Byla 2A-1923/2012
Dėl skolos išieškojimo. Teisėjų kolegija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Sergiejui Butai, atsakovo (apelianto) atstovui advokatui Arturui Kalyčiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo If P&C Insurance AS apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-54-368/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Langvesta“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei If P&C Insurance AS bei trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankas dėl skolos išieškojimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje nagrinėjamas ginčas dėl draudimo išmokos priteisimo.

4Ieškovas su trečiuoju asmeniu 2006 m. gegužės 10 d. sudarė kredito sutartį dėl gręžimo įrenginio įsigijimo finansavimo. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo apdrausti įrenginį banko naudai. 2007 m. vasario 20 d. ieškovas su atsakovu sudarė draudimo sutartį, kuria apdraudė gręžimo įrenginį Nemek 300 H likutine 238 510 Lt verte, naudos gavėju nurodė trečiąjį asmenį. 2007 m. naktį iš gegužės pirmosios į antrąją kilo apdrausto įrenginio gaisras, kurio metu šis sudegė.

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 214 659,00 Lt draudimo išmoką bei 6 procentų dydžio metines palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. balandžio 24 d. tretysis asmuo atsisakė savo kaip naudos gavėjo teisės į draudimo išmoką ieškovo naudai, todėl sudegus apdraustam objektui ir atskaičius 10 procentų franšizę, atsakovas turi sumokėti 214 659,00 Lt draudimo išmoką bei 6 procentų metines palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepateikė reikalingų dokumentų draudimo išmokos mokėjimui, t. y. ieškovas neįrodė, kad jis yra sudegusio įrenginio savininkas, nebendradarbiavo su atsakovu nustatant nuostolių dydį, kreditavimo sutartis su banku buvo pasirašyta dėl kito įrenginio – Nemek 450 įsigijimo finansavimo, tiriant sudegusį įrenginį jo techninės charakteristikos nesutapo su jo įsigijimą patvirtinančiais dokumentais, taip pat ieškovas nepateikė CMR važtaraščio, muitinėje deklaruotą siuntinio vertę pagrindžiančių dokumentų, pirkimo – pardavimo sutarties, sąskaitos – faktūros bei dokumentų, patvirtinančių sąskaitos apmokėjimą. Tarptautinio mokėjimo dokumentai rodo ne Nemek 300 H įsigijimą, o apmokėjimą už kitą įrenginį – Nemek 450. Ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes naudos gavėjas yra tretysis asmuo.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Šiaulių apygardos teismas 2010 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (draudimo sutartį, trečiojo asmens atsisakymą savo kaip naudos gavėjo teisės į draudimo išmoką ieškovo naudai, gaisro ekspertizės aktą, UAB „Transporto studijos“ 2007 m. gegužės 14 d. specialisto išvadą, turto sugadinimo bei sunaikinimo aktą, draudėjo pranešimą draudikui apie draudžiamąjį įvykį) sprendė, kad ieškovui priklausantis gręžimo įrenginys Nemek 300 H buvo apdraustas, gaisro metu nepataisomai sunaikintas, todėl ieškovas turėjo pagrindą kreiptis į atsakovą dėl draudimo išmokos. Aplinkybę, kad ieškovas yra sudegusio įrenginio savininkas, teismo nuomone, patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto 2009 m. balandžio 20 d. išvada dėl ieškovo ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kurioje nurodyta, kad gręžimo įrenginys Nemek 300 H bendrovės finansinėje apskaitoje užpajamuotas. Šio įrenginio įsigijimo ieškovo nuosavybėn aplinkybes patvirtina Telšių rajono apylinkės prokuroro 2009 m. liepos 29 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartis dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Teismas sprendė, kad atsakovo reikalavimai ieškovui pateikti tam tikrus dokumentus nesusiję su draudžiamojo įvykio konstatavimu. Anot teismo, aiškinimai, kad galbūt sudegė ne tas įrenginys, kuris apdraustas, ieškovas nebuvo jo savininkas, pinigai Švedijos įmonei buvo sumokėti ne už draustą įrenginį, vertintini kaip siekis išvengti mokėti draudimo išmoką. Teismas nenustatė byloje aplinkybių, leidžiančių taikyti CK 6.993, 6.998, 6.1014 straipsnių nuostatas. Atsakovo prašymą praėjus beveik trejiems metams po gaisro kilimo skirti visiškai sudegusio gręžimo įrenginio vertinimo ekspertizę teismas vertino kaip bylos vilkinimą.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais (CPK 329 str. 2 d. 2 p. ir 4 p.) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o teismui nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas sprendime apsiribojo labai lakonišku įrodymų bei bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės nepateikdamas teismo sprendimo motyvų. Sprendime tik išvardijamos byloje nustatytos aplinkybės ir dalis surinktų įrodymų, neatskleidžiant nei jų turinio, nei įrodomosios reikšmės, o svarbūs apelianto byloje pateikti ar jo prašymu išreikalauti rašytiniai įrodymai sprendime neaptarti (ignoruoti). Teismo sprendimas yra motyvuotas tik tuo atveju, jeigu teismas nurodo savo išvadų ir faktinius, ir teisinius argumentus. Teismo sprendimo motyvų nebuvimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

122. Teismas netyrė aplinkybių, susijusių su tariamai 2007 m. gegužės 2 d. gaisro metu sudegusio įrenginio Nemek 300 H dvigubu draudimu (CK 6.1001 str. 4 d.), susijusių su tariamai sudegusio įrenginio draudimo padidinta suma (CK 6.1001 str. 1 d.), susijusių su tariamai sudegusio įrenginio įsigijimo aplinkybėmis (įrenginys perduotas laikinam naudojimuisi tariamai su trūkumais), susijusių su tariamai sudegusio įrenginio likutine verte ir likimu po gaisro, teismas ignoravo draudimo sutarties sąlygas ir gaisro priežastis.

133. Teismas tenkino ieškinį asmens, kuris neturi reikalavimo teisės. Pakeisti naudos gavėją, kai pastarasis pareiškė reikalavimą draudikui išmokėti draudimo išmoką, draudžiama (CK 6.1006 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2006). Byloje nustatyta aplinkybė, kad reikalavimą išmokėti draudimo išmoką yra pareiškęs pats naudos gavėjas (AB SEB bankas), taigi, naudos gavėjo pakeiti nebegalima. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl nukrypsta nuo praktikos, suformuotos minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje.

144. Apygardos teismas ignoravo aplinkybes, susijusias su gręžimo įrenginio Nemek 300 H dvigubu draudimu (CK 6.1001 str. 4 d.) bei neįtraukė į bylą trečiojo asmens (kito draudiko), kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Byloje nustatytas įrenginio Nemek 300 H dvigubo draudimo faktas ir ginčo dėl to nekilo (ieškovo atstovas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įrenginys Nemek 300 H buvo draustas ne tik pas apeliantą bet ir „Baltijos draudime“). 2010 m. sausio 27 d. protokoline nutartimi teismas įpareigojo ieškovą pateikti draudimo sutartį su kitu draudiku, tačiau, jos nepateikus, šią aplinkybę ignoravo. Esant dvigubo draudimo atvejui, apygardos teismas, ignoruodamas šią aplinkybę, iš esmės pasisakė dėl kito draudiko, apdraudusio įrenginį Nemek 300 H teisių ir pareigų, atleisdamas jį nuo pareigos mokėti draudimo išmoką ir šią pareigą be teisėto pagrindo perkeldamas apeliantui (pažeista CK 6.1001 str. 4 d.).

155. Teismas nevertino draudimo rūšies taisyklių (toliau - Taisyklės), kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis, sąlygų. Taisyklių papildomos sąlygos Nr. 310 B „Išplėstinis mobilių įrengimų draudimas“ 4 punkto m) papunktyje nurodyta, kad nedraudiminiu įvykiu laikomas turto sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl turto vidaus gedimų, kai žala atsiranda ne dėl išorinių jėgų poveikio turtui. Pagal priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2007 m. gegužės 8 d. raštą, gaisro priežastis – labiausiai tikėtina nuo trumpo jungimosi įrenginio variklio instaliacijoje. Šią aplinkybę teismas ignoravo. Be to, ieškovas nebendradarbiavo su draudiku teikiant žalos sureguliavimui reikalingą informaciją.

166. Teismas ignoravo apelianto motyvus dėl proporcinio draudimo. Šioje byloje susidariusi situacija, kai dvigubas draudimas (CK 6.2001 str. 4 d.) yra kartu su draudimu, viršijančiu draudimo vertę (CK 6.1001 str. 1 d.).

177. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo prašymas praėjus beveik 3 metams po gaisro teisme skirti visiškai sudegusio gręžimo įrenginio vertinimo ekspertizę vertintinas kaip bylos vilkinimas. Teismas jau atsiliepime į ieškinį buvo informuotas, kad atsakovas prašys skirti ekspertizę. Bylos nagrinėjimas užtruko dėl paties bylą nagrinėjančio teismo veiksmų.

188. Draudikas neprivalo, sudarydamas draudimo sutartį, apžiūrėti draudžiamą objektą. Draudimo sutarties bruožas – sutarties šalių santykiams taikomas šalių tarpusavio didžiausio pasitikėjimo principas. Tačiau draudėjas nuo pat pradžių veikė nesąžiningai, neinformuodamas atsakovo apie jau sudarytas draudimo sutartis su kitu draudiku dėl to paties draudimo objekto (tokią pareigą nustato Taisyklių 17 p.).

199. CK 6.998 straipsnyje draudžiama ginčyti draudimo sutartyje nurodytą sumą po sutarties sudarymo, išskyrus atvejus, kai draudikas, nepasinaudojęs teise įvertinti draudimo riziką, buvo apgautas dėl to, kad buvo nurodyta žinomai melaginga draudimo vertė arba padaryta aritmetinė arba rašybos klaida.

2010. Teismas ignoravo aplinkybę, kad paprašytas pateikti tariamai sudegusio įrengimo įsigijimo dokumentus, ieškovas pateikė 2006 m. sausio 4 d. sąskaitą ir 2006 m. vasario 22 d. gręžimo įrangos pristatymo sutarties kopijas, tačiau šiuose dokumentuose buvo nurodytas visai kitas gręžimo įrenginys NEMEK 450, kurio specifikacija ir techninė būklė visiškai neatitiko tariamo gaisro vietoje apdegusio renginio techninės specifikacijos ir techninės būklės. Tai užfiksuota UAB „Transporto studijos“ 2007 m. gegužės 14 d. specialisto išvadoje.

2111. Pateikdamas tariamai sudegusio įrenginio įsigijimo aplinkybes įrodančius dokumentus, ieškovas pateikė vienas kitam prieštaraujančius duomenis, tačiau šių aplinkybių ir apelianto nurodytų aplinkybių, sudarančių prielaidas išvadoms, kad ieškovas klastoja dokumentus ir klaidina draudiką, teismas neanalizavo.

2212. Draudimo įstatymo 82 straipsnis imperatyviai draudžia išmokėti draudimo išmoką, neįsitikinus draudimo įvykio buvimu. Todėl atsakovas kreipėsi į ieškovą su prašymu pateikti prašomus dokumentus arba nurodyti priežastis, kodėl jų pateikti negali, tačiau ieškovas nei dokumentų, nei informacijos nepateikė.

2313. Ieškovas galimai 2006 m. kovo 30 d, 2006 m. vasario 28 d. ir 2006 m. gegužės 23 d. tarptautiniais mokėjimo nurodymais sumokėjo už dvejus gręžimo įrenginius Nemek 300 H ir Nemek 450 (draudimo suma sutampa su atliktų trijų mokėjimų suma, o mokėjimų už Nemek 450 nepateikta), tačiau visų atliktų mokėjimų sumas „prikabino“ tik Nemek 300 H, neįtraukdamas į apskaitą Nemek 450, ir taip sąmoningai padidino buhalterinę Nemek 300 H vertę, kurią ir nurodė draudikui įrašyti į draudimo polisą. Šios aplinkybės buvo pagrindas prašyti paskirti ekspertizę įrenginio likutinei vertei sutarties sudarymo bei gaisro dienai nustatyti.

2414. Triplike ir teismo posėdžio metu prašytų išreikalauti dokumentų originalai yra būtini, kadangi apeliantas ketina prašyti teismo skirti teismo ekspertizę ieškovo pateiktų dokumentų autentiškumui ir tikrumui nustatyti, o ieškovo atsisakymas pateikti dokumentų originalus tik sustiprina prielaidas, kad ieškovas bando nuslėpti svarbias aplinkybes (2006 m. gruodžio 6 d. gręžimo įrangos pristatymo sutartį ir 2006 m. vasario 22 d. gręžimo pristatymo sutartį akivaizdžiai pasirašė ne tas pats asmuo, nors jose deklaruojama, kad pasirašė tas pats).

25AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir nurodė, kad laikosi pozicijos, išdėstytos 2010 m. vasario 23 d. atsiliepime į ieškinį - prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra banko atstovams nedalyvaujant.

26Ieškovas BUAB „Langvesta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

271. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį asmens, kuris neturi reikalavimo teisės byloje, naudai. 2007 m. liepos 3 d. AB SEB Vilniaus banko Mažeikių filialo raštas, kuriame naudos gavėjas nurodo „Jeigu 2007 m. gegužės 2 d. įrengimo gaisro faktas bus pripažintas draudiminiu įvykiu, manytume, kad draudimo įmoka turėtų būti išmokėta AB SEB Vilniaus banko Mažeikių filialui“, negali būti pripažintas reikalavimu draudikui išmokėti draudimo išmoką CK 6.1006 straipsnio prasme nei dėl formos, nei dėl turinio.

282. Dėl argumentų, susijusių su dvigubu draudimu, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad kitas draudikas būtų ieškovui išmokėjęs draudimo išmoką. Pareiga įrodyti, jog pagal kitą draudimo sutartį ieškovui išmokėta draudimo išmoka, tenka atsakovui.

293. Nepagrįsti teiginiai apie ieškovo nebendradarbiavimą. Atsakovas ne tiek tyrė įvykio priežastis, kiek, ar įrenginys buvo įtrauktas į įmonės apskaitą, ar už jį sumokėta. Į visus klausimus buvo atsakyta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

304. Ieškovas negali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimą pakeitė, sumažino iš atsakovo ieškovo naudai priteistą draudimo išmoką iki 178 000 Lt, perskirstė bylinėjimosi išlaidas.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

34Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja civilinę bylą pagal atsakovo If P&C Insurance AS apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimo, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi nutarus Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei aplinkybės (procesinės ir materialinės teisės normų netinkamas taikymas), dėl kurių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas perdavė bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui. Byloje sprendžiamas klausimas, ar draudikas teisėtai ir pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką draudėjui.

35Dėl dvigubo draudimo

36Apelianto teigimu, bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas tą patį objektą – gręžimo įrenginį Nemek 300 H buvo apdraudęs du kartus, todėl taikytinos CK 6.1001 straipsnyje numatytos teisinės pasekmės, t.y., kai draudimo suma viršija draudimo vertę apdraudus tą patį objektą pagal kelias draudimo sutartis su skirtingais draudikais (dvigubas draudimas), išmoka, kurią turi mokėti kiekvienas draudikas, sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudimo sutartį. Apeliantas, įrodinėdamas šią aplinkybę, rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 06-07021-08 esančiais ieškovo buvusio direktoriaus A. P. parodymais, kad 2007 m. pradžioje parsivežtą įrenginį Nemek 300 H jis apdraudė Balticum draudime, tačiau banke buvo pasakyta, jog nurodyta draudimo bendrovė netinka, todėl įrenginys buvo apdraustas If draudime. Apelianto teigimu, dvigubo draudimo faktą pripažino ir ieškovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu 2010 m. sausio 27 d. ir kovo 4 d. teismo posėdžiuose. Ieškovas, atsikirsdamas į šį apelianto argumentą, nurodė, jog gręžimo įrenginys iš tiesų iš pradžių buvo apdraustas kitoje bendrovėje (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 06-07021-08 II t. 85 l. A. P. paaiškinime minimas „Baltijos“ draudimas, III t. 19 l. – „Balticum“ draudimas), tačiau bankui, finansavusiam įrenginio įsigijimą ir kurio naudai įrenginys turėjo būti įkeistas, nurodžius, jog pasirinkta draudimo bendrovė netinkama, įranga buvo apdrausta If draudimo kompanijoje, o sutartis su pradine draudimo kompanija buvo pakeista, apdraudžiant kitą turtą. Ieškovo teigimu, byloje nėra duomenų, kad kitas draudikas būtų išmokėjęs draudimo išmoką už tą patį 2007-05-02 gaisro metu sudegusį įrenginį, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.1001 straipsnyje numatytas teisines pasekmes.

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui, nurodė, kad esant tokioms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turėjo tirti ir analizuoti su tuo susijusias aplinkybes, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų bei spręsti dėl įrodymų išreikalavimo, tačiau to nepadarė; apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai, kuriais atmesti atsakovo argumentai dėl dvigubo draudimo, vertintini kaip nepagrindžiantys apeliacinės instancijos teismo išvados. Atsižvelgiant į šiuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymus, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ieškovas buvo įpareigotas pateikti ginčo objekto draudimo sutartį, sudaryta su „Baltijos“ draudimo įmone, ir įrodymus, kad ši sutartis buvo pakeista, apdraudžiant kitą turtą. 2012 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad buvo užklaustos draudimo kompanijos, kurių pavadinimas prasideda raide „B“. Tiek „BTA Insurance company“ 2012-10-08 raštu Nr. S-12-T-0721, tiek bankrutavusi ADB „Baltikums draudimas“ 2012-09-20 raštu Nr. BD-459 nurodė, jog šiose įmonėse įrenginio Nemek 300 H 19926 draudimo sutartis sudaryta nebuvo. Be to, ieškovo atstovas nurodė, kad BUAB „Langvesta“ bankroto administratorius įmonės transporto priemonių draudimo sutarčių neturi.

38Teisėjų kolegija pažymi, jog civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė suteikia teisę ir kartu procesinę pareigą šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti, bei teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Savo ruožtu teismas byloje esančius įrodymus vertina, vadovaudamasis CPK reglamentuotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo išvadai, kad vienu metu galiojo to paties objekto kelios draudimo sutartys dėl tų pačių rizikų. Ikiteisminis tyrimas (medžiagos Nr. 06-07021-08), kurio metu ieškovo buvęs vadovas A. P. nurodė dėl ginčo objekto draudimo kitoje kompanijoje, buvo atliekamas dėl galimai aplaidžiai tvarkomos UAB „Langvesta“ buhalterinės apskaitos. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas paaiškinimus dėl gręžimo įrenginio Nemek 300 H įsigijimo, A. P. nurodė įvykius eilės seka: 1) įrenginį įmonė užpajamavo; 2) tam, kad galėtų įkeisti bankui, apdraudė „Baltijos“ (ar „Balticum“) draudime; 3) bankas konstatavo, kad šis draudimas jiems netinka; 4) tuomet įmonė apdraudė ginčo objektą If draudime; 5) įrenginys sudegė;6) kadangi tuo metu įrenginys dar nebuvo įkeistas bankui, bankas nereikalavo draudimo išmokos, tad jos pareikalavo UAB „Langvesta“. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. P. nedetalizavo, kad apdraudus įrenginį If draudime, ankstesnioji draudimo sutartis buvo nutraukta (vėliau šios pozicijos buvo laikytasi nuosekliai), teisėjų kolegijos nuomone, gali būti paaiškinta ikiteisminio tyrimo tikslu, kuris sąlygojo tyrimo ribas, t.y. buvo aiškinamasi ne įrenginio draudimo, o jo įsigijimo aplinkybės, tad poreikio detalizuoti draudimo sutarčių sudarymą/nutraukimą nebuvo. Taigi, spręstina, jog iš ikiteisminio tyrimo medžiagos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad vienu metu galiojo ginčo objekto dvi draudimo sutartys. Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad ieškovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu pripažino dvigubo draudimo egzistavimą. Iš Šiaulių apygardos teismo 2010-01-27 teismo posėdžio protokolo (t. 2, b.l. 111-114) matyti, kad ieškovo atstovas nurodė nežinantis apie sutartį su Balticum draudimu bei manantis, kad reikia remtis ikiteisminio tyrimo parodymais (kaip jau minėta, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad vienu metu galiojo ginčo objekto dvi draudimo sutartys), o 2010-03-04 teismo posėdžio metu (teismo posėdžio protokolas - t. 2, b.l. 125-127) šis klausimas apskritai nebuvo detalizuotas. Ieškovas savo pozicijai pagrįsti apeliacinės instancijos teisme pateikė BTA Insurance company“ ir bankrutavusios ADB „Baltikums draudimas“ raštus, patvirtinančius, jog šiose įmonėse įrenginio Nemek 300 H 19926 draudimo sutartis sudaryta nebuvo. Atsižvelgiant į byloje esančių aplinkybių visetą, t.y., kad byloje nėra įrodymų, jog vienu metu galiojo ginčo objekto dvi draudimo sutartys ir/ar kad kita draudimo kompanija būtų išmokėjusi ieškovui draudimo išmoką dėl to paties įvykio, kad iš ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodymų galima daryti tik išvadą, kad iš pradžių (prieš apdraudžiant įrenginį If draudime) objektas buvo apdraustas kitoje draudimo kompanijoje („Baltijos“ ar „Balticum“), tačiau teigti, kad A. P. nurodė vienu metu egzistavus dvi draudimo sutartis, nėra pagrindo, kad BTA Insurance company“ ir bankrutavusios ADB „Baltikums draudimas“ patvirtino, jog jos nebuvo apdraudusios įrenginio, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti dvigubo draudimo fakto.

39Dėl draudžiamojo (nedraudžiamojo) įvykio fakto

40Apeliantas savo atsisakymą išmokėti draudimo išmoką, be kitų argumentų, motyvuoja ir tuo, kad gręžimo įrenginys buvo sunaikintas dėl nedraudiminio įvykio. Byloje nėra ginčo, kad įrenginys buvo sunaikintas dėl gaisro (sudegė). Pagal šalių pasirašytą draudimo polisą Nr. 018717 (t. I, b.l. 4) draudimo objektas buvo draustas nuo gaisro ir gamtinių jėgų ir nuo kitų žalų. Tarp šalių sudarytos draudimo sutarties papildomos sąlygos Nr. 310B ,,Išplėstinių mobilių įrengimų draudimas“ 310B 4 punkto m papunktyje nustatyta, kad nedraudiminiu įvykiu laikomas turto sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl šio turto vidaus gedimų, kai žala atsiranda ne dėl išorinių jėgų poveikio turtui. Taigi, sprendžiant dėl draudimo kompanijos atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrįstumo, t.y. aiškinantis, ar įvykis pripažintinas nedraudiminiu, byloje reikia aiškintis gaisro, kurio metu buvo sunaikintas gręžimo įrenginys, priežastis. Pagal ginčo teisinių santykių metu galiojusią Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalies redakciją, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Tokios įrodinėjimo pareigos paskirstymo bylose dėl draudimo teisinių santykių taisyklės laikosi ir kasacinis teismas savo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2004; 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). Nagrinėjamu atveju įrodinėjant 2007-05-02 kilusio gaisro gręžimo įrenginyje Nemek 300 H priežastis, remiamasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Ekspertizės aktu, neturinčiu teismo ekspertizės statuso, dėl gaisro, kilusio 2007-05-02 gręžimo įrenginyje NEMEK 300H 19926, adresu Zastaučių km. Mažeikių r., tyrimo, kuriame iškeltos dvi gaisro kilimo versijos: pašalinis atviros ugnies šaltinis ar elektros instaliacijos avarinis darbo režimas, išvadoje nurodant, jog dėl to, kad apžiūros metu nebuvo sąlygų apžiūrėti visų elektros instaliacijos laidų, esančių variklio skyriaus apatinėje dalyje, negalima nustatyti gaisro kilimo priežasties, o norint galutinai atmesti vieną iš minėtų priežasčių, būtina sudaryti specialias sąlygas elektros instaliacijos laidams, esantiems variklio skyriuje, apžiūrėti. Kitas byloje esantis įrodymas, kuriuo apeliantas įrodinėja gaisro priežastis, yra 2007-05-08 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštas, kuriame nurodyta, kad gaisro priežastis – labiausiai tikėtina nuo trumpo jungimosi įrenginio variklio instaliacijoje. Paaiškindama, kokiu pagrindu nurodytame rašte buvo įvardinta labiausiai tikėtina gaisro priežastis, Mažeikių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2012-09-06 raštu paaiškino, jog tarnyba gaisro negesino, o labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis nurodyta, atlikus neatidėliotiną vizualią gaisro vietos apžiūrą, pagal gaisro židinio vietą, ugnies plitimo kelius, įrenginio apgadinimo pobūdį. Taigi, byloje yra pateikti du įrodymai, susiję su gaisro priežastimis, tačiau nei viename iš jų nėra vienareikšmiškai fiksuota gaisro kilimo priežastis. Vertindama šiuos įrodymus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš ekspertizės akto matyti, jog Gaisrinių tyrimo centro specialistai atliko išsamesnę, detalesnę sudegusio įrenginio apžiūrą, tyrė, kurioje įrenginio dalyje yra didžiausi išdegimai, nurodė dvi galimas gaisro kilimo priežastis, kartu paaiškindami, kad norint galutinai atmesti vieną iš priežasčių, būtina sudaryti specialias sąlygas elektros instaliacijos laidams, esantiems variklio skyriuje, apžiūrėti. Byloje esant duomenims, kad Mažeikių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba detalaus tyrimo neatliko, o tik vizualiai apžiūrėjo gaisro vietą ir nurodė tik tikėtiną gaisro kilimo priežastį, o Gaisrinių tyrimo centro specialistai, atlikę tyrimą, nenurodė gaisro priežasties, kitaip tariant, nesant vienareikšmiškos specialistų išvados dėl gaisro kilimo priežasties, apeliantas, norėdamas būti atleistas nuo draudimo išmokos išmokėjimo ir turėdamas pareigą įrodyti, kad gaisras kilo dėl nedraudiminiu įvykiu pripažįstamų aplinkybių, šiuo atveju - ne dėl išorinių faktorių, o dėl sudegusio įrenginio vidaus gedimų, privalėjo dėti visas įmanomas pastangas įvykiui ištirti ir tikrosioms priežastims, dėl kurių nekiltų abejonių, nustatyti. Tuo labiau, kad Gaisrinių tyrimų specialistų pateiktoje išvadoje nėra nurodyta, kad gaisro priežasties nustatyti neįmanoma, o tiesiog nurodoma, jog tam būtina sudaryti specialias sąlygas apžiūrėti visus elektros instaliacijos laidus. Tačiau apeliantas nepateikė įrodymų, jog ėmėsi priemonių, kad specialistams būtų sudarytos sąlygos dar detalesnei, išsamesnei sudegusio įrenginio apžiūrai, ko pasėkoje galimai būtų buvę gautos neabejotinos išvados dėl gaisro priežasčių. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenimis nėra pagrindo daryti išvados, jog gaisras kilo nuo trumpo jungimosi įrenginio variklio instaliacijoje, nes ją Mažeikių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nurodė tik kaip labiausiai tikėtiną gaisro priežastį, be to, tai nustatė tik vizualiai apžiūrėjusi gaisro vietą, neatlikusi išsamaus tyrimo, o byloje esančioje Gaisrinių tyrimo centro specialistų, kurie atliko tyrimą tikslu išsiaiškinti gaisro priežastis, išvadoje pateikiamos dvi versijos (kurių vienai pasitvirtinus įvykis būtų pripažįstamas draudiminiu, kitai – nedraudiminiu), nurodant, kad nei vienos iš jų negalima atmesti. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina, kad apeliantas neįrodė, jog įvykis, kurio metu buvo sugadintas gręžimo įrenginys, pripažintinas nedraudiminiu įvykiu, dėl ko, vadovaujantis šalių sudarytos draudimo sutarties taisyklėmis, būtų pagrindas atleisti draudiką nuo draudimo išmokos sumokėjimo, todėl jo argumentas dėl nedraudiminio įvykio atmestinas kaip nepagrįstas.

41Dėl draudimo išmokos dydžio

42Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl įrenginio Nemek 300 H likutinės vertės iki gaisro kilimo ir šia prasme nuostolių bei draudimo išmokos dydžio nustatymo. Šalių sudaryta draudimo sutartimi įrenginys Nemek 300 H buvo apdraustas visa likutine verte, draudimo polise nurodant 238 510 Lt likutinę vertę. Polise nurodyta, kad jei turtas bus sunaikintas, prarastas ar sugadintas, draudikas atlygins nuostolius pagal įsigijimo dokumentus, bet ne daugiau rinkos vertės, nustatomos pagal oficialius šios srities rinkos vertintojų pateikiamus duomenis, įvykio dienai. Pagal įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004, kurios yra šalių sudarytos turto draudimo sutarties sudėtinė dalis (CK 6.185, 6.992 straipsniai), 47.4 punktą, kai turtas apdraustas likutine verte ir dėl draudžiamojo įvykio sunaikintas ar prarastas, nuostoliu laikoma turto likutinė vertė prieš pat draudžiamąjį įvykį, bet neviršijant naujo analogiško turto įsigijimo, pagaminimo ar pastatymo kainos nuostolio skaičiavimo dieną. Nurodytų taisyklių papildomos sąlygos 310B.5 (kuri taip pat yra šalių sudarytos turto draudimo sutarties sudėtinė dalis) a papunktyje nustatyta, kad jeigu mobilus įrengimas dėl draudžiamojo įvykio yra visiškai sunaikinamas ar prarandamas, tai nuostolis nustatomas vadovaujantis mobilaus įrengimo likutine verte; remiantis šia sąlyga likutinė vertė apskaičiuojama iš naujos atkuriamosios vertės atimant nusidėvėjimo procentą, kuris pateiktas žemiau esančioje lentelėje ir priklauso nuo mobilaus įrengimo amžiaus (lentelė Nr. 1).

43Byloje pateikti du įrodymai dėl įrenginio vertės nustatymo – 1) draudiko pateikta UAB „Transporto studijos“ specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad įrenginio Nemek 300H 19926 bendra techninė būklė iki gaisro vertintina kaip bloga; įrenginio įvertinimui, nurodant pinigų sumas, reikalinga pateikti šio įrenginio techninę dokumentaciją ir 2) draudėjo pateikta L. Sankausko firmos „Inžinerinės konsultacijos“ Kilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaita Nr. 10/12-02 (toliau – Ataskaita), kurioje nurodyta, kad gręžimo įrenginio Nemek 300H retrospektyvinė vertė 2007-05-02 dienai 189 000 Lt, o po 2007-05-02 gaisro – 1 000 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, perduodamas bylą nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, pabrėžė, kad minėta Kilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaita, atsižvelgiant į tai, kad turtas įvertintas jo neapžiūrėjus, o vertintojas L. Sankauskas parodė, jog, atlikdamas vertinimą, turėjo sutartį ir techninę specifikaciją, tačiau nežinojo, jog pastaroji pagal sutartį neatitinka fakto, todėl negali pasakyti, ar tai pakeistų vertinimą,. kelia pagrįstų abejonių šio rašytinio įrodymo patikimumu bei suponuoja išvadą, kad juo remiantis negalima padaryti pagrįstų išvadų dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių apie įrenginio Nemek 300 H likutinę vertę iki gaisro kilimo ir šia prasme nuostolių bei draudimo išmokos dydį. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pasiūlė šalims skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau abi šalys atsisakė, nurodė, jog tai netikslinga, kadangi gaisro metu sugadintas įrenginys nėra išlikęs. Esant tokiai bylos šalių pozicijai, teismas turi vadovautis ir vertinti bei savo išvadas grįsti byloje esančiais įrodymais. Nors kasacinis teismas konstatavo Ataskaitos ydingumą, šalims nepateikus kitų įrodymų dėl turto vertės, apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą privalo vertinti kitų byloje esančių įrodymų kontekste ir spręsti dėl draudimo išmokos dydžio.

44Dėl Ataskaitos ydingumo tuo aspektu, kad vertintojas L. Sankauskas turto vertę nustatė, neapžiūrėjęs vertinamo objekto, pažymėtina, jog buvo nustatinėjama turto retrospektyvinė vertė, kuriai nustatyti naudojami būtent to laikotarpio, kurio datai vertė nustatinėjama, duomenys, tad manytina, jog turto vizuali apžiūra retrospektyvinei vertei nustatyti esminės įtakos negalėtų turėti. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, jog nuo gaisro, kurio metu vertinamas objektas buvo beveik sunaikintas, iki turto vertinimo atlikimo buvo praėjęs beveik ketverių metų laikotarpis, kurio metu turtas apskritai tapo nepasiekiamas (neišliko). Iš Ataskaitos turinio matyti, kad turtas, be kitų metodų ir šaltinių, kuriais buvo naudojamasi jį vertinant, buvo vertinamas, atsižvelgiant į masinės informacijos priemonėse skelbtą informaciją, informaciją, gautą iš panašia veikla užsiimančių ir analogiškus įrenginius naudojančių įmonių, iš Ataskaitos matyti, kad vertinamas objektas buvo lyginamas su analogiškos paskirties ir panašių parametrų Pietų Korėjoje pagaminto mobilaus gręžimo įrenginio Power 4000 kaina. Aplinkybė, jog vertindamas įrenginį Nemek 300 H, nors turėjo kito įrenginio technines specifikacijas, vertintojas esmingai suklydo, nurodęs vertę, byloje nėra paremta jokiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad gręžimo įrenginių Nemek 300 H ir Nemek 450 H, naudojamų tam pačiam tikslui, vertės būtų iš esmės skirtingos, atvirkščiai – byloje esantys abiejų įrenginių įsigijimo dokumentai nurodo tą pačią vertę – 960 000 Švedijos kronų, šie įrodymai nėra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, apeliantas neįrodinėja, kad šie įrenginiai savo specifikacijomis būtų iš esmės skirtingi, tad vadovaujantis bylos duomenimis nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai dėl šių įrenginių verčių esminio skirtumo. Kita vertus, matyti, kad vertintojas vertino būtent gręžimo įrenginį Nemek 300 H ir šį įrenginį vertino, vadovaudamasis informacija apie analogiškus įrenginius. Šiame kontekste svarbi aplinkybė yra ir ta, kad šalių pasirašytame draudimo polise nurodyta draudimo objekto likutinė vertė yra 238 510 Lt. Draudikas, pasirašydamas polisą, sutiko su tokia turto verte. Laikytina, kad draudikas, būdamas savo srities profesionalas, turėjo įvertinti visas draudimo sutarties sudarymui svarbias aplinkybes, esant tam tikroms abejonėms – prašyti draudėjo papildomos informacijos ir/ar pats imtis priemonių, ją surenkant, todėl laikytina, kad pasirašęs sutartį, sutiko su sutartyje nurodytomis sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje fiksuota įrenginio likutine verte, prisiėmė visus sutartyje numatytus įsipareigojimus ir/ar galimas rizikas. Pažymėtina, kad nuo draudimo sutarties sudarymo (2007-02-20) iki draudiminio įvykio (2007-05-02) buvo praėję tik keli mėnesiai, todėl negalima teigti, jog per tokį trumpą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kad įrenginys iš esmės susideda iš metalinių konstrukcijų, kuriam išorės (gamtos) faktoriai ypatingai didelio poveikio neturėtų daryti, žymiai nuvertėjo. Tad lyginant draudimo polise nurodytą likutinę turto vertę – 238 510 Lt su Ataskaitoje nurodyta mažesne, lyginant su draudimo polise nurodyta, turto verte prieš draudiminį įvykį – 189 000 Lt, byloje nesant kitų duomenų dėl kitokios turto vertės, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatinėjant draudimo išmokos dydį, turi būti vadovaujamasi Ataskaitos duomenimis. Ataskaitoje nurodyta draudimo objekto vertė iki draudiminio įvykio 2007-05-02 dienai – 189 000 Lt, vertė po draudiminio įvykio 2007-05-02 dienai – 1 000 Lt. Draudimo polise nurodyta, jog franšizė gaisro ir vagystės rizikai yra 10 proc. nuostolio sumos, bet ne mažiau kaip 10 000 Lt. Nustačius nuostolio sumą 188 000 Lt (189 000 Lt – 1 000 Lt), franšizė yra 18 800 Lt (10 proc. nuo 188 000 Lt). Išmokėtina draudimo išmokos suma sudaro 169 200 Lt (188 000 Lt – 18 800 Lt).

45Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimas keistinas, iš apelianto ieškovui priteistinos draudimo išmokos dydį mažinant iki 169 200 Lt.

46Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje byloje, pasisakydama dėl atsakovo kasacinio skundo argumento, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės, konstatavo, kad šioje byloje nėra nustatytų CK 6.1006 straipsnio 3 dalies sąlygų, kurioms esant naudos gavėjas negali būti pakeistas kitu asmeniu, egzistavimo. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovo reikalavimo teise (3 apeliacinio skundo argumentas) detaliau nepasisako (CPK 362 str. 2 d.).

48Nepripažįstamas pagrįstu apelianto argumentas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. 2 ir 4 punktuose.

49Apeliaciniame skunde CPK 329 str. 2 d. 2 p. numatytu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu remiamasi tuo aspektu, kad teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, nes esant dvigubam draudimui, antrojo draudiko neįtraukė dalyvauti byloje. Dėl dvigubo draudimo aplinkybės neįrodytumo teisėjų kolegija pasisakė anksčiau, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog kokia nors draudimo kompanija turėjo būti įtraukta dalyvauti byloje ar skundžiamu teismo sprendimu būtų nuspręsta dėl kokio nors asmens, nedalyvavusio byloje, materialiųjų teisių ar pareigų.

50CPK 329 str. 2 d. 4 p., kaip absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu apeliacinis skundas grindžiamas tuo aspektu, kad teismo sprendime nepasisakoma dėl tam tikrų įrodymų reikšmės, jų teisinio vertinimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo bei aiškinimo praktiką, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Pagal teismų praktiką neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso teismo procesinio sprendimo (nutarties) kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012, 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų yra aišku, kodėl teismas ieškinį patenkino, kodėl nepripažino pagrįstais tam tikrų atsakovo (apelianto) argumentų, taigi teismo sprendimas atitinka CPK 270 str. 4 d. reikalavimus (glausta forma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados bei argumentus dėl tam tikrų įrodymų atmetimo). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas aptarė ir įvertino esminius ginčo šalių argumentus bei jų pateiktus įrodymus, dėl jų teisiškai pasisakė ir išdėstė savo išvadas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų.

51Dėl bylinėjimosi išlaidų

52Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai pakeitus Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimą, atitinkamai yra perskirstomos priteistos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

53Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, ieškovo patenkintų reikalavimų proporcija yra 79 proc. nuo pareikštų reikalavimų. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu ieškovas už ieškinio pateikimą sumokėjo 5 239 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 14) ir 2 000 Lt už advokato pagalbą (t. 1, b.l. 101). Iš apelianto ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 4 139 Lt žyminio mokesčio ir 1 580 Lt už advokato pagalbą.

54Apeliantas patyrė 7 080 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b.l. 175-178). Iš ieškovo apeliantui priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti proporcingai atmestų reikalavimų daliai, t.y. 1 486,8 Lt, jas sumokant iš BUAB „Langvesta“ administravimo išlaidų sąmatos.

55Trečiasis asmuo AB SEB bankas patyrė 888,74 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b.l. 160-164). Kadangi iš trečiojo asmens atsiliepimo matyti jo pritarimas ieškovo pozicijai, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apelianto proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 702,11 Lt.

56Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš viso sudaro 137,10 Lt. Kadangi ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, iš jo išlaidos valstybei nepriteistinos, o iš apelianto priteistinos valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu remiantis patenkintų ieškinio reikalavimų proporcija, t.y. 108,31 Lt.

57Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

58Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti.

59Sumažinti iš atsakovo If P & C Insurance AS (Estijos Respublikos registro kodas 10100168, buveinė – Pronski 19, Talinas, Estijos Respublika, veikiančio per If P & C Insurance AS filialą, kodas 302279548, buveinė – Žalgirio g. 88, Vilnius) ieškovui bankrutavusiai UAB „Langvesta“ (įmonės kodas 300009835, buveinė – J. Jablonskio 8, Mažeikiai) priteistą draudimo išmoką iki 169 200 Lt (vieno šimto šešiasdešimt devynių tūkstančių dviejų šimtų litų).

60Priteisti ieškovui bankrutavusiai UAB „Langvesta“ (įmonės kodas 300009835, buveinė – J. Jablonskio 8, Mažeikiai) iš atsakovo If P & C Insurance AS (Estijos Respublikos registro kodas 10100168, buveinė – Pronski 19, Talinas, Estijos Respublika, veikiančio per If P & C Insurance AS filialą, kodas 302279548, buveinė – Žalgirio g. 88, Vilnius) 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

61Priteisti iš atsakovo If P & C Insurance AS (Estijos Respublikos registro kodas 10100168, buveinė – Pronski 19, Talinas, Estijos Respublika, veikiančio per If P & C Insurance AS filialą, kodas 302279548, buveinė – Žalgirio g. 88, Vilnius) ieškovui bankrutavusiai UAB „Langvesta“ (įmonės kodas 300009835, buveinė – J. Jablonskio 8, Mažeikiai) 4 139 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt devynis litus) žyminio mokesčio ir 1 580 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt litų) už advokato pagalbą.

62Priteisti iš ieškovo bankrutavusios UAB „Langvesta“ (įmonės kodas 300009835, buveinė – J. Jablonskio 8, Mažeikiai) atsakovui If P & C Insurance AS (Estijos Respublikos registro kodas 10100168, buveinė – Pronski 19, Talinas, Estijos Respublika, veikiančio per If P & C Insurance AS filialą, kodas 302279548, buveinė – Žalgirio g. 88, Vilnius) 1 486,80 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus aštuoniasdešimt centų) už advokato pagalbą, šią sumą sumokant iš bankrutavusios UAB „Langvesta“ administravimo išlaidų.

63Priteisti iš atsakovo If P & C Insurance AS (Estijos Respublikos registro kodas 10100168, buveinė – Pronski 19, Talinas, Estijos Respublika, veikiančio per If P & C Insurance AS filialą, kodas 302279548, buveinė – Žalgirio g. 88, Vilnius) trečiajam asmeniui AB SEB bankui (kodas 112021238, buveinė – Gedimino per. 12, Vilnius) 702,11 Lt (septynis šimtus du litus vienuolika centų) už advokato pagalbą.

64Priteisti iš atsakovo If P & C Insurance AS (Estijos Respublikos registro kodas 10100168, buveinė – Pronski 19, Talinas, Estijos Respublika, veikiančio per If P & C Insurance AS filialą, kodas 302279548, buveinė – Žalgirio g. 88, Vilnius) valstybei 137,10 Lt (vieną šimtą trisdešimt septynis litus dešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

65Grąžinti 2011 m. spalio 3 d. mokėjimo nurodymu į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą 1 00 Lt (vieno šimto litų) užstatą liudytojo L. Sankausko vykimo į teismo posėdį išlaidoms padengti, šį užstatą sumokėjusiam asmeniui.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl draudimo išmokos priteisimo.... 4. Ieškovas su trečiuoju asmeniu 2006 m. gegužės 10 d. sudarė kredito... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 214 659,00... 6. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepateikė reikalingų dokumentų draudimo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino.... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą... 11. 1. Teismas sprendime apsiribojo labai lakonišku įrodymų bei bylos... 12. 2. Teismas netyrė aplinkybių, susijusių su tariamai 2007 m. gegužės 2 d.... 13. 3. Teismas tenkino ieškinį asmens, kuris neturi reikalavimo teisės. Pakeisti... 14. 4. Apygardos teismas ignoravo aplinkybes, susijusias su gręžimo įrenginio... 15. 5. Teismas nevertino draudimo rūšies taisyklių (toliau - Taisyklės), kurios... 16. 6. Teismas ignoravo apelianto motyvus dėl proporcinio draudimo. Šioje byloje... 17. 7. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo prašymas praėjus beveik 3 metams... 18. 8. Draudikas neprivalo, sudarydamas draudimo sutartį, apžiūrėti... 19. 9. CK 6.998 straipsnyje draudžiama ginčyti draudimo sutartyje nurodytą sumą... 20. 10. Teismas ignoravo aplinkybę, kad paprašytas pateikti tariamai sudegusio... 21. 11. Pateikdamas tariamai sudegusio įrenginio įsigijimo aplinkybes... 22. 12. Draudimo įstatymo 82 straipsnis imperatyviai draudžia išmokėti draudimo... 23. 13. Ieškovas galimai 2006 m. kovo 30 d, 2006 m. vasario 28 d. ir 2006 m.... 24. 14. Triplike ir teismo posėdžio metu prašytų išreikalauti dokumentų... 25. AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir nurodė, kad... 26. Ieškovas BUAB „Langvesta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir... 27. 1. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas tenkino... 28. 2. Dėl argumentų, susijusių su dvigubu draudimu, pažymėtina, kad byloje... 29. 3. Nepagrįsti teiginiai apie ieškovo nebendradarbiavimą. Atsakovas ne tiek... 30. 4. Ieškovas negali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 32. Išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinis... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 34. Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja civilinę bylą pagal atsakovo If... 35. Dėl dvigubo draudimo... 36. Apelianto teigimu, bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo... 38. Teisėjų kolegija pažymi, jog civiliniame procese vyraujantis rungimosi... 39. Dėl draudžiamojo (nedraudžiamojo) įvykio fakto... 40. Apeliantas savo atsisakymą išmokėti draudimo išmoką, be kitų argumentų,... 41. Dėl draudimo išmokos dydžio... 42. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl įrenginio Nemek 300 H likutinės vertės... 43. Byloje pateikti du įrodymai dėl įrenginio vertės nustatymo – 1) draudiko... 44. Dėl Ataskaitos ydingumo tuo aspektu, kad vertintojas L. Sankauskas turto... 45. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių... 46. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 48. Nepripažįstamas pagrįstu apelianto argumentas dėl absoliučių sprendimo... 49. Apeliaciniame skunde CPK 329 str. 2 d. 2 p. numatytu absoliučiu sprendimo... 50. CPK 329 str. 2 d. 4 p., kaip absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 52. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai pakeitus Šiaulių... 53. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, ieškovo patenkintų reikalavimų... 54. Apeliantas patyrė 7 080 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b.l.... 55. Trečiasis asmuo AB SEB bankas patyrė 888,74 Lt išlaidų advokato pagalbai... 56. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš viso sudaro 137,10 Lt. Kadangi... 57. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 58. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti.... 59. Sumažinti iš atsakovo If P & C Insurance AS (Estijos Respublikos registro... 60. Priteisti ieškovui bankrutavusiai UAB „Langvesta“ (įmonės kodas... 61. Priteisti iš atsakovo If P & C Insurance AS (Estijos Respublikos registro... 62. Priteisti iš ieškovo bankrutavusios UAB „Langvesta“ (įmonės kodas... 63. Priteisti iš atsakovo If P & C Insurance AS (Estijos Respublikos registro... 64. Priteisti iš atsakovo If P & C Insurance AS (Estijos Respublikos registro... 65. Grąžinti 2011 m. spalio 3 d. mokėjimo nurodymu į teismo depozitinę...