Byla 2K-325/2010
2Vilnius
3Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį nakties metu būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 100 valandų globos ir rūpybos institucijose ar valstybinėse organizacijose. Priteista iš S. V. 20 000 Lt A. J. neturtinei žalai atlyginti.
4Skundžiamas ir Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nuosprendis, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam paskirti įpareigojimai – nakties metu būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų globos ir rūpybos institucijose ar valstybinėse organizacijose. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
Nustatė
6S. V. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 3 d., apie 23.30 val., Kaune, Savanorių pr. 290a, pagal pavojaus signalą atvykęs į restoraną ,,Seni vartai“ aiškintis aplinkybių dėl restorano lankytojo A. J. netinkamo elgesio, žodžiu nurodė šiam išeiti iš restorano. A. J. išėjus į lauką, be pagrindo panaudojo prieš jį specialią priemonę – papurškė dujų iš balionėlio į veidą, taip nukentėjusiajam A. J. nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes padarė cheminį akių nudeginimą.
7Kasaciniu skundu S. V. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti.
8Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai nustatė, jog jis atliko veiksmus, kuriuos įvertino kaip nusikalstamą veiką ir kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus nuomone, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas nukentėjusiojo A. J. ir liudytojos I. R. parodymais, kurie negali būti objektyvūs, nes minėti asmenys įvykio metu buvo neblaivūs.
9Teismai padarė ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
10Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, o tik pakartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus.
11BPK 192 straipsnio 1 dalis numato, kad atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Kitų dviejų asmenų pateikimas atpažinti su uniformomis savaime suprantamas kaip išskirtinumas ir padėjimas atpažįstančiam asmeniui atpažinti asmenį, kuris išoriškai aiškiai skiriasi nuo kitų dviejų, todėl, kasatoriaus nuomone, atliekant parodymą atpažinti buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės (teisė į teisingą, objektyvų ir nešališką procesą).
12Apeliacinės instancijos teismo posėdyje jis pateikė prašymą apklausti kaip liudytoją G. J., kuris incidento metu buvo jo ir A. A. tiesioginis viršininkas, informuotas apie įvykio eigą. BPK 324 straipsnio 2 dalis numato nuteistojo teisę prašyti, kad būtų apklausiami liudytojai. Apeliacinės instancijos teismas jo prašymą atmetė. Tai rodo, kad šis teismas šališkai išnagrinėjo bylą, padarė prielaidomis ir samprotavimais pagrįstas, tikrovės neatitinkančias išvadas ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tai yra esminis BPK pažeidimas, sukliudęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą. BPK 324 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu ikiteisminio metu nenustatytos tokios aplinkybės, kurių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje jas nustatyti sunku, apeliacinės instancijos teismas įpareigoja ikiteisminio tyrimo teisėją ar prokurorą organizuoti ar atlikti reikiamus tyrimo veiksmus. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad į incidentą atvyko penki saugos tarnybos ekipažai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tik vieno ekipažo dalyvis – R. V. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jis (kasatorius) nurodė asmenį, papurškusį dujų nukentėjusiajam, tai buvo A. A. Jokių konfliktų tarp jo ir A. A. nebuvo, todėl pagrindo jį apkalbėti neturėjo. Teismai šių aplinkybių nevertino.
13Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl neturtinės žalos dydžio nepagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarytos pažeidžiant BPK 113 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies, CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalių, 6.282 straipsnio nuostatas, apibūdinančias neturtinės žalos turinį bei šios žalos dydžio nustatymo kriterijus.
14Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutartyje iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teismo argumentus.
15Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-420/2007, 2K -209/2007, 2K-114/2008 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos praktiką (nutartis byloje Nr. 2K-68/2008) asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš jo neturtinei žalai atlyginti 20 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad priteistos neturtinės žalos dydis yra pagrįstas. Abiejų instancijų teismai neatsižvelgė į tai, kad baudžiamojoje byloje nepateikta nė vieno BPK leistino įrodymo, pagrindžiančio nukentėjusiojo A. J. išdėstytą poziciją dėl jam padaryto kūno sužalojimo sunkumo, trukmės, pasveikimo galimybės, liekamųjų reiškinių ir pan.
16Atsiliepimu į nuteistojo S. V. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Arvydas Kuzminskas siūlo jį atmesti.
17Prokuroras nurodo, kad faktinės bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių turėtų būti keičiami ar naikinami abiejų instancijų teismų sprendimai, nepadaryta. Nuteistojo S. V. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nustatyta teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kuriuos teismas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, iš esmės atsakė į visus jame keltus klausimus, todėl negali būti daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas.
18Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat paaiškinta, kodėl iš parodymų atpažinti protokolų bei su jais susijusios bylos medžiagos nedarytina išvada, jog S. V. parodymas atpažinti yra niekinis proceso veiksmas.
19Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo civilinės teisės aiškinimo ir taikymo yra nepagrįsti.
20Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam dėl S. V. padarytos nusikalstamos veikos nesunkiai sutrikdyta sveikata, buvo sukeltos fizinės ir emocinės kančios, išgyvenimai dėl ateities (buvo sužalotas itin svarbus žmogui organas – akys), taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurios išvardytos abiejų instancijų teismų sprendimuose.
21Apeliacinės instancijos teismas, kaip teisingai pastebėjo ir kasatorius, įvertindamas priteistą neturtinę žalą, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Tačiau pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylą, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Priteistos neturtinės žalos dydis nepažeidė nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką.
22Nuteistojo S. V. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
23Dėl BK 138 straipsnio 1 dalies taikymo
24Kasatoriaus ginčija, kad panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį (tyčia papurškė pastarajam dujų į akis) ir taip padarė A. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, jo nuomone, jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
25Iš bylos duomenų matyti, kad abiejų instancijų teismų išvada, jog kasatorius padarė nukentėjusiajam A. J. tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrįsta byloje surinktų įrodymų visumos įvertinimu. Remdamasis ne tik nukentėjusiojo, bet ir liudytojų I. R., V. B., A. P., P. I., A. A. parodymais, asmens parodymo atpažinti protokolų duomenimis, teismo medicinos specialisto išvada, teismas nustatė, kad būtent S. V., papurškęs A. J. dujų balionėliu į veidą, padarė nukentėjusiajam akių junginių cheminį nudegimą su kairės akies ragenos pažeidimu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
26Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus veika dėl A. J. sveikatos sutrikdymo teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
27Dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų
28Kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu, atliekant asmens parodymą atpažinti, buvo esmingai pažeisti BPK 192 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nes kiti du rodomi atpažinti asmenys buvo uniformuoti, o jis ne.
29BPK 192 straipsnio 1 dalis numato, kad atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną.
30Pagal asmens parodymo atpažinti protokolus liudytoja I. R. (T. 1, b. l. 34–36) kasatorių atpažino pagal plaukų spalvą ir bendrą išvaizdą, o nukentėjusysis A. J. – pagal plaukų spalvą, veido formą ir ūgį (T. 1, b. l. 37–39). Iš parodymų atpažinti protokolų matyti, kad kiti du kartu su kasatoriumi parodyti atpažinti asmenys vilkėjo uniformas.
31Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įstatymas (BPK 192 straipsnis) nereikalauja, jog atpažįstamieji būtų vienodai apsirengę. Taigi tokia asmens parodymo atpažinti tvarka esmingai nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymų bei nepadarė niekiniu šio procesinio veiksmo, todėl šios kasatoriaus skundo dalies argumentai nepagrįsti.
32Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas šališkai išnagrinėjo bylą ir taip esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes atmetė jo teismui pateiktą prašymą apklausti kaip liudytoją G. J., kuris incidento metu buvo jo ir A. A. (bendradarbis) tiesioginis viršininkas, todėl buvo tiesiogiai informuotas apie visą įvykių eigą. Įstatymas (BPK 324 straipsnio 2 dalis) numato nuteistojo teisę prašyti, kad būtų apklausiami liudytojai.
33Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais.
34Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo (T. 2, b. l. 50) matyti, kad nuteistojo prašymas apklausti kaip liudytoją G. J. teismo posėdžio metu teisėjų kolegijos buvo apsvarstytas ir motyvuotai atmestas.
35Kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas pateiktus įrodymus įvertino be išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, todėl kasatoriaus tvirtinimas, kad šios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, yra nepagrįstas.
36Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, o tik pakartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus.
37Kolegijos nuomone, nuteistojo apeliacinis skundas išnagrinėtas nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų (toliau – BPK), reguliuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka.
38Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną apelianto argumentą.
39Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo apeliacinio skundo esminių argumentų, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl jo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas. Esant tokioms aplinkybėms, kasatoriaus apeliacinis skundas buvo išsamiai išnagrinėtas, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK reikalavimus, reglamentuojančius bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka.
40Dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio
41Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Neturtinės žalos dydis pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.
42Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).
43Pagal faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nuteistasis nukentėjusiajam papurškęs dujų į veidą padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
44Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) A. J. apylinkės teismui pareiškęs civilinį ieškinį dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad sužalojimo metu patyrė didelį fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, nes buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Po to ilgą laiką buvo nedarbingas, gydėsi. Po patirtos traumos akys labai greitai pavargsta, ašaroja, vakarais jaučia skausmą, nuolat vartoja akis stiprinančius vaistus. Mano, kad nuteistojo padarytas fizinis poveikis paveikė jo sveikatą ir tai turės negrįžtamų pasekmių ateityje.
45Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų matyti, kad teismas, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo klausimą, akcentavo, jog nukentėjusiajam buvo sužalotos akys, t. y. svarbus žmogaus kūno organas, jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą – buvo pažemintas draugės akivaizdoje, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, nes apsaugos darbuotojų buvo įvertintas kaip pažeidėjas, bendravimo galimybių sumažėjimą, nes ir dabar jaučia padidėjusį akių jautrumą, vairuojant, skaitant pavargsta ir ašaroja akys. Šios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgė ir į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį.
46Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo įvertinta 20 000 Lt neturtinė žala, kuri visa priteista pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nėra aiškiai per didelė. Neteisėtais nuteistojo tyčiniais ir gana įžūliais veiksmais buvo pažeistas nukentėjusiojo itin svarbus organas – akys, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.
47Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, nustatydami tokį atlygintinos neturtinės žalos dydį – 20 000 Lt priteisiant iš nuteistojo S. V., netinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, nes priteistas neturtinės žalos dydis nepagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei iš esmės neatitinka ir teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-282/2008, 2K-253/2009, 2K-190/2010).
48Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, taip pat į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, kolegijos nuomone, protingas ir teisingas neturtinės žalos dydis A. J. būtų 10 000 Lt.
49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,
Nutarė
50
51Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iš nuteistojo S. V. Priteisti iš S. V. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti A. J. naudai.
52Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.