Byla e2A-896-480/2018
Dėl turtinės ir neturtinės žalos padarytos nusikalstama veika atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Z., atstovaujamo advokato Vaido Paltanavičiaus, apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-539-399/2018 pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovui R. Z. dėl turtinės ir neturtinės žalos padarytos nusikalstama veika atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė D. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 101,13 Eur turtinės žalos ir 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-10-25 baudžiamuoju įsakymu atsakovas yra nuteistas pagal LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad tyčia nežymiai sutrikdė sveikatą savo artimam giminaičiui t. y.: 2016 m. rugpjūčio 7 d., apie 18 val. 50 min. pavėsinėje, esančioje kieme adresu ( - ), būdamas neblaivus (nustatytas 2, 72 promilių. girtumas), tyčia stikliniu buteliu sudavė vieną kartą seseriai D. Z. į dešinės pusės galvos sritį bei tyčia kumštim jai sudavė į dešinės pusės veido sritį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių, ko pasėkoje D. Z. padarė kraujosruvas dešinės akies vokuose-skruoste ir kaktoje, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, kakle, paviršinę muštinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje, taip padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu, nusikalstamais šio asmens veiksmais buvo tyčia sutrikdyta sveikata, ji baudžiamojoje byloje buvau pripažinta nukentėjusiąja. Dėl atsakovo padarytų nusikalstamų veiksmų ieškovė patyrė turtinę žalą, nes įvykio metu buvo išdaužtas jai priklausančio automobilio priekinio lango stiklas, už kurio pakeitimą sumokėjo 30 eurų. Taip pat, gydydamasi sužalojimus ir emocinį sutrikimą po smurto, vaistams išleido 41,13 eurų. Už psichiatro konsultaciją sumokėjo 30 eurų. Dėl po traumos nusileidusio akies voko yra rekomenduota plastinė operacija, kurios galutinė kaina paaiškės tik ateityje. Atsakovo panaudotas smurtas sukėlė didelius fizinius skausmus bei dvasinius išgyvenimus. Buvo ne tik pakenkta ieškovės kūno vientisumui, sukeltas skausmas mušant į galvą, tačiau sveikatos sutrikdymo pasekmės yra jaučiamos ir dabar. Ieškovę pastoviai kankina galvos skausmai. Taip pat iš karto po atsakovo padarytų veiksmų buvo žymūs sumušimai veido srityje: nubrozdinimai, žaizda kaktos srityje, ant nosies, skruosto, po akimi ausies kaušelio, kraujosruvos ant kaklo, ausies kaušelių srityje. Pasekmės - nusileidęs akies vokas - yra likusios ir dabar. Dėl galvos svaigimo, pusiausvyros sutrikimo vartoja gydytojo išrašytus vaistus, ilgam laikui buvo pakenkta kasdienei gyvenimo kokybei, buvo sutrikęs bendravimas su aplinkiniais, nes jautė gėdą ir nepatogumą sumušta rodytis žmonėms, vengė su jais bendrauti, lankytis viešose vietose. Ypatingai skaudžiai išgyveno ir šiuo metu vis dar išgyvena dėl to, jog smurtą patyrė iš artimo žmogaus, savo brolio, kuris sumušė nesant jokios dingsties. Dvasinį skausmą patyrė ir vis dar jaučia ir dėl pažeminimo kitų žmonių akyse, asmenybės sumenkinimo, negerbimo. Dėl patirtų išgyvenimų ir streso buvo būtina psichiatro konsultacija. Nerimui nuslopinti vartojo gydytojo išrašytus migdomuosius, antidepresantus.
  2. Atsakovas R. Z. su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas sutiko atlyginti turtinę žalą 101,13 Eur bei neginčijo paties žalos padarymo, tačiau nesutiko, kad atsakovė patyrė 2000 Eur neturtinę žalą. Atsakovas nurodė, kad pagal suformuotą teismų praktiką patyrus tokius nesunkius sužalojimus neturtinė žala gali būti 200-300 Eur. Baudžiamasis procesas baigtas baudžiamuoju įsakymu ir pagal BPK 418 straipsnio nuostatą reikia laikyti jog ieškovė žalos arba nepatyrė, arba ji jai jau atlyginta. Ieškovė nereiškė ieškinio baudžiamajame procese, taip parodė, jog susitaikė su atsakovu ir jam pretenzijų neturi, taigi jos pareikšta ieškinys civiliniame procese yra pavėluotas. Ieškovei neturtinio pobūdžio pasekmės nekilo, kadangi po įvykio ji išvyko į užsienį, o specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei D. Z. 101,13 Eue turtinę ir 1000 Eur neturtinę žalą, padarytą nusikalstamais veiksmais, iš atsakovo R. Z..
  2. Teismas nustatė, kad atsakovas tyčia nežymiai sutrikdė sveikatą savo artimam giminaičiui, tai yra seseriai D. Z., o būtent 2016 m. rugpjūčio 7 d. apie 19 val. ( - ), kieme esančioje pavėsinėje, būdamas neblaivus (2,72promilių girtumas) tyčia stikliniu buteliu sudavė vieną kartą į dešinės pusės galvos sritį bei kumštimi į veido sritį ir tuo padarė kraujosruvas dešinės akies vokuose (skruoste) ir kaktoje, odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, kakle, paviršinę muštinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje. Atsakovas 2016 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. 1-563-610/2016) Marijampolės rajono apylinkės teismo yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamasis įstatymas yra įsiteisėjęs.
  3. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, patirtos turtinės žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų tyčinių kaltų veiksmų ir patirtos žalos, kadangi atsakovas sumušė ieškovę, padarė jai sveikatos sutrikdymą. Medicininiai įrašai patvirtina, jog ieškovei buvo skirti vaistai, ji buvo konsultuojama gydytojų neurologo, traumatologo ir kitų, taip pat įrodyta aplinkybė jog reikėjo keisti ieškovės automobilio VW Sharan durelių stiklą. Aplinkybė jog ieškovė pirko vaistus su nuolaidų kortele tik patvirtina, kad ji siekė turėti kuo mažiau išlaidų, o ar nuolaidų kortelė priklausė jai, ar kitam asmeniui neturi reikšmės sprendžiant šį ginčą. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė patirtos turtinės žalos dydį.
  4. Teismas nurodė, kad nukentėjusioji negali įtakoti baudžiamojo proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ar jo neužbaigimo tokiu įsakymu. D. Z. buvo išaiškintos nukentėjusiojo teisės, tačiau nėra duomenų jog baudžiamajame procese jai buvo išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį. Pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nebuvo skundžiamas, tačiau tai nereiškia, kad žala jai nebuvo padaryta nusikalstama veika ar, kad ji neturi teisės ieškinį dėl žalos atlyginimo reikšti civilinio proceso nuostatų pagrindu.
  5. Teismas nurodė, kad tai, jog ieškovė patyrė didelį stresą bei skausmą, patvirtina ir civilinėje byloje esantis išrašas iš medicininių dokumentų, psichiatro pažyma, šeimos gydytojos skirti vaistai dėl nemigos ir nuo skausmo. Ieškovę be jokios priežasties sumušė jos brolis, tai yra asmuo, kuris yra artimas giminaitis ir turėtų būti sesers gynėjas, o ne vartoti prieš ją smurtą, buvo sužalota didžiausia kiekvieno asmens vertybė, o būtent sveikata ir nors sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus (nežymus), tačiau jaunai moteriai buvo sužalotas veidas ir tai tikrai neigiamai veikė ieškovės savijautą bei sumažino galimybę bendrauti. Atsakovo atstovas įrodymų, kad ieškovė ir anksčiau vartojo raminamuosius vaistus, neteikė. Byloje nėra įrodymų jog ieškovei buvo anksčiau konstatuota depresija ar kitos ligos ar psichinės sveikatos sutrikimas. Kadangi ieškovei sunkios pasekmės nekilo, ji nebuvo gydoma ligoninės stacionare, nenustatyta jog dėl patirto smurto pablogėjo jos klausa ar regėjimas, teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino iki 1000,00 Eur.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas R. Z., atstovaujamas advokato Vaido Paltanavičiaus, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteistinos neturtinės žalos dydį sumažinant nuo 1000 Eur iki 300 Eur, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, tinkamai jų neištyrė, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, ko pasėkoje netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį.
    2. Teismas neatsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovė nėra sąžininga, kadangi remiantis BPK 418 straipsnio imperatyvu, teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Baudžiamasis įsakymas buvo priimtas 2016 m. spalio 25 d., o civilinis ieškinys teismui pateiktas 2017 metų liepos 21 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ir pačiai ieškovei neturtinė žala ar jos dydis nebuvo tiek aktualu, kaip pinigine išraiška įvertino teismas.
    3. Ieškovei neturtinio pobūdžio pasekmės nekilo, kadangi po įvykio ji išvyko į užsienį, o specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuo metu teismų formuojamoje praktikoje tokio pobūdžio bylose neturtinės žalos dydis yra artimas 200 Eur, bet ne 2000 Eur, kaip prašė priteisti ieškovė, ar 1000 Eur, kaip priteisė teismas.
  2. Ieškovė D. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Ikiteisminio tyrimo duomenys akivaizdžiai parodo, kad žala ieškovei padaryta buvo. Baudžiamojo įsakymo priėmimas, kai neatlyginta nukentėjusiosios patirta žala, Taip pat tai, kad ieškinys teismui pateiktas beveik po devynių mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo, neatima ir negali riboti asmens teisės prisiteisti patirtą žalą.
    2. Bylos medžiaga patvirtina, kad tiek dėl apsunkinto įrodymų surinkimo būnant užsienyje, tiek dėl neaiškaus turtinės ir neturtinės žalos dydžio, dėl galimų komplikacijų, ieškinio pateikimas teismui duotuoju laikotarpiu yra suprantamas, logiškas ir pateisinamas.
    3. Nustatydamas ir priteisdamas 1000 eurų turtinę žalą, teismas tinkamai įvertino tiek rašytinius įrodymus, tiek liudytojų parodymus dėl ieškovės patirto dvasinio skausmo ir išgyvenimo. ieškovei buvo sužalotas veidas, ji yra jauno amžiaus moteris, todėl sužalojimai veide kelia ne tik fizinį skausmą, bet ir didelius nepatogumus ir išgyvenimus. Dėl patirto smurto ieškovė ilgai jautė baimę, nerimą ir persekiojimo jausmą. Smurtas buvo netikėtas. O dar didesnį dvasinį skausmą patyrė dėl to, kad buvo sužalota artimo giminaičio - brolio.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinis procesas nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas iš naujo. Šio proceso paskirtis – patikrinti skundžiamo neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengiant CPK 320 straipsnyje ir apeliaciniame skunde nurodytų ribų, bei ištaisyti teismo padarytas klaidas. Taigi apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese, t. y. apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė atliekama tik toje apimtyje, kiek ji apima pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinę žalą.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
  3. Neturtinės žalos priteisimo ieškovei įstatyminis pagrindas yra CK 6.250 straipsnio nuostatos, nes neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai.
  4. Sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo pirmiausia būtina vadovautis teisinės valstybės principu. Konstitucinis teisinės valstybės principas yra universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad kiekvieno teisės instituto atitiktis Konstitucijai turi būti vertinama pagal tai, ar jis atitinka konstitucinius teisinės valstybės principus (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas). Vienu iš bendrųjų teisės principų yra proporcingumo principas, pagal kurį taikomos teisinės priemonės turi būti tinkamos tikslams pasiekti ir neperžengti būtinumo ribų, todėl nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, būtina užtikrinti, kad tai nebūtų nepagrįsto praturtėjimo šaltiniu, o konstitucinis imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs ir su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais, pagal kuriuos reikalaujama, jog teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarimas).
  5. Sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, negalima pamiršti ir subjektyvių šio klausimo aspektų, t. y. atskiro konkretaus asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį.
  6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturtinės žalos įvertinimas pinigais nereiškia asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo ir pan. kainos. Tiesiog nėra mokslinio metodo, formulės, kaip nustatyti ir įvertinti neturtinę žalą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.).
  7. Pažymėtina, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Be to, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą; reikia remtis tik tokiomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, abiejose bylose turi būti taikoma ta pati teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).
  8. Išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, kad, priteisiant neturtinę žalą ieškovei, buvo atsižvelgta į pažeistą vertybę, į neturtinės žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad nors pagal baudžiamojoje byloje pateiktą specialisto išvadą apeliantas ieškovei sveikatą sužalojo nežymiai, o sužalojimas buvo kvalifikuotas kaip nesunkus (nežymus), tačiau buvo sužalota didžiausia kiekvieno asmens vertybė – sveikata. Sužalota buvo galvos sritis ir veidas, taigi gyvybiškai svarbūs organai. Jaunai moteriai buvo sužalotas veikas ir tai tikrai neigiamai veikė ieškovės savijautą bei sumažino galimybę bendrauti. Dėl apelianto veiksmų ieškovė be abejo patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus, kadangi buvo nusileidęs akies vokas. Tai, kad ieškovė patyrė didelį stresą, patvirtina psichiatro R. R. pažyma, šeimos gydytojo skirti vaistai dėl nemigos, teisme apklaustų liudytojų A. Č. ir I. T. parodymai. Aplinkybę, kad ieškovė jautė fizinį skausmą taip pat patvirtina gydytojo jai skirti vaistai nuo skausmo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovei buvo anksčiau konstatuota depresija ar kitos ligos ar psichinės sveikatos sutrikimas. Teismas akcentavo, kad neturtinė žala buvo padaryta tyčiniais, smurtiniais veiksmais, nesant jokiai pačios ieškovės kaltei ar neatsargumui. Be to, ieškovę sužalojo jai artimas giminaitis – brolis (apeliantas). Savo procesiniame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė argumentus, dėl kurių ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis buvo sumažintas, t. y. dėl sužalojimo sunkios pasekmės nekilo, ieškovė nebuvo gydoma stacionare, nenustatyta, jog dėl patirto smurto pablogėjo ieškovės klausa ar regėjimas.
  9. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimas negali riboti nukentėjusiosios teisės pareikšti teismui savarankišką reikalavimą dėl žalos atlyginimo CPK, CK nustatyta tvarka. Baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-372299-16 nukentėjusioji (ieškovė) civilinio ieškinio nebuvo pareiškusi, joje taip pat nėra duomenų, kad apeliantas atlygino ieškovei turtinę ar neturtinę žalą, ar kad dėl jos atlyginimo šalys buvo susitarusios. Apelianto aiškinimas, kad ieškovei neturtinio pobūdžio pasekmės nekilo, faktiškai ir teisiškai nepagrįstas. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad ieškovė po įvykio išvyko į užsienį, kad civilinį ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo pareiškė beveik po devynių mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo, neįrodo, kad neturtinė žala nebuvo padaryta.
  10. Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
  11. Nutartys, kuriomis remiasi apeliantas, priimtos bylose, kurių aplinkybės, susijusios su žalos padarymo pobūdžiu, žalos padariusio asmens elgesiu ir nukentėjusių asmenų veiksmais, taip pat kitos reikšmingos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių (nutarties 16 pastraipa).
  12. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl neturtinės žalos, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo, siekdamas, kad ja remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
  13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra akivaizdžiai neatitinkantis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra pagrįstas CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš esmės atitinka teismų praktikoje suformuotą neturtinės žalos dydį, todėl nėra teisinio pagrindo keisti priteistinos neturtinės žalos dydžio.
  14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  15. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai