Byla e2A-603-368/2019
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės kompensacijos, išmokos už nepanaudotas atostogas bei delspinigių priteisimo, tinkamo atleidimo iš pareigų įforminimo ir įsiskolinimo priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Vytauto Kursevičiaus ir Linos Muchtarovienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB ( - ) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. patikslintą ieškinį atsakovei UAB ( - ) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės kompensacijos, išmokos už nepanaudotas atostogas bei delspinigių priteisimo, tinkamo atleidimo iš pareigų įforminimo ir įsiskolinimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė S. B. prašė pripažinti atsakovės UAB ( - ) vienintelės akcininkės D. B. 2019 m. sausio 31 d. sprendimą atleisti ją iš direktorės pareigų ir paskirti naują direktorių D. B. neteisėtu, priteisti ieškovei iš atsakovės 5 057,29 Eur skolą pagal avansinę apyskaitą Nr. 4433, išeitinę kompensaciją, išmoką už nepanaudotas atostogas, tinkamai įforminti atleidimą iš pareigų bei sumokėti delspinigius, priteisti iš atsakovės 3 000,00 Eur skolą už atsakovei atliktus darbus, kuriuos apmokėjo ieškovė iš savo asmeninių lėšų, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. su atsakove sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti UAB ( - ) direktorės pareigose, 2019 m. sausio 30 d. nutraukta neteisėtai, nes jai nebuvo nedelsiant perduotas sprendimas atleisti ją iš darbo, apie atleidimą ji sužinojo tik 2019 m. sausio 31 d. iš naujo direktoriaus, nors 2019 m. sausio 22 d. elektroniniu laišku vienintelė akcininkė prašė toliau eiti pareigas, jai nebuvo nurodytos atleidimo iš darbo priežastys bei su ja darbo sutarties nutraukimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta – nebuvo sumokėtas darbo užmokestis, išeitinė kompensacija, kompensacija už nepanaudotas atostogas, negrąžintos ieškovės asmeninės lėšos, kurios buvo panaudotos UAB ( - ) reikmėms. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovės bendra skola už padarytas asmenines investicijas ir kartu skola už neišmokėtą atlyginimą per visą ieškovės darbo laikotarpį pas atsakovę, atsispindi avansinėje apyskaitoje Nr. 4433, kurioje galutinė likučio suma nurodyta 5 057,29 Eur.

62.

7Atsakovė UAB ( - ) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė, nesutikdama su tuo, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta neteisėtai, nurodė, kad ieškovė buvo atleista iš užimamų pareigų, nes prarado vienintelės įmonės akcininkės pasitikėjimą, o tai yra savarankiškas darbo santykių pasibaigimo pagrindas su juridinio asmens vadovu. Atsakovės nuomone, priešingai nei teigia ieškovė, ji buvo informuota ir apie atšaukimą iš užimamų pareigų, ir apie atšaukimo priežastis (nors jų akcininkas net neprivalo nurodyti). Atsakovė nurodė, kad ieškovei buvo sumokėtas visas darbo užmokestis, o šį faktą patvirtina jos pačios pasirašyti dokumentai, tame tarpe ir įmonės deklaracija pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurią pateikė pati ieškovė. Atsakovė sutiko, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo apskaičiuota netinkamai, t. y. skaičiuojant už 24 darbo dienas, o ne už 30 darbo dienų, tačiau tai sąlygojo pačios ieškovės veiksmai, kai ji neinformavo darbdavio apie savo neįgalumą, o priešingai pateikė sveikatos pažymą, kur jokių sveikatos sutrikimų nenurodyta. Atsakovė sutiko, kad neišmokėta kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalis sudaro 151,50 Eur, tačiau ieškovė, kuri valdė ir disponavo įmonės finansais, sau ir taip jau be pagrindo buvo išsimokėjusi 478,92 Eur darbo užmokesčio už 2018 m. balandžio–gruodžio mėn., todėl ši 151,50 Eur suma įeina į 2018 m. ieškovei išmokėto atlyginimo sumą ir ieškovė dar lieka sau persimokėjusi 327,42 Eur. Atsakovė nurodė, kad darbo santykiai netruko dvejus metus, be to ieškovė buvo atšaukta dėl jos pačios kaltų veiksmų, todėl reikalavimas priteisti išeitinę kompensaciją neturi jokio teisinio pagrindo. Atsakovė taip pat nurodė, kad įmonės buhalterijoje nėra dokumentų, kurie patvirtintų, jog ieškovė investavo (panaudojo) savo asmenines lėšas įmonės reikmėms, įmonėje nėra jokių paskolos sutarčių, įmonei skirtų prekių apmokėjimą iš ieškovės asmeninių lėšų patvirtinančių dokumentų, taip pat ieškovė netgi negali nurodyti, kokią sumą ir kokiu tikslu yra išleidusi įmonei.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

93.

10Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį atsakovei tenkino iš dalies.

114.

12Pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo darbo sutarties pabaigos, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju darbo sutartyje padarytas aiškus įrašas apie darbo sutarties pabaigą atšaukus ieškovę iš vadovės pareigų vienintelės akcininkės sprendimu, todėl padarė išvadą, kad pranešime apie darbo santykių pabaigą nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas neturi jokios teisinės reikšmės, nes jis padarytas pagal pačios ieškovės pateiktą pranešimą. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad ieškovė iš įmonės vadovės pareigų atšaukta teisėtai, todėl sudaryta darbo sutartis taip pat pasibaigė teisėtai, o tenkinti ieškovės reikalavimą pakeisti atleidimo pagrindą nėra jokio teisinio pagrindo.

135.

14Vertindamas ieškovės reikalavimus dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju ir atsakovės prievolių ieškovei, teismas laikė, kad atsakovė su ieškove atleidimo iš pareigų dieną visiškai neatsiskaitė, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 555,00 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. sausio mėn. ir 866,18 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (neatskaičius mokesčių), ieškovės atlyginimą skaičiuojant remiantis ieškovės darbo sutarties 1.3 papunkčiu, kuriame šalys susitarė dėl 400,00 Eur dydžio mėnesinio darbo užmokesčio. Kadangi atsakovė su ieškove neatsiskaitė 2019 m. sausio 31 d., todėl padarė išvadą, kad atsakovė privalo mokėti netesybas ieškovei nuo 2019 m. sausio 31 d., kas sprendimo priėmimo dieną sudarytų 2 009,60 Eur neatskaičius mokesčių (4 mėnesiai x 390,56 Eur + 2019 m. birželio mėn. 21 darbo diena iki sprendimo priėmimo x 21,303 Eur). Atsakovės reikalavimą dėl išeitinės išmokos teismas atmetė, nes ieškovės darbo sutartis buvo neterminuota, darbo santykiai truko trumpiau nei dvejus metus, o, be to, atsakovė nurodė, kad ieškovė buvo atšaukta iš pareigų dėl jos kaltės – savavališko darbo užmokesčio pasididinimo, nebendradarbiavimo su vienintele akcininke. 6.

15Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių, bei liudytojų paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė turėjo teisę prašyti skirti ekspertizę bendrovės buhalteriniams duomenims nustatyti, tačiau šia teise nepasinaudojo, kitų buhalterinės apskaitos duomenų nepateikė (inventorizacijos dokumentų ir pan.), todėl konstatavo, kad nėra pateikta įrodymų, paneigiančių atsakovės turtinę prievolę ieškovei pagal avanso apyskaitą sąskaita Nr. 4433. Kadangi į avanso apyskaitą įtraukto darbo užmokesčio už 2019 m. sausio mėn. ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo iš atsakovės klausimą teismas išsprendė atskirai, todėl, teismo skaičiavimu, atsakovės skola ieškovei pagal avanso apyskaitą sudaro 4 282,04 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovės ieškovei. Ieškovės reikalavimą priteisti 3 000,00 Eur sumokėtus iš ieškovės lėšų už atsakovei atliktus darbus teismas atmetė, kadangi ieškovė juos grindė netiesioginiais įrodymais, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 3 000,00 Eur skolą iš atsakovės atmetė kaip nepagrįstą. 7.

16Teismas netenkino atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei, nurodydamas, jog ta aplinkybė, kad ieškinys buvo tikslinamas du kartus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes nagrinėjamu atveju ieškovė buvo atsakovės darbuotoja, todėl ieškinio dalyką ir pagrindą galėjo iki galo suformuluoti tik iš atsakovės išreikalavus su darbo teisiniais santykiais susijusius dokumentus. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymas nedaro jokių išimčių juridinio asmens vadovui, kuris yra atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos teisingumą, kreiptis dėl jo pažeistų teisių, susijusių su darbo užmokesčio ir kitų išmokų išmokėjimu, gynimo.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

188.

19Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ( - ) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 21 d. sprendimą iš dalies dėl 2 009,60 Eur delspinigių, 4282,04 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidų (atlikus įskaitymą 245 Eur ieškovei 173 Eur žyminio mokesčio, 12,45 Eur išlaidų, susijusiu su procesiniu dokumentų įteikimu), ir šioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti. Priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

8.1.

20Visiškai nepagrįstas delspinigių, sudarančių 2 009,60 Eur ieškovei priskaičiavimas. Remiantis LR darbo kodekso 147 str. 2 d. darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Nurodytos netesybos yra skaičiuojamos, kai su darbuotoju yra neatsiskaitoma ne dėl darbuotojo kaltės. Šiuo atveju įmonė su atleista vadove neatsiskaitė būtent dėl buvusios įmonės vadovės, ieškovės kaltės - netinkamo savo, kaip vadovo funkcijų atlikimo, dėl ko ji ir buvo atleista iš darbo, nes būtent vadovaujant ieškovei įmonė buvo privesta prie tokios finansinės situacijos, jog įmonėje nebėra lėšų ir įmonė tapo nemoki, be to, ieškovė eidama direktorės pareigas taip tvarkė įmonės finansus, jog nėra įmanoma nustatyti, kur ir kam buvo panaudotos įmonės lėšos.

218.2.

22Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 4 282,04 Eur skolą pagal avansinę apyskaitą Nr. 4433. Priešingai nei nurodo teismas, ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė, kad įmonė jai yra skolinga lėšų. Kaip teismui buvo nurodyta, įmonės buhalterijoje nėra dokumentų, kurie patvirtintų, jog ieškovė investavo (panaudojo) savo asmenines lėšas įmonės reikmėms. Įmonėje nėra jokių paskolos sutarčių, įmonei skirtų prekių apmokėjimą iš ieškovės asmeninių lėšų patvirtinančių dokumentų. Be to, iš ieškovės, kaip vadovės, buhalterijai pateiktų dokumentų matyti, jog įmonės reikmėms buvo įsigyta prekių tik už 815,25 Eur, tuo tarpu kokioms prekėms ar paslaugoms ar kur kitur buvo panaudotos kitos įmonės lėšos, jokių duomenų nėra, direktorė nėra pateikusi tai patvirtinančių dokumentų. Priešingai, nei teigia ieškovė, nėra aišku, kur yra panaudoti pinigai skirti prekių apmokėjimui, kadangi realus prekių apmokėjimas už 2018 m. yra patvirtintas tik 1812,85 Eur sumai, kai S. B. nurodė, kad išleido 8857,89 Eur. Taigi, nėra aišku ir iš buvusios vadovės pateiktų dokumentų net nėra galima nustatyti, kam buvo panaudota 2034,68 Eur, kurie buvo išgryninti iš banko sąskaitos.

238.3.

24Teismas nustatė, jog yra patenkinta ¾ ieškinio reikalavimų ir atlikus šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, priteisė ieškovei iš atsakovės 245 Eur bylinėjimosi išlaidų. Su tokiomis teismo išvadomis negalima sutikti, nes pirmosios instancijos teismas 3 ieškovės reikalavimus iš 4 pareikštų atmetė, t. y. nepripažino atleidimo neteisėtu, nepriteisė išeitinės kompensacijos, nepriteisė 3000 Eur skolos, todėl priešingai nei nurodė teismas, sprendimu buvo patenkinta ne daugiau nei ¼ ieškinio, be to, dalies reikalavimų, t. y. 4263,46 Eur sumai, ieškovė atsisakė. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų skaičių pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovei turėtų būti atlyginta ne mažiau nei ¾ bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei ne daugiau nei ¼ bylinėjimosi išlaidų. 9.

25Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė S. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

269.1.

27Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog būtent pačios ieškovės veiksmai sąlygojo tai, kad atsakovė negalėjo su ieškove atsiskaityti, t. y. dėl ieškovės netinkamų veiksmų įmonėje nebeliko turto, be to, kad ieškovė akcininkei teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės veiklą, neteikė dokumentų dėl įmonės lėšų panaudojimo, dėl ko net neįmanoma nustatyti, kur panaudotos lėšos. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, vertindamas reikalavimą priteisti delspinigius už laiku neišmokėta atlyginimą, pagrįstai sprendė, kad atsakovė turėjo su ieškove atsiskaityti 2019 m. sausio 31 d., tačiau laiku neatsiskaitė. Atsižvelgiant į tai atsakovė privalo mokėti netesybas nuo 2019 m. sausio 31 d., o tai sprendimo priėmimo dieną sudarė 2 009,60 Eur neatskaičius mokesčių (4 mėnesiai x 390,56 Eur + 2019 m. birželio mėn. 21 darbo diena iki sprendimo priėmimo x 21,303 Eur).

289.2.

29Nors atsakovė teigia, kad atlyginimas ieškovei neišmokėtas ne dėl jos kaltės, tačiau nagrinėjamu atveju egzistavo tokie teisiniai santykiai kai ieškovė naudojo savo pačios įnešamas lėšas darbuotojų atlyginimų išmokėjimui ir prekių - paslaugų pirkimui. Priešingai nei teigia apeliantė, būtent įmonės vadovės - ieškovės veiksmai, kuomet ji naudoja savo asmenines lėšas įmonės veiklos stabilumui palaikyti ir atsiskaitymams su darbuotojais vykdyti, yra pagrindas laikyti įmonės vadovę lojalia ir rūpestinga vykdant savo darbines funkcijas. Tuo tarpu, įrodymų, patvirtinančių jog dėl ieškovės netinkamų veiksmų įmonėje nebeliko turto, kad ieškovė akcininkei teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės veiklą, neteikė dokumentų dėl įmonės lėšų panaudojimo, dėl ko net neįmanoma nustatyti, kur panaudotos lėšos, byloje nėra pateikta, todėl tokie apeliantės argumentai laikyti deklaratyviais, neįrodytais ir niekuo nepagrįstais.

309.3.

31Faktiškai tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė įprasti (tęstinio pobūdžio) santykiai, kuomet ieškovė gaudavo pinigus iš atsakovės banko sąskaitos ir kasos pagal avansinę apyskaitą ir juos bei savo lėšas panaudodavo pastarosios naudai, o į avanso apyskaitas UAB ( - ) buhalterės buvo įtraukiami pirkimo dokumentai, pagal kuriuos buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, darbo užmokesčio mokėjimo dokumentai, pagal kuriuos ieškovė mokėjo grynaisiais pinigais atsakovės darbuotojams darbo užmokestį. Ieškovės reikalavimas dėl negrąžintų lėšų pagal avanso apyskaitą priteisimo siejamas ne su darbo užmokesčio mokėjimo aplinkybėmis, o kylantis iš civilinių teisinių santykių. Ieškovė šioje byloje pateikė paaiškinimus, kad atsiskaitant su bendrovės kreditoriais buvo naudojamos jos asmeninės lėšos, taip pat nustatyta, kad bendrovėje lėšų buvo mažiau nei jų buvo išleista, tą patvirtino ir liudytoja V. U., dirbusi UAB ( - ) buhaltere, be to, ieškovė buvo bendrovės kasininkė. Todėl nesant byloje duomenų apie neapskaitytas atsakovės lėšas, abejoti avanso apyskaitos sąskaitos Nr. 4433, patvirtintos UAB ( - ) buhalterės parašu, duomenimis, kuriuose užfiksuotos ir patvirtintos ieškovės išlaidos, nėra pagrindo.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,

34teisiniai argumentai ir išvados

35Apeliacinis skundas netenkintinas. 8.

36Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 9.

37Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl išmokų, susijusių su darbo santykiai, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 10.

38Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su priteistais 2 009,60 Eur delspinigiais, 4282,04 Eur skola ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl šių apeliacinio skundo reikalavimų. 11.

39Byloje nustatyta, kad ieškovė S. B. 2017 m. rugpjūčio 31 d. su atsakove UAB ( - ) sudarė darbo sutartį Nr. 61, kuria ji nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo priimta dirbti UAB ( - ) direktorės pareigose, nustatant 400,00 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Atsakovės UAB ( - ) vienintelės akcininkės D. B. 2019 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovė atleista iš direktorės pareigų ir paskirtas naujas direktorius D. B.. Juridinių asmenų registre šis sprendimas įregistruotas 2019 m. vasario 14 d. Darbo sutartyje įrašas apie darbo sutarties pabaigą padarytas 2019 m. sausio 31 d. Atleidus ieškovę iš pareigų su ja atsiskaityta nebuvo, ši aplinkybė byloje neginčijama. 12.

40Apeliantės įsitikinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 2009,60 Eur delspinigių ir teigia, kad pagal Darbo kodekso 147 str. 2 d. darbo santykiams pasibaigus, netesybos yra skaičiuojamos, kai su darbuotoju yra neatsiskaitoma ne dėl darbuotojo kaltės, tačiau šiuo atveju, įmonė su atleista vadove neatsiskaitė būtent dėl buvusios įmonės vadovės, t. y. ieškovės kaltų veiksmų. Atsakovė teigia, kad vadovaujant ieškovei įmonė buvo privesta prie tokios finansinės situacijos, jog įmonėje nebėra lėšų ir įmonė tapo nemoki, ieškovė eidama direktorės pareigas taip tvarkė įmonės finansus, jog nėra įmanoma nustatyti, kur ir kam buvo panaudotos įmonės lėšos. Be to, netinkamas atostogų paskaičiavimas buvo sąlygotas vėlgi pačios ieškovės veiksmų, nes ji nepateikė informacijos apie savo neįgalumą, o priešingai pateikė duomenis darbdaviui, kad yra sveika. Ieškovė su šiais argumentais nesutinka, nurodo, kad teismas pagrįstai priteisė 2009,60 Eur delspinigių. Taigi, byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė darbo teisės normas, spręsdamas klausimą dėl netesybų priteisimo už uždelstą atsiskaityti laikotarpį. 13.

41DK 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog DK 147 straipsnio 2 dalis nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013). 14.

42Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, apeliantė su ieškove privalėjo visiškai atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną, tai yra 2019 m. sausio 31 d., tačiau visos ieškovės su darbo santykiais susijusios išmokos jai nebuvo išmokėtos. Atsakovė nurodo, kad su ieškove nebuvo laiku atsiskaityta neva dėl jos pačios kaltės – vadovaujant ieškovei įmonė buvo privesta prie tokios finansinės situacijos, jog įmonėje nebėra lėšų ir įmonė tapo nemoki, ieškovė eidama direktorės pareigas taip tvarkė įmonės finansus, jog nėra įmanoma nustatyti, kur ir kam buvo panaudotos įmonės lėšos. Vadinasi iš esmės, byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, spręsdamas klausimą ar apeliantė turėjo teisę sulaikyti mokėjimą atleistam darbuotojui, kuris galbūt savo veiksmais padarė įmonei žalą. 15.

43Pirmiausia, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). 16.

44Nagrinėjamu atveju, apeliantė argumentus dėl galbūt neteisėtų ieškovės veiksmų, dėl ko atsakovės neturi galimybės nustatyti, kur yra įmonės lėšos, nurodė teikdama atsiliepimą į ieškinį 2019 m. balandžio 30 d. pirmosios instancijos teisme. Argumentus, kad ieškovė netinkamai vadovavo įmonei, dėl ko įmonė pastaroji tapo nemoki, atsakovė nurodė apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei teikdama apeliacinį skundą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsiliepime ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. atsakovė neteikė įrodymų apie pradėtą buhalterinės apskaitos patikrą, apie ieškovės galbūt padarytus pažeidimus (žalą) tvarkant apeliantės buhalteriją, taip pat ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog atsakovės įmonei ( - ) nėra iškelta bankroto bylos, todėl apeliantės argumentai dėl ieškovės galimų neteisėtų veiksmų yra nepagrįsti ir neparemti rašytiniais įrodymais (CPK 185 straipsnis). Be to, Darbo kodeksas nenumato galimybės sulaikyti atleidžiamam darbuotojui mokėtinas sumas, grindžiant tariamu, o ne faktiniu žalos (ar neteisėtu veiksmų) padarymu. Dar daugiau, kaip matyti iš įmonės akcininkės vienintelio akcininko sprendimo atleisti ieškovę iš pareigų, apeliantė nenurodė, kad turi kokių nors pretenzijų dėl ieškovės darbo. Kadangi byloje nėra duomenų, kad apeliantė ir atsakovė susitarė dėl vėlesnio atsiskaitymo, konstatuojama, kad su apeliante turėjo būti pilnai atsiskaityta jos atleidimo dieną. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neteisėtai sulaikė ieškovei mokėtinas sumas, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškove. 17.

45Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo priteista ieškovei 4 282,04 Eur skolą pagal avansinę apyskaitą Nr. 4433. Teigia, kad priešingai nei nurodo teismas, ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė, kad įmonė jai yra skolinga lėšų. Apeliantė, neigdama savo prievolę apmokėti ieškovės patirtas išlaidas, iš esmės grindžia aplinkybėmis dėl bendrovės buhalterinės apskaitos, už kurios tvarkymą kaip bendrovės vadovė buvo atsakinga pati ieškovė, trūkumų, dėl kurių neva negalima nustatyti, tikrosios bendrovės finansinės padėties. 18.

46Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis. 19.

47Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). 20.

48Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktų įrodymų visetą ir kasacinio teismo praktiką įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais, nurodytą šios nutarties 18-19 punktuose, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuo įrodymų vertinimo taisyklių nenukrypo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ne atsakovė skolinga ieškovei, o priešingai ieškovė skolinga atsakovei, t. y. kad prekių įmonės veiklai vykdyti įsigyta už mažesnę sumą ir kad neaišku, kur panaudotos iš bendrovės banko sąskaitos ir kasos išgrynintos lėšos. Kaip matyti iš liudytojos V. U., dirbusios UAB ( - ) buhaltere, paaiškinimų, visos sąskaitos turėjo būti pagrįstos, t. y. kiekvienas pirkinys turėjo būti nurašytas kaip sąnaudos, nes kitaip liktų neaišku, ar jie panaudoti įmonėje, taip pat turėjo būti sudaromi atliktų darbų aktai, įmonė neturėjo nuosavo nekilnojamojo turto, todėl visiems darbams atlikti turėjo būti gautas nekilnojamojo turto savininko sutikimas, tačiau tokių duomenų įmonėje nėra. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovė, turėjusi teisę prašyti skirti ekspertizę bendrovės buhalteriniams duomenims nustatyti, šia teise nepasinaudojo, kitų buhalterinės apskaitos duomenų nepateikė (inventorizacijos dokumentų ir pan.). Todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pateikta įrodymų, paneigiančių atsakovės turtinę prievolę ieškovei pagal avanso apyskaitą sąskaita Nr. 4433. Kadangi į avanso apyskaitą įtraukto darbo užmokesčio už 2019 m. sausio mėn. ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo iš atsakovės klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė atskirai, todėl, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo paskaičiavimui, kad atsakovės skola ieškovei pagal avanso apyskaitą sudaro 4 282,04 Eur ir laiko, kad šią sumą teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei. 21.

49Apeliantė taip pat teigia, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir mano, kad priešingai, nei nustatė teismas, ieškovės tenkintų reikalavimų dalis yra tik ¼ , o atmesta – ¾, todėl bylinėjimosi išlaidos yra paskirstytos neteisingai. 22.

50Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kaip matyti iš ieškinio ir patikslinto ieškinio, ieškovė reiškė vieną neturtinį reikalavimą ir likusius kelis turtinius reikalavimus, vienas iš šių reikalavimų – priteisti išeitinę kompensaciją net neapibrėžtas konkrečia suma. Kadangi didžioji dalis ieškovės turtinių reikalavimų buvo patenkinta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tenkinta ieškovės ieškinio reikalavimų didžioji dalis maždaug atitinka tris ketvirtadalius visų ieškinio reikalavimų, todėl laikytina, kad bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teismo paskirstytos ir priteistos tinkamai. Dėl procesinės bylos baigties.

5123.

52Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti iš esmės pritariant teismo padarytoms išvadoms ir priimtam sprendimui.

53Dėl bylinėjimosi išlaidų.

5424.

55Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės UAB ( - ) priteistinos ieškovės S. B. patirtos teisinės pagalbos išlaidos (500 Eur) apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

56Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

57Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

58Priteisti iš atsakovės UAB ( - ) (juridinio asmens kodas ( - )) ieškovei S. B. (asmens kodas ( - ) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė S. B. prašė pripažinti atsakovės UAB ( - ) vienintelės... 6. 2.... 7. Atsakovė UAB ( - ) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. 3.... 10. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 21 d. sprendimu... 11. 4.... 12. Pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo darbo sutarties pabaigos, teismas... 13. 5.... 14. Vertindamas ieškovės reikalavimus dėl atsiskaitymo su atleidžiamu... 15. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių, bei... 16. Teismas netenkino atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei,... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 18. 8.... 19. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ( - ) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 20. Visiškai nepagrįstas delspinigių, sudarančių 2 009,60 Eur ieškovei... 21. 8.2.... 22. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 4 282,04 Eur... 23. 8.3.... 24. Teismas nustatė, jog yra patenkinta ¾ ieškinio reikalavimų ir atlikus... 25. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė S. B. prašo Šiaulių... 26. 9.1.... 27. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog būtent pačios... 28. 9.2.... 29. Nors atsakovė teigia, kad atlyginimas ieškovei neišmokėtas ne dėl jos... 30. 9.3.... 31. Faktiškai tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė įprasti (tęstinio... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 34. teisiniai argumentai ir išvados... 35. Apeliacinis skundas netenkintinas. 8.... 36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 37. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas... 38. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su priteistais 2 009,60 Eur... 39. Byloje nustatyta, kad ieškovė S. B. 2017 m. rugpjūčio 31 d. su atsakove UAB... 40. Apeliantės įsitikinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė... 41. DK 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad, darbo santykiams pasibaigus, o... 42. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, apeliantė su ieškove... 43. Pirmiausia, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK... 44. Nagrinėjamu atveju, apeliantė argumentus dėl galbūt neteisėtų ieškovės... 45. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo priteista ieškovei 4... 46. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo... 47. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena... 48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktų įrodymų visetą ir... 49. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi... 50. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį,... 51. 23.... 52. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 54. 24.... 55. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės UAB ( - ) priteistinos ieškovės... 56. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 57. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 21 d. sprendimą... 58. Priteisti iš atsakovės UAB ( - ) (juridinio asmens kodas ( - )) ieškovei S....