Byla 2-189-544/2015
Dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

1Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovui V. K., jo ir trečiojo asmens L. K. atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, atsakovui Rimui P. G., L. G., K. J., jų atstovui advokatui V. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje A. P.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. ( - ) pagal ieškovo V. K. (a. k. ( - ) Norkūnų km Rokiškio rajonas) ieškinį atsakovams R. P. G. (a. k. ( - ) L. G. (a. k. ( - ) gyvenantiems), K. J. (a. k. ( - )), tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje A. P. (a. k. ( - )), ieškovo pusėje L. K. (a. k. ( - ) gyv.) dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

Nustatė

3Ieškovas, vadovaudamasis CK 1.5, 1.80, 1.81. 1.91, 2.135 straipsnių pagrindais, prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2013-09-11 pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 8317, pagal kurią jis, atstovaujamas K. J., pardavė, o atsakovas R. P. G. nupirko kartu su sutuoktine L. G., žemės sklypus: unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), turintis 12,9630 ha ploto, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), turintis 2,5908 ha ploto, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), turintis 42,9281 ha ploto, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), turintis 2,1139 ha ploto, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), turintis 1,2662 ha ploto, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), turintis 2,0572 ha ploto, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), turintis 8,1347 ha ploto, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), turintis 1,1252 ha ploto, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), turintis 0,1999 ha ploto, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), Laibgalių k.v., turintis 1,4642 ha ploto, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), turintis 5,2425 ha ploto, esantis ( - ) unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), turintis 1,1404 ha ploto, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), turintis 2,2895 ha ploto, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), turintis 2,6748 ha ploto, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), turintis 0,9667 ha ploto, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), turintis 4,3041 ha ploto, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), turintis 1,7916 ha ploto, esantis ( - ) unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), turintis 1,1716 ha ploto, esantis ( - ) unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), turintis 1,3202 ha ploto, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), turintis 1,3566 ha ploto, esantis ( - ).

4Ieškovas prašė taikyti vienašalę restituciją ir sklypus grąžinti jo nuosavybėn, nes pagal sandorį atsiskaitymo negavo.

5Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad jis buvo ūkininkas ir turėjo teisę iš valstybės nuspirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, tačiau tam neturėjo pinigų, todėl žemės sklypus, sumokėdami pinigus valstybei, padėjo iš įsipirkti atsakovai. 2013-09-06 išdavė notariškai patvirtintą įgaliojimą atsakovui K. J., o 2013-09-05 tokį pat įgaliojimą išdavė atsakovui R.P. G., kuriais minėtus asmenis įgaliojo valdyti, naudoti ir disponuoti jų nuožiūra ieškovui nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, kurie nurodyti įgaliojime, bei atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. Abu atsakovai veikė bendrai, tarėsi su juo dėl žemės sklypų įsigijimo iš valstybės, žadėjo žemę parduoti kuo brangiau, kad jis galėtų atsiskaityti su jais už suteiktą paramą įsigyjant sklypus ir dar uždirbtų iš pardavimo, o dalis žemės turėjo likti jo nuosavybėje. Tačiau prieš kreipimąsi į teismą atsakovai nustojo su juo bendrauti, nevykdo įsipareigojimų atsiskaityti už žemę, neteikia pagal CK 2.150 straipsnį privalomų teikti ataskaitų apie tai, ką atliko pagal įgaliojimus. 2014-01-29 panaikino abiems atsakovams išduotus įgaliojimus. Padedant advokatui, 2014-02-07 gavo pažymą iš VĮ „Registrų centras“, iš kurios sužinojo, kad žemės sklypai, kurie buvo nurodyti atsakovui K. J. nurodytame įgaliojime, 2013-09-11 pirkimo-pardavimo sutartimi yra parduoti kitam įgaliotiniui R.P. G. ir jo žmonai, o ne už rinkos kainą, todėl suprato, kad yra apgautas. Nurodė, kad jis nepritaria sandoriams, nes jie sudaryti jo atstovų, kaip tarpusavyje susitarusių asmenų, veikusių prieš jį nesąžiningai. Visi įgaliojime nurodyti žemės sklypai buvo parduoti po 3200 Lt už 1 ha, o ne už realią rinkos kainą, kuri, atsižvelgiant į tai, kad sklypai faktiškai yra vienoje vietoje ir melioruoti, yra apie 900 000 Lt arba 10 000 Lt už vieną hektarą. Ginčijamo sandorio pasekoje neteko vertingų žemės sklypų, už kuriuos jokia kaina atsiskaityta nebuvo. Sandorį prašo pripažinti negaliojančiu CK 1.80, 1.91 straipsnių pagrindais, nes atsakovai veikė iš anksto piktavališkai ir nesąžiningai susitarę veikti prieš jį (CK 1.5 str.). Turtas parduotas ne rinkos kaina, o sandoris tėra priedanga, kadangi įgaliotinis K. J. negavo pinigų iš R.P. ir L. G. ir nesiekė, kad pinigus gautų jis. Kadangi turtas parduotas tris kartus mažesne kaina negu reali jo vertė, tai sandorį yra pagrindas pripažinti negaliojančiu ir CK 2.135 str. pagrindu. Mano, jog toks sandoris prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei, nes atsakovai piktnaudžiavo pasitikėjimu, būdami jo atstovais veikė ne jo naudai, o prieš jį (CK 1.81 str.).

6A. R. P. G. ir K. J. ieškinį prašė atmesti iš esmės analogiškais pagrindais. Nurodė, kad ieškovas 2012 m. pradžioje kreipėsi pas juos ir A. P. siūlydamas įsigyti apie 200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kuriuos jis, kaip ūkininkas, turėjo galimybę išsipirkti iš valstybės, tačiau to padaryti negalėjo, nes neturėjo lėšų ir buvo skolingas kreditoriams. Su ieškovu sutarė, kad 1 ha kaina bus 3 200,00 Lt, į šią sumą įskaitant visus mokėjimus, atliktus už ieškovą tvarkant žemės sklypų išpirkimą iš valstybės, žemės sklypų priežiūrą, skolų dengimą ir pan. 2012-05-20 ieškovas iš A. P. pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį pasiskolino 100 000,00 Lt, kurie turėjo būti skirti žemės sklypų išpirkimui iš valstybės. Nors vekselyje buvo nurodyta, kad skola privalo būti grąžinta iki 2013-07-15, tačiau vekselis nebuvo pateiktas apmokėjimui, o ši suma pagal jų susitarimą buvo laikoma pirmąja įmoka už iš ieškovo perkamą žemę. 2012-05-28 ieškovas ir A. P. pasirašė preliminarią sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo už 640 000,00 Lt parduoti 200 ha žemės sklypus ir jam sutarties sudarymo metu buvo sumokėtas 100 000,00 Lt avansas, kuris pagal sutarties 5 punktą įskaitomas į žemės sklypo pirkimo-pardavimo kainą. Šį faktą patvirtina ir tai, kad 2012-05-28 R.P. G. iš savo sąskaitos AB DNB banke išsigrynino 85 000,00 Lt, kurie buvo panaudoti atsiskaitymui su V. K..

72012-05-28 ieškovas įgaliojo A. P. nupirkti arba išsinuomoti iš valstybės žemės sklypus, atstovauti jį projektuojant žemės sklypus, atlikti kadastrinius matavimus ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Po to pradėjo tvarkyti žemės sklypų išpirkimo iš valstybės dokumentus.

8Nurodė, kad atsakovas R.P. G. už ieškovą VĮ Valstybės žemės fondui už geodezinius matavimus pagal matavimo darbų sutartį 2/g-48R už žemės sklypus ir jų registraciją 2012 metais sumokėjo 30 686 Lt, ieškovo sugyventinei L. K. už ieškovo pirktą žemės ūkio techniką ir žemės ūkio darbams nuo 2012-05-13 iki 2013-02-07 per kelis kartus sumokėjo 73 390,42 Lt. 2013-09-05 A. P. už ieškovą NŽT prie ŽŪM už išperkamus iš valstybės žemės sumokėjo 200 527,02 Lt, 1143,45 Lt, 139 986,75 Lt ir 1 143,45 Lt, po ko 2013-09-05 ir 2013-09-06 buvo pasirašytos dvi Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartys, pagal kurias ieškovui V. K. buvo parduoti 151,7208 ha ploto ir 99,8436 ha ploto žemės sklypai. Antstolės I. B. kontoroje 2013-09-06 A. P. sumokėjo 15 000 Lt, o antstolė 2013-09-06 patvarkymu skolų grąžinimo užtikrinimui iš tų išpirktų 42 valstybinės žemės sklypų areštavo 3 žemės sklypus. Kadangi su ieškovu pagal 2012-05-28 preliminarioje sutartyje nustatytas sąlygas už žemės sklypus buvo atsiskaityta, jo vardu iš valstybės išpirkti sklypai įregistruoti, tai, sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, sklypai turėjo būti perregistruoti R.P. G. ir A. P. vardu, kas ir buvo padaryta ieškovo atsakovams specialiai tam 2013-09-05 ir 2013-09-06 dienomis suteiktų įgaliojimų pagrindu. Su ieškovu už žemės sklypus visiškai atsikaityta, nes, įskaitant 2012-05-28 preliminarios sutarties sudarymo dieną jam sumokėtus 200 000,00 Lt avanso ir pagal vekselį, ieškovui už perkamą žeme buvo sumokėta 740 000,00 Lt (100 000,00 + 100 000,00 + 540 000,00), t. y. visa šalių sutarta kaina. 2013-12-08 buvo sudaryta žemės nuomos sutartis, pagal kurią R.P. G. ir A. P. iki 2015-07-01 išnuomavo jiems priklausančius 236 ha žemės ieškovui, o jis įsipareigojo žemės sklypus išdirbti, sukultivuoti iki sėjai tinkamos žemės. 2014-12-08 nuomos sutartyje buvo numatyta, jog, nuomotojui kokybiškai atlikus darbus, ieškovui neatlygintinai bus perleisti apie 36 ha žemės sklypų.

9Nurodė, kad ieškovas sąmoningai nutyli visas sandorio sudarymo aplinkybes ir priežastis, tikruosius savo ketinimus, neatskleidžia visų sudarytų susitarimų ir ginčija tik pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8317, pagal kurią žemės sklypai atiteko R.P. ir L. G., o pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 8315, kuria dalis žemės sklypų atiteko A. P., neginčija, nors ji sudaryta tomis pačiomis aplinkybėmis.

10Atsakovai nurodė, kad LR CK 2.150 str. įtvirtintas pareigas atsiskaityti su atstovaujamuoju V. K. atliko, nes nuo pat įgaliojimų išdavimo dienos ieškovas buvo informuojamas apie visus veiksmus, kurių imamasi žemės sklypų išpirkimui iš valstybės, atliekant tam tikrus veiksmus arba teikiant dokumentus dalyvavo ir pats, buvo informuotas apie visas mokėtinas ir už jį sumokėtas pinigų sumas, ką patvirtina ir 2013-12-08 nuomos sutartis.

11Atsakovai nurodė, kad ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad su juo iš viso neatsiskaityta, dėl ko prašo sandorį pripažinti negaliojančiu LR CK 2.135 str. pagrindu, nes, kaip jau minėta, už perkamą žemę buvo sumokėta 740 000,00 Lt. 2012-05-28 preliminarioje sutartyje ieškovas patvirtino, jog gavo 540 000,00 Lt. Su žemės sklypo kaina po 3 200,00 Lt už 1 ha ieškovas sutiko ir nuo pat šio sandorio sudarymo dienos žinojo, kad žemės sklypai bus perkami būtent už tokią kainą, nepriklausomai nuo to, kokia bus vidutinė šių žemės sklypų rinkos kaina. Ginčijamu sandoriu žemės sklypai buvo parduoti už žymiai didesnę nei nustatyta jų rinkos vertė kaina, ką patvirtina UAB „Ober haus", VĮ Registrų centras pateikti duomenys, A. P. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis su kitu pardavėju. Ieškovas neįrodė, kad 1 ha žemės sklypo kaina yra 10.000,00 Lt.

12Mano, jog nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu LR CK 1.80 str. pagrindu, nes ieškovas konkrečios imperatyvios įstatymo normos, kuriai sandoris prieštarauja, nenurodė. Taip pat nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu LR CK 1.81 str. pagrindu, kuris numato, kad yra niekinis ir negalioja viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris. Ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs ir jis nenurodo, kaip šie veiksmai pasireiškė ir kokiu būdu buvo pažeista vieša tvarka ir gera moralė. Nepagrįstas teiginys, kad atsakovai veikė piktavališkai tarpusavyje susitarę, todėl yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu LR CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, nes neįrodytos abiejų šalių atstovų tyčinės veikos, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos atstovaujamajam. Nurodo, kad tarp atsakovų jokio piktavališko susitarimo veikti priešingai ieškovo interesams nebuvo, jie veikė įgaliojimų pagrindu ir suteiktų įgaliojimų ribose, atsižvelgdami į ieškovo norus bei jo sutartinius įsipareigojimus pagal 2012-05-28 preliminarią sutartį, taip pat atliko visus būtinus veiksnius žemės sklypų išpirkimui iš valstybės, už ieškovą atliko visus mokėjimus, jam asmeniškai sumokėjo avansą, padengė dalį jo įsiskolinimo antstolių kontoroje. Ieškovas žinojo apie visus atliekamus veiksmus, jiems pritarė ir jų neginčijo. Be to, ieškovas ginčijamą 2013-09-11 pirkimo-pardavimo sandorį, kuriuo žemės sklypai atiteko atsakovo R.P. G. nuosavybėn, patvirtino, nes 2013-12-08 sudarė nuomos sutartį, todėl, vadovaujantis LR CK 1.79 str. nuostatomis, neteko teisės jį ginčyti.

13A. L. G. ir jos atstovas advokatas V. B. prašė ieškinį atmesti atsakovo R.P. G. nurodytais motyvais. Nurodė, kad, kiek atsakovei žinoma, 39 žemės sklypai, kurių išpirkimo iš valstybės dokumentus tvarkė už kuriuos valstybei sumokėjo R.P. G. ir A. P., buvo išpirkti už šalių iš anksto suderintą kainą po 3200 Lt už 1 ha, su ieškovu buvo pilnai atsiskaityta, todėl ieškinys turi būti atmestas. Be to, nurodė, kad ji nėra nei ginčijamos sutarties šalis, nei jos šalių atstovė, todėl mano, jog byloje turėtų dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, o jos, kaip atsakovės atžvilgiu, ieškinys turėtų būti atmestas (1 t., b. l. 168-171).

14Trečiasis asmuo A. P. nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jis su atsakovais veikė pagal ieškovo jiems suteiktus įgaliojimus, visus veiksmus su juo derino ir apie juos informavo, už žemės sklypus sumokėjo preliminarioje sutartyje nurodytą kainą po 3200 Lt už 1 ha. Ieškovas apie sklypų pardavimą žinojo, pats sudarė jų nuomos sutartį. Tiek jo, tiek atsakovo R.P. G. sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos analogiškomis aplinkybėmis ir pagal analogiško turinio ieškovo suteiktus įgaliojimus. Tačiau neaišku, kodėl ieškovas savo nuožiūra ginčija tik vieną iš sutarčių ir kodėl bei kuo ji pažeidė jo interesus ir/ar įstatymo nuostatas (2 t., b. l. 168).

15Trečiasis asmuo L. K. atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Paaiškino, kad tretysis asmuo yra ieškovo sugyventinė, su kuria jis augina vaiką ir veda bendrą ūkį. Nurodė, kad ji yra girdėjusi, kad 2012 metais ieškovas su atsakovais sutarė bendrai dirbti žemę, kurią nusipirks iš valstybės, gaus bendras pajamas. V. K. pagal 2012-05-28 R.P. G. įgaliojimą turėjo nupirkti technikos, įdirbti žemę, o atsakovai prie to prisidėjo pinigais, gautas pajamas 5 metus jie turėjo dalintis ir taip atsiskaityti už investuotas lėšas. Žemė atsakovų naudai pagal ieškovo duotus įgaliojimus turėjo būti įkeista ir laikinai perrašyta kaip garantas, kad ieškovas atsiskaitys su atsakovais, tačiau ji turėjo likti V. K. nuosavybėje. Paaiškino, kad pinigai, kuriuos į jos sąskaitą pervedė atsakovai, buvo naudojami žemės įdirbimui ir bendrai ūkinei veiklai, o ne atsiskaitymui už pirktus žemės sklypus (3 t., b. l. 176).

16Ieškinys atmestinas.

17Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2013-09-05 įgaliojimu (reg. Nr. IRRŠ-4780) ieškovas V. K. įgaliojo atsakovą R.P. G. valdyti, naudoti ir disponuoti pagal jo nuožiūrą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiais įgaliojime nurodytais žemės ūkio paskirties žemės sklypais ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu (1 t., b. l. 37-38). Ieškovas V. K., atstovaujamas R.P. G. pagal minėtą įgaliojimą, 2013-09-11 pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. 8315), kuri šioje byloje neginčijama, pardavė A. P. sutartyje nurodytus 19 žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurių bendras plotas – 136,4597 ha. Sutartyje nurodyta daiktų kaina – 436 671 Lt. Sutarties 3.2 p. yra nurodyta, kad šalys pareiškė, jog parduodamų žemės sklypų bendra kaina yra apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad šalių susitarimu 1 ha žemės kaina yra 3200 Lt. Sutarties 3.3 p. nurodyta, kad daiktų kainą, kaip pareiškė šalys, pirkėjas sumokėjo pardavėjui, o pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį (2 t., b. l. 51-94).

182013-09-06 įgaliojimu (reg. Nr. IRRŠ-4829) ieškovas V. K. įgaliojo atsakovą K. J. valdyti, naudoti ir disponuoti pagal jo nuožiūrą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiais įgaliojime nurodytais žemės ūkio paskirties žemės sklypais ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu (1 t., b. l. 40-41). Ieškovas V. K., atstovaujamas K. J., pagal minėtą įgaliojimą, 2013-09-11 pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. 8317) pardavė R.P. G. sutartyje nurodytus 20 žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurių bendras plotas – 97, 128 ha, daiktų kaina – 310 724 Lt. Sutarties 3.2 p. yra nurodyta, kad šalys pareiškė, jog parduodamų žemės sklypų bendra kaina yra apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad šalių susitarimu 1 ha žemės kaina yra 3200 Lt. Sutarties 3.3 p. nurodyta, kad daiktų kainą, kaip pareiškė šalys, pirkėjas sumokėjo pardavėjui, o pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį (1 t., b. l. 13-35).

192014-01-29 pareiškimais ieškovas minėtus įgaliojimus atsakovams panaikino (1 t., b. l. 36, 39). 2014-12-08 tarp A. P., R.P. G. (nuomotojai) ir V. K. (nuomininkas) buvo sudaryta privačios žemės sklypo nuomos sutartis, pagal kurią ieškovui iki 2015-07-01 buvo išnuomota 236 ha ploto žemės sklypai, priklausantys minėtiems nuomininkams. Pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo visus 236 ha išdirbti, sukultivuoti iki sėjai tinkamos žemės, sėti, nuimti derlių nemokant nuomos mokesčio, o nuomotojai už kokybiškai atliktus darbus įsipareigojo atsilyginti užrašant nuomotojui apie 36 ha ploto žemės sklypus (2 t., b. l. 96-97).

20Ieškovas, vadovaudamasis CK 1.5, 1.80, 1.81. 1.91, 2.135 straipsnių pagrindais, prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento virš minėtą 2013-09-11 pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 8317), nes atsakovai veikė iš anksto piktavališkai ir nesąžiningai susitarę veikti prieš jį (CK 1.5 str.), turtas parduotas tris kartus mažesne kaina negu reali rinkos vertė, o sandoris tėra priedanga, kadangi įgaliotinis K. J. negavo pinigų iš R.P. ir L. G. ir nesiekė, kad pinigus gautų jis, todėl toks sandoris prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei, nes atsakovai piktnaudžiavo pasitikėjimu, būdami jo atstovais veikė ne jo naudai, o prieš jį.

21Teismo nuomone, ieškovas neįrodė ieškinio pagrindu nurodytų faktinių ir teisinių sandorio negaliojimo pagrindų (CPK 178 str.).

22Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu.

23Pagal CK 1.80 str. 1 d. įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms. Ieškovas nurodė, kad imperatyvios įstatymo normos, kurioms prieštarauja pirkimo-pardavimo sutartis, yra CK 1.5 str., 2.135 str., kadangi atsakovai veikė susitarę iš anksto nesąžiningai ir piktavališkai veikti prieš jį, ginčijamas sandoris sudarytas atstovo ir atstovaujamojo interesų konflikto įtakoje. Šiam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti,reikia nustatyti, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi ir kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas.

24CK 1.5 straipsnyje įtvirtintos šalių pareigos elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. CK 2.135 straipsnyje nurodyta, kad, jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti. Sutiktina, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio, tačiau šalies nesąžiningumą, piktavališką susitarimą, interesų konfliktą tarp atstovaujamojo ir atstovo turi įrodyti ta šalis, kuri teigia tokias aplinkybes buvus, o ieškovas šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 str.).

25Sutartiniams santykiams taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kai per trumpą laiką sudaromos kelios sutartys, jos aiškinamos ne izoliuotai bei atsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, todėl būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais.

26Ieškovas nurodo, kad ginčijamą sutartį atsakovai sudarė veikdami iš anksto piktavališkai ir nesąžiningai susitarę veikti prieš jį, turtas parduotas tris kartus mažesne kaina negu reali rinkos vertė, o sandoris tėra priedanga, kadangi įgaliotinis K. J. negavo pinigų iš R.P. ir L. G. ir nesiekė, kad pinigus gautų jis. Tačiau, atsižvelgiant į minėtas sutarčių aiškinimo taisykles ir dalyvaujančių byloje asmenų elgesį iki ginčijamos sutarties sudarymo, taip pat vykdant ankstesnius susitarimus ir bendradarbiavimą nuo 2012 metų, pripažintina, kad su ieškovo argumentais sutikti nėra pagrindo dėl šių motyvų.

27Iš bylos duomenų matyti, kad 2013-09-05 įgaliojimu ieškovas įgaliojo atsakovą R.P. G. valdyti, naudoti ir disponuoti pagal jo nuožiūrą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu (1 t., b. l. 37-38). 2013-09-06 įgaliojimu ieškovas V. K. įgaliojo K. J. valdyti, naudoti ir disponuoti pagal jo nuožiūrą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu (1 t., b. l. 40-41). Panaudojus pastarąjį įgaliojimą ir buvo sudaryta ginčijama sutartis. Esminis atstovavimo santykių požymis yra tas, kad jie grindžiami abipusiu atstovo ir atstovaujamojo pasitikėjimu, atstovo lojalumu atstovaujamajam, kruopščiu atstovaujamojo nurodymų vykdymu. Todėl atstovas, norėdamas išsaugoti atstovaujamojo pasitikėjimą, turi veikti jo interesais, nepadaryti jam savo veiksmais žalos. Atstovo, veikiančio atstovaujamojo vardu, sudarytą sandorį, prieštaraujantį atstovaujamojo interesams, atstovaujamasis gali reikalauti pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2008 ir kt.). Reikalavimas vykdant pavedimą nepažeisti atstovaujamojo interesų yra bendroji įstatyminė atstovo pareiga, galiojanti nepriklausomai nuo to, ar ji įrašyta į įgaliojimo tekstą. Ar sandoris prieštarauja atstovaujamojo interesams ir ar atstovaujamojo interesų pažeidimas yra pakankamai reikšmingas, kad būtų sandorio pripažinimo negaliojančiu prielaida, teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas faktines bylos aplinkybes bendrųjų protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų kontekste (CK 1.5 str.). Teismo nuomone, byloje esančių objektyvių ir patikimų įrodymų pagrindu nėra įrodyta, kad ginčijamas sandoris prieštarauja atstovaujamojo interesams ir kad atstovaujamojo interesų pažeidimas yra pakankamai reikšmingas, kad būtų pagrindas visą sandorį pripažinti negaliojančiu.

28Nors ieškovas nurodo, kad ginčijama sutartimi turtas buvo parduotas tris kartus mažesne kaina negu reali rinkos vertė, atsiskaitymo jis iš viso negavo, tačiau tai paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Maža ar rinkos kainos neatitinkanti sandorio kaina savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti CK 1.5 str. numatytų principų pažeidimą. CK 6.397 str. 1 d. nėra nustatyta draudimo parduoti nekilnojamąjį daiktą už žemesnę negu rinkos kainą, taip pat nėra nuostatų, kurios įpareigotų šalis laikytis tam tikrų kainos nustatymo kriterijų. Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, kurį sudarantys asmenys nustato kainą savo nuožiūra atsižvelgiant į abiejų šalių valią (CK 6.156 str. 4 d., 6.313 str. 1 d., 6.397 str. 1 d.). CK 6.313 str. 1 d. numatyta, kad parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu. Ši teisės norma taip pat yra imperatyvi ir įgyvendina sutarties laisvės principą. Ji galioja taip pat ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartims (CK 6.397 str. 1 d.). Kad ginčijamu sandoriu nurodyta parduodamos žemės 1 ha kaina 3200 Lt už 1 ha buvo nustatyta pagal 2012-05-28 šalių sudarytą sutartį(2 t., b. l. 13), ieškovas nepaneigė.

29Pagal bylos duomenis, tokį susitarimą lėmė tarp byloje dalyvaujančių byloje asmenų anksčiau susiklostę teisiniai santykiai ir bendradarbiavimas. Dar 2012-05-28 tarp trečiojo asmens A. P., kaip būsimo pirkėjo, ir ieškovo V. K., kaip būsimo pardavėjo, buvo sudaryta sutartis, pagal kurią šalys iki 2013-05-28 įsipareigojo parduoti ir nupirkti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančius 200 ha žemės ploto sklypus Rokiškio rajone už 640 000 Lt (2 t., b. l. 13). Pagal 2012-05-20 paprastąjį vekselį ieškovas V. K. iš A. P. pasiskolino iki 2013-07-15 100 000 Lt (2 t., b. l. 123). 2012-05-28 įgaliojimu ieškovas V. K. įgaliojo A. P. nupirkti arba išsinuomoti iš valstybės žemės sklypus, atstovauti projektuojant žemės sklypus, atlikti kadastrinius matavimus, pasirašyti žemės pirkimo-pardavimo sutartis, perdavimo – priėmimo aktus, nuomos sutartis, įregistruoti VĮ Registrų centre, mokėti nuomos mokestį, daryti ieškovo vardu pareiškimus, už jį pasirašyti, savo nuožiūra sudaryti sutartis su advokatais dėl atstovavimo teismo įstaigose, vesti bylas teismo įstaigose ir atlikti kitus veiksmus, nurodytus įgaliojime (2 t., b. l. 14-15). Pagal 2011-11-23 tarp ieškovo ir VĮ Valstybinės žemės fondo buvo sudarytą Asmens lėšomis atliekamų parduodamų žemės sklypų geodezinių matavimo darbų sutartį Nr. 2g-48R (2 t., b. l. 12), už ieškovą 2012-05-31 atsakovas R.P. G. sumokėjo 15 000,00 Lt (2 t., b. l. 21), 2012-06-05 – 8 000,00 Lt (2 t., b. l. 22). Atsakovas R.P. G. 2013-08-26 2100 Lt sumokėjo Rokiškio rajono savivaldybei už žemės sklypus (2 t., b. l. 29), 2013-08-26 sumokėjo 3700 Lt, 2013-08-28 – 1886,23 Lt už žemės sklypų registravimą (2 t., b. l. 30, 31). 2013-08-30 NŽT prie ŽŪM Rokiškio skyrius nusprendus ieškovui parduoti 151,7208 ha ir 99,8436 ha žemės sklypus (2 t., b. l. 15-16, 17-19), 2013-09-05 A. P. už ieškovą NŽT prie ŽŪM už juos sumokėjo 200 527,02 Lt (2 t., b. l. 33), 1143,45 Lt (2 t., b. l. 34), o 2013-09-06 - 139 986,75 Lt (2 t., b. l. 35), 1 143,45 Lt (2 t., b. l. 36). Be to, 2013-09-06 A. P. į antstolės I. B. kontorą ieškovo skoloms padengti įmokėjo 15 000 Lt (2 t., b. l. 39). 2012-05-28 įgaliojimu atsakovas R.P. G. įgaliojo V. K. pirkti jo vardu savo nuožiūra pagal jo sutartą kainą ir sąlygas žemės ūkio techniką, pasirašyti pirkimo-pardavimo dokumentus, registruoti turto registruose, gauti liudijimus, atstovauti draudimo įstaigose, atstovauti kitos įstaigose, gauti ir pateikti dokumentus ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (3 t., b. l. 177-178). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas R.P. G. ieškovo sugyventinei L. K. už žemės ūkio technikos pirkimą 2012-06-21 pagal dokumentą Nr. 675905 sumokėjo 16 000 Lt (2 t., b. l. 23), 2012-07-19 – pagal dokumentą Nr. 722124 – 10 000 Lt (2 t., b. l. 24), 2012-10-03 – 3000 Lt (2 t., b. l. 25), 2013-05-31 už žemės nuomą – 2196,80 Lt (2 t., b. l. 27), žemės ūkio darbams 2013-07-08 - 996,82 Lt (2 t., b. l. 28), 2013-09-17 – 2000 Lt (2 t., b. l. 32). 2013-05-13 atsakovė L. G. ieškovo sugyventinei L. K. sumokėjo 4000 Lt žemės ūkio darbams (2 t., b. l. 26). A. P. ieškovo sugyventinei L. K. 2013-10-02 sumokėjo 10 000 Lt, 2013-09-19 – 2000 Lt žemės ūkio darbams (2 t., b. l. 37, 38). Dalyvaujantys byloje asmenys iš esmės neginčija fakto, kad, išpirkus žemės sklypus iš valstybės, šiuose plotuose jie ketino veikti bendrai ir ūkininkauti, ką patvirtina vėliau sudaryta nuomos sutartis. Teismo nuomone, nurodytas dalyvaujančių byloje asmenų elgesys bei jų tarpusavio santykių iki ginčo sutarčių sudarymo aplinkybės yra reikšmingos ir paaiškina, kodėl būtent tokia kaina buvo nustatyta ginčijamoje sutartyje ir kokioms tikrosioms aplinkybėms esant buvo sudarytas ginčo sandoris.

30Nors ieškovas nurodė, kad ginčo sutartimi parduotų žemės sklypų 1 ha kaina buvo 10 000 Lt, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nebuvo surinkta. Iš bylos duomenų matyti, kad NŽT prie ŽŪM užsakymu UAB „Ober haus" atliko sklypų įvertinimą prieš jų pardavimą ieškovui ir buvo nustatyta, kad žemės sklypų 1 ha vidutinė rinkos vertė yra: 151,7208 ha žemės sklypų plote - 1 341,28 Lt už 1 ha, o 99,8436 ha žemės sklypų plote - 1 428,23 Lt už 1 ha (2 t., b. l. 98-116). Tačiau ši kaina nustatyta konkrečiam užsakovui NŽT prie ŽŪM valstybinės nuosavybės teisės perleidimo tikslu ieškovui, o ne dėl ieškovo iš valstybės išsipirktų ir ateityje su kitais asmenimis sudaromų sandorių kainai. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis 97,108 ha žemės sklypų vidutinė rinkos vertė 2013-09-04 buvo 179 408,00 Lt arba 1 847,51 Lt už 1 ha. Ieškovui nuosavybės teise likę iš valstybės išpirkti žemės sklypai šiuo metu pardavinėjami antstolio atitinkamai už 3571,43 Lt ir 3773,58 Lt už 1 ha, tačiau ši kaina nustatyta pagal CPK normas, reglamentuojančias priverstinį turto pardavimą, o ne turto pardavimą šalims laisva valia sudarant sutartis ir susitariant dėl kainos (2 t., b. l. 121-122, 149-153). Paskyrus teismo nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ginčijama sutartimi perleistų sklypų rinkos vertei nustatyti jų pardavimo dienai (2013-09-11) buvo gauta išvada, kad pagal ginčijamą sutartį parduotų 97,128 ha žemės sklypų vertė yra 392 120 Lt arba 4037,15 Lt už 1 ha (2 t., b. l. 172-174, 3 t., b. l. 26-139, 140-141). Ginčijamoje sutartyje nurodyta, kad 1 ha kaina yra 3200 Lt pagal šalių susitarimą (1 t., b. l. 13-35). Šis susitarimas 2012-05-28 buvo sudarytas tarp trečiojo asmens A. P., kaip būsimo pirkėjo, ir ieškovo V. K., kaip būsimo pardavėjo, pagal kurį šalys iki 2013-05-28 įsipareigojo parduoti ir nupirkti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančius 200 ha žemės ploto sklypus Rokiškio rajone už 640 000 Lt (2 t., b. l. 13), t. y. po 3200 Lt už 1 ha. 2013-09-11 pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. 8315), kuri šioje byloje neginčijama, ieškovas, atstovaujamas R.P. G., pardavė A. P. sutartyje nurodytus 19 žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurių bendras plotas – 136,4597 ha. Sutartyje nurodyta daiktų kaina – 436 671 Lt (3200 Lt už 1 ha) (2 t., b. l. 51-95). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir esant nustatytoms virš minėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad 3200 Lt kainos nustatymas už 1 ha žemės sklypą, lyginant su nustatyta rinkos verte 4037,15 Lt už 1 ha, reiškia CK 1.5 str. nurodytų principų pažeidimą ar patvirtina CK 2.135 str. sudėtį sudarančias aplinkybes.

31Nors ieškovas nurodo, kad jis pagal ginčijamą sutartį negavo jokio atsiskaitymo, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Kaip jau minėta, 2012-05-28 tarp trečiojo asmens A. P. ir ieškovo buvo sudaryta sutartis, pagal kurią šalys iki 2013-05-28 įsipareigojo parduoti ir nupirkti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančius 200 ha žemės ploto sklypus Rokiškio rajone už 640 000 Lt. Šios sutarties 5 punkte ieškovas patvirtino, kad A. P. prieš sutarties sudarymą perdavė pardavėjui (ieškovui) 100 000 Lt avansą, kuris įskaitomas į pirkimo-pardavimo kainą, o ieškovas patvirtino, kada avansą gavo. Vėliau šioje sutartyje ieškovas yra padaręs tokį įrašą „540000 Lt gavau atsiskaitita iki gali pretenzijų neturiu (2 t., b. l. 13). Ši sutartis ar jos sąlygos nėra nuginčytos įstatymo nustatyta tvarka, todėl šalims yra privalomos. Ieškovas neginčija, kad minėtą įrašą atliko ir nurodo, kad tai nereiškia, jog nurodytą sumą jis gavo vienu grynaisiais pinigais, bet ši suma apima visus pagal dalyvaujančių byloje asmenų susitarimus atliktus mokėjimus, kurie buvo reikalingi matuojant, išperkant iš valstybės, registruojant iš valstybės išpirktus 251,5644 ha žemės sklypus. Ieškovas neginčija 2013-09-11 pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią jis, atstovaujamas R.P. G., pardavė A. P. sutartyje nurodytus 19 žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurių bendras plotas – 136,4597 ha už 436 671 Lt (3200 Lt už 1 ha) (2 t., b. l. 51-95). Kadangi ieškovas minėtoje 2012-02-28 pripažino gavęs 640 000 Lt, o neginčijamos sutarties kaina – 436 671 Lt, tai likusi 203 329 Lt pinigų suma tenka apmokėjimui pagal ginčijamą sutartį. Tai patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad atsakovai ir trečiasis asmuo A. P., atlikdami mokėjimus už geodezinius matavimus, už sklypų išpirkimą, registravimą, žemės ūkio darbus, žemės ūkio technikos pirkimą, skolų kreditoriams padengimą veikė bendrai naudai pagal poreikį neišskirdami, kuris kokią dalį lėšų turi pervesti. Pagal 2011-11-23 tarp ieškovo ir VĮ Valstybinės žemės fondo buvo sudarytą parduodamų žemės sklypų geodezinių matavimo darbų sutartį Nr. 2g-48R (2 t., b. l. 12) už ieškovą 2012-05-31 atsakovas R.P. G. sumokėjo 15 000,00 Lt (2 t., b. l. 21), 2012-06-05 – 8 000,00 Lt (2 t., b. l. 22). Atsakovas R,P. G. 2013-08-26 2100 Lt sumokėjo Rokiškio rajono savivaldybei už žemės sklypus (2 t., b. l. 29), 2013-08-26 sumokėjo 3700 Lt, 2013-08-28 – 1886,23 Lt už žemės sklypų registravimą (2 t., b. l. 30, 31). Ieškovas posėdyje pripažino, kad 2012-05-28 iš atsakovo R.P. G. sąskaitos paimti 85 000 Lt (2 t., b. l. 20) jam buvo sumokėti. Taigi, atsakovas R.P. G. sumokėjo 115686 Lt, kurie, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įskaitytini į ginčijamos sutarties kainą. 2013-09-05 A. P. už ieškovą NŽT prie ŽŪM už išperkamus iš valstybės žemės sklypus sumokėjo 200 527,02 Lt (2 t., b. l. 33), 1143,45 Lt (2 t., b. l. 34), po ko 2013-09-05 buvo pasirašyta Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. IRRŠ-4773, pagal kurią ieškovui V. K. už 203 500,00 Lt buvo parduotas 151,7208 ha ploto 21 žemės sklypas. 2013-09-06 A. P. už ieškovą NŽT prie ŽŪM už išperkamus iš valstybės žemės sklypus sumokėjo 139 986,75 Lt (2 t., b. l. 35), 1 143,45 Lt (2 t., b. l. 36), po ko 2013-09-06 buvo pasirašyta Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. IRRS-4827, pagal kurią ieškovui V. K. už 142 600,00 Lt buvo parduotas 99,8436 ha ploto 21 žemės sklypas. Taigi, trečiasis asmuo A. P. valstybei sumokėjo tiek už savo, tiek už R.P. ir L. G. įsigytus žemės sklypus. Trečiasis asmuo A. P. į antstolės I. B. kontorą ieškovo skoloms padengti įmokėjo 15 000 Lt (2 t., b. l. 39). Kadangi ieškovas neginčija pirkimo-pardavimo sutarties su trečiuoju asmeniu A. P. ir pripažįsta, kad sumos, kurios sumokėtos už veiksmus, atliktus siekiant žemės sklypus išpirkti iš valstybės bei už perkamą žemės valstybei, jis įskaito į kainą už perkamą turtą, tai, vertinant visus atsakovų veiksmus pagal tas pačias taisykles, daroma išvada, kad pagal 2011-11-23 tarp ieškovo ir VĮ Valstybinės žemės fondo buvo sudarytą Geodezinių matavimo darbų sutartį Nr. 2g-48R sumokėti virš minėti 30 686 Lt bei 85 000 Lt turi būti įskaityti į ginčijamos sutarties kainą (2 t., b. l. 12, 21, 22, 29, 30, 31). Šioje vietoje pažymėtina, kad, esant tokiam atsiskaitymo būdui ir formai, įgaliotinis negalėjo įprastu būdu įvykdyti CK 2.150 str. 5 d. numatytos pareigos atsiskaityti atstovaujamajam perduodant jam visa, ką jis gavo vykdydamas pavedimą, tame tarpe perduoti atstovaujamajam gautą turtą, įskaitant pinigus. Taigi, daroma išvada, kad ginčijamoje sutartyje nurodyta 310 724 Lt sutarties kaina ieškovui yra sumokėta.

32Pagrįstais pripažintini ieškovo argumentai, kad kainą už ginčijama sutartimi parduotus žemės sklypus nereikia įskaityti mokėjimų, kuriuos R. P. G. ieškovo sugyventinei L. K. už žemės ūkio technikos pirkimą 2012-06-21 pagal dokumentą Nr. 675905 sumokėjo 16 000 Lt (2 t., b. l. 23), 2012-07-19 – pagal dokumentą Nr. 722124 – 10 000 Lt (2 t., b. l. 24), 2012-10-03 – 3000 Lt (2 t., b. l. 25), 2013-05-31 už žemės nuomą – 2196,80 Lt (2 t., b. l. 27), žemės ūkio darbams 2013-07-08 - 996,82 Lt (2 t., b. l. 28), 2013-09-17 – 2000 Lt (2 t., b . l. 32), viso – 73 390 Lt, taip pat 4000 Lt, kuriuos 2013-05-13 sumokėjo atsakovė L. G. (2 t., b. l. 26), bei 12 000 Lt, kuriuos 2013-10-02 ir 2013-09-19 sumokėjo A. P. žemės ūkio darbams (2 t., b. l. 37, 38). 2012-05-28 įgaliojimu, kurio galiojimo terminas iki 2015-05-08, atsakovas R.P. G. įgaliojo V. K. pirkti jo vardu savo nuožiūra pagal jo sutartą kainą ir sąlygas žemės ūkio techniką, pasirašyti pirkimo-pardavimo dokumentus, registruoti turto registruose, gauti liudijimus, atstovauti draudimo įstaigose, atstovauti kitos įstaigose, gauti ir pateikti dokumentus ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (3 t., b. l. 177-178). Kadangi minėtos sumos yra pervestos vykdant minėtą susitarimą ir aiškiai nurodant mokėjimo paskirtis, tai šių sumų nėra pagrindo pripažinti kaip dalinį kainos sumokėjimą ieškovui už perkamą žemę pagal ginčijamą sutartį.

33Pagal 2012-05-20 paprastąjį vekselį ieškovas V. K. įsipareigojo besąlygiškai iki 2013-07-15 sumokėti A. P. 100 000 Lt, kuriuos 2012-05-20 iš jo pasiskolino (2 t., b. l. 123). Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (ĮPVĮ) 40 str. 1 d. numatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, o jo turėtojas turi teisę ginčo teisenos tvarka kreipėsi į (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013, 2010 m. liepos 2 d. nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010 ir kt.). Todėl pagal vekselį ieškovo gauta suma nelaikoma sumokėta kainos dalimi už nupirktus žemės sklypus, kadangi, tam esant pagrindui, gali būti pareikalauta ją grąžinti.

34Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.81 str. pagrindu.

35LR CK 1.81 str. numato, jog yra niekinis ir negalioja viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris. Ieškovas nurodo, kad atsakovai piktnaudžiavo jo pasitikėjimu, sudarė akivaizdžiai gerai moralei prieštaraujantį sandorį, būdami įgaliotiniais veikė ne už ieškovą, o prieš jį. Minėti ieškovo teiginiai nekonkretūs, nes jis nenurodo, kaip šie veiksmai pasireiškė ir kokiu būdu buvo pažeista vieša tvarka ir gera moralė. Teismo nuomone ir vadovaujantis kasacinio teismo formuojamu CK 1.81 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos teisės normos aiškinimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką) sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ar gerai moralei gali būti konstatuojamas, jeigu pakanka įrodymų nustatyti sąmoningą asmenų siekį pažeisti fundamentalias vertybes, t. y. atlikti veiksmus, akivaizdžiai neteisėtus teisinės sistemos pamatinių principų bei minimalaus kultūringo, teisingo elgesio suvokimo požiūriu. Sandorio sudarymo aplinkybės, kurios buvo nustatytos šioje byloje, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad buvo siekiam kitokių tikslų, nei sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandorį.

36Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 str. pagrindu.

37CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris teismo tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi pagal nukentėjusiojo ieškinį. Teismo nuomone, nepagrįstas teiginys, kad atsakovai veikė piktavališkai ir nesąžiningai tarpusavyje susitarę veikti prieš ieškovą. Piktavališko susitarimo atveju yra ir vienos sutarties šalies atstovo, ir kitos šalies (jos atstovo) kaltės, todėl nustatant, ar yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl piktavališko susitarimo, reikia konstatuoti vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltę tyčios forma. Šiame kontekste svarbu akcentuoti, kad sandorio, atstovo sudaryto nesant jo piktavališko susitarimo su kita šalimi, suklydus ar neapdairiai, negalima pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2009; 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013). Teismo nuomone, šiuo atveju nėra įrodyta vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltė tyčios forma. Atsakovai R.P. G. ir K. J. veikė ne piktavališko nesąžiningo veikimo prieš ieškovą pagrindu, o pagal paties ieškovo jiems suteiktus įgaliojimus ir juose nurodytas ribas. Iki tol atsakovas R.P. G. ir trečiasis asmuo A. P. atliko visus būtinus veiksmus žemės sklypų išpirkimui iš valstybės, už ieškovą atliko reikalautus mokėjimus, šalys vieni kitais pasitikėjo, bendradarbiavimas pasiteisino, buvo pasiektas lūkestis išpirkti iš valstybės ieškovui suteiktus išsipirkti žemės sklypus. Per visą bendradarbiavimo laikotarpį pagal bylos duomenis ieškovas nėra pareikęs pretenzijų dėl to, kad jo įgaliotiniai pažeidžia CK 2.150 straipsnyje nustatytą prievolę atsiskaityti atstovaujamajam. CK 2.132 straipsnyje numatytos bendrosios taisyklės, kad asmuo gali sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaip virš minėta, 2013-09-05 įgaliojimu ieškovas įgaliojo atsakovą R.P. G. valdyti, naudoti ir disponuoti pagal jo nuožiūrą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu konkrečiai nurodytu 21 žemės ūkio paskirties žemės sklypu ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu (1 t., b. l. 37-38). Ieškovas V. K., atstovaujamas R.P. G. pagal minėtą įgaliojimą, 2013-09-11 pirkimo-pardavimo sutartimi, kuri šioje byloje neginčijama, pardavė A. P. sutartyje ir įgaliojime nurodytus 19 žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurių bendras plotas – 136,4597 ha (2 t., b. l. 51-94). 2013-09-06 įgaliojimu ieškovas V. K. įgaliojo K. J. valdyti, naudoti ir disponuoti pagal jo nuožiūrą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiais konkrečiai nurodytais 21 žemės ūkio paskirties žemės sklypu ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu (1 t., b. l. 40-41). Ieškovas V. K., atstovaujamas K. J., pagal minėtą įgaliojimą, 2013-09-11 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė R.P. G. sutartyje ir įgaliojime nurodytus 20 žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurių bendras plotas – 97, 128 ha (1 t., b. l. 13-35). Nors ieškovas nurodo, kad jis neturėjo ketinimų perleisti kitų asmenų nuosavybėn visus žemės sklypus, kuriuos savo vardu nusipirks iš valstybės, o turėjo tikslą kartu su atsakovais ūkininkauti ir jiems nuosavybėn perleisti tik dalį nuosavybės teise valdomų sklypų, norėjo juos įkeisti ir ateityje atsipirkti, tačiau įgaliojimais suteiktų teisių turinys atsakovams šiuos ieškovo argumentus paneigia. Abiems atsakovams ieškovas suteikė teisė konkrečiai įgaliojime nurodytais sklypais disponuoti savo nuožiūra. Ieškovas ieškinio pagrindu nenurodo ir neįrodinėja, kad minėti įgaliojimai turėjo valios trūkumų, kad kas nors jam trukdė įgalioti atsakovus disponuoti tik dalimi žemės sklypų, įgalioti sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis su atpirkimo teise ar suteikti jiems teisę tik įkeisti žemės sklypus. Ieškovas minėtus įgaliojimus nenuginčijo sandorių negaliojimo pagrindais, bet 2014-01-29 pareiškimais panaikino (1 t., b. l. 36, 39). Todėl piktavališkas susitarimas neįrodytas (LR CPK 178 str.).

38CK 1.79 str. 2 d. nurodyta, kad preziumuojama, jog šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti: 1) sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė; 2) pareikalavo, kad kita šalis įvykdytų sandorį;3) užtikrino kitai šaliai savo prievolių įvykdymą; 4) visiškai ar iš dalies perleido kitam asmeniui pagal tą sandorį įgytas teises. Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-12-08 tarp A. P., R.P. G. (nuomotojai) ir V. K. (nuomininkas) buvo sudaryta privačios žemės sklypo nuomos sutartis, pagal kurią ieškovui iki 2015-07-01 buvo išnuomota 236 ha ploto žemės sklypai, tame tarpe – ir R.P. ir L. G. ginčijamu sandoriu įgyti 97,128 ha žemės sklypai, priklausantys minėtiems nuomininkams. Pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo visus 236 ha išdirbti, sukultivuoti iki sėjai tinkamos žemės, sėti, nuimti derlių nemokant nuomos mokesčio, o nuomotojai už kokybiškai atliktus darbus įsipareigojo atsilyginti užrašant nuomotojui apie 36 ha žemės sklypų (2 t., b. l. 96-97). Virš minėtus veiksmus yra pagrindas vertinti kaip asmens, turinčio teisę reikalauti sandorį pripažinti negaliojančiu, sandorio patvirtinimą, t. y. pasirašydamas sutartį ieškovas patvirtino, kad žemės sklypų teisėti savininkai yra nuomininkai, kurie, jei jis įvykdys sutarties sąlygas, jam perleis 36 ha žemės iš savo nuosavybės. Ieškovas to nepaneigė ir aplinkybių, kad nuomos sutartį pasirašė patirdamas prievartą, grasinimą, apgaulę, suklydęs ar nežinodamas visų aplinkybių, neįrodė. Be to, byloje nėra duomenų apie nuomos sutarties pasibaigimą, jos terminas nesibaigęs, todėl ieškovui, jei bus įvykdytos sutarties sąlygos, gali būti perleisti 36 ha žemės sklypai.

39Byloje nustatyta, kad ieškovo V. K. nuosavybėje liko 2,7424 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas Didėjos km Južintų sen., Rokiškio rajone 5750 Lt vidutinės rinkos vertės, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (1 t., b. l. 42-85). Tačiau ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2013-09-11 pirkimo-pardavimo sutarties dalį, pagal kurią, be kitų sklypų, parduotas ir minėtas žemės sklypas (1 t., b. l. 42-85, 100-127). Todėl šioje dalyje ieškinys atmetamas dėl to, kad šis sklypas nepatenka į ginčijamos sutarties pagrindu perleistus žemės sklypus.

40A. L. G. prašo ieškovui CPK 5, 7 str. 2 d., 95 straipsnio pagrindu už piktnaudžiavimą teise prašo 20 000 Lt baudą, nes ieškovas pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, nuslėpė nuo teismo reikšmingas aplinkybes, neatskleidė tikrųjų šalis siejusių sutartinių santykių ir juos sąmoningai iškreipė (1 t., b. l. 166-171). Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas, bauda dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis gali būti skiriama dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar pateikė kitą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Paduodančio nepagrįstą procesinį dokumentą asmens nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas, asmuo neturi teisės reikalauti ginti teises, nes jos realiai nebuvo pažeistos. Teismo nuomone, įvertinus bylos aplinkybes, ieškovo procesinis elgesys negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip akivaizdus jo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, byloje nenustatyta, kad ieškovas reikalavimus byloje būtų reiškęs ne siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, kad ieškovas ieškinio būtų atsisakęs dėl akivaizdaus jo nepagrįstumo ar kad ieškovas būtų atlikęs kokius nors veiksmus, liudijančius jo sąmoningą veikimą prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

41Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi sprendimas priimamas atsakovų naudai, ieškovui turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (1 t., b. l. 9, 10-12, 151). Byloje buvo 12,29 €/42,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 1). Atsakovai R.P. G. ir K. J. turėjo po 300 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 146-148, 3 t., b. l. 151, 152.) ir šios išlaidos neviršija 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio (pagal visų byloje atliktų veiksmų apimtį yra ženkliai mažesnis).

42Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259, 260, 263, 268 straipsniais,

Nutarė

43Ieškinį atmesti.

44Priteisti iš ieškovo V. K. (a. k. ( - ) atsakovui Rimui P. G. (a. k. ( - ) ir atsakovui K. J. (a. k. ( - ) po 300 € (tris šimtus eurų)/1035,84 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

45Priteisti iš ieškovo V. K. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 12 € (dvylika eurų)/42,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas – VMI prie FM, j. a. k. ( - ), surenkamoji sąskaita ( - ), į. k. 5660).

46Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas šioje byloje Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi (bylos Nr. buvo 2-489-544/2014, turto arešto akto Nr. ( - )).

47Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.

1. Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Ieškovas, vadovaudamasis CK 1.5, 1.80, 1.81. 1.91, 2.135 straipsnių... 4. Ieškovas prašė taikyti vienašalę restituciją ir sklypus grąžinti jo... 5. Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad jis buvo ūkininkas ir turėjo teisę iš... 6. A. R. P. G. ir K. J. ieškinį prašė atmesti iš esmės analogiškais... 7. 2012-05-28 ieškovas įgaliojo A. P. nupirkti arba išsinuomoti iš valstybės... 8. Nurodė, kad atsakovas R.P. G. už ieškovą VĮ Valstybės žemės fondui už... 9. Nurodė, kad ieškovas sąmoningai nutyli visas sandorio sudarymo aplinkybes ir... 10. Atsakovai nurodė, kad LR CK 2.150 str. įtvirtintas pareigas atsiskaityti su... 11. Atsakovai nurodė, kad ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad su juo iš viso... 12. Mano, jog nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu LR CK 1.80 str.... 13. A. L. G. ir jos atstovas advokatas V. B. prašė ieškinį atmesti atsakovo... 14. Trečiasis asmuo A. P. nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas kaip... 15. Trečiasis asmuo L. K. atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė,... 16. Ieškinys atmestinas.... 17. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2013-09-05 įgaliojimu (reg.... 18. 2013-09-06 įgaliojimu (reg. Nr. IRRŠ-4829) ieškovas V. K. įgaliojo... 19. 2014-01-29 pareiškimais ieškovas minėtus įgaliojimus atsakovams panaikino... 20. Ieškovas, vadovaudamasis CK 1.5, 1.80, 1.81. 1.91, 2.135 straipsnių... 21. Teismo nuomone, ieškovas neįrodė ieškinio pagrindu nurodytų faktinių ir... 22. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu.... 23. Pagal CK 1.80 str. 1 d. įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra... 24. CK 1.5 straipsnyje įtvirtintos šalių pareigos elgtis sąžiningai, protingai... 25. Sutartiniams santykiams taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės... 26. Ieškovas nurodo, kad ginčijamą sutartį atsakovai sudarė veikdami iš... 27. Iš bylos duomenų matyti, kad 2013-09-05 įgaliojimu ieškovas įgaliojo... 28. Nors ieškovas nurodo, kad ginčijama sutartimi turtas buvo parduotas tris... 29. Pagal bylos duomenis, tokį susitarimą lėmė tarp byloje dalyvaujančių... 30. Nors ieškovas nurodė, kad ginčo sutartimi parduotų žemės sklypų 1 ha... 31. Nors ieškovas nurodo, kad jis pagal ginčijamą sutartį negavo jokio... 32. Pagrįstais pripažintini ieškovo argumentai, kad kainą už ginčijama... 33. Pagal 2012-05-20 paprastąjį vekselį ieškovas V. K. įsipareigojo... 34. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.81 str. pagrindu.... 35. LR CK 1.81 str. numato, jog yra niekinis ir negalioja viešajai tvarkai ar... 36. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 str. pagrindu.... 37. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris teismo tvarka gali būti... 38. CK 1.79 str. 2 d. nurodyta, kad preziumuojama, jog šalis sandorį patvirtino,... 39. Byloje nustatyta, kad ieškovo V. K. nuosavybėje liko 2,7424 ha žemės ūkio... 40. A. L. G. prašo ieškovui CPK 5, 7 str. 2 d., 95 straipsnio pagrindu už... 41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 42. Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259, 260, 263, 268 straipsniais,... 43. Ieškinį atmesti.... 44. Priteisti iš ieškovo V. K. (a. k. ( - ) atsakovui Rimui P. G. (a. k. ( - ) ir... 45. Priteisti iš ieškovo V. K. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 12 €... 46. Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos... 47. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos...