Byla 1-195-1005/2019
Dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y., nepakankamos erekcijos, tokiais veiksmais D. T. pasikėsino išžaginti S. M. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje

1Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas, sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Juozainiui, kaltinamajam D. T. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, nukentėjusiajai S. M. ir jos atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, uždarame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T., a. k. ( - ) gimęs ( - ), ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu ( - ), nevedęs, dirbantis UAB ( - ) staliumi – staklininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3D. T. 2018 m. spalio 26 d. apie 18 val., nukentėjusiosios S. M. namuose, adresu ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, o būtent, pastūmė S. M. ant lovos, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, po to, numovęs jos kelnes ir apatines kelnaites, užgulęs ją savo kūnu bandė įvesti varpą nukentėjusiajai į makštį, kišo savo pirštus nukentėjusiajai į makštį, tačiau lytinio santykiavimo jam pradėti nepavyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y., nepakankamos erekcijos, tokiais veiksmais D. T. pasikėsino išžaginti S. M. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje.

4Teisiamojo posėdžio metu D. T. parodė, kad kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažįsta iš dalies ir gailisi. Pripažįsta, kad seksualiai prievartavo S. M., tačiau jos tikrai neišžagino, t. y., per prievarta su S. M. lytinio akto neatliko. 2018-10-26 18 val. grįžo namo iš darbo, jau buvo vartojęs alkoholio, jautėsi apsvaigęs. Namuose buvo tėvas J. T. ir kaimynė S. M.. Su ja išgėrė pusę „puslės“ sidro. Tada S. M. jo paprašė eiti pas ją į namus paieškoti alaus. Tokio S. M. prašymo tėvas J. T. negirdėjo, kadangi buvo nuėjęs miegoti. Tada jis ir S. M. nuėjo pas ją į namus. Pas S. M. išgėrė po stiklinę sidro ir bendravo gal pusvalandį. S. M. buvo nelabai blaivi, kadangi kai ji būna išgėrusi daug šneka. S. M. pradėjo kalbėti, kad pas ją intymioje vietoje „trys plaukai“. Jis paprašė S. M. parodyti tuos „tris plaukus“. S. M. pradėjo mautis kelnes, ji neprašė, kad jis padėtų numauti kelnes. Tada jam sukilo noras lytiškai santykiauti su S. M.. Jis nuvedė S. M. prie lovos ir pargriovė ant lovos, bet S. M. nemušė. Numovė S. M. kelnes ir pats nusimovė kelnes. S. M. priešinosi, muistėsi, bandė išsivaduoti, bandė šaukti, todėl jis užgulė ją savo svoriu ir S. M. užspaudė ranka burną. Suprato, kad tai, ką daro S. M. nepatiko, t. y., kad veiksmus prieš S. M. daro per prievartą. Kadangi buvo neblaivus, jam „nestovėjo“ lytinis organas ir jis neatliko lytinio akto. Jam sperma nebuvo išsiveržusi. Nežino, kodėl S. M. teigia, kad lytinis aktas buvo. Neneigia, kad galėjo su savo lytiniu organu liestis prie S. M. lytinių organų, bandydamas įkišti savo lytinį organą S. M. į makštį. S. M. į makštį kišo pirštus. Toks nepavykęs aktas truko gal 10 – 15 minučių. S. M. visą laiką buvo sąmoningą ir sakė „liaukis“. Jam išeinant iš namų S. M. pasakė „už cielkos pralaužimą, žinai kas gresia“. Parodo, kad dar tą pačią dieną suprato, ką padarė. Blaivus taip nebūtų daręs, patvirtina, kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Kai S. M. grįžo iš ligoninės, nuėjo pas ją ir atsiprašė atsiklaupęs ant kelių. Dalį žalos S. M. atlygino, dirba ir toliau stengsis atlyginti jai padarytą žalą. Teismo posėdžio metu pagarsinus D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 88), D. T. parodė, kad savo lytinį organą tik bandė įkišti S. M. į makštį, tačiau įkišęs nebuvo.

5Ikiteisminio tyrimo metu D. T. įteikus pranešimą apie įtarimą, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalyje, padarymo, 2018-11-06 apklausos metu D. T. parodė, kad kuo yra įtariamas supranta, savo kaltę pripažįsta visiškai. S. M. pažįsta nuo gimimo, yra kaimynai, santykiai draugiški, geri, padeda jai prie ūkio ir pan. Gyvena ( - ), kartu su savo tėvu J. T.. 2018-10-26 apie 17 val. pas juos atėjo S. M.. S. M. atėjo nedaug išgėrusi. Ji atėjo tikėdamasi, kad jie duos jai išgerti. Kai S. M. užgeria tiesiog vaikšto po namus, kad duotų jai kas nors išgerti. Taip buvo ir spalio 26 dieną. S. M. atėjus jo tėvas miegojo, jis tik buvo grįžęs į namus iš darbo. Buvo nedaug išgėręs. Turėjo sidro, kurį su S. M. kartu gėrė jo namuose. Apie 18 valandą S. M. jo paprašė eiti pas ją į namus ir padėti surasti plastikinį butelį alaus. Jis pasiėmė nebaigtą išgerti sidro butelį ir išėjo pas S. M.. Nuėję pas S. M. alaus neieškojo, iš karto išgėrė po vieną stiklinę sidro. Sidrą gėrė svetainėje. Begeriant S. M. pradėjo sakyti, kad ją kažkuris kaimynas apvagino, t. y., sakydamas, kad ji iš jo pavogė 3 eurus. Kuris kaimynas ją apvagino S. M. neminėjo. Po to, S. M. pradėjo pasakoti, kad kaimynas, kuris ją apvagino apie ją kalba, kad ant jos lytinių organų yra trys plaukai. Iš smalsumo S. M. paprašė nusimauti kelnes ir parodyti kiek yra pas ją plaukų. Ji atsistojo nuo lovos, atsisegė ir nusimovė kelnes, kelnaites ir parodė savo lytinius organus. Rodydama S. M. pasakė „pažiūrėk, pas mane ne trys plaukai“. Matydamas iki pusės nuogą S. M. staiga užsinorėjo lytiškai santykiauti su S. M., todėl ją pastūmė ant lovos. S. M. nugriuvo ant nugaros, jis ją užgulė visu kūnu. S. M. pradėjo šauktis pagalbos, jis delnu uždengė jai burną ir liepė nešaukti. S. M. bandė išsilaisvinti, muistėsi, rankomis jam kelis kartus davė per galvą. Nustumti jo jai nepavyko, nes jis už ją fiziškai stipresnis. Jis ją užgulęs viena ranka laikė jos rankas, kad nesimuistyti, kita ranka lietė jos lytinius organus ir pirštus kišo S. M. į makštį. Po to, vis dar užgulęs S. M. nusimovė savo kelnes ir apatines kelnaites žemiau kelių. Kai nusimovė kelnes ir kelnaites jo lytinis organas nebuvo erekcijos būsenoje. Tikėjosi, kad liesdamas bei kišdamas savo lytinį organą S. M. į makštį jis sukietės ir galės atlikti lytinį aktą. Savo lytiniu organu prie S. M. lytinių organų lietėsi ir kišo savo lytinį organą jai į makštį kelis kartus. S. M. neprašė, kad ji liestų jo lytinį organą. S. M. visą laiką muistėsi, bandė nustumti ir pan. Jo lytinis organas nesukietėjo, todėl su S. M. lytiškai nesantykiavo. Tai truko apie 20 min. Matydamas, kad jo lytinis organas nesukietėja ir lytinio akto atlikti nepavyks, atsikėlė nuo S. M., apsimovė kelnes, apatines kelnaites ir išėjo namo. Išeidamas sidrą pasiėmė. Jam išeinant S. M. pasakė, kad ar žinai kiek kainuoja „celkos“ pralaužimas. Ką jinai turėjo galvoje nežino, neklausė. Iki lapkričio 3 dienos su S. M. nebendravo, kieme matė ją vaikštančią, nesisveikino, jam buvo gėda dėl savo veiksmų. Lapkričio 3 d. apie 6.30 val. S. M. kieme pamatė stovintį policijos automobilį. Po kurio laiko pas S. M. atvyko greitosios pagalbos automobilis. Įtarė, kad policiją ir greitoji pas S. M. atvažiavo dėl jo veiksmų, todėl pas S. M. paklausti kas atsitiko nėjo. Jam buvo neramu, todėl lapkričio 3 d. apie 16 val. paskambino S. M. marčiai L. S. ir paklausė kas atsitiko S. M.. L. S. jam atsakė trumpai, ką abu prisidirbot tą ir turėkit. Iš L. suprato, kad S. M. papasakojo kas įvyko jos namuose spalio 26 dieną. Po pokalbio su L. nuėjo pas S. M. paklausti, kodėl parašė pareiškimą. S. M. pradėjo verkti, buvo nepatenkinta, kad su ja taip pasielgė. S. M. kelis kartus atsiprašė už savo elgesį, klūpėdamas ant kelių. Ji jam neatleido, sakė pažiūrės. Pas S. M. pabuvo ne ilgiau nei 10 minučių ir išėjo namo. Nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, mano tai turėjo įtakos ir jo girtumas. (b. l. 87-88)

6Ikiteisminio tyrimo metu D. T. įteikus pranešimą apie įtarimą, dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, padarymo, 2018-12-19 apklausos metu D. T. parodė, kad dėl išžaginimo neprisipažįsta, o dėl seksualinio prievartavimo prisipažįsta visiškai. Dėl seksualinio prievartavimo išsamius parodymus yra davęs, papildomai neturi ką pasakyti. Dėl išžaginimo neprisipažįsta ir gali paaiškinti, kad su S. M. norėjo atlikti lytinį aktą natūraliu būdu, tačiau dėl girtumo jo lytinis organas nesukietėjo ir jo įkišęs S. M. į makštį nebuvo. Neįkišo, nes jis nebuvo sukietėjęs ir įkišti jam nepavyko. Savo lytiniu organu lietėsi prie S. M. lytinių lūpų. Tai truko apie 5-10 minučių. Kadangi nesigavo lytiškai santykiauti su S. M. natūraliu būdu, todėl norėdamas pasitenkinti kišo savo pirštus jai į makštį. Kišdamas pirštus S. M. į makštį tenkinosi apie 5-10 minučių. 2018 m. spalio mėnesio pradžioje iš ( - ) kaimo gyventojų, dabar tiksliai negali pasakyti iš kokio asmens girdėjo kalbas, kad S. M. jį kaltina DVD grotuvo vagyste. Kadangi iš S. M. DVD grotuvo nevogė, pyko ant jos ir jai atėjus pas juos į namus, jo tėvui girdint, jos paklausė, kodėl jį kaltina DVD grotuvo vagyste. S. M. į tai nieko neatsakė, lyg būtų negirdėjusi, ko klausė. Daugiau apie tai su ja nekalbėjo. Jo ir S. M. kalba apie DVD grotuvo vagystę nėra susijęs su įvykiu, kuriuo yra kaltinamas. Jo ir S. M. pokalbis apie DVD grotuvo vagystę buvo gerokai anksčiau prieš įvykį. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Daugiau neturi ką pasakyti. (b. l. 96-97)

7Nukentėjusioji S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo ketvirtadienį, po „visų šventės“. Pas ją į namus atėjo kaimynas J. T., kuris ją pakvietė į svečius išgerti degtinės „čerkos“. Parodo, kad su kaimynais T. sutaria gerai, padeda jiems ūkio darbuose, geria kavą. Pakviesta nuėjo pas J. T. ir ten išgėrė „čerką“. Po to, iš darbo grįžo D. T., kuriam J. T. pasakė, kad ji D. T. „apvagino“. Panaši kalba buvo, bet ji nebuvo įvardinusi, kad vagis yra D. T.. Pas ją niekas nesilankydavo tik D. T., ir kai iš namų dingo „dėžė prie televizoriaus“ ji J. T. sakė, kad „( - ) yra vagių“. Parodo, kad tą dieną su D. T. ji alkoholio negėrė. Kadangi D. T. persiūto dėl „apvaginimo“, ji išbėgo namo. D. T. ją nusekė paskui, nors ji jo pas save nekvietė. Pas ją namuose D. T. iš užpakalio stūmė ant lovos ir parvertė. Po to, D. T. ją užgulė savo kūnu, kad ji net negalėjo pajudėti, negalėjo priešintis, tada jis jai uždėjo ranką ant burnos. D. T. nusimovė savo kelnes ir įkišo jai į makštį lytinį organą, įvyko lytinis aktas. Paskui D. T. ilgai pirštais „darbavosi“. Po to, kai D. T. išėjo, ji užrakino namus ir atsigulė, nes buvo vakaras. Nuo išgerto alkoholio nebuvo apsvaigusi, buvo apsvaigusi nuo išžaginimo. Kitą dieną po įvykio namie dirbo kasdienius darbus. Parodo, kad jai pradėjo labai skaudėti „visose vietose“, ji negalėjo miegoti naktimis. Į policiją kreipėsi baigiantis savaitei, kadangi gyvena viena ir bijojo D. T.. Ryte paskambino marčiai L. ir paklausė, koks policijos numeris. Marčiai telefonu papasakojo, kad D. T. ją išžagino būdamas „biškį pagėręs“, aiškino, kad jai viską skauda. Marti laikotarpiu nuo įvykio iki policijos atvykimo nebuvo pas ją atvažiavusi į namus. Pas ją atvažiavo pareigūnė ir pareigūnas. Pareigūnė jos parodymus rašė kambaryje prie stalo. Tada įvykį geriau atsiminė ir papasakojo, kaip viskas buvo. Pareigūnei pasakė, kad buvo išžaginta. Pareigūnė prašė parodyti kelnes ir patalynę, bet ji pasakė, kad kitą dieną viską išskalbė, nes palaiko švarą. Parodo, kad jos kelnės buvo „pokruvinės“, kraujas buvo iš jos lytinių organų. Sužalojimus D. T. jai padarė su savo lytiniu organu, po to su pirštais. Parodo, kad išžaginimas yra tada, kai vyras savo organą įveda moteriai. Žodžio „prievartavimas“ nežino, tokį žodį girdi pirmą kartą. D. T. meluoja, kad ji pati nusimovė kelnes. D. T. ją stumdamas užgavo į lovos kampą, taip pat, spausdamas keliais padarė sužalojimą dešinėje pusėje, šlaunyje. Policija sužalojimus nufotografavo. Buvo atvažiavusi greitoji, kuri ją išvežė į Panevėžį. Gydytojas sužalojimų jos lytiniuose organuose nerado, nes jau savaitė buvo praėjusi po įvykio. Gydytojas jai išrašė geriamų ir leidžiamų vaistų, kuriuos dar dabar vartoja. Jai padarytą neturtinę žalą vertina 15000 Eur. Visą gyvenimą buvo tvarkinga ir padori moteris, o senatvėje buvo išniekinta, tapo žmonių pajuokos objektu, jai buvo sutrikdyta sveikata, po įvykio ilgai juto skausmą. Po to, kai atvažiavo policija, pas ją kitą dieną buvo atėjęs D. T. ir atsiklaupęs ant kelių atsiprašinėjo, prašė dovanoti, atsiimti pareiškimą iš policijos. Teismo posėdžio metu pagarsinus S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 20), S. M. parodė, kad D. T. atliko veiksmus ir dingo iš jos namų, ji girdėjo, kaip jis daro virtuvės duris. Po to, ji užsirakino duris ir atsigulė. Kaip ji galėjo užmigti, kai D. T. jai kišo lytinį organą. Ji priešinosi. D. T. buvo įkišęs savo lytinį organą, o paskui, kai „nestojo, pirštais draskė“. Toliau apklausiama S. M. parodė, kad pareigūnei apie lytinį aktą nieko nesakė, nes „galva ūžė, buvo sudrumsta, sėdėjo, kaip pusdurnė“. Tik pasirašė, kas buvo surašyta neskaičiusi, akinių neturėjo, policininkė protokolo irgi jai neskaitė.

8Nukentėjusioji S. M. ikiteisminio metu 2018-11-03 apklausos metu parodė, kad 2018-10-26 apie 17 val. vakaro ją kaimynas J. T. pakvietė pas save išgerti šiek tiek alkoholinių gėrimų. Ji sutiko ir nuėjo pas J. T., kur buvo ir jo sūnus D. T.. Jie visi trys vartojo alkoholinius gėrimus, yra kaimynai, draugiškai sutaria ir kartu dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko ji nusprendė eiti namo, o jai iš paskos ėjo D. T.. Įėjęs į jos namus D. T. už nugaros ją tiesiai stūmė į miegamąjį kambarį ir pargriovė ant lovos. Ji gulėjo ant nugaros, o D. T. atsigulė ant jos. Ji ėmė šaukti, D. T. jai ranka uždengė burną. D. T. rankomis atsegė jos kelnėse esančias sagas. Ji negalėjo priešintis, nes D. T. visu savo svoriu buvo atsigulęs ant jos. Ar D. T. buvo nusimovęs savo kelnes, ji nežino, neatsimena. Tada D. T. su savo ranka ėmė liesti jos lytinius organus, ėmė kišti savo pirštus jai į lytinius organus. Viskas truko maždaug apie 10 minučių. Kai D. T. taip elgėsi jai skaudėjo, buvo nemalonu, ji buvo išsigandusi bei negalėjo jam priešintis. Kadangi buvo išgėrusi alkoholinių gėrimų, turbūt užmigo, nes po kurio laiko prabudo, o D. T. jau nebuvo. Šio įvykio metu D. T. jai paliko dvi kraujosruvas ant dešinės kojos šlaunies, taip pat, po šio įvykio jau savaitę laiko skauda lytinius organus, blogai jaučiasi, yra išsigandusi. Po šio įvykio pareiškimo nerašė, kadangi bijojo D. T.. Tokiais savo veiksmai D. T. sukėlė jai fizinį skausmą, pas teismo medicinos ekspertus dėl sužalojimo kreipsis. Prašo įstatymų nustatyta tvarka nubausti D. T. dėl tokio netinkamo jo elgesio, dėl to, kad jis norėjo lytiškai su ja santykiauti, o ji nenorėjo, tačiau negalėjo jam pasipriešinti. Nori, kad D. T. būtų uždrausta prie jos artintis, nes ji jo bijo bei nežino, ką dar jis gali daugiau jai padaryti. (b. l. 20)

9Nukentėjusioji S. M. ikiteisminio metu 2018-12-10 apklausos metu parodė, kad prieš tai duotus parodymus prisimena, juos tvirtina. Papildomai parodo, kad 2018-10-26 16 val. pas ją atėjo kaimynas J. T., kuris buvo šiek tiek išgėręs. J. T. pasakė, kad jų kaime yra vagių, nes namuose pasigedo DVD grotuvo. J. T. nepasakė, tačiau įtaria, kad DVD grotuvą iš jos pavogė D. T.. DVD grotuvo pasigedo 2018 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai dienos neprisimena. J. T. pakvietė pas save į namus išgerti alkoholio. Jie kartu nuėjo pas J. T. ir ten gėrė degtinę, kurią turėjo J. T.. Jiems begeriant į namus grįžo iš darbo J. sūnus D. T.. D. išgėrę vieną taurelę degtinės. J. pasakė D., kad ji juos apvagino. D. T. supyko ant jos, kad jį apkaltino vagyste. D. T. pradėjo teisintis, kad iš jos DVD grotuvo nevogė. Pamačiusi D. T. supykusį nutarė eiti namo. D. T. ėjo paskui ją. D. T. nesakė, kad neitų paskui, bijojo pasakyti, nes gyvena viena. Pas ją namuose D. T. iš karto ją pervertė ant nugaros miegamajame kambaryje ant lovos. Po to, D. T. ją užgulė savo kūnu ir iki pusės nurengė, t. y., numovė kelnes, apatines kelnaites iki kelių. Ji tuo metu šaukė, kad jis jos neuždusintų. D. T. savo kelnių nenusimovė, tik prasisegė, išsitraukė savo lytinį organą įkišo jai į makštį ir lytiškai santykiavo natūraliu būdu. Lytinio akto metu D. T. dar kišo savo pirštus jai į makštį. Lytinis aktas truko apie 10-15 minučių. Ar D. T. baigė lytinį aktą ir jam išsiliejo sperma negali pasakyti, nematė, mano per 10-15 minučių turėjo baigti lytinį aktą. Po įvykio jos apatinės kelnaitės buvo kruvinos. Lytinio akto metu pagalbos nešaukė, bijo D. T., kad ko nors nepadarytų. Po lytinio akto D. T. susitvarkė savo kelnes ir išėjo. Jam išeinant nieko jam nesakė. Jai žinoma, kad kaimynas R. B. ją kaltina 3 eurų vagyste, tačiau D. T. apie tai nesakė. Negirdėjo apie save tokių kalbų, kad pas ją „trys plaukai“, tai girdi pirmą kartą ir D. T. apie tai negalėjo sakyti ir nesakė. Kodėl D. T. apie ją taip kalba, negali pasakyti. Iš karto nesikreipė į policiją bijodama D. T.. Kadangi skausmas lytiniuose organuose nepraėjo, jis intensyvėjo, todėl nutarė pranešti apie tai Kupiškio policijai. Policijos pareigūnams pas ją atvykus, jiems papasakojo kas atsitiko, jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Greitosios pagalbos automobiliu išvežė į Panevėžio ligoninę, kur buvo apžiūrėta medikų, išrašė vaistų ir išleido namo. Sekančią dieną, t. y., 2018 m. lapkričio 4 d. apie 18.30 min. pas ją atėjo D. T. ir pradėjo jos atsiprašinėti už savo veiksmus, klaupėsi prieš ją ant kelių ir pan. D. T. prašė, kad atsiimtų pareiškimą. Jam atsakė, kad pareiškimo neatsiims, kad už savo veiksmus atsakytų. Iki 2018 m. gruodžio 10 d. Darius pas ją nebuvo atėjęs, negrasino. Dėl įvykio jai padaryta turtinė ir neturtinė žala. Ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos pateiks vėliau. (b. l. 20-22)

10Liudytojas J. T. teismo posėdžio metu parodė, kad yra D. T. tėvas, parodymus duoti sutinka. Apie įvykį žino tik tiek, kad pas jį savaitės dieną penktadienį buvo atėjusi kaimynė S. M. ir pasakė, kad jo sūnus D. T. norėjo ją išprievartauti. S. M. norėjo mautis kelnes ir parodyti mėlynes, bet jis ją išprašė iš namų. Apie pokalbį su kaimyne papasakojo sūnui, kuris jam nieko nesakė. Parodo, kad yra buvęs atvejis, kai S. M. kalbėjo apie vagystę, bet tai buvo daug anksčiau.

11Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad S. M. yra jos anyta. 2018 metų spalio ar lapkričio mėnesį anksti ryte, po 5 val. jai paskambino S. M. ir paprašė pasakyti policijos numerį. Ji S. M. paklausė kam reikalingas numeris. S. M. pasakė, kad ją „Darius buvo išpuolęs ir ar bandė išprievartauti, ar tai išprievartavo“. Dabar neatsimena, kaip tiksliai pasakė S. M.. Po to, kai vežė S. M. iš Panevėžio iš ligoninės, S. M. jai sakė, kad ją užgulė, vertė ant lovos, užkišęs burną laikė, kišo lytinį organą, bandė, D. T. „nestovėjo“, tada kišo pirštus. Iš S. M. kalbos suprato, kad D. T. su ja atliko priverstinį lytinį aktą. Koks skirtumas taip žodžių „išprievartavo“ ir „išžagino“ pasakyti negali. Parodo, kad po įvykio S. M. buvo labai sukrėsta, dar ir dabar yra nestabili, su ja labai sunku susikalbėti, ko iki įvykio nebuvo. S. M. pirko nereceptinius vaistus, žvakutes į makštį ir nuo skausmo, kurias išrašė gydytojas Panevėžyje. Laikotarpiu nuo įvykio iki pranešimo policijai su S. M. nebendravo.

12Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra gimusi ( - ), 2018 metų pabaigoje dirbo pamainoje kartu su kolega N. K., kai buvo gautas iškvietimas nuvykti pas moterį. Jie nuvyko pas nukentėjusiąją. Su nukentėjusiąją bendravo ji, nukentėjusiąją apklausė ir priėmė iš jos pareiškimą. Taip pat, buvo apžiūrėta įvykio vieta, fotografuota ir iškviesti medikai. Nukentėjusioji pasakojo, kad panašiai prieš savaitę buvo pas kaimyną. Kai grįžo į namus, kartu su ja atėjo vyriškis, kažkaip pasiguldė, kabinėjosi per prievartą, užgulė savo kūnu. Nukentėjusioji rodė mėlynes ant savo kojų, teigė, kad negalėjo priešintis, kad ją lietė rankomis. Nukentėjusioji sunkiai pasakojo, buvo susijaudinusi, sukrėsta. Nukentėjusioji teigė, kad parėjusi į namus lyg ir buvo užmigusi, nukentėjusiosios visų nurodytų aplinkybių nepamena. Ji į apklausos protokolą rašė tai, ką pasakojo nukentėjusioji, kiek pajėgė tiek nukentėjusiosios klausė. Konkrečiai nebuvo to momento, kad nukentėjusioji sakytų, jog lytinis organas jai būtų įkištas į makštį. Surašiusi nukentėjusiosios apklausos protokolą jį perskaitė. Nukentėjusioji papildymų neturėjo ir apklausos protokolą pasirašė. Iš nukentėjusiosios pasakojimo susidarė įspūdį, kad buvo padaryta nusikalstama veika „seksualinis priekabiavimas“. Paaiškina teismui, kad „seksualinis priekabiavimas“ ir „išžaginimas“ yra skirtingi nusikaltimai, jie atliekami prieš žmogaus nevalią. Prievartavimas lyg ir mėginimas, o išžaginimas baigtas nusikaltimas. Parodo, kad ji yra baigusi universitetą teisės ir policijos veiklos studijas. Dirba reagavimo grupėje, tačiau, kaip policijos pareigūnė pagal pareigas iki galo ikiteisminio tyrimo veiksmų neatlieka. Turbūt išvis nėra iki galo atlikusi jokio ikiteisminio tyrimo. Surinktą medžiagą perdavė vyriausiajai tyrėjai, berods G. T., kuri, kiek pamena, jai dėl nukentėjusiosios apklausos neturėjo klausimų.

13Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad 2018-11-03 nuo 06.48 val. iki 07.07 val. tyrėja A. K. paėmė S. M. pareiškimą, kuriame S. M. nurodo, kad 2018-10-26 apie 17 val. pas kaimyną D. T. su juo vartojo alkoholinius gėrimus, paskui išėjo pas save į namus. Iš paskos ėjo D. T.. Įėjęs į jos namus D. T. už nugaros ją tiesiai stūmė į miegamąjį kambarį ir pargriovė ant lovos. Ji gulėjo ant nugaros, o D. T. atsigulė ant jos. Ji ėmė šaukti, D. T. jai ranka uždengė burną. D. T. rankomis atsegė jos kelnėse esančias sagas. Ji negalėjo priešintis, nes D. T. visu savo svoriu buvo atsigulęs ant jos. Ar D. T. buvo nusimovęs savo kelnes, ji nežino, neatsimena. Tada D. T. su savo ranka ėmė liesti jos lytinius organus, ėmė kišti savo pirštus jai į lytinius organus. Viskas truko maždaug apie 10 minučių. Kai D. T. taip elgėsi jai skaudėjo, buvo nemalonu, ji buvo išsigandusi bei negalėjo jam priešintis. Kadangi buvo išgėrusi alkoholinių gėrimų, turbūt užmigo, nes po kurio laiko prabudo, o D. T. jau nebuvo. (b. l. 1)

14Iš Panevėžio AVPK Kupiškio r. PK vyriausios tyrėjos G. T. 2018-11-03 tarnybinio pranešimo prokuratūrai matyti, kad pagal S. M. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalį. (b. l. 6)

15Iš 2018-11-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra namas, adresu ( - ) Apžiūrėjus įvykio vietą nusikalstamos veikos pėdsakų turinčių reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti nėra. Įvykio vieta apžiūrėta praėjus septynioms dienoms po įvykio, apžiūros metu fotografuota. (b. l. 14-17)

16Panevėžio AVPK Kupiškio r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos A. K. 2018-11-03 nutarimu S. M. pripažinta nukentėjusiąja. (b. l. 25)

17Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2018-11-03 apžiūrėjus S. M. ant jos dešinės pusės kojos, šlaunies arčiau sėdmenų yra kraujosruva, taip pat, ant tos pačios kojos šlaunies vidinės dalies yra kraujosruva. Apžiūros metu fotografuota, apžiūra atlikta nuo 07.34 iki 07.40 val. (b. l. 27-29)

18Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. ( - ) matyti: 1) Poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje S. M. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y., 2018-10-26. Lyties organų srityje sužalojimų nenustatyta; 2) Sužalojimai S. M. padaryti dviejų bukų trauminių poveikių pasekoje; 3) Poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje S. M. galėjo būti padarytos užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; 4) S. M. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas; 5) Sužalojimai S. M. padaryti pašalinės jėgos poveikyje. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje yra užfiksuota, kad ant dešinės šlaunies išorinio paviršiaus yra dvi mėlynės. (b. l. 34)

19Ikiteisminio tyrimo metu S. M. pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 43-45) dėl neturtinės žalos atlyginimo ir ikiteisminio tyrimo pareigūno 2018-12-19 nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove. (b. l. 46) Bylą nagrinėjant teisme S. M. pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. (b. l. 166-167) Byloje esantys pakvitavimai patvirtina, kad D. T. nukentėjusiajai atlygino 1500 Eur dydžio žalą. (b. l. 172;189)

20Iš pinigų priėmimo kvitų matyti, kad 2018-11-20 S. M. sumokėjo advokatui 150 Eur, 2018-12-10 sumokėjo 100 Eur, 2019-01-09 sumokėjo 100 Eur, 2019-01-21 sumokėjo 70 Eur, 2019-02-08 sumokėjo 50 Eur. Pinigai sumokėti už atstovavimą ikiteisminio tyrumo metu ir teisme bei dokumentų rengimą. (b. l. 168-171; 190)

21Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

22D. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje. Teisiamajame posėdyje apie veikos kvalifikavimo pakeitimą teismo iniciatyva į kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį bei 150 straipsnio 1 dalį kaltinamajam buvo pranešta Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka.

23Iš kaltinamojo D. T. teisme duotų parodymų matyti, kad jis kartu su S. M. atėjo pas ją į namus, ten su ja išgėrė alkoholio ir kalbai pasisukus apie S. M. intymioje vietoje augančius plaukus, paprašė jos parodyti intymią vietą. S. M. pradėjus mautis kelnes, jam sukilo noras lytiškai santykiauti su S. M., todėl jis nuvedė S. M. prie lovos ir pargriovė ant lovos, numovė jai kelnes ir pats nusimovė kelnes. Iš tolesnių D. T. parodymų matyti, kad jis per prievartą savo lytiniu organu lietėsi prie S. M. lytinių organų, o paskui kišo jai į makštį pirštus. D. T. kategoriškai neigia, kad buvo įvedęs savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį. D. T. aiškina, kad to jam padaryti nepavyko, kadangi buvo neblaivus ir jo lytinis organas nebuvo erekcijos būsenoje. D. T. aiškina, kad S. M. visą laiką buvo sąmoninga ir jam priešinosi.

24Ikiteisminio tyrimo metu D. T. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalį. 2018-11-06 apklausos metu D. T. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad kišo pirštus S. M. į makštį, po to, nusimovė savo kelnes ir kelnaites, tačiau lytinis organas nebuvo erekcijos būsenoje. Tikėjosi, kad liesdamas bei kišdamas savo lytinį organą S. M. į makštį jis sukietės ir galės atlikti lytinį aktą. Savo lytiniu organu prie S. M. lytinių organų lietėsi ir kišo savo lytinį organą jai į makštį kelis kartus. S. M. neprašė, kad ji liestų jo lytinį organą. S. M. visą laiką muistėsi, bandė nustumti ir pan. Jo lytinis organas nesukietėjo, todėl su S. M. lytiškai nesantykiavo.

25Ikiteisminio tyrimo metu D. T. įteikus pranešimą apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį, D. T. 2018-12-19 apklausos metu parodė, kad dėl išžaginimo neprisipažįsta, o dėl seksualinio prievartavimo prisipažįsta visiškai. Dėl išžaginimo gali paaiškinti, kad su S. M. norėjo atlikti lytinį aktą natūraliu būdu, tačiau dėl girtumo jo lytinis organas nesukietėjo ir jo įkišęs S. M. į makštį nebuvo. Po to, norėdamas pasitenkinti kišo S. M. į makštį pirštus.

26Taigi, iš aptartų D. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme, matyti, kad kaltinamasis nuosekliai pripažįsta, kad savo lytiniu organu lietėsi prie nukentėjusiosios lytinių organų ir kišo jai į makštį pirštus. Taip pat, D. T. nuosekliai aiškina, kad prievartinio natūralaus lytinio akto su S. M. neatliko, kadangi jo lytinis organas nebuvo erekcijos būsenoje, kuri yra reikalinga norint santykiauti.

27Nukentėjusioji S. M. teisme parodė, kad prieš jos valią D. T. savo lytinį organą buvo įvedęs jai į makštį ir atliko lytinį aktą, po to, jai į makštį kišo pirštus.

282018-11-03 apklausos metu, kurią atliko policijos pareigūnė A. K. S. M. parodė, kad ar D. T. buvo nusimovęs savo kelnes, ji nežino, neatsimena. D. T. su savo ranka ėmė liesti jos lytinius organus, ėmė kišti savo pirštus jai į lytinius organus. Viskas truko maždaug apie 10 minučių. Kai D. T. taip elgėsi jai skaudėjo, buvo nemalonu, ji buvo išsigandusi bei negalėjo jam priešintis. Kadangi buvo išgėrusi alkoholinių gėrimų, turbūt užmigo, nes po kurio laiko prabudo, o D. T. jau nebuvo.

29Nukentėjusioji S. M. ikiteisminio metu 2018-12-10 apklausos metu parodė, kad D. T. savo kelnių nenusimovė, tik prasisegė, išsitraukė savo lytinį organą įkišo jai į makštį ir lytiškai santykiavo natūraliu būdu. Lytinio akto metu D. T. dar kišo savo pirštus jai į makštį. Lytinis aktas truko apie 10-15 minučių. Ar D. T. baigė lytinį aktą ir jam išsiliejo sperma negali pasakyti, nematė, mano per 10-15 minučių turėjo baigti lytinį aktą. Po įvykio jos apatinės kelnaitės buvo kruvinos. Lytinio akto metu pagalbos nešaukė, bijo D. T., kad ko nors nepadarytų. Po lytinio akto D. T. susitvarkė savo kelnes ir išėjo. Jam išeinant nieko jam nesakė.

30Iš aptartų S. M. parodymų matyti, kad nukentėjusioji nuosekliai parodo tik apie pirštų kišimą į makštį. Bylai reikšmingos aplinkybės dėl galimo prievartinio lytinio akto ir pačios įvykio eigos nukentėjusiosios parodymuose kinta. Iš 2018-11-03 apklausos protokolo matyti, kad kad S. M. nieko neužsimena apie prievartinį lytinį aktą ir nurodo, kad buvo išgėrusi alkoholinių gėrimų ir turbūt užmigo, nes po kurio laiko prabudo, o D. T. jau nebuvo. Apklausos protokole yra suformuluotas S. M. prašymas įstatymų nustatyta tvarka nubausti D. T. dėl to, kad jis norėjo lytiškai su ja santykiauti. 2018-12-10 apklausos metu S. M. jau nurodo, kad D. T. prieš jos valią atliko lytinį aktą, o po lytinio akto susitvarkė savo kelnes ir išėjo. Teismo posėdžio metu apklausos pradžioje S. M. parodė, kad į jos namus atvykusiai pareigūnei pasakė, kad buvo išžaginta, tačiau posėdžio eigoje pagarsinus jos 2018-11-03 apklausos metu duotus parodymus, S. M. jau teigė, kad pareigūnei apie lytinį aktą nieko nesakė, nes „galva ūžė, buvo sudrumsta, sėdėjo, kaip pusdurnė, tik pasirašė, kas buvo surašyta neskaičiusi, akinių neturėjo, policininkė protokolo irgi jai neskaitė“.

31Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. K. parodė, kad į apklausos protokolą rašė tai, ką pasakojo nukentėjusioji, kiek pajėgė tiek nukentėjusiosios klausė, nukentėjusioji nepasakojo, kad lytinis organas jai buvo įkištas į makštį. Nukentėjusioji sunkiai pasakojo, buvo susijaudinusi, sukrėsta. Liudytoja A. K. teisme parodė, kad surašiusi nukentėjusiosios apklausos protokolą jį perskaitė, nukentėjusioji papildymų neturėjo ir apklausos protokolą pasirašė.

32Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji S. M. buvo apklausta praėjus beveik 8 paroms nuo įvykio. Teismo įsitikinimu, praėjęs laiko tarpas yra pakankamas, kad asmuo atsitokėtų nuo prieš jį atliktų neteisėtų veiksmų ir sugebėtų duoti parodymus apie esmines įvykio aplinkybes. Iš 2018-11-03 apklausos protokolo matyti, kad S. M. sugebėjo nurodyti įvykio datą, vietą, ją nuskriaudusį asmenį ir davė parodymus apie pirštų kišimą į jos makštį, kurių nuosekliai toliau laikėsi. Taip pat, S. M. suformulavo prašymą už padarytus veiksmus nubausti D. T. ir uždrausti jam prie jos artintis. Tokie S. M. parodymai patvirtina, kad ji buvo pakankamai sąmoninga ir realiai vertino situaciją.

33Nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylų specifika yra ta, kad paprastai tokių veiksmų liudytojų nebūna arba jų nebūna daug. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose būna nukentėjusiojo asmens parodymai, teismo medicinos specialistų, psichiatrijos, psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai (kraujo, spermos pėdsakai ir kt.), ir išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su nukentėjusiuoju ir kuriems nukentėjusysis pasakojo apie tokio pobūdžio veiksmus, parodymai.

34Nagrinėjamu atveju pagrindinis duomenų šaltinis, kad nukentėjusioji buvo iš tikrųjų išžaginta yra pačios nukentėjusiosios duoti parodymai, kurie, kaip jau buvo minėta, yra nenuoseklūs. Liudytoja L. S., kuri yra nukentėjusiosios marti, teisme negalėjo tiksliai prisiminti, ką jai pasakojo S. M. apie įvykį, tačiau teigė, kad iš S. M. kalbos suprato, kad D. T. su S. M. atliko priverstinį lytinį aktą. Tokius liudytojos L. S. parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi ši liudytoja neturi specialių žinių, kad pagal objektyviuosius požymius (iš asmens pasakojimo) galėtų kvalifikuoti seksualinio pobūdžio veiką pagal baudžiamąjį įstatymą. Teismas apklausęs policijos pareigūnę A. K. įsitikino, kad tai jauna ir dar pakankamai patirties bei žinių neturinti policijos pareigūnė. Taigi, negalima atmesti prielaidos, kad policijos pareigūnė A. K. dėl aukščiau minėtų priežasčių (žinant, kad nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui tyrimas turi savo specifiką) iš tikrųjų galėjo nesugebėti išsiaiškinti visų įvykio aplinkybių ir deramai apklausti nukentėjusiąją. Visgi, net padarius tokią prielaidą, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos A. K. parodymais, kad apklausos protokolas nukentėjusiajai buvo perskaitytas ir nukentėjusioji dėl protokolo pastabų neturėjo.

35Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, jog poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje S. M. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y., 2018-10-26. Lyties organų srityje sužalojimų nenustatyta. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje yra užfiksuota, kad ant dešinės šlaunies išorinio paviršiaus yra dvi mėlynės. Teismo vertinimu specialisto išvadoje užfiksuoti sužalojimai savaime nepatvirtina, kad su nukentėjusiąja buvo atliktas prievartinis lytinis aktas. Apžiūrėjus įvykio vietą bylai reikšmingų pėdsakų nebuvo surasta. Nukentėjusioji teisme nurodė, kad pareigūnė jos prašė parodyti kelnes ir patalynę, bet ji pareigūnei pasakė, kad kitą dieną viską išskalbė, nes palaiko švarą.

36Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio prasme išžaginimu laikomas lytinis santykiavimas tarp vyro ir moters prieš vieno iš jų valią, jeigu tai daroma naudojant fizinį ar psichinį smurtą ar kitaip atimant galimybę priešintis arba naudojantis bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Lytinis santykiavimas Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y., vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Tam, kad veika būtų kvalifikuojama kaip išžaginimas, būtina nustatyta, kad lytinis aktas su nukentėjusiąja buvo pradėtas, t. y. vyro varpa buvo įkišta į moters lytinius organus.

37Šioje byloje iškyla klausimas ar vien nukentėjusiosios parodymų apie su ja atliktą prievartinį lytinį aktą užtenka norint pripažinti D. T. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalį. Pagal teismų praktiką, kai kurie prieštaravimai, netikslumai ar nesutapimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos asmens parodymuose iš tikrųjų gali būti aiškinami parodymų subjektų specifiškumu dėl patirto šoko, streso, gėdos ir kitų aplinkybių. Anksčiau aptartas nukentėjusiosios S. M. parodymų nenuoseklumas, įvertinus tai, kad kaltinamasis D. T. nuosekliai neigia atlikęs prievartinį lytinį aktą su nukentėjusiąja, leidžia suabejoti nukentėjusiosios duodamais parodymais, kad su ja D. T. atliko prievartinį lytinį aktą. Teigtina, kad vidutinių protinių gebėjimų pilnametis asmuo nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, praėjus tam tikram laiko tarpui ir nurimus emocijoms, turėtų sugebėti įvardinti su juo atliktų veiksmų esmę. Lytinis santykiavimas prieš žmogaus valią laikytinas vienu grubiausiu ir labiausiai traumuojančiu veiksmu šios kategorijos nusikaltimuose, todėl yra sunku patikėti, kad šis žmogaus prigimtinį orumą žeminantis veiksmas gali būti pamirštas ar pasirodyti nereikšmingas viso nusikaltimo kontekste. Teismo manymu, tai, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo sulaukusi ( - ) metų amžiaus nepaneigia jos gebėjimo suvokti su ja atliekamų veiksmų esmę ir duoti parodymų, nes nukentėjusioji pagal savo amžių yra geros fizinės ir psichinės būklės.

38Jau aptartų aplinkybių kontekste teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusioji S. M. teisine advokato pagalba naudojasi nuo 2018-11-23. Tai patvirtina advokato K.Paspirgėlio išrašytas orderis S. M. atstovavimui Panevėžio apygardos prokuratūroje. (b. l. 48) Tą pačią dieną advokatas parašė prašymą prokurorui leisti susipažinti su bylos medžiaga ir daryti jos kopijas (b. l. 53), kurį prokuroras 2018-11-27 nutarimu tenkino (b. l. 54) ir advokatas 2018-11-29 susipažino su bylos medžiaga. (b. l. 58-59) Kitas advokato išduotas orderis yra 2018-12-01 datos atstovavimui Panevėžio VPK. (b. l. 49) Ikiteisminio tyrimo pareigūnas 2018-12-10 nutarimu advokatui leido dalyvauti procese, kaip S. M. įgaliotajam atstovui. (b. l. 50) 2018-12-10 apklausos metu S. M. nurodo, kad D. T. su ja per prievartą lytiškai santykiavo, tačiau tos pačios datos (2018-12-10) civiliniame ieškinyje, kurį pasirašė pati S. M. yra nurodoma tik tai, kad „S. M. suprato, kad gali būti išžaginta“. Šis aptartas prieštaravimas sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, jog D. T. galėjo neatlikti lytinio akto su S. M.. Teismo nuomone, nukentėjusioji turėjo pakankamai laiko atsitokėti nuo nusikaltimo ir su savo atstovu aptarti jos interesų atstovavimą, todėl aptartas prieštaravimas negali būti paaiškinamas nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio subjekto specifiškumu.

39Įrodinėjant asmens kaltumą, vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat, draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-7-173/2014). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą. Kai byloje yra pagrįstų abejonių dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, teismas privalo imtis priemonių joms pašalinti, o kai jų nebegalima pašalinti, jos aiškinamos kaltinamojo naudai.

40Šioje byloje teismas nemato galimybės atlikti kokius nors procesinius veiksmus ir tokiu būdu bandyti surinkti naujus duomenis apie bylai esminės reikšmės turinčią aplinkybę, t. y., ar D. T. iš tikrųjų lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją prieš jos valią. Esant aptartų aplinkybių visumai, teismas konstatuoja, kad yra neįrodyta, kad kaltinamasis D. T. buvo įvedęs savo lyties organą nukentėjusiajai S. M. į makštį. Jeigu kaltininkui lytinio santykiavimo pradėti nepavyko dėl nepakankamo susijaudinimo ar dėl kitokių aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, kaip ir yra nustatyta šiuo atveju, veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas padaryti išžaginimą (Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalis ir 149 straipsnio 1 dalis).

41Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio sudėties objektyviajai pusei būdingi šie veiksmai – liečiami nukentėjusio asmens lytiniai organai, liečiamas, glamonėjamas asmens kūnas ir pan., tačiau, jeigu šie veiksmai daromi tam, kad būtų atliktas natūralus lytinis aktas, o ne tam, kad kitokio fizinio sąlyčio būdu (ne oralinio ir ne analinio) būtų patenkinta lytinė aistra, veika turėtų būti kvalifikuojama kaip išžaginimas (pasikėsinimas išžaginti) be papildomos kvalifikacijos pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnį.

42Nagrinėjamu atveju D. T. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad siekė santykiauti su nukentėjusiąja natūraliu būdu, tačiau jo lytinis organas nebuvo erekcijos būsenoje. D. T. pripažįsta, kad savo lytinį organą lietė prie nukentėjusiosios lytinių organų bei kišo jai į makštį pirštus. Iš nuosprendyje jau aptartų D. T. parodymų matyti, kad pirmosios apklausos metu jis nurodė, kad pirma kišo pirštus nukentėjusiajai į makštį, o paskui bandė įkišti jai į makštį lytinį organą. Antrosios apklausos metu D. T. nurodė, kad pirma bandė įkišti nukentėjusiajai į makštį savo lytinį organą, o nepavykus to padaryti kišo pirštus. Tokius pat parodymus D. T. davė ir teisme. Iš nuosprendyje jau aptartų S. M. parodymų matyti, kad pirmosios apklausos metu ji nurodė, kad D. T. jai kišo pirštus į makštį. Antrosios apklausos metu S. M. parodė, kad D. T. jai pirštus į makštį kišo lytinio santykiavimo metu. Teismo posėdyje S. M. parodė, kad D. T. pirma su ja santykiavo, o paskui kišo pirštus į makštį. Iš aptartų kaltinamojo ir nukentėjusios parodymų matyti, kad nei vienas iš jų nuosekliai nenurodo įvykių eigos, o kitais būdais įvykių eigos objektyviai nustatyti nėra įmanoma. Teismo manymu tik tiksliai nustačius D. T. atliktų veiksmų eiliškumą būtų galima daryti motyvuotas išvadas, kokių iš aukščiau aptartų tikslų D. T. turėjo, t. y., ar jo atlikti veiksmai buvo nukreipti tam, kad būtų atliktas natūralus lytinis aktas, ar tam, kad kitokio fizinio sąlyčio būdu būtų patenkinta lytinė aistra. Aptartos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai. Esant šiai situacijai teismas remiasi aplinkybe, kurią D. T. nuosekliai nurodė viso proceso metu, t. y., kad jo tyčia buvo nukreipta išžaginti nukentėjusiąją S. M.. Teismas, sprendžia, kad nenustačius aiškaus kaltinamojo siekio seksualiai prievartauti nukentėjusiąją, kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas. Taigi, kaltinamasis D. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalį yra išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

43Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

44D. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltinimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokią D. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas nustato įvertinęs D. T. teisme duotų parodymų turinį. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009 ir kt.). Taigi šiuo atveju baudžiamasis įstatymas reikalauja atlyginti ar pašalinti visą žalą. Kita vertus, Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia teismui priklausomai nuo bylos aplinkybių pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina tik dalį padarytos žalos. Tuomet atlygintinos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007 ir kt.). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu sumokėjo nukentėjusiajai 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas tik iš dalies tenkino nukentėjusiosios ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė 3000 Eur, taigi kaltinamojo atlyginta suma sudaro pusę priteistos sumos, kas yra pagrindas šią aplinkybę pripažinti kaltinamojo D. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

45D. T. girtumas iš karto po nagrinėjamo įvykio nebuvo nustatytas, tačiau šią aplinkybę viso proceso metu pripažino pats kaltinamasis ir savo girtumu bandė pateisinti padarytą nusikaltimą. Kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus patvirtino ir nukentėjusioji. Taigi, teismas pripažįsta, kad yra D. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

46Skirdamas D. T. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis pasikėsino padaryti vieną tyčinį sunkų smurtinį nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nėra teistas (b. l. 126-127), nėra baustas administracine tvarka (b. l. 125), priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (b. l. 130), gyvenamosios vietos seniūnija nėra gavusi nusiskundimų dėl jo elgesio (b. l. 173), nuo 2012-10-10 dirba AB ( - ) staliumi – staklininku, darbe charakterizuojamas, kaip atsakingas ir drausminių nuobaudų neturintis darbuotojas. (b. l. 174)

47Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalies sankcija už šio nusikaltinimo padarymą numato tik laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmę. Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu. Lietuvos Respublikos BK 57 straipsnio 1 dalis numato, kad bausmė už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta. Pagal Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

48Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad kaltinamasis pasikėsino išžaginti nukentėjusiąją. Nusikaltimas nebuvo baigtas dėl vienintelės priežasties, kuri nepriklausė nuo kaltinamojo valios, t. y., dėl nepakankamos kaltinamojo lytinio organo erekcijos. Kaltinamasis yra jauno amžiaus ir fiziškai stiprus, o nukentėjusioji senyvo amžiaus moteris. Kaip rodo byloje nustatytos aplinkybės, nukentėjusioji neturėjo jokių galimybių pati fiziškai pasipriešinti kaltinamajam. Byloje nėra jokių duomenų, kad nusikaltimo metu buvo aplinkybių, kurios būtų galėjusios užkirsti kelią nusikaltimo padarymui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji gyvena kaime savo namuose viena, nusikaltimas buvo padarytas vakaro metu, o šeimos nariai (marti) ją lanko nereguliariai. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad nusikaltimo padarymo metu pas nukentėjusiąja į namus būtų atvykę kiti asmenys, kurie būtų apgynę nukentėjusiąją ir sutrukdę kaltinamajam padaryti nusikaltimą. Kaltinamojo veika išnagrinėjus bylą yra kvalifikuota, kaip pasikėsinimas išžaginti. Tiesiogine tyčia padaryta veika objektyviai pasireiškia veiksmais, pažeidžiančiais žmogaus seksualinio laisvę ir neliečiamumą. Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad kaltinamasis savo lytinį organą bandė įkišti nukentėjusiajai į makštį bei į makštį kišo pirštus, taip pat, padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie kaltinamojo atlikti veiksmai, netgi veiką kvalifikavus, kaip pasikėsinimą, įvertinus veiksmų pobūdį ir trukmę bei kitas aplinkybes, neabejotinai yra pavojingi, kadangi jais tiesiogiai kėsinamasi į vieną iš labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių. Esant aptartų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad šis konkretus nusikaltimas, netgi nutrūkęs pasikėsinimo stadijoje yra labai pavojingas.

49D. T. yra pirmą kartą teisiamas, administracine tvarka nebaustas bei dirbantis ir darbovietėje teigiamai charakterizuojamas asmuo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-142/2012, 2K-492/2014 ir kt.). Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė teismo kaltinamajam švelninti bausmę ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Baudžiamasis įstatymas iš tikrųjų suteikia galimybę teismui skirti švelnesnę, nei įstatymo numatytą bausmę. Tokią galimybę numato Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnis, o pagal Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį yra teismo diskrecijos teisė, kuria teismas šioje byloje nesinaudoja. Teismų praktikoje akcentuojama, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2007, 2K-226/2010, 2K-19/2011). Tokių išskirtinių aplinkybių šioje byloje nėra nustatyta.

50Teismo nuomone, kaltinamajam paskyrus, švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę, šioje byloje nebus pilnai pasiekta bausmės paskirtis. Švelnesnė, nei laisvės atėmimo bausmė galbūt ir gali sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti (apriboti) jam tokią galimybę ir jį paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, tačiau būtų paprasčiausiai per švelni. Viena iš bausmės paskirčių yra kaltininko tiesioginis nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo įsitikinimu šiuos bausmės tikslus yra būtina įgyvendinti dar ir dėl to, kadangi kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis).

51Teismas, remdamasis išdėstytų aplinkybių visuma, laiko, kad D. T. yra tikslinga paskirti žymiai mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Tokio dydžio bausmė kaltinamajam padės suvokti savo neigiamo poelgio pasekmes, paskatins laikytis įstatymų nustatytos tvarkos ir daugiau nenusikalsti, padės pasiekti visus įstatyme nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo ir teisingumo principams. Tuo pačiu, tokia bausmė užtikrins, kad D. T. socialiniai ryšiai nenutrūks ir po bausmės atlikimo šis asmuo galės grįžti į visuomenę.

52Pagal Lietuvos Respublikos BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis).

53Nukentėjusioji S. M. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

54Teismas sprendžia, jog dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai iš tikrųjų buvo padaryta neturtinė žala. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis prieš nukentėjusiosios valią siekė lytiškai su ja santykiauti, bandė įvesti varpą nukentėjusiajai į makštį, kišo savo pirštus nukentėjusiajai į makštį, taip pat, padarė sužalojimus, kurie kvalifikuojami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji patyrė baimę ir kitas neigiamas emocijas, stresą, buvo pažeminta kaip moteris, ir kaip žmogus. Tai teismas laiko nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos turiniu. Pažymėtina ir tai, kad neturtinę žalą nukentėjusiajai padarė jos pažįstamas ir gana artimos aplinkos žmogus (kaimynas), iš kuriuo tokio elgesio ji negalėjo tikėtis.

55Teismas, įvertinęs, kad kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus ir darbingas, jam dėl žalos atlyginimo neatsiras nepriimtinų ir sunkių pasekmių bei atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad civilinis ieškinys yra tenkintinas iš dalies. S. M. iš kaltinamojo D. T. priteistina 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. D. T. jau atlyginta neturtinė žala (1500 Eur) įskaitytina į priteistos žalos dydį ir atlikus įskaitymą šiuo nuosprendžiu yra priteistinas tik neturtinės žalos likutis, t. y., 1500 Eur.

56Teisinę pagalbą nukentėjusiajai S. M. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme teikė jos pasamdytas advokatas K.Paspirgėlis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. M. patyrė 470 Eur dydžio išlaidas. Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas įvertinęs tai, kad nukentėjusiosios advokatas atstovavo nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu ir dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, parengė bei tikslino civilinį ieškinį, sprendžia, kad yra pagrindas nukentėjusiajai priteisti 470 Eur dydžio išlaidas iš kaltinamojo D. T..

57D. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

58Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115, 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

Nutarė

59D. T., a. k. ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

60D. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

61Iki bausmės vykdymo pradžios D. T. palikti galioti paskirtą kardomąja priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

62Nukentėjusiosios S. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš D. T. priteisti S. M., a. k. ( - ) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

63Iš D. T. priteisti S. M., a. k. ( - ) 470 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

64Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Raimundas... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. D. T. 2018 m. spalio 26 d. apie 18 val., nukentėjusiosios S. M. namuose,... 4. Teisiamojo posėdžio metu D. T. parodė, kad kaltu dėl jam pareikšto... 5. Ikiteisminio tyrimo metu D. T. įteikus pranešimą apie įtarimą, dėl... 6. Ikiteisminio tyrimo metu D. T. įteikus pranešimą apie įtarimą, dėl... 7. Nukentėjusioji S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo... 8. Nukentėjusioji S. M. ikiteisminio metu 2018-11-03 apklausos metu parodė, kad... 9. Nukentėjusioji S. M. ikiteisminio metu 2018-12-10 apklausos metu parodė, kad... 10. Liudytojas J. T. teismo posėdžio metu parodė, kad yra D. T. tėvas,... 11. Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad S. M. yra jos anyta. 2018... 12. Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra gimusi ( - ), 2018... 13. Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad 2018-11-03 nuo 06.48 val. iki 07.07... 14. Iš Panevėžio AVPK Kupiškio r. PK vyriausios tyrėjos G. T. 2018-11-03... 15. Iš 2018-11-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta... 16. Panevėžio AVPK Kupiškio r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos A. K. 2018-11-03... 17. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2018-11-03 apžiūrėjus S. M. ant... 18. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto... 19. Ikiteisminio tyrimo metu S. M. pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 43-45)... 20. Iš pinigų priėmimo kvitų matyti, kad 2018-11-20 S. M. sumokėjo advokatui... 21. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados... 22. D. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 23. Iš kaltinamojo D. T. teisme duotų parodymų matyti, kad jis kartu su S. M.... 24. Ikiteisminio tyrimo metu D. T. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal... 25. Ikiteisminio tyrimo metu D. T. įteikus pranešimą apie įtarimą pagal... 26. Taigi, iš aptartų D. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei bylą... 27. Nukentėjusioji S. M. teisme parodė, kad prieš jos valią D. T. savo lytinį... 28. 2018-11-03 apklausos metu, kurią atliko policijos pareigūnė A. K. S. M.... 29. Nukentėjusioji S. M. ikiteisminio metu 2018-12-10 apklausos metu parodė, kad... 30. Iš aptartų S. M. parodymų matyti, kad nukentėjusioji nuosekliai parodo tik... 31. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. K. parodė, kad į apklausos... 32. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji S. M. buvo apklausta praėjus... 33. Nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylų... 34. Nagrinėjamu atveju pagrindinis duomenų šaltinis, kad nukentėjusioji buvo... 35. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, jog poodinės kraujosruvos... 36. Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio prasme išžaginimu laikomas lytinis... 37. Šioje byloje iškyla klausimas ar vien nukentėjusiosios parodymų apie su ja... 38. Jau aptartų aplinkybių kontekste teismas įvertina ir tai, kad... 39. Įrodinėjant asmens kaltumą, vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu,... 40. Šioje byloje teismas nemato galimybės atlikti kokius nors procesinius... 41. Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio sudėties objektyviajai pusei būdingi... 42. Nagrinėjamu atveju D. T. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad siekė... 43. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai... 44. D. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis... 45. D. T. girtumas iš karto po nagrinėjamo įvykio nebuvo nustatytas, tačiau... 46. Skirdamas D. T. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis... 47. Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalies sankcija už šio nusikaltinimo... 48. Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad kaltinamasis pasikėsino išžaginti... 49. D. T. yra pirmą kartą teisiamas, administracine tvarka nebaustas bei... 50. Teismo nuomone, kaltinamajam paskyrus, švelnesnę nei laisvės atėmimo... 51. Teismas, remdamasis išdėstytų aplinkybių visuma, laiko, kad D. T. yra... 52. Pagal Lietuvos Respublikos BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju,... 53. Nukentėjusioji S. M. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 15000 Eur... 54. Teismas sprendžia, jog dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos... 55. Teismas, įvertinęs, kad kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus ir... 56. Teisinę pagalbą nukentėjusiajai S. M. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą... 57. D. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 58. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115, 297-298, 301-305, 307... 59. D. T., a. k. ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos... 60. D. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes... 61. Iki bausmės vykdymo pradžios D. T. palikti galioti paskirtą kardomąja... 62. Nukentėjusiosios S. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš D. T.... 63. Iš D. T. priteisti S. M., a. k. ( - ) 470 Eur (keturis šimtus... 64. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas...