Byla 2A-543-798/2014
Dėl žemės pirkimo–pardavimo sutarčių ir administracinių aktų pripažinimo iš dalies negaliojančiais

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Veniulytės -Jankūnienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo Č. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Č. M. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, A. K. (A. K.) ir J. K. (J. K.) dėl žemės pirkimo–pardavimo sutarčių ir administracinių aktų pripažinimo iš dalies negaliojančiais,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė:

5l) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006-04-05 įsakymo Nr. 30-613 dalį dėl 106 kv. m ploto, įsiterpusio tarp žemės sklypų ( - ), UAB „Vandeta“ 2012-03-26 Žemės sklypo plane pažymėto raidėmis A ir B, išimant jį iš šiuo įsakymu suformuoto 822 kv. m namų valdos žemės sklypo ( - ), kadastrinis Nr. 0101/0065:814, ploto ir ribų;

62) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-29 įsakymo Nr. 2.3-17048-(01) dalį dėl 106 kv. m. ploto, įsiterpusio tarp žemės sklypų ( - ), UAB „Vandeta“ 2012-03-26 Žemės sklypo plane pažymėto raidėmis A ir B, išimant jį iš šiuo įsakymu leisto parduoti 822 kv. m namų valdos žemės sklypo ( - ), kadastrinis Nr. 0101/0065:814, ploto ir ribų;

73) pripažinti negaliojančiomis žemės sklypo ( - ), kadastrinis Nr. 0101/0065:814:2009-12-18 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P01/2009-836 dalį dėl 53 kv. m žemės ploto pardavimo A. K., išimant šį plotą iš jam parduotos 411 kv. m sklypo dalies; 2009-12-18 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P01/2009-837 dalį dėl 53 kv. m žemės ploto pardavimo J. K., išimant šį plotą iš jam parduotos 411 kv. m sklypo dalies;

84) taikyti restituciją- A. ir J. K. parduotą žemės sklypo ( - ), 106 kv. m. plotą, UAB „Vandeta“ 2012-03-26 Žemės sklypo plane pažymėtą raidėmis A ir B, grąžinti valstybės nuosavybėn, o už šią žemę sumokėtus pinigus – A. ir J. K.;

95) pripažinti ieškovės Č. M. teises Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, nustatyta tvarka pirkti Z. B. neparduotą 35 kv. m. žemės sklypo ( - ), dalį, UAB „Vandeta“ 2012-03-26 Žemės sklypo plane pažymėtą raide A ir taškais su koordinatėmis koordinačių sistemoje LKS-94 : Nr. 4 (X 6062468.12, Y 592698.97), Nr. 5 (X 6062467.51, Y 592700.23), Nr. 23 (X 6062461.84, Y 592697.44), Nr. 22 (X 6062443.42, Y 592692.94), Nr. 21 (X 6062443.14, Y 592694.31), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto pagrindu įsigyti tarp žemės sklypų ( - ) įsiterpusio valstybinės žemės sklypo 71 kv. m ploto dalį, UAB „Vandeta“ 2012-03-26 Žemės sklypo plane pažymėtą raide B ir taškais su koordinatėmis: Nr. 5 (X 6062467.51, Y 592700.23), Nr. 6 (X 6062466.22, Y 592702,89) Nr.21 (X 6062443.14, Y 592694.31) ir Nr. 20 (X 6062442.57, Y 592697.12).

10Ieškovė nurodė, kad ji 2010 m. sausio 20 d. žemės sklypo su statiniais dovanojimo sutarties, notarinio reg. Nr. NJ-286, sudarytos tarp jos ir jos motinos Z. B., pagrindu, yra 565 kv. m. žemės sklypo, esančio ( - ), savininkė. Pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis, tiek išskirtas, tiek naudojamas namų valdos ( - ) žemės sklypo plotas - 600 kv. m. Tuometė namų valdos savininkė Z. B. 1992-04-23 Vilniaus miesto valdybos Naujosios Vilnios seniūnijai pateikė prašymą parduoti 0,06 ha žemės sklypą ( - ). Vilniaus apskrities viršininko 1998-11-24 įsakymu Nr. 3450-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo Vilniaus mieste pardavimo pil. Z. B.“ nuspręsta parduoti Z. B. 565 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypą ( - ) ir 1998-12-15 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P01/98-19943 Z. B. buvo parduotas 565 kv. m žemės sklypas. Z. B. lengvatinėmis sąlygomis buvo parduotas 35 kv. m mažesnis, negu suteiktas ir pažymėtas techninės apskaitos byloje, žemės sklypas. Kaip buvo nustatyta Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo metu, detaliajame plane žemės sklypo, esančio ( - ), ribų nustatymo klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl jo pagrindu sklypo plotas negalėjo būti sumažintas. Tai reiškia, kad mažesnis, negu skirtas, žemės sklypas Z. B. parduotas be teisėto pagrindo. Kadangi tuometei namų valdos savininkei Z. B. be teisėto pagrindo buvo parduotas ne visas naudojamas namų valdos ( - ), žemės sklypas, darytina išvada, kad namų valdos savininkų teisė lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti naudojamą žemės sklypą iki galo nerealizuota. Nei Žemės įstatymas, nei kiti teisės aktai nenustato naudojamų žemės sklypų įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis terminų, todėl Č. M., įgijusi nuosavybės teises į namų valdą, įgijo teisę Z. B. neparduotą 35 kv. m žemės sklypo ( - ), dalį, UAB „Vandeta“ Žemės sklypo plane pažymėtą raide A, privatizuoti papildomai Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, nustatyta tvarka. Namų valdos ( - ), rytinėje pusėje yra namų valda ( - ) (senas adresas Žvirblių g. 24). Naujosios Vilnios liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1969-12-18 sprendimu Nr. 354 Z. K. buvo leista atlikti individualaus gyvenamojo namo ( - ), su 600 kv. m žemės sklypu teisine registraciją. Namų valdos ( - ), techninės apskaitos kortelėje užfiksuota, jog šiai namų valdai buvo skirta 600 kv. m žemės, 600 kv. m ploto žemės sklypas buvo pažymėtas ir pirminiame namų valdos ( - ), kadastro duomenų byloje esančiame plane. Namų valdos ( - ), kadastro duomenų byloje esančioje techninės apskaitos kortelėje, taip pat 1995 m. plane, atitinkamai 800 kv. m ir 822 kv. m naudojamas žemės sklypo plotas nurodytas be teisėto pagrindo, nes toks plotas neatitinka, nei namų valdai skirto, nei namų valdos teisinės registracijos dokumentuose bei kadastro duomenų bylos pirminiame plane pažymėto žemės sklypo 600 kv. m ploto, taip pat neatitinka faktinio naudojimo. Pagal individualių gyvenamųjų namų statybai 1956 m. suformuotas žemės sklypų, kurių dabartiniai adresai, ( - ) ir 10, Vilnius, ribas, tarp minėtų sklypų buvo įsiterpęs apie 200 kv. m dydžio valstybinės žemės plotas – buvęs griovys (tai matyti iš A. M. gyvenamojo namo projekto genplano). Rašytiniai įrodymai (kaimynų liudijimai, faktinių aplinkybių konstatavimo aktas) patvirtina, kad buvusio griovio vietoje buvusios žemės dalimi (UAB „Vandeta“ Žemės sklypo plane pažymėta raide B) nuo namo pastatymo, t. y. jau daugiau kaip penkiasdešimt metų, faktiškai naudojasi namų valdos ( - )savininkai ir jų šeimos nariai (dirbama žemė, auga seni vaismedžiai, krūmai, įrengti šiltnamiai ir kt). Kozlovskių šeima, kuriai priklauso namų valda Sodžiaus g. 10, šia žeme niekada nesinaudojo, jos nedirbo, jokių pretenzijų ir (ar) ginčų dėl šios žemės naudojimo nebuvo. Žemės sklypus ( - )ir 10 skiria seniai įrengta metalinė tinklinė tvora. Ieškovė Č. M., 2010 m. sausio 20 d. dovanojimo sutartimi įgijusi nuosavybės teises į namų valdą ( - ), išsiaiškino, kad jai nuosavybės teise priklausantis sklypas yra mažesnis negu faktiškai naudojamas (aptvertas tvora). Pradėjus aiškintis likusios sklypo dalies įteisinimo galimybes, sužinojo, kad su jos sklypu besiribojančią ir jau daug metų faktiškai naudojamą žemę (UAB „Vandeta“ Žemės sklypo plane pažymėta raide B) ji turi teisę privatizuoti kaip įsiterpusią valstybinę žemę (LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr.692 2.15 punkto pagrindu). Č. M. ketino pasinaudoti šia tvarka, tačiau nespėjus to padaryti, sužinojo, kad ši žemė yra parduota namų valdos ( - ) savininkams. Ieškovė su skundu kreipėsi į LR Seimo kontrolierių. Iš Seimo kontrolieriaus 2011-09-27 pažymos Nr. 4D-2010/4-860 ji sužinojo, kad 1992-04-30 tuometis namų valdos ( - ), savininkas Z. K. pateikė prašymą parduoti jam 0,06 ha ploto namų valdos žemės sklypą bei tos pačios dienos prašymą papildomai įteisinti 0,02 ha naudojamos žemės, esančios prie gyvenamojo namo. Žemės sklypo ( - ), ribos buvo paženklintos 2006-01-09, o 2006-04-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-613 „Dėl sklypo ( - )duomenų nustatymo“ buvo nustatytas šio žemės sklypo plotas -822 kv m. 2008-10-22 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje buvo gauti namų valdos ( - ), bendraturčių A. ir J. K. prašymai parduoti jiems po 0,418 ha žemės sklypo. Vilniaus apskrities viršininkas 2009-10-29 įsakymu Nr. 2.3-17048-(01) nustatė, kad namų valdos žemės sklypo Sodžiaus g. 10, Vilniaus mieste, plotas yra 822 kv. m. A. ir J. K. 2009-12-18 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimis atitinkamai Nr. PO 1/2009-836 ir Nr. P01/2009-837 iš valstybės įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise po 411 kv. m. žemės sklypo ( - ). Namų valdai ( - ), buvo suteiktas ir pirminiame kadastro duomenų byloje esančiame plane pažymėtas 600 kv m dydžio žemės sklypas. Toks žemės sklypo plotas nurodytas ir namų valdos teisinės registracijos dokumentuose (LDT vykdomojo komiteto 1969-12-18 sprendimas). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, jog kadastro duomenų bylos plane pažymimi ir namų valdai parduodami tik tie žemės sklypai, kurie yra teisės aktų nustatyta tvarka suteikti, namų valdai ( - ), lengvatinėmis sąlygomis galėjo būti parduotas ne didesnis kaip suteiktas, t. y. 600 kv. m, žemės sklypas. Tačiau, pažeidžiant šiuos imperatyvius teisės aktų reikalavimus, suformuotas ir namų valdos ( - ), savininkams parduotas buvo ne 600 kv. m, o namų valdos kadastro duomenų byloje esančiame 1995 metų plane be teisėto pagrindo pažymėtas, teisinių žemės sklypo suteikimo dokumentų ir faktinio naudojimo neatitinkantis, 822 kv. m. dydžio žemės sklypas, t.y. net 222 kv. m. didesnis negu suteiktas. J. ir A. K. parduotas 822 kv. m ploto žemės sklypas ( - ), neatitinka ne tik namų valdai skirto žemės sklypo ploto (600 kv. m.), jis taip pat neatitinka žemės sklype esančių statinių eksploatacijai būtino ir faktiškai naudojamo žemės ploto. Šios žemės dalis, UAB „Vandeta“ plane pažymėta raidėmis A ir B, natūroje yra už tvoros, skiriančios namų valdas ( - ), ir ja virš 50 metų faktiškai naudojasi ieškovės šeima. Ieškovė turėjo teisę ir ketino šią žemę įsigyti (35 kv. m. kaip naudojamo namų valdos žemės sklypo dalį, o 71 kv. m., kaip įsiterpusį tarp privačių žemės sklypų valstybinės žemės plotą), tačiau, jį pardavus kaimyninės namų valdos savininkams, šią teisę prarado.

11Atsakovai A. K. ir J. K. su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės mama Z. B. pasinaudojo teise išpirkti valstybinį žemės sklypą prie namų valdos, ją realizavo suformavus 565 kv. m. sklypo ir jį išpirko. Planas dėl 671 kv. m. buvo parengtas ieškovės iniciatyva ir nesuderintas su valstybės institucijomis. Privatizavus sklypus, faktinis žemės sklypo naudojimas teisiškai neturi jokios reikšmės.

12Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ginčijamiems administraciniams aktams taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. įtvirtintas apskundimo terminas, kurį ieškovė praleido dėl subjektyvių priežasčių. Be to, ieškinys atmestinas ir dėl kitų argumentų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 30-613 „Dėl sklypo ( - ) duomenų nustatymo“ nustatė ( - ), namų valdos 822 kv. m. sklypo ribas ir kt. duomenis (naudojimo sąlygas ir apribojimus). Nagrinėjamu atveju ( - ), namų valdos sklypo ribos buvo formuojamos atsižvelgiant į individualių gyvenamųjų namų kvartalo Naujojoje Vilnioje Rytų gatvės rajone detalųjį planą ir pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnijos perduotus šios namų valdos techninės apskaitos bylos dokumentus: namų valdos naudojamo sklypo planą ir naudojamo sklypo plotą (forma Nr. l P.), o taip pat įvertinus šalia esančių anksčiau suformuotų ir Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruotų žemės sklypų ( - ), (registruotas 1999 m.) ir ( - ), (registruotas 2003 m.) ribas. Iš Naujosios Vilnios seniūnijos 2004 m. buvo gauti dokumentai dėl namų valdos ( - ), žemės sklypo ribų ir ploto nustatymo. Buvo pateikti Z. K. 1992 m. balandžio 30 d. prašymas parduoti jam 0,06 ha ploto namų valdos žemės sklypą bei 1992 m. balandžio 30 d. prašymas papildomai įteisinti naudojamą prie gyvenamojo namo ( - ), 0,02 ha žemės sklypą. Taip pat buvo pateikti šios namų valdos techninės kortelės duomenys, kuriuose nurodytas naudojamas 800 kv. m. ploto žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ I dalies 3 punkto nuostatomis, kad namų valdų žemės sklypai gali būti parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus, bei įvertinant jau aukščiau suformuotų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ( - )ir 12 ribas ir buvo suformuotos ir nustatytos 822 kv. m. ploto namų valdos ( - )žemės sklypo ribos. Taigi visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad skundžiamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo nepagrįstai suformuotas 822 kv. m žemės sklypas. Šiuo metu ieškovei priklausantis žemės sklypas ( - ), buvo suformuotas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų Vilniaus miesto valdybos 1998 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 426V „Dėl privačių namų valdų (Karklų g. 31, Uosių g. 22, Mūrinės g. 19, A. K. g. 24, Paparčių g. 9, Sodžiaus g. 8, Arimų g. 33, Akacijų g. 40) ribų nustatymo Naujosios Vilnios seniūnijoje“.

13Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovams parduotas žemės sklypas buvo suformuotas, atlikti šio sklypo kadastriniai matavimai, jie suderinti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-04-05 įsakymo Nr. 30-613 „Dėl sklypo ( - )duomenų nustatymo“ 2 punkte buvo pateiktas pasiūlymas žemės sklypo naudotojams kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo (nuomos) sutarties sudarymo. Minėtas įsakymas Nr. 30-613 nebuvo skųstas įstatymų nustatyta tvarka ir jau toks suformuotas žemės sklypas buvo parduotas atsakovams įstatymų nustatyta tvarka. Dėl ieškovės žemės sklypo pažymėjo, kad Vilniaus miesto valdybos Naujosios Vilnios seniūnijai 1992-04-23 buvo pateiktas prašymas parduoti 0,06 ha žemės sklypą ( - ). Atlikus kadastrinius matavimus minimo žemės sklypo plotas pakito ir Z. B. buvo parduotas mažesnis žemės sklypas nei nurodytas jos 1992-04-23 prašyme. Ieškovė savo ieškinyje teigia, kad 1998-06-08 buvo parengtas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija" vykdytojos D. K. 671 kv. m žemės sklypo planas, kuris buvo suderintas su Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vyr. geodezininku. Tačiau Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius panaikino ieškovų minimą planą ir jis negali būti laikomas galiojančiu. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius neturi jokio teritorijų planavimo dokumento, kuriuo pagrindu buvo suformuotas 671 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis ( - ). Be to, parengtame ir suderintame 565 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio ( - ), plane, yra savininkės Z. B. sutikimas su žemės sklypo plotu, tai įrodo parašas, esantis žemės sklypo plane. Sklypo planas M1:500 yra sudėtinė 1998-12-15 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/98-19943 dalis. Pažymėjo, kad administraciniai aktai, susiję su žemės sklypų dydžių nustatymais, nebuvo skųsti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl prašo taikyti ieškinio senaties institutą, numatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

16Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės teisės lengvatine tvarka įsigyti neparduotą 35 kv. m žemės sklypo ( - ), dalį, UAB „Vandeta“ 2012-03-26 Žemės sklypo plane pažymėtą raide A, nagrinėjo šios teisės atsiradimo teisinį ir faktinį pagrindą. Teismas nustatė, kad ieškovė Č. M. nuosavybės teisę į jai priklausantį 565 kv. m žemės sklypą įgijo 2010-01-20 žemės sklypo su statiniais dovanojimo su sąlyga sutartimi iš Z. B., o ši nuosavybės teises įgijo 1998-11-24 Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 450-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo Vilniaus mieste pardavimo pil. Z. B.“ ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos su Z. B. 1998 m. gruodžio 15 d. sudarytos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P01/98-19943 pagrindu. Z. B. 1998 m. įgyjant žemės sklypą, esantį ( - ), pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) 9 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi nuo 1997-07-02 iki 2000-06-26) buvo nurodyta, kad miestuose (iki 1995 m. birželio l d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, piliečiams, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas apskrities viršininko sprendimu galėjo būti padidintas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha arba iki 0,4 ha ir parduotas visas naudojamas namų valdos žemės sklypas, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą. Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 (Žin., 1995, Nr. 60-1513) 4 punkte (redakcija, galiojusi nuo 1996-11-15 iki 1999-06-06), nurodyta, kad miestuose, išskyrus Neringos miestą, privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone, Visagine ir 0,3 ha kituose miestuose. Faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Meras (valdyba) vietoje patikrina nurodytas techninės apskaitos byloje privačių namų valdos žemės sklypo ribas ir prireikus tikslina jas pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus, atsižvelgdamas (-a) j tai, kad privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo ribos turi atitikti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalį parduodamo žemės sklypo norma apskrities valdytojo sprendimu gali būti padidinta parduodant visą faktiškai naudojamą namų valdos žemės sklypą namo savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal nustatytąja tvarka patvirtintus ir mero (valdybos) suderintus teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar, suformavus atskirą atidalijamą sklypą, individualiai statybai.

17Teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą, nustatė, kad nuo 1998 m. iki 2010 m. perduodant žemės sklypą ieškovei, Z. B. į teismą ar kitas įgaliotas institucijas dėl pažeistų teisių nesikreipė, jokių prašymų išpirkti papildomą žemės sklypo dalį neteikė, taigi padarė išvadą, kad esamos žemės sklypo ribos ir plotas jai buvo priimtinas. Nors ( - ), namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis, 1956 m. individualaus gyvenamojo namo statybai tuomečio Naujosios Vilnios Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto suteiktas naudojimui 600 kv. m ploto žemės sklypas, tačiau po atliktų geodezinių tiksliųjų matavimų, 1998-11-24 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3450-01 plotas pakito iki 565 kv. m. Ieškovė Č. M. nuosavybės teisę į jai priklausantį 565 kv. m žemės sklypą įgijo 2010-01-20 žemės sklypo su statiniais dovanojimo su sąlyga sutartimi iš Z. B., todėl teismas konstatavo, kad ieškovė Č. M. negali įgyti daugiau teisių už prieš tai buvusią šio žemės sklypo savininkę Z. B. ir, įsigijusi žemės sklypą, ji nebegali įtakoti tų juridinių faktų, kurie yra susiformavę iki jai tampant žemės sklypo savininke ir kuriais ankstesnė žemės savininkė sutiko. Teismas konstatavo, kad asmuo gali įgyti teises (taip pat nuosavybės) tik į pagal žemėtvarkos ar teritorijų planavimo dokumentus suformuotą ir įstatymų nustatyta tvarka viešajame registre įregistruotą žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2008). Teismas pažymėjo, kad žemės sklypų formavimo ir planų rengimo taisyklės nustatytos teritorijų planavimo įstatymų, sklypai formuojami kompetentingoms valstybės institucijoms priimant atitinkamus administracinius aktus, o žemės sklypas, esantis ( - ), suformuotas, jo privatizavimo procedūra pasibaigusi ir nenuginčyta. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodoma aplinkybė, jog detaliajame plane žemės sklypo, esančio ( - ), ribų nustatymo klausimas nebuvo sprendžiamas ir todėl jo pagrindu sklypo plotas negalėjo būti sumažintas, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovė turi teisę pirkti Z. B. neparduotą 35 kv. m žemės sklypo dalį.

18Teismas pažymėjo, kad administraciniu aktu yra nustatytas namų valdos ( - ), dydis, o įgaliota kompetentinga institucija gali papildomai parduoti privačion nuosavybėn valstybinės žemės tik tuo atveju, jei papildomas plotas yra suformuojamas pagal teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, reikalavimus. Kadangi nagrinėjamoje byloje papildomas 35 kv. m plotas nėra suformuotas pagal teisės aktų reikalavimus, tai šį ieškinio reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovės motina Z. B. turėjo teisę pasinaudoti teisės aktuose įtvirtinta teise įsigyti laisvą ir įsiterpusį valstybinį žemės sklypą, tačiau jos neįgyvendino teisės aktų nustatyta tvarka, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovė ginčijamų aktų priėmimo metu turėjo pirmenybę pirkti ginčo žemę iš valstybės. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčijami administraciniai aktai priimti 2006, 2009 m., o sandoriai sudaryti 2009 m. Kadangi šie sandoriai sudaryti vėliau negu Z. B. privatizavo jai valstybės suteiktą žemės sklypą (1998 m.), taigi teismas sprendė, kad nuo 1998 m. Z. B. teisėtai naudojosi tik 565 kv. m žemės sklypu, esančiu ( - ).

19Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006-04-05 įsakymą Nr. 30-613 „Dėl sklypo ( - )duomenų nustatymo“ bei Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-29 įsakymą Nr. 2.3-17048-(01), nes apie priimtus administracinius aktus ji vėliausiai žinojo 2010 m., kai 2010-07-28 kreipėsi į Seimo kontrolierių, t. y. sprendė, kad jos teisės buvo pažeistos, 2011-09-27 buvo pateikta Seimo kontrolierių pažyma, o ieškinį ieškovė teismui pateikė tik 2012-03-07. Be to, kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių procesinį terminą praleido, nenurodė, bei teismas jų iš turimos medžiagos nenustatė, kurioms esant praleistas terminas gali būti atnaujintas, tai teismas sprendė, kad nėra pagrindo praleistą terminą atnaujinti.

20Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė ginčija taip pat ir valstybines žemės pirkimo–pardavimo sutartis, kurios buvo sudarytos Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-29 įsakymo Nr. 2.3-17048-(01) pagrindu, nepaneigia fakto, kad ji atskirai ginčija ir administracinius aktus, kuriems apskųsti negali būti taikomi CK numatyti ieškinio senaties terminai. Taip pat teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad administracinių aktų ginčijimas yra išvestinio pobūdžio reikalavimai. Teismas sprendė, kad tai savarankiški reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009), nes žemėnauda atsiranda specifinių juridinių faktų – administracinių aktų – pagrindu, kompetentingoms institucijoms priimant sprendimus dėl žemės suteikimo naudotis ar nuosavybėn. Todėl ieškovės teiginius, kad šiuo atveju taikytinas ne nustatytasis Administracinių bylų teisenos įstatyme, bet bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), nagrinėjamoje byloje atmetė kaip teisiškai nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje nurodytose kasacinėse bylose buvo visiškai kitokios faktinės aplinkybės ir sprendžiami kitokie teisės klausimai: civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002 buvo keliamas žemės nuomos ir pardavimo teisėtumo klausimas bei ginčijami buvo administraciniai aktai, kuriais pakeista žemės sklypo paskirtis ir leista šį žemės sklypą išnuomoti ne aukciono tvarka ir jį parduoti, o ieškinį reiškė prokuroras, ginantis viešąjį interesą, todėl sprendė, kad nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma.

21Įgyvendinant teisinės valstybės principą, turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebūtų užtikrintas, jeigu teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas procesas teisme, todėl praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamo administracinio akto priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento yra pagrindas atmesti reikalavimą panaikinti administracinį aktą; senaties termino instituto paskirtis sutampa su viešuoju interesu išlaikyti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą.

22Kadangi dėl ieškovės 1 ir 2 ieškinio reikalavimų l) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006-04-05 įsakymo Nr. 30-613 dalį dėl 106 kv m ploto, įsiterpusio tarp žemės sklypų ( - ), UAB "Vandeta" 2012-03-26 Žemės sklypo plane pažymėto raidėmis A ir B, išjungiant jį iš šiuo įsakymu suformuoto 822 kv m namų valdos žemės sklypo ( - ), kadastrinis Nr. 0101/0065:814, ploto ir ribų; 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-29 įsakymo Nr. 2.3-17048-(01) dalį dėl 106 kv m ploto, įsiterpusio tarp žemės sklypų ( - ), UAB "Vandeta" 2012-03-26 Žemės sklypo plane pažymėto raidėmis A ir B, išjungiant jį iš šiuo įsakymu leisto parduoti 822 kv m namų valdos žemės sklypo ( - ), kadastrinis Nr. 0101/0065:814, ploto ir ribų, yra suėjęs procesinės teisės kreiptis į teismą terminas, numatytas ABTĮ 33 str. 1 d., todėl nurodytų reikalavimų netenkino. Ginčijamos žemės pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-29 įsakymo Nr. 2.3-17048-(01) pagrindu, tai nenuginčijus, minėto įsakymo, teismo vertinimu, negali būti nuginčyti ir šio įsakymo pasekmėje sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai.

23Nors minėtus ieškinio reikalavimus teismas atmetė dėl procesinės teisės kreiptis į teismą termino praleidimo, tačiau siekiant proceso koncentruotumo, teismas pasisakė ir dėl jų esmės.

24Pagrindinį ieškovės motyvą, kad atsakovams teisėtai galėjo būti paskirta tik 600 kv. m. iš atsakovų privatizuoto 822 kv. m. žemės sklypo, o likusi žemės sklypo dalis, ieškovės nuomone, laikytina neteisėtai suformuota ir 106 kv. m. šios dalies teismo sprendimu pagrindu grąžinta į valstybinį žemės fondą tikslu ieškovei leisti išpirkti faktiškai naudojamą 671 kv. m žemę, teismas laikė nepagrįstu, nes žemės sklypas, esantis Sodžiaus g. 10, Vilniaus mieste, buvo privatizuotas teisėtai, vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 167-6128; 2011, Nr. 53-2551) (toliau - Taisyklės), nuostatomis.

25Be to, teismas, atsižvelgęs į tai, kad atliekant žemės sklypo geodezinius matavimus buvo kartografuotos negyvenamojo pastato, kuris nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, fizinės ribos, sprendė, jog UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ 2006-01-31 parengtame žemės sklypo plane M1:500 nurodytos šio žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus.

26Teismo vertinimu, ieškovė teisėtai naudojosi tik 565 kv. m ploto žemės sklypu, nes tokio ploto žemės sklypas prie jai priklausančių pastatų yra registruotas ir nekilnojamojo turto kadastre, todėl sprendė, kad ieškovės šeima nuo 1998 m. teisėtai naudojasi tik 565 kv. m žemės sklypu. Kadangi ginčo sklypo 106 kv. m dalis administraciniais aktais nebuvo priskirta ieškovės žemės sklypui, o administraciniais aktais ir sandoriais, kurių pagrindu Z. B. įgijo 565 kv. m nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį ( - ), nenuginčyti, tai teismas padarė išvadą, kad ieškovės savavališkas greta esančios žemės panaudojimas negali būti teisinis argumentas ginčijant atsakovų administracinius aktus ir sandorius (iš neteisės neatsiranda teisė (ex injuria jus non oritur).

27Dėl ieškovės teiginių, kad žemės sklypus ( - )ir 10 skiria seniai įrengta metalinė tinklinė tvora, pagal UAB „Vandeta“ parengtą planą, kuris nėra suderintas su jokiomis įgaliotomis institucijomis (I t., b.l. 98). Teismas pažymėjo, kad tvora, kuri esą priklauso žemės sklypo, esančio Sodžiaus g. 8, savininkei, yra žemės sklype, esančiame Sodžiaus g. 10. Taigi, teismo vertinimu, ieškovės nurodoma tvora, žyminti 671 kv. m ieškovės žemės sklypo plotą, negali būti laikoma faktine riba, skiriančia besiribojančius sklypus ( - )ir Sodžiaus g. 10.

28Teismas sprendė, kad į bylą pateikti asmenų rašytiniai paliudijimai (I t., b.l. 30-32, 35, 36, 37) negali būti laikomi tinkama įrodinėjimo priemone (CPK 189 str., 177 str.), nes ieškovės savavališkas greta esančios žemės panaudojimas negali būti teisinis argumentas ginčijant atsakovų administracinius aktus ir sandorius.

29Teismas padarė išvadą, kad nenuginčijus administracinių aktų ir jų pagrindu priimtų žemės pirkimo-pardavimo sandorių, nėra teisinio pagrindo ir kitų ieškinio reikalavimų tenkinimui, todėl ieškinys atmetė.

30III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

31Ieškovė Č. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti.

32Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

331. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reguliuojančias ieškinio senatį bei administracinių aktų apskundimo procesinius terminus (CK 1.125 straipsnio 1 d. ir ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis ieškinio reikalavimas yra iš dalies panaikinti žemės pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau jis negali būti išspręstas nenuginčijus administracinių aktų, kurių pagrindu sudarytos ginčijamos sutartys. Byloje reiškiami reikalavimai dėl administracinių aktų yra neatskiriamai susiję su pagrindiniu reikalavimu panaikinti žemės pirkimo–pardavimo sutartis, todėl šie reikalavimai turi būti nagrinėjami ne atskirai, o tik su pagrindiniu reikalavimu. Ieškinio reikalavimams, lemiantiems ginčo civilinį teisinį pobūdį, taikytinas bendras CK 1.125 straipsnio 1 dalies nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje sandorių nuginčijimas yra neatsiejamas nuo individualių administracinių aktų, kurių pagrindu jie sudaryti, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies įtvirtinto 1 mėnesio termino taikymas administracinių aktų apskundimui, yra nepateisinamas, nes jį taikant iš esmės paneigiamas civilinis ginčo pobūdis ir užkertamas kelias ieškovei pasinaudoti galimybe savo teises, susijusias su galimai neteisėtų sandorių sudarymu, ginti CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytu ieškinio senaties terminu. Aplinkybę, kad byloje reiškiami civilinio ir administracinio pobūdžio reikalavimai nėra savarankiški, patvirtina ir tai, kad šie reikalavimai kiekvienas atskirai teismo nebuvo apmokestinti žyminiu mokesčiu. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002. Dėl to pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesinės teisės kreiptis į teismą terminas ir kad ieškovė jį praleido, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

342. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reguliuojančias lengvatinėmis sąlygomis parduodamų namų valdos žemės sklypų ir ribų nustatymą (Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 ir 16 punktus) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios kategorijos bylose suformuotos praktikos, kad naudojamu namų valdos žemės sklypu yra laikomas ir lengvatine tvarka parduodamas teisėtai įgaliotos valstybės institucijos sprendimu suteiktas žemės sklypas. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio argumento, kad atsakovams parduoto žemės sklypo, esančio ( - ), plotas neatitinka namų valdai teisėtai skirto žemės sklypo ploto (600 kv. m.). Be to, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovams teisėtai ir pagrįstai parduotas 822 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio ( - ), prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai, taikant teisės normas, reglamentuojančias teisę pirkti naudojamus namų valdų žemės sklypus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žemėnauda atsiranda sprecifinių juridinių faktų – administracinių aktų – pagrindu, kompetentingoms institucijoms priimant sprendimus dėl žemės suteikimo naudotis ar nuosavybėn, kad teisėtas žemės sklypo naudojimas reiškia nustatyta tvarka suteikto žemės sklypo naudojimą, o parduodamo žemės sklypo dydis priklauso nuo to, koks žemės sklypo dydis buvo nustatytas kompetentingos valstybės institucijos sprendime dėl žemės sklypo suteikimo gyvenamajam namui statyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2007; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2009). Pagal šią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę atsakovams galėjo būti suprojektuotas ir parduotas tik tokio dydžio žemės sklypas, koks buvo suteiktas naudotis, o ne toks, koks, be teisėto pagrindo, yra faktiškai naudojamas. Naujosios Vilnios liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1969-12-18 sprendimu Nr. 354 Z. K. buvo leista atlikti gyvenamojo namo ( - )Vilnius teisinę registraciją. Šiai namų valdai buvo skirta 600 kv. m., todėl kadastro duomenų byloje esančios techninės apskaitos kortelėse nurodyti 800 kv. m ir 822 kv. m žemės sklypo plotai nurodyti be teisėto pagrindo. Taisyklių 16 p. įpareigoja savivaldybę patikrinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane statiniams ir įrenginiams numatytą, bet nepanaudotą žemės sklypo plotą ir prireikus organizuoti detaliojo rengimą ir patikslinimą ir atitinkamai sumažinti žemės sklypo plotą. Dėl nagrinėjamu atveju taikytinas Taisyklių 16 p. ir, likus laisvai žemei, jos perleidimo klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 2.15 punktą, reglamentuojančiame įsiterpusių žemės sklypų pardavimo tvarką. Teismas nepagrįstai nenustatė imperatyvių teisės aktų, reguliuojančių namų valdų žemės sklypų privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis, reikalavimų pažeidimo suformavus ir namų valdos, esančios ( - ), savininkams pardavus ne 600 kv. m, o namų valdos kadastro duomenų byloje esančiose techninės apskaitos kortelėse be teisėto pagrindo pažymėtą, tiek teisinių žemės sklypo suteikimo dokumentų, tiek faktinio naudojimo, tiek namų valdos eksploatavimo reikalavimų neatitinkantį 822 kv. m dydžio žemės sklypą.

353. Dėl ieškovės pažeistų teisių ir teisės į teisminę gynybą. Pagal CPK 2 straipsnio 5 dalį teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, kad jie turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko. Nagrinėjamoje byloje ieškovės ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarčių dalys ir individualūs administraciniai aktai, kurias ginčo, 106 kv. m dydžio, žemė be teisėto pagrindo perleista ( - ), savininkams, pažeidžia ieškovės teises (užkerta kelią jas realizuoti), o kartu sudaro pagrindą jas ginti teisme, tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės teisėti interesai šiuo atveju nebuvo pažeisti. Teismas neįvertino to, kad ieškovės motina, nekalbanti lietuvių kalba, pasirašydama plane, nesuvokė, jog į plane nurodytą žemės plotą patenka ne visas faktiškai naudojamas žemės sklypas, nes nei vienas vidutinio išsilavinimo, neturintis specialių geodezinių žinių nebūtų suvokęs, kad pasirašo faktiškai naudojamo žemės sklypo ribų neatitinkantį planą. O ieškovė, sužinojusi apie pažeistas teises, nedelsiant kreipėsi į teismą. Dėl to nėra pagrįsta teismo išvada, kad ankstesnė žemės sklypo savininkė sutiko su privatizuojamo žemės sklypo plotu ir ribomis bei kad ieškovė neturi teisės įtakoti tų juridinių faktų, kurie susiformavę iki jai tampant žemės sklypo savininke. Be to, teismas pažeidė lygybės įstatymui principą, nes iš esmės tokius pat faktus vertino skirtingai, t.y. atsakovams parduotas ženkliai didesnis negu įgalioto institucijos namų valdai skirtas žemės sklypas, o dviem kaimyninėms valdoms leista pirkti tik sumažintus žemės sklypus. Taip pat ydingas ir teismo pasirinktas ieškinio reikalavimų nagrinėjimo eiliškumas, nes pirmiausia išnagrinėti ir atmesti ieškinio reikalavimai dėl ieškovės teisės įsigyti ginčo žemę pripažinimo, o tik po to įvertintas atsakovų žemės sklypo suformavimas ir pardavimo ginčo ploto dalyje teisėtumas. Teismas turėjo minėtus reikalavimus nagrinėti atvirkščiai, nes, žemės sklypų suformavimas ir ginčo ploto pardavimas buvo pirmiau, kurie sąlygojo ieškovės teisių pažeidimą.

36Atsakovai A. K. ir J. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir išvadomis, pažymima, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovės motina būtų apgauta ar kad būtų nesupratusi visuose dokumentuose nurodyto žemės sklypo ploto – „565 kv. m.“, atsakovų žemės sklypas suformuotas pagal galiojančius teisės aktus, o Vyriausybės nutarimai Nr. 260 ir 692 ginčo atveju netaikytini, nes namų valdos pardavimas savininkams vyko skirtingu laiku.

37Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

381. Dėl ieškinio senaties bei administracinių aktų apskundimo procesinių terminų taikymo. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Tai atitinka ir kasacinio teismo praktiką. Atsakovė pažymi, kad apeliantė teise prašyti panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 30-613 ir Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 2.3-17048-(01) dalis turėjo pasinaudoti per vieną mėnesį nuo skundžiamų aktų paskelbimo arba sužinojimo apie juos. Apie minėtus administracinius aktus apeliantė sužinojo 2010 m., ieškinys pareikštas 2012 m. kovo 7 d., todėl atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė praleido procesinę teisę kreiptis į teismą dėl įsakymų panaikinimo terminą.

392. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 30-613 „Dėl sklypo ( - )duomenų nustatymo“ dalies panaikinimo. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei pažymima, kad formuojant žemės sklypą ( - ) buvo vadovaujamasi Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" 2.2 punkte nurodytais kriterijais; byloje nėra įrodymų, kad šie kriterijai buvo pažeisti.

403. Dėl ieškovės pažeistų teisių ir teisės į teisminę gynybą. Ieškovei priklausantis žemės sklypas Sodžiaus g. 8, Vilnius suformuotas Vilniaus miesto valdybos 1998 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 426V „Dėl privačių namų valdų (Karklų g. 31, Uosių g. 22, Mūrinės g. 19, A. K. g. 24, Paparčių g. 9, Sodžiaus g. 8, Arimų g. 33, Akacijų g. 40) ribų nustatymo Naujosios Vilnios seniūnijoje“. Pažymi, kad nurodytos žemės sklypo ribos nustatyta tvarka buvo suderintos su buvusia sklypo savininke, ieškovės motina Z. B. (sklypo kadastriniai matavimai 1998-06-08 patvirtinti savininkės parašu). Pasirašydama ieškovės motina aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią - sutiko su tokiomis sklypo ribomis, kokios buvo suformuotos ir patikslintos atliekant kadastrinius matavimus. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad Z. B. pasirašė dėl apgaulės, kalbos nesupratimo ar kitų valios trūkumų. Taip pat nėra duomenų, jog ji pasirašydama, nesuvokė, jog į plane nurodytą žemės sklypą patenka ne visas faktiškai naudojamas žemės sklypas. Kadangi žemės sklypo Sodžiaus g. 8, Vilnius naudotoja sutiko su nustatytomis šio sklypo ribomis, sklypas suformuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Dėl to darytina išvada, kad ieškovė sutinka, kad minėtas žemės sklypas buvo suformuotas ir parduotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. VĮ „Registrų centras“ jį įregistravo Nekilnojamojo turto registre ir į šio įregistruoto sklypo ribas buvo atsižvelgta ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu formuojant sklypą ( - ). Taigi apeliantė dovanojimo sutarties pagrindu įgijusi iš motinos Z. B. žemės sklypą ( - ), visiškai nepagrįstai teigia, kad Z. B. buvo nepagrįstai parduotas 35 kv. m mažesnis žemės sklypas ir dėl to šiuo metu neva tai ji įgijo teisę šią sklypo dalį privatizuoti papildomai. Ieškovė neginčija nei minėto Vilniaus miesto valdybos sprendimo, kuriuo buvo nustatytos jai priklausančio žemės sklypo ( - ), ribos, nei šio sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Dėl to darytina išvada, kad ieškovė sutinka, kad minėtas žemės sklypas buvo suformuotas ir parduotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

41Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir išvadomis, papildomai nurodoma, kad teisė lengvatine tvarka įsigyti naudojamus namų valdos sklypus patenka į viešosios teisės reguliuojamą sritį, kurioje galioja principinė nuostata, kad leidžiam tik tai, kas tiesiogiai numatyta įstatyme. Tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 987 (Žin., 1995, Nr. 60-1513) nenumatė jokios galimybės minėtą teisę realizuoti dalimis, todėl ieškovės motina, įsigijusi ne aukciono tvarka namų valdos Sodžiaus g. 8, Vilnius žemės sklypą neįgijo teisės privatizuoti ir 35 kv. m. plotą.

42IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

43Apeliacinis skundas atmestinas.

44Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

45Dėl ieškinio senaties bei administracinių aktų apskundimo procesinių terminų taikymo

46Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai teigia, kad ieškovė praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminą.

47Teisėjų kolegija šiuo aspektu sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2013).

48Kaip pirmiau nurodyta, nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė civilinio ir administracinio pobūdžio reikalavimus – prašė pripažinti negaliojančiomis valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties dalis bei administracinius aktus. Dėl to, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, reikalavimui ginčyti pirkimo–pardavimo sutarties dalis turi būti taikomas CK 1.125 straipsnyje nustatytas dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas, kurio ieškovė šiuo atveju nepraleido. Reikalavimui panaikinti administracinius aktus turėtų būti taikomas ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtintas vieno mėnesio procesinis teisės kreiptis į teismą terminas.

49Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006-04-05 įsakymo Nr. 30-613 dalį dėl 106 kv. m. ploto, įsiterpusio tarp žemės sklypų, esančių ( - ); panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-29 įsakymo Nr. 2.3-17048-(01) dalį dėl 106 kv. m ploto, įsiterpusio tarp žemės sklypų, esančių ( - ), ploto ir ribų. Kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas ieškovė apie minėtus administracinius aktus sužinojo 2010 m., nes 2010 m. liepos 18 d., manydama, kad jos teisės pažeistos, kreipėsi į Seimo kontrolierių ir 2011 m. rugsėjo 27 d. buvo pateikta kontrolieriaus pažyma. Apeliantė ieškinį pateikė 2012 m. kovo 7 d., kuriame jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių praleido procesinį terminą, nenurodė, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė praleido procesinę teisę kreiptis į teismą dėl įsakymų panaikinimo terminą.

50Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepagrįstai savo poziciją grindžia kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002 pateiktu išaiškinimu, nes šioje byloje ieškinį pareiškė prokuroras, ginantis viešąjį interesą, o nagrinėjamoje byloje – fizinis asmuo, ginantis privatų interesą, be to, ginčytais administraciniais aktais buvo keičiama žemė sklypo paskirtis, o nagrinėjamoje byloje – ne, todėl konstatuotina, jog bylų ratio decidendi nesutampa.

51Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, todėl apeliantės motyvai, kad administracinių aktų panaikinimas yra išvestinio pobūdžio, atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo padarytos išvados laikomos pagrįstomis.

52Dėl administracinių aktų, pirkimo–pardavimo sutarčių iš dalies pripažinimo negaliojančiomis

53Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nors ir padarė išvadą, kad ieškovė praleido procesinį terminą kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo, tačiau pasisakė ir dėl jų esmės, t.y. kad administraciniai aktai yra teisėti, o jų naikinti nėra pagrindo.

54Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reguliuojančias lengvatinėmis sąlygomis parduodamų namų valdos žemės sklypų ir ribų nustatymą (Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 ir 16 punktus) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios kategorijos bylose suformuotos praktikos, kad naudojamu namų valdos žemės sklypu yra laikomas ir lengvatine tvarka parduodamas teisėtai įgaliotos valstybės institucijos sprendimu suteiktas žemės sklypas.

55Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (toliau - Taisyklės) 3 p. prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Namų valdų žemės sklypai gali būti parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Komentuojamų Taisyklių 16 p. numato, jog parduodamų žemės sklypų dydžiai nustatomi įvertinus teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, žemės sklype esančio nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus ir patikrinus detaliajame plane ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane statiniams ar įrenginiams numatytą, bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą.

56Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas teisės normas, reglamentuojančias teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisėtas žemės sklypo naudojimas pagal Vyriausybės nutarimais patvirtintą naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarką reiškia nustatyta tvarka suteikto žemės sklypo naudojimą, bet ne faktišką naudojimąsi žemės sklypu, esančiu prie nuosavybės teise priklausančių pastatų; parduodamo žemės sklypo dydis priklauso nuo to, koks žemės sklypo dydis buvo nustatytas kompetentingos valstybės institucijos sprendime dėl žemės sklypo suteikimo gyvenamajam namui statyti, ir nesiejamas su tuo, kokio dydžio žemės sklypu asmuo faktiškai naudojasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2007; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2009).

57Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad formuojant žemės sklypą, esantį ( - ), buvo atsižvelgta į namų valdos techninės kortelės duomenis, į žemės sklypo planą, į nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, kuriuose nurodyta, kad žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus, į Z. K. prašymą parduoti jam 0,06 ha ploto namų valdos žemės sklypą bei prašymą papildomai įteisinti naudojamą 0,02 ha žemės sklypą bei į tai, kad apeliantei priklausančio žemės sklypo, esančio Sodžiaus g. 8, Vilnius, ribos jau buvo suformuotos ir įregistruotos VĮ „Registrų centras“. Nagrinėjamos bylos duomenimis, tikslinant sklypo, Sodžiaus g. 8, Vilnius ribas ir atliekant kadastrinius matavimus buvo nustatytos 565 kv. m. ploto sklypas; šio žemės sklypo plotas buvo suderintas su apeliantės motina, nes yra jos parašas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šio nustatyto žemės sklypo ploto ji neginčijo, be to, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad Z. B. pasirašė dėl apgaulės, kalbos nesupratimo ar kitų valios trūkumų. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrįstai valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Z. B. buvo parduotas 565 kv. m. ploto sklypas.

58Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir duomenų teismui nepateikta, kokiu teisiniu pagrindu naudojasi apeliantė atsakovams priklausančia žemės sklypo dalimi. Kaip teisingai nurodo apeliantė, teisėta žemėnauda atsiranda specifiniu juridiniu pagrindu - administracinių aktų pagrindu, kompetentingoms institucijoms priimant sprendimus dėl žemės suteikimo naudotis ar nuosavybėn. Tik esant įrodytam faktui, kad asmeniui žemės sklypas yra suteiktas teisėtai ir nustatyto dydžio, galima siekti galimybės šią žemę įgyti įstatymo leidėjo nustatyta tvarka ir procedūromis. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo žemės sklypo dalis yra apeliantės namų valdos dalies pusėje, o ne atsakovų. Ši žemės sklypo dalis nėra įstatymo nustatyta tvarka jai suteikta (paskirta).

59Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kuria pripažinta, kad administraciniai teisės aktai, kuriais suformuoti žemės sklypai, esantys ( - )ir 10, bei valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis šalims parduoti jau suformuoti sklypai, yra teisėti, todėl naikinti jų nėra pagrindo.

60Dėl ieškovės teisių ir teisės į teisminę gynybą

61Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažeidė jos teisę į teisminę gynybą bei nepagrįstai sprendė, kad jos interesai nebuvo pažeisti.

62Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos 28 straipsnio reikalaujama, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų ir nevaržytų kitų asmenų teisių bei laisvių. Pagal CK 1.137 straipsnio 1 dalį asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. CPK 2 straipsnyje nustatyta, kad civilinio proceso tikslai – be kita ko, ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. CPK 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, universalia forma garantuojanti konstitucinės teisės į teisminę gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis) įgyvendinimą bylose, kurių nagrinėjimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas (CPK 1 straipsnis), yra subjektinių teisių gynybos garantija, reiškianti, jog suinteresuotu asmeniu teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo aspektu yra kiekvienas asmuo, kuris CPK nustatyta tvarka kreipiasi į teismą deklaruodamas turįs materialinį teisinį interesą, tačiau tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176–185 straipsniuose, galima prieiti prie išvados, ar tokio suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra pagrįstas, t. y. ar konstatuotinas teisės arba teisėto intereso pažeidimas ir ar jis gintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2007). Tokios pat kreipimosi į teismą nuostatos įtvirtintos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje; šios tarptautinės normos garantuoja kiekvienam, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013).

63Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės nuosavybės teisės į 106 kv. m. dydžio žemės sklypo dalį. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo ir pasisakė, kad ieškovės ieškinys atmestinas ne tik dėl to, kad praleistas procesinis teisės kreiptis į teismą terminą, bet ir tuo pagrindu, kad ieškovė neįrodė, jog ji turi teisę į 106 kv. m. dydžio žemės sklypo dalį.

64Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis teisės normomis ir suformuota jų taikymo ir aiškinimo praktika, taip pat atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos duomenis, kad apeliantės pareikštas ieškinio reikalavimas pirmosios instancijos teismo išnagrinėtas iš esmės ir atmestas (materialiosios teisės aspektu) kaip nepagrįstas, taip pat atsižvelgdama į nustatytas faktines bylos aplinkybes, pripažįsta teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypai, esantys ( - )ir 10, Vilnius suformuoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o valstybės žemės pirkimo–pardavimo sutartys taip pat yra teisėtos, todėl dovanojimo sutartimi perleistas 565 kv. m sklypo plotas nepažeidžia apeliantės teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai nepažeisti, o pirmosios instancijos teismo sprendime pasirinktas kitoks ieškinio reikalavimų nagrinėjimo eiliškumas nei jis nurodytas ieškinyje, nereiškia ieškovės teisių ar teisės į teisminę gynybą pažeidimo.

65Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras V. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., byla Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.)

66Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. str. 1 d.).

67 Dėl bylinėjimosi išlaidų

68Atmetus apeliacinį skundą ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

69Atsakovai apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą surašymą advokatui sumokėjo 1500,00 Lt (2 t., b.l. 226-227). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą už atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisia 1 500,00 Lt.

70Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

71Ieškovės (apeliantės) Č. M. apeliacinį skundą atmesti.

72Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

73Priteisti iš ieškovės (apeliantės) Č. M. (a.k ( - ) atsakovų A. K. (a.k. ( - ) ir J. K. (a.k. ( - ) naudai 1500,00 (tūkstantį penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo Č. M.... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė:... 5. l) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006-04-05 įsakymo... 6. 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-29 įsakymo Nr.... 7. 3) pripažinti negaliojančiomis žemės sklypo ( - ), kadastrinis Nr.... 8. 4) taikyti restituciją- A. ir J. K. parduotą žemės sklypo ( - ), 106 kv. m.... 9. 5) pripažinti ieškovės Č. M. teises Naudojamų kitos paskirties... 10. Ieškovė nurodė, kad ji 2010 m. sausio 20 d. žemės sklypo su statiniais... 11. Atsakovai A. K. ir J. K. su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė... 12. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu... 13. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį... 16. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės teisės lengvatine tvarka... 17. Teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą, nustatė, kad nuo 1998 m.... 18. Teismas pažymėjo, kad administraciniu aktu yra nustatytas namų valdos ( - ),... 19. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė praleido Administracinių bylų... 20. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė ginčija taip pat ir valstybines... 21. Įgyvendinant teisinės valstybės principą, turi būti užtikrinamas... 22. Kadangi dėl ieškovės 1 ir 2 ieškinio reikalavimų l) panaikinti Vilniaus... 23. Nors minėtus ieškinio reikalavimus teismas atmetė dėl procesinės teisės... 24. Pagrindinį ieškovės motyvą, kad atsakovams teisėtai galėjo būti paskirta... 25. Be to, teismas, atsižvelgęs į tai, kad atliekant žemės sklypo geodezinius... 26. Teismo vertinimu, ieškovė teisėtai naudojosi tik 565 kv. m ploto žemės... 27. Dėl ieškovės teiginių, kad žemės sklypus ( - )ir 10 skiria seniai... 28. Teismas sprendė, kad į bylą pateikti asmenų rašytiniai paliudijimai (I t.,... 29. Teismas padarė išvadą, kad nenuginčijus administracinių aktų ir jų... 30. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 31. Ieškovė Č. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus miesto... 32. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 33. 1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas,... 34. 2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas,... 35. 3. Dėl ieškovės pažeistų teisių ir teisės į teisminę gynybą. Pagal... 36. Atsakovai A. K. ir J. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą,... 37. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į... 38. 1. Dėl ieškinio senaties bei administracinių aktų apskundimo procesinių... 39. 2. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m.... 40. 3. Dėl ieškovės pažeistų teisių ir teisės į teisminę gynybą.... 41. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 42. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 43. Apeliacinis skundas atmestinas.... 44. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 45. Dėl ieškinio senaties bei administracinių aktų apskundimo procesinių... 46. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,... 47. Teisėjų kolegija šiuo aspektu sutinka su pirmosios instancijos teismo... 48. Kaip pirmiau nurodyta, nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė civilinio ir... 49. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė panaikinti Vilniaus miesto... 50. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepagrįstai savo poziciją... 51. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad civilinėje byloje... 52. Dėl administracinių aktų, pirkimo–pardavimo sutarčių iš dalies... 53. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nors ir padarė išvadą,... 54. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir... 55. Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir... 56. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas teisės normas,... 57. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad formuojant žemės sklypą, esantį ( - ),... 58. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir... 59. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta ir... 60. Dėl ieškovės teisių ir teisės į teisminę gynybą... 61. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 62. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės... 63. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės nuosavybės teisės į 106... 64. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis teisės normomis ir... 65. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 66. Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 67. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 68. Atmetus apeliacinį skundą ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos... 69. Atsakovai apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį... 70. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 71. Ieškovės (apeliantės) Č. M. apeliacinį skundą atmesti.... 72. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą palikti... 73. Priteisti iš ieškovės (apeliantės) Č. M. (a.k ( - ) atsakovų A. K. (a.k....