Byla 2K-155/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Gintaro Godos,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies pridedant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams, ją atliekant pataisos namuose.

3Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir Ž. B., tačiau dėl jo byla kasacine tvarka neskundžiama.

4Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 11 d. nutartis, kuria nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą,

Nustatė

6A. S. nuteistas už tai, kad jis kartu su Ž. B. 2012 m. kovo 7 d., apie 11 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į negyvenamąją patalpą – A. B. priklausantį ūkinį pastatą, esantį Panevėžio rajone, ( - ), iš kurio pagrobė svetimą, A. B. priklausantį turtą – dalį norijos bendros 200 Lt vertės, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, iš kiemo šalia minėto ūkinio pastato pagrobė svetimą A. B. priklausantį turtą – du metalinius lovius kiaulėms šerti bendros 160 Lt vertės ir skardos lakštą 30 Lt vertės.

7Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžio dalį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 11 d. nutartį dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

8Nuteistasis, teigia, kad jo apeliacinis skundas, kuriame jis nesutiko su pagrobto turto verte, nebuvo išnagrinėtas iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad teisiamojo posėdžio metu A. S. sutiko su pagrobto turto verte, todėl apeliacinės instancijos teismas negali jos keisti, yra neteisinga ir prieštarauja bylos įrodymams. Kasatoriaus manymu, pagrobto turto vertė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatinėjama, ji buvo išgalvota ir nepagrįstą jokiais objektyviais įrodymais. Kasatorius pažymi, kad jis apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog reali pagrobto turto vertė buvo 80 Lt, nes tiek buvo gauta pardavus daiktus metalo supirktuvėje. Nukentėjusysis parodė, kad pavogtų daiktų (norijos, lovių, skardos lakšto) pagal paskirtį jis negalėjo naudoti, nes jie buvo tam netinkami, surūdiję, neturėjo realios paskirties, tinkami tik metalo laužui. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje visiškai neužsimenama apie šią apeliacinės instancijos teisme išaiškėjusią aplinkybę dėl turto vertės (80 Lt), tai, kasatoriaus manymu, yra esminis pažeidimas, nes apeliacinės instancijos teismas nepaneigė naujai paaiškėjusios turto vertės. Paaiškėjus, kad turto vertė yra mažesnė negu 1 MGL, nuteistojo veika turėjo būti vertinama kaip administracinis teisės pažeidimas, nes šioje veikoje nėra baudžiamojo nusižengimo sudėties.

9Taip pas skunde nurodoma, kad veikoje nėra kvalifikuojamojo požymio – įsibrovimo į saugyklą. Kasatorius nurodo apeliacinės instancijos teismui pateikęs įrodymus, kad dalis norijos buvo pagrobta ne iš saugyklos, o patalpos, kuri negali būti laikoma saugykla, nes ji be durų, langų, statinys apgriuvęs, be jokios paskirties, pats nukentėjusysis to pastato neketina remontuoti, juo nesinaudoja.

10Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis prašo nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti.

11Prokuroras teigia, kad teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

12Prokuroras nesutinka su kasacinio skundo teiginiu dėl kvalifikuojamojo požymio nebuvimo, nes iš įvykio vietos apžiūros protokolo, nukentėjusiojo parodymų, kitų duomenų matyti, kad vieta, iš kurios A. S. su bendrininku pagrobė svetimą turtą, yra nukentėjusiajam A. B. priklausantis ūkinis pastatas, turintis sienas, stogą ir specialų įėjimą be durų (pagal A. B. parodymus, durys buvo pagrobtos anksčiau). Apklaustas A. S. parodė, kad supranta, jog eina į svetimą negyvenamąjį pastatą ir paima svetimą turtą. Taigi, pasak prokuroro, nuteistasis veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad patalpa svetima, į pastatą pateko neteisėtai ir pasisavino ten buvusį turtą. Prokuroro manymu, veikos kvalifikacija yra teisinga, atitinka teismų praktiką, o veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, kad pastatas neturi durų ir buvo neužrakintas, nes įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti).

13Atsiliepime nurodoma, kad skundo argumentai, kuriais ginčijama pagrobto svetimo turto vertė, nėra pagrindas nutraukti bylą nesant nusikaltimo sudėties. Prokuroras teigia, kad, esant bent vienam BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytam vagystę kvalifikuojančiam požymiui, nepriklausomai nuo to, ar šis požymis nurodo veikos padarymo būdą ar numato specialųjį dalyką, veika laikoma pavojingesnė ir, nepaisant pagrobto turto vertės (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas), kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju kvalifikuojamasis požymis nustatytas, todėl ir veika kvalifikuota tinkamai.

14Be to, prokuroras atkreipia dėmesį, kad byloje nustatyta, jog nuteistasis su bendrininku pagrobė 390 Lt vertės svetimą turtą, nes tokią vertę ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nurodė nukentėjusysis A. B.. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis nurodė, kad pavogtus daiktus pardavė už 80 Lt, nes jam daiktai buvo nereikalingi, tačiau pripažino, kad daiktus būtų buvę galima panaudoti pagal paskirtį, todėl jie turi vertę.

15Kasacinis skundas netenkintinas.

16Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

17Kasacinės instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste su kasatoriaus teiginiu, kad veika turi būti vertinama kaip administracinis teisės pažeidimas, neturi pagrindo sutikti.

18Kasatoriaus teiginys, jog pagrobto turto vertei esant mažesnei negu 1 MGL veika vertinama kaip administracinis teisės pažeidimas, yra teisingas, nes atsakomybę už turto pagrobimą įstatymo leidėjas diferencijuoja pagal turto vertę. BK 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu.

19Kita vertus, ši bendra taisyklė turi išimtis, kurios susijusios su kvalifikuojamųjų (veikos pavojingumą didinančių) požymių konstatavimu kaltininko veikoje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu veikoje yra nusikalstamą veiką – vagystę – kvalifikuojamųjų požymių, nepriklausomai nuo pavogto turto dydžio ji turi būti vertinama kaip nusikaltimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011). BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam jų, net ir pagrobus mažesnės nei

201 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas). Nagrinėjamoje byloje nuteistajam inkriminuotas vienas kvalifikuojamasis požymis – vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą. Atsižvelgiant į tai, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje turto vertė, ar tai būtų mažiau negu 1 MGL ar viršytų 1 MGL, neturi reikšmės veikos vertinimui, nes veikos kvalifikavimą šioje byloje nulemia kvalifikuojančio požymio (šiuo atveju įsibrovimas į patalpą) konstatavimas.

21Nepaisant tokios išvados, kurios teisingumu nėra pagrindo abejoti, turto vertės nustatymas yra svarbus veiką apibūdinantis požymis, galintis turėti įtakos ir kitiems baudžiamosios atsakomybės realizavimo klausimams, todėl nagrinėjant bylą jis teismo turi būti nustatytas pagrindžiant tai byloje surinktais įrodymais.

22Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Teismų praktikoje daikto verte paprastai nepripažįstama pinigų suma, už kurią pagrobtą daiktą pardavė jį pagrobęs asmuo; žymiai didesnė reikšmė suteikiama daikto savininko nuomonei apie to daikto vertę (kasacinė nutartis Nr. 2K-368/2010). Šioje byloje nukentėjusysis nuo pat pirmosios apklausos aiškiai nurodė, kiek įvertina kiekvieną atskirą daiktą, kurių bendra vertė yra 360 Lt. Šių daiktų vertė teismui neatrodė nepagrįstai didelė. Tik apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis paaiškino, kad daiktus pardavė už 80 Lt, nors jokio tai patvirtinančio dokumento pateikti negalėjo, bet kartu pripažino, kad jei daiktai būtų naudojami pagal paskirtį, jie turėtų didesnę vertę. Taigi matyti, kad nukentėjusysis nebuvo nuoseklus, nurodydamas turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta daiktų verte, kuriai pirmosios instancijos teisme pritarė tiek nukentėjusysis, tiek pats nuteistasis, be to, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad daiktai yra tinkami naudoti pagal paskirtį, nėra metalo laužas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kasatoriaus argumentai dėl netinkamo pagrobtų daiktų vertės nustatymo nepagrįsti.

23Kasatorius skunde ginčija kvalifikuojamojo požymio – įsibrovimo į saugyklą – buvimą. Teismas pažymi, kad šis požymis nuteistajam nėra inkriminuotas, todėl nėra pagrindo pasisakyti dėl jo taikymo. Kita vertus, pažymėtina, kad kasatoriui inkriminuotas požymis – įsibrovimas į patalpą. Šis požymis pagal nustatytas bylos aplinkybes teismų kvalifikuotas teisingai.

24Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų.

25Apeliacinės instancijos teismas nutartyje motyvuotai pasisakė dėl kvalifikuojamojo požymio inkriminavimo pagrįstumo, nurodydamas, kad, be kitų objektyvių veikos aplinkybių, ir pats nuteistasis bei nukentėjusysis patvirtina, jog daiktai buvo pagrobti iš statinio, laikytino patalpa. Iš bylos duomenų matyti, kad daiktai buvo pagrobti iš pastato, priklausančio nukentėjusiajam A. B.. Šis pastatas, nors ir yra apgriuvęs, vis dėlto atitinka patalpos sąvoką, kuri BK 178 straipsnio 2 dalies kontekste suprantama kaip uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialių įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolatos gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti, o svetimų daiktų paėmimas iš tokios patalpos laikytinas įsibrovimu. Tokie atvejai, kai dalis grobiamų daiktų yra pastato viduje, o kita dalis padėta šalia pastato, bet jie pagrobiami visi kartu, veika visai pagrobto turto daliai kvalifikuojama kaip turto pagrobimas įsibraunant į patalpą.

26Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašė pakeisti nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skundą jis motyvavo tuo, kad pagrobto turto vertė nebuvo didelė, teismas patikėjo nukentėjusiojo turto įvertinimu, nors joks tyrimas dėl to nebuvo atliktas. Esminis apeliacinio skundo prašymas buvo kitaip vertinti veiką, atsižvelgiant į tai, kad pagrobto turto vertė yra daug mažesnė, negu nustatyta nuosprendyje, ir tuo pagrindu švelninti bausmę.

27Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagrindo keisti ar naikinti teismų sprendimus nėra, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, nuteistojo A. S. veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso

29382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

30Nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir Ž. B., tačiau dėl jo byla kasacine tvarka... 4. Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir išklausiusi teisėjo... 6. A. S. nuteistas už tai, kad jis kartu su Ž. B. 2012 m. kovo 7 d., apie 11... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto... 8. Nuteistasis, teigia, kad jo apeliacinis skundas, kuriame jis nesutiko su... 9. Taip pas skunde nurodoma, kad veikoje nėra kvalifikuojamojo požymio –... 10. Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 11. Prokuroras teigia, kad teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir... 12. Prokuroras nesutinka su kasacinio skundo teiginiu dėl kvalifikuojamojo... 13. Atsiliepime nurodoma, kad skundo argumentai, kuriais ginčijama pagrobto... 14. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį, kad byloje nustatyta, jog nuteistasis su... 15. Kasacinis skundas netenkintinas.... 16. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį... 17. Kasacinės instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste su kasatoriaus... 18. Kasatoriaus teiginys, jog pagrobto turto vertei esant mažesnei negu 1 MGL... 19. Kita vertus, ši bendra taisyklė turi išimtis, kurios susijusios su... 20. 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178... 21. Nepaisant tokios išvados, kurios teisingumu nėra pagrindo abejoti, turto... 22. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą,... 23. Kasatorius skunde ginčija kvalifikuojamojo požymio – įsibrovimo į... 24. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą,... 25. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje motyvuotai pasisakė dėl... 26. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašė pakeisti... 27. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagrindo keisti ar naikinti... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 29. 382 straipsnio 1 punktu,... 30. Nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti....