Byla 2A-1363-524/2013
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovų priešieškinį ieškovei dėl patirtų išlaidų atlyginimo bei atsakovo G. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-18 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1135-792/2013 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovams G. M., J. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovų priešieškinį ieškovei dėl patirtų išlaidų atlyginimo bei atsakovo G. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-18 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė ieškiniu teismo prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei priklausančią 1/3 dalį buto, esančio adresu ( - ), pripažįstant atsakovams po 1/6 dalį buto bei priteisiant iš kiekvieno atsakovo ieškovei po 9 167 Lt dydžio kompensacijas už atidalytą 1/6 dalį buto. Nurodo, jog butas yra 1 kambario, todėl tikslingiausia atidalyti iš bendrosios nuosavybės ieškovei priteisiant kompensaciją už atidalijamą dalį, o atsakovams įgyjant ieškovei priklausančias dalis nuosavybėn. Viso buto vertė yra 55 000 Lt, todėl jai priklausančios dalies vertė – 18 333 Lt.

4Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 5 900 Lt išlaidų arba šia suma sumažinti ieškovei priteistiną kompensaciją. Nurodė, jog patyrė 809 Lt išlaidų už virtuvėje ir balkone sudėtus plastikinius langus, trečdalį sumos už komunalines paslaugas – 1 379 Lt, trečdalį vieno potencialių paveldėtojų (S. Š.) laidojimo išlaidų – 1 612 Lt, trečdalį sumos turto palikėjos (Z. Š.) laidojimo išlaidų – 1 600 Lt, taip pat 500 Lt G. M. kelionės į teismo posėdžius išlaidas.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-18 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, o atsakovų priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, todėl konstatavo, jog bendras buto valdymas ir naudojimas yra neįmanomas. Kadangi kitų atidalijimo variantų byloje pateikta nebuvo, kitų buto vertę patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikta, atsakovai nenurodė, jog yra finansiškai nepajėgūs sumokėti reikalaujamas kompensacijas, teismas tenkino ieškovės ieškinį.

6Dėl plastikinių langų įrengimo išlaidų teismas nurodė, jog atsakovai neįrodė, kad ieškovė būtų davusi sutikimą, šie darbai nėra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Be to, atsakovai nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad ginčo bute buvo atlikti langų įstatymo/keitimo darbai ir kad už juos būtų sumokėję atsakovai.

7Dėl komunalinių mokesčių teismas nurodė, kad atsakovai neįrodė, jog patyrė reikalaujamas atlyginti išlaidas ir būtent jie mokesčius sumokėjo. G. M. 1/3 dalį buto nuosavybėn įgijo tik 2012-11-13, o J. M. – 2012-11-05. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad ginčo bute gyveno/gyvena ne atsakovai, o Ž. S. M.

8Dėl S. Š. ir Z. Š. laidojimo išlaidų teismas taip pat nurodė, kad atsakovai nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog minėta pinigų suma sumokėta, taip pat nepateikė duomenų apie mokėtoją/mokėtojus. Teismas pažymėjo, jog pateikta ranka surašyta išlaidų sąmata neįrodo nei mokėtojo asmens, nei sumokėtos pinigų sumos.

9Apeliaciniu skundu atsakovas G. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo tenkintas, ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad bylą vedė be advokato, todėl nesugebėjo tinkamai apginti savo teisių, nepateikė duomenų apie savo sunkią turtinę padėtį. mano, kad priteista kompensacija yra per didelė. Mirus vienam paveldėtojų (S. Š.) ieškovė neprisidėjo prie laidotuvių išlaidų, paminklo statymo. Teismas nepriteisė ir už atsakovų ginčo bute sudėtus plastikinius langus, motyvuodamas tuo, kad nebuvo tokio šalių susitarimo. Tačiau žodinis susitarimas buvo, atsakovai pasitikėjo ir dokumentų neįformino. Paveldėjusi butą ieškovė nemokėjo nuomos, už viską mokėjo atsakovai. Nuomos išlaidų teismas taip pat nepriteisė. Apelianto manymu, teismas pažeidė atsakovų teisėtus interesus, nesirėmė atsakovų pateiktais įrodymais, pripažino juos netinkamais. Atsakovai lyg tai pasitikėjo žmonėmis, o dabar yra apgauti ir patyrė nuostolių. Tinkamiausias variantas būtų parduoti butą ir gautą sumą pasidalyti lygiomis dalimis.

10Atsiliepime ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad tokio pobūdžio bylose teismas neprivalo būti aktyvus, tačiau ne kartą siūlė atsakovams pasinaudoti advokato pagalba ir pateikti papildomus įrodymus. Dokumentų apie savo sunkią padėti atsakovai nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Priteistos kompensacijos dydis buvo apskaičiuotas pagal buto vertę. Langus pakeitė pati buto palikėja dar iki savo mirties. Ieškovė neprivalo apmokėti S. Š. laidojimo išlaidų, kadangi nėra pastarojo įpėdinė. Ieškovai neįrodė patyrę paminklo pastatymo išlaidų, be to, tame kape palaidotas ir S. Š., kurio laidojimo išlaidomis ieškovė neprivalo rūpintis. Apeliaciniame skunde keliamas naujas reikalavimas dėl turto pardavimo.

11Iš apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad apeliacinis skundas paduotas dėl priešieškinyje nurodytų aplinkybių ir kompensacijos už atidalytą dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės dydžio.

12Dėl ieškinio.

13Kasacinio teismo praktikoje pažymėta tai, kad, išmokant bendraturčiui kompensaciją, būtina atidalijimo sąlyga yra ta, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008), ir būtų pasirinktas teisingas kompensacijos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris gali būti taikomas tik tada, kai nėra galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalyti natūra.

14Iš esmės atsakovai neginčija atidalijimo būdo, nes byloje nustatyta, kad ginčo butas yra vieno kambario, o jo bendraturčiai yra 3. Taip pat byloje nekilo ginčas dėl buto vertės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nes atsakovai neįrodinėjo kitos buto vertės nei buvo įrodyta ekspertizės aktu (t.1, b.l. 52) - 55 000 Lt, todėl ieškovei už jos paimtą 1/3 dalį ginčo buto yra teisingai apskaičiuota kompensacija iš atsakovų, t.y. iš jų priteista po 9166 Lt už jiems tenkančias ieškovės buto dalį natūra. Su apeliaciniu skundu atsakovai jokių įrodymų dėl kitos buto vertės nepateikė, todėl ieškinio atmesti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).

15Dėl priešieškinio.

16Priešieškiniu atsakovai teismo prašė (t.1, b.l.85-86) priteisti iš pradinio ieškovo G. Š. teisių ir pareigų perėmėjos J. Š. 5900 Lt, t. y. dalies atsakovų patirtų išlaidų už paveldėto buto pagerinimus, komunalines išlaidas bei mirusiojo S. Š. laidojimo išlaidų dalį bei Z. Š. būsimų kapavietės sutvarkymo išlaidų dalį. Įvertinus šio procesinio dokumento turinį bei suformuotą teismų praktiką ginčuose, kylančiose iš paveldėjimo teisinių santykių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos dalies dėl priešieškinio esmės. Visų pirma teismas neanalizavo paveldėjimo teisinių santykių, pažeidė procesines teisės normas spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, o Lietuvos kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta taisyklė, kad tik įpėdiniai privalo prisidėti prie palikėjo laidojimo bei kapavietės sutvarkymo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-482/2010, 2012 m. balandžio 18 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-171/2012 ir kt.). Šiose nutartyse yra išaiškinta dėl ieškovo atsiliepimo į priešieškinį motyvo dėl CK 5.63 straipsnio taikymo šiuose teisiniuose santykiuose.

17Šioje byloje nustatyta, kad dėl ginčo buto 2011-11-22 buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai pradiniams ieškovams G. Š., V. Š. ir pradinei atsakovei Ž. S. M. (t.1, b.l.12). Byloje dėstomos faktinės aplinkybė leidžia padaryti išvadą, kad šis butas buvo paveldėtas po Z. Š. mirties ir ši palikėja nebuvo sudariusi testamento, tačiau priimtame priešieškinyje iškėlus ginčą dėl S. Š. laidojimo išlaidų atlyginimo privalėjo būti tirtos aplinkybės, susijusios su palikimo priėmimu po S. Š. mirties, nes tokias laidojimo išlaidas privalo atlyginti jo įpėdiniai, t.y. turi būti reikalaujama pateikti paveldėjimo bylą, užvestą po S. Š. mirties, ar aiškintasi, kas faktiškai priėmė palikimą po jo mirties. Be to, šioje byloje nustačius, jog 2012-11-05 dovanojimo sutartimi pradinė atsakovė ir pradinis ieškovas V. Š. padovanojo savo dalis G. M. ir J. M. (t.1, b.l. 53) turėtų būti sprendžiama naujųjų atsakovų teisė reikšti priešieškinio dalis, kylančias iš paveldėjimo teisinių santykių po Z. Š. mirties, nes akivaizdu, kad bylos atsakovais tapę ginčo buto bendraturčiai dovanojimo sutarčių pagrindu nėra Z. Š. įpėdiniai pagal įstatymą, o dėl S. Š. įpėdinių teismas įrodymų priešieškinio priėmimo stadijoje įrodymų nepareikalavo, todėl akivaizdu, jog neteisingai buvo išnagrinėta bylos dalis dėl priešieškinio. Be to, priešieškinio dalis dėl komunalinių mokesčių ir buto išlaikymo išlaidų priteisimo privalėjo būti tikslinama, nes priešieškinyje nurodyta suma turi būti susieta su konkrečiu laikotarpiu, leidžiančiu padaryti išvadą, kada koks bendraturtis privalėjo prisidėti pagal CK 4.76 str. prie bendro buto išlaidų jam išlaikyti ir išsaugoti, prie mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų nepriklausomai nuo to ar gyveno tame bute, ar ne, todėl atsakovai privalėjo būti įpareigoti prašomą priteisti 1379 Lt sumą išskirstyti nurodant už kokių paslaugų apmokėjimą ji susidarė ir už kokį laikotarpį. Prašomų priteisti sumų dydžiai turi būti patvirtinti išrašais iš buto sąskaitų, mokėjimo knygelės kopija su banko antspaudais ir atskirai atsakovų turi būti nurodytos konkrečiai jų sumokėtos sumos, nurodytos CK 4.76 str., susidariusios po dovanojimo sutarčių sudarymo.

18Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Tačiau pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį, pagal kurias teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas išsprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.). Tokios nuostatos dėl CPK 228, 230 straipsnių aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse (2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2007; 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; 2008 liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Tokios pat taisyklės taikomo priešieškiniui (CPK 143 str. 3 d.). Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Tačiau jeigu toks materialinis teisinis reikalavimas teismui yra neaiškus, teismas privalo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, numatytą CPK 115, 135, 138 str. Be to, šioje byloje pritaikius priešieškinio trūkumų šalinimo institutą dėl įrodymų pateikimo apie paveldėtojus po S. Š. mirties ir išlaidų, sumokėtų bendram butui išlaikyti, apskaičiavimas už laikotarpį nuo 2012-11-13 ir 2012-11-05, t. y. nuo buto dalių dovanojimo sutarčių su atsakovais sudarymo, būtina spręsti priešieškinio priėmimo šioje byloje klausimą pagal CPK 143 str. nustatytas taisykles. Nustačius, kad atsakovai nėra įpėdiniai po Z. Š. mirties, priešieškinio dalis dėl jos kapavietės sutvarkymo išlaidų priteisimo yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas, nes tokį reikalavimą turi teisę reikšti jos įpėdiniai kitoje byloje.

19Pirmosios instancijos teismas, pažeidęs proceso normas, neatskleidė dalies bylos dėl priešieškinio esmės, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, šių pažeidimų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nes atsakovai turi pašalinti priešieškinio trūkumus ir bylos dalis dėl priešieškinio perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1d.4p., 329 str. 1d.).

20Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

21Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-18 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinis, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo.

22Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė ieškiniu teismo prašė atidalyti iš bendrosios dalinės... 4. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 5... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-18 sprendimu ieškovės ieškinį... 6. Dėl plastikinių langų įrengimo išlaidų teismas nurodė, jog atsakovai... 7. Dėl komunalinių mokesčių teismas nurodė, kad atsakovai neįrodė, jog... 8. Dėl S. Š. ir Z. Š. laidojimo išlaidų teismas taip pat nurodė, kad... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas G. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 10. Atsiliepime ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad tokio... 11. Iš apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad apeliacinis skundas... 12. Dėl ieškinio.... 13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta tai, kad, išmokant bendraturčiui... 14. Iš esmės atsakovai neginčija atidalijimo būdo, nes byloje nustatyta, kad... 15. Dėl priešieškinio.... 16. Priešieškiniu atsakovai teismo prašė (t.1, b.l.85-86) priteisti iš... 17. Šioje byloje nustatyta, kad dėl ginčo buto 2011-11-22 buvo išduoti... 18. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio... 19. Pirmosios instancijos teismas, pažeidęs proceso normas, neatskleidė dalies... 20. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,... 21. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-18 sprendimo dalį, kuria buvo... 22. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas....