Byla 2-1322-781/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Artūro Driuko ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Hanner“, suinteresuotų asmenų T. P., R. P. ir V. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties, kuria tenkintas bankroto administratorės mažosios bendrijos „Įmonės pabaiga“ prašymas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dokaras“ bankrotą pripažinti tyčiniu, atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hanner“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bei tenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Fardas“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Dokaras“ bankroto administratorė (toliau – ir bankroto administratorė) mažoji bendrija „Įmonės pabaiga“ pateikė prašymą pripažinti BUAB „Dokaras“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad bendrovės vadovu bankroto bylos iškėlimo metu buvo suinteresuotas asmuo R. P., kuris, eidamas vadovo pareigas, elgėsi nesąžiningai, nesidomėjo ir nedalyvavo įmonės valdymo veikloje, esant bendrovės nemokumui, nesikreipė dėl uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Dokaras“ bankroto iškėlimo, tokiais veiksmais didindamas bendrovės įsiskolinimus kreditoriams. Iškėlus bankroto bylą UAB „Dokaras“ vadovas R. P. neperdavė bendrovės dokumentų ir turto. Nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. vasario 13 d. UAB „Dokaras“ vadovu buvo T. P., kuriam einant šias pareigas, nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio UAB „Dokaras“ turtas sumažėjo nuo 1 376 358,32 Eur iki 0 Eur. Nuo 2004 m. balandžio 26 d. iki 2014 m. vasario 19 d. UAB „Dokaras“ akcininku buvo AB „Hanner“. Nelikus UAB „Dokaras“ turto, vienintelė akcininkė AB „Hanner“ 2014 m. vasario 19 d. pardavė akcijas R. P., kuris tuo pat metu tapo UAB „Dokaras“ direktoriumi. Po bankroto bylos iškėlimo 2016 m. spalio 24 d. priėmimo – perdavimo aktu bankroto administratorei buvo perduota tik dalis UAB „Dokaras“ dokumentų, tačiau, atsižvelgiant į perduotų dokumentų kiekį ir pateiktų dokumentų informaciją, dokumentacijos perdavimas neužskaitomas, kadangi neįmanoma nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo priežasties, įvertinti sudarytų sandorių. Bendrovės savininkai taip pat turėjo pareigą domėtis bendrovės vykdoma veikla, jos finansine padėtimi. Remiantis viešosios finansinės atskaitomybės duomenimis, bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę balansinės turto vertės, taip pat bendrovė vengė atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės apskaita buvo vykdoma aplaidžiai arba apgaulingai. 2008 m. bendrovės turtą sudarė praktiškai vien tik gautinos sumos. 2009 m. birželio mėn. bendrovė perleido uždarajai akcinei bendrovei „Santariškių namai“ akcijas, reikalavimo teisę į šią bendrovę bei prekybinę skolą už 0,29 Eur, patirdama 795 383,46 Eur nuostolių. Tai rodo, kad 2008 m. balanse apskaitytas turtas buvo apskaitomas fiktyvia verte. 2009 m. Lietuvoje buvo ekonominė krizė, tačiau pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Hanner“, esant neįvykdytiems bendrovės piniginiams įsipareigojimams kitiems kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję, kaip vienintelė bendrovės akcininkė, priėmė sprendimą išsimokėti 4 344 300,28 Eur dividendus, taip pažeisdama kreditorių teises. 2009 m. bendrovės balanso duomenys yra neaiškūs, kaip ir 2008 m. balanso atveju, bendrovės turtą iš esmės sudarė pirkėjų įsiskolinimai. 2009 m. bendrovė tapo nemoki, tačiau bendrovės valdymo organai ir dalyviai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2010 m. bendrovės finansinė padėtis toliau blogėjo, bendrovė nevykdė pagrindinės savo veiklos, bendrovės vadovai nesiėmė veiksmų turtinės padėties atstatymui, neatsiskaitinėjo su kreditoriais. Suinteresuotas asmuo R. P. pateikė atsiliepimą į prašymą ir tripliką, prašydamas atmesti bankroto administratorės prašymą dėl UAB „Dokaras“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bankroto administratorei yra perdavęs visus prašomus dokumentus už trejus metus, kitų dokumentų administratorė neprašė. Visi bendrovės dokumentai administratorei buvo perduoti 2018 m. kovo 8 d. Suinteresuotas asmuo R. P. bendrovei vadovavo tuo metu, kai vyko teisminiai ginčai su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Fundamentus“ ir uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Apdailos vizija“. Pastarųjų kreditorių reikalavimų pagrįstumą Lietuvos apeliacinis teismas pripažino tik 2015 m., atitinkamai tuomet kreditorių įsipareigojimai buvo įtraukti į bendrovės apskaitą. Bendrovės akcijos atsakovui perėjo 2014 m. vasario 11 d., t. y. iki nurodytų kreditorių reikalavimų įtraukimo į bendrovės apskaitą. Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorė nepagrįstai teigia, kad suinteresuotas asmuo R. P. akcijas įsigijo tik kai liko įsiskolinimai. Bankroto administratorės teiginiai, kad bendrovės nemokumą lėmė dividendų išmokėjimas, paremti prielaidomis. Byloje neįrodyta, kad suinteresuotas asmuo R. P. sąmoningas blogai valdė bendrovę.

62.

7Pareiškėja UAB „Hanner“ ir suinteresuotas asmuo T. P. pateikė atsiliepimą į prašymą ir tripliką, prašydami atmesti prašymą dėl UAB „Dokaras“ bankroto pripažinimo tyčiniu, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir skirti bankroto administratorei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad bendrovė nevengė mokėti skolų, o teisminiai ginčai savaime nėra draudžiami. Bankroto administratorė neįrodė, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai yra neaiškūs. Bendrovės 2008 m. finansinės ataskaitos ir veikla buvo patikrintos audito, todėl bankroto administratorės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio. Dividendai buvo išmokėti, nepažeidžiant reikalavimų ir nelėmė bendrovės nemokumo. Dividendų paskyrimas ir jų išmokėjimas nesukėlė nemokumo situacijos ir nepablogino UAB „Dokaras“ finansinės būklės bei nebuvo nukreiptas išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, nes bendrovė ir toliau atsiskaitinėjo su kreditoriais bei vykdė teismų sprendimus. Bankroto administratorė savo procesiniuose dokumentuose nuolat skirtingai ir deklaratyviai nurodo bendrovės nemokumo pradžią, tačiau iš tiesų bendrovė iki 2015 m. buvo moki, o jeigu nebūtų priteistos sumos UAB „Fundamentus“ – bendrovei šiai dienai nebūtų pagrindo kelti bankroto bylą.

83.

9Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas atmesti prašymą dėl UAB „Dokaras“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dividendai buvo paskirti teisėtai, vadovaujantis bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniu, kurį patikrino auditas. Dividendų išmokėjimo terminas pagal įstatymą yra vienas mėnesis nuo jų paskyrimo dienos. Paskyrus ir išmokant dividendus, įsipareigojimai kreditoriams buvo sumažinti 99,8 procentais visų įsipareigojimų asmenims, kurie tuo metu nebuvo susiję su bendrove.

104.

11Pareiškėja UAB „Hanner“ pateikė prašymą ir dubliką, prašydama patvirtinti BUAB „Dokaras“ bankroto byloje finansinį reikalavimą 161 587,62 Eur sumai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

125.

13Bankroto administratorė pateikė atsiliepimą į prašymą ir tripliką, prašydama netvirtinti pareiškėjos UAB „Hanner“ finansinio reikalavimo BUAB „Dokaras“ bankroto byloje ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. spalio 10 d. BUAB „Dokaras“ dokumentų priėmimo – perdavimo aktu bankroto administratorės perimtuose veiklos dokumentuose nėra duomenų apie pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą. Be to, kadangi dividendai buvo paskirti neteisėtai, todėl pareiškėja neturi reikalavimo teisės į neišmokėtą paskirtų dividendų dalį bei turėtų grąžinti gautus dividendus.

146.

15Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Fardas“ pateikė prašymą ir dubliką, prašydama pakeisti antrosios eilės BUAB „Dokaras“ kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrių į UAB „Fardas“. Nurodė, kad kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl galimybės sumokėti skolą už BUAB „Dokaras“. VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. lapkričio 10 d. informavo, kad BUAB „Dokaras“ skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 64,66 Eur, todėl, skolininkui sutikus, neprieštarautų, kad UAB „Fardas“ sumokėtų įsiskolinimą už BUAB „Dokaras“. 2017 m. lapkričio 14 d. UAB „Fardas“ sumokėjo VSDFV Vilniaus skyriui 64,66 Eur sumą.

167.

17Atsakovė BUAB „Dokaras“ pateikė atsiliepimą ir tripliką, prašydama atmesti pareiškėjos UAB „Fardas“ prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo. Nurodė, kad UAB „Fardas“ veikia UAB „Hanner“ interesais. BUAB „Dokaras“ nesutiko, kad jos prievolę kreditoriui įvykdytų kitas asmuo.

18II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

198.

20Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartimi tenkino bankroto administratorės prašymą ir pripažino BUAB „Dokaras“ bankrotą tyčiniu, atmetė pareiškėjos UAB „Hanner“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bei tenkino UAB „Fardas“ prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo – išbraukė iš antrosios eilės BUAB „Dokaras“ kreditorių sąrašo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių, įtraukė į antros eilės BUAB „Dokaras“ kreditorių sąrašą UAB „Fardas“ su 64,66 Eur kreditoriniu reikalavimu.

219.

22Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktais BUAB „Dokaras“ balansais, ekspertizės išvada, sprendė, kad ekonomiškai nenaudingas akcininkės 2009 m. gegužės 12 d. sprendimas išmokėti 4 344 300,20 Eur dydžio dividendus turėjo esminę reikšmę UAB „Dokaras“ mokumui, todėl 2009 m. UAB „Dokaras“ tapo nemoki. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės patvirtina tyčinio bankroto požymio pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą egzistavimą, kadangi nepriėmus sprendimo dėl dividendų išmokėjimo, lėšų būtų pakakę tęsti bendrovės veiklą ir padengti atsiradusius naujus ir pradelstus kreditorių reikalavimus, tokiu būdu išvengiant bendrovės nemokumo.

2310.

24Teismas vertino, jog bendrovės dokumentų neperdavimas bankroto administratorei sudarė situaciją, kai administratorė, neturėdama visų įmonės dokumentų, neturi galimybės nustatyti įmonės gautų pajamų ir išlaidų bei patikrinti sandorių sudarymo teisėtumą ir pagrįstumą, kurie sudarytų galimybę įsitikinti apie žalos kreditoriams ar iššvaistyto turto buvimą, todėl dokumentų neperdavimo bankroto administratorei faktas, nustačius byloje kitas aplinkybes, pagrindžiančias siekį tyčia privesti įmonę prie bankroto ir nuslėpti bendrovės turtinę padėtį, yra pakankamas bendrovės bankroto pripažinimui tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

2511.

26Teismas atmetė pareiškėjos UAB „Hanner“ prašymą patvirtinti antros eilės 161 587,62 Eur finansinį reikalavimą, kadangi prašymas patvirtinti 123 378 Eur dydžio dalį finansinio reikalavimo yra prieštaraujantis viešajam interesui.

2712.

28Teismas taip pat vertino, kad bankroto administratorei perduotuose bendrovės veiklos dokumentuose nėra duomenų apie skolos atgavimą iš UAB „Alonda“, todėl tai sudaro teisinį pagrindą pripažinti pareiškėjos UAB „Hanner“ kreditorinį reikalavimą šioje dalyje nepagrįstu.

2913.

30Pirmosios instancijos teismo manymu, pareiškėja UAB „Hanner“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių realiai suteiktų paslaugų pagal nurodomas PVM sąskaitas–faktūras faktą, todėl darytina išvada, kad nurodytos sąskaitos nepagrindžia realių sandorių buvimo, o prašymas patvirtinti 683,54 Eur dydžio reikalavimo dalį laikytinas neįrodytu. Teismas konstatavo, kad 2012 m. spalio 17 d. kasos išlaidų orderis ir 2012 m. spalio 17 d. kasos pajamų orderis nepatvirtina aplinkybės, kad UAB „Hanner“ pervedė UAB „Dokaras“ 5 647,59 Eur, nes nepateiktas susitarimas ir nenurodyta, kokio pobūdžio tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, todėl pareiškėjos UAB „Hanner“ reikalavimas 5 647,59 Eur sumai yra nepagrįstas.

3114.

32Teismas pažymėjo, jog nepateikti įrodymai, pagrindžiantys, kokiu pagrindu UAB „Dokaras“ naudai buvo atlikti pavedimai, nebuvo pateiktas susitarimas, iš kurio būtų galima spręsti apie UAB „Dokaras“ prievolę ir įsiskolinimą UAB „Hanner“, todėl UAB „Hanner“ reikalavimas dėl 39 533,13 Eur taip pat yra nepagrįstas.

3315.

34Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog UAB „Fardas“ įvykdžius BUAB „Dokaras“ piniginę prievolę VSDFV, yra pagrindas išbraukti iš antrosios eilės BUAB „Dokaras“ kreditorių sąrašo VSDVF Vilniaus skyrių ir patvirtinti UAB „Fardas“ 64,66 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

35III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

3616.

37Pareiškėja UAB „Hanner“ ir suinteresuotas asmuo T. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3816.1.

39Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp dividendų paskyrimo ir atsiradusio bendrovės nemokumo buvo priežastinis ryšys, dėl ko sprendė, jog bendrovė buvo privesta prie bankroto tyčia. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta netinkamai vertinant byloje esančius įrodymus ir nukrypstant nuo prejudicinių faktų, t. y. tarp BUAB „Dokaras“ ir jos akcininkės UAB „Hanner“ buvo susitarta dėl dividendų atidėjimo ir išdėstymo, todėl suėjus vieno mėnesio terminui visa dividendų suma netapo pradelsta. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad su kreditoriais buvo atsiskaitoma nuolat, kreditoriams, nesusijusiems asmenims, buvo teikiamas prioritetas prieš kreditorius, kurie priklauso tai pačiai įmonių grupei. BUAB „Dokaras“ buvo moki, nes vykdė įsipareigojimus kreditoriams.

4016.2.

41Teismas konstatavo, kad laiku neiškėlus bankroto bylos įsipareigojimai kreditoriams padidėjo, tačiau tai neatitinka byloje nustatytų bei prejudiciniais sprendimais patvirtintų faktų, kadangi prejudiciniu faktu įsipareigojimų padidėjimas nustatytas tik 2015 metais. Kreditorių sąraše nėra nei vieno kreditoriaus, kurio ženklūs įsipareigojimai atsirado anksčiau nei 2015 metai, kas patvirtina, jog bendrovės nemokumas atsirado vėliau ir ne dėl dividendų paskyrimo, o dėl verslo nesėkmės: buvo priteistos skolos UAB „Apdailos vizija“ ir UAB „Fundamentus“ naudai.

4217.

43Suinteresuotas asmuo V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4417.1.

45Paskyrus išmokėti dividendus bendrovė nebuvo nemoki. Pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis prejudicinę galią turinčiais įsiteisėjusiais teismo sprendimas ir konstatuoti, jog susitarimas tarp UAB „Dokaras“ ir pareiškėjos UAB „Hanner“ egzistavo, todėl įsipareigojimas išmokėti dividendus netapo pradelstu.

4617.2.

47Po dividendų paskyrimo 2009 m. gegužės 12 d. dividendai nebuvo išmokėti, tačiau iš bendrovės turto iš lėšų, visų pirma, buvo tenkinami kreditorių, kurie nėra susiję asmenys, reikalavimai, o tik po to susijusių asmenų reikalavimai ir išmokami dividendai.

4817.3.

49UAB „Dokaras“ nustojo atsiskaityti su kreditoriais tik po to, kai buvo priteistos skolos UAB „Fundamentus“ ir UAB „Apdailos vizija“ naudai, t. y. tik 2015 metais.

5018.

51Suinteresuotas asmuo R. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties dalį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5218.1.

53Dividendai buvo išmokėti teisėtai ir jų išmokėjimas nelėmė bendrovės nemokumo. Bendrovė atsiskaitinėjo su kreditoriais, vykdė teismų sprendimus. UAB „Dokaras“ nustojo atsiskaityti su kreditoriais tik po to, kai buvo priteistos skolos UAB „Fundamentus“ ir UAB „Apdailos vizija“ naudai, t. y. tik 2015 metais.

5418.2.

55Nesavalaikis bendrovės dokumentų perdavimas bankroto administratorei nėra pagrindas pripažinti, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar netinkamai.

5618.3.

57Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo prejudiciniu faktu, jog paskyrus ir išmokėjus dividendus bendrovė netapo nemoki.

5819.

59Pareiškėja UAB „Hanner“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties dalį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl UAB „Hanner“ finansinio reikalavimo patvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6019.1.

61Prejudiciniais sprendimais buvo patvirtinta, kad sprendimas paskirti dividendus buvo teisėtas. UAB „Dokaras“ veiklos atveju tiek akcininkė UAB „Hanner“, tiek UAB „Dokaras“ vadovas elgėsi sąžiningai ir kreditorių interesais, teikdami prioritetą atsiskaitymui su jais, o ne akcininke.

6219.2.

63Teismas vertino, kad ieškovės pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose yra nurodyta dalis rekvizitų, tačiau nenurodė, kurių privalomųjų rekvizitų trūksta. Teismas taip pat nurodė, kad nurodytos sąskaitos yra nepasirašytos, tačiau PVM sąskaitos – faktūros ir neprivalo būti pasirašytos. Teismo vertinimu nepateiktos sutartys (susitarimai) dėl paslaugų teikimo, sąlygų, tačiau iš byloje esančių įrodymų (kasos pajamų ir išlaidų orderių) akivaizdu, jog pareiškėja UAB „Hanner“ teikė buhalterines paslaugas UAB „Dokaras“.

6419.3.

65Teismo nutartyje nurodytos išvados nėra pagrįstos, nes akivaizdu, jog kasos pajamų orderyje yra padaryta techninė klaida.

6619.4.

67Akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Prime Location Property Fund“ įsteigta 2015 m. spalio 13 d., o prie jos reorganizavimo būdu buvo prijungta AB „Hanner“. AB „Hanner“ baigė savo veikla prijungimo būdu prijungta prie AB „Prime Location Property Fund“. Dėl šių priežasčių, mokėjimo pavedimai buvo atspausdinti iš AB „Prime Location Property Fund“ sąskaitos, kuri pavedimų atlikimo metu buvo AB „Hanner“ banko sąskaita, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog 39 533,13 Eur dydžio mokėjimo pavedimai yra atlikti kitos įmonės – ne pareiškėjos UAB „Hanner“, kuri prašo patvirtinti finansinį reikalavimą.

6820.

69Suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepime į pareiškėjos UAB „Hanner“, suinteresuotų asmenų T. P. ir V. K. atskiruosius skundus prašo juos tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7020.1.

71Dividendai išmokėti teisėtai, jų išmokėjimas nelėmė bendrovės nemokumo, kadangi bendrovė vykdė atsiskaitymus su kreditoriais.

7220.2.

73Sutiktina su pareiškėjos UAB „Hanner“ atskirojo skundo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.

7421.

75BUAB „Dokaras“ atsiliepime į pareiškėjos UAB „Hanner“, suinteresuotų asmenų V. K., T. P. ir R. P. atskiruosius skundus prašo juos atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7621.1.

77Bendrovė jau 2009 m. gegužės 12 d. akcininko sprendimo priėmimo metu turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams ir jų nevykdė.

7821.2.

79Po sprendimo išmokėti dividendus bendrovės finansiniai įsipareigojimai padidėjo.

8021.3.

81Suinteresuotas asmuo R. P., būdamas įmonės vadovu, nevykdė pareigos bankroto administratorei perduoti bendrovės dokumentų.

8221.4.

83Vien tai, jog dividendų išmokėjimas yra teisėtas, nereiškia, jog ši aplinkybė negali būti vertinama nustatant bendrovės tyčinio bankroto požymius.

8422.

85BUAB „Dokaras“ atsiliepime į pareiškėjos UAB „Hanner“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8622.1.

87Dividendų išmokėjimas sukėlė bendrovės nemokumą, todėl likusių dividendų nesumokėjimas negali būti vertinamas kaip prievolė akcininkei išmokėti neišmokėtą dividendų sumą.

8822.2.

89Pareiškėjos išrašytos ir pateiktos BUAB „Dokaras“ PVM sąskaitos – faktūros nėra pasirašytos, nėra pateikta paslaugų įkainių, taip pat nėra pateikta duomenų, kad buhalterinių paslaugų tiekimas BUAB „Dokaras“ būtų buvęs tęstinis. Apeliantės pateiktos sąskaitos yra tik formalaus pobūdžio, išrašytos nesant suteiktoms konkrečioms buhalterinėms paslaugoms.

9022.3.

91Kasos pajamų orderis nėra aiškus: šis orderis turėtų patvirtinti, kad BUAB „Dokaras“ gavo atitinkamą sumą iš AB „Hanner“, tačiau pačiame orderyje nurodyta, kad suma gauta iš UAB „Hanner Development“, kas yra buvęs BUAB „Dokaras“ pavadinimas ir esamas kodas. Pateiktas kasos pajamų orderis patvirtina, kad BUAB „Dokaras“ atitinkamą sumą gavo iš BUAB „Dokaras“.

9222.4.

93Nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kokiu pagrindu BUAB „Dokaras“ naudai buvo atlikti mokėjimo pavedimai. Mokėjimo pavedimuose nurodyta, kad tai yra avansas ir mokėjimas pagal susitarimą, tačiau teismui nebuvo pateiktas pats susitarimas, iš kurio būtų galima spręsti apie UAB „Dokaras“ prievolę ir įsiskolinimą UAB „Hanner“.

9423.

95Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į pareiškėjos UAB „Hanner“, suinteresuotų asmenų T. P., R. P. atskiruosius skundus prašo juos tenkinti. Suinteresuotas asmuo palaiko šiuose skunduose išdėstytus argumentus bei savo atskirajame skunde nurodytus argumentus.

9624.

97Suinteresuotas asmuo T. P. ir pareiškėja UAB „Hanner“ atsiliepime į suinteresuotų asmenų V. K. ir R. P. atskiruosius skundus prašo juos tenkinti. Jie palaiko savo teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

9825.

99Trečiasis asmuo (kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rhetor“ atsiliepimuose į pareiškėjos UAB „Hanner“, suinteresuotų asmenų T. P., V. K. ir R. P. atskiruosius skundus prašo juos atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10025.1.

101Pareiškėja UAB „Hanner“ nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą bankroto byloje.

10225.2.

103Nėra galimybių nustatyti, ar prievolės UAB „Hanner“ nėra įvykdytos.

10425.3.

105UAB „Hanner“ praleido įstatyme numatytą terminą pateikti tvirtinti finansinį reikalavimą. Šio termino neprašė atnaujinti, todėl vien dėl šios aplinkybės apeliantės reikalavimas netenkintinas.

10625.4.

107Aplinkybė, jog bankroto administratorei perduota tik dalis dokumentų, yra pakankama konstatuoti bendrovės tyčinio bankroto požymį.

10825.5.

109Lietuvos apeliacinis teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu buvo spręstas paties akcininkės sprendimo dėl dividendų išmokėjimo teisėtumas jo priėmimo metu, nevertinant šio sprendimo įtakos tyčinio bankroto sąlygoms.

11025.6.

111Po dividendų skyrimo 2009 m. gegužės 12 d. bendrovė nebevykdė veiklos, turtas pradėjo mažėti, bendrovės finansinė būklė tapo iš esmės kritinė, bendrovės skolos viršijo turimo turto, kuris iš esmės buvo negrąžintos debitorinės skolos, vertę.

112Teismas

konstatuoja:

113IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11426.

115Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

116Dėl procesinio sprendimo įforminimo

11727.

118Tyčinio bankroto klausimą reglamentuoja ĮBĮ 20 straipsnis, kuris numato, kad įmonės kreditorius (kreditoriai), ar bankroto administratorius, kreipdamasis į teismą, teismui teikia prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu. Teismas šį klausimą sprendžia priimdamas nutartį (ĮBĮ 20 straipsnis, CPK 290 straipsnis), kuri apeliacinės instancijos teismui gali būti skundžiama teikiant atskirąjį skundą CPK 335 straipsnio nustatyta tvarka. Toks pat procesinis sprendimas turi būti priimamas teismui tvirtinant ar tikslinant kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą (ĮBĮ 26 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad ĮBĮ 20 straipsnis nenumato pareigos nustatyti subjektą, atsakingą už bankroto pripažinimą tyčiniu, todėl sprendžiant šį klausimą į bylą neturėtų būti įtraukiami asmenys, valdę įmonę iki bankroto bylos iškėlimo ir kurių veiksmai galėjo turėti įtakos bankroto pripažinimui tyčiniu. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas be pagrindo bankroto administratorės prašymą BUAB „Dokaras“ bankrotą pripažinti tyčiniu vadina ieškiniu, o šios bendrovės buvusius vadovus T. P., V. K. ir R. P., pareiškėją UAB „Hanner“ į bylą įtraukė atsakovais. Be to, išnagrinėjęs tyčinio bankroto instituto taikymo, pareikštų finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimą Vilniaus apygardos teismas neteisėtai priėmė sprendimą, o ne nutartį, kaip reikalauja anksčiau minėtos teisės normos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, dėstydamas savo poziciją, skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 4 d. procesinį sprendimą laikys nutartimi, šalių teiktus skundus – atskiraisiais skundais, atsakovę UAB „Hanner“ – pareiškėja, o atsakovus T. P., V. K. ir R. P. – suinteresuotais asmenimis.

119Dėl naujų įrodymų priėmimo

28.

120Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

12129.

122Pareiškėja UAB „Hanner“ kartu su atskiruoju skundu pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Verus auditus“ 2019 m. birželio 14 d. specialisto išvadą Nr. 19/06/14 ir šią išvadą prašė prijungti prie bylos. Pareiškėjos UAB „Hanner“ teigimu, būtinybė kreiptis į auditorių iškilo tik po ginčijamo procesinio sprendimo priėmimo, kadangi pirmosios instancijos teismas jame pasivadovavo ekspertizės išvada nepaisant ekspertės apklausos metu duotų paaiškinimų, jog ji, teikdama išvadą, nevertino, ar akcininkė (pareiškėja) UAB „Hanner“ ir UAB „Dokaras“ galėjo susitarti dėl dividendų atidėjimo ir išdėstymo.

12330.

124Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos UAB „Hanner“ teismui pateikta specialisto išvada yra tiesiogiai susijusi su nagrinėjamu klausimu ir yra svarbi atskirajame skunde nurodytoms aplinkybėms ištirti, apeliacinės instancijos teismas priima šį naują rašytinį įrodymą, kuris vertintinas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

125Dėl tyčinio bankroto požymių

12631.

127ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

12832.

129Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

13033.

131Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

13234.

133Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

134Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo

13535.

136Pirmosios instancijos teismas skundžiamu procesiniu sprendimu nustatė, kad, nepaisydamas jau 2010 m. atsiradusio nemokumo ir veiklos vykdymo nutraukimo, BUAB „Dokaras“ valdymo organai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neinicijavo visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino kaip ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintus tyčinio bankroto požymius.

13736.

138Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą tyčinio bankroto požymiu pripažįstami veiksmai, kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

13937.

140Nagrinėjamu atveju aktualu nurodyti kasacinio teismo išaiškinimą, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto). Kitais atvejais toks pažeidimas vertintinas kaip savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), tačiau ne tyčinio bankroto požymis. Taigi, bendrovės valdymo organams laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, tyčinį bankrotą galima konstatuoti tik nustačius sąmoningus ir kryptingus valdymo organų veiksmus, kuriais tyčia bloginama jau nemokios bendrovės turtinė padėtis, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tuo tarpu nepakankamas bendrovės valdymo organų apdairumas ir rūpestingumas, kaip jau minėta, gali lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą, tačiau savaime nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).

14138.

142Bankroto administratorė, įrodinėdama savo poziciją dėl tyčinio bankroto BUAB „Dokaras“ egzistavimo, akcentuoja 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo išmokėti dividendus priėmimą, kas pažeidė bendrovės kreditorių teises bei nulėmė bendrovės nemokumo būseną ir juridinio asmens valdymo organo pareigą imtis aktyvių veiksmų inicijuojant bendrovės bankrotą. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su bankroto administratore, ir vadovaudamasis byloje esančia 2019 m. vasario 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės pateikta išvada, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais (balansais), nustatė priežastinį ryšį tarp dividendų paskyrimo ir bendrovės nemokumo, įsiskolinimų kitiems kreditoriams padidėjimą, todėl sprendė, kad BUAB „Dokaras“ prie bankroto buvo privestas tyčiniais valdymo organų veiksmais. Pareiškėja UAB „Hanner“ atskirajame skunde nesutinka su tokia teismo išvada bei apeliuoja į prejudicinio fakto dėl sprendimo išmokėti dividendus teisėtumo nagrinėjamo byloje netinkamą taikymą.

14339.

144Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 12 d. vienintelės UAB „Dokaras“ akcininkės AB „Hanner“ sprendimu buvo patvirtinta 15 000 000 Lt (4 344 300 Eur) pelno dalis dividendams išmokėti (3 t., b. l. 24). Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Dokaras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1640-661/2018 pagal ieškovės BUAB „Dokaras“ ieškinį atsakovei UAB „Hanner“ dėl sprendimo išmokėti dividendus panaikinimo, paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą, kuriuo atmestas BUAB „Dokaras“ ieškinys atsakovui UAB „Hanner“ dėl sprendimo išmokėti dividendus panaikinimo (9 t., b. l. 181-188). Pirmosios instancijos teismas apskųstame procesiniame sprendime pasisakydamas dėl minėto sprendimo įtakos tyčinio bankroto nagrinėjimo klausimui nurodė, kad sprendimas dėl dividendų išmokėjimo savaime nereiškia, jog šioje byloje negali būti nustatyti tyčinio bankroto požymiai, nes ekonomiškai nenaudingas akcininkės sprendimas išmokėti dividendus turėjo esminę reikšmę UAB „Dokaras“ mokumui ir galimybei vykdyti įmonės veiklą po dividendų išmokėjimo.

14540.

146CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

41.

147Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išsamiai pasisakęs ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017).

42.

148Teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje. Net ir pripažįstant, kad praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios išimčių iš pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės, pagal kurią įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl šių materialinių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima, taikymo poreikį, šios išimtys turėtų būti aiškinamos ypač siaurai, taikant tuos pačius kriterijus, kaip ir proceso atnaujinimo institutui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017).

14943.

150Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartyje konstatavo, kad faktas, jog bankroto byloje nėra nustatyta kreditorių, kuriems įmonė ginčijamo sprendimo metu turėjo pradelstus įsiskolinimus, patvirtina, jog, nepaisant sprendimo skirti dividendus, dominavo kreditorių interesai – pirmiausia buvo siekiama atsiskaityti su kreditoriais, kuriems įmonė turėjo vykdytinų įsipareigojimų ir tai patvirtina finansinės atskaitomybės dokumentai. Šioje nutartyje pažymėta ir tai, kad sprendimas išmokėti dividendus nebuvo vykdomas iš karto – kaip matyti iš bylos duomenų, jis buvo vykdomas dalimis, kartu atsiskaitant su esamais kreditoriais; nė vienas iš kreditorių, kurių teisių pažeidimą įrodinėjo bankroto administratorė (UAB „Apdailos vizija“, UAB „Fundamentus“), UAB „Dokaras“ nuo ginčijamo akcininkės sprendimo priėmimo (2009 m. gegužės 15 d.) iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo 2016 m. rugpjūčio 29 d., ieškinio nepareiškė. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuotos ir akcentuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Tokią išvadą nulemia tai, kad abiejose bylose dalyvauja (dalyvavo) tiek bankroto administratorė, tiek pareiškėja UAB „Hanner“, ir buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su tuo pačiu sprendimu – išmokėti dividendus.

15144.

152CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia – nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Atsižvelgdama į tai bei įvertinusi aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija pritaria pareiškėjos UAB „Hanner“ argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas procesines teisės normas, nesivadovavo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, jame nustatytais faktais, kurie neatsiejamai susiję ir reikšmingi nagrinėjamai bylai.

15345.

154Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje išdėstytiems ir anksčiau minėtiems argumentams taikant prejudicinio fakto statusą, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kreditorių teisių pažeidimo egzistavimo sprendimo išmokėti dividendus priėmimo metu. Šios aplinkybės taip pat paneigia neracionalaus bendrovės valdymo, valdymo organų įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų nevykdymą arba netinkamą jų vykdymą faktą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BUAB „Dokaras“ sprendimo išmokėti dividendus teisėtumas buvo kvestionuojamas kaip sukeliantis bendrovės nemokumo būseną. Ieškinį atmetus ir konstatavus įsipareigojimų kreditoriams vykdymą, eliminuojamas vienas iš ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte nurodytų įmonės nemokumo kriterijų – įmonės negalėjimas vykdyti įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.).

15546.

156Apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiškėjos UAB „Hanner“ atskirajame skunde nurodytam teiginiui, kad UAB „Dokaras“ nemokumas negali būti siejamas su 2009 m. Konstatavęs šią aplinkybę, Vilniaus apygardos teismas nesivadovavo prejudiciniu sprendimu ir rėmėsi byloje esančia 2019 m. vasario 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės pateikta išvada, kad bendrovė neturėjo galimybių išmokėti dividendus bei dėl to 2009 m. tapo nemoki (9 t., b. l. 160-166). Išanalizavus šią ekspertizės išvadą, teisėjų kolegija nustatė, kad ją parengusi ekspertė neatsižvelgė į susitarimą atidėti dividendų išmokėjimą, bei pasibaigus vienam mėnesiui nuo sprendimo išmokėti dividendus priėmimo visą dividendų sumą įtraukė į UAB „Dokaras“ pradelstus įsipareigojimus.

47.

157Kasacinio teismo praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ekspertizės akto ir kitų įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialiąja įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-219/2018).

15848.

159Minėta, kad prejudiciniu sprendimu teismas konstatavo šalių (UAB „Dokaras“ ir UAB „Hanner“) teisę susitarti dėl dividendų išmokėjimo dalimis, todėl aplinkybė, kad į tai nebuvo atsižvelgta ekspertizės akte, leidžia kritiškai vertinti jame išdėstytos išvados objektyvumą. Be to, ekspertizės akte neįvertinta ir tai, jog skolos kreditoriams 2009 m. BUAB „Fundamentus“ ir UAB „Apdailos vizija“, su kuriais teisminiai ginčai pasibaigė tik 2015 m., galimai nebuvo pradelstos. Taigi, nustačius anksčiau išvardintus 2019 m. vasario 8 d. ekspertizės akto trūkumus, teisėjų kolegija mano esant pagrindui nesivadovauti jos išvadomis kaip prieštaraujančiomis faktinėms bylos aplinkybėms bei kitiems byloje esantiems įrodymams.

16049.

161Iš apeliacinės instancijos teismui pareiškėjos UAB „Hanner“ pateiktos ir prie bylos prijungtos 2019 m. birželio 14 d. specialisto išvados matyti, kad įvertinus minėto ekspertizės akto trūkumus, ir atlikus BUAB „Dokaras“ finansinės atskaitomybės dokumentų analizę, pripažintina įmonei nebuvus nemokiai nuo 2009 m. iki 2012 m. (10 t., b. l. 140). Susipažinęs su 2009-2012 m. byloje esančiais BUAB „Dokaras“ balansais, ir atsižvelgęs į neišmokėtų dividendų dydį, apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai išvadai (2 t., b. l. 49-54, 10 t., b. l. 127). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal anksčiau išdėstytą kasacinio teismo išaiškinimą, bendrovės valdymo organams laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, tyčinį bankrotą galima konstatuoti tik nustačius sąmoningus ir kryptingus valdymo organų veiksmus, kuriais tyčia bloginama jau nemokios bendrovės turtinė padėtis, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Bankroto administratorė nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių faktinių duomenų apie kryptingą, tyčinį bei netinkamą įmonės valdymą, bendrovės siekį išvengti prievolių įvykdymą, įrodymų, kad įmonės valdymo organai, nesikreipdami laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sąmoningai blogino įmonės turtinę padėtį, sudarinėdami jai nenaudingus, kreditorių teises ir interesus pažeidžiančius sandorius. Priešingai, vengimą atsiskaityti su bendrovės kreditoriais paneigia prejuduciniu teismo sprendimu nustatyta aplinkybė dėl dividendų mokėjimo išdėstymo, įsiskolinimų padengimo pagal neginčytinus įsiskolinimus (nuo 2009 m. iki 2013 m. bendrovė daugiau nei du kartus sumažino savo įsipareigojimus rangovams) (3 t., b. l. 23). Pažymėtina ir tai, kad bylinėjimasis teisme dėl tam tikrų skolų priteisimo nėra jų sumokėjimo vengimą patvirtinantis faktas. Taigi, apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuojama, kad bankroto administratorė nepateikė pagrįstų ir reikšmingų argumentų, pagrindžiančių BUAB „Dokaras“ valdymo organų tyčinius veiksmus, todėl nėra teisinio pagrindo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymui.

162Dėl netinkamo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo bei dokumentų neperdavimo

16350.

164Bankroto administratorės teigimu, ji, per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą BUAB „Dokaras“ įsiteisėjimo nėra gavusi visų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, kas sutrukdė jai nustatyti bendrovės gautų pajamų iš išlaidų sumų bei patikrinti sandorių sudarymo teisėtumą ir pagrįstumą, suteikiančių galimybę įsitikinti apie potencialios žalos kreditoriams ar iššvaistyto turto buvimą, todėl yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pritarė tokiai bankroto administratorės pozicijai bei BUAB „Dokaras“ bankrotą pripažino tyčiniu taikydamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

16551.

166Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

16752.

168Netinkamas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį bendrovės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, tačiau netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams.

16953.

170Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi UAB „Dokaras“ iškėlė bankroto bylą, ir įmonės valdymo organams nustatė 10 dienų terminą po nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratorei visus įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Ši nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 9 d. Nagrinėjamu atveju nustatyta bei neginčytina, kad bankroto administratorei nebuvo perduoti visi BUAB „Dokaras“ finansinės atskaitomybės dokumentai bei bendrovei priklausantis turtas. 2016 m. spalio 24 d. bankroto administratorei buvo perduoti tik kasa, balansas, bankas, pirkimai, suderinimo aktai, antspaudas (3 t., b. l. 4). Bankroto administratorė 2017 m. balandžio 14 d. kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu skirti baudą bankroto bylos iškėlimo metu buvusiam juridinio asmens vadovui R. P. (2 t., b. l. 90, 139). 2018 m. kovo 8 d. bankroto administratorei bylų (dokumentų) priėmimo – perdavimo aktu suinteresuotas asmuo R. P. perdavė 97 bylas su bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais (7 t., b. l. 182-186). Esant tokioms aplinkybėms, manytina, kad nors suinteresuotas asmuo R. P. savo pareigos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą ir visus dokumentus po bankroto bylos iškėlimo neįvykdė, aplinkybė, kad dokumentai bankroto administratorei buvo perduoti pavėluotai, patvirtina suinteresuoto asmens R. P. bendradarbiavimą su bendrovės bankroto procesą vykdančia administratore. Todėl teigti, kad bankroto administratorė neturėjo absoliučiai jokių duomenų apie bendrovės veiklą iki bankroto bylos iškėlimo, negalima. Pažymėtina ir tai, kad bankroto administratorė nedetalizavo, kokie dokumentai jai nebuvo perduoti, neįrodė, jog dėl neperduotų dokumentų trūkumo ji negalėjo visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis IBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien dalies dokumentų neperdavimo laiku bankroto administratorei faktas nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, taip pat ir aplinkybių, kad dėl šio fakto bendrovei buvo padaryta žala. Byloje taip pat nėra duomenų, kad bendrovės vadovas dokumentus, kurie būtų reikšmingi, nustatant bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, būtų paslėpęs, sunaikinęs bei sugadinęs ar jų neišsaugojęs. Tokių aplinkybių bankroto administratorė neįrodinėjo ir nenurodė, kokių aplinkybių, susijusių su bendrovės veikla ar turtu, nebuvo galima nustatyti bei kokia netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams. Taigi, išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

17154.

172Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas BUAB „Dokaras“ bankrotą tyčiniu, padarė klaidingas išvadas ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Remiantis šioje nutartyje nurodytais pagrindais ir išvadomis, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl BUAB „Dokaras“ bankroto pripažinimo tyčiniu naikintina ir šioje bylos dalyje priimtinas naujas procesinis sprendimas, kuriuo prašymas dėl UAB „Dokaras“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

173Dėl pareiškėjos UAB „Hanner“ finansinio reikalavimo pagrįstumo 55.

174Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

17556.

176Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tuo atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

17757.

178Byloje pareiškėja UAB „Hanner“ prašo patvirtinti 161 587,62 Eur finansinį reikalavimą, susidedantį iš: 1) 123 378 Eur neišmokėtų dividendų, grindžiamų 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu dėl dividendų išmokėjimo (2 t., b. l. 185); 2) 5 939,81 Eur, kildinamų iš 2012 m. vasario 10 d. šalių sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties, kuria ieškovas perleido atsakovui 6 084,63 Eur reikalavimo teisę į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Alonda“ (2 t., b. l. 181–182); 3) 683,54 Eur sumos, kuri grindžiama PVM sąskaitomis–faktūromis už suteiktas pašto ir buhalterines paslaugas nuo 2012 m. sausio 31 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2 t., b. l. 157–180); 4) 5 647,59 Eur, grindžiamų BUAB „Dokaras“ 2012 m. spalio 17 d. kasos išlaidų orderiu (mokėjimo paskirtis – avansas pagal susitarimą) ir 2012 m. spalio 17 d. UAB „Hanner“ kasos pajamų orderiu (ūkinės operacijos pagrindas – gautas avansas pagal susitarimą) (2 t., b. l. 151–152); 5) 39 533,13 Eur, grindžiamų mokėjimo pavedimais UAB „Hanner“ nuo 2012 m. spalio 29 d. iki 2014 m. vasario 4 d. (2 t., b. l. 153–156). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos UAB „Hanner“ finansinio reikalavimo pagrįstumą, konstatavo esant pagrindui jį atmesti kaip neteisėtą bei neįrodytą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apskųstu procesiniu sprendimu.

17958.

180Pareiškėjos UAB „Hanner“ teigimu, UAB „Dokaras“ vienintelei akcininkei UAB „Hanner“ 2009 m. gegužės 12 d. priėmus sprendimą išmokėti 4 344 300,28 Eur dividendus, neišmokėtas dividendų likutis sudaro 123 378 Eur, kurį ir prašoma patvirtinti BUAB „Dokaras“ bankroto byloje. Vilniaus apygardos teismas motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos UAB „Hanner“ kreditorinio reikalavimo atsiradimo pagrindas prieštarauja bankroto proceso paskirčiai ir viešajam interesui, pareiškėjos UAB „Hanner“ prašymą patvirtinti 123 378 Eur reikalavimą laikė nepagrįstu, todėl atmestinu. Teisėjų kolegijos manymu, ši išvada prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje nurodytam argumentavimui, nustatytiems prejudiciniams faktams, todėl yra klaidinga. Minėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės BUAB „Dokaras“ apeliacinį skundą, nutarė jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą, kuriuo pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog UAB „Dokaras“ akcininkė AB „Hanner“ 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu turėjo teisę išmokėti dividendus. Šiam teismo sprendimui turint prejudicinę galią, ir pareiškėjai UAB „Hanner“ pagrindus neišmokėtų dividendų likutį (bankroto administratorė jo neginčija), pagrindo nesutikti su pareiškėjos UAB „Hanner“ reikalavimu patvirtinti jos 123 378 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Dokaras“ bankroto byloje nėra.

18159.

182Nors pareiškėja UAB „Hanner“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo patvirtinti visą UAB „Hanner“ finansinį reikalavimą (161 587,62 Eur), tačiau dėstydama motyvus, ji dėl 5 939,81 Eur reikalavimo, kildinamo iš 2012 m. vasario 10 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties, kuria ieškovas perleido atsakovui 6 084,63 Eur reikalavimo teisę į UAB „Alonda“, nepasisako. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nenagrinėja ir prieina išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis dalyje, kurioje buvo atsisakyta tvirtinti 5 939,81 Eur dalį pareiškėjos UAB „Hanner“ reikalavimo, kildinamo iš 2012 m. vasario 10 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties, yra teisėta ir pagrįsta.

18360.

184Pareiškėja UAB „Hanner“ atskirajame skunde apeliuoja į teisę patvirtinti jos 684,54 Eur dalį finansinio reikalavimo, grindžiamo PVM sąskaitomis – faktūromis už UAB „Dokaras“ nuo 2012 m. sausio 31 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. suteiktas pašto (perpardavimo) ir buhalterines paslaugas (2 t., b. l. 157-180). Pasisakydama šiuo klausimu, teisėjų kolegija vadovaujasi pirmosios instancijos teismo bei pareiškėjos UAB „Hanner“ nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos, vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Kalbant apie tam tikro fakto įrodinėjimą akcentuotina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

18561.

186Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad joje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos UAB „Hanner“ paslaugų UAB „Dokaras“ suteikimą, jų teikimo pagrindą. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 12 straipsnio 1 dalis). BAĮ 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apskaitos dokumentas yra popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. PVM sąskaita – faktūra pagal savo paskirtį taip pat priskirtina prie įmonės apskaitos dokumentų, kadangi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatyme (toliau - PVMĮ) PVM sąskaita – faktūra apibrėžiama kaip šiame Įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas (PVMĮ 2 straipsnio 30 punktas). BAĮ 13 straipsnis išvardina privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, o būtent: 1) apskaitos dokumento pavadinimą; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimą, kodą; 3) apskaitos dokumento datą; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinį; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatą pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardą (-us) arba pirmąją (-ąsias) vardo (-ų) raidę (-es), pavardę (-es), parašą (-us) ir pareigas. Iš pareiškėjos UAB „Hanner“ pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų matyti, kad jose nėra nurodytas asmuo, turintis teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, jo vardas arba pirmosios vardo raidės, pavardė, nėra jo parašo ir pareigų. Ši aplinkybė suteikia pagrindą abejoti šių dokumentų autentiškumu ir juose užfiksuotos informacijos realumu. Atsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaitos – faktūros gali įrodyti šalis siejančius teisinius santykius, bet ne visada gali įrodyti to santykio pobūdį, atsiskaitymo tvarką, pareiškėjos UAB „Hanner“ pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 683,54 Eur dalies finansinio reikalavimo, kylančio PVM sąskaitų – faktūrų pagrindu, nepagrįstumo, todėl šios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjos UAB „Hanner“ prašymą dėl 683,54 Eur dalies finansinio reikalavimo tvirtinimo, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

18762.

188Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti tvirtinti pareiškėjos UAB „Hanner“ 5 647,59 Eur finansinio reikalavimo dalį, grindžiamą UAB „Dokaras“ 2012 m. spalio 17 d. kasos išlaidų orderiu (mokėjimo paskirtis – avansas pagal susitarimą) ir 2012 m. spalio 17 d. pareiškėjos UAB „Hanner“ kasos pajamų orderiu (ūkinės operacijos pagrindas – gautas avansas pagal susitarimą) (2 t., b. l. 151-152). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors 2012 m. spalio 17 d. kasos išlaidų orderis Nr. 315, išrašytas UAB „Dokaras“ (buvęs pavadinimas UAB „Hanner Development“) formaliai atitinka buhalterinės apskaitos dokumentams keliamus reikalavimus, tačiau kasos išlaidų orderyje nurodytas neišsamus pinigų suteikimo pagrindas „mokamas avansas pagal susitarimą“. Pareiškėjos UAB „Hanner“ negalėjimas paaiškinti, įrodyti susitarimo turinio, jos pateikto 2017 m. spalio 17 d. kasos pajamų orderio (nurodytas kitas UAB „Dokaras“ kasos išlaidų orderio numeris - 316) neatitikimas UAB „Dokaras“ išrašyto kasos išlaidų orderio, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl pareiškėjos UAB „Hanner“ 5 647,59 Eur finansinio reikalavimo dalies nepagrįstumo.

18963.

190Pareiškėjos UAB „Hanner“ 39 533,13 Eur finansinio reikalavimo dalis kildinama iš 2012 m. spalio 29 d. iki 2014 m. vasario 4 d. mokėjimo pavedimų UAB „Dokaras“ naudai (2 t., b. l. 153-156). Mokėjimo pavedimuose nurodyta, kad lėšų pervedimo paskirtis – avansinis mokėjimas, mokėjimas pagal susitarimą. Pareiškėja UAB „Hanner“ nedetalizavo nei susitarimų esmės, nei kodėl UAB „Dokaras“ pervestos lėšos turi būti grąžintos pareiškėjai UAB „Hanner“. Aktualu pažymėti, kad kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Be to, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje situacijoje spręsdama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo dėl pareiškėjos UAB „Hanner“ pareikštos 39 533,13 Eur finansinio reikalavimo dalies, įvertina tai, kad byloje nėra tiesioginių duomenų apie šios reikalavimo dalies pagrįstumą, o esamų šalutinių duomenų nepakanka pripažinti šią reikalavimo dalį teisėta. Todėl konstatuotina, jog pareiškėjos UAB „Hanner“ prašoma patvirtinti 39 533,13 Eur finansinio reikalavimo dalis taip pat yra nepagrįsta.

19164.

192Taigi, šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos UAB „Hanner“ atskirajame skunde, kuriuo skundžiamas teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti pareikštus finansinius reikalavimus, išdėstyti argumentai sudaro pagrindą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimą dalyje dėl atsisakymo patvirtinti pareiškėjos UAB „Hanner“ finansinį reikalavimą, ir dėl šios dalies priimti nutartį – pareiškėjos UAB „Hanner“ prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą BUAB „Dokaras“ bankroto byloje tenkinti iš dalies įtraukiant pareiškėją UAB „Hanner“ į BUAB „Dokaras“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą su 123 378 Eur finansiniu reikalavimu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

19365.

194Kiti atskirųjų skundų argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19566.

196CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį.

19767.

198Pareiškėja UAB „Hanner“ atskirajame skunde pateikė prašymą atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Tenkinus pareiškėjos UAB „Hanner“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties BUAB „Dokaras“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau jai nepateikus bylinėjimosi išlaidų patyrimą pagrindžiančių dokumentų, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 178 straipsnis).

199Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Nutarė

200Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo dalį dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dokaras“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir išspręsti klausimą iš esmės – bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dokaras“ bankroto administratorės mažosios bendrijos „Įmonės pabaiga“ prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dokaras“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.

201Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hanner“ prašymas patvirtinti jos finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dokaras“ bankroto byloje, ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hanner“ prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dokaras“ bankroto byloje tenkinti iš dalies ir įtraukti uždarąją akcinę bendrovę „Hanner“ į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dokaras“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą su 123 378 Eur finansiniu reikalavimu.

202Likusioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB)... 6. 2.... 7. Pareiškėja UAB „Hanner“ ir suinteresuotas asmuo T. P. pateikė... 8. 3.... 9. Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas... 10. 4.... 11. Pareiškėja UAB „Hanner“ pateikė prašymą ir dubliką, prašydama... 12. 5.... 13. Bankroto administratorė pateikė atsiliepimą į prašymą ir tripliką,... 14. 6.... 15. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Fardas“... 16. 7.... 17. Atsakovė BUAB „Dokaras“ pateikė atsiliepimą ir tripliką, prašydama... 18. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 19. 8.... 20. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartimi tenkino bankroto... 21. 9.... 22. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktais BUAB... 23. 10.... 24. Teismas vertino, jog bendrovės dokumentų neperdavimas bankroto... 25. 11.... 26. Teismas atmetė pareiškėjos UAB „Hanner“ prašymą patvirtinti antros... 27. 12.... 28. Teismas taip pat vertino, kad bankroto administratorei perduotuose bendrovės... 29. 13.... 30. Pirmosios instancijos teismo manymu, pareiškėja UAB „Hanner“ nepateikė... 31. 14.... 32. Teismas pažymėjo, jog nepateikti įrodymai, pagrindžiantys, kokiu pagrindu... 33. 15.... 34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog UAB „Fardas“ įvykdžius BUAB... 35. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 36. 16.... 37. Pareiškėja UAB „Hanner“ ir suinteresuotas asmuo T. P. atskirajame skunde... 38. 16.1.... 39. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp dividendų... 40. 16.2.... 41. Teismas konstatavo, kad laiku neiškėlus bankroto bylos įsipareigojimai... 42. 17.... 43. Suinteresuotas asmuo V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 44. 17.1.... 45. Paskyrus išmokėti dividendus bendrovė nebuvo nemoki. Pirmosios instancijos... 46. 17.2.... 47. Po dividendų paskyrimo 2009 m. gegužės 12 d. dividendai nebuvo išmokėti,... 48. 17.3.... 49. UAB „Dokaras“ nustojo atsiskaityti su kreditoriais tik po to, kai buvo... 50. 18.... 51. Suinteresuotas asmuo R. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 52. 18.1.... 53. Dividendai buvo išmokėti teisėtai ir jų išmokėjimas nelėmė bendrovės... 54. 18.2.... 55. Nesavalaikis bendrovės dokumentų perdavimas bankroto administratorei nėra... 56. 18.3.... 57. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo prejudiciniu faktu, jog... 58. 19.... 59. Pareiškėja UAB „Hanner“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 60. 19.1.... 61. Prejudiciniais sprendimais buvo patvirtinta, kad sprendimas paskirti dividendus... 62. 19.2.... 63. Teismas vertino, kad ieškovės pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose yra... 64. 19.3.... 65. Teismo nutartyje nurodytos išvados nėra pagrįstos, nes akivaizdu, jog kasos... 66. 19.4.... 67. Akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Prime Location Property Fund“... 68. 20.... 69. Suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepime į pareiškėjos UAB „Hanner“,... 70. 20.1.... 71. Dividendai išmokėti teisėtai, jų išmokėjimas nelėmė bendrovės... 72. 20.2.... 73. Sutiktina su pareiškėjos UAB „Hanner“ atskirojo skundo dėl finansinio... 74. 21.... 75. BUAB „Dokaras“ atsiliepime į pareiškėjos UAB „Hanner“,... 76. 21.1.... 77. Bendrovė jau 2009 m. gegužės 12 d. akcininko sprendimo priėmimo metu... 78. 21.2.... 79. Po sprendimo išmokėti dividendus bendrovės finansiniai įsipareigojimai... 80. 21.3.... 81. Suinteresuotas asmuo R. P., būdamas įmonės vadovu, nevykdė pareigos... 82. 21.4.... 83. Vien tai, jog dividendų išmokėjimas yra teisėtas, nereiškia, jog ši... 84. 22.... 85. BUAB „Dokaras“ atsiliepime į pareiškėjos UAB „Hanner“ atskirąjį... 86. 22.1.... 87. Dividendų išmokėjimas sukėlė bendrovės nemokumą, todėl likusių... 88. 22.2.... 89. Pareiškėjos išrašytos ir pateiktos BUAB „Dokaras“ PVM sąskaitos –... 90. 22.3.... 91. Kasos pajamų orderis nėra aiškus: šis orderis turėtų patvirtinti, kad... 92. 22.4.... 93. Nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kokiu pagrindu BUAB „Dokaras“... 94. 23.... 95. Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į pareiškėjos UAB „Hanner“,... 96. 24.... 97. Suinteresuotas asmuo T. P. ir pareiškėja UAB „Hanner“ atsiliepime į... 98. 25.... 99. Trečiasis asmuo (kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB)... 100. 25.1.... 101. Pareiškėja UAB „Hanner“ nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų prašomą... 102. 25.2.... 103. Nėra galimybių nustatyti, ar prievolės UAB „Hanner“ nėra įvykdytos.... 104. 25.3.... 105. UAB „Hanner“ praleido įstatyme numatytą terminą pateikti tvirtinti... 106. 25.4.... 107. Aplinkybė, jog bankroto administratorei perduota tik dalis dokumentų, yra... 108. 25.5.... 109. Lietuvos apeliacinis teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos... 110. 25.6.... 111. Po dividendų skyrimo 2009 m. gegužės 12 d. bendrovė nebevykdė veiklos,... 112. Teismas... 113. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 114. 26.... 115. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 116. Dėl procesinio sprendimo įforminimo... 117. 27.... 118. Tyčinio bankroto klausimą reglamentuoja ĮBĮ 20 straipsnis, kuris numato,... 119. Dėl naujų įrodymų priėmimo

28.... 120. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 121. 29.... 122. Pareiškėja UAB „Hanner“ kartu su atskiruoju skundu pateikė uždarosios... 123. 30.... 124. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos UAB „Hanner“ teismui pateikta... 125. Dėl tyčinio bankroto požymių... 126. 31.... 127. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio... 128. 32.... 129. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą,... 130. 33.... 131. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto... 132. 34.... 133. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir... 134. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo... 135. 35.... 136. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu procesiniu sprendimu nustatė, kad,... 137. 36.... 138. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą tyčinio bankroto požymiu... 139. 37.... 140. Nagrinėjamu atveju aktualu nurodyti kasacinio teismo išaiškinimą, kad... 141. 38.... 142. Bankroto administratorė, įrodinėdama savo poziciją dėl tyčinio bankroto... 143. 39.... 144. Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 12 d. vienintelės UAB „Dokaras“... 145. 40.... 146. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių,... 147. Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo Lietuvos... 148. Teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje... 149. 43.... 150. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartyje konstatavo, kad... 151. 44.... 152. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res... 153. 45.... 154. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje išdėstytiems ir... 155. 46.... 156. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiškėjos UAB „Hanner“... 157. Kasacinio teismo praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių... 158. 48.... 159. Minėta, kad prejudiciniu sprendimu teismas konstatavo šalių (UAB... 160. 49.... 161. Iš apeliacinės instancijos teismui pareiškėjos UAB „Hanner“ pateiktos... 162. Dėl netinkamo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo bei dokumentų... 163. 50.... 164. Bankroto administratorės teigimu, ji, per 10 dienų nuo nutarties iškelti... 165. 51.... 166. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą... 167. 52.... 168. Netinkamas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas... 169. 53.... 170. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Vilniaus... 171. 54.... 172. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 173. Dėl pareiškėjos UAB „Hanner“ finansinio reikalavimo pagrįstumo 55.... 174. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra... 175. 56.... 176. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo... 177. 57.... 178. Byloje pareiškėja UAB „Hanner“ prašo patvirtinti 161 587,62 Eur... 179. 58.... 180. Pareiškėjos UAB „Hanner“ teigimu, UAB „Dokaras“ vienintelei... 181. 59.... 182. Nors pareiškėja UAB „Hanner“ atskirajame skunde prašo panaikinti... 183. 60.... 184. Pareiškėja UAB „Hanner“ atskirajame skunde apeliuoja į teisę... 185. 61.... 186. Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas... 187. 62.... 188. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti... 189. 63.... 190. Pareiškėjos UAB „Hanner“ 39 533,13 Eur finansinio reikalavimo dalis... 191. 64.... 192. Taigi, šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu... 193. 65.... 194. Kiti atskirųjų skundų argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus... 195. 66.... 196. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos... 197. 67.... 198. Pareiškėja UAB „Hanner“ atskirajame skunde pateikė prašymą atlyginti... 199. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 200. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo dalį... 201. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo dalį,... 202. Likusioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimą...