Byla e2-45-1025/2018

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

2sekretoriaujant S. J., D. P.,

3dalyvaujant ieškovei S. D., jos atstovui advokato padėjėjui K. A.,

4atsakovo Ž. D. atstovei advokato padėjėjai Svajūnei Šidlauskaitei,

5trečiojo asmens Kredito unijos „Gargždų taupa“ atstovei advokato padėjėjai R. R.,

6išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. Š.,

7viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. patikslintą ieškinį atsakovui Ž. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir sutuoktinių turto padalijimo, tretieji asmenys D. B., Luminor Bank AB, Kredito unija „Gargždų taupa“ ir atsakovo Ž. D. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir sutuoktinių turto padalijimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

8Teismas

Nustatė

9ieškovė ieškiniu, jį patikslinusi prašė nutraukti santuoką įregistruotą 2012-07-14 Klaipėdos rajono sav. administracijos CMS tarp Ž. D. ir S. D. įrašo Nr. 123, dėl Ž. D. kaltės; priteisti iš atsakovo 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – „D.“; nustatyti, kad iki santuokos įsigytas turtas, tai yra nekilnojamasis turtas – statomas gyvenamasis namas, unikalus ( - ) yra asmeninė S. D. nuosavybė; padalinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę: priteisti asmenine nuosavybe S. D. automobilį „Audi A4“, valst. Nr. ( - ), kurio vertė yra 2490 Eur, o atsakovui Ž. D. priteisti asmenine nuosavybe automobilį „VW Golf“, valst. Nr. ( - ), kurio vertė yra apie 525 Eur; nustayti, jog po santuokos nutraukimo ieškovė už jai tenkančią didesnės vertės turtą sumoka atsakovui 130,26 Eur kompensaciją; nustatyti, jog prievolė pagal 2008-10-10 kreditavimo sutartį Nr. K-0200-2008-31 Luminor Bank AB yra asmeninė S. D., tačiau abiejų šalių atsakomybė lieka solidari; nustatyti, jog prievolės pagal 2013-12-06 kredito sutartį Nr. 0200-2013-87275 Luminor Bank AB ir pagal 2014-02-28 kredito vartojimo sutartį Nr. 14-00014 kredito unijai “Gargždų taupa“ yra asmeninės Ž. D., tačiau abiejų šalių atsakomybė lieka solidari; atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, priteisiant 3000,00 Eur neturtinę žalą iš atsakovo bei 130,26 Eur kompensaciją atsakovui iš ieškovės; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė aplinkybėmis, kad atsakovas paliko šeimą 2014 metų pabaigoje ir buvo jai neištikimas. Atsakovas jau 2014 metais gyveno su kita moterimi Norvegijoje, nustojo remti šeimą materialiai, todėl teismine tvarka išsprendė vaiko išlaikymo klausimą. Atsakovas ilgą laiką melavo, vertė ją kentėti pažeminimą bei savivertės sumažėjimą. Dėl jo neištikimybės patyrė pažeminimą, stiprius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį skausmą, nervinę įtampą, depresiją. 2015 metais lankėsi pas psichologą dėl pagalbos gavimo būtent dėl šeimyninių problemų, kurių ji pati viena išgyventi negalėjo. Iki pažinties su atsakovu 2009-02-06 įsigijo statomą gyvenamąjį namą, unikalus ( - ), todėl šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė ir šioje byloje nėra dalintinas. Teigia, jog nuo 2006-03-08 iki 2008-08-01 iš savo bei skolintų iš darbovietės - UAB „Litmaris“ bei kredito unijos „Gargždų taupa“ lėšų (paskola grąžinta 2010-07-20), jau buvo atlikusi namo statybos darbų bei nupirkusi statybinių medžiagų už 9389,52 Eur sumą, kuri turėtų būti išminusuota iš namo vertės kainos, skaičiuojant atsakovui mokėtinos kompensacijos sumą, tačiau iš esmės mano, jog atsakovui iš viso nepriklauso kokia nors kompensacija dėl namo. Nors atsakovas atliko dalį namo statybos darbų, tačiau jam tai nesuteikia teisės į nuosavybę ar jos dalį. 2008-10-10 abu pasirašė kredito sutartį Nr. K-0200-2008-31 namo statybai finansuoti ir/ar atsakovas atliko dalį statybos darbų, tačiau jokio tarp jų susitarimo ir siekio šį namą įgyti nuosavybės teise abiejų vardu nebuvo. Priešingai, šalys buvo susitarę ir veikė turėdamos tikslą ateityje sukurti šeimą bei statomą namą įsirengti kaip šeimos būstą. Įregistravus santuoką minėtas turtas nebuvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovo darbas prie statomo šeimos būsto negali būti vertinamas labiau, nei jos darbas šeimos labui, gaminant valgį, skalbiant, tvarkant namus bei vėliau auginant atsakovo sūnų, todėl mano, jog kiekvienas prisidėjo prie bendro šeimos gyvenimo savo darbu lygiomis dalimis ir dėl to, atsakovas neturi teisės reikalauti kompensacijos būtent už jo atlikto darbo dalį ar tuo labiau įrodinėti, jog tariamai jis savo darbu įgijo nuosavybę į asmeninį ieškovės turtą, įgytą iki santuokos sudarymo. Tuo atveju, jeigu atsakovui teismas vis tik priteistų kažkokio dydžio kompensaciją už jo indėlį į namo, kaip šeimos būsto statybą, tai ieškovė prašytų teismą 3000,00 Eur suma mažinti atsakovui mokėtinos kompensacijos sumos dydį atliekant priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą dėl ieškovės suteiktos atsakovui pragyvenimo paslaugos kainos, neskaitant kitų ieškovės išlaidų bei darbo kainos. Sutuoktinių jungtinę nuosavybę sudaro du automobiliai: Audi A4, valst. Nr.( - ), kurios realia rinkos vertė - 2490 Eur, VW Golf, valst.Nr. ( - ) kurio vertė - 525 Eur. Priteisus automobilį Audi A4, o atsakovui VW Golf, jai tenka 982,50 Eur didesnės vertės turto dalis, todėl atsakovui mokėtina 982,50 Eur kompensacija. Tačiau atkreipia dėmesį, jog atsakovas yra nuslėpęs automobilio ( - ), valst.Nr.( - ) pardavimą. Atsakovas, santuokos metu įsigijęs šį automobilį iš paskolinių pinigų perdarinėjo į sportinį automobilį ir jo remontui išleido ne mažiau nei 1704,48 Eur, o vėliau apsimestiniu sandoriu perleido savo pažįstamam Z. S. už 100,00 Eur. Todėl atsakovui mokėtina kompensacijos suma mažintina šio automobilio, kaip sprotinio, realia rinkos verte ir atsakovui mokėtinos kompensacijos suma už jai tenkančio kilnojamojo turto didesnę dalį, t.y. 982,50 Eur suma mažintina 1/2 jam tenkančio 1704,48 Eur nuslėpto kilnojamojo turto verte (982,50 - 1704,48/2) ir sudaro 130,26 Eur skirtumą atsakovo naudai, kurią sutinka sumokėti atsakovui kaip kompensaciją. Po santuokos nutraukimo 2008-10-10 kredito sutartį Nr. K-0200-2008-31 asmeniškai prisiima pareigą toliau ją vykdyti, nors atsakomybė kreditoriui liktų su atsakovu solidari, o prievolės pagal 2013-12-06 kredito sutartį Nr. 0200-2013-87275 Luminor Bank AB ir pagal 2014-02-28 kredito vartojimo sutartį Nr. 14-00014 kredito unijai “Gargždų taupa“ turėtų būti pripažintos asmeninėmis Ž. D., nes jos buvo panaudotos atsakovo poreikių bei pomėgių tenkinimui, bet ne šeimos poreikių tenkinimui, tačiau, atsižvelgiant į kreditorių interesus sutinka, kad abiejų šalių atsakomybė liktų solidari.

11Trečiasis asmuo AB DNB bankas (dabar Luminor Bank AB) pateikė atsiliepimus į ieškinį, patikslintą ieškinį, kuriuose nurodė, jog sutuoktiniai po santuokos nutraukimo turi išlikti solidariais bendraskoliais. Kreditorius neprieštarauja dėl šalių tarpusavyje nustaytos prievolės pagal kredito sutartį Nr.K-0200-2008 vykdymo tvarkos, t. y. kad prievolę bankui faktiškai įsipareigoja vykdyti ieškovė, tačiau santykiuose prieš kreditorių abiejų šalių atsakomybė lieka solidari.

12Trečiasis asmuo kredito unija „Gargždų taupa“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog nesutinka, jog prievolė pagal 2014-02-28 kredito sutartį yra asmeninė atsakovo prievolė. Ieškovė buvo supažindinta su visomis iš paskolos sutarties lykančiosmi teisėmis ir pareigomis, paskola buvo suteikta būsto remontui. Abu sutuoktiniai pagal paiimtą kreditą yra solidariai atsakingi kreditoriui.

13Atsakovas Ž. D. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į ieškinį, patikslintą ieškinį, kuriuose su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nesutinko, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Nurodė, jog su ieškove kartu gyveno nuo 2007 metų ir pradėjo kurti bendrus ateities planus, susitarė ieškovei priklausančiame sklype iš bendrų lėšų statyti namą, o 2008 metais abu prisiėmė bendrą kreditą, pradėjo statybas ir planavo būsimą gyvenimą kartu. Dar iki sudarant santuoką pradėjo dirbti Norvegijoje, dažnai išvykdavo ilgesniam laikui. Ieškovė tam neprieštaravo, palaikė bei skatino užsidirbti ir materialiai prisidėti prie bendrų namų kūrimo. Po santuokos sudarymo toliau nuolat vyko uždarbiauti į Norvegiją, materialiai rėmė šeimą, dengė bendrus kreditus, grįžęs į Lietuvą leido laiką su šeima. Nepaisant to, tarpusavio santykiai vis prastėjo, tarp jų kildavo vis daugiau ginčų. 2014 metų spalį prisipažino ieškovei, jog jei konfliktai ir toliau tęsis, pageidauja nutraukti santuoką. 2015 metų liepos - spalio mėnesiais abu buvo susitarę skirti didesnį dėmesį šalių santykių gerinimui ir susitaikymui, tačiau bandymas nepavyko, todėl 2015 metų spalį gražiuoju susitarė pradėti gyventi skyrium ir nebetęsti santuokos bei teisiškai sutvarkyti visus santuokos nutraukimo dokumentus, ir išvyko į Norvegiją, manydamas, kad šalių santuoka iširusi. Mano, jog bet kokios vėlesnės pažintys su priešingos lyties atstovėmis negalėjo ir negali būti laikomos santuokos iširimo priežastimi ar neištikimybe. Visos jos užmegztos tik žinant ir esant įsitikinimui, kad santuoka baigta ir šalių santuokiniai ryšiai faktiškai nutrūkę. Kadangi santuoka buvo iširusi 2014 metų spalio mėnesį dėl abiejų šalių lojalumo ir pagarbos, paramos vienas kitam stokos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš jo neturtinę žalą yra nepagrįstas. Sutinka, jog santuokos metu įgyti automobiliai būtų padalinti ieškovės nurodoma tvarka, tačiau nesutinka su ieškovės nurodoma automobilių verte ir tvirtina, kad turi dalintino turto už 4805 Eur (4280 Eur - Audi A4) + 525 Eur VW Golf), todėl kiekvienai šaliai turėtų tekti po 2402,50 Eur vertės turto (4805/2). Priteisus jam automobilį VW Golf už 525 Eur, ieškovė turėtų sumokėti 1877,50 Eur kompensaciją. Ieškovės nurodytos aplinkybės, jog jis perdarinėjo BMW automobilį į sportinį nelogiškos, niekada nenaudojo šeimos lėšų jokio sportinio automobilio konstravimui. Ieškovės nurodomas BMW automobilis buvo perleistas draugui Z. S.. Pagal 2013-12-06 kredito sutartį Nr. 0200-2013-87275 Luminor Bank AB ir pagal 2014-02-28 kredito vartojimo sutartį Nr. 14-00014 kredito unijai “Gargždų taupa“ prievolės yra abiejų šalių solidarios, nes visos gautos lėšos buvo panaudotos namo statybose, o namas buvo statomas siekiant tinkamai aprūpinti šeimą gyvenamuoju būstu, sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas jų šeimai. Sudarant 2014-02-28 kredito vartojimo sutartį Nr. 14-00014, jau abu turėjo du didelius kreditus, todėl kredito unijai pareikalavus papildomo skolos grąžinimo užtikrinimo - laidavimo, laiduotoju sutiko tapti D. B.. Tuo metu ieškovė buvo vaiko auginimo atostogose, šeimai trūko pajamų, todėl paskola buvo naudojama šeimos poreikiams - tinkamai kreditams dengti ir poreikiams patenkinti. Iki santuokos abi šalys konkliudentiniais veiksmais buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį, t.y. siekė įgyti būstą abiejų vardu. Nuo 2007 metų kartu su ieškove vedė bendrą ūkį, pasiėmė vieną kreditą iki santuokos sudarymo būsto statyboms, kitą santuokos metu būsto remontui. Tai, kad gyvenamojo namo statybos dokumentus buvo paprasčiau sutvarkyti vieno iš jų vardu, nesudaro teisės ieškovei tvirtinti, kad turtas yra jos vienos asmeninė nuosavybė. Gyvenamąjį namą šalys siekė pastatyti bendrai. Turėjo apdailininko kvalifikaciją ir pats asmeniškai atliko dalį darbų. Abu šalių solidariai prisiimtus kreditus panaudojo namo statyboms, paskolos buvo dengiamos iš santuokoje esančių lėšų, nes ieškovė neturėjo jokių pinigų, augino vaiką. Iki pat kredito grąžinimo pabaigos jis yra solidariai atsakingas už kreditus, imtus jų gyvenamojo namo statybai ir remontui. Sutinka, jog gyvenamasis namas atitektų ieškovei asmeninės nuosavybės teise, tačiau ieškovė turi sumokėti jam kompensaciją.

14Atsakovas priešieškiniu, papildytu priešieškinio reikalavimu prašė padalyti iki santuokos bendrąją daline nuosavybe įgytą turtą ir prisiimtus įsipareigojimus: priteisti ieškovei gyvenamąjį namą, unikalus ( - ); nustatyti, jog prievolė pagal 2008-10-10 kreditavimo sutartį Nr. K-0200-2008-31 kreditoriui AB DNB Nor bankui vykdoma solidariai iš abiejų šalių; patvirtinti abiejų šalių tarpusavio susitarimą, kad 2008-10-10 kreditavimo sutartį Nr. K-0200-2008-31 įsipareigoja vykdyti ieškovė iki galutinio jo grąžinimo termino. Jeigu ieškovė neturi lėšų ir negali tinkamai vykdyti prievolės, paskolą bankui moka atsakovas. Sumokėjęs įmokas kreditoriui atsakovas įgyja teisę susigrąžinti ir išsiieškoti visą jo sumokėtą paskolos sumą iš ieškovės; priteisti iš ieškovės atsakovui 5790,96 Eur kompensaciją už iki santuokos įgytos bendrosios nuosavybės dalį; padalyti santuokos metu bendrąją jungtine nuosavybe įgytą turtą ir prisiimtus įsipareigojimus: priteisti asmenine nuosavybe ieškovei automobilį AUDI A4, valst. Nr. ( - ), kurio vertė yra 4670 Eur, o atsakovui asmenine nuosavybe - automobilį VW GOLF, valst. Nr. ( - ), kurio vertė yra 525 Eur; priteisti atsakovui kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę dalį santuokoje įgyto turto - 2072,50 Eur; pripažinti šalis solidariai atsakingais pagal 2013-12-06 kredito sutartį Nr. 0200-2013-87275 Luminor Bank AB ir pagal 2014-02-28 kredito vartojimo sutartį Nr. 14-00014 kredito unijai “Gargždų taupa“; nustatyti minimalią bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku L. D.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su ieškove iki santuokos sudarymo konkliudentiniais veiksmais buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį, t. y. siekė įgyti būstą (pasistatyti) abiejų vardu namą. Ieškovė 2007-2008 metais gavo 30000 Lt paskolą ir šias lėšas jis ir ieškovė panaudotojo gyvenamojo namo pamatų statybinėms medžiagoms įsigyti - nupirko pamatams išlieti reikalingas medžiagas, apmokėjo dalį statybos darbų, pats asmeniškai atliko dalį darbų. Paimtą kreditą dengė abu. Ieškovė gavo vidutiniškai 1500 Lt darbo užmokestį į rankas, o jis iš individualios statybininko veiklos gaudavo apie 1000-1200 Lt pajamų į rankas. Kartu pastatę namo pamatus įregistravo nebaigtą statybą, kad galėtų gauti kreditą likusio namo statyboms. Kai 2008 metais įregistravo 22 procentų baigtumo gyvenamąjį namą, kartu paėmė 100000 Lt (28962 Eur) būsto kreditą ir tapo solidariais skolininkais. Kadangi turtas lygiomis dalimis buvo įgytas iki santuokos, todėl jis turi būti lygiomis dalimis padalintas. Sutinka, jog ieškovei būtų priteistas namas, o jam kompensacija. Kredito likutis pagal 2008-10-10 kreditavimo sutartį Nr. K-0200-2008-31 namo įsigijimui 2017-08-09 yra 25218,08 Eur; pagal atliktą 2017-07-17 nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1795-7763, vertė 36800 Eur. Sutinka, jog namas būtų priteistas ieškovei, prievolę pagal kredito sutartį toliau bus vykdoma solidariai iš abiejų šalių, patvirtintus abiejų šalių tarpusavio susitarimą, pagal kurį kreditą iki galutinio jo grąžinimo termino įsipareigoja vykdyti ieškovė, o ieškovei neturint lėšų ir tinkamai nevykdant prievolės, paskolą bankui moka atsakovas, o sumokėjęs turi teisę išsiieškoti visą jo sumokėtą paskolos sumą iš ieškovės, todėl jam turi būti priteista 5790,96 Eur kompensaciją (36800 Eur gyvenamojo namo vertė – 25218,08 Eur kredito likutis = 11581,92 Eur bendro daline nuosavybe priklausančio turto, iš kurio ½ tektų atsakovui arba 5790,96 Eur).

15Ieškovė S. D. pateikė atsiliepimą į priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, kuriuo nesutiko su pareikštais reikalavimais iš dalies, tai yra nesutiko su kompensacijos dydžiu dėl gyvenamojo namo, dėl automobilių verčių nustatymo, dėl prievolių paskirstymo pagal kreditavimo sutartis, dėl bendravimo su vaiku nustatymo tvarkos.

16Trečiasis asmuo Luminor Bank AB pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad priešieškiniu atsakovas neprašo pakeisti kreditavimo sutarčių sąlygų (t.y. kad abiejų sutuoktinių atsakomybė Bankui ir toliau išlieka solidari), kreditorius neprieštarauja dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po Ž. D. ir S. D. santuokos nutraukimo. Bankas taip pat neprieštarauja dėl šalių tarpusavyje nustatytos prievolės bankui pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-0200-2008-31 vykdymo tvarkos (t.y., kad prievolę bankui faktiškai įsipareigoja vykdyti S. D.), kadangi šis susitarimas saisto sutuoktinius jų vidiniuose tarpusavio santykiuose, o santykiuose prieš kreditorių banką sutuoktinių atsakomybė pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-0200-2008-31 ir toliau išlieka solidari.

17Trečiasis asmuo kredito unija „Gargždų taupa“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo atsižvelgiant į tai, kad priešieškiniu atsakovas neprašo pakeisti kreditavimo sutarčių sąlygų (t.y. kad abiejų sutuoktinių atsakomybė kreditoriui ir toliau išlieka solidari), kreditorius neprieštarauja dėl tokio kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po Ž. D. ir S. D. santuokos nutraukimo.

18Klaipėdos rajono savavaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą dėl bendravimo tvarkos. Siūlo sudaryti maksimalų bendravimą su antruoju iš tėvų pas kurį vaikas negyvena. Atkreipė dėmesį, kad būtina užtikrinti kuo dažnesnį tėvo ir sūnaus bendravimą elektroninėmis ryšio priemonėmis berniukui būnant pas mamą ir sūnaus bendravimą su mama jam būnant pas tėvą. Tėvai vienas kitam turi sudaryti galimybę aplankyti susirgusį sūnų. Taip pat mano, jog tėvai iš anksto galimai iki kovo 1 dienos turėtų aptarti tėvo ir motinos bendravimo laiką su sūnumi atostogų metu.

19Teismo posėdžio metu ieškovė S. D. prašė patikslintą ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas 2014 metų rudenį grįžęs iš Norvegijos kėlė klausimą dėl skyrybų, 2014 m. kalėdinių švenčių nebešventė. Siūlė atsakovui kreiptis į psichologą, bet jis nesiklausė. 2015 metų vasarą grįžęs atsakovas norėjo taikytis ir ji sutiko, savaitę laiko gyveno kaip sutuoktiniai, po to atsakovas išvyko į Norvegiją. 2015 m. rudenį buvo grįžęs į vaiko gimtadienį, santykiai buvo atšalę, po ko atsakovas išvyko ir dingo, nebeatsakė į jokias žinutes. 2015 metais atsakovas jokių namo statybų nebevykdė. Dėl vaiko išlaikymo kreipėsi į teismą tik dėl to, kad atsakovas buvo kategoriškai pasakęs, kad išlaikymo neteiks. Paaiškino, kad nebuvo jokių ginčų dėl vaiko bendravimo, niekada netrukdė ir netrukdo bendrauti, prašo apsaugoti vaiko interesus maksimaliai nustatant bendravimo tvarką su vaiku. Mano, jog reikėtų tikslinti atsakovo siūlomą bendravimo tvarką su vaiku. Atostogų laiką reikia planuoti taip, kad atsakovas jai praneštų apie numatomas atostogas iki balandžio 20 dienos. Taip pat nurodo, jog jeigu atsakovui reikia vaiką vežtis į užsienį, tai jis turėtų ir padengti išlaidas vaiko paso pagaminimui. Gali vaikas nenorėti bendrauti su tėvu, tada ji informuotų atsakovą sms žinute ir suderintų kitą dieną bendravimą su tėvu. Atsakovui reikėtų gauti jos leidimą, išvykstant atostogauti su vaiku į šalis, kur gali kilti grėsmė vaiko saugumui ar sveikatai, iki vaikui sukaks 10 metų, ji galėtų, atsižvelgiant į grėsmes, neduoti tėvui sutikimo vykti su vaiku į užsienį. Taip pat ji turi turėti teisę riboti vaiko prieigą internetu, jei tai nesusiję su mokymosi ir bendravimu su tėvu. Jeigu vaikas sirgs, nenorėtų, kad atvykęs vaiko tėvas išbūtų ilgiau nei valandą, kadangi tai ne tik vaiko gyvenamoji vieta, bet ir jos.

20Ieškovės S. D. atstovas advokato padėjėjas K. A. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Atsakovas pats pripažino, kad veikė ieškovę psichologiškai dėl kito vaiko pradėjimo, elgėsi nepagarbiai, rodė panieką ieškovei. Santuokos iširimo priežastis – kita moteris. Su ieškove iki santuokos gyveno apie 5 metus ir jį seksualinis gyvenimas tenkino, išvažiavo į užsienį susirado kitą moterį ir savo elgesiu pažemino ieškovę. Ieškovė patyrė dvasinius sukrėtimus, depresiją, todėl atsakovas turi atlyginti padarytą ieškovei neturtinę žalą. Pabrėžė, kad atsakovas su ieškove nesitarė dėl bendros sutuoktinių nuosavybės. Šalys statydamos namą neįregistravo kaip bendros nuosavybės, o buvo susitarusios kartu gyventi ir statyti savo šeimos būstą. Ginčo dėl automobilių padalijimo nėra, tačiau kompensaciją turėtų būti mažintina, kadangi atsakovo nurodomos vertės yra per didelės, kita vertus atsakovas nenurodė dalintino sportinio automobilio BMW, kuris parduotas sudarant apsimestinį sandorį. Atsakovas paimtą 2013 metų kreditą panaudojo ne šeimos reikmėm, o savo pomėgiui vystyti.

21Teismo posėdžio metu Ž. D. prašė patikslintą ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodė, jog su ieškove pradėjo draugauti 2006 metų gale, 2007 metais, pamena, jog jos pirmagimį sūnų prižiūrėdavo, kai išvykdavo ji mokytis. 2007-2008 metais pradėtos statybos, dar neturint statybos leidimo, jis nuomojo traktorių dėl pamatų pylimo. Statybose padėjo kelis kartus ieškovės brolis, tačiau iš esmės jis visus darbus dirbo, firmų nesamdė, išnuomojo kraną tik perdengimui dengti, mūrijo sienas pats, stogą dengė pats, pertvaras įrengė, šiltino sienas ir kitus darbus, nes yra statybininkas. Su ieškovė sutarė, kad trūksta pinigų namo statybai, todėl pradžioje „išpylė“ namo pamatus, kad galėtų juos įkeisti gaunant 2008-10-10 kreditą namo statybai. Namą statė tikslu turėti šeimos būstą, nes gyveno kartu su ieškovės motina, abu norėjo gyventi atskirai. Abiejų sutarimu, trūkstant lėšų, jis 2011 metais išvyko į Norvegiją uždarbiauti, grįždavo į Lietuvą ir dažniau, ir ilgesniam laikotarpiui, tuo metu statydavo namą. Pinigus iš Norvegijos siųsdavo ieškovei, kuri naudojosi jais, nekontroliavo. P. N. dirbo dviejuose darbuose, ir UAB „Litmaris“ sargu, ir „VBT Ekspedicija“ ten pat dirbo ir ieškovė buhalterės pareigose. Visą laisvą laiką skirdavo namo statybai. Visi gauti kreditai, tiek 2013 metais, tiek 2014 metais buvo su ieškovės žinia, paskolinti pinigai leisti namo statyboms, 2014 metais jau buvo du dideli neišmokėti kreditai, todėl ieškovei esant vaiko priežiūros atostogose nebuvo galimybės imti kredito ir jos vardu, todėl paprašė draugo D. B. laiduoti. Visas šias aplinkybes puikiai žino ieškovė. Paskutiniais metais, dar 2014 m. vasarą, grįžęs iš Norvegijos skyrė 10000 litų lauko darbams, lietvamzdžių įrengimui, tinkavimui. Pinigus visada valdė ieškovė, tardavosi dėl statybų ir kitų pirkinių, iš Norvegijos siųsdavo kas mėnesį po 1000 litų ir daugiau. 2013 metais spalio mėnesį su ieškove susilaukė sūnaus ir kalbėjosi su ieškovė dėl tolesnio šeimos pagausėjimo. Ieškovė buvusi kategoriška ir jam sakiusi, kad vaikų daugiau negimdys. Mano, jog jau tuo metu ieškovė pradėjo ruoštis skyryboms, vyko buitiniai konfliktai. Jis leido ieškovei apsigalvoti, tačiau jai nepranešant apie priimtą sprendimą, grįžus 2014 metų rudenį į Lietuvą, į vaiko gimtadienį, tvirtai apsisprendė nutraukti santuoką ir tai pranešė ieškovei. Nesutinka, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, nes dėl jos iširimo kalti abu, jo netenkino konfliktai ir jų lytinis gyvenimas, tačiau su kita moterimi pradėjo bendrauti tik ieškovei pranešus savo apsisprendimą dėl santuokos nutraukimo. Su R. B. susipažino Norvegijoje, nes ji dirbo ten pat kur ir jis, tai buvo apie 2014 metų lapkričio-gruodžio mėnesį. Ieškovė rašė žinutes R. B., nes naudojosi jo Facebook paskyra. Paaiškino, jog laikotarpiu nuo 2014 spalio iki 2015 lapkričio su ieškove bendravo tik dėl vaiko. Jam buvo priteistas vaiko išlaikymas, jo anksčiau nemokėjo, nes ieškovė neprašė, tačiau susižinojus, kad ieškovė kreipėsi į teismą, jis pats pradėjo mokėti išlaikymą. Nesitaikė su ieškove, į psichologus pats nesikreipė, tačiau jam siūlė ieškovė kreiptis, kad ji ėjo pas psichologą nežinojo, o 2015 metų vasarą jis buvo atvažiavęs į Lietuvą ne vienas ir tik dėl vaiko, su juo praleido keletą dienų, neketino taikytis su ieškove. Buvo grįžęs ir 2015 rudenį į vaiko gimtadienį, bet pas ieškovę nenakvojo ir nebuvo su ja. Paaiškino, jog santuokos metu turėjo įsigiję ne vieną automobilį, kad papildomai užsidirbti, užsakydavo pigiau automobilių detales ir jas parduodavo, domėjosi sportiniais automobiliais ir bandė vieną perdaryti, tačiau nepavyko ir pardavė, pinigai buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti. Apie tai ieškovė žinojo ir buvo su ja kalbama. 2015 metais, kai su ieškove jau nebegyveno, ketino pakeisti turimą transporto priemonę „VW Golf“, todėl nusipirko seną BMW, kuri neatitiko jo lūkesčių ir ją pardavė draugui už nedidelę kainą su sąlyga, kad kai grįš iš Norvegijos galėtų pasinaudoti. Kai buvo Norvegijoje, jokie darbai Lietuvoje prie statomo namo nevykdavo.

22Atsakovo Ž. D. atstovė advokato padėjėja Svajūnė Šidlauskaitė teismo posėdžio metu prašė tenkinti priešieškinį, patikslintą priešieškinį juose nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo abi šalys kaltos, nes nesusitarė dėl šeimos modelio, pritrūko lojalumo, vienas kito palaikymo. Ieškovė žvelgė iš aukšto į atsakovo, atsisakė pradėti dar vieną vaiką. Atsakovas su kita moterimi R. B. nebendravo iki 2014 spalio, su ja pradėjo gyventi tik 2015 kovą. Ieškovė nenorėjo dar vieno vaiko, ji nesidomėjo atsakovo darbu, kur jis gyveno. Mano, jog neturtinė žala nepriteistina, nes nėra jokių duomenų, kad sirgo depresija ar vartojo vaistus, pas psichologą gal lankėsi ir dėl kitų aplinkybių. Dėl turto padalijimo nurodė, kad abu vedė bendrą ūkį, augino vaikus, abu ėmė kreditus. S. D. 2008-2010 metais viena nebūtų pajėgi dengti kreditus. Ieškovė neįregistravo gyvenamojo namo baigtumo siedama nuslėpti, kad turtas bendras. Mano, jog Audi A4 nustatoma vertė yra pagal viešus skelbimus ir kad ieškovė suremontavo automobilį, tai yra jos asmeninis reikalas, nes atsakovas grįžta į Lietuvą trumpai ir neturi progos pasinaudoti juo. Imtų paskolų 2013-2014 metais panaudojimas sutampa su šeimos pirkiniais, statybos prekėmis, tuo metu ieškovė buvo motinystės atostogose.

23Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad laidavo už atsakovo imamą kreditą. Kadangi kreditas buvo imamas dėl namo statybų užbaigimo, jis sutiko laiduoti. Ž. D. buvo sakęs, kad sutuoktinė negali laiduoti. Matė, kaip atsakovas statė namą nuo pamatų iki stogo, armavo, šiltino.

24Trečiojo asmens kredito unijos „Gargždų taupa“ atstovė advokato padėjėja R. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog abu sutuoktiniai po santuokos nutraukimo turi būti bendraskoliai, jų prievolės pripažįstamos solidariomis. Nurodė, kad atsakovui imant kreditą, jis pateikė prašymą, kuriame prašė kredito būsto remontui. S. D. buvo supažindintina su kredito sąlygomis. Neprieštaravo, kad šalys nusimatytų tarpusavyje kredito atsiskaitymo tvarką.

25Teismo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad pažįsta ir ieškovę, ir atsakovą. Kartu su Ž. D. dirbo „VBT ekspedicija“. Kiek žino ir matė, Ž. D. namą statė nuo pamatų iki pat stogo, žino, kad samdė firmą tik dėl langų įstatymo.

26L. Z. S. parodė, kad pažįsta atsakovą. Jis pirko iš atsakovo BMW, nes atsakovas neturėjo kur jo laikyti. Žino, kad buvo nesutarimai tarp atsakovo ir ieškovės. Su atsakovu buvo sutarę, kai atsakovas grįš iš Norvegijos, galės juo naudotis. Šis automobilis nebuvo sportinis, juo nebūtų galima dalyvauti viešajame eisme. Pernai šį automobilį pardavė autolaužynui. Nežino apie atsakovo pomėgius dėl sportinių automobilių.

27Teismo posėdžio metu liudytojas V. A. nurodė, kad yra Ž. D. draugas. Jis draugiškai padėjo statyti namą, konkrečiai išpilti monolitinį žiedą antrame namo aukšte, be jokio užmokesčio, buvo kaip pagalbinis darbininkas. Darbams vadovavo Ž. D.. Tai buvo 2009 metais, ir buvo su keliais draugais, dirbo nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Ieškovės prie statomo namo nėra matęs. Kai buvo atvykęs, matė pastatytą pirmąjį aukštą, kas statė nežino, tačiau mano, kad atsakovas. Pravažiuojant matė, kad namas yra sus stogu.

28Liudytoja L. A. parodė, kad yra ieškovės ilgametė draugė, gyvena netoliese, augina panašaus amžiaus vaikus, Nurodė, kad ieškovė planavo namą statyti nuo 2006 metų. Prie namo statybų dirbo ir Ž. D. ir ieškovės brolis. Yra buvusi tame name, ieškovė rodžiusi jai būsimus kambarius, stogas buvo, bet nepilnai padarytas, grindų išbetonuotų nepamena. Nurodė, kad ieškovė jai pasakojusi, kad su Ž. D. santykiai pašlijo 2014 metų rudenį, įtarė Ž. D. esantį neištikimą. S. D. labai pergyveno, kreipėsi į psichologą, 2015 metų vasarą bandė taikytis, skambino, rašė jam. Jis 2015 rudenį buvo grįžęs iš Norvegijos ir apsistojęs pas ieškovę, ieškovės motinos namų kieme matė vaikštinėjantį. Negali patvirtinti, ar grįžo pas ieškovę, ar pas vaikus, ar grįžo vienas. Pačiai neteko bendrauti su Ž. D.. 2016 metais matė Facebook paskyroje Ž. D. su kūdikiu ant rankų nuotrauką.

29Liudytojas K. S. parodė, jog yra ieškovės brolis. Padėjo seseriai prie statybų. Sesuo 2014 metais guodėsi, jog atsakovas jai neištikimas, psichologiškai prastai jautėsi. Su atsakovu santykiai buvo geri, kol jis gyveno motinos name, netoliese. Statybose padėjo prie pamatų, sesuo taip pat vežė akmenis, padėjo jis mūrijant, stogą dengiant, santechniką išvežiojant. Ž. D. sumokėjo jam 1000 litų, kad perduotų draugui už atliktus santechnikos darbus. Atsakovas dirbo užsienyje, žmonės kalbėjo, kad turi kitą.

30Teismas

konstatuoja:

31ieškinys ir priešieškinis tenkintinas iš dalies.

32Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 2012-07-14 Klaipėdos rajono savivaldybės CMS, įrašo Nr. 123. Santuokoje gimė sūnus L. D., gim. ( - ). 2015-06-05 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-714-904/2015 patvirtinta taikos sutartis dėl išlaikymo vaikui ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. VĮ „Registrų centras“ 2016-02-26 duomenimis S. D. yra įregistravusi transporto priemones – 2013-01-17 įregistruotas „Audi A4“, valst. Nr. ( - ), 2007-02-24 - „M. C.“, valst. Nr. ( - ) o Ž. D. vardu transporto priemonė „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) Iš 2017 10-07 VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad Ž. D. turi įregistravęs transporto priemonę VW Golf“, valst. Nr. ( - ) tačiau laikotarpiu nuo 2008-01-01 turėjo 6 BMW markės automobilius bei kitokio modelio automobilius. VĮ „Registrų centras“ 2015-07-16 duomenimis S. D. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – ( - ), Apskrities viršininko sprendimo 2005-07-27 Nr. 55/13366 ir įsakymo Nr. 13.6-3205 pagrindu, įkeistas 2008-10-15 bankui, bei 22 procentų baigtumo, pradėtas statyti 2008 metais, gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), įregistruotas 2009-01-30 statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. NS-45-(14.4)-K pagrindu, įkeistas nuo 2009-03-27. Namo statybai išduotas 2008-08-21 leidimas Nr. GN 08-516 S. S. vardu.

332008-10-10 su DNB NORD banku sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-0200-2008-31, kredito gavėjai S. S. ir Ž. D., kredito suma 28962 Eur, gyvenamojo namo statybai. 2013-12-06 sudaryta su DNB NORD banku kreditavimo sutartis Nr. 0200-2013-87275, kurios pagrindu sutuoktiniai S. D. ir Ž. D. vartojimo reikmėm gavo 30000,00 Lt (8688,60 Eur) kreditą. 2014-02-28 su Kredito unija „Gargždų taupa“ sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 14-00014, kurios pagrindu Ž. D. suteikta 31000,00 Lt (8978,22 Eur) paskola būsto remontui. Šios sutarties užtikrinimui sudaryta 2014-02-28 laidavimo sutartis Nr. 201402-00007, laiduotojas D. B..

342016-04-06 UAB „Globalita“ pažymoje nurodyta, kad S. D. nuo 2015-03-01 iki 2016-01-01 gavo 11413,11 Eur darbo užmokesčio, mėnesio darbo užmokestis sudarė apie 1038 Eur; laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-02-01 – 1405,00 Eur. Ieškovė 2008-05-07 su UAB „Litmaris“ buvo sudariusi paskolos sutartį, pagal kurią pasiskolino 12000 Lt, kuriuos 2008-10-20 grąžino.

35Atsakovas teismui pateikė 2016-09-22 interneto tinklalapio www.autoplius.lt ir www.autogidas.lt išrašus, iš kurių matyti, jog 2006 metų gamybos M1 klasės, AA (sedanas) kėbulo tipo „Audi A4“, dyzelinį kurą naudojančio automobilio su mechanine pavarų dėže, vidutinė rinkos kaina - 4670 Eur; o 1990 metų gamybos M1 klasės, AB (hečbekas) kėbulo tipo VW Golf, dyzelinį kurą naudojančio automobilio su mechanine pavarų dėže, vidutinė rinkos kaina - 525 Eur.

36Ieškovė pateikė preliminarią automobilio Audi A4 apžiūros aktą ir gedimų pašalinimo aktą, kuris patvirtina, jog šios transporto priemonės remontas kainuotų 1510 Eur. 2017-12-01 pagal sąskaitą faktūrą ieškovė už automobilio Audi A4 remontą sumokėjo 969,27 Eur.

37Ieškovė pateikė 2015-08-01 pirkimo pardavimo sutartį, kurios pagrindu Ž. D. įsigijo transporto priemonę BMW, valst. Nr. ( - ) už 50,00 Eur ir ją 2015-10-20 pardavė už 100,00 Eur Z. S.. Ž. D. šį automobilį po pardavimo drausdavo „Lietuvos Draudimas“ nereguliariai, mėnesiui laiko. Iš 2015-02-06 el. laiško matyti, jog šalys bendravo dėl BMW automobilio, tačiau Ž. D. nurodė, kad šis automobilis jau parduotas, kad būtų pinigų skyryboms. Pateiktos sąskaitos faktūros, pagal kurias Ž. D. pirko BMW detales laikotarpiu 2013-2014 metais. 2014-01-10 išduotas Lietuvos automobilių sporto federacijos sertifikatas Nr. BAS14/01-17 BMW su saugos rėmų tinkamumo naudojimui patvirtinimo forma ir nuotraukomis iš „facebook“ paskyros 2015 sausio mėnesio.

38Iš pateiktų Ž. D. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) išrašo už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31; atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) išrašo už laikotarpį 2013-12-01 iki 2014-03-15; atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) išrašo už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 matyti, jog Ž. D. papildydavo sąskaitas piniginėmis lėšomis uždirbtomis Norvegijoje, kuriomis naudojosi ir ieškovė S. D. bei buvo skirtos ir sūnaus išlaikymui, taip pat namo statybos reikmėms, mokėtos paskolos. Ž. D. pateikė teismui paskaičiavimą pagal sąskaitų išrašus, jog 2014 metais mokėjo paskolą „Gargždų taupa“, iš viso 6677,48 Eur. Ž. D. yra įgijęs 2006-06-23 kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikta jam apdailininko kvalifikacija.

39Teismui pateikta ieškovės 2008-2015 pajamų lentelė, 2007-2014 metinės pajamų deklaracijas, pažymas apie gaunamas ieškovės pajamas ir atsakovo 2009-2011 pajamų deklaracijos. Teismui pateiktos pažymos apie ieškovės valstybinį socialinį draudimą apie išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2015-03-01; pažymos apie atsakovo valstybinį socialinį draudimą apie išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2017-11-29; atlyginimų ir atsiskaitymo 2013-2015 metais duomenys iš atsakovo darbovietės Norvegijoje. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-34-659/2017 padarytos kopijos apie Ž. D. Sodros duomenis ir jo apklausos protokolas, kuriame atsakovas nurodė, jog nuo 2009 iki 2011 metų dirbo UAB "VBT ekspedicija" krovėju, dalis atlyginimo buvo pervedama į sąskaitą, o kita dalis buvo mokama grynais į rankas. 2009 metais gavo apie 15176 Lt; 2010 m. - apie 26496 Lt; 2011 m. - apie 19731 Lt.

40Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, jog namo vidutinė rinkos vertė nurodyta 36900 Eur, 66 procentai baigtumo. 2017-05-09 VĮ „Registrų centras“ duomenimis nekilnojamasis turtas – nebaigtas statyti 66 procentų gyvenamasis namas, unikalus ( - ), įregistruotas 2017-05-02 pažymos apie statinio be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-100-170502-00337 pagrindu S. D. vardu. Iš nuotraukų matyti gyvenamojo namo, esančio ( - ) išorė (su stogu ir langais, lietaus surinkimo sistema, nutinkuotas) bei namo vidus (išbetonuotos grindys, apdaila nepadaryta). Iš teismo ekspertės L. C. nekilnojamojo turto, adresu ( - ) konsultacinės išvados nustatyta, jog 2017-05-10 dienai rinkos vertė namo yra 28300,00 Eur. Iš UAB „R. G.“ nekilnojamojo turto rinkos vertės ataskaitos matyti, kad ginčo namo vertė yra 36800,00 Eur. Iš ieškovės pateiktų paskolų panaudojimo skaičiavimų matyti, jog buvo vesta apskaita namo statybinių medžiagų pirkimui ir panaudojimui. Pateikti 2008-07-09 – 2014-08-11 statybinių medžiagų pirkimo dokumentai (sąskaitos–faktūros, kvitai).

41Iš pateiktos 2017-10-10 „Psichonomikos centro“ pažymos nustatyta, kad 2015-01-26 ir 2015-02-28 ieškovė lankėsi pas psichologą dėl šeiminių aplinkybių. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog vyko elektroniniai susirašinėjimai 2014-11-29 tarp atsakovo ir R. B. dėl būsimo bendro gyvenimo; bei 2014-12-14 ieškovės ir R. B. dėl atsakovo neištikimybės; 2014-02-10 tarp R. K. ir atsakovo dėl pinigų skolinimo ir automobilio perdarymo. Tarp šalių 2014-12-03 –2014-12-30 vyko elektroniniai susirašinėjimai, kurių metu šalys sprendė turto dalybų ir vaikų išlaikymo klausimą, iš ieškovės pokalbio matyti, jog atsakovas spalio mėnesį išreiškė norą nutraukti santuoką, atsakovas ieškovei pagrasina, kad susiras kitą draugę, 2015-01-14 atsakovas aiškiai išreiškė nuomonę, kad pas sutuoktinę negrįš. Atsakovo pateiktos nuotraukose užfiksuota atsakovo gyvenamosios patalpos Norvegijoje.

42Prijungta civilinė byla Nr. e2-714-904/2015, kurioje tarp šalių buvo išspręstas ginčas dėl šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

43Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

44Iš šalių paaiškinimų bei bylos medžiagos, nustatyta, jog šalys kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, susitaikyti vienas su kitu nėra linkę, todėl laikytina, jog sutuoktinių ryšiai nutrūkę ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra iširusi.

45CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).

46Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

47Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės (CK 3.61 str. 1 d.); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

48Ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, santuokos iširimo priežastį nurodė sutuoktinio neištikimybę, atsakovas tiek atsiliepime, tiek priešieškinyje tvirtino, jog santuoka faktiškai iširo ne dėl jo kaltės, o dėl abiejų sutuoktinių, kas, teismo nuomone, reiškia, jog pats atsakovas pripažįsta ir savo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas nurodo, kad ieškovė keldavo konfliktines situacijas, nesutiko dėl šeimos pagausėjimo, o jis negavęs atsakymo dėl sutuoktinės apsisprendimo turėti daugiau vaikų, nusprendė santuoką nutraukti.

49Atsakovas teigė, kad su R. B. susipažino Norvegijoje, kadangi ji dirbo toje pačioje vietoje, kur ir jis, tačiau pradėjo bendrauti tik po to, kai apsisprendė nutraukti santuoką. Iš elektroninių susirašinėjimų tarp atsakovo ir R. B. matyti, kad 2014-11-29 (tai yra po jo pranešimo ieškovei dėl apsisprendimo nutraukti santuoką) atsakovas ketina ateitį sieti su R. B., o ši tam ruošiasi. Atsakovas su ieškove 2014-12-03 elektroniniame laiške kalbasi apie vaiko išlaikymą nutraukus santuoką, kas rodo, jog atsakovas tuo metu jau buvo nusprendęs kurti gyvenimą su R. B., o savo šeimą tvirtai nusprendęs palikti. Ieškovė, įtarusi sutuoktinio neištikimybę (ką patvirtino ir liudytoja L. A.), pasinaudojo sutuoktinio Facebook paskyra ir jai tapo žinoma, kad atsakovas bendrauja su kita moterimi, todėl siekdama išsaugoti savo šeimą 2014-12-14 kreipėsi elektroniniu laišku į R. B., nurodydama, kad atsakovas yra susituokęs ir turi mažą vaiką. Teismas sprendžia, kad neištikimybės samprata ir jos konstatavimas nėra vien tik lytinių santykių tarp vyro ir moters konstatavimas. Neištikimybės samprata apima ir lojalumo sutuoktinės atžvilgiu nebuvimą, atsakovo bendravimą su kita moterimi ir tų santykių pavertimą tokiais, kad jie yra svarbesni nei santykiai su sutuoktine, šių santykių slėpimą nuo sutuoktinės. Manytina, jog atsakovas 2014 metų vasarą grįžęs iš Norvegijos ir dar įdėjęs savo darbo sąnaudas bei kaip jis teigia ir pinigines lėšas į šeimos būstą tikėjosi bendro tolimesnio šeimyninio gyvenimo, tačiau laikotarpiu nuo 2014 vasaros iki 2014 rudens (spalio mėnesio) pasikeitė aplinkybės, kurios privertė jį kategoriškai nuspręsti dėl santuokos nutraukimo. Aplinkybė, jog ieškovė per tą laikotarpį nedavė jam atsakymo dėl šeimos pagausėjimo, nesudaro pagrindo teigti, jog tai svari priežastis nutraukti santuoką.

50Todėl teismas, įvertinęs įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, vadovaudamasis pateiktų įrodymų tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, daro išvadą, kad atsakovas santuokos metu buvo neištikimas ieškovei.

51Iš tarp šalių 2015 metų pradžios elektroninių susirašinėjimų matyti, kad šalys visiškai apsisprendusios santuoką nutraukti ir taikytis nė viena pusė neketina, kalba apie vaiko išlaikymą bei turto dalybas. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas 2015 liepos mėnesį taikėsi su ieškove, ji jam leidusi grįžti į šeimą, tačiau atsakovas šias aplinkybes kategoriškai neigė, kadangi nurodė, jog į Lietuvą buvo grįžęs ne vienas, o su drauge ir tik praleisti laiką su vaiku, jis nesistengė išsaugoti santuokos, nes tuo metu jau gyvenimą siejo su kita moterimi. Liudytoja L. A. teismo posėdžio metu paliudijo, jog 2015 metų vasarą matė ieškovės tėvų kieme atsakovą, tačiau su juo pati nebendravusi, ieškovė jai pasakojusi, kad taikosi su atsakovu. Ši nurodoma aplinkybė negali patvirtinti šalių ketinimą taikytis ir tai, jog atsakovas atostogų metu gyveno kartu su ieškove kaip sutuoktiniai. Kita vertus, iš šalių paaiškinimų matyti, kad abu bendro ūkio nebevedė, šeimos reikalais kartu nebesirūpino, atsakovas nuo 2014 metų liepos vasaros nebeprisidėjo prie šeimos būsto įrengimo ir galiausiai nebeteikė ir vaikui išlaikymo, dėl ko ieškovė kreipėsi į teismą 2015-02-09 ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. e2-714-904/2015 rašytinių įrodymų, tai yra ieškovės ieškinio matyti, jog ji pati aiškiai nurodo, kad bendro ūkio nebeveda nuo 2014 m. spalio mėnesio. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog pagrindiniai nesutarimai, nuolatiniai pykčiai ir vienas kito kaltinimai, turto dalybos, prasidėjo, po to, kai ieškovė sužinojo apie atsakovo neištikimybę, atsakovas nebeprisidėjo prie šeimos išlaikymo ir ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaiko išlaikymo priteisimo ir atsakovo kategoriško pareiškimo nutraukti santuoką.

52Teismo vertinimu, atsakovas nebuvo lojalus savo sutuoktinei – dėl jo elgesio sutriko tarpusavio sutuoktinių nuolatinis bendravimas, tuo tarpu ieškovė stengėsi palaikyti ryšius su atsakovu kai jis buvo išvykęs į Norvegiją, ieškojo bendro sutarimo, kad ateityje galėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, siūlė atsakovui kreiptis į psichologą, kad šeima neiširtų ir būtų išsaugota, tačiau atsakovas, patvirtinęs apie gyvenimą su kita moterimi, išvyko į užsienį, paliko šeimą, toks atsakovo elgesys iš esmės turėjo įtakos šalių santuokai iširti (CK 3.27 str. 1 d.). Atsakovui pristigo supratimo ir tolerancijos, jis kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. jis nebuvo tolerantiškas sutuoktinei, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos jai ir nedėjo pastangų, kad šeiminiai santykiai nesubyrėtų, kad būtų atkurti santuokiniai ryšiai ir tokiu būdu išsaugota šeima. Atsakovas, bendraudamas su kita moterimi, vėliau išvykdamas dirbti ir gyventi į užsienį pas savo draugę R. B., su ja susilaukė vaiko, todėl galima daryti išvadą, kad nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių ir išsaugoti šeimą (CK 3.60 str. 3 d.), ir tokiu elgesiu atsakovas sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai (CK 3.27 str. 1 d.).

53Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad atsakovas nepateikė įrodymų ir neįrodė, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ir ieškovė, o byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, aplinkybes, kad santuoka iširo dėl atsakovo Ž. D. kaltės, nes atsakovas buvo neištikimas ir iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismas objektyviai vertindamas visus byloje esančius įrodymus, teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, pripažįsta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d., 3 d.).

54Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

55Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę „D.“. Atsakovas su šiuo reikalavimo sutiko. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės "D." ir "D." (CK 3.69 str. 1 d.).

56Dėl neturtinės žalos atlyginimo

57Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 str. 1 d.). CK 3.70 str. 2 d. norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 str.). Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu.

58Byloje nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, jog atsakovas ilgą laiką jai melavo, vertė ją kentėti pažeminimą bei savivertės sumažėjimą. Dėl jo neištikimybės patyrė pažeminimą, stiprius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį skausmą, nervinę įtampą, depresiją. 2015 metais lankėsi pas psichologą dėl pagalbos gavimo būtent dėl šeimyninių problemų, kurių ji pati viena išgyventi nepajėgė.

59Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė nors buvo pažeminta dėl atsakovo neištikimybės, nepagarbos jai ir šeimai, tačiau bandė išsaugoti santuoką, kreipėsi į atsakovo draugę prašydama jos suprasti, jog atsakovas turi mažametį vaiką, kreipėsi į psichologą dėl šeiminių aplinkybių, kas rodo, jog ji norėjo išsaugoti santuoką, tuo tarpu atsakovas nebuvo linkęs taikytis, į psichologus pats nesikreipė, nes akivaizdu, jog atsakovas su ieškove jau jokių santykių nebeketino saugoti, ko pasekmėje ieškovė patyrė pažeminimą, dvasinį sukrėtimą. Ieškovės teiginius patvirtino liudytojai L. A., K. Š.. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, pažymą patvirtinančią apie lankymąsi pas psichologą, pripažįsta įrodytomis aplinkybes, jog dėl sutuoktinio neištikimybės, sutuoktinio pareigų pažeidimo ir santuokos nutraukimo, kaip tokio atsakovo elgesio pasekmės, ieškovė patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, dėl to buvo sutrikdyta jos psichinė sveikata. Ieškovė patyrė neturtinę žalą, pasireiškusia dvasiniais, emociniais išgyvenimais ir nepatogumais. Šią žalą kaip kaltas dėl santuokos iširimo privalo atlyginti atsakovas.

60Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes – ieškovė patyrė pažeminimą, dvasinius ir emocinius sukrėtimus bei išgyvenimus dėl atsakovo elgesio, jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, į atsakovo kaltę dėl žalos padarymo, kuri pasireiškė tyčine forma, į šalių turtinę padėtį, į laiką, kurį šalys kartu gyveno. Teismo svarbia aplinkybe laikytina tai, kad atsakovas paliko šeimą, kai šalių nepilnametis vaikas buvo mažas, todėl šiuo laikotarpiu abiejų sutuoktinių parama vienas kitam, pagalba ir supratimas yra reikšmingi ir labai emociškai svarbūs. Sprendžiant dėl neturinės žalos atlyginimo dydžio yra svarbi ir teismų formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose. Šiuo atveju išklausius ieškovės, liudytojų parodymus, kurie apibūdino ieškovės savijautą dėl santuokos išrimo, jos nerimą, taip pat vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrįsta ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo 900,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą (CK 1.5 str. 4 d., 3.70 str. 2 d., 6.245 str.- 6.250 str.). Tokia suma neprieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems bendriesiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir yra adekvati kompensacija ieškovės patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams.

61Dėl tarpusavio išlaikymo.

62Ieškovė prašo išlaikymo šalims nepriteisti, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki ir darbingi. Kadangi šalys yra sveikos, darbingo amžiaus, abi dirba, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas (CK 3.72 str. 1 d.).

63Dėl turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo.

64Pirmiausia išaiškintina, kad CPK XIX skyriuje ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai” įtvirtintos šeimos bylas nagrinėjančio teismo didesnio aktyvumo taisyklės: CPK 376 straipsnio 2–4 dalyse nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu; taip pat jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

65Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Nutraukiant santuoką turi būti padalintas santuokoje įgytas turtas. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi sudaryti sutuoktinių turto balansą, t. y. nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno bei kito asmeninį turtą, mokėtinas abiejų (vieno jų) skolas, taip pat kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam bei kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, jis padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.118 str.).

66Byloje kilo ginčas tarp šalių dėl gyvenamojo namo, unikalus ( - ) nuosavybės teisės pripažinimo, ieškovė prašo pripažinti, jog namas yra jos asmeninė nuosavybė įgyta iki santuokos sudarymo, o atsakovas reiškia reikalavimą jį pripažinti įgytą bendrąja daline nuosavybe ir atidalyti natūra, pripažįstant ieškovei nuosavybę į ginčo gyvenamąjį namą, o atsakovui išmokant 5790,96 Eur dydžio kompensaciją.

67Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.).

68Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyveno kartu nesudarę santuokos nuo 2007 metų pabaigos iki tol, kol buvo sudaryta santuoka iki 2012-07-14. Ieškovė ir atsakovas, gyvendami iki santuokos sudarymo, rašytinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties nebuvo sudarę. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas (CK 6.969 str. 4 d.) gyvenimiškai nevykdomas, bet tai savaime nedaro šios sutarties negaliojančios, nes tik CK 1. 93 straipsnio 1 dalies atveju, t. y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu rašytinės jungtinės veiklos sutarties nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.). Taigi nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-410/2011). Tokio draudimo įstatymas nenumato, nes nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (CK 1.93 str. 1 d.). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

69Iš nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieškovės vardu 2009-01-30 buvo įregistruotas 22 procentų baigtumo, pradėtas statyti 2008 metais gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), įregistruotas statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. NS-45-(14.4)-K pagrindu, įkeistas bankui nuo 2009-03-27; o 2017-05-09 VĮ „Registrų centras“ duomenimis nekilnojamasis turtas – nebaigtas statyti 66 procentų gyvenamasis namas, unikalus ( - ), įregistruotas 2017-05-02 pažymos apie statinio be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-100-170502-00337 pagrindu ieškovės vardu.

70Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų bendrai naudojamas. Pripažintina, kad vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymų, tačiau, sprendžiant klausimą dėl tokio turto sukūrimo, būtina įvertinti ir atsižvelgti į bendro gyvenimo kartu nesusituokus specifiką, kartu gyvenančių asmenų ryšių pobūdį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų gaunamas darbo atlyginimas gali būti naudojamas abiejų asmenų kasdieniams poreikiams tenkinti, vienas iš sugyventinių gali prisidėti prie bendro ūkio savo darbu ir pan. Taip pat šioje byloje svarbu nustatyti, ar buvo šalių susitarimas bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigyti ginčo nekilnojamąjį turtą – namą, esantį ( - ).

71Kaip nustatyta bylos duomenimis, šalys pradėjo gyventi kartu nuo 2007 metų pabaigos. Tuo metu ieškovė jau turėjo žemės sklypą, unikalus ( - ), Apskrities viršininko sprendimo 2005-07-27 Nr. 55/13366 ir įsakymo Nr. 13.6-3205 pagrindu, ieškovės vardu joks statinys šiame žemės sklype nebuvo registruotas, o 2009-01-30 buvo įregistruotas 22 procentų baigtumo gyvenamasis namas, kuris pradėtas statyti 2008 metais. Ginčo šalys skirtingai aiškina savo ikisantuokinį gyvenimą bei susitarimą dėl gyvenamojo namo statybos. Ieškovė nurodė, jog abu buvo susitarę ir veikė turėdami tikslą ateityje sukurti šeimą, statomą namą įsirengti kaip šeimos būstą, nesutinka, jog atsakovas prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis prie namo statybos pradžios, nes ji paskaičiavo, kad laikotarpiu nuo 2006-03-08 iki 2008-08-01 iš savo asmeninių lėšų bei paskolintų iš mamos lėšų bei skolintų iš darbovietės UAB „Litmaris“ ir kredito unijos „Gargždų taupa“ rengė namo statybai dokumentaciją, pirko statybines medžiagas, nuomojo įrankius. Pateiktose ieškovės skaičiavimų lentelės matyti ir ji pati taip teigė, jog iš darbovietės UAB „Litmaris“ paimta 2008-05-07 paskola grąžinta dalimis iš atlyginimo bei dalis iš būsto paskolos; 2008-06-18 paskola paimta iš Kredito unijos „Gargždų taupa“ grąžinta 2010-07-20; 2008-07-25 paskola paimta iš DNB banko grąžinta 2013-03-22. Ieškovė taip pat nurodė, kad dalį pinigų jai paskolino mama, tačiau jokių rašytinių įrodymų teismui nepateikė, teismo posėdžio metu nebuvo apklausta ieškovės motina. Ieškovė nurodė, kad buvo atlikusi namo statybos darbų bei nupirkusi statybinių medžiagų už 32450,14 Lt (9389,52 Eur) sumą.

72Atsakovas patvirtino, jog ieškovė ir jis ketino pasistatyti šeimai būstą, nes kartu gyveno ieškovės motinos namuose ir norėjo gyventi atskirai su šeima. Ieškovė teigė, kad jos nebuvo tikslas pastatyti namą kaip bendrąją nuosavybę, o atsakovas teigė, kad jis visada manė, jog statomas gyvenamas namas bus bendra jų šeimos nuosavybė, nurodydavo būtent savo gyvenamąją vietą statomo namo adresu. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas turėjo įgijęs kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikta jam apdailininko kvalifikacija. Atsakovas pradėjo statyti kartu su ieškove šeimos būstą prisidėdamas tiek darbu, tiek lėšomis. Iš aukščiau minėtos ieškovės paskaičiavimų lentelės matyti, kad ieškovė įvardijo, jog buvo atliekami darbai prie pamatų, vežamos medžiagos (žvyras, betonas, akmenys ir t.t.), manytina, kad viena ieškovė negalėjo išpilti pamatų namui (maišyti betono mišinį, kelti akmenis, juos vežti), todėl neabejotina, jog šiuos statybos darbus atliko kartu ir atsakovas, tai patvirtina teismo posėdžio metu liudytojų duoti parodymai. Liudytojas K. S., V. A., patvirtino aplinkybes, jog nebuvo samdomi kiti darbuotojai, ar įmonės statybos darbams atlikti, atsakovas pats viskam vadovavo ir atliko statybos darbus. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas ir ieškovė, siekdami toliau statyti namą, abu su AB DNB Nord banku 2008-10-10 sudarė kredito sutartį Nr. K-0200-2008-31 tikslu tęsti namo statybas, ko pasekmėje statybų pradžia buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, nurodant 22 procentus namo statybos baigtumą ir šią dalį įkeitus kreditoriui. Šios nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad šalys tvarkė bendrą ūkį, kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu. Atsakovas pripažįsta, jog ieškovė namo statybai naudojo savo ir iš darbovietės skolintas lėšas, tačiau jis taip pat dirbo ir gaudavo apie 1000-1200 Lt pajamų, todėl savo lėšomis bei darbu prisidėdavo prie bendrų šeimos poreikių ir namo statybos, tai patvirtina teismui pateikti pirkimo–paslaugų gavimo kvitai bei duomenys apie gautas atsakovo pajamas. Paminėtina ir tai, jog kreditorius, suteikdamas šalims 2008-10-10 kreditą, visapusiškai įvertino šalių gaunamas pajamas bei jų finansines galimybes, kas rodo, jog abi šalys lėšų turėjo ne tik kredito dengimui, bet ir asmeniniams poreikiams. Byloje yra duomenys, jog 2010-12-13 imta paskola iš kredito unijos „Gargždų taupa“, iš kurios apmokėti atsakovo 2011-01-26 užsakyti namo langai.

73Apartų šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad šalių gyvenimas kartu buvo pastovus, nuolatinis, tęsėsi pakankamai ilgą laiką, jis nebuvo epizodinis, šalys kartu gyvendamos pas ieškovės motiną siekė turėti gyvenimui kartu ir asmeniniam ūkiui tvarkyti reikalingą nekilnojamąjį turtą. Nors ginčo nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas ieškovės vardu, tačiau kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių egzistavo susitarimas sukurti bendrą nuosavybę abiejų bendriems poreikiams tenkinti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys bendrai sprendė namo statybos ir pragyvenimo klausimus. Teismas iš įrodymų visumos, liudytojų parodymų, šalių paaiškinimų, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovė ir atsakovas jau 2008 metais tvarkė bendrą ūkį, ginčo turtas - gyvenamasis namas buvo pradėtas kurti ir sukurtas sudėjus jų bendras lėšas ir bendru abiejų darbu, todėl turtas laikytinas šalių įgytas bendrąja daline nuosavybe (CK 4.73 str., 6.971 str.) ir ieškovės reikalavimas pripažinti, jog namas yra jos asmeninė nuosavybė atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

74CK 3.90 str. numato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

75Santuoka tarp šalių sudaryta 2012-07-14. Atsakovas nurodė, jog 2011 metais, iki santuokos pradėjo dirbti Norvegijoje, ieškovei pervesdavo pinigines lėšas kas mėnesį, grįžęs į Lietuvą statė jų namą, jam padėjo ir ieškovės brolis K. S., taip pat buvo pasikvietęs į pagalbą vieną kitą draugą (paliudijo liudytojai K. S., M. K., V. A.). Paskutiniuosius darbus atliko 2014 metų vasarą. Iš pateiktų Ž. D. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) išrašo už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31; atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) išrašo už laikotarpį 2013-12-01 iki 2014-03-15; atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) išrašo už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 matyti, jog Ž. D. papildydavo sąskaitas piniginėmis lėšomis uždirbtomis Norvegijoje, kuriomis naudojosi ir ieškovė bei buvo skirtos ir sūnaus išlaikymui, taip pat namo statyboms, mokėtos paskolos. Kaip jau buvo minėta, namas 22 procentų baigtumo ieškovės vardu buvo įregistruotas 2009-01-30, šalims gyvenant santuokoje ir toliau vykstant namo statyboms bei baigus statyti namą, ieškovė namo neregistravo, ginčo turtas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre tik šio teisminio proceso metu. Šių duomenų visuma patvirtina, jog santuokos metu ginčo turtas toliau buvo kuriamas sutuoktinių bendromis lėšomis ir atsakovo darbu. Santuokoje ginčo turto baigtumas jau buvo 66 procentai.

76Teismas pripažinęs, jog iki santuokos sudarymo, šalys bendromis lėšomis bei darbu pradėjo statyti bendrą gyvenamąjį namą ir šį turtą įgijo bendrąją daline nuosavybe, nustačius, jog šalys sudariusios santuoką toliau statė šį namą, kurio statyboms panaudojo lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir nors šis namas įregistruotas kaip ieškovės asmeninė nuosavybė, tačiau įvertinus tai, jog ginčo namas buvo pradėtas ir kuriamas kaip partnerių bendras turtas iki santuokos, namas iš esmės buvo baigtas statyti santuokos metu, namas pastatytas bendromis sutuoktinių lėšomis, todėl teismas šį ginčo turtą pripažįstą bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jis dalintinas kaip sutuoktinių turtas.

77Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK 3.116?3.129 straipsniai. Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118 straipsnio reikalavimais. Šiame straipsnyje nustatyti tam tikri sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai, taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių. CK 3.118 str. numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, tai yra pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas. Nustatęs bendrą sutuoktinių turtą, teismas pereina prie kitos turto balanso sudarymo stadijos, kai iš bendro turto sumokamos iš jo mokėtinos skolos, tai yra skolos pagal bendras sutuoktinių prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, bendro dalytino sutuoktinių turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Pagal tokias prievoles sutuoktiniai ir toliau atsako kaip solidarieji skolininkai (CK 3.118 str. 2 d.). Jeigu sudarius balansą paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijimas sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d.).

78Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, dalydamas santuokoje įgytą turtą, nustatyti CK 3.123 str. 1 d. Tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir faktiniu pagrindu teismui parenkant turto padalijimo būdą (CK 3.123 str., 3.127 str. 3 d.).

79Taigi šioje byloje dalintinas turtas, kuris yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė yra nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas, unikalus ( - ), kilnojamasis turtas - transporto priemonės: „Audi A4“ valst. Nr. ( - ), „VW Golf“, valst. Nr. ( - ).

80Abi šalys procesiniuose dokumentuose pateikė atitinkamus šio turto padalijimo variantus. Ieškovė prašo namą bei transporto priemonę Audi A4, valstybinis Nr. ( - ) priteisti natūra jai asmeninės nuosavybės teise, atsakovui priteisiant transporto priemonę „VW GOLF“, valst. Nr. ( - ) ir sutinka sumokėti kompensaciją. Atsakovas sutinka, jog nekilnojamasis turtas būtų natūra priteistas ieškovei, o jam kompensacija, taip pat sutinka, jog jam būtų priteista transporto priemonė VW Golf, o ieškovei Audi A4, tačiau nesutinka su ieškovės nurodytomis dalintino turto vertėmis. Taigi iš esmės tarp šalių ginčo dėl turto padalijimo būdo bei tvarkos nėra, tačiau šalys nesutaria dėl dalintino turto verčių.

81Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

82Ieškovė nurodo, jog namo vertė yra 28300,00 Eur, atsakovas su tokia namo verte nesutinka ir teigia, jog jo vertė - 36800,00 Eur. Šalys neprašė skirti teismo ekspertizės tikslu nustatyti dalintino turto vertę, bet abi pateikė jų prašymu atliktus nekilnojamojo turto vertinimus. Ieškovė teismui pateikė teismo ekspertės L. C. nekilnojamojo turto, adresu ( - ) konsultacinę išvadą, iš kurios matyti, kad 2017-05-10 dienai rinkos vertė namo yra 28300,00 Eur. Atsakovas teismui pateikė UAB „R. G.“ nekilnojamojo turto rinkos vertės ataskaitą iš kurios matyti, kad ginčo namo vertė yra 36800,00 Eur. 2017-05-09 VĮ „Registrų centras“ duomenimis nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 36900,00 Eur. Teismas, įvertinęs tai, jog nei viena iš šalių neprašė skirti ginčo namo teismo ekspertizės, abi pateikė savo vertinimus, kurių vertės skiriasi, ir nors atsakovo pateikto ginčo vertė artima VĮ "Registrų centro" vertei, tačiau svarbu įvertinti tai, jog VĮ Registrų centras nustatė vertę masiniu vertinimo būdu, be to teismo posėdžio metu šalys pripažino, jog nekilnojamojo turto vertinimas atliktas neatsižvelgiant į kai kurias aplinkybes (privažiavimus prie gyvenamojo namo, į tai, jog statomo namo vertė gali kilti ir dėl žemės sklypo vertės ir t.t.), todėl įvertus šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ginčo nekilnojamojo turto vertę nustatyti pagal ieškovės ir atsakovo pateiktų vertinimų vidurkį ir nustatyti, jog dalintino turto vertė yra (28300,00 Eur+36800,00Eur)/2 yra 32550,00 Eur (CPK 179, 185 str., CK 3.119 str.). Kaip jau minėta tarp šalių nėra ginčo, jog visas gyvenamas namas būtų priteistas ieškovei, o atsakovui išmokėta kompensacija, todėl ieškovei asmenines nuosavybės teise priteistinas gyvenamasis namas, o atsakovui kompensacija.

83Pažymėtina tai, jog šalys procesiniuose dokumentuose nurodė, jog jeigu teismas priims sprendimą priteisti kompensaciją, tai ji turėtų būti apskaičiuojama taip: realios namo vertės ir likusio nepadengto kredito santykis. Kreditorius AB DNB bankas 2017-09-12 teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog pagal šalių sudarytą 2008-10-10 kredito sutartį Nr. K-0200-2008-31, negrąžinto kredito likutis 2017-09-01 dienai yra 25154,96 Eur. Teismo vertinimu sudarant turto balansą bendro nekilnojamojo turto vertę tikslinga sumažinti esamos solidariosios prievolės pagal iki šalių santuokos 2008-10-10 sudarytą kredito sutartį Nr. K-0200-2008-31, likusia suma, nes ieškovei bus perduotas ne tik nekilnojamasis turtas (aktyvas), bet ir atitinkama skolos dalis (pasyvas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad abi ginčo šalys su tokiu turto paskirstymu sutinka. Pažymėtina, kad toks turto paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 str. 4 d.). Teismui pripažinus, kad santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo turto - namo vertė 32550,00 Eur, kurią sumažinus negrąžinto kredito suma 25154,96 Eur, dalintino nekilnojamojo turto verte laikytina 7395,04 Eur.

84Tarp šalių dėl dalintinos transporto priemonės „VW Golf“ vertės ginčo nėra, abi šalys pripažįsta, jog šios transporto priemonės vertė 525 Eur. Tarp šalių kilo ginčas dėl transporto priemonės "AudA4" vertės. Ieškovė nurodė, kad peržiūrėjus daugiau nei 10 automobilių pardavimo tinklapių analogiško automobilio pardavimo pasiūlymo surasti nepavyko, tačiau sprendžiant iš automobilių pardavimo portalo www.autoplius.lt duomenų, tokio Audi A4 automobilio kaina svyruoja nuo 2695,00 iki 4200,00 Eur ('https://autoplius.lt/skelbimai/audi-a4-2-0-l-sedanas-2006-dvzelinas-6095897.htmr), taip pat akcentavo, jog "Audi A4" būklė nėra gera, už jos remontą sumokėjo jau 969,27 Eur. Atsakovas teismui pateikė internetinių skelbimo tinklalapių www.autogidas.lt., www.autoplius.lt duomenis, jog "Audi A4" kaina svyruoja nuo 2850,00 iki 6000,00 Eur, todėl vidutinė rinkos kaina – 4670 Eur. Šalims papildomų įrodymų dėl šio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą.

85Šalys nesikreipė į turto vertintoją, kuris būtų apžiūrėjęs transporto priemonę ir būtų nustatęs šios konkrečios transporto priemonės vertę. Įvertinus abiejų šalių pateiktus skaičiavimus, rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog "Audi A4" vidutinė rinkos vertė gali būti apskaičiuojama taip – ieškovės nurodytų kainų vidurkis 3448 Eur, atsakovo nurodytos transporto priemonės vidutinė rinkos vertė 4670 Eur, apskaičiavus abiejų šalių vertes ir išvedus vidurkį (3448+4670)/2, transporto priemonės vidutinė rinkos vertė galėtų būti laikytina 4059 Eur. Tačiau pažymėtina ir tai, jog viešose skelbimuose pasiūlymo kaina neatspindi realios automobilio pardavimo (rinkos) kainos, t.y. tikrosios automobilio vertės, būtina atkreipti dėmesį į automobilio techninį stovį, kurie mažina automobilio rinkos kainą (vertę), jeigu tokie trūkumai yra žinomi. Ieškovė pateikė autoserviso UAB „Pajūrio auto“ techninės apžiūros aktą dėl automobilio Audi A4, valst. Nr.( - ) remonto darbų atlikimo, iš kurio matyti, jog minėto automobilio Audi A4 remontui reikėtų skirti 1510 Eur sumą, kad jo techninė būklė atitiktų transporto priemonei, dalyvaujančiai viešajame eisme, reikalavimus. Ieškovė pateikė teisminio proceso metu 2017-12-01 sąskaitą faktūrą, jog atliko automobilio Audi A4 remontą ir sumokėjo 969,27 Eur. Įvertinus tai, jog šalys tuo metu jau faktiškai negyveno ir bendro ūkio nebevedė, todėl darytina išvada, jog ieškovė tokiu būdu savo asmeninėmis lėšomis pagerino dalintiną turtą. Įvertinus tai, jog Audi A4 automobilis lieka ieškovei, todėl pripažintina, jog dalintinos transporto priemonės Audi A4 vertė turėtų būti sumažinta 969,27 Eur sumai ir laikytina 3089,73 Eur (4059 Eur – 969,27 Eur).

86Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra nuslėpęs automobilio ( - ), valst. Nr.( - ) pirkimo ir pardavimo sandorį, nes atsakovas santuokos metu šį automobilį iš paskolinių pinigų perdarinėjo į sportinį automobilį ir kurį atsakovas apsimestiniu sandoriu perleido savo pažįstamam Z. S., todėl turėtų būti mažinama kompensacijos suma šio automobilio, kaip sportinio, realia rinkos verte. Ieškovė taip pat pateikė BMW pirktų detalių sąskaitas laikotarpiu 2013-2014 metais, nurodė, kad automobilio ( - ) remontui atsakovas išleido ne mažiau nei 1704,48 Eur sumą, todėl automobilis turėtų būti vertinamas kaip sportinis automobilis su naujų pirktų detalių verte.

87Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė pripažino, kad žinojo apie atsakovo užsiėmimą, o atsakovas šios veiklos neslėpė, atsakovas pripažino, jog santuokos metu stengėsi užsidirbti dar ir iš automobilių detalių pardavimo bei prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo, todėl teigti, jog atsakovas perdarinėjo automobilį iš bendrų sutuoktinių lėšų ir tos lėšos buvo skiriamos tik asmeniniams atsakovo poreikiams, nėra pagrindo.

88Atsakovas teismui pateikė VĮ „Regitra“ duomenis, iš kurių matyti, jog iš tiesų atsakovas turėjo „BMW“ markės automobilių, nepaneigė ir to, jog bandė konstruoti sportinį automobilį, tačiau nepavyko ir automobilis buvo parduotas, šis automobilis parduotas santuokos metu. Liudytojas Z. S. patvirtino, jog pirko automobilį „BMW“ iš ieškovo, tačiau jis jokiu būdu nesportinis, nes kitu atveju negalėtų dalyvauti viešajame eisme, kai tuo tarpu atsakovas pardavė minimą automobilį su sąlyga, kad atsakovas grįžęs iš Norvegijos galės automobiliu pasinaudoti. Atsakovas neneigė, jog naudojosi tuo automobiliu ir tai įrodo, atsakovo trumpalaikiai automobilio draudimai.

89Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad būtent perdarytas sportiniu, automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ), buvo parduotas sudarant apsimestinį sandorį, ir šis automobilis turėtų būti trauktinas į santuokos metu įgyto turto balansą, be to santuokos nutraukimo metu šio automobilio nėra. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismui nėra pagrindo spręsti klausimą dėl ieškovės nurodyto automobilio įtraukimo į dalytino turto balansą, jo vertės nustatymo ir padalijimo.

90Teismui pripažinus, kad santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo turto vertė - 7395,04 Eur, todėl priteisus ieškovei visą namą ir kilnojamąjį turtą - transporto priemonę Audi A4 - 3089,73 Eur natūra, o atsakovui priteisus tik transporto priemonę VW Golf - 525 Eur, ieškovei tenka didesnės vertės turtas, todėl atsakovui priteistina kompensacija. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, jog sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str., 3.123 str.), todėl iš ieškovės priteistina atsakovui piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį - 4980,00 Eur (CK 3.117 str. 3 d.). Ieškovė sutiko sumokėti atsakovui kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, ieškovė dirba, gauna pajamas. Teismo vertinimu toks turto padalijimo būdas yra racionaliausias, teisingas bei atitinka abiejų šalių interesus.

91Ieškovė prašė įskaityti priešpriešinius reikalavimus, tačiau teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti tokį ieškovės prašymą. Pažymėtina, jog šalys vykdymo proceso metu turės teisę atlikti priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymus (CPK 624 str.).

92Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

93Ieškovė pareiškė reikalavimus, kad po santuokos nutraukimo pagal 2008-10-10 kreditavimo sutartį Nr. K-0200-2008-31 Luminor Bank AB prievolė yra asmeninė S. D., tačiau abiejų šalių atsakomybė išlieka solidari, o prievolės pagal 2013-12-06 kredito sutartį Nr. 0200-2013-87275 Luminor Bank AB ir pagal 2014-02-28 kredito vartojimo sutartį Nr. 14-00014 kredito unijai “Gargždų taupa“ yra asmeninės Ž. D., tačiau abiejų šalių atsakomybė išlieka taip pat solidari. Atsakovas priešieškiniu prašo po santuokos nutraukimo visas prievoles kreditoriams pripažinti abiejų šalių solidariomis ir patvirtinti abiejų šalių tarpusavio susitarimą, kad 2008-10-10 kreditavimo sutartį Nr. K-0200-2008-31 įsipareigoja vykdyti ieškovė iki galutinio jo grąžinimo termino. Jeigu ieškovė neturi lėšų ir negali tinkamai vykdyti prievolės, paskolą bankui moka atsakovas. Sumokėjęs įmokas kreditoriui atsakovas įgyja teisę susigrąžinti ir išsiieškoti visą jo sumokėtą paskolos sumą iš ieškovės.

94Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

95Nors ieškovė teigia, jog prievolės kreditoriams pagal 2013-12-06 kredito sutartį Nr. 0200-2013-87275 Luminor Bank AB ir pagal 2014-02-28 kredito vartojimo sutartį Nr. 14-00014 kredito unijai “Gargždų taupa“ yra asmeninės Ž. D., tačiau teismas neturi pagrindo sutikti. Iš pateiktų kredito sutarčių matyti, jog abu sutuoktiniai žinojo apie suteikiamas paskolas, ieškovė 2013-12-06 kredito sutartyje nurodyta kredito gavėja, pasirašė kreditavimo sutartį Nr. 0200-2013-87275, žinojo jos tikslą, kad kreditas imamas vartojimo reikmėms, taip pat ir dėl 2014-02-28 kredito vartojimo sutarties Nr. 14-00014 kredito unijai „Gargždų taupa“, kuri buvo imta tikslu būstui remontuoti, ieškovė pasirašė kredito sutartį ir sutiko su kredito sandoriu, savo parašu patvirtino, kad susipažino su visomis sutarties sąlygomis, jas suprato, šalys tuo metu gyveno bendrai ir vedė bendrą ūkį, taip pat iš gautų lėšų statė bendrą gyvenamąjį šeimos būstą, kreditai buvo dengiami iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog šios lėšos buvo panaudotos asmeninių atsakovo poreikių tenkinimui (CK 3.109 str.). Teismas konstatuoja, jog kredito sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais ir abu sutuoktiniai yra solidariai atsakingi kreditoriams pagal šias kredito sutartis (CK 3.109 str. 2, 3 d., 6.6 str. 1, 3 d.).

96Taigi šalys turi solidariąsias prievoles, atsiradusias iš trijų kreditavimo sutarčių. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.).

97Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. N. V., byla Nr. 3K-3-30/2011).

98Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausias Teismas, kad kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. 3K-7-229/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/ 2010).

99Kreditoriai atsiliepimuose į ieškinį, patikslintą ieškinį ir priešieškinį nesutiko, jog prievolės būtų modifikuojamos. Siekis be kreditoriaus sutikimo pakeisti kredito sutarčių sąlygas prieštarautų išdėstytoms imperatyvioms įstatymo normoms. Bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtinių santykių negali spręsti be trečiųjų asmenų – kreditorių, nes, solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę, kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar bus įvykdyta iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

100Atsižvelgiant į aptartą teismų formuojamą praktiką, nesant kreditorių sutikimui dėl prievolių modifikavimo darytina išvada, jog ieškovė ir atsakovas sudarytų kredito sutarčių – Luminor Bank AB 2008-10-10 kredito sutartis Nr. K-0200-2008-31, 2013-12-06 kredito sutartis Nr. 0200-2013-87275, kredito unija “Gargždų taupa“ 2014-02-28 kredito vartojimo sutartis Nr. 14-00014 – atžvilgiu lieka solidariais bendraskoliais.

101Šalys prašo patvirtinti susitarimą dėl kreditorinių įsipareigojimų pagal 2008-10-10 kreditavimo sutartį Nr. K-0200-2008-31 vykdymo, atsižvelgiant į tai, kad prievolės išlieka solidarios bei kreditorius AB DNB bankas (dabar Luminor Bank AB) neprieštarauja prieš tokį susitarimą, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas patvirtinti abiejų šalių tarpusavio susitarimą, kad 2008-10-10 kreditavimo sutartį Nr. K-0200-2008-31 įsipareigoja vykdyti ieškovė iki galutinio jo grąžinimo termino, tačiau jai neturint lėšų ir negalint tinkamai vykdyti prievolės, kreditą bankui moka atsakovas, o jas sumokėjęs, įgyja teisę susigrąžinti ir išsiieškoti visą jo sumokėtą kredito sumą iš ieškovės.

102Dėl bendravimo su vaiku nustatymo tvarkos

103CK 3.156 ir 3.159 str. įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 str.), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1–3 d.).

104Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

105Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

106Teisminio proceso metu iškilus šalių ginčui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, atitinkančią vaiko interesus.

107Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad nei vienas iš tėvų nedaro žalos vaikui ir jo interesams, todėl abu tėvai turi teisę maksimaliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

108Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius konkrečią bendravimo tvarką tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo jos laikytis, t. y. CPK 18 str. pagrindu įsigaliojęs teismo sprendimas yra privalomai vykdytinas. Dėl šios priežasties, nustatytina bendravimo tvarka suteikia ne teisę matytis su nepilnamečiu vaiku, tačiau pareigą įgyvendinti tėvo pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku tam tikru grafiku. Teismas išsamiau pasisako tik dėl tų bendravimo tvarkos punktų nuostatų, dėl kurių iš esmės kilo tarp šalių ginčas.

109Teismo posėdžio metu ieškovė iš esmės sutiko, kad reikia nustatyti bendravimo tvarką su vaiku ir tikslino atsakovo nurodytą bendravimo tvarką. Byloje nustatyta, jog ginčo šalys gyvena skirtingose valstybėse, t. y. ieškovė su vaiku, kuriam yra keturi metai, gyvena Lietuvoje, o atsakovas savo gyvenimą sieja su užsienio šalimi - Norvegija, kurioje šiuo metu jis dirba ir gyvena. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, abu tėvai turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Abi šalys sutiko, jog atsakovas su sūnumi galės bendrauti telekomunikacijų priemonėmis, tačiau atsakovas nurodo konkrečias bendravimo programas bei telefonų numerius, el. paštus bei sąlygą, jog jo ir vaiko pokalbyje negali dalyvauti ieškovė. Teismo vertinimu šalių pasirinkta bendravimo tvarka, įvertinus tai, jog atsakovas gyvena užsienyje, ryšio bei telekomunikacijos priemonėmis yra tinkama, tačiau mano, jog netikslinga nurodyti konkrečius telefonų numerius, el. pašto adresus, nes šie duomenys gali keistis, taip pat nustatyti konkrečias pokalbių programas, todėl nustatytina, jog atsakovas su vaiku bendrauja telefonu, el. paštu bei visomis bendravimo (pokalbių) programomis. Taip pat teismo vertinimu atsakovo nurodoma sąlyga jog jo ir vaiko pokalbyje negali dalyvauti ieškovė yra perteklinė ir nėra būtina. Duomenų, jog ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su sūnumi nėra. Pažymėtina, jog tarp atsakovo ir vaiko bendravimas vyks telekomunikacijų priemonėmis, todėl neabejotina, jog atsakovė pokalbyje ir taip nedalyvaus, be to būtina įvertinti ir vaiko amžių, jog ketverių metų vaikas dar neturi įgūdžių naudotis ryšio priemonėmis, pokalbių programomis, todėl būtent ieškovė ir turės sudaryti vaikui tinkamas sąlygas, jog tėvas galėtų bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku.

110Ieškovė tiek teismo posėdžio metu, tiek savo atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad įsipareigoja bendradarbiauti dėl leidimo suteikimo vienam iš tėvų siekiant vaiką išsivežti į užsienį, tačiau esant bent mažiausiam pavojui kylančiam vaikui dėl jo saugumo, ar sveikatos, ar būtinybės skiepytis nuo daugelio sunkių užkrečiamųjų ligų ir tuo pažeisti vaiko imuninę sistemą, ar galimybės grįžti į savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ieškovė, būdama mama, gali tokio sutikimo neduoti iki vaikui sukaks ne mažiau nei 10 metų, arba tais atvejais, kai vaikas aiškiai išreiškė priešingą valią ir nenori iš Lietuvos išvykti. Teismas nurodo, jog paprastai abu tėvai su vaiku teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į atostogas su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus). Nagrinėjamu atveju, nėra išimtinių aplinkybių įpareigotinų skyrium gyvenantį tėvą gauti motinos sutikimą dėl atostogų metu vaiko laikino išvykimo į užsienį, kitu atveju galėtume tai vertintini kaip bendravimo teisių suvaržymu, susijusiu su asmens judėjimo laisvės ribojimais.

111Teismas nurodo, kad tėvų valdžia nepilnamečiui vaikui grindžiama lygybės principu, t. y. abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikui. Šios teises apima ne tik bendravimą įprastomis dienomis, tačiau ir per valstybines šventes ar šalims svarbias dienas (gimtadienius, giminių susitikimus ar kt.). Teismas nurodo, kad bendravimas su nepilnamečiu vaiku religinių švenčių metu, yra skirtas vaiko ir tėvų tarpusavio santykių gerinimui, ryšio stiprinimui. Teismo vertinimu nėra objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo tėvų lygybės principo ir pripažinti tik vienam iš tėvų išskirtines sąlygas bendrauti Šv. Velykų, Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų dienomis bei švęsti vaiko gimtadienį. Šuo atveju, įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsižvelgus į nepilnamečio vaiko interesus, tikslinga pripažintini pagrįstu atsakovo reikalavimą, kad tėvai paeiliui bendrautų su nepilnamečiu vaiku religinių švenčių dienomis, t. y. per Šv. Velykas, Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, bei švęsti vaiko gimtadienį, t. y. įtvirtinti proporcinę porinių – neporinių metų sistemą.

112Pastebėtina, kad vaiko ligos atveju ar panašiai abu tėvai turi pareigą rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, todėl nėra tikslinga nustatyti kiek laiko ligos atveju tėvas gali bendrauti su savo vaiku, taip pat abu tėvai turi dalyvauti užsiėmimuose skirtuose nepilnamečiui vaikui ir pan. Nustatyta bendravimo tvarka negali riboti nepilnamečio vaiko interesų dalyvauti renginiuose pasirodymuose ikimokyklinio ugdymo įstaigoje bei mokykloje ir pan. dėl šios aplinkybės, jeigu yra numatyti švietimo įstaigose, būreliuose ar pan. užsiėmimai, tas tėvas, su kuriuo turi praleisti laiką nepilnametis vaikas, turi pareigą pasirūpinti nepilnamečiu vaiku ir užsiėmimų metu. Teismas sutinka su atsakovo nurodyta sąlyga, jog jam nebus kompensuojami jo sutikimai su vaiku, jei atsakovas negalėjos su juo susitikti dėl objektyvių priežasčių, ginčo dėl to tarp šalių nėra, todėl teismas sprendžia, jog tokios sąlygos įtraukimas į bendravimo tvarką nėra būtinas.

113Atsakovas prie bendravimo tvarkos nurodė, kad atsakovui pageidaujant, ieškovė informuoja pastarąjį apie sūnaus auklėjimo, priežiūros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigą, apie ikimokyklinę įstaigą lankančio ar besimokančio vaiko numatomų atostogų pradžią ir trukmę, teikti informaciją apie vaiko susirgimus, informuoti apie vaiko religinį auklėjimą. Teismas nurodo, kad tokio pobūdžio klausimai reglamentuoją ne bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, tačiau sprendžia tėvo ir motinos santykius bei vaiko auklėjimą. Išaiškintina, kad tėvų gyvenimas skyriumi, niekaip neriboja jų teisės ir pareigos auklėti savo vaiką, be to pats atsakovas turi teisę bei pareigą domėtis vaiko ugdymu bei jo sveikata, taip pat auklėjimu. Be to, visi klausimai susiję su vaiko auklėjimu, ugdymu ir kt. privalo būti sprendžiami tarpusavio tėvų sutarimu ir teismas sprendimu negali daryti įtakos šioms tėvų pareigoms. Dėl minėtų aplinkybių teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl ieškovės ir atsakovo bendravimo, vienas kitam nustatomų pareigų bei dėl nepilnamečio auklėjimo ir pan. nėra nurodytina.

114Teismas, atsižvelgdamas į šalių išdėstytas pozicijas, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo pateiktą išvadą ir išsakytą poziciją bei siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, iš dalies tenkina atsakovo reikalavimą bei nustato skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kuri geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat išaiškina šalims, jog po kurio laiko, vieno iš tėvų nuomone, jeigu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nebeatitiktų geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas gali kreiptis ateityje.

115Dėl bylinėjimosi išlaidų

116Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina ir tai, jog vien tai, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, savaime nereiškia, kad visos šalių patirtos išlaidos turi būti atlyginamos.

117Bylos duomenimis ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 144,00 Eur žyminio mokesčio, 3275,00 Eur už advokato ir advokato padėjėjo paslaugas, 60,00 Eur už antstolės paslaugas, 1494,14 Eur už nekilnojamojo turto registravimą. Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė šias išlaidas: 252,00 Eur už priešieškinį žyminio mokesčio, 2550,00 Eur už advokato ir advokato padėjėjo paslaugas, 47,47 Eur už vertimo paslaugas ir kopijavimo paslaugas. Trečiasis asmuo „Gargždų taupa“ už advokato ir advokato padėjėjo paslaugas sumokėjo 700,00 Eur.

118Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, šalių atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, šalių atstovų advokatų padėjėjų laiko sąnaudas, bylinėjimosi trukmę, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 5, 7, 8.2, 8.19, 9 bei 10 punktų nuostatas bei vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog abiejų šalių prašomos priteisti atstovavimo išlaidų sumos yra neprotingai didelės, todėl jos mažintinos trisdešimt procentų. Taip pat teismas pripažįsta, jog ieškovės patirtos išlaidos dėl šalių dalintino namo įregistravimo yra susijusios su šios bylos nagrinėjimo ir buvo būtinos, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos. Taip pat būtinos ir pagrįstos atsakovo patirtos vertimų išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 10 p.). Būtinomis ir pagrįstomis pripažintinos ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su antstolio atliktu faktinių aplinkybių konstatavimu (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).

119Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reikalavimai tenkinti 50 proc. o priešieškinio reikalavimai - 70 proc., tai proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos: ieškovei iš atsakovo priteistina 1995,00 Eur, o iš ieškovės atsakovui priteistina 1459,00 Eur, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp ginčo šalių po lygiai, nes nenustatyta, kad kurio nors vieno veiksmai būtų lėmę didesnes trečiojo asmens išlaidas, todėl iš kiekvienos ginčo šalies priteistina trečiajam asmeniui „Gargždų taupa“ po 350,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 10 p., 93 str. 1 d.).

120Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

Nutarė

121ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

122Nutraukti ieškovės S. D. (buvusi pavardė S.), asmens kodas ( - ) ir atsakovo Ž. D., asmens kodas ( - ), santuoką, įregistruotą 2012-07-14 Klaipėdos rajono savivaldybės CMS, įrašo Nr. 123, dėl atsakovo Ž. D. kaltės.

123Priteisti ieškovei S. D., asmens kodas ( - ) iš atsakovo Ž. D., asmens kodas ( - ), 900,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

124Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: Ž. D. – „D.“, S. D. – „D.“.

125Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

126Po santuokos nutraukimo ieškovei S. D., asmens kodas ( - ), asmeninės nuosavybės teise priteisti namą, unikalus ( - ) transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. ( - ).

127Po santuokos nutraukimo atsakovui Ž. D., asmens kodas ( - ), asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. ( - )

128Priteisti iš ieškovės S. D., asmens kodas ( - ) atsakovui Ž. D., asmens kodas ( - ), 4980,00 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančio turto didesniąją dalį.

129Po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus pagal 2008-10-10 kredito sutartį Nr. K-0200-2008-31, pagal 2013-12-06 kredito sutartį Nr. 0200-2013-87275 Luminor Bank AB ir pagal 2014-02-28 kredito vartojimo sutartį Nr. 14-00014 kredito unijai “Gargždų taupa“ pripažinti abiejų šalių –S. D., a.k. ( - ) ir Ž. D., a.k. ( - ) – solidariomis prievolėmis.

130Patvirtinti abiejų šalių –S. D., a.k. ( - ) ir Ž. D., a.k. ( - ) – tarpusavio susitarimą, kad 2008-10-10 kreditavimo sutartį Nr. K-0200-2008-31 įsipareigoja vykdyti ieškovė S. D. iki galutinio jo grąžinimo termino. Jeigu ieškovė S. D. neturi lėšų ir negali tinkamai vykdyti prievolės, paskolą bankui moka atsakovas Ž. D.. Sumokėjęs įmokas kreditoriui Ž. D. įgyja teisę susigrąžinti ir išsiieškoti visą jo sumokėtą paskolos sumą iš ieškovės S. D..

131Nustatyti atsakovo Ž. D., asmens kodas ( - ), bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku L. D., asmens kodas ( - )

1321. atsakovas Ž. D. netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. D. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis: mobiliu telefonu, kompiuteriu elektroniniais laiškais ir visomis bendravimo (pokalbių) programomis, kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Lietuvos laiku.

1332. atsakovas Ž. D., būdamas Lietuvos Respublikoje, su nepilnamečiu vaiku L. D. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį savo gyvenamojoje vietoje su viena nakvyne, t. y. iš šeštadienio į sekmadienį, pasiimant sūnų Luką iš ieškovės S. D. gyvenamosios vietos 10.00 val. šeštadienį ir grąžinant sekmadienį iki 18.00 val. vakaro vaiko gyvenamosios vietos adresu savo transportu ir išlaidomis. Antru mėnesio savaitgaliu laikomas sekantis po grįžimo einantis savaitgalis. Ž. D. praneša S. D. apie grįžimo į Lietuvos Respubliką datą ir buvimo joje laikotarpį raštu ne vėliau kaip likus 7 kalendorinėms dienoms iki susitikimo.

1343. atsakovas Ž. D. bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. D. kiekvienų metų vasaros atostogų metu, pasiimant jį nepertraukiamam ne ilgesniam nei 4 (keturių) savaičių ilgio atostogų laikotarpiui. Ž. D. atostogų metu bendrauja su vaiku nepertraukiamai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu S. D. informuojama raštu iki kiekvienų metų balandžio mėn. 20 d., tačiau ne mažiau nei prieš mėnesį.

1354. atsakovas Ž. D. bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. D., ar pasiima jį ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui nepilnamečio vaiko žiemos atostogų metu. Ž. D. bendrauja su vaiku nepertraukiamai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu S. D. informuojama raštu ne mažiau nei prieš mėnesį.

1365. sūnaus L. D. kelionės išlaidas vasaros ir žiemos atostogų metu keliaujant į Ž. D. gyvenamąją vietą ir sūnui grįžtant į gyvenamąją vietą pas S. D. apmoka Ž. D..

1376. Ž. D. bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. D. poriniais metais Šv. Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), neporiniais metais pirmą Šv. Velykų dieną ir antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), apie vaiko paėmimą informuojant ieškovę iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš mėnesį.

1388. Pagal rotacijos principą kas antrus metus atsakovas švenčia su sūnumi L. D. jo gimtadienį spalio 18 d., t.y. poriniais metais Ž. D. švenčia kartu su sūnumi gimtadienio dieną, o neporiniais metais priešingai - Ž. D. švenčia sūnaus gimtadienį pirmą savaitgalį po jo gimtadienio. Ž. D. pasiima vaiką atitinkamą dieną nuo 9 val. iki 20 val., tačiau įsipareigoja užtikrinti auklėjimo ar mokymo įstaigų, būrelių lankymą.

1399. Ž. D., bendraudamas su L. D. savo gyvenamojoje vietoje, turi teisę vaiką pasiimti bendrauti pas savo tėvus, t. y. pas vaiko senelius.

14010. Ž. D. įsipareigoja raštu informuoti S. D. apie nepilnamečio vaiko L. D. išvykimą atostogų iš Lietuvos Respublikos, pateikti duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė), kelionės metu užtikrinti S. D. galimybes susisiekti su Ž. D. ar vaiku L. D..

14111. S. D. privalo pateikti Ž. D. visus turimus nepilnamečio sūnaus L. D. dokumentus, kurie būtini vaiko išvykimui atostogoms iš Lietuvos Respublikos.

142Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

143Priteisti ieškovei S. D., asmens kodas ( - ), iš atsakovo Ž. D., asmens kodas ( - ), 1995,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

144Priteisti atsakovui Ž. D., asmens kodas ( - ), iš ieškovės S. D., asmens kodas ( - ), 1459,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

145Priteisti trečiajam asmeniui „Gargždų taupa“ iš ieškovės S. D., asmens kodas ( - ), 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

146Priteisti trečiajam asmeniui „Gargždų taupa“ iš atsakovo Ž. D., asmens kodas ( - ), 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

147Sprendimui įsiteisėjus jo nuorašą per 1 (vieną) dieną išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

148Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta... 2. sekretoriaujant S. J., D. P.,... 3. dalyvaujant ieškovei S. D., jos atstovui advokato padėjėjui K. A.,... 4. atsakovo Ž. D. atstovei advokato padėjėjai Svajūnei Šidlauskaitei,... 5. trečiojo asmens Kredito unijos „Gargždų taupa“ atstovei advokato... 6. išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos rajono savivaldybės... 7. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D.... 8. Teismas... 9. ieškovė ieškiniu, jį patikslinusi prašė nutraukti santuoką... 10. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė aplinkybėmis, kad atsakovas paliko... 11. Trečiasis asmuo AB DNB bankas (dabar Luminor Bank AB) pateikė atsiliepimus į... 12. Trečiasis asmuo kredito unija „Gargždų taupa“ pateikė atsiliepimą į... 13. Atsakovas Ž. D. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į... 14. Atsakovas priešieškiniu, papildytu priešieškinio reikalavimu prašė... 15. Ieškovė S. D. pateikė atsiliepimą į priešieškinį ir patikslintą... 16. Trečiasis asmuo Luminor Bank AB pateikė atsiliepimą į priešieškinį,... 17. Trečiasis asmuo kredito unija „Gargždų taupa“ pateikė atsiliepimą į... 18. Klaipėdos rajono savavaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius... 19. Teismo posėdžio metu ieškovė S. D. prašė patikslintą ieškinį tenkinti... 20. Ieškovės S. D. atstovas advokato padėjėjas K. A. palaikė patikslinto... 21. Teismo posėdžio metu Ž. D. prašė patikslintą ieškinį atmesti, o... 22. Atsakovo Ž. D. atstovė advokato padėjėja Svajūnė Šidlauskaitė teismo... 23. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų D. B. teismo... 24. Trečiojo asmens kredito unijos „Gargždų taupa“ atstovė advokato... 25. Teismo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad pažįsta ir ieškovę, ir... 26. L. Z. S. parodė, kad pažįsta atsakovą. Jis pirko iš atsakovo BMW, nes... 27. Teismo posėdžio metu liudytojas V. A. nurodė, kad yra Ž. D. draugas. Jis... 28. Liudytoja L. A. parodė, kad yra ieškovės ilgametė draugė, gyvena... 29. Liudytojas K. S. parodė, jog yra ieškovės brolis. Padėjo seseriai prie... 30. Teismas... 31. ieškinys ir priešieškinis tenkintinas iš dalies.... 32. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir... 33. 2008-10-10 su DNB NORD banku sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-0200-2008-31,... 34. 2016-04-06 UAB „Globalita“ pažymoje nurodyta, kad S. D. nuo 2015-03-01 iki... 35. Atsakovas teismui pateikė 2016-09-22 interneto tinklalapio www.autoplius.lt ir... 36. Ieškovė pateikė preliminarią automobilio Audi A4 apžiūros aktą ir... 37. Ieškovė pateikė 2015-08-01 pirkimo pardavimo sutartį, kurios pagrindu Ž.... 38. Iš pateiktų Ž. D. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) išrašo už... 39. Teismui pateikta ieškovės 2008-2015 pajamų lentelė, 2007-2014 metinės... 40. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, jog namo... 41. Iš pateiktos 2017-10-10 „Psichonomikos centro“ pažymos nustatyta, kad... 42. Prijungta civilinė byla Nr. e2-714-904/2015, kurioje tarp šalių buvo... 43. Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės... 44. Iš šalių paaiškinimų bei bylos medžiagos, nustatyta, jog šalys kartu... 45. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu... 46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant,... 47. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60... 48. Ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, santuokos iširimo priežastį nurodė... 49. Atsakovas teigė, kad su R. B. susipažino Norvegijoje, kadangi ji dirbo toje... 50. Todėl teismas, įvertinęs įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį,... 51. Iš tarp šalių 2015 metų pradžios elektroninių susirašinėjimų matyti,... 52. Teismo vertinimu, atsakovas nebuvo lojalus savo sutuoktinei – dėl jo elgesio... 53. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad atsakovas nepateikė... 54. Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.... 55. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki... 56. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 57. Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio... 58. Byloje nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė... 59. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė nors buvo pažeminta dėl atsakovo... 60. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į neturtinės... 61. Dėl tarpusavio išlaikymo.... 62. Ieškovė prašo išlaikymo šalims nepriteisti, kadangi tiek ieškovė, tiek... 63. Dėl turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe, santuokoje įgyto turto... 64. Pirmiausia išaiškintina, kad CPK XIX skyriuje ,,Šeimos bylų nagrinėjimo... 65. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad... 66. Byloje kilo ginčas tarp šalių dėl gyvenamojo namo, unikalus ( - )... 67. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame... 68. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyveno kartu nesudarę santuokos... 69. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieškovės vardu... 70. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno... 71. Kaip nustatyta bylos duomenimis, šalys pradėjo gyventi kartu nuo 2007 metų... 72. Atsakovas patvirtino, jog ieškovė ir jis ketino pasistatyti šeimai būstą,... 73. Apartų šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad šalių gyvenimas... 74. CK 3.90 str. numato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė... 75. Santuoka tarp šalių sudaryta 2012-07-14. Atsakovas nurodė, jog 2011 metais,... 76. Teismas pripažinęs, jog iki santuokos sudarymo, šalys bendromis lėšomis... 77. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo... 78. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto... 79. Taigi šioje byloje dalintinas turtas, kuris yra sutuoktinių bendroji... 80. Abi šalys procesiniuose dokumentuose pateikė atitinkamus šio turto... 81. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto... 82. Ieškovė nurodo, jog namo vertė yra 28300,00 Eur, atsakovas su tokia namo... 83. Pažymėtina tai, jog šalys procesiniuose dokumentuose nurodė, jog jeigu... 84. Tarp šalių dėl dalintinos transporto priemonės „VW Golf“ vertės ginčo... 85. Šalys nesikreipė į turto vertintoją, kuris būtų apžiūrėjęs transporto... 86. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra nuslėpęs automobilio ( - ), valst. Nr.(... 87. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė pripažino, kad žinojo apie atsakovo... 88. Atsakovas teismui pateikė VĮ „Regitra“ duomenis, iš kurių matyti, jog... 89. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė... 90. Teismui pripažinus, kad santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo turto vertė... 91. Ieškovė prašė įskaityti priešpriešinius reikalavimus, tačiau teismas... 92. Dėl kreditorinių įsipareigojimų.... 93. Ieškovė pareiškė reikalavimus, kad po santuokos nutraukimo pagal 2008-10-10... 94. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra... 95. Nors ieškovė teigia, jog prievolės kreditoriams pagal 2013-12-06 kredito... 96. Taigi šalys turi solidariąsias prievoles, atsiradusias iš trijų kreditavimo... 97. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka... 98. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausias Teismas, kad kai santuoka... 99. Kreditoriai atsiliepimuose į ieškinį, patikslintą ieškinį ir... 100. Atsižvelgiant į aptartą teismų formuojamą praktiką, nesant kreditorių... 101. Šalys prašo patvirtinti susitarimą dėl kreditorinių įsipareigojimų pagal... 102. Dėl bendravimo su vaiku nustatymo tvarkos... 103. CK 3.156 ir 3.159 str. įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad... 104. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo... 105. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti... 106. Teisminio proceso metu iškilus šalių ginčui dėl bendravimo su... 107. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad nei vienas iš tėvų nedaro... 108. Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius konkrečią bendravimo tvarką tiek... 109. Teismo posėdžio metu ieškovė iš esmės sutiko, kad reikia nustatyti... 110. Ieškovė tiek teismo posėdžio metu, tiek savo atsiliepime į patikslintą... 111. Teismas nurodo, kad tėvų valdžia nepilnamečiui vaikui grindžiama lygybės... 112. Pastebėtina, kad vaiko ligos atveju ar panašiai abu tėvai turi pareigą... 113. Atsakovas prie bendravimo tvarkos nurodė, kad atsakovui pageidaujant,... 114. Teismas, atsižvelgdamas į šalių išdėstytas pozicijas, Vaiko teisių... 115. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 116. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas... 117. Bylos duomenimis ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė šias bylinėjimosi... 118. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, šalių atstovų paruoštų... 119. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reikalavimai tenkinti 50 proc. o... 120. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 121. ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 122. Nutraukti ieškovės S. D. (buvusi pavardė S.), asmens kodas ( - ) ir atsakovo... 123. Priteisti ieškovei S. D., asmens kodas ( - ) iš atsakovo Ž. D., asmens kodas... 124. Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: Ž. D. – „D.“, S. D.... 125. Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo... 126. Po santuokos nutraukimo ieškovei S. D., asmens kodas ( - ), asmeninės... 127. Po santuokos nutraukimo atsakovui Ž. D., asmens kodas ( - ), asmeninės... 128. Priteisti iš ieškovės S. D., asmens kodas ( - ) atsakovui Ž. D., asmens... 129. Po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus pagal 2008-10-10 kredito... 130. Patvirtinti abiejų šalių –S. D., a.k. ( - ) ir Ž. D., a.k. ( - ) –... 131. Nustatyti atsakovo Ž. D., asmens kodas ( - ), bendravimo tvarką su... 132. 1. atsakovas Ž. D. netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. D. visomis... 133. 2. atsakovas Ž. D., būdamas Lietuvos Respublikoje, su nepilnamečiu vaiku L.... 134. 3. atsakovas Ž. D. bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. D. kiekvienų metų... 135. 4. atsakovas Ž. D. bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. D., ar pasiima jį ne... 136. 5. sūnaus L. D. kelionės išlaidas vasaros ir žiemos atostogų metu... 137. 6. Ž. D. bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. D. poriniais metais Šv. Kūčias... 138. 8. Pagal rotacijos principą kas antrus metus atsakovas švenčia su sūnumi L.... 139. 9. Ž. D., bendraudamas su L. D. savo gyvenamojoje vietoje, turi teisę vaiką... 140. 10. Ž. D. įsipareigoja raštu informuoti S. D. apie nepilnamečio vaiko L. D.... 141. 11. S. D. privalo pateikti Ž. D. visus turimus nepilnamečio sūnaus L. D.... 142. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.... 143. Priteisti ieškovei S. D., asmens kodas ( - ), iš atsakovo Ž. D., asmens... 144. Priteisti atsakovui Ž. D., asmens kodas ( - ), iš ieškovės S. D., asmens... 145. Priteisti trečiajam asmeniui „Gargždų taupa“ iš ieškovės S. D.,... 146. Priteisti trečiajam asmeniui „Gargždų taupa“ iš atsakovo Ž. D., asmens... 147. Sprendimui įsiteisėjus jo nuorašą per 1 (vieną) dieną išsiųsti... 148. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...