Byla 1A-654-498/2017
Dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorei Retai Staniulienei, išteisintojo R. K. gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

    1. R. K. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą t. y., kad 2017 m. vasario 15 d., apie 18.37 val., iš parduotuvės „( - )“, esančios ( - ), alkoholinių gėrimų skyriaus paėmė ir pagrobė du butelius viskio „W.Grants“ 1 l talpos, kurių vieno butelio kaina 22,98 eurų, viso už 45.96 eurų, vieną butelį trauktinės „Dainava“ 0,5 l talpos, 6,68 eurų vertės, viso pagrobė alkoholinių gėrimų už 52,64 eurų, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. vasario 15 d., apie 19 val., nuvyko į parduotuvę „( - )“, esančią ( - ), alkoholinių gėrimų skyriuje iš lentynos paėmė ir pagrobė du butelius viskio „Jack Daniels‘ 1 l talpos, kurio vieno butelio kaina 26,98 eurų, viso už 53,96 eurų, vieną butelį trauktinės „Dainava“ 0,5 l talpos, 6,68 eurų vertės, ir vieną butelį spiritinio gėrimo „Ballantines Brasil“ 0,7 l talpos, kurio kaina 17,98 eurų, viso iš parduotuvės pagrobė alkoholinių gėrimų už 78,62 eurų, t. y. UAB „( - )“ viso padarė 131,26 eurų turtinę žalą.
    2. Prienų rajono apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad R. K. veikoje nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, sudėties, kadangi nustatytos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad alkoholinio gėrimo buteliai buvo vagiami veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia, t. y. kiekvienu atveju siekiant pagrobti konkretų butelių skaičių, kaltinamajam rūpėjo vagiamų alkoholinių gėrimų kainos ir jų kiekis – imdavo tiek alkoholinių gėrimų butelių, kad neviršytų 100 eurų, nes kaltinamajam buvo žinoma, kad pagrobus alkoholinių gėrimų virš 100 eurų numatyta baudžiamoji atsakomybė. Nors alkoholiniai gėrimai buvo pagrobti analogišku būdu, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas abi vagystes pripažinti viena tęstine nusikalstama veika ir kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.
    3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Andrius Brasas prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti R. K. kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir skirti jam 45 parų arešto bausmę; tenkinti UAB „( - )“ civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti; panaikinti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įsiteisinus nuosprendžiui.
      1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, todėl naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.
      2. Skunde tvirtinama, kad skundžiamo nuosprendžio išvada, jog R. K. nepadarė tęstinio svetimo turto grobimo, o padarė dvi atskiras veikas, galimai atitinkančias administracinio nusižengimo požymius, yra nepagrįsta. Pažymima, kad siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, svarbu tiksliai nustatyti objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą, kuri apibūdina veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Anot apelianto teismas teisingai pažymėjo, jog siekiant nustatyti, ar kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika yra tęstinė, svarbu konstatuoti, jog visas padarytas veikas sieja vienas nusikalstamas sumanymas (vieninga tyčia). Nurodoma, kad tęstine nusikalstama veika pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Tyčios vieningumas yra tada, kai prieš pradėdamas daryti pirmąją vagystę, asmuo turėjo vieningą sumanymą užvaldyti tam tikros rūšies, tam tikrose konkrečiose vietose esantį jiems žinomą turtą. Skundo autoriaus teigimu, remiantis byloje esančiais duomenimis matyti, kad R. K., darydamas pirmą veiksmą – svetimo turto grobimą, jau turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl tolesnių nusikalstamų veiksmų. Jis svetimą turtą vogė ne savo gyvenamajame rajone – ( - ) mieste, o savo nusikalstamiems kėslams įgyvendinti pasirinko kitą rajoną – ( - ) miestą. 2017 m. vasario 15 d. R. K. atvyko į ( - ), ir apie 18.37 val. iš parduotuvės „( - )“, esančios ( - ), pagrobė du butelius viskio „W.Grants“ bei vieną butelį trauktinės „Dainava“, po ko netrukus, apie 19 val. nuvykęs į parduotuvę „( - )“, esančią ( - ), pagrobė du butelius viskio „Jack Daniels“, vieną butelį trauktinės „Dainava“ ir vieną butelį spiritinio gėrimo „Ballantines Brasil“. Taigi akivaizdu, jog 2017 m. vasario 15 d. išteisintojo padarytas veikas siejo vienas ir tas pats nusikalstamas sumanymas – vogti prekes iš parduotuvių vieno išvažiavimo į kitą rajoną metu.
      3. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo R. K. parodymų vertinimu, skunde teigiama, kad išteisintojo parodymai, jog sumanymas pagrobti alkoholinių gėrimų iš antros parduotuvės jam kilo po to, kai su pažįstamu išgėrė butelį trauktinės, dėl ko apsvaigo ir sudaužė viskio butelius, vertintini kaip išteisintojo gynybinė versija, nepagrįsta jokiais objektyviais faktiniais duomenimis. Remiantis liudytojų parduotuvių apsaugos darbuotojų D. A. bei S. M. parodymais, įvykius užfiksavusių vaizdo įrašų medžiaga, matyti, jog, priešingai nei teigė išteisintasis, butelis trauktinės „Dainava“ sudužo vagystės iš antrosios parduotuvės „( - )“ metu, parduotuvės patalpose. Be to, abu įvykius skiria itin trumpas laiko tarpas, parduotuvės yra skirtingose Prienų miesto vietose, taigi, nesant jokių patvirtinančių duomenų, nėra pagrindo tikėti išteisintojo parodymais, jog, išėjęs iš pirmosios parduotuvės, jis sutiko pažįstamą asmenį, su kuriuo išgėrė pagrobtą trauktinę, o po to dar sudaužė turėtus du viskio butelius ir tik tada nusprendė vėl pasigrobti alkoholinių gėrimų nueidamas į kitą parduotuvę. Iš vaizdo įrašų medžiagos matyti, jog būdamas antroje parduotuvėje „( - )“, R. K. elgėsi užtikrintai bei tikslingai, alkoholinių gėrimų skyriuje pasirinko gėrimų butelius, kuriuos susidėjo į prekių krepšelį, vėliau juos paslėpė po savo drabužiais, bei atsiskaitydamas kasoje įsigijo gaiviojo gėrimo ir išėjo iš parduotuvės. Tokie duomenys nepatvirtina R. K. parodymų, jog jis tuo metu buvo itin apsvaigęs nuo neseniai išgerto alkoholio. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis R. K. nenurodė aplinkybių apie pavogto alkoholinio gėrimo išgėrimą su po vagystės sutiktu pažįstamu bei likusių viskio butelių sudaužymą. Tačiau nepaisant tokių R. K. parodymų prieštaringumo, kai vėlesnės apklausos metu jis paneigė turėjęs vieningą sumanymą pavogti svetimą turtą, skundžiamame nuosprendyje buvo pasiremta tik tokiais R. K. baudžiamąją atsakomybę šalinančiais parodymais, nors tai neatitinka kitų aukščiau aptartų duomenų – liudytojų D. A. bei S. M. parodymų, vaizdo įrašuose užfiksuotų įvykių aplinkybių.
      4. Anot skundo autoriaus, iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad 2017 m. vasario 15 d. išteisintasis R. K. pagrobė alkoholinių gėrimų butelius iš parduotuvių „( - )“ įgyvendindamas vienos tęstinės nusikalstamos veikos sudėties požymius – pagal vieną sumanymą grobti prekes vieno išvažiavimo į kitą rajoną metu, turint konkretų tikslą kuo daugiau uždirbti. Todėl išteisintojo R. K. veiksmai, padaryti 2017 m. vasario 15 d., kvalifikuotini kaip tęstinis nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nes jo bendrai pagrobto turto vertė viršijo 3 MGL dydžio sumą. Atsižvelgiant į tai, Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendis, kuriuo R. K. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį išteisintas, naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, pripažįstant R. K. kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.
    4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjas prašė skundą atmesti.
    5. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso apeliacinis skundas atmetamas.
    6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismui pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Prokuroras teigia, kad R. K. padarė BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką, todėl prašo priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
    7. Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje, kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).
    8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė teisingą išvadą, kad R. K. veikoje nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, požymių.
    9. Apeliantas kvestionuoja apylinkės teismo motyvus ir išvadas dėl R. K. išteisinimo, nurodydamas, kad R. K. veiksmai 2017 m. vasario 15 d., apie 18.37 val. iš parduotuvės „( - )“ pagrobiant du butelius viskio „W.Grants“ bei vieną butelį trauktinės „Dainava“, ir netrukus po to, apie 19 val., iš kitos parduotuvės „( - )“ pagrobiant du butelius viskio „Jack Daniels“, vieną butelį trauktinės „Dainava“ ir vieną butelį spiritinio gėrimo „Ballantines Brasil“, padaryti esant vieningai tyčiai, išankstiniam sumanymui pavogti kuo daugiau alkoholinių gėrimų ir turi būti vertinami ne kaip atskiros (pavienės) vagystės, kvalifikuotinos kaip administraciniai nusižengimai, bet kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje. Tačiau aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais nesutinka.
    10. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Pabrėžtina ir tai, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-491/2010).
    11. Nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas apgaule įgyti apibrėžto dydžio svetimą turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys Nr. 2K-649/2006, 2K-59-139/2015).
    12. Nagrinėjamoje byloje išteisintasis R. K. pagrobė alkoholinių gėrimų iš dviejų parduotuvių „( - )“. Darydamas vagystes išteisintasis nueidavo į parduotuvę, pasirinkdavo keletą alkoholinių gėrimų, juos paslėpdavo striukėje, kelnėse, įkišdamas gėrimus į rankoves, kišenes ir išeidavo pro kasas už juos nesusimokėjęs. Iš byloje esančių nuteistojo parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, kad iš pirmos parduotuvės pavogus alkoholinių gėrimų – du butelius viskio „W.Grants“ ir vieną butelį trauktinės „Dainava“, jis (R. K.) sutiko pažįstamą, su juo išgėrė, tačiau buteliai sudužo, tada jam kilo mintis eiti į kitą parduotuvę, jis (R. K.) pamatė kažkokią parduotuvę, nuėjo į ją, paėmė alkoholinių gėrimų – trauktinę „Dainava“, taip pat gali būti, jog du butelius viskio „Jack Daniels“, nepamena, kur juos susidėjo ir išėjo pro kasas nesumokėjęs, matyti, jog abiem atvejais išteisintajam iš naujo susiformavo tyčia padaryti naują alkoholinių gėrimų vagystę. Taip pat iš išteisintojo parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, kad jis (R. K.) nedirba, išgyvena elgetaudamas, taip pat iš vagysčių, kurių metu, skaičiuoja, kad suma būtų iki 100 eurų, nes už didesnę sumą būna baudžiamoji byla, matyti, jog išteisintasis abu kartus turėjo sumanymą užvaldyti apibrėžtos vertės alkoholinių gėrimų. Nors prokuroro teigimu tokios išteisintojo nurodytos aplinkybės neatitinka jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kad važiavo į ( - ) tikslu pagrobti kuo daugiau alkoholinių gėrimų vienu metu, tačiau R. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme šių savo parodymų nepatvirtino, nurodė, kad tokių parodymų nedavė, protokolą pasirašė jo neskaitęs. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu R. K. apklausoje nedalyvavo gynėjas, pats išteisintasis gyvena asocialų gyvenimo būdą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad negalima besąlygiškai remtis išteisintojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais. O R. K. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, kad po vagystės iš pirmos parduotuvės jis sudaužė pavogtus butelius, liko nepaneigti. Pažymėtina, kad kitų asmenų, tiesiogiai mačiusių išteisinamąjį iš karto po vagystės pirmoje parduotuvėje ir galėjusių patvirtinti ar paneigti jo nurodytas aplinkybes apie pavogtų butelių sudaužymą, byloje nenustatyta. Tuo tarpu prokuroro teiginiai, kad išteisintasis, atsižvelgiant į laiko tarpą tarp abiejų vagysčių, taip pat užtikrintą R. K. elgesį antroje parduotuvėje, negalėjo susitikti pažįstamo, su juo išgerti ir sudaužyti butelius, yra jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstos prielaidos, o jomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. Kita vertus, bylos medžiaga patvirtina, kad R. K. pastoviai daro smulkaus turto vagystes, t. y. administracinius nusižengimus, kas atitinka jo parodymus, jog jis, vykdydamas vagystes, skaičiuoja, kad suma būtų iki 100 eurų, nes už didesnę sumą būna baudžiamoji byla. Taigi, aptartos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad R. K. veiksmai buvo apjungti vieningu sumanymu, t. y., kad darydamas pirmą veiksmą – svetimo turto pagrobimą, jis jau turėjo susiformavusį pradinį sumanymą ir dėl tolesnių neteisėtų veiksmų. Taip pat svarbu tai, kad vagystės buvo padarytos dviejose atskirose parduotuvėse, kiekvienoje jų skirtingu laiku. Dėl to dvi vagystes iš skirtingų parduotuvių vertinti ir kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką nėra pagrindo.
    13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir rašytine bylos medžiaga, pakankamai ir objektyviai juos išanalizavo bei įvertino, padarė ištirtus įrodymus atitinkančias išvadas. Kadangi išnaudojus visas galimybes pašalinti prieštaravimus ir abejones, bei nesurinkus objektyvių duomenų, leidžiančių neginčijamai teigti, jog R. K. padarė nusikalstamą veiką, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kaip to reikalauja in dubio pro reo principas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

4Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

5Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso apeliacinį skundą atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai