Byla e2A-1954-390/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkaujantis), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio (pranešėjas), sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Sauliui Dambrauskui, atsakovo ŽŪB „Vyčia“ atstovui P. B., atsakovo „System“ atstovams advokatui Edgarui Jautakiui, A. U., atsakovo LR aplinkos apsaugos departamento Kauno regiono atstovams V. G., G. V., Aplinkos apsaugos agentūros atstovėms J. B., J. P., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros, uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“, žemės ūkio bendrovės „Vyčia“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1703-285/2015 pagal ieškovo Bendruomenės centro „Sėmenėlė“ patikslintą ieškinį atsakovams žemės ūkio bendrovei „Vyčia“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, Aplinkos apsaugos agentūrai, uždarajai akcinei bendrovei „Sistem“, tretiesiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, Kauno Visuomenės sveikatos centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės į sveiką, švarią ir saugią aplinką bei nuosavybės neliečiamumą pažeidžiančių veiksmų nutraukimo, integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Bendruomenės centras „Sėmenėlė“ patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti kiaulių komplekse, esančiame Kauno r. ( - ) (žemės sklypo unikalus Nr. ( - )), vykdomą kiaulių auginimo ūkinę veiklą neteisėta ir įpareigoti atsakovus ŽŪB „Vyčia“ ir UAB „Sistem“ bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą šią veiklą nutraukti; 2) pripažinti, kad kiaulių komplekse, esančiame Kauno r. ( - ) (žemės sklypo unikalus Nr. ( - )), vykdomai kiaulių auginimo ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2007-03-14 išduotą, 2008-08-14, 2009-01-07, 2010-04-12, 2010-12-31 ir 2012-08-20 koreguotą ir Aplinkos apsaugos agentūros 2015-01-29 pakeistą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/6-07 (po pakeitimo Nr. T-K.1-5/2015). Ieškovas 2015-02-02 teismui pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė, kad kiaulių komplekse, esančiame Kauno r. ( - ), atsakovė ŽŪB „Vyčia“ (bylos nagrinėjimo eigoje ŽŪB „Vyčia“ pardavė fermą atsakovei UAB „Sistem“) vykdo kiaulių auginimo ūkinę veiklą. Dėl vykdomos ūkinės veiklos vietiniai gyventojai patiria nuolatinio pobūdžio nepatogumus, diskomfortą, jų gerbūvis bei gyvenimo kokybė dėl to pablogėjo; ūkinė veikla vykdoma neįvertinus jos poveikio aplinkai, nenustačius privalomų sanitarinių apsaugos zonų, neatlikus teritorijų planavimo ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūrų. Ferma pradėta statyti 1970 m., eksploatuoti – 1976 m. 1992-01-03 ( - ) kolūkiui buvo išduotas Gamtos išteklių naudojimo leidimas Nr. 5/57-92. 2001-03-01 ŽŪB „Vyčia“ buvo išduotas Gamtos išteklių naudojimo leidimas Nr. 5/6-01 galiojo iki 2006-12-31. 2007-03-14 išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. 5/6-07 (koreguotas 2008-08-14, 2009-01-07, 2010-04-12, 2010-12-31, 2012-08-20). Pasikeitus ūkinės veikos subjektui iš ŽŪB „Vyčia“ į UAB „Sistem“, Aplinkos apsaugos agentūra 2015-01-29 pakeitė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. T-K.1-5/2015. Metinis Komplekso pajėgumas – 30 000 vnt. penimų kiaulių, TIPK leidime nurodytas vietų skaičius – 21 500 vietų; leidžiama laikyti 1 550 sutartinių gyvulių. 2006-08-01 fermoje auginama 21 500 kiaulių. 2007 m. - 14 000 kiaulių. 2013 m. birželio mėn. - 10 795 vnt. penimų kiaulių. Skysto mėšlo kaupimo antžeminis rezervuaras (lagūna) yra nedengtas. Jame gali būti sukaupta iki 32 000 m3 skystojo mėšlo. Tirštas mėšlas kaupiamas betonuotoje aikštelėje. Joje gali būti sukaupta iki 3 000 m3 tiršto mėšlo. 2013 m. birželio mėn. betonuotoje aikštelėje buvo laikoma 12 t. tiršto mėšlo. Mėšlas skleidžiamas 565,83 ha plote. Tuo tarpu fermoje laikant 1 550 sutartinių gyvulių būtinas plotas srutoms paskleisti yra 911 ha. Kauno rajono apylinkės teismas 2012-06-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-69-540/2012 nusprendė įpareigoti atsakovę ŽŪB „Vyčia“ per 9 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suorganizuoti sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą bei parengti specialųjį planą. Kauno apygardos teismas 2012-10-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1995-436/2012 Kauno rajono apylinkės teismo 2012-06-04 sprendimą paliko nepakeistą. Kompleksui iki šiol nėra nustatyta privaloma sanitarinė apsaugos zona ir nėra parengtas privalomas komplekso teritorijos specialusis planas; ūkinei veiklai niekada nebuvo atliktos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procedūros. ŽŪB „Vyčia“ vykdomai ūkinei veiklai fermoje privalo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas pagal ūkinės veiklos mastą. Atsakovas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, išduodamas ir koreguodamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (toliau – TIPKL), pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl bendrovei išduotas TIPKL yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Apie numatomą išduoti TIPKL paskelbimas rajoniniame laikraštyje „Tėviškės žinios“ nėra pakankamas informacijos sklaidos būdas. Ieškovas siekia, jog bendrovės vykdoma ūkinė veikla būtų nutraukta (nutraukiant ieškovo teises pažeidžiančius veiksmus) ir taip būtų apginta suinteresuotos visuomenės teisė į sveiką ir švarią aplinką.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį patenkino visiškai, panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2007-03-14 išduotą, 2008-08-14, 2009-01-07, 2010-04-12, 2010-12-31 ir 2012-08-20 koreguotą ir Aplinkos apsaugos agentūros 2015-01-29 pakeistą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/6-07 (po pakeitimo Nr. T-K.1-5/2015); pripažino, kad kiaulių komplekse, esančiame Kauno r. ( - ) (žemės sklypo unikalus Nr. ( - )), vykdomai kiaulių auginimo ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas; pripažino kiaulių komplekse, esančiame Kauno r. ( - ) (žemės sklypo unikalus Nr. ( - )), vykdomą kiaulių auginimo ūkinę veiklą neteisėta ir įpareigojo atsakovus ŽŪB „Vyčia“ ir UAB „Sistem“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą bei Aplinkos apsaugos agentūrą šią veiklą nutraukti; nustatė, kad kiaulių komplekse, esančiame Kauno r. ( - ) (žemės sklypo unikalus Nr. ( - )), vykdomą kiaulių auginimo ūkinę veiklą atsakovai ŽŪB „Vyčia“ ir UAB „Sistem“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas bei Aplinkos apsaugos agentūra privalo nutraukti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė iš atsakovų ŽŪB „Vyčia“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros ir UAB „Sistem“ ieškovo Bendruomenės centro „Sėmenėlė“ naudai po 23,46 Eur žyminio mokesčio ir po 877,09 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovų ŽŪB „Vyčia“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros ir UAB „Sistem“ valstybės naudai po 6,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7Teismas nustatė, kad kiaulių kompleksas, kuriame veikė atsakovė ŽŪB „Vyčia“, o nuo 2014-06-10 veikia atsakovė UAB „Sistem“, pradėtas statyti 1970 m., savo veiklą pradėjo 1976 m., Kauno rajone, ( - ), pastatytoje tipinėje 12 000 vietų pajėgumo fermoje, teritorijoje yra penkiolika pastatų-kiaulidžių, kurių bendras plotas yra 21 689,68 kv. m, pajėgumas - 21 500 vietų. Minėta ūkinė veikla vykdoma Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame 4,9818 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame Kauno r. sav., ( - ). Vadovaujantis Kauno apskrities viršininko 2004-07-08 įsakymu Nr. 02-05-5820, 2004-07-12 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N52/2004-0050, pagal kurią valstybinės žemės sklypas, esantis Kauno r. ( - ) (kadastro Nr. ( - )), 10 metų buvo išnuomotas ŽŪB „Vyčia“, Nacionalinė žemės tarnyba pagal 2013-12-13 Prašymą 2013-05-23 išdavė Nr. 7ST-(14.7.5.)-722 Sutikimą dėl nuomos teisės perleidimo UAB „Sistem“. Dokumentais pagrįstas komplekso pajėgumas – 21 500 vietų, atsakovių ŽŪB „Vyčia“ ir UAB „Sistem“ atsiliepimuose į patikslintą ieškinį nurodyta, kad šiuo metu faktinis fermos pajėgumas yra 31 981 vietų kiaulėms, kurių svoris nuo 50 iki 85 kg. Kauno rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos 2014-12-08 pažymoje „dėl duomenų pateikimo“ Nr. S4-90 nurodyta, kad Kauno r., ( - ) (1 500 metrų spindulio atstumu nuo adreso Kauno r., ( - )) gyvenamąją vietą yra deklaravę apie 155 asmenys, apie faktiškai gyvenančių asmenų skaičių, minėtoje teritorijoje, duomenų neturi. Minėtoje teritorijoje yra apie 57 gyvenamieji namai, atstumas iki artimiausių gyvenamųjų namų yra apytiksliai apie 60 m. - 700 m.; ( - ) kaime socialinės paskirties (mokyklų, darželių, gydymo įstaigų) nėra. Teismas iš byloje pateiktų dokumentų nustatė, kad jau nuo 2005 metų buvo keliamas klausimas dėl sklindančių kvapų, dirvožemio taršos, geriamojo vandens kokybės, sveikatos pablogėjimo ir pan. dėl ŽŪB „Vyčia“ vykdomos kiaulių auginimo veiklos; ūkinę veiklą vykdžiusi ŽŪB „Vyčia“ 2007 metais už netinkamai skleidžiamas srutas taikytos administracinės baudos (2 atvejais), bendrovei pateikta pretenzija atlyginti aplinkai padarytą žalą. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo nurodomas aplinkybes, kad dėl kiaulių auginimo komplekso vykdomos ūkinės veiklos vietiniai gyventojai patiria nuolatinio pobūdžio nepatogumus dėl aplinkoje tvyrančios smarvės, neužtikrinamas jų gerbūvis bei gyvenimo kokybė. Tapačias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti vietos gyventojai, liudytojai S. L. Ž., R. A. E., U. S., R. K. ir A. K.. Teismas padarė išvadą, jog netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo. Vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo I priedo 1.1 punktu, planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, yra intensyvus kiaulių auginimas, jeigu yra daugiau kaip 3 000 vietų kiaulėms (sunkesnėms negu 30 kg), arba intensyvus paršavedžių auginimas, jeigu yra daugiau kaip 900 vietų paršavedėms. Nurodytas teisinis reglamentavimas iš esmės atitinka 1985-06-27 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 85/337/EB (iš dalies pakeistos 1997-03-03 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/11/EB) nuostatas. Poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai (Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 str. 1 d.). 2010-12-07 rašte „dėl TIPK paraiškos derinimo“ Nr. SD-3089 Kauno rajono savivaldybės administracija nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad kiaulių komplekso veikla sukelia aplinkiniams gyventojams daug nepatogumų, mano, jog reiktų rengti poveikio aplinkai vertinimą, todėl paraiškos projektas kol kas nebus derinamas. Pagal paraišką taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti 2007-03-14 ŽŪB „Vyčia“ išduotas Taršos integruotos kontrolės ir prevencijos leidimas Nr. 5/6-07, koreguotas 2008-08-14, 2009-01-07, 2010-04-12, 2010-12-31 ir 2012-08-20 bei 2015-01-29 pakeistas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (Nr. T-K.1-5/2015). 2010-12-30 Kauno visuomenės sveikatos centras ŽŪB „Vyčia“ paraišką suderino su sąlyga, kad bendrovės vykdoma veikla nuo 2011-01-01 nepažeis Lietuvos higienos normoje HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ nustatytų reikalavimų. Kauno rajono savivaldybės administracija 2010-12-30 ir 2013-12-31 ŽŪB „Vyčia“ paraiškas suderino su vienodomis pastabomis, nes 23 lentelėje „Numatomos aplinkos oro taršos mažinimo priemonės“ yra įrašyta tik pati priemonė, o teršalų (t. y. amoniako) sumažėjimo, kaip laukiamo efekto, nėra konkrečiai apspręsta. 2012-04-10 rašte „dėl paraiškos TIPK leidimui koreguoti“ Nr. 2-1209-6(8.81) Kauno visuomenės sveikatos centras nurodė, kad ŽŪB „Vyčia“ TIPK paraiškos nederina, kadangi paraiškoje lieka neaiškus vykdomos ūkinės veiklos metu susidarančių cheminių medžiagų (teršalų) bei kvapų poveikis gretimoms teritorijoms, nepateiktas cheminių medžiagų vertinimas gyvenamųjų teritorijų atžvilgiu, pagal HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ ir KN 121:2011 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ reikalavimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 5.9 punkte (redakcija, galiojusi 2007-03-14 leidimo išdavimo metu) numatyta, kad Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – rašytinis sprendimas arba jo dalis (arba keli tokie sprendimai), suteikiantis teisę eksploatuoti visą įrenginį arba jo dalį, nustatant tam tikras sąlygas, atitinkančias šių Taisyklių reikalavimus. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčo kiaulių auginimo veiklai komplekse esant daugiau kaip 3 000 vietų kiaulėms (sunkesnėms negu 30 kg)) privalėjo būti išduodamas TIPK leidimas, o taip pat atliekamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinamas (PAV įstatymo I priedo 1.1 punktas). Planuojamai ūkinei veiklai, kuriai privalomas poveikio aplinkai vertinimas, ūkinės veiklos leidimas gali būti išduotas tik nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą arba iš atsakingos institucijos gavus teigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados, kad neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV įstatymo 3 str. 4 d.). Tiek 2007-03-14 ŽŪB „Vyčia“ išduodant Taršos integruotos ir prevencijos leidimą Nr. 5/6-07, tiek jį koreguojant 2008-08-14, 2009-01-07, 2010-04-12, 2010-12-31 ir 2012-08-20, bei 2015-01-29 pakeičiant TIPK leidimą išdavusi institucija (atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas) ir TIPK leidimą pakeitusi institucija (atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra) nereikalavo atsakovų ŽŪB „Vyčia“ ir UAB „Sistem“ atlikti poveikio aplinkai vertinimą, tačiau į bylą nėra pateikta teisės aktais reikalaujamos išvados, kad poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas (PAV įstatymo 3 str. 4 d.). Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad ŽŪB „Vyčia“ išduotas Gamtos išteklių naudojimo leidimas Nr. 5/6-01 galiojo iki 2006-12-31, o TIPK leidimas ūkinei veiklai buvo išduotas tik 2007-03-14, taigi, laikotarpiu nuo 2006-12-31 iki 2007-03-14 ŽŪB „Vyčia“ negalėjo vykdyti ūkinės veiklos, kadangi nebuvo galiojančių leidimų. Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2008-05-29 rašto „dėl kiaulių fermų komplekso ŽŪB „Vyčia“ vykdomos veiklos“ Nr. (1-18)-D8-4749 teismas nustatė, kad minėto rašto rengimo metu (2008-05-29) kiaulės neauginamos. 2009-01-07 paraiškoje TIPK leidimui koreguoti nurodyta, kad 2008 m. vasario–birželio mėnesiais kiaulės nebuvo auginamos dėl kiaulių auginimo schemos keitimo bei būtinos patalpų sterilizacijos, 2010-04-12 paraiškoje nurodyta, kad komplekse yra įrengta moderni ir kompiuterizuota pašarų ruošimo ir dozavimo sistema. Ieškovo pateikti internetiniai skelbimai patvirtina, kad ir 2011 m., pardavinėjant ŽŪB „Vyčia“, kompleksas buvo tuščias, nurodytas komplekso pajėgumas – 21 500 vietų. Iš Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktų duomenų nustatyta, kad lyginant su 2011 m., suvakcinuotų kiaulių skaičius ženkliai (beveik 3 kartus) išaugo - 2012 m. ir 2013 m. suvakcinuota atitinkamai 30 123 ir 29 150 vnt. kiaulių. Atsakovė ŽŪB „Vyčia“ 2008 metais ir 2011 metais atnaujindama ūkinę veiklą, didindama produkcijos mastą, neatliko planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. Fermoje, kuri suprojektuota auginti 12 500 kiaulių, 2007-03-14 išduotame TIPK leidime nustatytas maksimalus galimų auginti iš viso 21 504 vnt. kiaulių. Teismas sprendė, kad, nesilaikiusi teisės aktuose nustatyto reikalavimo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, ŽŪB „Vyčia“ neįvykdė visų sąlygų TIPK leidimui gauti, todėl TIPK leidimas bendrovei negalėjo būti išduotas. Kreipiantis dėl TIPK leidimo išdavimo ir pakeitimo, turėjo būti pridėtas planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimas (Taisyklių 39.4 p.), kadangi jau 2007-03-14 išduodant pirmąjį TIPK turėjo būti įvertinta veiklos vieta pagal teritorijų planavimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentus (Taisyklių 43.1.1 p.). Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad TIPK leidimas buvo išduotas remiantis nepatikslinta informacija, nes paraiškoje nurodyta, kad iki artimiausių namų yra 500 m atstumas, šiuos pateiktus duomenis paneigia byloje esanti Kauno rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos 2014-12-08 pažyma, kurioje nurodyta, kad 1 500 metrų spindulio atstumu nuo komplekso gyvenamąją vietą yra deklaravę apie 155 asmenys, minėtoje teritorijoje yra apie 57 gyvenamieji namai, atstumas iki artimiausių gyvenamųjų namų yra apytiksliai apie 60 m. – 700 m. Taigi, iki artimiausių namų atstumas yra ne 500 m, kaip nurodyta paraiškoje, o gerokai mažesnis – apie 70 m; iš viso arčiau negu 1 500 metrų atstumu nuo kiaulininkystės komplekso yra 57 gyvenamieji namai. ŽŪB „Vyčia“ privalėjo pateikti tikslią informaciją apie atstumus iki gyvenamųjų namų, kadangi reikalavimas nurodyti ūkinės veiklos vietą, jos padėtį vietovėje įtvirtintas Taisyklėse. Teismas sprendė, kad prieš išduodant 2007-03-14 TIPK leidimą visuomenė nebuvo tinkamai informuota. Dėl TIPK leidimo planuojamo išdavimo 2006-10-04 buvo paskelbta „Tėviškės žinios” laikraštyje, konstatuojant tik paties planuojamo išduoti TIPK leidimo išdavimo faktą, tačiau nebuvo nurodyta nei vykdomos veiklos pajėgumų pasikeitimas, nei taršos aplinkai dydžiai, o 2007-03-15 paskelbus „Tėviškės žinios” laikraštyje apie jau išduotą TIPK leidimą, buvo nurodyta tik kada, kokiam veiklos vykdytojui, kur ir kada visuomenė gali susipažinti su leidimu, jame nustatytomis sąlygomis, tačiau nebuvo nurodyta, kokiai ūkinei veiklai išduotas leidimas, taip pat nepateikta informacija apie tai, kaip į suinteresuotos visuomenės pastabas ir motyvuotus pasiūlymus buvo atsižvelgta priimant sprendimą dėl leidimo išdavimo. Teismas padarė išvadą, kad nebuvo įvykdyti taisyklių 70, 71 ir 75 punktų reikalavimai, TIPK leidimas ūkinei veiklai buvo išduotas neturint objektyvių duomenų, atsakovas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas tokių duomenų byloje nepateikė. Nustatyti TIPK leidimo pažeidimai nėra mažareikšmiai, kelia realią grėsmę aplinkinių gyvenamųjų namų savininkams, jų teisių į sveiką ir švarią aplinką pažeidimams. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dar 2006-10-26 Kauno visuomenės sveikatos centras rašte „dėl paraiškos leidimui gauti“ Nr. 8-1041 atsakovei ŽŪB „Vyčia“ nurodė, kad kompleksas veikia nuo 1975 metų, tačiau sanitarinė apsaugos zona šiam objektui iki šiol nenustatyta ir neatžymėta teritorijų planavimo dokumentuose (...), todėl monitorinio programa turėtų būti papildyta atmosferos oro taršos matavimais gamybinėje ir gyvenamojoje teritorijoje. Kauno visuomenės centras 2009-10-29 rašte „dėl cheminių medžiagų ištyrimo“ Nr. 2-4752-6(4.11) nurodė, kad ŽŪB „Vyčia“ įpareigota imtis priemonių teršalų koncentracijai sumažinti iki leistinų normų bei ruošti ŽŪB „Vyčia“ sanitarinių apsaugos zonų specialųjį planą, nustatant apribojimus gretimoms teritorijoms. Bendruomenės centras „Sėmenėlė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ŽŪB „Vyčia“ įpareigojimo parengti specialųjį planą bei patvirtinti sanitarines apsaugos zonas. Kauno rajono apylinkės teismas 2012-06-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-69-540/2012 nusprendė įpareigoti atsakovę ŽŪB „Vyčia“ per 9 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suorganizuoti sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą ŽŪB „Vyčia“ kiaulininkystės komplekso, esančio ( - ), Kauno r., teritorijoje bei parengti ŽŪB „Vyčia“ kiaulininkystės komplekso, esančio ( - ), Kauno r. teritorijoje, specialųjį planą. Kauno apygardos teismas 2012-10-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1995-436/2012 Kauno rajono apylinkės teismo 2012-06-04 sprendimą paliko nepakeistą. 2013-07-24 rašte Nr. 2-2843-7(4.11) Kauno visuomenės sveikatos centras nurodė, kad neturi jokių duomenų, nei apie ŽŪB „Vyčia“, nei UAB „Sistem“ procedūras dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo. 2013-08-20 rašte „dėl informacijos pateikimo“ Nr. SD-2569 nurodyta, kad Kauno rajono savivaldybės administracija negavo ŽŪB „Vyčia“ prašymo dėl dokumentacijos išdavimo tikslu rengti teritorijų planavimo dokumentus sanitarinių apsaugos zonų suformavimui apie kiaulininkystės kompleksą. Nacionalinė žemės tarnyba, ŽŪB „Vyčia“ 2013-12-04 Prašymu Nr. 37, 2013-12-06 išdavė Sutikimą Nr. 7ST-(14.7.5.)-697 dėl specialiojo plano rengimo nustatant sanitarines apsaugos zonas. 2013-12-19 sprendimu Nr. TS-523 Kauno rajono savivaldybės taryba nusprendė rengti Lietuvos Respublikos nuosavybės teise (ŽŪB „Vyčia“ nuomos teise) valdomame 35,1812 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype Kauno r. sav., ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), vykdomos veiklos sanitarinės apsaugos zonos nustatymo specialųjį planą. Nurodyti duomenys patvirtina, kad ginčo kiaulių komplekso sanitarinės apsaugos zonos nustatymo klausimas buvo keliamas jau nuo 2006 m., tačiau nei Kauno visuomenės sveikatos centrui įpareigojus ŽŪB „Vyčia“ ruošti sanitarinių apsaugos zonų specialųjį planą, nustatant apribojimus gretimoms teritorijoms, nei vykdant Kauno rajono apylinkės teismo 2012-06-04 sprendimą, nei Kauno rajono savivaldybės tarybai priėmus 2013-12-19 sprendimą rengti sanitarinės apsaugos zonos nustatymo specialųjį planą, iki šiol sanitarinės apsaugos zonos nėra nustatytos. Teismas sprendė, kad ieškinyje pareikšti du skirtingi reikalavimai, ieškovas iš esmės siekia, jog komplekso ūkinė veikla būtų nutraukta ir taip būtų apginta ieškovo teisė į sveiką ir švarią aplinką. Dėl šių aplinkybių teismas laikė, kad civilinių teisių gynimas dominuoja prieš administracinės teisės pažeidimo fakto nustatymą – TIPK leidimas išduotas nepagrįstai, todėl reikalavimas dėl ginčijamų TIPK leidimų panaikinimo yra viena iš ieškovo pažeistų teisių gynimo priemonė, todėl netaikytina ieškinio senatis administraciniam aktui ginčyti. Kadangi CK nėra nustatytų sutrumpintų ieškinio senaties terminų teisei į sveiką ir švarią aplinką ginti, todėl teismas taikė dešimties metų bendrąjį ieškinio senaties terminą. Ieškovų skundžiamą jų teisės į sveiką ir švarią aplinką pažeidimą ir jo padarinius (oro tarša, nemalonūs kvapai) teismas laikė tęstinio pobūdžio, todėl sprendė, kad ieškinio senaties terminas pažeistai teisei ginti kiekvieną dieną prasideda iš naujo.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.

9Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1703-285/2015 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Sprendimas priimtas netinkamai aiškinant ir taikant tiek procesines, tiek materialinės teisės normas - Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles.

10Ginčo objektas kiaulininkystės kompleksas pradėtas eksploatuoti nuo 1976 metų. Šio gyvulininkystės komplekso veikla nebuvo nutraukta. Kiaulininkystės komplekso nustatytas projektinis pajėgumas – 21 500 vietų, kuris nebuvo keičiamas tiek 2007-03-14 išduodant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (toliau - TIPK leidimą), tiek jį vėliau koreguojant. Teismo sprendime nurodytas suvakcinuotų kiaulių skaičius neatspindi kiaulių komplekso projektinio pajėgumo, kadangi kiaulių produkcija išauginama per 3-5 mėnesius. Suvakcinuotų kiaulių skaičius neįrodo, kad viršytas 21 500 vienu metu leidžiamų auginti kiaulių kiekis. Realizavus vieną kiaulių partiją, kiaulių kompleksas užpildomas atitinkamu kiekiu kiaulių, jos toliau vakcinuojamos ir šis kiekis negali sutapti su leidžiamu vienu metu laikyti 21 500 kiaulių skaičiumi. Tai neįrodo, kad viršytas leidžiamų vienu metu auginamų kiaulių skaičius.

11Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau - PAV įstatymas) priimtas 1996-08-15, kuriuo vadovaujantis, poveikio aplinkai vertinimo procedūros atliekamos planuojamai, o ne esamai ūkinei veiklai. Gamtos išteklių naudojimo leidimas (toliau - GINL) Nr. 5/57-92 buvo išduotas 1992-01-03 ( - ) kolūkiui. Vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktų reikalavimais, GINL galiojo iki 2006-12-31. Kiaulių komplekso veikla nebuvo nutraukta, tai yra GINL nebuvo panaikintas. Produkcijos užauginimo ir pardavimo ciklai, sanitarinės patalpų priežiūros vykdymas ir pan. nelaikytini vykdomos veiklos nutraukimu. Pasibaigus 2006-12-31 Gamtos išteklių naudojimo leidimui, buvo vertinama ir derinama bendrovės pateikta paraiška Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti (toliau - TIPK leidimas), atliekamas poveikio aplinkos orui ribinių verčių nustatymas. Išmetamų teršalų koncentracija niekad neviršijo nustatytų ribinių verčių, tuo pačiu nebuvo pažeista aplinkos oro kokybė. Visuomenės sveikatos centro atlikti tyrimai patvirtina, kad kvapas už fermos teritorijos neviršija leistinos normos. Ieškovo teiginiai dėl daromos žalos aplinkai bei žmonių sveikatai yra neparemti jokiais įrodymais. Vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių reikalavimais, ŽŪB „Vyčia“ 2007-03-14 buvo išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. 5/6-07, kuriame nurodytas pajėgumas - bendras 21 500 vietų skaičius, kuris nebuvo keičiamas ir pasikeitus ūkinės veiklos subjektui iš ŽŪB „Vyčia“ į UAB „Sistem“, kai Aplinkos apsaugos agentūra 2015-01-29 pakeitė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. T-K.1-5/2015. Atsakovui ŽŪB „Vyčia“ TIPK leidimas buvo išduotas nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Atsakovai niekad nebuvo bausti dėl TIPK leidimo reikalavimų pažeidimų. Pažeidimai, nustatyti ūkio subjekto veiklos kontrolės metu, nesudaro pagrindo nutraukti ūkinę veiklą ir šiuo atveju taikomi bendri administracinės teisės atsakomybės principai. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas neįpareigoja ūkio subjektą atlikti privalomą poveikio aplinkai vertinimą, kuomet ūkio subjekto veikla nebuvo nutrūkusi. Visą laiką komplekse vykdyta ta pati tęstinė veikla ir nėra padaryta jokių pakeitimų, kurie sąlygotų Poveikio aplinkai vertinimo atlikimą. Priešingu atveju ūkio subjektams būtų dirbtinai ribojama ūkinė veikla pažeidžiant ūkinės veiklos tęstinumo ir teisėtų lūkesčių principus. Prieš išduodant TIPK leidimą, buvo užtikrintas visuomenės informavimas ir suinteresuotos visuomenės dalyvavimas TIPK leidimo išdavimo ir atnaujinimo procese pagal tuo metu galiojančias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles (toliau - Taisyklės). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 str. nurodo konkrečiai TIPK leidimo galiojimo panaikinimo sąlygas. Taisyklių 64 p. taip pat nurodo sąlygas, kurioms esant TIPK leidimas panaikinamas. Nagrinėjamu atveju šios sąlygos nėra nustatytos ŽŪB „Vyčia“ ir UAB „Sistem“ vykdomoje veikloje ir teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo teigti, kad TIPK leidimai buvo išduoti nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir įpareigoti atsakovus nedelsiant nutraukti ūkinę veiklą, vykdomą Kauno r., ( - ). Nagrinėjant bylą teisme, ieškovų pagrindinis keliamas klausimas buvo sklindančių kvapų problema. Šį klausimą reikia spręsti ne likviduojant įmones, o ieškant technologinių ar veiklos apimčių mažinimo klausimą, koreguojant TIPK leidimo reikalavimus. Priimtas skundžiamas teismo sprendimas sukelia tokias pasekmes, kad bet kokią ūkinę veiklą galima bus nutraukti neišsprendus aukščiau nurodytų klausimų, o tik atsižvelgus į gyventojų nuomonę, kuri savo kaimynystėje nepageidauja turėti ūkinę veiklą vykdančios įmonės.

12Pirmos instancijos teismas iš atsakovų priteisė visas ieškovo bylinėjimosi išlaidas, kurios ženkliai viršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu nustatytus koeficientus: išlaidų dydžiai nedetalizuoti, nenurodant už kokią paslaugą priteistina suma ir yra per dideli.

13Apeliaciniu skundu atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad Agentūra savo veiksmais ir sprendimais pažeidė ieškovų teises ir teisėtus interesus, ir, pakartotinai išnagrinėjus bylos aplinkybes, tinkamai įvertinti Agentūros veiksmų teisėtumą, jų apimtį ir priimti naują sprendimą, taip pat nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

14Skundžiamu sprendimu neįvertinta ir nepagrįsta Agentūros neteisėtų veiksmų apimtis, nevertintas ieškinio pagrįstumas kiekvieno iš kelių atsakovų atžvilgiu, nesilaikyta CPK 274 straipsnio reikalavimų, nemotyvuota dėl lygiavertės kelių atsakovų atsakomybės nustatymo. Agentūra pagal teisės aktais priskirtus įgaliojimus 2007–2013 m. laikotarpiu (kai buvo išduotas ir koreguotas TIPK leidimas) neatliko ir negalėjo pagrįstai atlikti jokių viešojo administravimo veiksmų, susijusių su TIPK leidimo išdavimu, koregavimu ar kt., kadangi neturėjo viešojo administravimo įgaliojimų 2007–2013 m. laikotarpiu priimti sprendimų, susijusių su TIPK leidimu, ir, atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą atsakomybės už priimtus sprendimus principą, vieninteliu tinkamu atsakovu dėl veiksmų (ar neveikimo), susijusių su TIPK leidimo išdavimo ar koregavimo procedūromis, nurodytu laikotarpiu byloje galėjo būti laikomas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas. Agentūrai nuo 2013-07-19 perėmus iki tol Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų vykdytas TIPK leidimų išdavimo, pakeitimo ar galiojimo panaikinimo funkcijas (pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-528), vienintelis Agentūros priimtas sprendimas, susijęs su TIPK leidimu - Agentūros 2015-01-29 priimtas sprendimas dėl veiklos vykdytojo duomenų TIPK leidime pakeitimo. 2015 m. TIPK leidimo pakeitimas buvo atliktas išimtinai dėl veiklos vykdytojo duomenų pasikeitimo, TIPK leidimo turėtojas neteikė jokių kitų pagal TIPK taisykles numatytų paraiškos TIPK leidimui pakeisti duomenų, kurie būtų įpareigoję Agentūrą pakeisti kitas TIPK leidimo sąlygas. Dėl šios priežasties Agentūra neturėjo jokio teisinio pagrindo gavusi duomenis apie veiklos vykdytojo pasikeitimą prieš priimdama 2015-01-29 sprendimą įpareigoti leidimo turėtoją ar naują, veiklos vykdytoją atlikti PAV. Sprendime jokių kitų motyvų, pagrindžiančių, kad Agentūra turėjo teisinį ir faktinį pagrindą 2015 m. nepriimti sprendimo dėl veiklos vykdytojo duomenų pakeitimo TIPK leidime nenustatyta, nenustatyta kitų procedūrinių ar materialinių pažeidimų, kurie būtų padaryti priimant nurodytą 2015-01-29 sprendimą, nenurodytas teisinis pagrindas, įpareigojęs Agentūrą priimant nurodytą sprendimą reikalauti PAV, o VAĮ įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalavo, kad Agentūra veiktų tik pagal teisės aktais suteiktus įgaliojimus.

15Agentūra nepagrįstai įtraukta atsakove byloje. Nors pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį ieškovas gali nesutikti atsisakyti ieškinio netinkamo atsakovo atžvilgiu, teismas privalo vertinti, ar atsakovas parinktas tinkamai ir paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį pareikštam asmeniui atmesti.

16Teismas netinkami paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, neįvertinta atsakovų - Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ir Agentūros neteisėtų veiksmų priimant sprendimus dėl TIPK leidimo išdavimo (koregavimo, pakeitimo) apimtis, kaltė dėl priimtų sprendimų, nenustatyta, kokių veiksmų pagal teisės aktais priskirtą kompetenciją Agentūra neatliko, nors privalėjo atlikti. Kadangi agentūra veikė pagal teisės aktais priskirtus įgaliojimus ir kompetenciją, neturėjo teisinių pagrindų stabdyti ar nevykdyti privalomų administracinių procedūrų dėl TIPK leidimo pakeitimo, o ankstesniu laikotarpiu (2007–2012 m.) iš viso neturėjo įgaliojimų priimti sprendimus, susijusius su TIPK leidimu, Agentūros atžvilgiu ieškinys turėtų būti atmestas ir iš Agentūros bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Į teisinių paslaugų ataskaitą Nr. 1 buvo įtraukti procesiniai veiksmai - prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo piktnaudžiavimo teise teikimas (2014-10-02), kurių poreikis buvo nulemtas išimtinai vieno iš atsakovų ŽŪB „Vyčia“ veiksmų. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, turi būti atsižvelgta į šalių procesinio elgesio tinkamumą, įvertinamos priežastys, dėl kurių susidaro išlaidos, todėl nurodytų bylinėjimosi išlaidų dalis turėtų būti priteista tik iš atsakovo, su kurio veiksmais tiesiogiai yra susijusios bylinėjimosi išlaidos. Teismas turėjo įvertinti, kad prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir dėl atsakovo piktnaudžiavimo teise byloje nebuvo tenkinti. Nurodytais argumentais turėtų būti įvertinti ir išlaidų, skirtų pareiškimui dėl piktnaudžiavimo ir prašymo įpareigoti pateikti įrodymus parengti (2015-02-09), nurodytų apskaitos kortelėje - Teisinių paslaugų ataskaitoje Nr. 2 pagrįstumas. Analogiškai, kaip ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovų atstovai išsakė abejones dėl vieno iš atsakovų ŽŪB „Vyčia“ procesinių veiksmų sąžiningumo, tačiau teismas sprendimu nenustatė procesinių veiksmų vykdymo pažeidimų. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų būti įvertinta, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, ar jos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Apelianto nuomone, pareiškimas dėl įpareigojimo pateikti įrodymus, adresuotas visų atsakovų atžvilgiu, laikytinas pertekliniu, subjektyviomis prielaidomis pagrįstu bei visiškai nebūtinu procese, dėl kurio parengimo patirtų išlaidų riziką turi prisiimti ieškovas ir ši išlaidų dalis neturėtų būti priteisiama iš atsakovų. Sprendime nurodant, kad atlygintinos visos Teisinių paslaugų ataskaitoje Nr. 2 nurodytos išlaidos (3 508,35 Eur), neįvertinta, kad dalis nurodytų išlaidų (770 Eur) nėra ieškovų realiai patirtos ir pagrįstos įvykdytais mokėjimo nurodymais. Dėl šios priežasties šios išlaidos nepriteistinos. Sprendime išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistos iš atsakovų lygiomis dalimis, tačiau byloje buvo 4 atsakovai, todėl šių išlaidų dydis kiekvienam atsakovui turėjo būti ne 6,41 Eur, kaip nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje, bet 4,81 Eur.

17Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Sistem“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1703-285/2015 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi ginčas yra sudėtingas, formuojama nauja teismų praktika - ar reikalingas poveikio aplinkai vertinimas ūkinę veiklą vykdantiems juridiniams asmenims dar iki planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo įsigaliojimo, kokie duomenys laikytini melagingais, kokiomis priemonės turi būti visuomenė informuojama apie leidimų išdavimą juridiniams asmenims, kokie TIPK leidimo išdavimo pažeidimai yra mažareikšmiai, o kokie ne, ar nepažeidžiamos juridinio asmens teisės vykdyti veiklą. Atsakovė prašo prijungti prie civilinės bylos 2006-09-06 paraišką TIPK leidimui gauti, kuri patvirtina, kad atsakovė dėl TIPK leidimo išdavimo kreipėsi laiku, t. y. procedūra TIPK leidimui gauti buvo vykdoma tinkamai.

18Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais.

19Teismo išvados prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams. Išduodant TIPK leidimą ŽŪB „Vyčia“ kiaulių komplekse veiklos nebuvo nutraukusi, t. y. ji buvo tęstinio pobūdžio ir nebuvo padidintas auginamų kiaulių skaičius. Leistinas auginti kiaulių skaičius yra mažesnis už faktinį kiaulių komplekso pajėgumą. Taigi nėra pagrindinės sąlygos TIPK leidimo panaikinimui - padidėjusio neigiamo poveikio aplinkai. Jokių vidaus teisėje įtvirtintų procedūrinių mechanizmų nebuvo pažeista, veikla atitinka TIPK leidime nustatytas sąlygas. ŽŪB „Vyčia“ veiklą iki 2006-12-31 vykdė pagal galiojantį Gamtos išteklių naudojimo leidimą Nr. 5/6-01. 2002-02-27 Aplinkos ministro Įsakymu Nr. 80 patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės pakeitė teisinį leidimų išdavimo reguliavimą, Gamtos išteklių naudojimo leidimus pakeitė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai (TIPK). Juridiniai asmenys veiklą vykdė vadovaudamiesi GIN leidimais iki jų galiojimo pabaigos, o jiems pasibaigus turėjo kreiptis dėl TIPK leidimo išdavimo. ŽŪB „Vyčia“ 2006-09-08 kreipėsi su paraiška dėl TIPK leidimo išdavimo į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą. Paraiška su institucijomis buvo suderinta iki 2007-01-01 (Kauno rajono savivaldybė suderino 2006-09-04, Visuomenės sveikatos centras 2006-10-26, Kauno apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2006-08-20). Dėl kokių priežasčių užtruko TIPK leidimo išdavimas nėra žinoma, tačiau atsižvelgiant į tai, kad procedūra buvo pradėta laiku, negalima teigti, kad laikotarpiu nuo 2006-12-31 iki 2007-03-14 ŽŪB „Vyčia“ veikla negalėjo būti vykdoma ar ji buvo neteisėta. Neturėjimas leidimo tris mėnesius nėra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus ir taikyti sankcijas bendrovei po devynerių metų. Jeigu institucija manė, kad ŽŪB „Vyčia“ neturėdama Gamtos išteklių naudojimo leidimo vykdo veiklą neteisėtai, turėjo taikyti ATPK 51(2) straipsnyje nurodytą administracinę nuobaudą. ATPK straipsnyje nebuvo numatyta sankcija, jog tuo atveju, kai veikla vykdoma neturint leidimo, ji turi būti nutraukta. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti laikotarpio nuo 2006-12-31 iki 2007-03-14 veiklos teisėtumo ir teigti, kad veikla negalėjo vykti ar turėjo būti nutraukta, kadangi veiklos nutraukimo neturint leidimo nenumatė tuo metu galioję teisės aktai.

20Nepagrįsti teismo argumentai, kad ŽŪB „Vyčia“ veiklą buvo nutraukusi du kartus ir ją atnaujino 2008 m. ir 2010 m., padidindama produkcijos mastą dėl ko turėjo atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Nors teismui buvo pateikti du rašytiniai įrodymai - ŽŪB „Vyčia“ skelbimas viešoje erdvėje apie parduotą turtą ir Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateikti statistiniai duomenys apie kiaulių vakcinaciją, kas patvirtina, kad kiaulės buvo auginamos, teismas Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktų statistinių duomenų nevertino ir padarė išvadą, jog kiaulės 2008 m. ir 2010 m. buvo neauginamos. ŽŪB „Vyčia“ veiklos vykdymas, t. y. kiaulių skaičius esantis komplekse po 2007-03-15 TIPK leidimo išdavimo negali būti vertinamas TIPK leidimo išdavimo neteisėtumo prasme, jeigu bendrovė neviršija TIPK leidime nustatyto maksimalaus kiaulių skaičiaus vienu metu. Kiaulių skaičius gali kisti atsižvelgiant tiek į ekonominę šalies situaciją, tiek į pačios bendrovės finansinę situaciją, gyvūnų ligas ir pan.

21Teismas nepagrįstai nurodė, kad ŽŪB „Vyčia“ nesilaikė teisės aktuose nurodyto reikalavimo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, todėl TIPK leidimas bendrovei negalėjo būti išduotas. Teismas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą aiškino plečiamai - pagal teismo padarytą išvadą - kiekviena ūkinė veikla nepriklausomai ar ji buvo pradėta vykdyti iki įstatymo įsigaliojimo ar tai nauja ūkinė veikla -poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas priimtas 1996-08-15. Nuo pat įstatymo įsigaliojimo pradžios institucijos, kontroliuojančios bendrovės veiklą, nereikalavo, kad būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Paties įstatymo pavadinimas aiškiai reglamentuoja, kad poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas tik planuojamoms veikloms, o jau vykdomai veiklai toks poveikio aplinkai vertinimas yra netaikytinas. Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kuomet privalomas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) - pirma, planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą; antra, atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privalomas atlikti poveikio aplinkai vertinimas; trečia, planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir institucija atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas. Kadangi atsakovai UAB „Sistem“ ir ŽŪB „Vyčia“ neatitinka/neatitiko nei vieno kriterijaus, kuriam esant turi būti atliekamas PAV, tuomet ir PAV bendrovė neprivalėjo atlikti, tokio vertinimo nereikalavo atlikti ir institucijos, atsakingos už bendrovės veiklos kontrolę. ŽŪB „Vyčia“ veiklą vykdant tiek pagal Gamtos išteklių naudojimo leidimą, tiek pagal išduotą TIPK leidimą, veiklos mastas ir pobūdis kiaulių komplekse nepasikeitė. Vien todėl, kad pasikeitė leidimų išdavimo tvarka, t. y. teisinis reguliavimas, negali būti reikalaujama iš atsakovo, kad jis vykdytų sąlygas, kurios nenumatytos įstatyme. Vykdant veiklą ŽŪB „Vyčia“ pagal Gamtos išteklių naudojimo leidimą jau galiojo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, tačiau tiek ieškovas, tiek teismas nenurodo, kad tuo laikotarpiu veikla bendrovės buvo neteisėta ir reikėjo atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Bendrovė nurodė, kad ,, iki artimiausių namų į rytus nuo kiaulių penėjimo tvartų 500 metrų“. Bendrovė nepateikė jokių klaidingų duomenų, bet nurodė atstumą nustatytą vizualiniu būdu nuo kiaulių penėjimo tvarto iki namo, kaip ir ieškovas, kuris pateikė apytikslius atstumų duomenis nuo 60 iki 700 metrų. Tiek atsakovo, tiek ieškovo duomenys nėra tikslūs matematine prasme, atsakovo pateiktas 500 metrų atstumas patenka į ieškovo nurodytą 60-700 metrų atstumo ribą, tačiau teismas, neištyręs įrodymų, vadovavosi ieškovo pateiktais apytiksliais duomenimis kaip teisingais, o atsakovo duomenis įvardino kaip melagingus.

22Teismas nepagrįstai nurodė, kad buvo neužtikrintas visuomenės informavimas, t. y. prieš išduodant TIPK leidimą visuomenė nebuvo tinkamai informuota ir negalėjo dalyvauti leidimo išdavimo procese, kadangi dėl TIPK leidimo 2006-10-04 buvo paskelbta „Tėviškės žiniose“ laikraštyje konstatuojant tik paties planuojamojo leidimo išdavimo faktą. Skelbimo buvo nurodyti visi reikalavimai. Tiek 2006-10-04 skelbimas laikraštyje „Tėviškės žinios“ apie ruošiamasi išduoti TIPK leidimą, tiek 2007-03-14 skelbimas laikraštyje „Tėviškės žinios“ apie tai, kad TIPK leidimas išduotas buvo išsamus savo turiniu, taip pat juose buvo prašoma suinteresuotų asmenų teikti pastabas bei siūlymus, tačiau suinteresuoti asmenys jų nepateikė, todėl laikytina, kad visuomenė buvo informuota tinkamai. Byloje yra pateiktas 2007-03-15 Kauno rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos tarybos posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, kad dalyvaujant ( - ) kaimo gyventojams, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui, ŽŪB „Vyčia“ atstovams, buvo paskelbta apie išduotą TIPK leidimą, kas dar kartą patvirtina, apie tinkamą informavimą. Apie tai, kad ( - ) kaimo gyventojams ši aplinkybė buvo žinoma, patvirtino teismo posėdžio metu S. Ž. ir R. E.. 2007-03-15 ( - ) seniūnijos tarybos posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad R. E. dalyvavo susirinkime. Visi seniūnijos nariai ir dalyvaujantys ( - ) bendruomenės atstovai balsavo prieš leidimo išdavimą ŽŪB „Vyčia“, tačiau jokių pastabų ar pasiūlymų nepateikė. Liudytoja S. Ž. nurodė, kad po TIPK leidimo išdavimo atsakovui buvo suburta bendruomenė „Sėmenėlė“, kurios tikslas buvo ginti gyventojų pažeistas teises dėl kiaulių komplekso veiklos. Nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio bendruomenės atstovams buvo žinomi ŽŪB „Vyčia“ veiksmai, bendruomenės nariai aktyviai dalyvavo TIPK leidimo išdavimo procedūroje, informacija gyventojams buvo pateikiama, procedūros nebuvo slepiamos, tačiau septynerius metus bendruomenė nesikreipė dėl TIPK leidimo panaikinimo dėl ko laikytina, kad ieškovas praleido vieno mėnesio terminą ginčyti administraciniam teisės aktui. Todėl nėra pagrindo naikinti 2007-03-15 išduoto TIPK leidimo Nr. 5/6-07 koreguoto 2008-08-14, 2009-01-07, 2010-04-12, 2010-12-31, 2012-08-20 bei pasikeitus pastatų savininkui 2015-01-29 išduoto TIPK leidimo Nr. T-K.1-5/2015 UAB „Sistem“, kadangi duomenų jog TIPK leidimas buvo išduotas nepagrįstai nėra. Bendrovei įstatymai nenumato pareigos vykdyti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, duomenys paraiškoje TIPK leidimui gauti nurodyti teisingi, visuomenė buvo informuota tinkamai - ne tik paskelbus spaudoje, bet ir susitinkant su gyventojais. Ieškovui nepareiškus pastabų bei pasiūlymų ir praleidus terminą ginčyti TIPK leidimą, taikytina ieškinio senatis.

23Sanitarinių apsaugos zonų nenustatymas teritorijų planavimo dokumente, nėra kliūtis TIPK gavimui (2007-03-15 išduotas TIPK leidimas) ir nėra pagrindas jį naikinti. Teismas pripažino, kad gyventojų pastatai patenka į nustatytą 1 500 m. sanitarinę apsaugos zoną, tačiau nevertino ar gyvenamųjų namų patekimas į sanitarinę apsaugos zoną yra teisėtas, taip pat dėl kokių priežasčių asmenys apsigyveno sanitarinėje apsaugos zonoje. Ne kiaulių kompleksas veiklą pradėjo greta gyvenamųjų namų, bet gyvenamuosius namus asmenys pradėjo statyti greta kiaulių komplekso, dėl ko laikytina, kad institucijų nekontroliuojamas leidimų išdavimas šių namų statyboms greta kiaulių komplekso, pažeidžia juridinio asmens teisę vykdyti veiklą. S. Ž. trobesius greta komplekso įsigijo 2006 m. iš buvusios komplekso darbuotojos, R. E. pasistatė gyvenamą namą greta laistomų srutų laukų. Pagal Visuomenės sveikatos pateiktus duomenis R. E. net keturis kartus kreipėsi į Kauno Visuomenės sveikatos centrą dėl pritarimo jo vykdomai gyvenamojo namo statybai, nors būdavo informuojamas, kad leidimas neišduotinas, nes greta yra srutomis laistomi laukai. Ta aplinkybė, kad R. E. atkakliai siekė greta kiaulių komplekso pasistatyti namą, tik patvirtina, kad jį tenkino greta esančio kiaulių komplekso kaimynystė ir kvapas. Kiti liudytojai patvirtino, kad nors ir jautė kvapą, žinojo, kad yra greta kiaulių kompleksas, tačiau statėsi gyvenamuosius namus ir juos įsigijo. Taigi ( - ) kaimo ir greta esančių kaimų gyventojai patvirtino, kad gera valia, niekieno neverčiami, tik dėl jiems vieniems suprantamų priežasčių, priėmė sprendimą gyventi greta veikiančio kiaulių komplekso. Teismas visiškai nepasisakė dėl gyventojų kūrimosi, t. y. sklypų formavimo ir apsigyvenimo greta komplekso, t. y. ar gyventojai teisėtai stato gyvenamuosius namus greta komplekso - nesilaikant įstatyme nustatyto 1 500 metrų sanitarinės apsaugos zonos, ir ar gyventojai, reikalaudami apginti savo galimai pažeistas teises, patys vadovaujasi teisės aktais.

24Teismas nusprendė, kad kiaulių kompleksas yra dvylikos tūkstančių vietų, nors archyviniai duomenys bei Nekilnojamojo turto registro duomenys pateikti byloje patvirtina visiškai priešingas aplinkybes. Esant abejonėms dėl galimo auginti kiaulių kiekio, teismas, šioje byloje turėjo galimybę dar kartą patikrinti, kad atsakovo auginamų kiaulių kiekis neviršija leistino kiekio, kuris galėtų būti auginamas vienu metu kiaulių komplekse, tačiau to nepadarė.

25Apeliaciniu skundu atsakovė Žemės ūkio bendrovė „Vyčia“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1703-285/2015 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. ŽŪB „Vyčia“ šioje byloje yra netinkamas atsakovas. Ieškovo reikalavimas atsakovo ŽŪB „Vyčia“ vykdomą kiaulių auginimo ūkinę veiklą pripažinti neteisėta ir įpareigoti atsakovą ŽUB „Vyčia“ šią veiklą nutraukti negali būti vykdomas ŽŪB „Vyčia“ atžvilgiu, kadangi bendrovė kiaulių komplekse, esančiame ( - ), Kauno r. veiklos nebevykdo. Atsakovas ŽŪB „Vyčia“ teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui, t. y., kad ŽŪB „Vyčia“ yra netinkamas atsakovas, tačiau ieškovas atsisakė tikslinti ŽŪB „Vyčia“ procesinę padėtį.

26Atsiliepimuose į atsakovų ŽŪB „Vyčia“, UAB „Sistem“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra nurodo, kad nesutinka su atsakovų apeliaciniais skundais, taip pat nesutinka su ŽŪB „Vyčia“ skunde nurodytais motyvais, kad bendrovė yra netinkamas atsakovas. ŽŪB „Vyčia“ vykdė kiaulių auginimo ūkinę veiklą ir iki 2006-12-31 turėjo Gamtos išteklių naudojimo leidimą Nr.5/57-92, išduotą 1992-01-03 ( - ) kolūkiui. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi ūkinės veiklos leidimas (TIPK leidimas) galėjo būti išduotas esant galiojančiam atsakingos institucijos teigiamam sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (pagal iki 2008-10-18 galiojusią Aplinkos apsaugos įstatymo redakciją (TIPK leidinio išdavimo metu). Pasibaigus 2006-12-31 Gamtos išteklių naudojimo leidimo Nr.5/57-92, išduoto 1992-01-03 ( - ) kolūkiui, galiojimui, bendrovei ŽŪB „Vyčia“ Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. 5/6-07 (toliau - TIPK leidimas) buvo išduotas 2007-03-14. Agentūra nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ŽŪB „Vyčia“ vykdė tą pačią tęstine ūkine veiklą, kad TIPK leidimas buvo išduotas nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų. Nepaisant tos aplinkybės, kad ŽŪB „Vyčia“ 2006-09-08 buvo pateikusi Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui paraišką TIPK gauti, ŽŪB „Vyčia“ 3,5 mėnesio vykdomai ūkinei veiklai neturėjo TIPK leidimo, dėl ko neturėjo teisės vykdyti ūkinę veiklą. Dėl nurodytų, aplinkybių ŽŪB „Vyčia“ turėjo pareigą atlikti planuojamos ūkinės veiklos vertinimo procedūras iki TIPK leidimo išdavimo. Kauno apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad kiaulių komplekse, esančiame Kauno r., ( - ) vykdomai kiaulių auginimo ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas (toliau - PAV) yra privalomas, kad ūkinė veikla neteisėta. Sprendimu pripažintas TIPK leidimo neteisėtumas remiantis TIPK leidimo išdavimo metu, 2007 m. padarytais pažeidimais (PAV procedūrų neatlikimas prieš išduodant TIPK leidimą, nurodytas netikslus atstumas iki gyvenamųjų namų, netinkamas visuomenės informavimas) ir pažeidimais, kurie, teismo vertinimu, tęsėsi, kai atsakingos institucijos priimdamos sprendimus dėl TIPK leidimo koregavimo, pakeitimo nepareikalaudavo privalomų PAV procedūrų. Agentūra nesutinka, kad ŽŪB „Vyčia“ neturi pareigos atsakyti pagal jai pareikštą ieškinį, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai įpareigojo ŽŪB „Vyčia“ nutraukti vykdomą veiklą.

27Atsiliepime į atsakovų UAB „Sistem“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinius skundus atsakovė ŽŪB „Vyčia“ nurodo, kad sutinka su atsakovų apeliaciniais skundais, prašo apeliacinius skundus patenkinti.

28Atsiliepimuose į atsakovų ŽŪB „Vyčia“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinius skundus atsakovė UAB „Sistem“ nurodo, kad sutinka su atsakovų apeliaciniais skundais, prašo apeliacinius skundus patenkinti. TIPK leidimo panaikinimo pagrindai yra numatyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnyje ir TIPK leidimo taisyklių 64 punkte. TIPK leidimas negali būti panaikintas, kadangi neatitinka nei vienos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. Dl-330 Dėl aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 64 punkte nurodytos TIPK leidimo panaikinimo sąlygos. Visiškai pagrįsti apelianto nurodyti argumentai, kad teismas neteisingai interpretavo statistinius duomenis dėl vakcinacijos ir vykdytos veiklos, nes nesigilino į kiaulių komplekso veiklos pobūdį, kiaulininkystės veiklos ypatumus. Vakcinuotų kiaulių kiekis per metus negali būti tapatinamas su leistinu auginti kiaulių kiekiu vienu metu komplekse, kadangi kiaulių auginimo procesas vyksta ciklais. Kiaulė yra užauginama per 3-5 mėnesius, todėl suvakcinuotų kiaulių skaičius niekuomet nesutaps su esančių vietų skaičiumi. Taip pat neįvertinta ir kiaulių komplekso sanitarinė patalpų priežiūra, kuri yra privaloma, prieš atvežant naują kiaulių bandą penėjimui, atliekant komplekso patalpų bendrą sanitarinį patalpų valymą ir pan., dėl ko buvo padaryta teismo išvada, kad kiaulių kompleksas veiklos tam tikrais laikotarpiais nevykdė. Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas negali būti taikomas ūkio subjektams, kurie veiklą vykdė iki įstatymo įsigaliojimo, nes tuo būtų pažeidžiamas ūkinės veiklos tęstinumas ir teisėtų lūkesčių principas, tai sudarytų sąlygas dirbtinai riboti ūkinę veiklą. Pažeidimai, nustatyti ūkio subjekto veiklos kontrolės metu (mėšlo sandėliavimas ir įterpimas į dirvą) nesudaro pagrindo nutraukti ūkinę veiklą - tam turi būti taikoma ūkio subjektui administracinė atsakomybė.

29Atsiliepimuose į atsakovų ŽŪB „Vyčia“, UAB „Sistem“ ir Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinius skundus atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas nurodo, kad nesutinka su atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros apeliaciniu skundu, tačiau sutinka su atsakovų UAB „Sistem“ ir ŽŪB „Vyčia“ apeliaciniais skundais. Aplinkos apsaugos agentūra nuo 2013-07-19 perėmė iki tol Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų vykdytas TIPK leidimų išdavimo, pakeitimo ar galiojimo panaikinimo funkcijas. UAB „Sistem“ įsigijus ŽŪB „Vyčia“ fermas, jau Aplinkos apsaugos agentūra 2015-01-29 priėmė sprendimą dėl veiklos vykdytojo duomenų TIPK leidime pakeitimo. Agentūra teisminio proceso metu faktiškai vykdė TIPK leidimų išdavimo, koregavimo, panaikinimo funkcijas. Būtent Agentūra, perėmusi anksčiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų vykdytas funkcijas TIPK leidimų išdavimo (pakeitimo ir kt.) ir poveikio aplinkai vertinimo srityse privalės pagal savo kompetenciją įgyvendinti teismo sprendimą. Nesutinka su argumentu, kad ŽŪB „Vyčia“ turėjo atlikti PAV procedūras prieš gaunant TIPK. Tiek Agentūra, tiek teismas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą aiškina plečiamai: pagal teismo padarytą išvadą kiekvienai ūkinei veiklai, nepriklausomai ar ji buvo pradėta vykdyti iki įstatymo įsigaliojimo ar tai nauja ūkinė veikla, poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Paties įstatymo pavadinimas aiškiai reglamentuota, kad poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas tik planuojamoms veikloms, o jau vykdomai veiklai toks poveikio aplinkai vertinimas yra netaikytinas. Priešingu atveju, jeigu įsigaliojus įstatymui būtų reikalavimas atlikti poveikio aplinkai vertinimą visoms jau veikiančioms įmonėms, jos turėtų nutraukti veiklą, nes jų veikla taptų neteisėta/negalima kol neatliktas poveikio aplinkai vertinimas. Taip aiškinant Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, būtų pažeidžiamos ne tik ŽŪB „Vyčia“, bet ir kitų iki 1996 metų jau vykdančių ūkinę veiklą juridinių asmenų teisės. Tik todėl, kad pasikeitė teisinis reguliavimas ir leidimų išdavimo tvarka (Gamtos išteklių naudojimo leidimą pakeitė TIPK leidimas), negali būti reikalaujama iš vykdžiusio veiklą juridinio asmens, kad jis iš naujo atliktų PAV procedūras, nors tokio reikalavimo bendrovei vykdančiai veiklą ir nedidinančiai jos apimčių įstatyme nėra. Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės (toliau — Taisyklės) pakeitė teisinį leidimų išdavimo reguliavimą, Gamtos išteklių naudojimo leidimus pakeitė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai (TIPK). Juridiniai asmenys veiklą vykdė vadovaudamiesi GIN leidimais iki jų galiojimo pabaigos, o jiems pasibaigus turėjo kreiptis dėl TIPK leidimo išdavimo. Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavinio, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2.4. p. nurodyta, kad po 2007 m. spalio 31 d. Taisyklių 1 priede nurodyti įrenginiai negali būti eksploatuojami be pagal šias Taisykles išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo. ŽŪB „Vyčia“ pradėjusi TIPK leidimo išėmimo procedūrą galėjo vykdyti veiklą iki 2007 m. spalio 31 d. ŽŪB „Vyčia“ 2006-09-08 kreipėsi su paraiška dėl TIPK leidimo išdavimo į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą. Paraiška su kitomis procedūroje dalyvaujančiomis institucijomis buvo suderinta iki 2007-01-01 (Kauno rajono savivaldybė suderino 2006-09-04, Visuomenės sveikatos centras 2006-10-26, Kauno apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2006-08-20). Nors ir užtruko TIPK leidimo išdavimas, tačiau TIPK leidimas buvo išduotas 2007-03-14. Atsižvelgiant į tai, kad procedūra buvo pradėta laiku, o TIPK leidimas buvo išduotas iki Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2.4. p. nurodyto laikotarpio pabaigos, negalima teigti, kad laikotarpiu nuo 2006-12-31 iki 2007-03-14 ŽŪB „Vyčia“ veikla negalėjo būti vykdoma ar ji buvo neteisėta. Teismas, nustatydamas ŽŪB „Vyčia“ veiklos nutraukimo faktą, vadovavosi tik ieškovo pateiktais dviem dokumentais: Lietuvos Respublikas aplinkos ministerijos 2008-05-29 raštu Nr. (l-18)-D8-4749, kuriame nurodyta, kad rašto rengimo metu kiaulės neauginamos ir 2010 m. elektroninėje erdvėje pateiktais ŽŪB „Vyčia“ skelbimais apie parduodamus pastatus ir veiklą, tačiau teismas visai nesivadovavo oficialiais specialių registrų duomenimis, net jų nevertino šios bylos aspektu. Teismas privalėjo atsižvelgti ir į Juridinių asmenų registro duomenis. ŽŪB „Vyčia“ apie ūkinės veiklos sustabdymą ar nutraukimą nebuvo pranešusi VMI, Juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateikusi finansines ataskaitas ne tik už 2008 m. ir 2010 m., tačiau ir visų kitų ūkinės veiklos metų finansines ataskaitas, nėra duomenų, kad bendrovei teisme buvo iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Pagal Taisykles TIPK leidimas galėjo būti parduodamas kartu su parduodamos įmonės turtu ir/ar veikla, o veiklos įgijėjas turėjo teisę TIPK leidimą koreguoti, o ne išsiimti jį iš naujo, atliekant visas PAV procedūras. Dar teisminio proceso metu ŽŪB „Vyčia“ pardavė savo turtą (pastatus - įrenginį, kuriam išduotas TIPK) UAB „Sistem“, o Aplinkos apsaugos agentūra 2015-01-29 priėmė sprendimą dėl veiklos vykdytojo duomenų TIPK leidime pakeitimo. Byloje paaiškėjusios 2008 m. ir 2010 m. aplinkybės nėra ŽŪB „Vyčia“ veiklos nutraukimas ir negali būti traktuojamos kaip būtinos sąlygos atlikti PAV ir naujo TIPK leidimo išdavimo procedūras.

30Atsiliepime į atsakovų ŽŪB „Vyčia“, UAB „Sistem“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinius skundus ieškovė Bendruomenės centras „Sėmenėlė“ prašo apeliacinius skundus atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad dėl to paties šioje byloje aktualaus kiaulių komplekso veiklos ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo parengti specialųjį planą bei patvirtinti sanitarines apsaugos zonas (toliau – SAZ). Kauno rajono apylinkės teismas 2012-06-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-69-540/2012 nusprendė įpareigoti atsakovę ŽŪB „Vyčia“ per 9 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suorganizuoti SAZ ribų nustatymą ŽŪB „Vyčia“ komplekso teritorijoje bei parengti ŽŪB „Vyčia“ komplekso specialųjį planą. Kauno apygardos teismas 2012-10-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1995-436/2012 Kauno rajono apylinkės teismo 2012-06-04 sprendimą paliko nepakeistą. Kauno rajono apylinkė teismo 2012-06-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-69-540/2012 konstatuota, kad ūkinės veiklos objektui (fermai) turi būti nustatyta SAZ ir parengtas aktualios teritorijos specialusis planas. Todėl ūkio subjekto galimas pasikeitimas bylos nagrinėjimo eigoje nekeičia šio sprendimo neįvykdymo teisinės reikšmės. Pagal Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ (toliau – Žemės naudojimo sąlygų) 73 punktą SAZ dydžiai nustatomi pastatams, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų. Pagal Žemės naudojimo sąlygų 73 punktą pastatų nuo 500 iki 2 300 sutartinių gyvulių (kuriuose laikomos kiaulės), SAZ dydis yra 1 500 m. SAZ dydį lemia ne ūkio subjekto nurodomas planuojamų auginti ar konkrečiu momentu auginamų gyvulių kiekis, bet eksploatuojamuose įrenginiuose (pastatuose) esančių vietų skaičius. Būtinybę nustatyti SAZ ir SAZ dydį (taip pat kaip ir PAV atveju) lemia planuojamos ūkinės veiklos objekto požymis – taršos objekto maksimalūs pajėgumai. Objektyvių duomenų apie maksimalius komplekso pajėgumus (vietų skaičių) byloje nėra, tačiau jie akivaizdžiai viršija 500 sutartinių gyvulių normatyvą. Kompleksui iki šiol nėra nustatyta privaloma SAZ, taip pat nėra parengtas aktualios teritorijos specialusis planas. SAZ nustatymu siekiama „apsaugoti gyvenamąją aplinką ir žmonių sveikatą nuo taršos“ (Sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių (toliau - SAZ taisyklių) 5.1. p.); „suformuoti sveiką gyvenamąją, visuomeninės paskirties pastatų ir poilsio aplinką“ (SAZ taisyklių 5.2. p.); „suderinti valstybės, savivaldybės, įmonių, kitų fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus nustatant SAZ tvarkymo režimus“ (SAZ taisyklių 5.3. p.). Draudimas SAZ teritorijoje statyti gyvenamuosius namus (Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – Žemės naudojimo sąlygų) 74 punktas) yra ne šiaip daiktinės teisės apribojimas, bet ribojimas, suponuojantis draudimą žmonėms gyventi tokioje teritorijoje, kurioje gyvenamoji aplinka potencialiai rizikinga žmonių sveikatai. Tokiu būdu SAZ nenustatymas net po to, kai toks reikalavimas buvo nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, yra išskirtinai neteisėtas ir pažeidžia suinteresuotos visuomenės teises. Apeliantė UAB „Sistem“ nepagrįstai nurodo, jog aplink fermą gyvenantys žmonės yra patys kalti, o jų gyvenimas greta fermos pažeidžia juridinio asmens teisę vykdyti ūkinę veiklą. 1 500 m teritorijoje aplink ginčo fermą gyvenvietė buvo ir žmonės gyveno visą laiką, t. y. dar iki fermai pradedant vykdyti ūkinę veiklą. Ūkinės veiklos subjektas nesiėmė privalomų veiksmų ir SAZ nebuvo laiku nustatyta, o tai lėmė, kad į šią teritoriją (esamą gyvenvietę) kėlėsi gyventi nauji žmonės. Todėl dėl nurodytų pareigų nevykdymo būtent ūkinės veiklos subjektui kyla neigiamos teisinės pasekmės. Komplekse apskritai negali būti vykdoma ūkinė veikla, kadangi į kompleksui būtiną nustatyti 1 500 m SAZ patenka apie 57 gyvenamieji namai, gyvena (yra deklaravę gyvenamąją vietą) 155 asmenys. Šias aplinkybes patvirtina Kauno rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos 2014-12-08 Pažyma dėl duomenų. Taip pat 1 500 m teritorijoje aplink kiaulių kompleksą yra apie 420 suformuotų įvairios paskirties žemės sklypų. Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo narių darbo grupės gyvulininkystės ir paukštininkystės problemoms spręsti (Sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010-09-28 sprendimu Nr. SV-S-865) išvadomis sanitarinės apsaugos zonose neturi būti gyvenamųjų namų, kaimų (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013-10-01 raštas). Be to, 1 500 m. zoną patenkantys vietiniai gyventojai ir žemės sklypų savininkai nėra davę sutikimų, kad jų žemės sklypai patektų į ūkinės veiklos SAZ ir nesutinka su tokio masto ūkine veikla.

31Skundžiamame sprendime teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog fermoje vykdomai ūkinei veiklai privalo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) pagal ūkinės veiklos mastą, tačiau PAV nėra atliktas. Remiantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau - PAV įstatymo) I priedo 1.1. punktu PAV, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, yra intensyvus kiaulių auginimas, jeigu yra daugiau kaip 3 000 vietų kiaulėms (sunkesnėms negu 30 kg), arba intensyvus paršavedžių auginimas, jeigu yra daugiau kaip 900 vietų paršavedėms. Pagal 1985-06-27 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 85/337/EB (iš dalies pakeista 1997-03-03 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/11/EB) (toliau – PAV Direktyvos) I priedo 17 dalį PAV, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, yra atitinkamo dydžio įrengimai, skirti intensyviam naminių paukščių ar kiaulių auginimui, jei yra daugiau nei (b) 3 000 vietų kiaulėms (sunkesnėms nei 30 kg); (c) 900 vietų paršavedėms kiaulėms. Remiantis nacionaliniu ir Europos Sąjungos teisiniu reguliavimu poveikio aplinkai vertinimo objektas (PAV įstatymo 3 str. 1 dalis) nustatomas pagal vietų skaičių statinyje (statinio maksimalius pajėgumus), t. y. planuojama ūkinė veikla, galinti daryti reikšmingą poveikį aplinkai, apibūdinama pagal taršos objekto požymį. Nesilaikant šio teisinio reglamentavimo, kitų galimybių realiai kontroliuoti vykdomos ūkinės veiklos mastų ir atitinkamo galimo neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai nėra. Kai faktiniai įrengimų (šiuo atveju fermos) pajėgumai yra didesni už tuos pajėgumus, kuriems buvo atliktos PAV procedūros, yra nesuderinamas su Europos Sąjungos teisiniu reguliavimo aplinkosaugos srityje. UAB „Sistem“ nurodo, jog „leistinas auginti kiaulių skaičius yra mažesnis už faktinį kiaulių komplekso pajėgumą“. Nors objektyvių duomenų apie šiuo metu esamus maksimalius komplekso pajėgumus (vietų skaičių) byloje nėra (ieškovas tokių duomenų neturi ir negali gauti, o atsakovai objektyvių duomenų piktybiškai neteikia), tačiau pagal Kauno RAAD pateiktus deklaratyvius duomenis fermos projektinis bendras vietų skaičius – 21 500 vietų kiaulėms; pagal ŽŪB „Vyčia“ ir UAB „Sistem“ pateiktus paaiškinimus bei atsiliepimų duomenis fermos pajėgumai šiuo metu yra dar didesni ir siekia net: „31 981 vietų kiaulėms, kurių svoris nuo 50 kg iki 85 kg“. Tokiu būdu akivaizdu, jog ūkinės veiklos vykdytojui, vykdant tokio masto ūkinę veiklą, privalo būti atliktas PAV, tačiau PAV ūkinei veiklai nėra atliktas, todėl ūkinė veikla yra negalima.

32Apeliantai laikosi pozicijos, kad ūkinei veiklai PAV procedūros neturi būti atliekamos, kadangi: pirma, ūkinė veikla nėra planuojama ūkinė veikla PAV įstatymo prasme, antra, ūkinė veikla niekada nebuvo nutraukta, trečia, aktualiu laikotarpiu nebuvo reikšmingų ūkinės veiklos pokyčių. Tokia apeliantų pozicija yra nepagrįsta. Aplinkos apsaugos prasme aktualios ūkinės veiklos poveikis aplinkai iki šiol nėra ištirtas (PAV nėra atliktas), todėl taip ir nėra išspręstas klausimas ir priimtas sprendimas dėl ūkinės veiklos vykdymo galimybių pasirinktoje vietoje. Remiantis PAV įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, atliekant PAV yra priimamas sprendimas dėl ūkinės veiklos galimybių. Todėl teisine prasme ši veikla vis dar laikytina planuojama PAV įstatymo prasme, nepaisant to, ar ji yra vykdoma, ar buvo nutraukta, ar keičiama. Šia prasme PAV procedūros taip pat yra atliekamos ir jau vykdomai ūkinei veiklai, kuri patenka į PAV įstatymo 1 ir 2 priedus (atitinkamai PAV Direktyvos I ir II priedus), kitaip tariant tokia ūkinė veikla taip pat laikoma planuojama ūkine veikla, jeigu jai nėra atliktos privalomos PAV procedūros. Atitinkamai jokie teisės aktai nenumato, kad vykdomai planuojamai ūkinei veiklai, kuri patenka į PAV įstatymo 1 ir 2 priedus, PAV procedūros neturi būti atliekamos. Priešingas PAV direktyvos ir PAV įstatymo aiškinimas ir taikymas būtų nesuderinamas su poveikio aplinkai vertinimo bei aplinkos apsaugos tikslais ir paskirtimi. Tokį teisės aiškinimą nuosekliai formuoja ir Lietuvos teismų praktika tiek administraciniuose, tiek ir bendrosios kompetencijos teismuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-01-16 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013, konstatavo, jog: „teisės aktuose esant įtvirtintam aiškiam reikalavimui atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kai ūkinė veikla vykdoma tam tikromis sąlygomis (kiaulininkystės ūkiuose, kuriuose auginama 3 000 ir daugiau kiaulių), tokia procedūra privalėjo būti vykdoma ir turėjo būti užtikrinti ja siekiami tikslai“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-989-13 konstatuota, jog: priešingas šių ginčui aktualių teisinių santykių vertinimas, t. y., kad aptariama procedūra nėra privaloma, jei ūkinė veikla jau yra vykdoma, iš esmės reikštų, jog bet koks, įskaitant neteisėtą, ūkinės veiklos, kuriai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, pradėjimas ir faktinis vykdymas neatlikus šių administracinių procedūrų savaime eliminuoja šios veiklos vykdytojų ir kitų asmenų pareigas, kurios yra nustatytos PAV įstatyme. Toks aiškinimas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai ir neabejotinai paneigtų poveikio aplinkai vertinimo tikslus, kurių siekė tiek nacionalinių įstatymų leidėjas (PAV įstatymo 4 str.), tiek Europos Sąjungos teisėkūros subjektai (PAV direktyvos 5 ir 7 konstatuojamosios dalys, 2 str. 1 d., 3 str.), paneigtų ir pačių planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių aktų veiksmingumą. Taip pat teismas nurodė, jog: PAV direktyvos 2 straipsnio 1 dalis būtinai turi būti suprantama kaip reiškianti, kad, pareiškėjui nepateikus prašymo ir vėliau negavus reikalaujamo leidimo bei iš anksto neatlikus poveikio aplinkai vertinimo, kai to reikalauta, jis negali pradėti su aptariamu projektu susijusių darbų nepažeisdamas PAV direktyvos reikalavimų (Teisingumo Teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimo byloje Komisija prieš Airiją, C-215/06, 51 p.). Valstybės narės privalo PAV direktyvą įgyvendinti taip, kad būtų visiškai įvykdyti jos reikalavimai (Teisingumo Teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo byloje Umweltanwalt, C-205/08, 52 p. ir jame nurodytą šio teismo praktiką). Atitinkamai išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje administracinėje byloje, minėtos atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „VAATC“ bei Aplinkos ministerijos pozicijos, jog jau vykdomai veiklai poveikio aplinkai vertinimas (atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo) yra neprivalomas, laikymasis neabejotinai ribotų PAV direktyvos veiksmingumą bei nepagrįstai susiaurintų šiuo Europos Sąjungos teisės aktu siekiamus tikslus. Valstybių narių ir teismų pareigą užtikrinti PAV direktyvos veiksmingumą atvejais, kai jau yra atlikti tam tikri darbai, egzistuoja fizinis įsikišimas į aplinką ar pradėta vykdyti atitinkama ūkinė veikla, iš esmės yra pripažinęs ir Teisingumo Teismas (2004 m. sausio 7 d. sprendimo byloje Wells, C‑201/02, 65 p.; 2008 m. liepos 3 d. sprendimo byloje Komisija prieš Airiją, C-215/06, 57–60 p.; 2011 m. kovo 17 d. sprendimo byloje Brussels Hoofdstedelijk Gewest ir kt., C-275/09, 37 p.). Atitinkami aplinkos apsaugos standartai yra taikomi visoms vykdomoms ir planuojamoms vykdyti ūkinėms veikloms bei ūkinės veiklos subjektams, jų nediferencijuojant pagal ūkinės veiklos vykdymo pradžios laiką ar kitus kriterijus, kurie neturi įtakos ūkinės veiklos daromam poveikiui aplinkai. Tuo tarpu tokių kriterijų taikymas būtų nesuderinamas su aplinkosauginio reguliavimo esme bei galimai pažeistų ūkinės veiklos subjektų lygias galimybes, kadangi tokiu atveju naujai pradedamai ūkinei veiklai būtų keliami faktiškai aukštesni reikalavimai nei ilgą laiką vykdytai ūkinei veiklai, kurios poveikis aplinkai niekada nebuvo įvertintas. Aplinkos apsaugos prasme yra aktualu nustatyti, įvertinti ir užkardyti neigiamo reikšmingo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai riziką. Todėl PAV procedūros yra atliekamos visoms probleminėms (pvz. intensyvioms) ūkinėms veikloms, kurių poveikis aplinkai gali būti reikšmingas, tačiau nėra įvertintas.

33Skundžiamame sprendime teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ūkinės veiklos vykdytojas, atnaujindamas ūkinę veiklą, didindamas produkcijos mastą, privalėjo atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Apeliantai UAB „Sistem“ ir Kauno RAAD iš esmės nurodo, jog po ginčijamo TIPK leidimo išdavimo kiaulių komplekso projektinis pajėgumas nebuvo keičiamas, nebuvo padidintas auginamų kiaulių skaičius. Tokie apeliantų argumentai yra nepagrįsti. Sprendžiant klausimą dėl ūkinės veiklos esminio pakeitimo PAV įstatymo prasme yra aktualus laikotarpis tiek iki, tiek ir po TIPK leidimo išdavimo. Bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo, kad Kauno RAAD, kaip atsakinga institucija, neturi ir niekada neturėjo jokių objektyvių duomenų apie fermos projektinį pajėgumą ir remiasi ūkinės veiklos vykdytojo deklaruojamu fermos pajėgumu. Byloje yra surinkti įrodymai, kad aktualiu laikotarpiu (t. y. nuo fermos eksploatavimo pradžios, išduodant TIPK leidimą ir vėliau) reikšmingai keitėsi ūkinės veiklos mastai ir fermos projektinis pajėgumas. Keitėsi produkcijos kiekiai ir rūšis, ūkinė veikla buvo modernizuojama. Be to, byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad iki ginčijamo TIPK leidimo išdavimo ūkinės veiklos mastai buvo kur kas mažesni. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų galima spręsti, jog kompleksas galėjo būti pastatytas keliais etapais, visas kompleksas buvo užbaigtas ir suformuotas kaip vientisas objektas iki 1990 metų. 1992 metais kompleksas buvo privatizuotas kaip „12 000 kiaulių gamybinis technologinis kompleksas“ objekto eksploatacijos sąlygose nustačius reikalavimą „nekeisti gamybos profilio 5 metus“ (valstybės turto privatizavimo dokumentai, gauti iš Kauno apskrities archyvo: ieškinio priedai: I-23, I-24, I-25). Byloje yra pateikti duomenys, jog 2007 m. fermos projektinis bendras vietų skaičius yra reikšmingai padidėjęs ir siekia 21 500 vietų kiaulėms. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovai ŽŪB „Vyčia“ ir UAB „Sistem“ nurodė, jog fermos pajėgumai šiuo metu yra dar didesni ir siekia 31 981 vietų kiaulėms. Fermos pajėgumai akivaizdžiai ir ženkliai yra išaugę, todėl ūkinė veikla patenka į PAV įstatymo reguliavimo sritį ir jai turi būti atliktas PAV. Kitų duomenų apie komplekso gamybinį pajėgumą bei ūkinės veiklos mastą iki TIPK leidimo išdavimo (2007-03-14) byloje nėra. Atsakovai, laikydamiesi nuomonės, kad PAV neturėjo būti atliekamas ginčo ūkinei veiklai todėl, kad ši ūkinė veikla jau buvo vykdoma ir nebuvo keičiama, privalėjo įrodyti aplinkybę, kad tokio (ir ne mažesnio) masto veikla buvo vykdoma pvz. iki įsigaliojant PAV įstatymui (1996-08-30).

34Byloje surinkti įrodymai pagrįstai leidžia teigti ir tai, kad ginčo ūkinė veikla po PAV įstatymo įsigaliojimo buvo nutraukta, t. y. aktuali ūkinė veikla nėra tęstinė, ir vėliau buvo atnaujinta jau galiojant PAV įstatymui. 1992-01-03 ( - ) kolūkiui buvo išduotas Gamtos išteklių naudojimo leidimas (toliau – GINL leidimas) Nr. 5/57-92. Byloje nėra duomenų iki kada šis leidimas galiojo, tačiau pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą šis leidimas negalėjo galioti iki 2001 m. (t. y. net 9 metus), t. y. iki tada, kai fermos savininke tapo ŽŪB „Vyčia“ ir jai buvo išduotas naujas GINL leidimas. Tai papildomai patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2001-03-01 GINL buvo išduodamas iš naujo. Tokiu būdu laikotarpiu po PAV įstatymo įsigaliojimo 1996-08-30 iki naujo GINL išdavimo 2001-03-01 fermoje ūkinė veikla buvo nutraukta ir niekaip negalėjo būti vykdoma teisėtai, nes nebuvo galiojančio GINL leidimo. 2001-03-01 ŽŪB „Vyčia“ buvo išduotas naujas GINL Nr. 5/6-01, kuris galiojo iki 2006-12-31. Tuo tarpu TIPK leidimas ūkinei veiklai buvo išduotas tik 2007-03-14. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2006-12-31 iki 2007-03-14 ūkinė veikla fermoje buvo nutraukta ir negalėjo būti vykdoma teisėtai. 2011-01-11 buvo pardavinėjama ŽŪB „Vyčia“, skelbime nurodyta, kad: „šiuo metu Kompleksas tuščias“, t. y. kiaulių auginimo ūkinė veikla faktiškai nevykdoma, taip pat pateiktos tuščio komplekso foto nuotraukos.

35Reikalavimas panaikinti išduotą TIPK leidimą yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo nutraukti ūkinę veiklą. Skundžiamame sprendime teismas pagrįstai konstatavo, jog: „nesilaikęs teisės aktuose nustatyto reikalavimo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, ŽŪB „Vyčia“ neįvykdė visų sąlygų TIPK leidimui gauti, todėl TIPK leidimas bendrovei negalėjo būti išduotas“. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) klausimus reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2008-01-15 direktyva Nr. 2008/1/EB (toliau – TIPK Direktyva), taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-02-07 įsakymu Nr. 80 patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės (toliau - TIPK Taisyklės). Atsakovas Kauno RAAD, išduodamas ir koreguodamas TIPK leidimą, pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl bendrovei išduotas TIPK leidimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas (CK 1.138 str. 7 punktas). Remiantis TIPK Taisyklių 11.12 punktu leidimas gali būti išduodamas ar atnaujinamas, jei atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros (atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas), kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu tokios procedūros yra privalomos. Tokiu būdu prieš išduodant TIPK leidimą turėjo būti išspręsti klausimai dėl būtinybės atlikti ūkinės veiklos PAV ir atliktos privalomos PAV procedūros. Tačiau atsakovas Kauno RAAD ginčijamą TIPK leidimą išdavė nesant atliktoms PAV procedūroms. Kadangi privalomos PAV procedūros nėra ir niekada nebuvo atliktos, tai ūkinei veiklai TIPK leidimas negalėjo būti nei išduodamas, nei atnaujinamas. Prieš išduodant TIPK leidimą visuomenė nebuvo tinkamai informuota ir negalėjo tinkamai dalyvauti TIPK leidimo išdavimo procese. Informacijos prieinamumą ir visuomenės dalyvavimą TIPK leidimų išdavimo procese aktualiu laikotarpiu reglamentavo TIPK taisyklių 69–76 punktai. UAB „Sistem“ motyvai, kad pranešimuose apie planuojamą išduoti ir jau išduotą TIPK leidimą buvo nurodytas ūkinės veiklos vykdytojo pavadinimas, todėl suinteresuotai visuomenei neva buvo žinoma, kokiai ūkinei veiklai planuojama išduoti ir išduodamas ginčo TIPK leidimas yra nepagrįsti. Ūkinės veiklos vykdytojo pavadinimas nesuteikia jokios informacijos apie veiklą, kuriai išduodamas TIPK leidimas. Paraiškoje TIPK leidimui gauti nurodyta, kad nuo fermos iki artimiausių gyvenamųjų namų yra 500 m. atstumas. Tačiau iš byloje pateiktos ( - ) seniūnijos 2014-12-08 pažymos matyti, kad artimiausias gyvenamasis namas yra 60 m. atstumu nuo fermos. Iš paraiškos TIPK leidimui gauti, TIPK leidimo ir atsakovo Kauno RAAD paaiškinimų byloje, akivaizdu, kad TIPK leidimas buvo išduotas remiantis ūkinės veiklos subjekto deklaratyviai nurodytu planuojamu auginti gyvulių kiekiu, bet ne objektyviu kriterijumi - vietų skaičių fermoje. TIPK leidimas buvo išduotas ir koreguotas nesilaikant paraiškos TIPK leidimui gauti derinimo procedūrų, neatsižvelgiant į atsakingų institucijų pateiktas pastabas. Remiantis TIPK leidimo 11 punktu išduodant TIPK leidimą Kauno VSC pareiškė pastabą, kad kompleksui iki šiol nenustatyta SAZ. Remiantis Kauno VSC 2013-12-31 raštu Nr. 2-4777-6(8.8) bendrovė į VSC teiktas pastabas TIPK procedūrose neatsižvelgė. Nepaisant to, atsakinga institucija pakoregavo TIPK leidimą. Kauno VSC nebuvo pateiktas vertinimui TIPK leidimo projektas.

36Ferma buvo perleista 2014-06-10. Remiantis TIPK Taisyklių 105.1 p. leidimo turėtojas privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo informuoti AAA apie pasikeitusius duomenis ir pateikti AAA prašymą pakeisti leidimą. 2014-09-19 ŽŪB „Vyčia“ pateikė duomenis byloje apie fermos perleidimą. TIPK Taisyklių 106 p. leidimo galiojimas panaikinamas, kai leidimo turėtojas nepateikia paraiškos leidimo pakeitimui per Taisyklėse nustatytus terminus ir nepašalina šio pažeidimo per įspėjimo apie leidimo galiojimo panaikinimo terminą. Apeliantas AAA tik 2014-10-28 pateikė pranešimą dėl pareigos pakeisti TIPK leidimą (nustatyta 20 darbo dienų terminas). Prašymas pakeisti leidimą buvo pateiktas 2014-11-16 po AAA įpareigojimo. Nepaisant to, paskutiniai duomenys iš vykdytojo buvo pateikti tik 2015-01-19, t. y. ženkliai praleidus 20 darbo dienų terminą. AAA ne panaikino TIPK leidimą, bet priėmė 2015-01-29 sprendimą pakeisti TIPK leidimą, motyvuodami tuo, kad nebuvo pateikta visa informacija, o institucija kelis kartus teikė prašymus papildyti duomenis. Remiantis TIPK taisyklių 106 p. nuostata AAA turėjo panaikinti TIPK leidimą, kadangi TIPK Taisyklėse nėra numatyta galimybė teikti pakartotinius pranešimus dėl duomenų pateikimo, o tai, ką vykdytojas turi pateikti, yra aiškiai nurodyta TIPK taisyklių 105 punkto nuostatose. AAA pakeitė TIPK leidimą pažeisdama TIPK taisyklėse nustatytą procedūrą, sudarydama galimybes šią procedūrą vilktini ir proteguodama konkretaus ūkinės veiklos subjekto interesus. Teismas, vadovaujantis CPK 299 straipsniu, turėtų priimti atskirąją nutartį bei apie nepagrįstą TIPK leidimo pakeitimą pažeidžiant nustatytą tvarką informuoti AAA vadovą bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą. Būtent AAA pakeitė ginčo TIPK leidimą, todėl taip pat atsako už jo teisėtumą. Taip pat remiantis pasikeitusiu teisiniu reguliavimu AAA šiuo metu yra atsakinga institucija vykdant PAV procedūras (t. y. atsakinga už PAV procedūrų vykdymą).

37Nepagrįsti ŽŪB “Vyčia” apeliacinio skundo motyvai, kad ŽŪB „Vyčia” yra netinkamas atsakovas. Ieškinio pareiškimo metu ūkinę veiklą vykdė atsakovas ŽŪB „Vyčia“, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje ūkinę veiklą perėmė UAB „Sistem“, todėl ieškinys ŽŪB „Vyčia“ buvo pareikštas pagrįstai ir turi būti tenkinamas arba laikoma, kad ŽŪB „Vyčia“ reikalavimą patenkino. Atitinkamai vėliau lygiai taip pat pagrįstai buvo pareikšti reikalavimai pasikeitusiam ūkinės veiklos vykdytojui UAB „Sistem“. Be to, UAB „Sistem“ ir ŽŪB „Vyčia“ yra tarpusavyje susijusios įmonės. ŽŪB „Vyčia“ yra UAB „Sistem“ dukterinė įmonė. ŽŪB „Vyčia“ prie 2015-01-16 prašymo pateikė įrodymą: UAB „Vyčia“ projekto aprašą „Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimas“, kurio 4 puslapyje nurodyta: „ŽŪB „Vyčia“ yra dukterinė UAB „Sistem“ įmonė“. ŽŪB „Vyčia“ direktorius (iki 2014-06-11 visuotinio narių susirinkimo, kuriame nuspręsta dėl vadovo pakeitimo) buvo R. B.. R. B. yra UAB „Sistem“ vienintelis akcininkas ir prezidentas. Dieną po aktualios fermos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo visuotiniame narių susirinkime nuspręsta dėl vadovo pakeitimo ir ŽŪB „Vyčia“ direktoriumi paskirtas R. B. galimai artimas giminaitis P. B.. ŽŪB „Vyčia“ įgaliotas atstovas nagrinėjamoje byloje A. U. taip pat yra UAB „Sistem“ generalinis direktorius. UAB „Sistem“ aktuali ginčo ūkinė veikla visą laiką buvo vykdoma per ŽŪB „Vyčia“. Nors savininkas yra UAB „Sistem“, tačiau veiklą arba visą procesą, susijusį su kiaulių auginimu, atlieka ŽŪB „Vyčia“. Šiuo pasirinktu modeliu galimai siekiama išvengti realios atsakomybės už suinteresuotos visuomenės teisių ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, mokestinių prievolių, kitų skolinių įsipareigojimų įvykdymo, o svarbiausia – siekiant procesiškai išvengti jau priimto įsiteisėjusio Kauno rajono teismo 2012-06-04 sprendimo bei galimo sprendimo šioje byloje realaus įvykdymo. Iš UAB „Sistem“ ir ŽŪB „Vyčia“ 2014-06-10 pirkimo–pardavimo sutarties ir joje sulygtos atsiskaitymo tvarkos matyti, kad ŽŪB „Vyčia“ pagal šį sandorį negavo nei vieno lito, todėl minėtas sandoris gali būti susijęs su galimu mokesčių slėpimu. Todėl teismas, vadovaujantis CPK 299 straipsniu, turėtų priimti atskirąją nutartį bei apie minėtą ŽŪB „Vyčia“ ir UAB „Sistem“ sandorį informuoti VMI bei prokuratūrą.

38IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

39Apeliaciniai skundai atmestini.

40Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

41Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

42Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą argumentaciją, apeliacinių skundų motyvaciją bei atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodytus argumentus, išklausiusi apeliantų atstovų bei ieškovo atstovo duotus paaiškinimus teismo posėdyje sprendžia, kad apeliantų apeliacinių skundų motyvais panaikinti ar keisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo.

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėdama civilinę bylą Nr. 3K-3-112/2013 savo 2013m. sausio 16d. nutartyje yra plačiai pasisakiusi dėl teisės į sveiką ir švarią aplinką gynimo bei ją įgyvendinančių teisės aktų aiškinimo ir taikymo civilinėse bylose. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant iškilusius klausimus, teisės aktų išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija nagrinėdama kasacinę bylą pažymėjo, kad teisės į sveiką ir švarią aplinką užtikrinimas, kaip vienas iš valstybės veiklos tikslų, kartu yra ir viešasis interesas. Tokios teisės pažeidimas paprastai sukelia teisinius padarinius nenustatytam (dažnai dideliam) skaičiui subjektų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į kasacinės instancijos teismo išaiškinimus sprendžia, kad teisė į sveiką ir švaria aplinką yra kolektyvinė ir priklauso neribotam skaičiui subjektų, todėl ieškovas tinkamai įgyvendina savo teises reikšdamas ieškinį.

44Nustatyta, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl teisės į sveiką ir švarią aplinką tinamam atsakovui ŽŪB „Vyčia“, kuri vykdė veiklą kiaulių komplekse, esančiame Kauno rajone, ( - ), iki 2014m. birželio 14d. Vėliau, kiaulių komplekse veiklą pradėjus vykdyti atsakovei UAB „System“, ši bendrovė taip pat buvo pagrįstai pripažinta atsakove.

45Ieškovas Bendruomenės centras „Siemenėlė“, gindamas savo bendruomenės narių teisę į sveiką ir švarią aplinką pareiškė ieškinį atsakovams ir prašo panaikinti atsakovams ŽŪB „Vyčia“ ir UAB „System“ išduotus ginčijamus TIPK leidimus, pripažinti atsakovų vykdomą ūkinę veiklą neteisėta ir įpareigoti atsakovus ją nutraukti, o taip pat pripažinti, kad vykdomai kiaulių auginimo ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Atsakovai atsikirsdami į pareikštą ieškinį vienu iš motyvų prašė taikyti ieškinio senatį dėl ginčijamų leidimu panaikinimo, nurodydami, kad ieškovas pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį ginčyti išduotus leidimus turėjo per vieno mėnesio terminą, tačiau to nepadarė. Apeliantai savo apeliaciniuose skunduose taip pat argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir skaičiavo ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovas ieškinyje iškėlė du skirtingus ieškinio reikalavimus ir jais iš esmės siekia, jog ginčo komplekse ūkinė veikla, kurią vykdo atsakovas UAB „System“ būtų laikinai nutraukta ir tokiu būdu būtų apginta ieškovo teisė į švarią ir sveiką aplinką. Teismas pažymėjo, kad dėl tokių aplinkybių dominuoja civilinių teisių gynimas prieš administracinio teisės pažeidimo faktą ir pripažino, jog ginčijamų TIPK leidimų panaikinimas yra viena iš ieškovo teisės gynimo priemonių. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad C K normos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminus, nenumato sutrumpintų ieškinio senaties terminų reikalavimams ginant teises į sveikatą ir švarią aplinką ir pripažino, kad ieškovų ieškiniui pareikšti turėtų būti taikomas dešimties metų, bendrasis ieškinio senaties terminas. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Kadangi, ieškovų skundžiamas teises atsakovai pažeidinėja nuolat ir tokie pažeidimai yra tęstinio pobūdžio, teismas laikė, kad ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino savo ieškiniui pateikti. Teisėjų kolegija tokiai apylinkės teismo argumentacijai pritaria visiškai ir plačiau dėl to nepasisako. Taip pat sutiktina ir su apylinkės teismo sprendime nurodytais kitais motyvais sprendžiant ir konstatuojant aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties termino nustatymu ir taikymu.

46Nagrinėjamos bylos medžiaga rodo, kad iki 2014m. birželio 10d. kiaulių komplekse, esančiame Kauno rajone, ( - ), savo veiklą vykdė atsakovas ŽŪB „Vyčia“, o vėliau šiame komplekse veiklą tęsia atsakovas UAB „Sistem“. Šiame komplekse buvo pradėta veikla 1976 metais pastatytoje tipinėje 12000 vietų pajėgumo fermoje, o šiuo metu teritorijoje yra penkiolika pastatų-kiaulidžių, kurių bendras plotas sudaro 21689,68 kv.m., pajėgumas – 21500 vietų. Kaip nurodo atsakovai ŽŪB „Vyčia“ ir UAB „Sistem“ savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose, kad šiuo metu faktiškas fermos pajėgumas yra 31981 vietų kiaulėms. Nurodytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis byloje pateiktų duomenų visuma ir vertindamas įrodymus įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis). Byloje duomenų paneigiančių nustatytas aplinkybes nėra pateikta ( CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009m. lapkričio 24d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010m. balandžio 8d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.). Todėl apeliantai nepagrįstai savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad teismas neteisingai nustatė aplinkybę, kad buvo viršytas leidžiamų vienu metu auginamų kiaulių skaičius.

47Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ir remdamasis bylos duomenimis pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas ŽŪB „Vyčia“ 2008 metais ir 2011 metais atnaujino ūkinę veiklą ir didindamas gaminamos produkcijos mastą, neatliko planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. Bylos duomenimis atsakovo ferma, kuri buvo suprojektuota auginti 12000 kiaulių, o išduodant 2007m. kovo 14d. TIPK leidime buvo nustatytas maksimalus galimų auginti iš viso 21504 vnt. kiaulių. Įvertinant tokius bylos duomenis pagrįstai spręsta, kad atsakovas ŽŪB „Vyčia“ neįvykdė visų teisės aktuose ( L R aplinkos ministro patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėse) nustatytų reikiamų sąlygų TIPK leidimui gauti, todėl jai leidimas negalėjo būti išduotas. Tuo metu galiojančios jau paminėtos taisyklės reikalavo, kad išduodant ar pakeičiant leidimą reikalingas planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimas ( Taisyklių 39. 4, 43.1.1 punktai), todėl apeliantų teiginiai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo reikalinga atlikti poveikio aplinkai vertinimą atmestini kaip nepagrįsti.

48Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apylinkės teismo sprendime išdėstyta motyvacija, jog TIPK leidimas buvo išduotas remiantis atsakovo ŽŪB „Vyčia“ pateikta netikslia ir vėliau nepatikslinta informacija yra teisinga. Kaip rodo byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad iki artimiausių namų atstumas yra ne 500 metrų, kaip buvo nurodyta paraiškoje, o faktiškai buvo gerokai mažesnis – apie 70 metrų, o iš viso arčiau negu 1500 metrų atstumu nuo kiaulininkystės komplekso yra 57 gyvenamieji namai.

49Visiškai pagrįsta apylinkės teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad prieš išduodant TIPK leidimą turėjo būti užtikrintas visuomenės informavimas ir suinteresuotos visuomenės dalyvavimas TIPK leidimo išdavimo ir jo atnaujinimo procese. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas TIPK leidimų išdavimo ir jo atnaujinimo procese yra ypač reikšmingas, nes išduodant ar keičiant paminėtus leidimus yra liečiamos piliečių teisės. Kaip rodo bylos duomenys, kad prieš išduodant 2007m. kovo 14 TIPK leidimą visuomenė nebuvo tinkamai informuota ir negalėjo pilnai dalyvauti aptarto leidimo išdavimo procese. Byloje yra duomenys, kad apie planuojamą TIPK leidimo išdavimą 2006m. spalio 4d. „Tėviškės žinios“ laikraštyje buvo patalpinta informacija, nurodant, kad bus išduotas minimas TIPK leidimas, tačiau analizuojant pateiktą informaciją, teismo pagrįstai buvo pripažinta, jog paskelbime nebuvo nurodyta nei vykdomos veiklos pajėgumų pasikeitimas, nei taršos aplinkai dydžiai. Nustatyta, kad 2007m. kovo 15d. tame pačiame laikraštyje buvo paskelbimas apie jau išduodamą TIPK leidimą ir buvo nurodyta kas bus veiklos vykdytojas, taip pat buvo paskelbta vieta kur galima visuomenei susipažinti su išduodamu leidimu, tačiau tikslios informacijos, kokiai ūkinei veiklai išduodamas leidimas nebuvo pateikta. Šioje informacijoje nebuvo išaiškinta, kaip bus atsižvelgta į buvusias pastabas ir motyvuotus prašymus. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertinęs turimus duomenis darė pagrįstą išvadą, kad prieš išduodant leidimą nebuvo įvykdyti jau anksčiau minėtų taisyklių 70,71 ir 75 punktų reikalavimai.

50Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas reikšmingas ginčui spręsti aplinkybes negali daryti išvados, kad padaryti TIPK leidimo pažeidimai buvo mažareikšmiai. Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendime išdėstyta motyvacija ir konstatuoja, kad tokie aukščiau aptarti pažeidimai kelia realią grėsmę aplinkinių gyvenamųjų namų savininkams ir pažeidžia jų teises į sveiką ir švarią aplinką.

51Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas gindamas savo pažeistas teises jau nuo 2006 metų valstybinėse institucijose kėlė klausimus dėl ginčo kiaulių komplekso sanitarinės apsaugos zonos nustatymo. Vėliau ieškovas iškėlė civilinę bylą atsakovui ŽŪB „Vyčia“ dėl įpareigojimo parengti specialų planą bei patvirtinti sanitarines apsaugos zonas, nes atsakovas augindamas kiaules, pažeidžia visuomenės interesus, trikdo bendruomenės gyvenimą, čia nuolat sklinda kvapai, yra užterštas vanduo. Kauno rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-69-540/2012, 2012m. birželio 4d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkinto ir įpareigojo atsakovą ŽŪB „Vyčia“ per devynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suorganizuoti sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą ŽŪB „Vyčia“ kiaulininkystės komplekso, esančio ( - ), Kauno rajone bei įpareigojo atsakovą šio kiaulininkystės komplekso teritorijoje parengti specialųjį planą. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, tačiau nėra įvykdytas ir specialus planas bei sanitarinės apsaugos zonos ribos apie kompleksą nėra nustatytos. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra visuotinai privalomas valstybės valdžios aktas, todėl jį privalo vykdyti visos valstybės ar savivaldybės institucijos, tarnautojai ar pareigūnai, fiziniai ar juridiniai asmenys visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Neįvykdžius teismo sprendimo, atsakovo UAB „Sistem“ aiškinimas ir pateikta L R Žemės ūkio ministerijos 2015m. liepos 8d. rašte Nr. SD-3276 (12.151) išdėstyta informacija dėl sanitarinės apsaugos zonos įteisinimo, dėl sprendimo neįvykdymo, kolegijos nuomone, nėra reikšminga ir aktuali iškilusiam nagrinėjamam ginčui spręsti, todėl ši aplinkybė plačiau neanalizuotina.

52Kiti apeliantų apeliacinio skundo argumentai galutiniam šalių ginčui spręsti nėra reikšmingi ir aktualūs, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ( CPK 185 straipsnis), atskleidė bylos esmę ir teisingai išsprendė tarp šalių ginčą. Tai pripažįstant apeliacinės instancijos teismas gali nenagrinėti visų kitų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt. ).

53Esant išdėstytam, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, naikinti ar keisti priimtą teismo sprendimą pagal apeliantų apeliacinių skundų argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini.

54Nepagrįstai apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priteisė išlaidas iš atsakovų, kurios ženkliai viršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu nustatytus koeficientus. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškinį patenkintus, teismas pagrįstai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė ieškovui išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir šios priteistos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse byloje priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004m. balandžio 2d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004m. kovo 26d. nutarimu ( Naujos redakcijos, galiojančios nuo 2015-03-20).

55Ieškovo atstovas apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovų 1950 Eurus advokato išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo prašomas priteisti išlaidų atlyginimas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme viršija jau minėtų rekomendacijų 8. 11 punkte nustatytus maksimalius dydžius, todėl ieškovui iš atsakovų priteistina po 309,35 Eurus už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinius skundus.

56Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, kolegija,

Nutarė

57Apeliacinius skundus atmesti.

58Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

59Iš atsakovų LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros ir UAB „System“ priteisti po 309,35 Eurus ieškovui advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Bendruomenės centras „Sėmenėlė“ patikslintu ieškiniu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškovo... 7. Teismas nustatė, kad kiaulių kompleksas, kuriame veikė atsakovė ŽŪB... 8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno... 10. Ginčo objektas kiaulininkystės kompleksas pradėtas eksploatuoti nuo 1976... 11. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo... 12. Pirmos instancijos teismas iš atsakovų priteisė visas ieškovo bylinėjimosi... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra prašo panaikinti... 14. Skundžiamu sprendimu neįvertinta ir nepagrįsta Agentūros neteisėtų... 15. Agentūra nepagrįstai įtraukta atsakove byloje. Nors pagal CPK 45 straipsnio... 16. Teismas netinkami paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Sprendžiant dėl... 17. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Sistem“ prašo panaikinti Kauno... 18. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais.... 19. Teismo išvados prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems... 20. Nepagrįsti teismo argumentai, kad ŽŪB „Vyčia“ veiklą buvo nutraukusi... 21. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ŽŪB „Vyčia“ nesilaikė teisės aktuose... 22. Teismas nepagrįstai nurodė, kad buvo neužtikrintas visuomenės informavimas,... 23. Sanitarinių apsaugos zonų nenustatymas teritorijų planavimo dokumente, nėra... 24. Teismas nusprendė, kad kiaulių kompleksas yra dvylikos tūkstančių vietų,... 25. Apeliaciniu skundu atsakovė Žemės ūkio bendrovė „Vyčia“ prašo... 26. Atsiliepimuose į atsakovų ŽŪB „Vyčia“, UAB „Sistem“ ir Lietuvos... 27. Atsiliepime į atsakovų UAB „Sistem“, Lietuvos Respublikos aplinkos... 28. Atsiliepimuose į atsakovų ŽŪB „Vyčia“, Lietuvos Respublikos aplinkos... 29. Atsiliepimuose į atsakovų ŽŪB „Vyčia“, UAB „Sistem“ ir Aplinkos... 30. Atsiliepime į atsakovų ŽŪB „Vyčia“, UAB „Sistem“, Lietuvos... 31. Skundžiamame sprendime teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog fermoje... 32. Apeliantai laikosi pozicijos, kad ūkinei veiklai PAV procedūros neturi būti... 33. Skundžiamame sprendime teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ūkinės... 34. Byloje surinkti įrodymai pagrįstai leidžia teigti ir tai, kad ginčo ūkinė... 35. Reikalavimas panaikinti išduotą TIPK leidimą yra išvestinis iš pagrindinio... 36. Ferma buvo perleista 2014-06-10. Remiantis TIPK Taisyklių 105.1 p. leidimo... 37. Nepagrįsti ŽŪB “Vyčia” apeliacinio skundo motyvai, kad ŽŪB... 38. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 39. Apeliaciniai skundai atmestini.... 40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 41. Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų... 42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 44. Nustatyta, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl teisės į sveiką ir... 45. Ieškovas Bendruomenės centras „Siemenėlė“, gindamas savo bendruomenės... 46. Nagrinėjamos bylos medžiaga rodo, kad iki 2014m. birželio 10d. kiaulių... 47. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ir remdamasis bylos... 48. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apylinkės teismo sprendime... 49. Visiškai pagrįsta apylinkės teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad prieš... 50. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas reikšmingas ginčui spręsti... 51. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas gindamas savo pažeistas teises jau... 52. Kiti apeliantų apeliacinio skundo argumentai galutiniam šalių ginčui... 53. Esant išdėstytam, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 54. Nepagrįstai apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priteisė... 55. Ieškovo atstovas apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti iš... 56. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 57. Apeliacinius skundus atmesti.... 58. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti... 59. Iš atsakovų LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos...