Byla 2-17176-600/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė, sekretoriaujant Barbarai Sienkievič, dalyvaujant ieškovo D. Č. atstovui advokato padėjėjui S. M., išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovui A. I. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu prašo teismo priteisti 2804,07 Lt turtinės žalos, 15000,00 Lt neturtinės žalos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2012-07-25 nuosprendžiu A. I. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. Atsakovas 2011-11-05 apie 4.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje tyčia stikliniu buteliu trenkė ieškovui į veidą. Nukentėjusiajam buvo padaryta muštinė žaizda nosies srityje, kraujosruvos paakiuose ir nosies kaulų atviras lūžis Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirto sužalojimo ieškovui buvo apsunkintas kvėpavimas per nosį, nosies pertvara buvo iškrypusi į abi puses. Laikotarpiu nuo 2011-1-06 iki 2012 m. sausio mėnesio ieškovas gydėsi, lankėsi pas gydytojus. Toks sužalojimas yra skausmingas ir pavojingas dėl komplikacijų. Nuo 2012-01-04 iki 2012-01-05 ieškovas buvo hospitalizuotas, jam atlikta nosies operacija. Po operacijos ieškovas keturias savaites turėjo prisižiūrėti, vartoti vaistus.

3Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė ir į teismo posėdį neatvyko, nors ieškinys ir teismo šaukimas įteikti tinkamai per darbovietę UAB „Lakaja“ (b.l.21-22,24,29). Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

4Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad buvo patirtas didelis fizinis skausmas dėl chuliganiško nusikaltimo. Ieškovas gana ilgai gydėsi. Visi įrodymai pateikti byloje.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Iš civilinės bylos duomenų nustatyta, kad 2012-07-25 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas A. I. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. Nukentėjusiuoju nuo A. I. veiksmų pripažintas ieškovas D. Č. (b.l.7-8). Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., byla Nr. 3K-3-378/2009). Iš teismo nuosprendžio nustatyta, kad ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarant atvirą nosies kaulų lūžį, muštinė žaizda nosies srityje, kraujosruvos paakiuose (b.l.7-8). Ginčo nagrinėjant civilinę bylą dėl nustatytų sužalojimų nekilo.

7Ieškovas nagrinėjant baudžiamąją bylą civilinio ieškinio dėl patirtos žalos nepareiškė (b.l.7-8).

8Atsižvelgus į tai, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas nebuvo, ieškovas turi teisę reikšti turtinius reikalavimus civilinio proceso tvarka. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

9Atsakovo neteisėti veiksmai (padarytas nusikaltimas), kaltė (tyčia) konstatuoti baudžiamojoje byloje, kurių įrodinėti šioje byloje nebereikia. Nagrinėjant civilinį ieškinį šioje byloje nustatytina ieškovo patirta turtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo atliktais neteisėtais veiksmais, t.y. padarytu nusikaltimu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad dėl atsakovo padaryto nusikaltimo prieš ieškovą, ieškovas turėjo keletą kartų važiuoti į Vilnių, kadangi gydėsi VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (b.l.9-13,15,17-18). Iš rašytinių paaiškinimų (b.l.28) ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2011 m. lapkričio 6 dieną vyko į Vilnių konsultacijai po patirtos traumos, po to tikėtina, kad vyko ir lapkričio 11 dieną, kadangi rekomendacijose nurodyta po 5-7 dienų vėl pasirodyti konsultacijai (b.l.9-11). Operacijos atlikimui ieškovas vyko 2012 m. sausio 4 dieną (b.l.12) bei ieškovo nurodymu ir 2012 m. sausio 11 dieną (b.l.28). Dėl paskutinio vykimo į gydymo įstaigą duomenų nėra, bet tikėtina, kad ieškovas turėjo vykti, nes 2012-01-05 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos epikrizėje nurodyta, kad po savaitės būtina LOR kontrolė (b.l.12). Vadinasi, rašytiniai įrodymai bei ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas vyko keturis kartus į Vilnių, dėl to patyrė 203,14 Lt išlaidų kurui (b.l.14,28).

10Byloje pateikti kvitai ir kiti mokėjimo dokumentai, kurie patvirtina ieškovo turėtas 2600,93 Lt išlaidas už gydymo paslaugas ir pirktus vaistus (b.l.3,15-18).

11Teismas konstatuoja, kad tiek išlaidos patirtos dėl kelionių į Vilnių, tiek išlaidos patirtos dėl gydymo teiktų paslaugų ir pirktų medikamentų, yra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais (padarytu nusikaltimu). Jeigu nebūtų neteisėtų atsakovo veiksmų prieš ieškovą, ieškovui nebūtų tekę turėti minėtų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 2804,07 Lt turėtų išlaidų, t.y. patirtų nuostolių (LR CK 6.249 str., 6.263 str., 6.283 str.).

12Ieškovas ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo ir 15000,00 Lt neturtinę žalą, kadangi dėl padarytų sužalojimų skundėsi apsunkintu kvėpavimu per nosį, skausmais, turėtais nepatogumais, veido subjaurojimu. Dėl minėto sužalojimo buvo būtina atlikti nosies operaciją dėl kurios buvo ilgas pooperacinis gydymasis.

13Neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įvertinamas pagal neturtinės žalos prigimtį ir objektą, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje. byloje Nr. 3K-3-393/2008; 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes.

14Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai; jeigu jie susiję su asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų jam sukėlimu, kentėjimu fizinio skausmo žalojimo metu, taip pat jeigu jie saistomi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai laikoma, kad tai yra esminiai neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai. Darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, sukeliant jam sužalojimų, priverčiant žmogų išgyventi dideles fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, sudaro prielaidas teismui nustatyti didesnį neturtinės žalos dydį. Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kt. (CK 6.250 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

15Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad rimčiausias sveikatos sutrikdymas padarytas atsakovui – atviras nosies kaulų lūžis, o kiti patirti sužalojimai- sumušimai (b.l.7-8). Iš nuosprendyje aprašytos teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 287/11 (14) nustatyta, kad sužalojimai vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio su nosies deformacija sveikata sutrinka ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Ieškovas prašo teismo priteisti 15000 litų neturtinės žalos.

16Lietuvos Aukščiausiasis teismas vienoje iš savo nutarčių yra pasisakęs, kad 15 000 Lt nėra mažas dydis teismų praktikoje paprastai priteisiamas nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-55/2011, 2K-325/2010, 2K-315/2010, 2K-260/2010). Iš formuojamos teismų praktikos nustatyta, kad dauguma atvejų priteistinas neturtinės žalos dydis nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose yra iki 10000,00 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys : 2K-586/2012, 2K-325/2010, 2K-282/2008, 3K-3-114/2011 ir kt.) Kita vertus, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Šiuo atveju teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad dėl padarytų ieškovo sužalojimų pobūdžio neliko ilgalaikių sunkių neigiamų padarinių, dėl kurių būtų skundžiamasi ir šiai dienai. Ieškovas neteikė jokių duomenų apie juntamas sužalojimų pasekmes šiai dienai, apie sužalojimų gydymą iki šiol, patiriamas išlaidas dėl sužalojimų. Taip pat nustatydamas žalos dydį, teismas, atsižvelgia į tai, kad sveikatos sužalojimai padaryti atsakovo tyčia, kas lemia didesnį nustatytiną neturtinės žalos dydį. Ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį neatsižvelgia į atsakovo turtinę padėtį. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Tokios materialios, pirmiausia, piniginės, kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad 8000,00 Lt neturtinės žalos dydis laikytinas adekvačiu atlyginti nukentėjusiojo patirtą skausmą ir skriaudą, atitinkančiu suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir teisingumo bei protingumo principus. Ieškovui iš atsakovo priteistina 8000 Lt neturtinė žala (CK 6.250 str.2 d.).

17Vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (10804,07 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2013-04-02, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

18Iš atsakovo A. I. į valstybės pajamas priteistina 324,00 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 83 str. 1 d. 3 p., 96 str., LR Mokesčių administravimo įst. 66 str. 4 d.).

19Teismas, vadovaudamasis LR CPK 83 str. 1 d. 3 p., 96 str., 260, 263, 269, 270, 279 str.,

Nutarė

20Ieškinį tenkinti iš dalies.

21Priteisti ieškovui D. Č., a.k. ( - ), iš atsakovo A. I., a.k. ( - ), 2804,07 Lt nuostolių, 8000,00 Lt neturtinės žalos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 10804,07 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-04-02) iki visiško įvykdymo.

22Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

23Priteisti iš atsakovo A. I., a.k. ( - ), valstybės naudai 324,00 Lt žyminio mokesčio, kuris sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

24Sprendimas apeliacine tvarka skundžiamas per 30 dienų Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata... 2. ieškovas ieškiniu prašo teismo priteisti 2804,07 Lt turtinės žalos,... 3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė ir į teismo posėdį neatvyko,... 4. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad buvo patirtas didelis... 5. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 6. Iš civilinės bylos duomenų nustatyta, kad 2012-07-25 Molėtų rajono... 7. Ieškovas nagrinėjant baudžiamąją bylą civilinio ieškinio dėl patirtos... 8. Atsižvelgus į tai, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas... 9. Atsakovo neteisėti veiksmai (padarytas nusikaltimas), kaltė (tyčia)... 10. Byloje pateikti kvitai ir kiti mokėjimo dokumentai, kurie patvirtina ieškovo... 11. Teismas konstatuoja, kad tiek išlaidos patirtos dėl kelionių į Vilnių,... 12. Ieškovas ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo ir 15000,00 Lt... 13. Neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą... 14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš neturtinės žalos dydžio... 15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad rimčiausias sveikatos sutrikdymas... 16. Lietuvos Aukščiausiasis teismas vienoje iš savo nutarčių yra pasisakęs,... 17. Vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo... 18. Iš atsakovo A. I. į valstybės pajamas priteistina 324,00 Lt žyminio... 19. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 83 str. 1 d. 3 p., 96 str., 260, 263, 269, 270,... 20. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 21. Priteisti ieškovui D. Č., a.k. ( - ), iš atsakovo A. I., a.k. ( - ), 2804,07... 22. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 23. Priteisti iš atsakovo A. I., a.k. ( - ), valstybės naudai 324,00 Lt žyminio... 24. Sprendimas apeliacine tvarka skundžiamas per 30 dienų Vilniaus apygardos...