nepagrindė teiginių, kad 2013 metais ieškovo pagrindinė veikla buvo laikino sandėliavimo ir paskirstymo paslaugos.

447.6. Ieškovo nuomone, teismas tinkamai interpretavo trečiojo asmens paaiškinimus, kaip įrodančius, kad ginčijami sandoriais siekta asmeninės, bet ne ieškovo ir jo kreditorių, naudos, tai patvirtina ne tik lingvistinis pasisakymų aiškinimas, bet ir sisteminis visos bylos medžiagos vertinimas.

457.7. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė apelianto skunde nurodytų procesinės teisės normų, tinkamai aiškino ir vertino visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ginčijami sandoriai pažeidė ieškovo ir jo kreditorių interesus, kad egzistuoja ir kitos sandorių pripažinimo negaliojančiais sąlygos.

468.

47Trečiasis asmuo J. A. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

489.

49Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5010. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi UAB „BPC Servisas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „SBS Legale“. Pagal bankroto administratoriui perduotus įmonės dokumentus nustatyta, kad 2012-12-31 bendrovės ilgalaikį turtą sudarė penkios transporto priemonės: Ford Transit FT100, v.n. ( - ) Fiat Ducato, v.n. ( - ) Renault Master, v.n. ( - ), Mersedes Benz, v.n. ( - ) ir krovininis automobilis Iveco 35C10. 2013 m. birželio 10 d. Transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartimis automobilius Ford Transit FT100 (už 7000 Lt), Fiat Ducato (už 2000 Lt) bei Mersedes Benz (už 1000 Lt) ieškovas UAB „BPC servisas“ pardavė atsakovui UAB „Bunasta“. 2013 m. gruodžio 20 d. ieškovas (pardavėjas) taip pat išrašė atsakovui (pirkėjui) PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EPI13-1330 už automobilį Renault Master ( - ) (16 000 Lt). Kasos pajamų orderio pajamų kvitas patvirtina, kad 2013 m. gruodžio 20 UAB „Bunasta“ sumokėjo UAB „BPC Servisas“ už nupirktus automobilius 20 110,23 Lt (5 824,33 Eur), nurodydamas, kad mokama pagal dokumentą Nr. 2013/06/10 – 1110,23 Lt, Nr. 2013/06/10/1-1000 Lt, Nr. 2013/06/10/2-2000 Lt bei Nr. EPI131330 – 16 000 Lt.

5111. Ieškovė BUAB „BPC Servisas“, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais minėtų transporto priemonių pirkimo – pardavimo sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnyje bei 1.82 straipsnyje numatytais pagrindais bei taikyti restituciją, iš atsakovo priteisiant perleisto turto ekvivalentą pinigais – 7 530,12 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą. Teigia, kad teismas nesiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių, neatsižvelgė į ginčo sandorių metu susiklosčiusias faktines aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus, prieštaringas išvadas grindė nenuosekliais bylos duomenimis, prielaidomis bei ieškovo subjektyviais aiškinimais.

52Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu

5312. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises, 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas c. b. Nr. 3K-P-311/2012).

5413. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos įstatyme įtvirtintos actio Pauliana sąlygos ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais. Apeliantas teigia, kad transporto priemonių pardavimas nepažeidė įmonės bei jos kreditorių interesų, nes atsakovui buvo parduotos ne keturios, o trys transporto priemonės; jos parduotos už didesnę kainą, nei ieškovas pats įsigijo; be to, už šiuos automobilius atsakovas visiškai atsiskaitė.

5514. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008, 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015).

5615. Nagrinėjamu atveju, ieškovas įrodinėjo, kad kreditorių teisės buvo pažeistos, kadangi bendrovės turtas buvo panaudotas ne atsiskaitymui su kreditoriais, bet perleistas atsakovui, t. y. kitai tuometinio bendrovės vadovo įmonei. Taip pat teigia, kad atsakovui iš dalies neatsiskaičius, ginčijamais sandoriais sumažinta ieškovo turto vertė, padidintas nemokumas.

5716. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas pagrįstai akcentuoja aplinkybę, jog tarp šalių buvo sudarytas atlygintiniai sandoriai. Šiuo atveju ieškovas neįrodinėja, kad ginčo transporto priemonės parduotos už mažesnę, nei rinkos, kainą. Priešingai, ieškinyje teigiama, kad bendrovė ir atsakovas nustatė kainas, atitinkančias realią turto vertę sandorių sudarymo metu, ir ieškovo nuomone, būtent tokios vertės turtas perleistas (ieškinio pastraipa Nr. 20). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tai esminė aplinkybė, paneigianti kreditorių teisių pažeidimą, vertinant ją CK 6.66 straipsnio aspektu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011 yra nurodęs, kad skolininkui pardavus turtą už rinkos kainą ir gavus ekvivalentinę pinigų sumą, gali būti pripažįstama, kad kreditorių teisės nebuvo pažeistos. Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovė buvo ieškovės kreditorė, ir kad ieškovė, sudarydama ginčo sandorius, tokiu būdu su ja atsiskaitė. Priešingai, iš bylos duomenų, už perleistas transporto priemones atsakovė 2013 m. gruodžio 20 d. atliko mokėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog sandorio netinkamo įvykdymo faktas nesudaro pagrindo spręsti dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 6.66 str. nuostatas. Ieškovė, manydama, kad atsakovė nevisiškai atsiskaitė pagal ginčo sutartis, turi galimybę ginti savo pažeistas teises kitu būdu, t.y. prašydama priteisti skolą pagal sudarytus sandorius. Be to, ieškovui neneigiant, kad transporto priemonės buvo parduotos už rinkos kainą, pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, jog buvo siekiama parduoti automobilius kitais rinkoje būdingais būdais, neturi reikšmės.

5817. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį atsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo J. A. teismo posėdžio metu pripažino, kad transporto priemones pardavė savo įmonei, siekdamas atgauti asmenines lėšas, todėl padarė išvadą, kad šiais sandoriais nebuvo siekiama atsiskaityti su kitais kreditoriais, taip išvengiant bankroto, o vieno kreditoriaus – bendrovės vadovo - interesams buvo suteiktas prioritetas ir patenkinamas jo kreditorinis reikalavimas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai interpretavo trečiojo asmens duotus parodymus. Pabrėžė, kad atsakovė nebuvo ieškovės kreditorė, o trys transporto priemonės perėjo atsakovės, kaip juridinio asmens, nuosavybėn. Be to, už minėtus automobilius ieškovė gavo lėšas, kuriomis laisvai disponavo.

5918. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto pozicijai, kad jo nurodyti argumentai paneigia teismo sprendimo teiginius, jog ginčo sandoriais buvo suteiktas prioritetas trečiojo asmens interesams. Byloje esančių įrodymų nepakanka minėtai pirmosios instancijos teismo išvadai patvirtinti. Sandoriai sudaryti su kitu juridiniu asmeniu (o ne su jo vadovu, kaip fiziniu asmeniu), ieškovė nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad sandoriuose įtvirtintos nesąžiningos sąlygos, pagal kurias naudą gautų būtent trečiasis asmuo. Byloje nenustatyta, kad transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandorių kaina neatitiko rinkos kainos. Teisėjų kolegijos nuomone, piniginių lėšų, ieškovo gautų už parduotas transporto priemones, panaudojimo klausimas nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant šioje byloje pareikštus reikalavimus dėl sandorių nuginčijimo ieškinyje nurodytais pagrindais. Piniginių lėšų panaudojimas yra kitas veiksmas, kuris nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas (nėra šios bylos dalykas). Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, ar įmonės mokumas nedidėjo ar nepakito, nes sudarius ginčijamus sandorius su jų sudarymo metu buvusiais kreditoriais liko neatsiskaityta.

6019. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog ginčijami sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises, atsižvelgdama į tai, kad nenustatyta viena iš būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį.

61Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu

6220. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t.y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją, ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ir (ar) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privačiojo juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais, pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011; 2016 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016).

6321. CK 1.82 straipsnio taikymas (egzistuojant visoms šio straipsnio taikymui svarbioms aplinkybėms) pateisinamas, jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose ir teismas konstatuoja aiškų, akivaizdų sandorio nenaudingumą, o tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorio negaliojimo pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Tai, ar sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas, žalingas privačiam juridiniam asmeniui, ar tokio sandorio palikimas galioti reiškia aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių, vertina teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Jei privataus juridinio asmens tikslas yra siekti pelno, net ir neatlygintinas sandoris ne visada prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslui, jei įrodoma ir nustatoma, kad iš tokio sandorio juridinis asmuo gavo arba galėjo gauti kitokią adekvačią naudą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).

6422. Ieškovė ieškinyje teigė, kad ginčijami sandoriai prieštaravo bendrovės tikslams, nes jais perleistas turtas, kuris buvo būtinas vykdyti pagrindinę, įstatuose numatytą veiklą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pardavus transporto priemones įmonė negalėjo vykdyti pagrindinės veiklos – teikti transporto paslaugas, kas lemia skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles; laikė, kad toks elgesys negali būti laikomas apdairiu, rūpestingu, atitinkančiu bendrovės tikslus; ginčijamus sandorius pripažino negaliojančiais ir vadovaujantis CK 1.82 straipsnio pagrindu. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismo išvados neatitinka byloje esančių objektyvių įrodymų. Dėl pasikeitusių aplinkybių 2013 metais ieškovo pagrindinė veikla buvo laikino sandėliavimo ir paskirstymo paslaugos, todėl nesutinka, kad transporto priemonių pardavimo sandoriai prieštaravo įmonės interesams bei veiklos tikslams. Nurodė, kad nesudariusi ginčijamų sandorių ir negaudama pelningų užsakymų, patirtų papildomas transporto priemonių išlaikymo sąnaudas, o laikui bėgant automobilių vertė dar labiau sumažėtų.

6523. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė nebegalėjo vykdyti veiklos ar ji tapo nuostolinga būtent dėl ginčijamų sandorių sudarymo, t. y. dėl transporto priemonių pardavimo. Atsižvelgiant į ginčo sutarčių objektą, pats pardavimo faktas, už parduodamą turtą gaunant to daikto rinkos vertę atitinkančią kainą, savaime neapriboja įmonės veiklos. Apeliantas akcentuoja, kad dėl pasikeitusių aplinkybių (Vilniaus Akropolio baldų centrui, kuris, kaip nurodo atsakovas, buvo pagrindinis įmonės užsakovas, nutraukus veiklą), buvo priimtas sprendimas dėmesį sukoncentruoti įmonės vykdytoje sandėliavimo paslaugų teikimo srityje. Ieškovo į bylą pateiktas įrodymas – AB „Ogmios centras“ ieškovui 2013-07-16 pranešimas - iš dalies patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes apie ieškovo alternatyvių veiklos vykdymo galimybių paieškas, naujai išsinuomotas patalpas (2013 m. vasario 22 d. bei 2013 m. kovo 1 d. sutartys), bei tai, kad ši veikla buvo nuostolinga. Iš minėto pranešimo turinio matyti, kad dar iki transporto priemonių pardavimo už patalpų nuomą susidarė įsiskolinimas (skola pagal 2013-03-18, 2013-04-03, 2013-05-03 bei 2013-06-03 išrašytas PVM sąskaitas-faktūras). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl transporto priemonių pardavimo įmonė negalėjo vykdyti pagrindinės veiklos, kas lėmė nesugebėjimą vykdyti prievoles, laikytina nepagrįsta.

6624. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė taip pat nurodo, kad teismų praktikoje vertinama, kad esminės dalies veikloje naudojamo turto pardavimas negali būti traktuojamas kaip apdairus ir protingas, atitinkantis bendrovės veiklos tikslus veikimas, siekiant pagerinti įmonės ūkinę finansinę būklę, ypač kai šalių veiksmai po sandorių sudarymo leidžia daryti išvadą, jog dėl to įmonė apribojo galimybes gauti pelną iš pagrindinės savo veiklos, bet ir patyrė nuostolius (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės nurodytos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra skirtingos, todėl tokia Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje padaryta išvada negali būti taikoma šioje byloje. Ieškovo cituojamoje nutartyje nustatyta, kad sandoris akivaizdžiai viršijo normalią gamybinę-ūkinę riziką; be to, parduotą objektą įmonė ir toliau naudojo, po sandorio sudarymo dėl jo dalies sudarė nuomos sutartį; be to, ieškovės minimoje byloje buvo duomenys, kad įmonės vadovams iškelta baudžiamoji byla už veikas, tarp kurių minimas ir prašomo pripažinti negaliojančiu sandorio sudarymas ir pan.; skiriasi sandorio objektai, jų vertė. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad įmonė veiklos negalėjo vykdyti dėl transporto priemonių pardavimo, ir kad būtent dėl jų pardavimo patyrė nuostolių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad be ginčijamais sandoriais parduotų automobilių, UAB „BPC Servisas“ 2012-12-31 duomenimis turėjo dar vieną krovininį automobilį – Iveco 35C10.

6725. Taigi, apibendrinus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad ieškovo reikalavimai pripažinti ginčijamus sandorius CK 6.66 straipsnyje bei CK 1.82 straipsnyje numatytais pagrindais yra nepagrįsti; be to, byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad tarp šalių automobilio Renault Master pirkimo-pardavimo sandoris faktiškai įvyko.

6826. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

6927. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė visų actio Pauliano taikymo sąlygų ginčo sandoriui, taip pat neįrodė, kad yra CK 1.82 straipsnyje nurodytas pagrindas ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 178 str.). Teismas pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes neturi pagrindo spręsti dėl ginčo sandorių negaliojimo ieškovės nurodytais pagrindais, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų

7028. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetus, atitinkamai naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovui priteistas 225,90 Eur žyminis mokestis.

71Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

72Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BPC Servisas“ ieškinį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. 1.... 5. Ieškovė BUAB „BPC Servisas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei... 6. 2.... 7. Ieškinyje nurodė, kad 2014-04-25 Vilniaus apygardos teismas nutartimi UAB... 8. 2.1. Iki ginčijamų sandorių sudarymo ir jų sudarymo laikotarpiu ieškovas... 9. 2.2. Ginčijami sandoriai prieštaravo ieškovo tikslams, nes jais perleistas... 10. 2.3. Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, prašė taikyti... 11. 3.... 12. Atsakovė UAB „Bunasta“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti,... 13. 3.1. Atsakovė ketino nupirkti transporto priemonę Renault Master (apskaitytas... 14. 3.2. Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad kitų transporto priemonių... 15. 3.3. Ieškovė ignoruoja sandorių sudarymo metu susiklosčiusias faktines... 16. 4.... 17. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. A. su... 18. 5.... 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį... 20. 6.... 21. Teismas atsižvelgė į teisminio nagrinėjimo metu J. A. pasisakymus, jog... 22. 7.... 23. Teismas atmetė atsakovo ir trečiojo asmens argumentus, kad transporto... 24. 8.... 25. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog už parduotas transporto priemones... 26. 9.... 27. Teismas padarė išvadą, jog ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių... 28. III.... 29. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 30. 6.... 31. Atsakovė UAB „Bunasta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 32. 6.1. Teismas, vertindamas tik dalį byloje esančių duomenų, padarė... 33. 6.2. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas ir bylos įrodymų... 34. 6.3. Realiai įvykę 3 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandoriai buvo... 35. 6.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime... 36. 6.5. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas neteisingai... 37. 6.6. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neteisėtai,... 38. 7. Ieškovas BUAB „BPC Servisas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo UAB... 39. 7.1. Būtent atsakovas, teigdamas, jog iš viso sudaryti trys, o ne keturi... 40. 7.2. Teismas pagrįstai vertino, kad vien aplinkybė, jog automobilis nebuvo... 41. 7.3. Kadangi pagal ginčijamus sandorius pilnai neatsiskaityta, šiais... 42. 7.4. Teismas pagrįstai vertino ir tai, kad pagal ginčijamus sandorius... 43. 7.5. Apeliantas ir trečiasis asmuo objektyviais įrodymais nepagrindė... 44. 7.6. Ieškovo nuomone, teismas tinkamai interpretavo trečiojo asmens... 45. 7.7. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė apelianto skunde nurodytų... 46. 8.... 47. Trečiasis asmuo J. A. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė. 48. 9.... 49. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 50. 10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 51. 11. Ieškovė BUAB „BPC Servisas“, atstovaujama bankroto administratoriaus,... 52. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu... 53. 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra... 54. 13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad... 55. 14. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių... 56. 15. Nagrinėjamu atveju, ieškovas įrodinėjo, kad kreditorių teisės buvo... 57. 16. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas pagrįstai akcentuoja... 58. 17. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį atsižvelgė į tai,... 59. 18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto pozicijai, kad jo... 60. 19. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad... 61. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu... 62. 20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad siekiant nuginčyti... 63. 21. CK 1.82 straipsnio taikymas (egzistuojant visoms šio straipsnio taikymui... 64. 22. Ieškovė ieškinyje teigė, kad ginčijami sandoriai prieštaravo... 65. 23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra įrodymų, iš... 66. 24. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė taip pat nurodo, kad teismų... 67. 25. Taigi, apibendrinus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad ieškovo... 68. 26. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl... 69. 27. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 70. 28. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos... 71. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 72. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti...