Byla 1A-296-606/2018
Dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo K. M., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės,

2Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei, nukentėjusiojo V. R. atstovui advokatui Mariui Navickui, nuteistajam K. M., gynėjai advokatei Aldonai Stasiulaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo K. M., gim. ( - ), pripažintas kaltu ir nuteistas:

3pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant šį laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju V. R. bei įpareigojant 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje,

4pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant šį laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju V. R. ir įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, uždraudžiant šį laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju V. R., įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

6Iš K. M. priteista V. R. 209,98 Eur turtinei, 200 Eur neturtinei žaloms atlyginti bei 1000 Eur patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

7Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

81. K. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 29 d., apie 10.30 val., ( - ), prie V. R. priklausančio gyvenamojo namo, tyčia metė akmenį ir pataikė V. R. į blauzdą, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė 4 cm skersmens kraujosruvą kairės blauzdos vidurinio trečdalio užpakalinio paviršiaus išorinėje pusėje, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą.

92. K. M. nuteistas ir už tai, kad 2017 m. gegužės 29 d., apie 17 val., ( - ), prie V. R. priklausančio gyvenamojo namo, siekdamas sutrukdyti V. R. atlikti namo remonto darbus, išvertė, išardė ir kirviu sukapojo prie namo pastatytus V. R. priklausančius 200 Eur vertės statybinius pastolius (stelažą), taip padarydamas nukentėjusiajam V. R. 200 Eur turtinę žalą.

103. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. M. prašo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį panaikinti ir jam baudžiamąją bylą nutraukti. Iš nukentėjusiojo V. R. priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

113.1. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad jo kaltė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, taip pat nemotyvuotai nurodė, kad nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs ir nesudaro pagrindo jais netikėti. Teismas vertino ne visus įrodymus, bet tik jų dalį, nesiaiškino aplinkybių, kurios paneigia jo nusikalstamos veikos buvimą, dėl to padarė klaidingą išvadą dėl jo kaltumo.

123.2. Nuteistasis K. M. nurodo, kad jis ir V. R. yra gretimų žemės sklypų savininkai, sklypai turi nustatytas ribas, kadastro duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Ginčai kyla dėl naudojimosi nustatytu servitutu. V. R. nori naudoti nustatytą servitutą laisvai, netrukdomai ir nuolat ne pagal paskirtį, o jis (K. M.) reikalauja naudotis jam priklausančio sklypo dalimi, kuriai nustatytas servitutas, pagal nustatyto servituto paskirtį – tik atliekant pastato remontą arba rekonstrukciją, nepažeidžiant ir neproporcingai neapribojant jo, kaip savininko teisių į jam priklausantį žemės sklypą. Konfliktas, kurio iniciatorius buvo V. R., įvyko 2017 m. gegužės 29 d., bet faktinės aplinkybės pradėtos aiškintis tik 2018 metais. Teismas neanalizavo padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, vertino tik padarinius. Vertindamas jo padarytus veiksmus, teismas neanalizavo subjektyviosios ir objektyviosios nusikalstamos veikos pusės, nevertino jo išsakytos pozicijos, kad V. R. padarytas sveikatos sutrikdymas galėjo atsirasti dėl neatsargumo, keliant savadarbius pastolius per malkinės stogą, juos tempiant per akmeninį šlaitą. Apelianto tvirtinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad jis atliko kokius nors smurtinius veiksmus ir taip nežymiai sužalojo V. R. ar sukėlė jam fizinį skausmą. Nuteistasis K. M. kaltės nepripažįsta, nes nukentėjusiojo nemušė ir prieš jį nesmurtavo.

133.3. Apeliantas pažymi, kad įvykis vyko ne ( - ), bet J. ( - ), t. y. ne V. R. kieme, bet jo namų valdos kieme. Ši aplinkybė svarbi dėl to, kad ne jis nuėjo į V. R. kiemą, bet V. R. atėjo į jo (K. M.) kiemą ir jame šeimininkavo, spręsdamas savo ūkinius klausimus dėl namo apšiltinimo, pastogės pakalimo bei lietaus surinkimo latakų įrengimo, susikalė vinimis iš įvairių lentų ir pagalių, neva, stelažus, kurių gabaritai netilpo sklypo dalyje, kuriai nustatytas servitutas. Apelianto tvirtinimu, jis bėgo sustabdyti kaimyną, kad šis nesavivaliautų ir nestatytų stelažų jo žemės sklype, nes pamatė sužalotus augalus. Be to, V. R. savavališkai be apelianto sutikimo ruošėsi storinti namo sieną, nors jo namas stovi ant sklypo ribos ir daryti apkalimų iš išorės neturi galimybės, nes pažeidžia jo sklypo ribą. Kaimynas į tai nekreipė dėmesio. Jis vieną savo pastatytą lentinį stelažą išlaikė prie sienos apie metus, vieną susigrąžino per malkinės stogą atgal, o vieną apeliantas išardė konflikto dieną, nes jis buvo pasviręs ir nesaugus.

143.4. Apelianto teigimu, teismui nebuvo pateiktas įvykio vietos apžiūros protokolas, nepadarytas V. R. ir S. R. parodymų patikrinimas vietoje, neatliktas eksperimentas, kuris paneigtų arba pagrįstų V. R. teiginį, kad jis visus veiksmus atliko sklypo dalyje, kuriai nustatytas servitutas. Apeliantas nurodo, kad jis su žmona puoselėja aplinką ir labai nejaukiai jaučiasi, kai kaimynas V. R. tokiais brutaliais veiksmais naudojasi jų nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu ir dar kaltina jį neleidimu atlikti statybos darbų. Nuteistojo K. M. tvirtinimu, jis netrukdo kaimynui gyventi, norėtų, kad ir jis netrukdytų jam ramiai gyventi bei nesikėsintų į jo nuosavybę, jos negadintų ir neniokotų. Nurodo, kad V. R. gyvenamo namo šiltinimas, apkalimas dailylentėmis, montuojami lietvamzdžiai be jo, kaip gretimo žemės savininko sutikimo, akivaizdžiai šiurkščiai pažeidžia statybos reglamente ir Statybos įstatyme įtvirtintas nuostatas – nepažeisti trečiųjų asmenų interesų. Šiuo atveju nukentėjusysis ne tik pažeidžia jo teisėtus interesus, bet neproporcingai suvaržo žemės sklypo savininko turtines teises, nuosavybę, nes statinio konstrukcijos išeina už V. R. žemės sklypo ribų ir įeina į jo žemės sklypo ribas, todėl apeliantas teisėtai bando nutraukti kaimyno savavališkus veiksmus jam priklausančiame žemės sklype.

153.5. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. M. tvirtina, kad specialisto išvadoje nurodyta, kad V. R. apžiūra pradėta 2017-05-30 11.15 val., o baigta 2017-05-29 11.25 val., neatsakyta į klausimą, kokiose kūno vietose, kokiu būdu ir kokie sužalojimai padaryti V. R.. Ikiteisminiame tyrimo procese ir teisminio nagrinėjimo metu specialistas neapklaustas, neišsiaiškinta, ar sužalojimas galėjo atsirasti atsitrenkiant į akmenį, esantį šlaitinėje akmeninėje sienoje, užkliuvus už riedančio akmenio nuo akmeninės šlaitinės sienos, kuri yra apie 1.5 metro aukščio, įrengta iš lauko riedulių, kurių skersmuo nuo 20 cm iki 50 cm, šlaito nuolydis apie 80-70 laipsnių.

163.6. Apeliantas nurodo, kad liudytoja B. B. parodė, jog V. R. kojos sužalojimas buvo šviežias, koja kruvina, ją reikėjo apibintuoti, leisti vaistus. Kodėl ekspertai nustatė poodinę kraujosruvą, ji nežinojo, jai atrodė, kad buvo nubrozdinimas, gal suklydo sakydama, kad dėjo tvarstį. Kaltinamajame akte nurodyta, kad liudytoja nuvyko į ( - ), ir tuo metu nukentėjusiojo V. R. koja buvo nubrozdinta, V. R. į ligoninę vykti atsisakė. Šiuo atveju, apelianto teigimu, kaltinime nurodyti liudytojos parodymai prieštarauja specialisto išvadai, tačiau prieštaravimai nepašalinti, todėl jie turi būti traktuojami kaltinamojo naudai.

173.7. Taip pat apeliantas nurodo, kad liudytojas – nukentėjusiojo sūnus – S. R. parodė, jog keliant nuo malkinės stogo trečią stelažą, pribėgo kaltinamasis, čiupo už stelažo, sustabdė darbus, todėl tėtis iškvietė policiją. Kol laukė policijos, kaltinamasis paleido stelažą, paėjo toliau, čiupo akmenį ir metė jį į nukentėjusįjį, pataikė į koją. Liudytojas matė, kaip skrido akmuo į tėčio koją, pataikė virš kelio, bet pats nematė, kur pataikė ir kaip atrodė tėčio koja. Teigė, kad akmuo buvo didelis, kaltinamasis laikė jį abiem rankomis. Tačiau toliau liudytojas teismui patvirtino, kad akmens sugriebimo, akmens paleidimo nematė, rankose akmens nematė taip pat. Matė skriejantį akmenį, o tuo metu V. R. stovėjo atsisukęs į kaltinamąjį sklypo dalyje, kuriai nustatytas servitutas, laikė stelažą už krašto. Nuteistojo K. M. teigimu, tokie parodymai nepagrindžia jo kaltės.

183.7.1. Nuteistasis nurodo, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. R. taip pat parodė, kad kaltinamasis griebė akmenį ir metė jam į kairę blauzdą, tačiau nepatvirtino, jog sūnus būtų matęs, kad akmuo pataikė jam į kojos šoną.

193.7.2. 2017 m. birželio 1 d. paaiškinime nukentėjusysis V. R. nurodė, kad jis stovėjo prie malkinės ir namo kampo ant servitutinės žemės, o sūnus buvo ant malkinės stogo prie užkelto ant stogo stelažo (išmatavimai 2,50 x 2,60 x 0,90, išsikišęs apie 30 cm) į servitutinę žemės sklypo dalį. Tada kaltinamasis pribėgo pagriebė stelažą ir jį nuvertė į savo pusę ant servitutinės žemės sklypo dalies, nieko nesužalojo, stelažas nesulūžo. Po to, teigė, kad kaltinamasis stovėjo nuo jo apie 2-2,50 m atstumu, sviedė į jį akmenį, pataikė į kairės kojos blauzdą. Tvirtino, kad po gauto smūgio į koją, bandė su sūnumi pakelti stelažą ir pastatyti į vietą, bet kaltinamasis trukdė, nes laikė rankomis prispaudęs stelažo kraštą prie žemės. Tada jis liepė sūnui filmuoti įvykį ir tik po to paskambino policijai ir medicininei pagalbai.

203.7.3. Apelianto teigimu, šiuo atveju V. R. tvirtino, kad smūgį iš akmens gavo prieš skambinant policijai, tačiau kvietė policiją ne dėl smurtinių veiksmų, o dėl trukdymo dirbti. Be to, apelianto nuomone, jeigu būtų buvęs sukeltas skausmas, tai darbai nebūtų tęsiami, todėl šie parodymai taip pat paneigia skausmo sukėlimo faktą.

213.7.4. 2018 m. birželio 8 d. (praėjus metams po įvykio) akistatos metu V. R. parodė, kad kaimynas K. M. laikė stelažą rankomis prispaudęs prie žemės, neleido jo kelti. Šį stelažą laikė iš kito krašto jis pats, tada pamatė, kaip K. M. paėmė iš šlaito sukrautų akmenų akmenį ir metė į jį bei pataikė jam į kairės kojos blauzdos užpakalinę dalį, nors, apelianto teigimu, akmens metimo metu V. R. stovėjo atsisukęs į jį veidu.

223.7.5. Apelianto tvirtinimu, nukentėjusiojo V. R. nurodytos aplinkybės prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pagal nukentėjusiojo 2017 m. birželio 1 d. duotus parodymus, jis stovėjo atsisukęs į apeliantą žemės sklype, kuriam nustatytas servitutas, ties ūkinio pastato ir namo kampu, t. y. apie 1,20 – 1,5 metro akmeninio šlaito apačioje, prieš save laikydamas rankomis už krašto medinių lentų pastolį (stelažą), jo išmatavimai: 2,60 aukštis x 2,50 ilgis x 0,90. Iš kitos pusės prie to paties stelažo kitoje pusėje stovėjo ir apeliantas, bet akmeninio šlaito viršuje, per 2,50 – 3 metrus nuo nukentėjusiojo V. R.. Apelianto įsitikinimu, šioje situacijoje fiziškai nebuvo galimybės mesti abiem rankom didelį akmenį, pagriebtą nuo šlaito ir juo pataikyti į nukentėjusiojo kairės blauzdos vidurinio trečdalio užpakalinio paviršiaus išorinės pusės centrą. Nuteistojo K. M. nuomone, šią išvadą patvirtina tai, kad stelažo plotis buvo 90 cm per visą ilgį ir aukštį, todėl sudarė kliūtį akmens metimui bei galimybę pataikyti į nukentėjusiojo apatinę kūno dalį ir dar iš nugaros pusės. Be to, akmeninis šlaitas ir ant šlaito viršaus augantys krūmai taip pat sudarė kliūtį akmens metimui, o metamas akmuo neskrenda užsilenkiama elipsine trajektorija. Todėl, jeigu būtų mestas akmuo į nukentėjusįjį, tada galbūt būtų sužeista nukentėjusiojo viršutinė kūno dalis, bet ne kojos užpakalinė dalis.

233.8. Nuteistojo K. M. tvirtinimu, byloje nėra nustatyta jo veiksmuose subjektyviojo kaltės požymio. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, kurie neginčijamai patvirtintų jo kaltę padarius nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013). Pagal nekaltumo prezumpciją, BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata apima principą, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, vertinamos kaltinamojo naudai.

243.9. Nuteistasis K. M. neneigia, kad jis išardė vieną pastolį, sukaltą iš lentų. Apelianto tvirtinimu, šis savadarbis sukaltų lentų ir pagalių pastolis buvo sustatytas jo namų valdos žemės sklype, kėlė grėsmę jo šeimos narių saugumui, netilpo žemės sklypo dalyje, kuriai buvo nustatytas servitutas, žalojo jo augalus, dekoratyvinius krūmus. Lentos ir pagaliai buvo sukalti vinimis, todėl ardėsi lengvai. Lentų išardymui apeliantas panaudojo kirvį. Visas medines dalis sudėjo prie V. R. kiemo vartų, nes neturėjo tiesioginės tyčios sugadinti ar sunaikinti V. R. turto, tai patvirtina ir prie bylos pridėtas vaizdo įrašas.

253.10. Nuteistasis K. M. supranta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kai sugadinto turto vertė viršija 5 MGL. Turtas laikomas sunaikintu tada, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimu laikomas turto savybių praradimas, kai jo vertė sumažėja, turtas iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet šio turto vartojamosios savybės gali būti atkurtos. Tai yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Pagal specialisto išvadą, pagamintas lentų pastolis yra bevertis nuo jo pagaminimo momento, netinkamas naudoti statybos darbų atlikimui. Todėl negalima sugadinti to, kas neturi vertės. Vertinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą sugadinto turto vertė lemia nuteistojo veikos teisinį vertinimą (kasacinė byla Nr. 2K-155/2013). Teismas nustatė turto vertę pagal V. R. pasakymą. Apeliantas nesutinka su V. R. sukaltų lentų įvertinimu – 200 Eur. Statybinė organizacija – UAB „ ( - )” šį stelažą įvertino faktiškai kaip bevertį, netinkamą naudoti statybos darbų procese kaip stelažą (pastolius). Turto vertė neviršijanti 3 MGL nelaikomas didelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme. Apelianto nuomone, keletas sukaltų lentų ir pagalių negali būti įvardytas sukurtu daiktu, turinčiu vertę, viršijančią gamyklinių stelažų. Be to, buvo panaudotos likusios medžiagos nuo namo stogo rekonstrukcijos, todėl ne naujos. Šio daikto išardymą išprovokavo pats V. R., nes jis sukėlė namų kieme nesaugumo atmosferą, todėl jo teisės neturi būti ginamos. Todėl, apelianto nuomone, jis nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir šiuo atveju turėtų būti išteisintas.

264. Atsiliepime į nuteistojo K. M. apeliacinį skundą nukentėjusiojo V. R. atstovas advokatas M. Navickas prašo nuteistojo K. M. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti, priteisti iš nuteistojo K. M. V. R. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

275. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo atstovas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

286. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

297. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

308. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. M. tvirtino, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad jo kaltė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, taip pat nemotyvuotai nurodė, kad nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs ir nesudaro pagrindo jais netikėti. Teismas vertino ne visus įrodymus, bet tik jų dalį, nesiaiškino aplinkybių, kurios paneigia jo nusikalstamos veikos buvimą, dėl to padarė klaidingą išvadą dėl jo kaltumo. Be to, apelianto teigimu, jis išardė vieną pastolį, kuris lengvai buvo išardomas. Visas medines dalis sudėjo prie V. R. kiemo vartų, tačiau neturėjo tiesioginės tyčios sugadinti ar sunaikinti V. R. turto. Todėl prašė skundžiamą nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

31I. Dėl nukentėjusiajam V. R. fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 1 dalis)

329. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal teismų praktiką tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

3310. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese.

3411. Nuteistasis K. M. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip specialusis liudytojas, vėliau kaip įtariamasis bei apeliaciniame skunde neneigė, jog įvykio dieną tarp jo ir nukentėjusiojo V. R. įvyko konfliktas, jo teigimu, dėl to, kad V. R. pastatė pastolius, kurie neproporcingai apribojo jo, kaip savininko teises į jam priklausantį žemės sklypą, nesakė, ką daro jo teritorijoje, nešdami stelažus trypė jo augalus. Jokio akmens į V. R. jis nemetė, prieš jį jokių smurtinių veiksmų neatliko. V. R. padarytas sveikatos sutrikdymas galėjo atsirasti dėl neatsargumo, keliant savadarbius pastolius per malkinės stogą, juos tempiant per akmeninį šlaitą (t. 2, b. l. 70–71, t. 1, b. l. 141–142, 183–184). Be to, apeliaciniame skunde, nuteistojo K. M. teigimu, pagal nukentėjusiojo V. R. 2017 m. birželio 1 d. duotus parodymus, kad jis stovėjo atsisukęs į apeliantą žemės sklype, kuriam nustatytas servitutas, ties ūkinio pastato ir namo kampu, t. y. apie 1,20 – 1,5 metro akmeninio šlaito apačioje, prieš save laikydamas rankomis už krašto medinių lentų pastolį (stelažą), jo išmatavimai: 2,60 aukštis x 2,50 ilgis x 0,90, o iš kitos pusės prie to paties stelažo kitoje pusėje stovėjo ir apeliantas, bet akmeninio šlaito viršuje, per 2,50 – 3 metrus nuo nukentėjusiojo V. R., jis fiziškai nebūtų turėjęs galimybės mesti abiem rankom didelį akmenį, pagriebtą nuo šlaito ir juo pataikyti į nukentėjusiojo kairės blauzdos vidurinio trečdalio užpakalinio paviršiaus išorinės pusės centrą.

3512. Tačiau tokius nuteistojo K. M. teiginius, jog nagrinėjamo įvykio metu, jis nemetė akmens į nukentėjusįjį V. R. ir jo nesužalojo, o pagal tuo metu buvusią situaciją to nebūtų galėjęs padaryti ir fiziškai, paneigia byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai, kurie vieni kitiems visiškai neprieštarauja.

3613. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. R. parodė, kad jam nešant trečią stelažą, pribėgo K. M., staigiai griebė stelažą, kurį sūnus laikė stovėdamas ant malkinės stogo, ir numetė ant žemės. Tada griebė didelį akmenį, kurį reikia paimti dviem rankom, ir metė jam į kairę blauzdą, pataikė į kojos šoną, liko kraujosruva bei buvo sukeltas fizinis skausmas. K. M. stovėjo nuo jo maždaug 2 metrų atstumu, jam iš kairės pusės, jis nebuvo atsisukęs į K. M. (t. 2, b. l. 71–72). 2017 m. birželio 1 d. paaiškinime nukentėjusysis V. R. nurodė analogiškai, kad K. M., nuvertęs stelažą, griebė akmenį ir mesdamas pataikė į kairę koją bei ją sužeidė (t. 1, b. l. 18–19). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. R. taip pat patvirtino, jog K. M. nuvertęs pastolius, stovėdamas nuo jo apie 2 – 2,5 metro atstumu, griebė iš savo kiemo akmenį ir metė į jį, akmuo pataikė į kairės kojos blauzdą. Iš jo parodymų nustatyta, kad K. M. laikė prispaudęs rankomis pastolio galą prie žemės ir neleido jo pakelti, jau po to, kai nukentėjusiajam V. R. sviedė su akmeniu ir pataikė į koją (t. 1, b. l. 64–66). Tokie nukentėjusiojo V. R. parodymai visiškai neprieštarauja ir liudytojo S. R. parodymams, duotiems tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo S. R. parodymų nustatyta, kad K. M. neleido atlikti kieme darbų, griebė už stelažo, o paleidęs stelažą, čiupo akmenį ir metė jį į V. R.. Liudytojas matė, kad akmuo skriejo į tėvo koją, tačiau pagal savo buvimo vietą, tiksliai nematė į kurią vietą pataikė (t. 2, b. l. 73–74). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų kaip liudytojo S. R. parodymų nustatyta, kad jis parodė analogiškas aplinkybes, matė, kaip K. M. metė į tėvą V. R. akmenį. Apie tai, jog K. M. mesdamas akmenį, pataikė V. R. į koją, jis suprato iš to, jog tėvas iškart po smūgio susiėmė už kojos (t. 1, b. l. 120–121). Pažymėtina, kad liudytojui S. R. duodant parodymus, jau buvo žinoma, kurioje vietoje V. R. ant kojos nustatytas sužalojimas, tačiau tai, jog apklausų metu liudytojas S. R. nenurodė, į kurią konkrečią kojos vietą V. R. buvo pataikyta akmeniu, tik parodo, kad liudytojas davė teisingus parodymus, t. y. tik tai, ką pats matė.

3714. Iš aptartų tiek nukentėjusiojo V. R., tiek ir liudytojo S. R. nuoseklių parodymų nustatyta, kad K. M. metė akmenį į V. R., jau paleidęs stelažą, ir ši aplinkybė paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad jis mesti akmens neturėjo fizinės galimybės. Pažymėtina, kad nukentėjusysis V. R. iš karto po įvykio, jau pirminiame pareiškime Klaipėdos apskrities VPK Kretingos r. PK viršininkui nurodė, jog K. M. iš pradžių nuvertė stelažą, keikėsi necenzūriniais žodžiais sūnaus akivaizdoje, čiupo už akmens ir metė jam į koją, sužeidė kairę koją (t. 1, b. l. 13–14). Aplinkybę, jog K. M. metė į jį akmenį ir pataikė į kairę koją, V. R. nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, ši aplinkybė užfiksuota Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. O. 2017 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 17). 2017 m. gegužės 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 927/2017(03) nurodyta, kad V. R. padaryta apvalios formos poodinė kraujosruva kairės blauzdos vidurinio trečdalio užpakalinio paviršiaus išorinėje pusėje centre, turinti apvalios formos odos prašviesėjimą. Sužalojimas gavosi nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku ribotu sferinį paviršių turinčiu daiktu, paveikus kairės blauzdos vidurinio trečdalio užpakalinio paviršiaus išorę. Sužalojimas padarytas maždaug prieš vieną parą laiko iki objektyvios apžiūros, anksčiau kaip 2017 m. gegužės 29 d. 12.03 val. Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. V. R. padaryta viena trauminio kontakto žymė (t. 1, b. l. 28–30).

3815. Iš greitosios medicinos pagalbos kortelėje užfiksuotų duomenų nustatyta, kad V. R. sumušta kairė blauzda, nukentėjusiojo paaiškinimu, kaimynas į jį metė akmenį (t. 1, b. l. 152–153). Teisiamajame posėdyje liudytoja B. B. patvirtino aplinkybę, jog jai atvykus į įvykio vietą kaip greitosios medicinos pagalbos medikei, nukentėjusysis paaiškino, kad jam koją sužalojo kaimynas – paleido į koją iš akmens, sužalojimas buvo šviežias, suleido vaistų, tačiau tiksliai negalėjo prisiminti, ar buvo nubrozdinimas, ar reikėjo ant kojos uždėti tvarstį (t. 2, b. l. 73). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja B. B. taip pat parodė, kad nukentėjusysis V. R. paaiškino, kad jam koją sužalojo akmeniu. Nukentėjusiajam kairė koja buvo lyg nubrozdinta, tačiau kadangi nuo įvykio praėjo nemažai laiko, liudytoja B. B. tiksliai padaryto sužalojimo įvardyti negalėjo. Ir tai suprantama, nes, būdama medikė, ir nuolat suteikdama asmenims medicininę pagalbą, ji konkrečių sužalojimų, kurie nesukėlė sunkesnių padarinių, galėjo ir neprisiminti. Tačiau liudytojos B. B. parodymai dėl to, kad ant V. R. kairės kojos buvo sužalojimo žymė, iš esmės nepaneigia paties nukentėjusiojo V. R. sužalojimo fakto, o jo lokalizaciją tiksliai nustatė teismo medicinos ekspertas (t. 1, b. l. 28–30).

3916. Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde nuteistasis K. M. tvirtino ir tai, kad specialisto išvadoje nukentėjusiajam V. R. nustatyto sužalojimo jis negalėjo padaryti ir dėl to, jog nukentėjusysis, kaip ir pats parodė akistatos metu, stovėjo į jį priekiu, o ne nugara. Tačiau teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. R. aiškiai parodė, kad nuteistasis K. M. stovėjo jam iš kairės pusės, akistatos metu jo parodymai dėl to, kad jis stovėjo į nuteistąjį priekiu, užfiksuoti netiksliai (t. 2, b. l. 72). Netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi jo parodymai viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu dėl jam padaryto sužalojimo lokalizacijos ir būdo vieni kitiems neprieštarauja. Akistatos protokole V. R. taip pat patvirtino, kad K. M. metė į jį akmenį, kai paleido stelažą, o akmuo buvo didelis, apie 20 cm, jį reikėjo laikyti dviem rankomis. Akistatos protokole užfiksuota aplinkybė, kad nukentėjusysis V. R. matė, kaip K. M. paėmė akmenį, nes buvo į jį atsisukęs, visiškai nepaneigia to, kad V. R. buvo tik pasukęs galvą į K. M. pusę. Ši aplinkybė akistatos metu nebuvo tikslinta, tačiau, kaip jau aptarta, šią aplinkybę nukentėjusysis patikslino teisiamajame posėdyje, jos nepaneigia ir duomenys, užfiksuoti vaizdo įraše. Iš jo nustatyta, kad K. M. laiko nugriuvusį pastolį ir stovi ne lygiai prieš nukentėjusįjį, o kairėje nuo jo, šalia sudėti akmenys (t. 1, b. l. 58–60).

4017. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai visiškai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir yra tik nuteistojo pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija. Atsižvelgdamas į aptartų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir skundžiamu nuosprendžiu K. M. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 d. pagrįstai ir teisėtai.

41II. Dėl K. M. nuteisimo už svetimo turto sugadinimą (BK 187 straipsnio 1 dalis)

4218. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino K. M. kaltu ir nuteisė jį pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad sunaikino svetimą turtą, t. y. 2017 m. gegužės 29 d., apie 17 val., ( - ), prie V. R. priklausančio gyvenamojo namo, siekdamas sutrukdyti V. R. atlikti namo remonto darbus, išvertė, išardė ir kirviu sukapojo prie namo pastatytus V. R. priklausančius 200 Eur vertės statybinius pastolius (stelažą), taip padarydamas nukentėjusiajam V. R. 200 Eur turtinę žalą. Taip pat priteisė iš nuteistojo K. M. 200 Eur turtinei žalai atlyginti.

4319. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. M. neneigė, jog išardė V. R. priklausantį pastolį, sukaltą iš lentų, tačiau teigė, jog jis nebuvo sutvirtintas jokiomis tvirtinimo detalėmis, minėtų lentų nesugadino ir nesutinka su tuo, jog jų vertė gali būti 200 Eur.

4420. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (BK 187 straipsnio 2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (BK 187 straipsnio 3 dalis) ar administracinis nusižengimas (ANK 115 straipsnis).

4521. Nusikaltimo padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“. Šiuo nutarimu patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Šis nutarimas įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.

4622. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. MGL – tai ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Minimalių ekonominių-socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. Todėl BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms negali būti taikomos. MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu. Tokios nuostatos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-3/2006, 2K-7-495/2007, 2K-64/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog, nustatant K. M. sunaikinto turto vertę, turi būti vadovaujamasi baziniu bausmių ir nuobaudų dydžiu, kuris galiojo nusikaltimo padarymo metu. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymas Nr. XII-2516; įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

4723. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs byloje surinktus duomenis, neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad K. M., išardydamas, kirviu kapodamas prie namo pastatytus V. R. priklausančius statybinius pastolius (1 stelažą), nesvarbu, iš kokios medžiagos jie buvo, juos sunaikino. Šią aplinkybę patvirtina ne tik ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duoti nukentėjusiojo V. R., bet ir iš dalies paties nuteistojo K. M. parodymai, kur jis neneigė, jog minėtus pastolius išardė. Šią aplinkybę patvirtina ir teisiamajame posėdyje ištirti bei skundžiamame nuosprendyje aptarti vaizdo įraše užfiksuoti duomenys. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino surinktų ir ištirtų duomenų dėl sunaikinto turto vertės patikimumo, todėl nepagrįstai sprendė, jog K. M. veika atitinka BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

4824. Vadovaujantis teismų praktika, turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – didmeninė, rinkos, komiso kaina – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016). Paprastai kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007).

4925. Pažymėtina, kad nukentėjusysis V. R. patirtą žalą motyvuoja ir grindžia kaip sugadinto turto vertę. Nurodydamas, kad sunaikinto turto vertė yra 200 Eur, nukentėjusysis į turto vertę įtraukė savo ir sūnaus darbą, jį įvertino 150 Eur. Tačiau darbas negali būti traktuojamas kaip sunaikinto turto vertė. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad jis sūnui už darbą ir nemokėjo (t. 2, b. l. 71–72). Patys pastoliai (stelažas) buvo sumontuoti iš lentų, kurias nukentėjusysis turėjo iš anksčiau (t. 2, b. l. 71–72), todėl pagrįstai kelia abejonių ir pačių lentų įvertinimas 50 Eur. Kartu pažymėtina, kad netgi ir pripažinus, jog lentų, iš kurių buvo sumontuotas stelažas, vertė yra 50 Eur, nėra visų būtinų požymių baudžiamajai atsakomybei kilti net ir pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

5026. Kadangi byloje nėra objektyvių duomenų dėl sunaikinto turto vertės, kartu nėra ir visų būtinų požymių baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 187 straipsnį, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad K. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, jis pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Civilinio ieškinio dalis dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktina nenagrinėta (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Kartu pažymėtina, kad atitinkamai mažintinas iš nuteistojo K. M. nukentėjusiajam V. R. priteistos 209,98 Eur turtinės žalos dydis, iki 9,98 Eur.

51III. Dėl proceso išlaidų

5227. Iš 2018 m. rugsėjo 11 d. banko „ ( - )“ mokėjimo nurodymo nustatyta, kad nukentėjusysis V. R. sumokėjo atstovui advokatui M. Navickui 1000 Eur už suteiktas teisines paslaugas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka, jo atstovavimą apeliaciniame teismo posėdyje (t. 2, b. l. 130).

5327.1. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-374/2012). Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Kolegija pažymi, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra viena iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo dalyvavimo bei savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų.

5427.2. Nustatydamas už suteiktą advokato teisinę pagalbą turėtų išlaidų dydį, apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad nuteistojo apeliaciniame skunde buvo ginčijamos dvejų nusikalstamų veikų faktinės bylos aplinkybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas nuteistojo K. M. apeliacinį skundą tenkina iš dalies, nuteistasis dėl vienos nusikalstamos veikos, už kurią skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, išteisinamas. Apeliaciniame teismo posėdyje įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Advokatas M. Navickas nukentėjusįjį atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, todėl neabejotinai reikėjo mažiau laiko sąnaudų ruošiantis apeliaciniam procesui.

5527.3. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, nukentėjusiojo atstovo prašoma priteisti iš nuteistojo K. M. 1000 Eur suma už nukentėjusiojo atstovavimą apeliaciniame procese mažintina iki 700 Eur.

5628. Iš 2018 m. rugpjūčio 19 d. pinigų priėmimo kvito nustatyta, kad nuteistasis K. M. sumokėjo advokatei A. Stasiulaitienei 700 Eur už suteiktas teisines paslaugas apeliaciniame procese (t. 2, b. l. 110).

5728.1. Pagal BPK 105 straipsnio 6 dalį, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

5828.2. Ši baudžiamoji byla buvo pradėta pagal nukentėjusiojo V. R. pareiškimą dėl dvejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo K. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistasis dėl nusikalstamos veikos, už kurią skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Todėl, įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiantį tai, kad nuteistasis turėjo gintis ir dėl kaltinimo, dėl kurio išteisinamas, iš nukentėjusiojo V. R. nuteistajam K. M. priteistina dalis turėtų išlaidų už suteiktą advokato teisinę pagalbą apeliaciniame procese.

59Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 4 punktai, 329 straipsnio 1 punktu, kolegija

Nutarė

60Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį pakeisti.

61Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant šį laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju V. R. ir įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

62K. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

63Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, uždraudžiant šį laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju V. R., įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

64Pakeisti nuosprendžio dalį dėl iš K. M. priteistos V. R. 209,98 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo, jos dydį sumažinti iki 9,98 Eur.

65V. R. civilinio ieškinio dalį dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

66Priteisti iš K. M. V. R. 700 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

67Priteisti iš V. R. K. M. 300 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

68Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, dalyvaujant prokurorei... 3. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6... 4. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 (šešiems)... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 6. Iš K. M. priteista V. R. 209,98 Eur turtinei, 200 Eur neturtinei žaloms... 7. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. 1. K. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 29 d., apie 10.30 val., ( -... 9. 2. K. M. nuteistas ir už tai, kad 2017 m. gegužės 29 d., apie 17 val., ( -... 10. 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. M. prašo Plungės apylinkės teismo... 11. 3.1. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo... 12. 3.2. Nuteistasis K. M. nurodo, kad jis ir V. R. yra gretimų žemės sklypų... 13. 3.3. Apeliantas pažymi, kad įvykis vyko ne ( - ), bet J. ( - ), t. y. ne V.... 14. 3.4. Apelianto teigimu, teismui nebuvo pateiktas įvykio vietos apžiūros... 15. 3.5. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. M. tvirtina, kad specialisto išvadoje... 16. 3.6. Apeliantas nurodo, kad liudytoja B. B. parodė, jog V. R. kojos... 17. 3.7. Taip pat apeliantas nurodo, kad liudytojas – nukentėjusiojo sūnus –... 18. 3.7.1. Nuteistasis nurodo, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. R.... 19. 3.7.2. 2017 m. birželio 1 d. paaiškinime nukentėjusysis V. R. nurodė, kad... 20. 3.7.3. Apelianto teigimu, šiuo atveju V. R. tvirtino, kad smūgį iš akmens... 21. 3.7.4. 2018 m. birželio 8 d. (praėjus metams po įvykio) akistatos metu V. R.... 22. 3.7.5. Apelianto tvirtinimu, nukentėjusiojo V. R. nurodytos aplinkybės... 23. 3.8. Nuteistojo K. M. tvirtinimu, byloje nėra nustatyta jo veiksmuose... 24. 3.9. Nuteistasis K. M. neneigia, kad jis išardė vieną pastolį, sukaltą iš... 25. 3.10. Nuteistasis K. M. supranta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187... 26. 4. Atsiliepime į nuteistojo K. M. apeliacinį skundą nukentėjusiojo V. R.... 27. 5. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja prašė apeliacinį... 28. 6. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 29. 7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 30. 8. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. M. tvirtino, kad pirmosios instancijos... 31. I. Dėl nukentėjusiajam V. R. fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos... 32. 9. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir... 33. 10. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra... 34. 11. Nuteistasis K. M. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo... 35. 12. Tačiau tokius nuteistojo K. M. teiginius, jog nagrinėjamo įvykio metu,... 36. 13. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. R. parodė, kad jam nešant... 37. 14. Iš aptartų tiek nukentėjusiojo V. R., tiek ir liudytojo S. R. nuoseklių... 38. 15. Iš greitosios medicinos pagalbos kortelėje užfiksuotų duomenų... 39. 16. Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde nuteistasis K. M. tvirtino ir... 40. 17. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios... 41. II. Dėl K. M. nuteisimo už svetimo turto sugadinimą (BK 187 straipsnio 1... 42. 18. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino K. M.... 43. 19. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. M. neneigė, jog išardė V. R.... 44. 20. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino... 45. 21. Nusikaltimo padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m.... 46. 22. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai... 47. 23. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo... 48. 24. Vadovaujantis teismų praktika, turto vertė gali būti nustatoma... 49. 25. Pažymėtina, kad nukentėjusysis V. R. patirtą žalą motyvuoja ir... 50. 26. Kadangi byloje nėra objektyvių duomenų dėl sunaikinto turto vertės,... 51. III. Dėl proceso išlaidų... 52. 27. Iš 2018 m. rugsėjo 11 d. banko „ ( - )“ mokėjimo nurodymo nustatyta,... 53. 27.1. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi... 54. 27.2. Nustatydamas už suteiktą advokato teisinę pagalbą turėtų išlaidų... 55. 27.3. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, nukentėjusiojo... 56. 28. Iš 2018 m. rugpjūčio 19 d. pinigų priėmimo kvito nustatyta, kad... 57. 28.1. Pagal BPK 105 straipsnio 6 dalį, kai kaltinamasis išteisinamas... 58. 28.2. Ši baudžiamoji byla buvo pradėta pagal nukentėjusiojo V. R.... 59. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio... 60. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d.... 61. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. M. pripažintas kaltu ir nuteistas... 62. K. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes... 63. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4... 64. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl iš K. M. priteistos V. R. 209,98 Eur dydžio... 65. V. R. civilinio ieškinio dalį dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo... 66. Priteisti iš K. M. V. R. 700 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms... 67. Priteisti iš V. R. K. M. 300 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms... 68. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....