Byla 2-492-907/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant ieškovei R. B., jos atstovui advokatui Petrui Labanauskui, atsakovams A. B., V. V., N. V., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams V. V., N. V. ir A. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei S. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Nustatė

3Ieškovė R. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu (1 t. 1-5 b. l.), kurį vėliau patikslino (1 t., 42-47 b. l.) ir papildė (1 t., 54-55 b. l.). Ieškiniu (1 t., 1-5, 42-47, 54-55 b. l.) prašė 2007-03-07 nekilnojamojo daikto – 0,0601 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ).,- pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją: priteisti jai solidariai iš atsakovų V. V. ir N. V. 26070,57 Lt (7550,56 Eur).

4Ieškovė R. B. teismo posėdžio metu ieškinį (1 t. 1-5, 42-47, 54-55 b. l.) palaikė, prašė jį tenkinti. 2015-05-27 teismo posėdyje paaiškino, kad jos santuoka su atsakovu A. B., įregistruota 1980-04-25, nėra nutraukta, jie kartu gyvena, bet neveda bendro ūkio, vaikai neleidžia išsituokti. Kai A. B. pirko žemės sklypą, esantį ( - )., ji nieko nežinojo, apie tai sužinojo tik 2010-10-06, kai buvo areštuotas turtas. Žemės sklypas nebuvo pirktas šeimos poreikiams tenkinti, čia asmeninis A. B. turtas. Sandorį prašo pripažinti niekiniu, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.), nebuvo jos sutikimo, ji apie sandorį nežinojo, taip pat prašo CK 1.91 str. 3 d., 5 d. pagrindu minėtą sandorį pripažinti negaliojančiu, nes sudarytas dėl apgaulės, t. y. nutylint apie sudaromą sandorį. Jai 60 m., vidurinis išsilavinimas, dirba virėja mokykloje, pirkimo – pardavimo sutartis yra sudariusi ne kartą. Prašo taikyti restituciją ir jai solidariai iš V. ir N. V. priteisti 26070,57 Lt, kuriuos sumokėjo jos sutuoktinis arba kurie buvo atskaičiuoti iš jos sutuoktinio darbo užmokesčio. Jos turto varžytynės šiuo metu yra sustabdytos, nėra išieškota iš jos nei cento. Jos ir sutuoktinio finansai atskiri, kai prasidėjo ši byla, o gal ir anksčiau. Prašo priteisti jai iš V. sutuoktinio sumokėtus pinigus, nes čia bendri šeimos pinigai. Derybose dėl žemės sklypo nedalyvavo, nebuvo nuvažiavusi apžiūrėti. 2015-05-29 teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog ji su A. B. nėra išsituokę, jos sutuoktinio V. ir N. V. sumokėti pinigai – jo darbo užmokestis- yra jų bendri pinigai, todėl turi būti priteisti jai.

5Ieškovės atstovas advokatas Petras Labanauskas palaikė atstovaujamąją, prašė ieškinį tenkinti.

6Atsakovas A. B. su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog palaiko atsiliepime nurodytus argumentus (1 t., 101-105 b. l.). 2015-05-27 teismo posėdyje paaiškino, kad 2007-03-07 žemės sklypą, esantį ( - )., pirko iš V. V. ir N. V. savo asmeniniams poreikiams. Minėtą žemės sklypą norėjo padovanoti vienam žmogui, jį atsisakė įvardinti. 15000 Lt davė V. ir N. V. jų automobilyje, nežino, ar prieš sandorį, ar po jo, bet sandorio sudarymo dieną. Civilinėje byloje Nr. 2-163-291/2011 pripažino, kad V. nesumokėjo 33000 Lt, apie 15000 Lt nepasakė, nes galvojo, kad sumokės skolą. Nepranešė sutuoktinei apie sandorį, nes pagal sutarties 6.3 p. privalėjo išlaikyti informaciją. Pinigai buvo sutaupyti, jis nesinaudojo banku, pinigus gavo kaip dovaną – jo tėvas duodavo daiktams įsigyti. Nurodė, jog neprivalo atsakyti teismui, iš kur gavo pinigus žemės sklypo pirkimui. Kadangi skolos V. ir N. V. nesumokėjo, tai ginčo sklypas yra grąžintas jiems. 26170,57 Lt yra jo gera valia sumokėti V. ir N. V. ir išieškoti iš jo darbo užmokesčio. Mano, kad sudarant sandorį sutuoktinės sutikimas nebuvo reikalingas. Derybose dėl žemės sklypo ir jį perkant nebuvo sutuoktinės. Nupirkus žemės sklypą sutuoktinė nedalyvavo ir nedirbo, jis išrovė kelmus, pataisė kelią, statė statybinį sandėlį, vienas arba su pagalbininkais. Kai atėjo dokumentai į mokyklą, tada ieškovė sužinojo apie sandorį. Atsisakė atsakyti, iš kokių pinigų pirko žemės sklypą ir mokėjo už darbus. Su V. V. anksčiau irgi yra sudaręs kitų pirkimo – pardavimo sandorių. Perkant ginčo žemės sklypą buvo rinkos kainų šuolis, jam kaina už žemės sklypą pasirodė per didelė, bet gavo geras sąlygas, turėjo gerą darbą, todėl žemės sklypą nupirko. Po to prasidėjo krizė, uždarė mokyklą, neteko darbo. Pas notarą nebuvo apgautas. Turi 60 m., aukštasis humanitarinis išsilavinimas, mokykloje dirbo raštinės vedėju ir archyvo valdytoju. Be šito sandorio, anksčiau yra sudaręs sandorių, pirko butą ir namą. Su sutuoktine dėl žemės sklypo pirkimo nesitarė, nes sąlygos buvo aiškios, V. V. buvo draugas, su juo santykiai buvo geri, jis kėlė pasitikėjimą.

7Atsakovas V. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, jog palaiko atsiliepime nurodytus argumentus (1 t., 77-78 b. l.). 2015-05-27 teismo posėdyje paaiškino, kad jis su sutuoktine augina braškes, tai R. B. ir A. B. atvažiuodavo jų pasiskinti. Jie pasakė, jog norėtų savo namą parduoti, pirkti iš jų sklypą ir naujame žemės sklype namą pasistatyti. Tuo metu nekilnojamojo turto kainų augimas buvo didelis. Perkant A. B. žemės sklypą sutuoktinė pas notarę nevyko, nes nelaikė reikalingu. 15000 Lt nebuvo sumokėta. A. B., įsigijęs žemės sklypą, išrovė kelmus, sutvarkė keliuką, R. B. pasodino kelis medelius, skynė serbentus, ji nebeatvykdavo tik tada, kai buvo iškelta byla. Tvirtinant pirkimo – pardavimo sutartį R. B. nedalyvavo, kodėl, nežino, neklausė, jis yra pirkęs žemės sklypus, jo sutuoktinė irgi nedalyvavo, nes nebuvo būtinybės. Tokia praktika buvo. Parduodant turtą jau reikia sutuoktinio ar jo rašytinio sutikimo. Liudytojų apklausos atsisakė, nes nemano, kad jų parodymai ką nors pakeistų. Žemės sklypą dalijo į daugiau žemės sklypų, dar vieną žemės sklypą pardavė už 25000 Lt. Nekilnojamojo turto kainos tada augo, o jis pardavė už 25000 Lt, tai visi sakė, kad per pigiai. 34000 Lt buvo normali kaina, ne per didelė, buvo ir didesnių. Abu su A. B. dėl sandorio sudarymo nuėjo pas notarę, notarė jam liepė atsivesti žmoną. A. B. sutuoktinės nereikalavo. Neįkalbinėjo A. B., kad pirktų be R. B., neprašė to notarės ir dėl to nesitarė su notare. Notarei viską pasakė, kiek sumokėjo, ką pasakė, tą ji parašė, nieko jie abu nuo notarės nenuslėpė. 2015-05-29 teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog abu B. pas juos lankėsi dažnai, su jais yra šventę Naujuosius metus, jie atvykdavo dažnai pasiskinti braškių, serbentų, domėjosi parduodamu žemės sklypu. Parduodamas žemės sklypas buvo skirtas tik gyvenamojo namo statybai, padaryti kadastriniai matavimai. R. ir A. B. jį ketino pirkti ir statyti namą, neturėjo pinigų, tai buvo nutarta leisti pirkti išsimokėtinai. Viskas būtų buvę gerai, jeigu ne krizė. Jie nustojo mokėti, todėl 2010 m. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. A. B. yra pirkęs 3 nekilnojamuosius daiktus ir juos pardavęs, žino, kad perka vienas, o parduoda abu su sutuoktine. Perkant žemės sklypą notarė A. B. išaiškino, jog perkamas žemės sklypas tampa abiejų sutuoktinių turtu. Namas, esantis Svajonių gatvėje, taip pat pirktas jo vardu ir VĮ Registrų centras įregistruotas A. B. vardu, nors priklauso abiems. Žemės sklypo, kurį pardavė už mažesnę kainą, trūkumas – ėjo ryšio linija, todėl jame buvo galima statyti tik mažą namuką, todėl jo kaina ir buvo mažesnė.

8Atsakovė N. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, jog palaiko atsiliepime nurodytus argumentus (1 t., 77-78 b. l.). 2015-05-27 teismo posėdyje paaiškino, kad pasirašė ant sutarties, kad leido parduoti žemės sklypą, jų automobilyje nei prieš sandorio sudarymą, nei po jo niekas nesėdėjo, 15000 Lt jie negavo. Prieš perkant žemės sklypą derybose dalyvavo pati R. B., ji dalyvavo ir derybose dėl kainos. Kai R. ir A. B. nusipirko žemės sklypą, R. B. atvykdavo, sodindavo medelius, gėlynus, atsiveždavo balkiukus. Dar prieš žemės sklypo pirkimą abu B. atvažiuodavo į sodą pas juos, tardavosi dėl žemės sklypo pirkimo.

9Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovų V. V. ir N. V. pusėje, atstovė advokatė Eugenija Povilaitienė su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, jog palaiko atsiliepime nurodytus argumentus (1 t., 81-83 b. l.). 2015-05-27 teismo posėdyje paaiškino, kad yra dvi sandorių rūšys: niekiniai ir nuginčijami. Ieškovė pareiškė ieškinį abiem pagrindais, taip teisminėje praktikoje negali būti. Sandoris yra arba niekinis, arba nuginčijamas. Pagal CK 3.92 str. 6 d. jis yra nuginčijamas, todėl negali būti niekinis, taip nurodo pats straipsnis. Ieškovė nenurodė jokių imperatyvių įstatymo normų, kurios sandoriu buvo pažeistos, teismas šioje byloje negali būti aktyvus ir negali dėl to nuspręsti. Pirkimo – pardavimo sutartis, kuria įgyjamas turtas, nepatenka į CK 3.92 str. 4 d., kur reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas arba kito sutuoktinio privalomas dalyvavimas. Civilinėje byloje Nr. 2-588-914/2012 yra priimta nutartis, kur V. ir N. V. pareiškimas dėl ginčo žemės sklypo pripažinimo asmenine A. B. nuosavybe yra atmestas, R. B. minėtoje civilinėje byloje dalyvavo, su V. V. pareiškimu nesutiko, ji manė, kad turtas yra bendras. R. B. teismo posėdyje nurodė, jog jos ir sutuoktinio finansai atskiri, bet prašo priteisti pinigus, kuriuos V. ir N. V. sumokėjo A. B., sau. Nebuvo nurodyta, kad notarė būtų suklaidinusi ar įtakojusi šalis. Numatyti sutarties kainą ir sąlygas yra šalių teisė. Jeigu kaina aiškiai per didelė, notaras sutarties gali netvirtinti. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimu iš A. B. V. ir N. V. priteista 33000 Lt. Minėtoje byloje A. B. sutiko skolą 33000 Lt sumokėti V. V.. A. B. turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nesako, jog buvo apgautas dėl kainos, o R. B. nedalyvavo. VĮ Registrų centro darbuotojai neatvyksta į vietą, žemės sklypo neapžiūri, vertina vidutinę kainą, vertinimas atliktas gali būti net prieš keletą metų. Šiandien nei V. V., nei A. B. neginčija kainos, nurodo, kad tada tokia buvo. Notarė, tvirtindama sandorį, nieko nepažeidė. VĮ Registrų centro duomenys vieši, niekas neslėpė jokių duomenų apie sandorį, laikomi teisingais, todėl negalima sakyti, kad ieškovė nežinojo apie sandorį, ji apie sandorį žinojo nuo pat jo įregistravimo momento. Civilinėje byloje Nr. 2-588-914/2012 nustatyta, jog žemės sklypas yra bendras turtas, pirktas iš bendrų lėšų, R. B. apie priimtą nutartį žinojo, jos neskundė, to paneigti negali. R. B. niekada neprašė nupirkto žemės sklypo pripažinti asmeniniu A. B. turtu. A. B., neturėdamas pinigų, perka išsimokėtinai žemės sklypą, ketindamas padovanoti, be to, tai atsisakė įrodinėti. 2015-05-29 teismo posėdyje ir vėlesniuose prašė taikyti ieškinio senatį (CK 3.96 str. 1 d.) ir ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovė prašė panaikinti sandorį, kaip sudarytą pasinaudojant apgaule, piktavališko susitarimo įtakoje nutylint. Nenurodė, kas susitarė. Nei A. B., nei V. ir N. V. nenurodė, kad susitarė ir norėjo apgauti ieškovę. Notarė neturėjo pareigos reikalauti pranešti ieškovei ar reikalauti jos sutikimo. Tik užsienio piliečiai negalėjo Lietuvos Respublikoje įsigyti žemės, o ieškovė galėjo. CK 3.92 str. 4 d. išvardinti sandoriai, kur reikalingas kito sutuoktinio dalyvavimas ar sutikimas, tai susiję su nekilnojamojo turto perleidimu, suvaržymu. Civilinėje byloje Nr. 2-588-914/2012 sprendimas įsiteisėjo, jame nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią. Notarė yra atsakovų V. ir N. V. pusėje, tačiau neprašo priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš ieškovės.

10Ieškinys netenkintinas.

11Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto 5 notarų biure 2007-03-07 buvo patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovų V. V. ir N. V. bei A. B., pagal kurią atsakovai V. V. ir N. V. pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį 0,0601 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - )., atsakovui A. B. (1 t., 6-9, 11-12 b. l.). Ieškovė ginčija šio sandorio pagrįstumą, nurodydama, kad sandorio sudarymui atsakovas A. B. privalėjo gauti jos sutikimą sandoriui atlikti, be to, sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.80 str. 1 d.) ir šis sandoris nuo jos buvo nuslėptas- panaudota apgaulė (CK 1.91 str. 3 d., 5 d.), todėl jos manymu turi būti pripažinta negaliojančia 2007-03-07 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir taikyta restitucija: jai priteista solidariai iš atsakovų V. V. ir N. V. 26070,57 Lt jų padaryta žala, nes tai jiems yra sumokėjęs jos sutuoktinis. Atsakovas A. B. palaikė ieškovę, prašė ieškinį tenkinti. Atsakovai V. V. ir N. V. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį (CK 3.96 str. 1 d.) ir ieškinį atmesti. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, notarės S. J. atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį (CK 3.96 str. 1 d.) ir ieškinį atmesti.

12Byloje nustatyta, kad atsakovas A. B. ir ieškovė R. B. 1980-04-25 Šiaulių civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 347) įregistravo santuoką (1 t., 26 b. l.). Santuoka šiai dienai nėra nutraukta, tai teismo posėdžio metu patvirtino A. B. ir R. B.. CK įtvirtinta, jog tuo atveju, jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 str.). Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str.). Ieškovė ir atsakovas turto nėra atsidaliję, vedybų sutarties nėra sudarę, todėl turtui, įgytam santuokos metu, yra taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, t. y. minėtas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Esant susituokus įgytas turtas tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nesvarbu, kieno vardu jis įgytas (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 3 d.). Ginčo atveju nė vienas sutuoktinis neprivalo įrodyti susituokus įgyto turto bendrumo, nes galioja prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį režimą pagal įstatymą, yra imperatyvios, todėl jų taikymo sutuoktiniai gali išvengti tik sudarydami vedybų sutartį. Nesudarę vedybų sutarties sutuoktiniai negali kitokiais būdais pakeisti įstatymu nustatyto jų turto teisinio režimo. Įstatymas nepateikia prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, kad konkretus daiktas tikrai yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Šiaulių miesto 5 notarų biure 2007-03-07 buvo patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovų V. V. ir N. V. bei A. B., pagal kurią atsakovai V. V. ir N. V. pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - )., atsakovui A. B. (1 t., 6-9 b. l.), kuris viešame registre buvo įregistruotas atsakovo A. B. vardu, tačiau nenurodant, kad tai asmeninė jo nuosavybė (1 t., 11-12 b. l.). Žemės sklypas, esantis ( - )., buvo įgytas santuokos metu, todėl yra laikomas bendrąja sutuoktinių A. B. ir R. B. nuosavybe (CK 3.87 str.). Minėta prezumpcija įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyta: teisme nėra nagrinėjamas ieškinys dėl minėto žemės sklypo pripažinimo A. B. asmenine nuosavybe. Priešingai, teisme buvo nagrinėjamas pareiškėjų V. V. ir N. V. pareiškimas suinteresuotiems asmenims A. B., R. B. ir antstoliui R. K., kuriuo pareiškėjai prašė be kita ko nustatyti, kad žemės sklypas, esantis ( - )., asmeninės nuosavybės teise priklauso A. B.. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012-07-12 nutartimi (1 t., 174-177 b. l.) pareiškėjų pareiškimą atmetė, nurodydamas, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog minėtas turtas galėtų būti pripažintas A. B. asmenine nuosavybe, A. B. taip pat negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl jo santuokoje įsigytas turtas turėtų būti laikomas jo asmenine nuosavybe, teismui nurodė, jog pinigų sandoriui buvo susitaupęs, tačiau kaip tai padarė, teismui paaiškinti negalėjo, aplinkybės, kodėl šis turtas turėtų būti laikomas A. B. asmenine nuosavybe, negalėjo patvirtinti ir jo sutuoktinė R. B., sandoris sudarytas po santuokos sudarymo, sudarytų vedybinių sutarčių tarp sutuoktinių nėra, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog prievolė, kilusi iš minėto sandorio, yra asmeninė, ji atsirado iš sandorio, kuriam sudaryti sutuoktinio sutikimo nereikėjo, nes buvo sudarytas šeimos interesams (civilinė byla Nr. 2-588-914/2012, 60-61 b. l.). Minėtoje byloje ieškovė buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu, bylos nagrinėjime dalyvavo, teismo posėdyje paaiškinimus davė (civilinė byla Nr. 2-588-914/2012, 56-59 b. l.), į nutarties paskelbimą atvyko, teismo priimtą nutartį gavo asmeniškai iš karto po paskelbimo (civilinė byla Nr. 2-588-914/2012, 62 b. l.), su ja susipažino, bet jos neskundė aukštesnės instancijos teismui, vadinasi, su teismo padaryta išvada sutiko. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).

13Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-588-914/2012 įsiteisėjo 2012-07-20 ir turi prejudicinę galią. Teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos (CPK 182 str.), todėl ieškovė ir atsakovas A. B. jame nustatytų aplinkybių ginčyti nebegali. Faktas, kad 2007-03-07 pirkimo - pardavimo sutartimi A. B. įgytas žemės sklypas, esantis ( - )., yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, turi prejudicinę galią, to pakartotinai įrodinėti nereikia, todėl tiek ieškovės, tiek atsakovo A. B. argumentas, kad tai yra A. B. asmeninė nuosavybė, atmestinas kaip nepagristas. Ieškovė ir šios bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog minėtas žemės sklypas yra A. B. asmeninė nuosavybė, nes jie kartu gyvena, bet neveda bendro ūkio, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovas A. B. nurodė, jog pirko žemės sklypą asmeniniams poreikiams, norėjo padovanoti vienam žmogui, kurio įvardinti nesutiko, atsisakė atsakyti, už kokius pinigus ketino įgyti žemės sklypą, nurodė, jog neprivalo nieko niekam įrodinėti. Akivaizdu, jog ir šioje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo žemės sklypas yra asmeninė A. B. nuosavybė. Priešingai ieškovės ir atsakovo A. B. teiginiams, jog tai jo asmeninė nuosavybė, byloje yra duomenys apie ieškovės ir atsakovo A. B. bendro ūkio vedimą: santuoka jų nėra nutraukta, ieškinyje nurodyta ta pati jų gyvenamoji vieta, ta pati pašto dėžutė, be to, atsakovų V. V. ir N. V. parodymai teismo posėdžio metu, jog sutuoktiniai su jais šeimomis bendravo seniai, abu B. pas juos atvykdavo uogų pasiskinti, yra Naujus metus kartu sutikę, abu B. norėjo pirkti ginčo žemės sklypą gyvenamojo namo statybai, abu atvykdavo ir prieš pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą ir dar kurį laiką po jos, R. B. dalyvavo derybose dėl žemės sklypo pirkimo, padėjo tvarkyti įgytą žemės sklypą, sodino medelius, gėlynus, tik vėliau, kai atėjo ekonominė krizė, A. B. neteko darbo, R. B. nebevažiavo ir nutarė ginčyti sutartį. Minėtos aplinkybės patvirtina B. bendrą gyvenimą. Sutuoktinių B. bendrą ūkio vedimą patvirtina ir ta aplinkybė, jog teismo posėdyje R. B. nurodė, jog jos ir sutuoktinio finansai atskiri, nuo kada, pasakyti negalėjo, tačiau prašė jai priteisti jos sutuoktinio A. B. 26070,57 Lt sumokėtus iš jo darbo užmokesčio V. ir N. V., nurodydama, jog prašo priteisti jai, nes tai yra bendri šeimos pinigai, todėl akivaizdu, jog ieškovė yra tvirtai įsitikinusi, jog minėti pinigai yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Todėl konstatuotina, kad žemės sklypas, esantis ( - )., buvo įgytas santuokos metu, todėl yra laikomas bendrąja sutuoktinių A. B. ir R. B. nuosavybe (CK 3.87 str.), turto bendrumo prezumpcija šioje byloje nėra paneigta.

14Nagrinėjamoje byloje teismas turi įvertinti, ar aplinkybė, kad ginčijamą 2007-03-07 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį A. B. sudarė neturėdamas sutuoktinės sutikimo, daro šią sutartį negaliojančia.

15CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, t. y. sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatyti ypatingi reikalavimai sandoriams, susijusiems su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandoriams dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimu, ar teisių į juos suvaržymu. Tokius sandorius turi teisę sudaryti tik abu sutuoktiniai, perleidžiantys bendrą turtą, arba vienas sutuoktinis, turėdamas kito įgaliojimą. Aiškinant pirmiau nurodytų teisės normų taikymą kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad toks įstatyme įtvirtintas reguliavimas suponuoja papildomas pareigas pirkimo–pardavimo sutarties šalims: pirkėjui – pareigą prieš sudarant sandorį išsiaiškinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiamas turtas priklauso pardavėjui; pardavėjui – pareigą atskleisti šią informaciją (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Jeigu turtas, nurodytas CK 3.92 straipsnio 4 dalyje, priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybė teise ir yra perleistas vieno iš jų, neturint antrojo sutuoktinio įgaliojimo, toks sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu, nepaisant kitos sandorio šalies sąžiningumo, t. y., kito sutuoktinio sutikimas reikalingas ir CK 3.92 str. 2 taikomas, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas yra perleidžiamas ar suvaržomas. Nuginčijamą sandorį, sudarytą be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtintą, sutikimo nedavęs sutuoktinis turi teisę ginčyti (CK 3.96 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju A. B. žemės sklypą, esantį ( - )., ne perleido V. ir N. V., o atvirkščiai,- jį įgijo iš V. ir N. V., t. y. padidino jam ir sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto apimtį. Sudarant tokį sandorį sutuoktinės sutikimo nereikia, jos dalyvavimas taip pat nebuvo būtinas, galiojo prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudarė, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, kuri taip pat šiai dienai nėra paneigta. Atkreiptinas dėmesys, jog R. B. ir A. B. nei civilinėje byloje Nr. 2-588-914/2012, nei nagrinėjamoje byloje nenurodė, jog minėtas žemės sklypas buvo įgytas iš A. B. asmeninių lėšų, to nepagrindė rašytiniais įrodymais (CK 3.89 str. 2 d.), A. B. to nenurodė ir notarei ir neprašė minėto turto įregistruoti jo asmenine nuosavybe, taip pat nei ieškovė, nei atsakovas A. B. nepaneigė ir tos aplinkybės, konstatuotos įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-588-914/2012, jog ginčo žemės sklypas buvo įgytas ne šeimos poreikiams, o jo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl atmestinas ieškovės argumentas, jog sudarant minėtą sandorį reikėjo jos rašytinio sutikimo, kaip nepagrįstas.

16Ieškovė prašo 2007-03-07 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, o šiuo atveju konkrečiai - CK 3.92 str. 4 d., nes sudarant sandorį ji nedalyvavo ir nebuvo duotas jos rašytinis sutikimas, minėto sandorio ji nepatvirtino (CK 3.92 str. 6 d.), todėl ginčija sudarytą sandorį (CK 3.96 str.). Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, ieškovės nurodoma CK 1.80 straipsnio 1 dalis dėl sandorio negaliojimo yra bendroji norma, o nagrinėjamu atveju ginčijamo sandorio pripažinimą negaliojančiu reglamentuoja ir specialioji norma – CK 3.96 straipsnis, todėl jos tarpusavyje veikia kaip bendroji ir specialioji norma lex specialis derogat legi generali principu (žr., pvz.: , Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2013; kt.), todėl turi būti taikoma specialioji norma, o ne bendroji. Pagal CK 3.96 straipsnio 2 dalį sandoriai, kuriems sudaryti buvo būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių (šio kodekso 3.92 straipsnio 4 dalis), gali būti pripažinti negaliojančiais, nesvarbu, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų. Tokiais atvejais sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, jei kita sandorio šalis yra nesąžininga. Nagrinėjamoje byloje aukščiau konstatuota, kad R. B. rašytinis sutikimas ar jos dalyvavimas sudarant ginčo sandorį nebuvo reikalingas, minėtu sandoriu nėra pažeidžiamos jokios imperatyvios įstatymo normos, todėl šiuo pagrindu minėtas sandoris negali būti pripažintas niekiniu, dėl ko šioje dalyje ieškovės prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

17Ieškovė taip pat prašo 2007-03-07 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.91 str. 3 d., 5 d. pagrindu, nes buvo panaudota apgaulė jos atžvilgiu, nes sandorio sudarymas nuo jos buvo slepiamas. Kasacinis teismas dėl nurodytų teisės normų (CK 3.92 str., 3.96 str.) aiškinimo ir taikymo formuoja praktiką, kad vieno ar abiejų sutuoktinių apgaule, sudarant sandorius dėl jiems bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto, pripažįstami tokie veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, apgaule taip pat laikomas ir sąmoningas reikšmingų sandorio aplinkybių nepranešimas, jeigu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apie jas turėjo būti pranešta kitai šaliai (CK 1.91 str. 5 d.). Sprendžiant, ar, sudarant pagal CK 3.96 straipsnio 2 dalį ginčijamą sandorį, buvo panaudota vieno ar abiejų sutuoktinių apgaulė, būtina įvertinti šalių elgesį ikisutartinių santykių metu, sudarant sandorį, taip pat vėliau. Pardavėjas turi pranešti pirkėjui apie trečiųjų asmenų teises į parduodamą turtą, pretenzijas bei teisinius ginčus dėl jų, ar jo teisė disponuoti šiuo turtu neapribota ir kt. reikšmingą informaciją. Jei po sandorio sudarymo pirkėjas ginčija reikšmingos sandoriui informacijos atskleidimo tinkamumą, pardavėjas privalo įrodyti, kad ji buvo atskleista tinkamai (CK 6.321 str. 1, 3, 5 dalys) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2006; 2013-01-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2013; 2013-03-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2013; kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypo įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn sutartis (1 t., 6-9 b. l.) sudaryta tarp sutuoktinių V. ir N. V. bei A. B., kur A. B. buvo pirkėjas. Sudarant žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį dalyvavo pardavėjai sutuoktiniai V. ir N. V. ir pirkėjas A. B.. Nors notarei bei V. ir N. V. buvo žinoma, jog A. B. turi sutuoktinę R. B., tačiau jos dalyvavimo, įgaliojimo ar rašytinio sutikimo nereikėjo dėl aukščiau nurodytų priežasčių, nes jos sutikimas buvo preziumuojamas. Be to, visiems buvo žinoma, jog R. B. ir A. B. yra sutuoktiniai, jų šeimos artimai bendravo, sutuoktiniai B. ne kartą yra lankęsi pas sutuoktinius V. be to, N. ir V. V. teismo posėdyje patvirtino, jog R. B. ne kartą lankėsi pas juos, dalyvavo derybose dėl žemės sklypo įgijimo ir dar kurį laiką atvažiuodavo padirbėti į įgytą žemės sklypą, todėl apie sudaromą sandorį labai gerai žinojo nuo pat jo sudarymo momento, o ne vėliau, kaip teigia teismo posėdyje. Teismui netikėti V. ir N. V. paaiškinimais, duotais teismo posėdyje ir davus bei pasirašius priesaiką, nėra jokio pagrindo, todėl teismas jais remiasi ir atmeta ieškovės ir A. B. parodymus, nes jie tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė, be to, jų parodymai yra nelogiški ir prieštaringi. Todėl konstatuotina, jog apie sudaromą sandorį, apie tai, jog A. B. vedęs, tiek B., tiek V. visas aplinkybes žinojo nuo pat sandorio sudarymo momento, be to, minėta aplinkybė, jog A. B. vedęs, net neturi reikšmės byloje, nes jis šiuo atveju yra ne pardavėjas, o pirkėjas, todėl pardavėjas V. V. laikomas tinkamai įvykdęs pareigą atskleisti reikšmingas sandorio sudarymo aplinkybes, t. y., kad jis yra vedęs, sandorio sudaryme jo sutuoktinė dalyvavo. Be to, ieškovė prašė pripažinti sandorį negaliojančiu, kaip sudarytą pasinaudojant apgaule, piktavališko susitarimo įtakoje nutylint, tačiau nenurodė, kas susitarė. Nei A. B., nei V. ir N. V. nenurodė, kad susitarė ir norėjo apgauti ieškovę. Notarė neturėjo pareigos reikalauti pranešti ieškovei ar reikalauti jos sutikimo. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovei apie ginčijamo sandorio sudarymą buvo žinoma, tačiau savo galimai pažeistas teises pareiškiant ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ji pradėjo ginti tik tada, kai išieškojimas buvo nukreiptas į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl 2007-03-07 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia pagal CK 1.91 str. 3 d., 5 d. nėra jokio pagrindo, todėl ir šioje dalyje jos prašymas atmestinas.

18Ieškovė R. B. taip pat nurodė, jog sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu, nes perkamo žemės sklypo buvo per didelė kaina. Atsakovas A. B. nurodė, jog su V. V. ir anksčiau buvo sudaręs sandorių, tuo metu buvo rinkoje nekilnojamojo turto kainų šuolis, parduodamo žemės sklypo vertė jam pasirodė per didelė, bet gavo geras sąlygas, turėjo gerą darbą, todėl ir pirko. Vėliau atėjo krizė, jis neteko darbo ir negalėjo V. ir N. V. sumokėti skolą už parduotą žemės sklypą. Atsakovas V. V. paaiškino, jog žemę toje vietoje padalijo į daugiau žemės sklypų. Dar vieną žemės sklypą, esantį netoli, pardavė už 25000 Lt. Kainos tada augo, kai jis pardavė už 25000 Lt, visi sakė, kad per pigiai. Nors to žemės sklypo trūkumas buvo - ėjo ryšio linija, todėl statyti buvo galima tik nedidelį namuką, o R. ir A. B. norėjo gyvenamojo namo, todėl ir buvo parduotas pigiau. Už parduodamą atsakovui A. B. žemės sklypą buvo nurodyta kaina 34000 Lt, kaina buvo normali, ne per didelė, nes buvo ir didesnių. Neįkalbinėjo A. B., jis pats nutarė pirkti. Akivaizdu, jog parduodant A. B. žemės sklypą buvo nekilnojamojo turto kainų augimas, rinka reguliavo kainas, todėl jos buvo žymiai aukštesnės, nei nurodyta VĮ Registrų centro įvertinime, kuris atliktas 2006 m. Minėtą aplinkybę teismo posėdyje pripažino ir pats A. B., patvirtino V. V.. A. B. joks spaudimas dėl žemės sklypo pirkimo nebuvo daromas, jis pats, pasitaręs su sutuoktine, nutarė žemės sklypą pirkti, pats patvirtino, jog sąlygos buvo palankios, atlyginimas geras, kaina gera, todėl pirko. Sudarydamos sutartis, šalys yra laisvos susitarti dėl daikto, jo kainos ir kitų sąlygų. A. B. parduodamo daikto kaina tiko. Dar nagrinėjant teisme civilinę bylą Nr. 2-163-291/2011 (1 t., 172-173 b. l.) A. B. su ieškiniu sutiko, pripažino, jog V. ir N. V. yra skolingas 33000 Lt, žemės sklypo pardavimo kainos neginčijo, nenurodė, jog V. ir N. V. jau yra sumokėjęs ne tik 1000 Lt, bet ir 15000 Lt, ką vėliau pradėjo teigti, neprašė sandorio pripažinti negaliojančiu, todėl Šiaulių rajono apylinkės teismas 2011-01-24 sprendimu pripažino įvykusiu 2007-03-07 sandorį, sudarytą dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo tarp V. V., N. V. ir A. B., priteisė V. V. ir N. V. iš A. B. 33000 Lt skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų, sprendimo vykdymą atidėjo iki 2011-04-20. Todėl ieškovės argumentas, jog žemės sklypas buvo parduotas už per didelę kainą, atmestinas, kaip nepagrįstas.

19Atsakovai V. V. ir N. V. teismo prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Ieškinio senatis skirstoma į bendrąją ir specialiąją arba sutrumpintą. Bendroji ieškinio senatis yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Šis terminas taikomas visiems civiliniams teisiniams reikalavimams, jeigu įstatymas nenustato kitokios, t. y. specialiosios, ieškinio senaties. Sutrumpinta ieškinio senatis numatyta CK 3.96 straipsnio 1 dalyje. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo, t. y. tokiu atveju teismas turėtų taikyti bonus pater familias kriterijų (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2013 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2013; kt.). Kai ieškinio senatis baigiasi prieš pareiškiant ieškinį, o skolininkas reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas ieškinį turi atmesti, jeigu nenustato, kad ieškinio senatis praleista dėl svarbios priežasties (CK 1.131 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog teismas taiko ieškinio senatį tik skolininko (atsakovo) reikalavimu (CK 1.126 str. 2 d.). Taigi savo iniciatyva teismas ieškinio senaties taikyti negali. Kadangi ieškinio pareiškimas turi būti priimtas neatsižvelgiant į ieškinio senaties praleidimą (CK 1.126 str. 1 d.), atsakovui nereikalaujant taikyti ieškinio senaties, teismas turi nagrinėti bylą. Tokia taisyklė nustatyta todėl, kad reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra materialinis teisinis atsakovo interesų gynimo būdas. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas, pagal kurį tik atsakovas gali spręsti, ar jam gintis ir kaip jam gintis nuo pareikšto ieškinio. Be abejo, atsakovas gali nereikalauti taikyti ieškinio senaties, nes tai yra jo teisė, o ne pareiga. Tačiau įstatymas draudžia iš anksto atsisakyti taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 3 d.), nes išankstinis atsisakymas reikštų teisės į gynybą atsisakymą, o tai prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir kitiems teisės principams. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį turi būti pareikštas atsiliepime į ieškinį (CPK 142 str.), o išimtiniais atvejais - ir vėliau (pvz.: parengiamajame teismo posėdyje, teismo posėdyje), tačiau tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas, kuris nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nereikalavo taikyti ieškinio senaties, netenka teisės pareikšti tokį atsikirtimą apeliacinės instancijos teisme ar nagrinėjant bylą kasacine tvarka.

20Nagrinėjamoje byloje ieškovė R. B. ieškinyje nurodė, jog apie sudarytą sandorį sužinojo tik praėjus maždaug trejiems metams nuo sutarties sudarymo, teismo posėdyje nurodė, jog sužinojo 2010-10-06, kai buvo areštuotas turtas. Vadinasi, minėta data pripažintina ieškinio senaties termino eigos pradžia, nors byloje yra duomenų, jog ieškovė apie ginčo sandorį žinojo nuo pat jo sudarymo momento.

21Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota šio straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika, niekinis sandoris savaime, pagal savo prigimtį, negalioja ab initio, todėl jo negaliojimo faktui ieškinio senaties institutas nereikšmingas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2007; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008; kt.), o reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius (taikyti restituciją) taikomas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris nagrinėjamos bylos atveju akivaizdžiai nepraleistas. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, ieškovės nurodoma CK 1.80 straipsnio 1 dalis dėl sandorio negaliojimo yra bendroji norma, o nagrinėjamu atveju ginčijamo sandorio pripažinimą negaliojančiu reglamentuoja ir specialioji norma – CK 3.96 straipsnis, todėl jos tarpusavyje veikia kaip bendroji ir specialioji norma lex specialis derogat legi generali principu (žr., pvz.: , Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2013; kt.), todėl turi būti taikoma specialioji norma, o ne bendroji. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką ieškiniams dėl sandorių, sudarytų pažeidžiant CK 3.92 straipsnio 4 dalies reikalavimus, taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2010; 2013 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2013; kt.). CK 3.96 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji sandorių nuginčijimo taisyklė, taikoma visiems sandoriams, išskyrus tuos, kuriems reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie gali būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių, t. y. išskyrus CK 3.92 str. 4 d. nurodytus sandorius, kuriems, kaip paminėta aukščiau, taikomas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog sudarant 2007-03-07 žemės sklypo įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn sutartį ieškovės rašytinio sutikimo ar jos asmeninio dalyvavimo sudarant sandorį nereikėjo, šiuo atveju nepaneigta prezumpcija, jog minėtas sandoris sudarytas, kai yra kito sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 str. 3 d.), todėl jo nuginčijimui taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė apie savo pažeistas teises, kaip ji pati tvirtina, sužinojo 2010-10-06, į teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi 2014-11-12, vienerių metų terminą ieškiniui paduoti praleido, jokių svarbių priežasčių, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujintas, nenurodė, jo atnaujinti neprašė, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovai V. V. ir N. V. prašo taikyti ieškinio senatį, jų prašymas tenkintinas, taikytina ieškinio senatis ir ieškinys ir tuo pagrindu atmestinas.

22Nepripažinus ginčo sandorio nei niekiniu, nei negaliojančiu, taikyti restitucijos nėra galimybės, todėl teismas dėl to nepasisako.

23Kartu teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybė, kada ieškovė sužinojo apie ginčijamą sandorį, yra reikšminga ir kitu aspektu – vertinant, ar ginčo šalys sąžiningai naudojosi savo civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Įstatymas įpareigoja visus asmenis įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė apie ginčo sandorį sužinojo, jos nuomone, 2010-10-06, iki 2014 metų (ieškinys teismui pateiktas tik 2014-11-12) jo neginčijo, t. y. savo tikrai ar tariamai pažeistos teisės negynė, o ieškinį pareiškė, kai kilo atsakovų V. V., N. V. ir A. B. konfliktas dėl parduoto žemės sklypo paėmimo ir perdavimo V. ir N. V. bei likusios skolos išieškojimo nukreipimo į ieškovei priklausantį turtą. Ieškovės sutuoktinis A. B., pats sudaręs ginčo sandorį, šiuo metu palaiko ieškovės ieškinio reikalavimus ir siekia susigrąžinti pinigus, sumokėtus už ginčo žemės sklypą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad ginčo sandorį sutuoktiniai siekia nuginčyti ne dėl to, jog jį sudarant buvo pažeistos ieškovės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę, o kad įgytų pranašumą prieš atsakovus V. ir N. V., susigrąžindami jų sumokėtus pinigus atsakovui V. V. ir jo sutuoktinei už jų parduotą, o vėliau per antstolį priverstine išieškojimo tvarka susigrąžintą žemės sklypą, t. y. piktnaudžiauja savo subjektinėmis civilinėmis teisėmis, tai patvirtina ir civilinių bylų, iškeltų Reginos ir A. B., kiekis teisme.

24Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės (1 t., 125-127 b. l.) paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

25CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (56-57 b. l.), todėl žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš ieškovės nepriteistinos, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 2 d.).

26Iš ieškovės atsakovams V. V. ir N. V., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos, nes šių išlaidų priteisti jie neprašė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

28Ieškinį atmesti.

29Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-02 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų N. V., a.k. ( - ) ir V. V., a.k. ( - ) gyv. ( - ), turto ir piniginių lėšų areštą 7550,56 Eur sumai ir nekilnojamojo turto – 0,0601 ha žemės sklypo, esančio ( - )., unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančio V. V., a.k. ( - ) gyv. ( - ), areštą,- palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

30Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. Ieškovė R. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu (1 t.... 4. Ieškovė R. B. teismo posėdžio metu ieškinį (1 t. 1-5, 42-47, 54-55 b. l.)... 5. Ieškovės atstovas advokatas Petras Labanauskas palaikė atstovaujamąją,... 6. Atsakovas A. B. su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog... 7. Atsakovas V. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio... 8. Atsakovė N. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio... 9. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovų V. V.... 10. Ieškinys netenkintinas.... 11. Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto 5 notarų biure 2007-03-07 buvo... 12. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. B. ir ieškovė R. B. 1980-04-25 Šiaulių... 13. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje... 14. Nagrinėjamoje byloje teismas turi įvertinti, ar aplinkybė, kad ginčijamą... 15. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius... 16. Ieškovė prašo 2007-03-07 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį... 17. Ieškovė taip pat prašo 2007-03-07 žemės sklypo pirkimo - pardavimo... 18. Ieškovė R. B. taip pat nurodė, jog sandoris turi būti pripažintas... 19. Atsakovai V. V. ir N. V. teismo prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį... 20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė R. B. ieškinyje nurodė, jog apie sudarytą... 21. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota šio straipsnio... 22. Nepripažinus ginčo sandorio nei niekiniu, nei negaliojančiu, taikyti... 23. Kartu teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybė, kada ieškovė... 24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas, taikytos... 25. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 26. Iš ieškovės atsakovams V. V. ir N. V., trečiajam asmeniui,... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 28. Ieškinį atmesti.... 29. Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-02 nutartimi byloje taikytas laikinąsias... 30. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių...