Byla 1A-122-594/2019
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistajam A. D., nuteistojo A. D. gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. (toliau – A. D.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

3- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams,

4- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

5- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,

6- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,

7- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (UAB „E. K.“ turto sugadinimas) - areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų,

8- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato turto sugadinimas) - areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dal ir 215 straipsnio 1 dalį, subendrintos jas apimant, paskiriant A. D. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, subendrintos jas apimant, paskiriant A. D. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, paskiriant A. D. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

10Vadovaujantis BK 641 straipsniu, A. D. paskirta subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę sumažintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

11Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. vasario 28 d., bei suėmime nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. spalio 1 d.

12Kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta nepakeista.

13Tuo pačiu nuosprendžiu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš A. D. priteisiant 494,72 eurų (keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 72 centus) turtinei žalai atlyginti.

14Teisėjų kolegija

Nustatė

151.

16A. D. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2018 m. sausio 2 d., apie 22 val. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. iš ( - ), buvusios R. D. rankinės, slapta pagrobė AB SEB banko mokėjimo kortelę „Master Card“ Nr. ( - ), išduotą R. D. vardu

171.1.

18Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2018 m. sausio 2 d., apie 23 val., tiksliai nenustatytu laiku, bankomate, esančiame ( - ), neteisėtai panaudojo mokėjimo instrumentą, t. y. AB SEB banko mokėjimo kortelę „Master Card“ Nr. ( - ), išduotą R. D. vardu ir PIN kodą pateikė kaip savo finansinės operacijos atlikimui, taip pateikė save kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokią operaciją, ir operacinę sistemą suklaidinęs, nuo R. D. AB SEB banko sąskaitos Nr. ( - ) nuėmė 100 eurų.

191.2.

20Be to, A. D. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. sausio 7 d., apie 3 val., įsibrovė į J. Š. priklausantį garažą, esantį ( - ), ir iš jo slapta pagrobė J. Š. priklausančius žoliapjovę STIHL, 700 eurų vertės ir benzininį pjūklą HUSQVARNA, 200 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiam J. Š. bendrą 900 eurų turtinę žalą.

211.3.

22Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis 2018 m. vasario 26 d., apie 21.45 val., koja išdauždamas namo pirmo aukšto lango stiklą, įsibrovė į UAB „E. K.“ priklausantį namą, esantį ( - ), ir pasikėsino iš jo slapta pagrobti įvairius UAB „E. K.“ priklausančius įrankius, bet savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas R. Z., be to, įsibraudamas į UAB „E. K.“ priklausantį namą, A. D. tyčia išspyrė prie įėjimo durų pirmame aukšte esantį lango stiklą, apgadindamas lango rėmą, tuo padarydamas UAB „E. K.“ 200 eurų turtinę žalą.

231.4.

24Be to, A. D. buvo pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis, 2018 m. vasario 26 d., apie 23.20 val., būdamas patalpintas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos ( - ) skyriaus areštinę, esančią ( - ), laikino sulaikymo kambaryje Nr. 203m, tyčia atplėšė apatinę lango plastmasės dalį, taip nepataisomai sugadino langą 181,50 eurų vertės, o tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, apie 23.45 val. pervestas į laikino sulaikymo kambarį Nr. 205, užlipo grotomis, tyčia nuplėšė virš laikino sulaikymo kambario durų buvusį šviestuvą ( - ) 45 eurų vertės, su energiją taupančia lempute, 4,30 eurų vertės, metė juos į sieną, taip juos sugadino ir padarė Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bendrą 230,80 eurų turtinę žalą.

252.

26Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę.

272.1.

28Nuteistojo teigimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jis davė nuoseklius parodymus apie jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei jų įvykdymo aplinkybes, savo kaltę dėl padarytų neteisėtų veiksmų pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, padarytą žalą atlygino, jokių pretenzijų jo atžvilgiu nukentėjusieji, tame tarpe ir jo mama, neturi. Pasak A. D., būdamas suėmime, jis palaiko ryšius su savo mama, kuri jį lanko, rūpinasi juo ir padeda finansiškai. Apeliaciniu skundu pabrėžiama ir tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus asmuo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą, kuriame dirbo iki jam skirto suėmimo.

293.

30Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėja pritarė jo apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Gynėja išreiškė abejones dėl A. D. įvykdytos vagystės iš nukentėjusiojo J. Š. garažo kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, teigdama, kad analizuojamu atveju nebuvo įsibrovimo požymio, todėl A. D. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Prokuroras, nesutikdamas su nuteistojo A. D. apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti, neprieštaraudamas nuteistojo gynėjos teismo posėdžio metu išdėstytai pozicijai dėl galimai netinkamo A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (J. Š. turto vagystė), kvalifikavimo.

314.

32Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmetamas.

335.

34Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu A. D. skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjai iškėlus klausimą dėl netinkamo A. D. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš J. Š. garažo), prieš vertinant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės individualizavimo, pasisakytina ir šiuo klausimu.

356.

36Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, be kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kurių kvalifikavimas nėra ginčijamas ir jokių abejonių teisėjų kolegijai nekelia, A. D. buvo nuteistas ir už tai, kad 2018 m. sausio 7 d., apie 3 val., jis įsibrovė į J. Š. priklausantį garažą, esantį ( - ), ir iš jo slapta pagrobė J. Š. priklausančius žoliapjovę STIHL, 700 eurų vertės ir benzininį pjūklą HUSQVARNA, 200 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiam J. Š. bendrą 900 eurų turtinę žalą. Šie nuteistojo A. D. veiksmai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kam, net ir įvertinusi nuteistojo A. D. gynėjos apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išdėstytus motyvus, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

377.

38Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Patalpa laikoma uždara erdvė, paprastai turinti sienas, stogą ir specialų įėjimą ir skirta žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ar dirbti arba materialinėms vertybėms ar gyvuliams laikyti. Taigi pagrindiniais patalpos skiriamaisiais požymiais pripažįstama erdvės uždarumas, objekto paskirtis. Be to, patalpa yra statinys, kuris priklauso kažkam nuosavybės teise ir patekimas į ją be savininko sutikimo ribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-824/2006, 2K-98-139/2016). Įsibraunama, priešingai nei tai suvokia nuteistojo gynėja, gali būti ne tik įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją), bet ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2013).

398.

40Aptartos teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą) nukentėjusysis J. Š. patvirtino, jog garažas, iš kurio buvo pagrobti nukentėjusiajam priklausantys daiktai – žoliapjovė ir benzininis pjūklas, buvo medinis ir nerakinamas (1 t., b. l. 124, 126-127), iš ko seka, kad vagystės metu garažas taip pat buvo neužrakintas, ką tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu betarpiškai patvirtino A. D. ir ką apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu itin akcentavo nuteistojo gynėja. Ir vis tik, vien tik ši aplinkybė, sprendžiant iš aukščiau aptartos teismų praktikos, A. D. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nekeičia. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tai, jog garažas, iš kurio buvo įvykdyta vagystė, buvo neužrakintas, nereiškia, kad statinys nebeatitinka patalpos požymių. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad į garažą buvo patekta be savininko sutikimo, o tai vertinama kaip įsibrovimas. Kliūčių nugalėjimas, pasireiškęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų išlaužimu ar panašiais veiksmais, priešingai nei tai iš esmės suvokia nuteistojo gynėja, nėra būtinas įsibrovimo į patalpą požymis. Analogiškos pozicijos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-139/2016). Tokiu būdu, abejoti A. D. veiksmų kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl J. Š. turto vagystės, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog šis klausimas nuteistojo apeliaciniu skundu keliamas nebuvo, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. D. visiškai pripažįstant savo kaltę jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, neginčijant nei faktinių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nei jų kvalifikavimo.

419.

42Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtų bausmių, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

4310.

44Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

4511.

46Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl A. D. paskirtų bausmių (tiek už pavienių nusikalstamų veikų padarymą, tiek ir subendrintos bausmės) matyti, kad apylinkės teismas įvertino A. D. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – keturi apysunkiai nusikaltimai (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis) ir du baudžiamieji nusižengimai (187 straipsnio 3 dalis), stadiją – viena iš nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų nebuvo baigta, kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, bei motyvus. Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, įvertino ir A. D. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis buvo teistas, baustas ir administracine tvarka, lankėsi psichiatrijos klinikoje, kur jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, priklausomybės sindromai. Skundžiamu nuosprendžiu sprendžiant A. D. skirtinų bausmių individualizavimo klausimą, buvo įvertinta ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas A. D. skyrė griežčiausias BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą ir areštą (už BK 187 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų baudžiamųjų nusižengimų padarymą), bausmės dydžius nustatydamas mažesnius nei straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtomis bausmėmis, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius ir tiek A. D., tiek jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra.

4712.

48Nors bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo keliamas klausimas dėl neva nepagrįstai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintos A. D. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau abejoti šios aplinkybės egzistavimu, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, teisinio pagrindo nėra.

4912.1.

50Bylos duomenimis, 2018 m. sausio 3 d., 00.05 val. A. D. buvo nustatytas 1,43 promilių girtumas (1 t., b. l. 53). Į policijos komisariatą, kur jam buvo nustatytas būtent toks neblaivumo laipsnis, jis buvo pristatytas iš karto po BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo (2018 m. sausio 2 d., apie 23.00 val.), todėl abejoti tuo, jog komentuojamų nusikaltimų padarymo metu A. D. iš tiesų buvo neblaivus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Priešingai nei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu tvirtino nuteistojo gynėja, nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamų veiksmų įgyvendinimui. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad, remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, nuteistajam diagnozuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas, kurio kontekste įvertinus tai, kad nuo mamos banko sąskaitos nuimtus pinigus A. D., sprendžiant iš jo parodymų visumos, panaudojo alkoholinių gėrimų įsigijimui, neabejotina, jog vertinamu atveju BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nusikaltimus jis įvykdė siekdamas gauti pinigų didesniam nei jau buvo suvartojęs, alkoholio kiekio įsigijimui, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistojo girtumas analizuojamu atveju vis tik turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui.

5112.2.

52Analogiška išvada darytina įvertinus ir A. D. veiksmus, atliktus 2018 m. vasario 26 d. apie 21.45 val. ir apie 23.20 val. Bylos duomenimis, 2018 m. vasario 26 d., 23.28 val. A. D. buvo nustatytas 1,56 promilių girtumo laipsnis (2 t., b. l. 19, 88). Remiantis nuteistojo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, 2018 m. vasario 26 d., apie 21.45 val. jo įvykdyto nusikaltimo padarymo metu jis buvo išgėręs, todėl ir sugalvojo išdaužti UAB „E. K.“ priklausančio namo langą, tikėdamasis iš jo ką nors paimti. Esant šių aplinkybių visumai, neabejotina, kad ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose tą pačią dieną, t. y. 2018 m. vasario 26 d., tačiau laiko atžvilgiu kiek vėliau, t. y. apie 23.20 val., A. D. įvykdytų nusikalstamų veiksmų atlikimo metu, kai jis sudaužė langą ir šviestuvą (nuteistojo teigimu, dėl to, kad pareigūnai vykdė neteisėtus veiksmus), nuteistasis taip pat buvo neblaivus, kas vėlgi neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui.

5312.3.

54Tuo tarpu aiškindamas vagystės iš J. Š. garažo aplinkybes, A. D. pripažino, kad iki vagystės įvykdymo jis vartojo alkoholinius gėrimus savo tėvo namuose. Paaiškinti, kodėl po to jis nusprendė užsukti pas kaimynus pagalbos, o jos negavęs, pagrobti jų garaže esančius daiktus, nuteistasis negalėjo, kas visumoje, net ir nesant objektyvių duomenų (alkoholio kiekio matuoklio rodmenų), patvirtinančių A. D. neblaivumo laipsnį, abejoti tuo, kad vagystę iš J. Š. priklausančio garažo jis įvykdė būdamas neblaivus, kas vėlgi turėjo įtakos jo neteisėtų veiksmų atlikimui, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

5513.

56Apeliacinės instancijos teisme, prašant sušvelninti A. D. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes, taip pat buvo keliamas klausimas ir dėl neteisėtais nuteistojo veiksmais nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginimo, kas šiuo atveju galėtų būti pripažįstama A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teismų praktikoje ši kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-534/2013, Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-560/2014, Nr. 2K-21-942/2016 ir kt.).

5713.1.

58Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad 2018 m. sausio 2 d., apie 23 val., A. D., panaudodamas savo mamos R. D. vardu išduotą banko kortelę, nuo R. D. AB SEB banko sąskaitos nuėmė 100 eurų, tokiais savo veiksmais padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu R. D. patvirtino, kad nuo jos banko sąskaitos nuimtus 100 eurų, po poros dienų A. D. jai grąžino (1 t., b. l. 46-47). Tokiu būdu neabejotina, kad A. D. nukentėjusiajai savo noru atlygino žalą, kurią padarė neteisėtai prisijungdamas prie jos banko sąskaitos elektroniniu būdu ir iš jos sąskaitos paimdamas 100 eurų, ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors, skirdamas bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino, tačiau net ir pripažinus ją A. D. atsakomybę lengvinančia, švelninti jam už BK 215 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, be kita ko, paskirtą mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nėra jokio objektyvaus pagrindo (teisėjų kolegijos motyvai šiuo klausimu bus pateikti žemiau).

5913.2.

60Vertinant BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimą ir dėl kitų A. D. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, vis tik pažymėtina, kad J. Š., iš kurio pagrobti daiktai jam buvo sugrąžinti teisėsaugos pareigūnų, jokių pretenzijų A. D. neturėjo, civilinio ieškinio nereiškė, nurodydamas, kad jam jokia turtinė žala padaryta nebuvo. Tokiu būdu, pripažinti, kad A. D. savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) J. Š. atžvilgiu, pagrindo nėra. Analogiška išvada darytina įvertinus ir UAB „E. K.“ A. D. neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Civilinis ieškinys šiuo atveju A. D. atžvilgiu reiškiamas taip pat nebuvo, UAB „E. K.“ jokių pretenzijų nuteistajam vėlgi neturėjo, tačiau, net ir žinodamas, jog savo neteisėtais veiksmais jis išdaužė UAB „E. K.“ priklausančio namo langą, teigdamas, jog turi santaupų, iš kurių galėtų atlyginti padarytą žalą, jos atlyginti savanoriškai, nepaisant UAB „E. K.“ valios, A. D. nesiekė, kas leidžia ne tik atmesti nuteistojo teiginius dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, bet ir pagrįstai teigti, jog nuteistasis kritiškai nevertina savo neteisėtu elgesiu sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti. Juo labiau, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl neteisėtų A. D. veiksmų patirta 494,72 eurų turtinė žala, be kita ko, priteista skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, A. D. aktyviais ir savanoriškais veiksmais iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, atlyginta nebuvo.

6114.

62Atmetant nuteistojo apeliacinį skundą, be aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šis teistumas A. D. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų, tame tarpe ir už analogiškų turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą jis jau buvo teistas ne kartą (2 t., b. l. 96-100), o jo neteisėtas elgesys prasidėjo šiam dar nesulaukus pilnametystės. Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, praeityje A. D. atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, areštas), tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas iš esmės analogiško turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Darant šią išvadą svarbu pažymėti, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, netrukus po to, kai jis buvo išleistas iš pataisos namų, atlikęs anksčiau jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines A. D. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų A. D. nededa. Net ir praeityje jo atžvilgiu taikytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas didesnės įtakos tinkamai jo elgesio korekcijai neturėjo, todėl pagrindo išvadai, kad nuteistojo elgesys išimtinai teigiama linkme dar gali būti koreguojamas paskyrus jam švelnesnio pobūdžio bausmes, nėra.

6315.

64Nesutinkant su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiais, atsižvelgiant į jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį bei įvykdymo aplinkybes, įvertintina ir tai, kad praeityje už įvairaus pobūdžio administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų padarymą A. D. buvo ne kartą baustas ir administracine tvarka. Paskutinį kartą administracine tvarka jis buvo baustas už administracinio nusižengimo, įvykdyto 2018 m. vasario 23 d., padarymą, šis administracinis nusižengimas, akivaizdu, buvo įvykdytas jau po dalies skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, kas visumoje neabejotinai patvirtina, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o nuteistojo elgesys išimtinai teigiama linkme nėra koreguojamas net ir po jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Šiame kontekste vertinant nuteistojo asmenybę atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visos skundžiamu nuosprendžiu A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos šiam apsvaigus nuo alkoholio, dauguma jo praeityje įvykdytų nusikaltimų – taip pat. Remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, jis buvo gydomas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo (2 t., b. l. 124), tačiau, nepaisydamas šios jo elgesio išimtinai neigiamai charakterizuojančios bei jo nusikalstamumą neabejotinai skatinančios aplinkybės, jokių pastangų siekdamas eliminuoti šį kriminogeninį rizikos veiksnį iš savo gyvenimo, nuteistasis nededa, kas vėlgi jį charakterizuoja labiau neigiamai ir teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog savo elgesio A. D. nevertina kritiškai, nesistengia pasitaisyti ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

6516.

66Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo darbo santykiai, kadangi ši aplinkybė egzistavo ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau akivaizdu, kad nuo neteisėto elgesio A. D. nesustabdė, todėl ir šiuo atveju abejotina, kad darbo turėjimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, A. D. įvykdė buvusioje savo darbovietėje – bylos duomenimis, 2017 metų pabaigoje A. D. dirbo UAB „E. K.“ pastatytuose namuose pagalbiniu darbininku, kas įvertinus tai, jog jo darbo pobūdis nėra pakitęs, leidžia pagrįstai manyti, jog darbas šiuo konkrečiu atveju iš esmės buvo susijęs su jo nusikalstamu elgesiu, o tai nuteistąjį vėlgi charakterizuoja labiau neigiamai. Iš esmės analogiškais motyvais atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl jo socialinių ryšių su savo mama. Nors abejonių artimais A. D. ir jo mamos santykiais teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog šis faktorius egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, o du A. D. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuoti nusikaltimai (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis) iš esmės buvo nukreipti į jo mamos finansinę gerovę, vien tik ši aplinkybė pagrindo A. D. paskirtų bausmių švelninimui vėlgi nesudaro. Bausmė vis tik yra valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti A. D. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti A. D. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

6717.

68Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir A. D. apeliacinio skundo teiginiai, jog savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų jis pripažino visiškai, davė nuoseklius parodymus, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos skundžiamu nuosprendžiu, todėl vertinti jas pakartotinai ir švelninti nuteistajam paskirtas bausmes tais pačiais motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juo labiau, jog atsižvelgiant į nuteistojo prisipažinimą padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdų jo gailestį dėl padaryto, baudžiamoji byla A. D. atžvilgiu pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o galutinė jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio pagrindu, sumažinta vienu trečdaliu.

6918.

70Įvertinus paminėtas nuteistojo A. D. asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes vertinti kaip aiškiai per griežtas, nėra pagrindo – paskirtosios bausmės, nėra per griežtos, jos neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. D. paskirtas bausmes, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti A. D. teisinę padėtį šioje byloje nenustatyta. Abejonių pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atliktu bausmių bendrinimu teisėjų kolegijai taip pat nekyla, kadangi analizuojamu atveju, bendrinant A. D. už pavienių nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes, buvo parinkti nuteistajam palankesni dalinio sudėjimo ir apėmimo bausmių bendrinimo būdai, taikant apėmimą, buvo įvertinta tiek ideali nusikalstamų veikų sutaptis, tiek ir faktas, kad kai kurios A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos labai skyrėsi pagal savo pavojingumą.

71Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

72nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

73Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, pripažinti A. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

74Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. - pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams,... 4. - pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6... 5. - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,... 6. - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1... 7. - pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (UAB „E. K.“ turto sugadinimas) - areštu... 8. - pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (Kauno apskrities vyriausiojo policijos... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK... 10. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, A. D. paskirta subendrinta bausmė buvo... 11. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2018... 12. Kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta... 13. Tuo pačiu nuosprendžiu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 14. Teisėjų kolegija... 15. 1.... 16. A. D. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu buvo... 17. 1.1.... 18. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, už tai,... 19. 1.2.... 20. Be to, A. D. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai,... 21. 1.3.... 22. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178... 23. 1.4.... 24. Be to, A. D. buvo pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, už tai,... 25. 2.... 26. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo... 27. 2.1.... 28. Nuteistojo teigimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jis davė nuoseklius... 29. 3.... 30. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo... 31. 4.... 32. Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmetamas.... 33. 5.... 34. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 35. 6.... 36. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, be kitų jam... 37. 7.... 38. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad įsibrovimas – tai... 39. 8.... 40. Aptartos teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios... 41. 9.... 42. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtų... 43. 10.... 44. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių... 45. 11.... 46. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant... 47. 12.... 48. Nors bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo... 49. 12.1.... 50. Bylos duomenimis, 2018 m. sausio 3 d., 00.05 val. A. D. buvo nustatytas 1,43... 51. 12.2.... 52. Analogiška išvada darytina įvertinus ir A. D. veiksmus, atliktus 2018 m.... 53. 12.3.... 54. Tuo tarpu aiškindamas vagystės iš J. Š. garažo aplinkybes, A. D.... 55. 13.... 56. Apeliacinės instancijos teisme, prašant sušvelninti A. D. skundžiamu... 57. 13.1.... 58. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad 2018 m. sausio 2 d., apie 23... 59. 13.2.... 60. Vertinant BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos atsakomybę... 61. 14.... 62. Atmetant nuteistojo apeliacinį skundą, be aukščiau aptartų teisinių ir... 63. 15.... 64. Nesutinkant su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiais, atsižvelgiant į jam... 65. 16.... 66. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo darbo... 67. 17.... 68. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir A. D. apeliacinio skundo... 69. 18.... 70. Įvertinus paminėtas nuteistojo A. D. asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų... 71. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 72. nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.... 73. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, pripažinti A.... 74. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną....