Byla 2A-632/2013
Dėl akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (dabar – restruktūrizuojama) „PILIAKALNIS“ autocentras, R. S

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. įmonės „Piliakalnis“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimo ir 2012 m. vasario 3 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-822-273/2012 pagal ieškovo R. S. įmonės „Piliakalnis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gama-T“ dėl akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (dabar – restruktūrizuojama) „PILIAKALNIS“ autocentras, R. S..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas R. S. įmonė „Piliakalnis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Gama-T“ prašydamas pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 11 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2009/1, sudarytą tarp R. S. įmonės „Piliakalnis“ ir UAB „Gama-T“, taikyti restituciją – įpareigoti sutarties šalis grąžinti viena kitai visa, ką yra gavusios pagal sutartį. Nurodė, kad 2009 m. gegužės 11 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas už 1 Lt iš ieškovo nuosavybės teise įsigijo 7081 trečiojo asmens UAB „PILIAKALNIS“ autocentras (toliau - Autocentras) paprastąją vardinę akciją, kas sudaro 21,1 proc. visų Autocentro akcijų. Pažymėjo, kad 2004 m. gegužės 28 d. tarp Autocentro ir „Swedbank“, AB buvo sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. 04-020038-KL, o 2006 m. birželio 27 d. – Kredito sutartis Nr. 06-045127-IN. Pagal minėtas kreditavimo sutartis Autocentras arba pratęsinėjo paimto kredito grąžinimo terminus, arba didino kredito sumas papildomai imdamas kreditus įmonės numatytiems tikslams. Dėl šios priežasties 2009 metais Autocentro įsiskolinimas kredito davėjui „Swedbank“, AB viršijo 6 000 000 Lt. Pasak ieškovo, Autocentro įsipareigojimai „Swedbank“, AB, kurių pagrindu Autocentras remiantis kredito sutarčių nuostatomis privalėjo iki 2009 m. gegužės 15 d. išleisti naują akcijų emisiją bei tokiu būdu padidinti Autocentro įstatinį kapitalą, lėmė finansiniu atžvilgiu beviltišką Autocentro padėtį bei sąlygojo ieškovo ginčijamo sandorio su atsakovu sudarymą. Autocentrui nevykdant kredito davėjo „Swedbank“, AB reikalavimų, šis ketino atsisakyti pratęsti kredito grąžinimo terminą, nutraukti kredito sutartis su Autocentru bei pradėti skolos išieškojimo procedūrą. Nevykdant banko reikalavimų ir „Swedbank“, AB pasinaudojus sutarčių nutraukimo teise, dėl prastos finansinės padėties Autocentrui grėsė bankrotas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo laidavęs už Autocentro skolas, atsakomybė dėl kredito sutarčių vykdymo būtų padariusi neigiamą įtaką taip pat nuostolingai veikiančiai ieškovo įmonei bei šios įmonės savininkui R. S.. Ieškovo vertinimu, atsakovui pasiūlius sudaryti ginčo sutartį, ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ekonominis spaudimas. Dėl susidėjusių aplinkybių ieškovas buvo priverstas sudaryti sandorį labai nenaudingomis jam sąlygomis. Ieškovas pažymėjo, jog likus dienai iki Autocentro visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriuo metu buvo nuspręsta didinti Autocentro įstatinį kapitalą išleidžiant naują akcijų emisiją, atsakovas netikėtai, keičiant šalių pirminį susitarimą, pareikalavo nuosavybės teise perleisti jam papildomai dar 7081 Autocentro paprastąją vardinę akciją, kas sudaro 21,1 proc. visų Autocentro akcijų. Atsakovas įspėjo, jog priešingu atveju ieškovo ir atsakovo sandoris neįvyks, t. y. atsakovas apskritai atsisakys investuoti 1 000 000 Lt, už juos įsigyjant Autocentro naujos emisijos akcijas, kas būtų lėmę Autocentro bankrotą. Pasak ieškovo, akivaizdu, kad atsakovas spausdamas ieškovą sudaryti ginčijamą sutartį, tokiu būdu nesilaikant pirminio šalių susitarimo dėl 29,9 proc. Autocentro akcijų įgijimo, papildomai siekė įgyti dar 21,1 proc. Autocentro akcijų. Ieškovo vertinimu, atsakovas, pasinaudodamas prasta ieškovo ekonomine finansine padėtimi, žinodamas apie tai, kad nevykdant banko reikalavimų Autocentrui grėstų neišvengiamas bankrotas, nesąžiningai siekė įgyti 51 proc. visų Autocentro akcijų, kas suteiktų jam balsų daugumą bei sprendimų priėmimo teisę Autocentro valdyme. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovo reikalavimas už vieną litą perleisti 21,1 proc. turimų Autocentro akcijų tikslingai buvo pareikštas likus vos dienai prieš numatytą šalių sandorį dėl 29,9 procento akcijų įsigijimo. Ieškovas nurodė, jog priešingu atveju, padidinus Autocentro įstatinį kapitalą išleidžiant naują akcijų emisiją bei atsakovui už šias akcijas sumokėjus 1 000 000 Lt, ieškovas jokiomis aplinkybėmis ginčo sutarties nebūtų sudaręs.

5Atsakovas UAB „Gama-T“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas pažymėjo, jog bendras šalių susitarimas apėmė keletą sandorių: akcijų pirkimo - pardavimo sutarties ir akcijų pasirašymo sutarties sudarymą. Pasak atsakovo, ginčijama akcijų pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia. Ieškovo tikslas buvo išsaugoti Autocentrą, išvengti jo bankroto, o atsakovo tikslas – investuoti į Autocentrą, tokiu būdu atkuriant šios bendrovės mokumą ir padaryti ją pelningai veikiančia. Atsakovas nereikalavo trečiojo asmens R. S. ar ieškovo sudaryti ginčijamą akcijų pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovas neturėjo jokio ekonominio ar kito pagrindo kelti kokius nors reikalavimus R. S., kuris nebuvo nei ekonomiškai, nei kaip nors kitaip priklausomas nuo atsakovo, o veikė savo laisva valia. Ieškovas dar 2009 m. gegužės 8 d. buvo įsipareigojęs perleisti atsakovui 7081 vienetą Autocentro akcijų, ką patvirtina tos dienos ieškovo savininko sprendimas ir prašymas. 2009 m. gegužės 11 d. atsakovas nekeitė jokių susitarimo su ieškovu sąlygų. Pasak atsakovo, jis negalėjo grasinti ieškovui ar Autocentrui bankrotu, nes nurodytu laikotarpiu neturėjo teisės inicijuoti bankroto proceso. Iki ginčijamos sutarties sudarymo šalys buvo sutarusios, jog atsakovas perims bendrovės Autocentras valdymą ir kontrolinį akcijų paketą. Buvo sutarta, kad 29,9 proc. akcijų bus įgyta didinant įstatinį kapitalą, o kita dalis – iš ieškovo turimų akcijų, kurių įgijimas sudarytų valdymo kontrolės perėmimą. Šalys, sudarydamos ginčijamą sutartį, įgyvendino tokį susitarimą, kokį buvo sudariusios.

6Trečiasis asmuo UAB „PILIAKALNIS“ autocentras prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Trečiasis asmuo R. S. prašė ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo sandoris buvo sudarytas dėl ekonominio spaudimo nenaudingomis ieškovui sąlygomis.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

9Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas ekonominiu spaudimu būtų vertęs sudaryti ginčijamą sandorį. Pažymėjo, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas tarp verslininkų, turinčių verslo bei derybų patirtį, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovas buvo silpnesnioji sandorio šalis. Teismas sprendė, jog ginčijama akcijų pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia, o sandorio sudarymą sąlygojo ieškovo tikslas išsaugoti UAB „PILIAKALNIS“ autocentrą ir išvengti bendrovės bankroto. Tuo tarpu atsakovo tikslas buvo investuoti į bendrovę, atkuriant jos mokumą. Pasak pirmosios instancijos teismo, ieškovas neįrodė, kad atsakovas būtų reikalavęs sudaryti ginčijamą sandorį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovas nebuvo ekonomiškai priklausomas nuo atsakovo. Pirmosios instancijos teismas svarbia laikė aplinkybę, jog pats R. S. nusprendė parduoti jo įmonei (ieškovui) nuosavybės teise priklausančią 7081 paprastąją vardinę Autocentro akciją atsakovui už 1 Lt kainą ir įgaliojo įmonės direktorių pasirašyti akcijų pirkimo - pardavimo sutartį. Teismo vertinimu, ieškovui buvo žinoma šalių susitarimo nuostata, jog atsakovas sutiko investuoti į Autocentrą tik su ta sąlyga, jog šis įgys 51 proc. akcijų paketą. Teismo teigimu, sąlyga ieškovui buvo žinoma, nes jis su ja sutiko priimdamas 2009 m. gegužės 8 d. sprendimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas neturėjo jokių ekonominių svertų tam, kad realiai grasintų bankrotu, nes nebuvo nei ieškovo kreditoriumi, nei kitu asmeniu, galinčiu inicijuoti bankrotą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Autocentro finansinė būklė ginčijamo sandorio metu buvo sunki, todėl laikė neįrodytu ieškovo argumentą, esą parduodamų akcijų vertė buvo 708 100 Lt. Teismas taip pat akcentavo aplinkybę, jog ieškovas, būdamas verslininkas ir turėdamas verslo patirtį, pats nusprendė parduoti atsakovui akcijas už 1 Lt.

11Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 3 d. papildomu sprendimu tenkino atsakovo prašymą bei priteisė atsakovo naudai iš ieškovo 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog priimant 2012 m. sausio 2 d. teismo sprendimą nebuvo išspręstas atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13Apeliaciniu skundu dėl pirmosios instancijos teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimo ieškovas R. S. įmonė „Piliakalnis“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtų reikalavęs sudaryti ginčo sandorį bei kad ieškovui visada buvo žinoma apie 1 000 000 Lt investavimo sąlygas. Darydamas šią išvadą teismas atsižvelgė tik į atsakovo direktoriaus ir šio sutuoktinės paaiškinimus. Teismas netinkamai vertino aplinkybę, jog akcijos buvo parduotos už 1 Lt.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas nebuvo ekonomiškai priklausomas nuo atsakovo. Tokia teismo išvada neparemta įrodymais. Atsakovui taip pat buvo žinoma apie Swedbank, AB suteikiamo kredito sąlygas, kadangi jam taip pat buvo siunčiamas banko pasiūlymas. Nuo banko pasiūlymo gavimo momento ieškovas tapo ekonomiškai priklausomas nuo atsakovo bei ekonomiškai silpnesnė sandorio šalis. Susiklosčius tokiai padėčiai, kuomet ieškovui grėsė bankrotas, bei esant minimaliam laiko tarpui, buvo akivaizdu, kad ieškovui neliko kitos alternatyvos.
  3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo sandorio sąlygos buvo naudingos ieškovui, kadangi ginčijamu sandoriu perleistų akcijų vertė yra didesnė nei 1 Lt. Tikrąją akcijų kainą patvirtina aplinkybė, jog likusių akcijų, perleistų dar kitam asmeniui, kaina buvo 108 Lt už vieną akciją. Ieškovas, praradęs turtą ir Autocentro valdymą, liko tik Autocentro prievolių laiduotoju. Šios aplinkybės patvirtina, jog sandoris sudarytas ieškovui nenaudingomis sąlygomis.
  4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nagrinėjamu atveju nebuvus ekonominio spaudimo. Pagal banko sąlygas, ginčijamo sandorio sudarymas nebuvo reikalingas, todėl ieškovas nebūtų jo sudaręs. Nesant ekonominio spaudimo, ginčijamas sandoris nebūtų sudarytas.
  5. Pagal ieškovo išdėstytas aplinkybes teismas turėjo nagrinėti ginčijamo sandorio teisėtumą ir kitais pagrindais, kadangi ginčo teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva.

14Apeliaciniu skundu dėl pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 3 d. papildomo sprendimo ieškovas R. S. įmonė „Piliakalnis“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą ir atmesti atsakovo prašymą dėl 2 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Papildomas sprendimas prieštarauja šalių procesinio lygiateisiškumo, sprendimo privalomumo, teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas neturėjo priimti papildomo sprendimo, kadangi 2012 m. sausio 2 d. sprendimas dėl ginčo esmės neįsiteisėjo.

162. Aplinkybė, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, negali būti laikoma pakankama argumentacija. Išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas.

173. Pirmosios instancijos teismas nevertino išlaidų advokato pagalbai apmokėti kompleksinio pagrįstumo, t. y. nevertino aplinkybės, jog bylą inicijavo ieškovas, kuriam tenka didesnė pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą. Teismas nenurodė, kiek laiko truko posėdžiai, kokios kokybės ir apimties parengtas atsiliepimas į ieškovo ieškinį.

184. Skundžiamas papildomas teismo sprendimas sudaro pagrindą praturtėti ieškovo sąskaita. Panaikinus 2012 m. sausio 2 d. teismo sprendimą, atsakovas galėtų nevykdyti pareigos grąžinti teismo priteistas sumas.

19Atsakovas atsiliepimais į ieškovo apeliacinius skundus prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimą ir 2012 m. vasario 3 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus. Atsakovas nurodė, jog ieškovas nepagrįstai teigia, esą atsakovas reikalavo sudaryti ginčijamą sutartį ir keitė šalių pradinio susitarimo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog dėl ginčijamo sandorio sudarymo šalys susitarė dar 2009 m. gegužės 8 d. Ieškovo teiginiai, susiję su spaudimu ar reikalavimu, yra nepagrįsti, kadangi pats ieškovas buvo suinteresuotas sandorių sudarymu. Pasak atsakovo, ieškovas nepagrįstai akcentuoja aplinkybę, jog ginčijamu sandoriu akcijos buvo perleistos už 1 Lt, kas neatitiko akcijų vertės. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju šalių sudaryti sandoriai turi būti aiškinami kartu, o ne izoliuotai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė ekonominio spaudimo. Ginčijamas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu ieškovo nurodytu pagrindu, kadangi ieškovas neįrodė reikalaujamų sąlygų. Ieškovas nesiekė išlaikyti Autocentro kontrolinio akcijų paketo, kadangi didžiąją dalį akcijų perleido kitam asmeniui. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė papildomą sprendimą. Atsakovas nurodė, jog jo atstovas parengė atsiliepimą į ieškinį, du kartus vyko į teismą susipažinti su bylos medžiaga, atstovavo atsakovą trijuose teismo posėdžiuose, o išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršijo Rekomendacijose įvirtinto maksimalaus dydžio. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos sudėtingumą bei atsiliepimo į ieškinį pobūdį.

20Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

23Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu

24Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp UAB „PILIAKALNIS“ autocentro (tekste -Autocentras) ir „Swedbank“, AB 2004 m. gegužės 28 d. buvo sudaryta kredito linijos sutartis Nr. 04-020038-KL ir 2006 m. birželio 27 d. kredito sutartis Nr. 06-045127-IN (t. 2, b. l. 6-11, 62-66). Autocentro prievolių „Swedbank“, AB pagal šias kredito sutartis tinkamas vykdymas buvo užtikrintas ieškovo R. S. įmonės „Piliakalnis“ ir trečiojo asmens R. S. laidavimu (t. 2, b. l. 12-13, 14-15, 41-44, 96-97). Šių sutarčių galiojimo laikotarpiu papildomais susitarimais buvo keičiamos kredito ir laidavimo sutarčių nuostatos pratęsiant kredito grąžinimo terminus bei didinant kredito sumas (t. 2., b. l. 16-34, 45-47, 54-57, 67-95, 104-109, 115-118). Kredito gavėjas Autocentras tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal kredito sutartis, todėl susidarė didelis įsiskolinimas (t. 2, b. l. 123-132). Į bylą pateikti Autocentro elektroninio susirašinėjimo su „Swedbank“, AB duomenys patvirtina, jog Autocentras inicijavo kredito sutarčių pakeitimą, siekiant gauti papildomą kreditą bei padengti susidariusį įsiskolinimą (t. 3, b. l. 76-117). Iš banko (kredito davėjo) pozicijos, išreikštos tame susirašinėjime matyti, kad paskolos sąlygų pakeitimui buvo būtina išleisti papildomą 1 000 000 Lt vertės Autocentro akcijų emisiją (t. 3, b. l. 104). Kaip matyti iš ieškovo procesinių dokumentų, ieškovas ir trečiasis asmuo R. S., kaip Autocentro akcininkai, neturėjo realios galimybės ginčo sutarties sudarymo dieną įvykdyti banko reikalavimų dėl akcijų emisijos išleidimo. Ieškovo teigimu, atsakovas, sužinojęs apie sudėtingą Autocentro finansinę padėtį, pasiūlė ieškovui 1 000 000 Lt dydžio finansinę pagalbą. Iš byloje esančio rašto (t. 1, b. l. 197) matyti, kad 2009 m. gegužės 8 d. atsakovas informavo Autocentrą, jog „norint įvykdyti susitarimą dėl UAB „Piliakalnis“ autocentro akcijų emisijos išleidimo ir 51 procento akcijų pardavimo atsakovui už 1 000 400 Lt“ reikia pateikti rašte nurodytus dokumentus, taip pat išvardino, kokius dokumentus reikia pateikti. 2009 m. gegužės 8 d. R. S. įmonės „Piliakalnis“ savininkas R. S. priėmė sprendimą parduoti įmonei nuosavybės teise priklausančias 7081 Autocentro paprastąją vardinę 100 Lt nominalios vertės akciją atsakovui už 1 Lt (t. 2, b. l. 152). 2009 m. gegužės 11 d. ieškovas ir atsakovas sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2009/1, kuria 7081 vienetai Autocentro akcijų buvo parduota už 1 litą. (t. 1, b. l. 23). 2009 m. gegužės 12 d. įvyko Autocentro visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame, dalyvaujant naujajam akcininkui – atsakovui, trečiajam asmeniui R. S. ir ieškovui, buvo priimtas sprendimas padidinti Autocentro įstatinį kapitalą atsakovo lėšomis bei suteikti atsakovui teisę įgyti visas naujai leidžiamas akcijas (t. 2, b. l. 153-155). 2009 m. gegužės 14 d. Autocentras ir atsakovas sudarė akcijų pasirašymo sutartis (t. 2, b. l. 157-158). Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina aplinkybę, jog naujai išleistos akcijos, kurios buvo parduotos atsakovui, yra apmokėtos (t. 2, b. l. 159, 161-165).

25Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas – negalioja sandoris, sudarytas dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą. Pagal šio straipsnio 4 dalį „realus grasinimas“, be kita ko, reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimą panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Tai reiškia, kad sandoris gali būti pripažįstamas sudarytu dėl ekonominio spaudimo tais atvejais, kai ne tik nustatomas tokio spaudimo faktas (realūs grasinimai), bet ir kai šalies valią sudaryti tokį sandorį nulemia grasinimas taikyti ekonominio spaudimo priemones.

26Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog sandoriui, kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo, pripažinti negaliojančiu turi būti konkrečioje byloje nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Toks šios normos aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2006, 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011).

27Siekiant pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia dėl realaus grasinimo, būtina byloje nustatyti šias aplinkybes: 1) ar ieškovui buvo grasinama; 2) ar grasinimas buvo realus; 3) ar sutartį jis sudarė grasinimo įtakoje. Minėta, jog realaus grasinimo samprata apibrėžta CK 1.91 straipsnio 4 dalyje. Pagal ją realus grasinimas reiškia ir kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus bei neteisėtus veiksmus prieš sandorio šalį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, kitus artimuosius giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį. Jau pažymėta, kad realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į sandorio šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę ir ekonominę būklę, veiksmų pobūdį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

28Apelianto vertinimu, ginčijamo sandorio sudarymą esą lėmė atsakovo darytas ekonominis spaudimas, nes atsakovas žinojo, jog neįvykdžius „Swedbank“, AB reikalaujamų sąlygų (nepadidinus Autocentro įstatinio kapitalo), bankas atsisakys atnaujinti finansavimą, inicijuos Autocentro bankroto bylos iškėlimą. Apelianto teigimu, ginčijamas sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas ieškovui, kadangi jis prarado Autocentro valdymo kontrolę. Pasak apelianto, bankas nereikalavo sudaryti ginčijamos sutarties, todėl ieškovas, nesant atsakovo ekonominio spaudimo, nebūtų ginčijamos sutarties sudaręs. Be to, ginčijamu sandoriu akcijos buvo perleistos žemesne nei rinkos kaina, o tai, apelianto vertinimu, sąlygoja šio sandorio neteisėtumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

29Teisėjų kolegija pažymi, jog sutartiniams santykiams taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės, išdėstytos CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuotos kasacinio teismo išnagrinėtose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrįstai ginčijamo sandorio neteisėtumą aiškina izoliuotai nuo šalių sudarytų kitų sandorių. Kolegijos vertinimu, tikroji ginčijamo sandorio šalių valia aiškintina tiek šalių sudarytų visų sandorių, tiek jas siejusių ikisutartinių santykių kontekste. Todėl nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti ar ginčijamas sandoris atitiko tikrąją ieškovo valią, t. y. ar sandoris nebuvo sudarytas ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo įtakoje, būtina įvertinti šį sandorį visame jį sudariusių asmenų derybų, trečiojo asmens Autocentro 2009 m. gegužės 12 d. visuotinio akcininkų susirinkime priimtų sprendimų turinio, 2009 m. gegužės 14 d. tarp Autocentro ir atsakovo sudarytos akcijų pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų kontekste. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad trečiojo asmens Autocentro finansinė padėtis iki ginčijamo sandorio sudarymo iš tiesų buvo sudėtinga. Pats apeliantas teigia, jog Autocentro finansinė padėtis faktiškai atitiko nemokumo būseną, apibūdinamą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje. Byloje esantys įrodymai patvirtino, o ir joje dalyvaujantys asmenys neginčijo aplinkybės, jog, siekiant atkurti Autocentro mokumą bei užtikrinti stabilią veiklą, buvo būtina žymi finansinė pagalba. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, jog Autocentras kreipėsi į „Swedbank“, AB prašydamas papildomo finansavimo bei kredito sutarčių vykdymo tvarkos pakeitimo (kredito grąžinimo atidėjimo ir išdėstymo). Gi pagal banko pateiktas sąlygas Autocentras, siekdamas atnaujinti finansavimą bei išspręsti susidariusio įsiskolinimo bankui klausimą, turėjo padidinti įstatinį kapitalą, išleidžiant naują 1 000 000 Lt vertės akcijų emisiją. Apelianto teigimu, atsakovas kreipėsi į ieškovą, kaip Autocentro akcininką, siūlydamas savo finansinę pagalbą. Pasak apelianto, ginčijamo sandorio šalys susitarė dėl naujai išleistos Autocentro akcijų emisijos už 1 000 400 Lt pardavimo atsakovui. Tokiu būdu atsakovui turėjo būti perleisti 10 004 vienetai (29,9 proc.) Autocentro akcijų. Tačiau prieš 2009 m. gegužės 12 d. Autocentro akcininkų susirinkimą, kurio metu turėjo būti priimtas sprendimas dėl Autocentro įstatinio kapitalo didinimo išleidžiant naują akcijų emisiją, atsakovas pareikalavo iš ieškovo sudaryti ginčijamą sandorį, t. y. už 1 Lt perleisti atsakovui papildomai 7 081 vienetus (21,1 proc.) turimų Autocentro akcijų. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių elgesį ikisutartinių santykių etape, sprendžia, jog šalys neabejotinai susitarė dėl Autocentro išsaugojimui būtinos ir atsakovo siūlomos finansinės paramos. Tačiau nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, kokiomis sąlygomis šis susitarimas buvo pasiektas. Dėl šios aplinkybės ginčo šalių pozicijos iš esmės skiriasi. Apelianto teigimu, atsakovas įsipareigojo investuoti 1 000 000 Lt įsigydamas atitinkamą dalį (29,9 proc.) naujai išleidžiamų Autocentro akcijų, o atsakovo teigimu, minėta suma buvo investuojama su sąlyga perimti kontrolinį Autocentro akcijų paketą. Pasak atsakovo, šalys jau derybų etape susitarė dėl 51 procento Autocentro akcijų perleidimo atsakovui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo reiškiama pozicija yra pagrįsta. Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog apeliantas neįrodė argumento, esą atsakovo reikalavimas sudaryti ginčijamą sutartį (dėl 21,1 proc. akcijų jam pardavimo už 1 Lt) buvo pareikštas prieš pat Autocentro akcininkų susirinkimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokią apelianto poziciją paneigia bylos duomenys. Byloje esančio UAB „Gama-T“ 2009 m. gegužės 8 d. rašto turinys patvirtina šalių susitarimo esmę, jog šalys susitarė dėl 51 proc. Autocentro akcijų perleidimo atsakovui už 1 000 400 Lt (t. 1, b. l. 197). Tokio įrodymo buvimo aplinkybė paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog reikalavimas sudaryti ginčijamą sandorį ieškovui buvo netikėtas ir pareikštas prieš pat numatytą Autocentro akcininkų susirinkimą bei ginčo sandorio sudarymą. Be to, ši aplinkybė paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovas neturėjo galimybės atsisakyti ginčijamo sandorio sudarymo. Šį argumentą taip pat paneigia ir apelianto R. S. įmonės „Piliakalnis“ savininko 2009 m. gegužės 8 d. sprendimas, kuriuo aiškiai išreikšta ieškovo valia sudaryti ginčijamą sandorį (t. 2, b. l. 152). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino svarbia aplinkybę, jog ginčijamo sandorio šalys yra verslininkai. Pažymėtina, kad verslininkams, kaip subjektams, nuolat sudarantiems jų veiklai užtikrinti būtinus sandorius, todėl turintiems tokio pobūdžio patirties, įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. Sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti tiek sandorio šalių, tiek kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į visų sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą. Kolegijos įsitikinimu, apeliantas (ieškovas), būdamas verslininkas, turėjo suprasti, jog ginčijamu sandoriu netenka kontrolinio Autocentro akcijų paketo ir galimybės turėti lemiamą įtaką Autocentro valdymui, kokią turėjo iki ginčijamo sandorio sudarymo. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog sudėtinga Autocentro finansinė padėtis lėmė būtinybę atnaujinti finansavimą, kurį teikė „Swedbank“, AB. Kita vertus, minėta aplinkybė negali pateisinti perdėto skubotumo ir, pasak apelianto, akivaizdaus jo teisių pažeidimo. Kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė, jog „Swedbank“, AB sąlyga padidinti įstatinį kapitalą turėjo būti įvykdyta būtent iki 2009 m. gegužės 12 d., kad tą dieną neįvykdžius šios sąlygos Autocentro ir banko derybos dėl finansavimo atnaujinimo būtų nutrūkusios, kas sąlygotų ieškovo beviltišką padėtį ir neišvengiamą pareigą sudaryti ginčijamą sandorį. (CPK 178 straipsnis). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog ieškovas nebuvo ekonomiškai priklausomas nuo atsakovo. Todėl padarius išvadą, jog šalys jau ikisutartinių santykių etape susitarė dėl 51 proc. Autocentro akcijų perleidimo atsakovui, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas, manydamas, jog ginčijamas sandoris nebus jam ekonomiškai naudingas ar bus neteisėtas, turėjo galimybę susilaikyti nuo jo sudarymo bei atnaujinti kitų galimų investuotojų paiešką. Kolegijos įsitikinimu, aplinkybė, jog ieškovui susilaikius nuo ginčijamo sandorio sudarymo, atsakovas atsisakytų investuoti į Autocentrą, neįrodo ekonominio spaudimo fakto. Kaip minėta, ieškovas (apeliantas) turėjo galimybę atnaujinti investuotojų paiešką ir veiksmus dėl naujos Autocentro akcijų emisijos išleidimo atlikti tokiomis sąlygomis, kurios būtų jam priimtinos (tinkamos). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas neturėjo galimybės naudoti prieš ieškovą ekonominio spaudimo priemonių – inicijuoti bankroto bylos Autocentrui iškėlimą, kadangi iki ginčijamo sandorio sudarymo nebuvo Autocentro kreditorius, akcininkas, savininkas ar administracijos vadovas (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalis). Todėl, net ir pasitvirtinus grasinimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą aplinkybei, nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog toks grasinimas būtų realus, t. y. realiai įgyvendintinas. Iš byloje esančio Autocentro ir „Swedbank“, AB susirašinėjimo nenustatyta, jog bankas būtų grasinęs Autocentrui ekonominėmis sankcijomis, konkrečiai – bankroto bylos inicijavimu (CPK 178 straipsnis).

30Pažymėtina ir tai, kad apeliantas neįrodė, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas jam itin nepalankiomis sąlygomis. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovas laikėsi nuoseklios pozicijos, jog pagrindinis ieškovo tikslas buvo atkurti Autocentro mokumą, išvengti neigiamų ekonominių padarinių – bankroto, o kartu ir ieškovo bei trečiojo asmens R. S. atsakomybės pagal laidavimo sutartis atsiradimo. Kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog šis ieškovo tikslas iš esmės buvo įgyvendintas, kadangi atsakovui sumokėjus už jam perleistas ir įsigytas akcijas, buvo atnaujintas Autocentro veiklos finansavimas. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ginčijamų sandorių vertės. Kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas neteikė įrodymų, pagrindžiančių ginčo akcijų vertę, todėl nėra pagrindo akcijų rinkos vertę nustatyti pagal jų nominaliąją vertę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo sunkią Autocentro finansinę padėtį, buvusią ginčijamo sandorio sudarymo metu. Nagrinėjamu atveju negali būti laikomas reikšmingu ginčijamo sandorio vertinimui apelianto argumentas, jog ieškovo likusių ir jo parduotų kitam pirkėjui akcijų kaina buvo 108 Lt už vieną akciją, kadangi šis akcijų perleidimo sandoris buvo sudarytas šiai bylai neaktualiu laikotarpiu – 2011 m. gegužės 10 d., t. y. nuo ginčijamo sandorio sudarymo praėjus dvejiems metams. Kita vertus, kaip minėta ankstesnėje šios nutarties dalyje, būtina vertinti visus per trumpą laiko tarpą sudarytus sandorius, derybas dėl šių sandorių, minėtus juridinių asmenų savininkų ir dalyvių sprendimus, kuriais iš esmės buvo įgyvendinami tie sandoriai. Teisėjų kolegijai padarius išvadą, jog šalys iš anksto susitarė dėl 51 proc. akcijų perleidimo atsakovui, t. y. jog atsakovo investavimo į trečiąjį asmenį Autocentrą sąlyga buvo šio juridinio asmens valdymo kontrolės perėmimas, nėra pagrindo vertinti, jog akcijos ginčijamu sandoriu buvo perleistos faktiškai neatlygintinai.

31Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas šalių laisva valia, realizuojant ikisutartinių santykių etape sudarytą susitarimą. Todėl apelianto nurodytų aplinkybių pagrindu negali būti pripažinta, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ar apeliantui itin nenaudingomis sąlygomis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas neįrodė CK 1.91 straipsnio 1 dalies taikymui būtinų sąlygų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamo sandorio teisėtumą vertino visame šalių sudarytų kitų sandorių ir jas siejusių ikisutartinių santykių kontekste. Byloje esantys duomenis patvirtina šiuo atveju buvus tarp šalių susitarimą už atsakovo investuojamas lėšas (1 000 400 Lt) perleisti jam kontrolinį (51 proc.) Autocentro akcijų paketą. Šalių derybų procese priimti sprendimai, Autocentro akcininkų susirinkimo sprendimai bei sandoriai, sudaryti dėl akcijų perleidimo, patvirtina, jog šalys įvykdė susitarimą, kuris atitiko jų tikrąją valią.

32Dėl teismo 2012 m. vasario 3 d. papildomo sprendimo

33Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2012 m. vasario 3 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo tenkino atsakovo prašymą priteisti atsakovo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra visos sąlygos papildomam sprendimui priimti: byloje yra įrodymai, pagrindžiantys atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį, o klausimas dėl šių išlaidų nebuvo išspręstas teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendime. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu, skunde nurodo, esą teismas neturėjo pagrindo priimti tokio procesinio sprendimo, kadangi dėl ginčo esmės priimtas teismo sprendimas neįsiteisėjo ir gali būti panaikintas. Apelianto vertinimu, sprendimo dėl ginčo esmės galimas panaikinimas suponuoja išvadą, jog tokiu sprendimu bus panaikinta jo pareiga atlyginti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas taip pat nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino išlaidų advokato pagalbai apmokėti kompleksinio pagrįstumo, t. y. nevertino aplinkybės, jog bylą inicijavo ieškovas, kuriam tenka didesnė pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, nenurodė, kiek laiko truko posėdžiai, kokios kokybės ir apimties parengtas atsiliepimas į ieškovo ieškinį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

34CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). CPK 277 straipsnyje 1 dalyje ir šios dalies 3 punkte nurodyta, jog teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota papildomo sprendimo priėmimo tvarka – iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Šių normų sisteminis aiškinimas reiškia, jog įstatymų leidėjas papildomo sprendimo priėmimo tvarką ir terminus sieja išimtinai su sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo momentu, t. y. papildomo sprendimo priėmimo klausimas spręstinas neįsiteisėjus sprendimui dėl ginčo esmės. Kolegija pažymi, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tiesiogiai priklauso nuo ginčo esmės baigties (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys), papildomas sprendimas nėra autonomiškas: juo išsprendžiami tie klausimai, kurie dėl tam tikrų priežasčių nebuvo, nors turėjo būti išspręsti, priimant sprendimą (CPK 277 straipsnis). Todėl naikinant ar keičiant sprendimą dėl ginčo esmės, naikintinas ir jo pagrindu priimtas papildomas sprendimas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantas nepagrįstai papildomo sprendimo (ne) teisėtumą sieja su aplinkybe, esą sprendimas dėl ginčo esmės nebuvo įsiteisėjęs papildomo sprendimo priėmimo metu. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimo dėl ginčo esmės įsiteisėjimas pagal nustatytą teisinį reguliavimą papildomo sprendimo priėmimo priėmimą daro negalimą.

35Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu, esą pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog bylą inicijavo ieškovas, kuriam tenka didesnė pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, kad nenurodė, kiek laiko truko posėdžiai, kokios kokybės ir apimties parengtas atsiliepimas į ieškovo ieškinį. Pažymėtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog apeliantas iš esmės neneigia aplinkybės, jog papildomu sprendimu priteistos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija minėtose Rekomendacijose nurodytų dydžių, tačiau teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino šių išlaidų pagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi papildomo sprendimo turinį, yra įsitikinusi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą. Kaip matyti iš papildomo sprendimo turinio, teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nustatė, jog atsakovo atstovas parengė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose. Kolegija ydingu laiko apelianto argumentą, esą aplinkybė, jog bylą inicijavo apeliantas (ieškovas), leidžia manyti, kad atsakovo interesų gynyba visais atvejais yra paprastesnė arba apskirai nebūtina. Kolegijos įsitikinimu, aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė posėdžių, kuriuose dalyvavo atsakovo atstovas, trukmės bei nepasisakė dėl atsakovo atstovo parengto procesinio dokumento turinio ar apimties, nėra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą, šiais kriterijais nesivadovavo. Nurodytu pagrindu teisėjų kolegija netenkina apeliacinio skundo dėl papildomo teismo sprendimo.

36Kiti apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus pirmosios instancijos teismo sprendimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

37Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, jo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai), todėl skundai atmetami, o teismo sprendimai paliekami nepakeisti.

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Apeliantui R. S. įmonei „Piliakalnis“ žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies – 10 081 Lt mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (t. 4, b. l. 8-9). Atmetus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimo, šis mokestis iš apelianto priteistinas valstybei (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

40Atmetus ieškinį turi būti panaikinamos Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartimi (t. 4, b. l. 10-12) byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimą ir 2012 m. vasario 3 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

43Priteisti valstybei iš R. S. įmonės „Piliakalnis“ (juridinio asmens kodas 159717245) 10 081 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. ( - ) arba Nr. ( - ), įmokos kodas 5660).

44Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui UAB „Gama-T“ (juridinio asmens kodas 232090730) imtis bet kokių veiksmų, susijusių su UAB „PILIAKALNIS“ autocentro (juridinio asmens kodas 235581880) turto realizavimu, taip pat kitokiu disponavimu turtu.

45Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas R. S. įmonė „Piliakalnis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Atsakovas UAB „Gama-T“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 6. Trečiasis asmuo UAB „PILIAKALNIS“ autocentras prašė ieškinį atmesti,... 7. Trečiasis asmuo R. S. prašė ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis sprendė, jog... 11. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 3 d. papildomu sprendimu tenkino... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 13. Apeliaciniu skundu dėl pirmosios instancijos teismo 2012 m. sausio 2 d.... 14. Apeliaciniu skundu dėl pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 3 d.... 15. 1. Papildomas sprendimas prieštarauja šalių procesinio lygiateisiškumo,... 16. 2. Aplinkybė, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija... 17. 3. Pirmosios instancijos teismas nevertino išlaidų advokato pagalbai... 18. 4. Skundžiamas papildomas teismo sprendimas sudaro pagrindą praturtėti... 19. Atsakovas atsiliepimais į ieškovo apeliacinius skundus prašo Kauno apygardos... 20. Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320... 23. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu ... 24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp UAB „PILIAKALNIS“... 25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.91 straipsnio 1 dalyje... 26. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 27. Siekiant pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia dėl realaus... 28. Apelianto vertinimu, ginčijamo sandorio sudarymą esą lėmė atsakovo darytas... 29. Teisėjų kolegija pažymi, jog sutartiniams santykiams taikomos sutarčių... 30. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas neįrodė, jog ginčijamas sandoris buvo... 31. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 32. Dėl teismo 2012 m. vasario 3 d. papildomo sprendimo... 33. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2012 m. vasario 3 d. priėmė... 34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas... 35. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu, esą pirmosios... 36. Kiti apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo... 37. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 39. Apeliantui R. S. įmonei „Piliakalnis“ žyminio mokesčio už apeliacinį... 40. Atmetus ieškinį turi būti panaikinamos Kauno apygardos teismo 2012 m.... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimą ir 2012 m. vasario 3 d.... 43. Priteisti valstybei iš R. S. įmonės „Piliakalnis“ (juridinio asmens... 44. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartimi pritaikytas... 45. Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui....