Byla e2S-1840-555/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14808-429/2017 pagal ieškovo ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo konsultacijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Informatikos ir ryšių technologijų centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Manfula“, UAB „Ruukki Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Požeminės linijos“, trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“, atstovaujamam bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „BankromaX“ dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

3Apeliacinės instancijos teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas E. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiomis atsakovių sudarytas 2016 m. vasario 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), 2016 m. vasario 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), 2016 m. birželio 28 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ) bei 2016 m. rugsėjo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ).
  2. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovėms vykdyti su ieškiniu ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis bei perleisti reikalavimo teises į uždarąją akcinę bendrovę „Laugina“ tretiesiems asmenims. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi išaiškino, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neapima draudimo įgyvendinti bet kokias kreditoriaus teises bankroto procese.
  3. Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė uždrausti atsakovei UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ įgyvendinti ginčijamų 2016 m. vasario 11 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ( - ), 2016 m. vasario 17 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ( - ), 2016 m. birželio 28 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ( - ), 2016 m. rugsėjo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu įgytas kreditoriaus teises, t. y. dalyvauti bankrutuojančios UAB „Laugina“ kreditorių susirinkimuose, balsuoti susirinkimų darbotvarkės klausimais, teikti skundus dėl kreditorių susirinkimų nutarimų, ginčyti bankrutuojančios bendrovės sudarytus sandorius, gauti finansinio reikalavimo patenkinimą ir kt. teisės aktuose įtvirtintas kreditoriaus teises.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovo E. L. prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
  2. Teismas sprendė, kad draudimas atsakovei UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ įgyvendinti kreditoriaus teises iš esmės pažeistų atsakovės (kreditorės) teises, nes ji būtų nepagrįstai nušalinta nuo klausimų, priskirtų kreditorių susirinkimo kompetencijai, sprendimo. Papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų proporcingumo principo bei nepagrįstai apribotų kreditorės teises bankroto procese.
  3. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį ir pripažinus ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis, tai iš esmės jokios įtakos UAB „Laugina“ bankroto procesui neturės – tokiu atveju atsirastų pagrindas patikslinti skolininkės bankrutuojančios UAB „Laugina“ kreditorių sąrašą, į jį vietoje naujosios kreditorės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ įtraukiant keturias pradines kreditores – UAB „Manfula“, UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“, UAB „Požeminės linijos“, UAB „Ruukki Lietuva“, jeigu pastarosios pareikštų tokią valią.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu ieškovas E. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Šiai dienai atsakovų atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas vykdyti ginčijamas keturias reikalavimo perleidimo sutartis. Taigi, netaikius papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas itin pasunkėtų arba netgi taptų neįmanomas – atsakovė galės įgyvendinti visas savo kaip kreditorės teises UAB „Laugina“ bankroto byloje.
    2. Netinkinus prašymo, nebūtų pasiekti laikinosiomis apsaugos priemonėmis keliami tikslai, t. y. užtikrinti būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo atveju, bus sukelta negrįžtamų padarinių, t. y. UAB „Laugina“ bankroto byloje bus priimti sprendimai, kurie galimai būtų įvykdyti ir nebūtų galimybės tokių veiksmų atgręžti atgal, tokiu atveju kiltų nauji teisminiai ginčai.
    3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-893-381/2017, kurioje išvis nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės jo pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui.
  2. Atsiliepimu į ieškovo E. L. atskirąjį skundą atsakovės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, UAB „Manfula“ ir UAB „Požeminės linijos“ prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra susijęs su nagrinėjamoje byloje galimai ieškovo naudai priimto sprendimo vykdymo užtikrinimu. Tuo tarpu UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ balsavimas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkime yra ĮBĮ numatytų neturtinių teisių įgyvendinimas, o ne reikalavimo perleidimo sutarčių vykdymas.
    2. Priešingai nei nurodo ieškovas, net ir priėmus UAB „Laugina“ bankroto byloje nutarimus, kuriuos ieškovas laikytų neteisėtais, jis pats, būdamas UAB „Laugina“ kreditoriumi, tokius nutarimus galėtų skųsti ĮBĮ nustatyta tvarka.
    3. Prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas siekia ne pareikštų reikalavimų tenkinimo, tačiau UAB „Laugina“ bankroto procedūrų vilkinimo. To tarpu kilęs ginčas yra tik dėl to, ar pradiniai kreditoriai turėjo teisė naujajam kreditoriui perleisti savo reikalavimo teises, ir kurie iš kreditorių turi teisę dalyvauti bei balsuoti UAB „Laugina“ kreditorių susirinkime, tačiau tai niekaip nėra susiję su paties ieškovo teisėmis ir jų pažeidimu.
  3. Atsiliepimu į ieškovo E. L. atskirąjį skundą trečiasis asmuo bankrutuojančios UAB „Laugina“ bankroto administratorius prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Pareikštu ieškiniu nėra ginčijamas kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumas, kadangi jie buvo patvirtinti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi, todėl šiuo atveju ieškinio tenkinimas ar netenkinimas nei UAB „Laugina“ bankroto procesui, nei kreditorių teisėms ir pareigoms jokios įtakos neturėtų (šios aplinkybės yra patvirtintos ir Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje).
    2. Pritaikius ieškovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, UAB ‚Laugina“ bankroto procesas būtų sutrikdytas – negalėtų būti organizuojami kreditorių susirinkimai, tokiu būdu būtų trikdoma visa bankroto procedūra.
    3. Be to, ieškovas neįrodė nei vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Net ir ieškinio tenkinimo atveju, bankroto proceso metu įvykę veiksmai ir priimti kreditorių sprendimai niekaip neįtakos ieškovo teisių ir jo teisėtų interesų, o jeigu būtų pagrindas abejoti kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų teisėtumu, ieškovas galėtų pasinaudoti ĮBĮ nustatyta galimybe juos apskųsti.

10Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).

    13Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

  2. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.
  3. Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.
  4. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK144 straipsnio 3 dalis).
  5. Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).
  6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas E. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiomis atsakovių sudarytas 2016 m. vasario 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), 2016 m. vasario 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), 2016 m. birželio 28 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ) bei 2016 m. rugsėjo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ). Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovėms vykdyti su ieškiniu ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis bei perleisti reikalavimo teises į uždarąją akcinę bendrovę „Laugina“ tretiesiems asmenims. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi išaiškino, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neapima draudimo įgyvendinti bet kokias kreditoriaus teises bankroto procese. Remdamasis minėta nutartimi, ieškovas pateikė teismui prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė uždrausti atsakovei UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ įgyvendinti ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu įgytas kreditoriaus teises UAB „Laugina“ bankroto byloje.
  7. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymą atmetė, nurodė, kad net ir ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju – pripažinus ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis, tai jokios įtakos UAB „Laugina“ bankroto procesui neturės, priešingai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apribotų kreditorės teises bankroto procese. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų galimai jam palankaus teismo sprendimo vykdymas – atsakovė galėtų įgyvendinti visas savo kaip kreditorės teises UAB „Laugina“ bankroto byloje, tokiu būdu būtų suketa negrįžtamų padarinių, t. y. UAB „Laugina“ bankroto byloje būtų priimti sprendimai, kurie būtų įvykdyti ir nebūtų galimybės jų atgręžti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.
  8. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vystyk“ prieš UAB „Apgyvendinimo sprendimai“, bylos Nr. 2-2699/2011; 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Aukso centras“ prieš UAB „Kornas“ ir kt., bylos Nr. 2-338/2013). Pažymėtina, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, mastą, būdą lemia priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimo dalyku, jo pobūdžiu.
  9. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kaip nustatyta ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1617-555/2017, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties dalis, kuria uždrausta atsakovėms UAB „Skolų valdymo konsultacijos”, UAB „Manfula“, UAB „Ruukki Lietuva“, UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras”, UAB „Požeminės linijos“ vykdyti ginčijamas 2016 m. vasario 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), 2016 m. vasario 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), 2016 m. birželio 28 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), 2016 m. rugsėjo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), panaikinta ir klausimas šioje dalyje išspręstas iš esmės – ieškovo E. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – draudimo vykdyti ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis, atmestas. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas vykdyti reikalavimo perleidimo sutartis, niekaip neužtikrina galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įgyvendinimo ar realaus jo įvykdymo, tačiau priešingai, be jokio teisinio pagrindo neproporcingai varžo kitų proceso šalių teises, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą.
  10. Kaip matyti iš šios nutarties 18 punkte nustatytų aplinkybių, klausimo dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nagrinėjimo metu, aukštesnės instancijos teismas jau yra konstatavęs, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas vykdyti ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis, nagrinėjamoje byloje buvo pritaikytos nepagrįstai. Taigi, nagrinėjamu atveju susidarė situacija, jog ginčo byloje yra išvis paneigtas laikinųjų apsaugos priemonių būtinumas, susijęs su draudimu vykdyti ginčijamas reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Tuo tarpu, ieškovas, remdamasis jau panaikinta nutarties dalimi (dėl draudimo vykdyti ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis) pareikštu prašymu siekia papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – draudimo atsakovei UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ įgyvendinti ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu įgytas kreditoriaus teises UAB „Laugina“ bankroto byloje.
  11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra, t. y. laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (asmenų) interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju, kaip ir minėta, yra kilęs ginčas dėl reikalavimo teisių į bankrutuojančią UAB „Laugina“ perleidimo naujam kreditoriui teisėtumo, todėl sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (draudimo įgyvendinti ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu įgytas kreditoriaus teises įmonės bankroto byloje) tokioje byloje turi būti atsižvelgiama į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus, kuriuos numato specialusis teisės aktas – Įmonių bankroto įstatymas. Vienas iš bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvesnis bankroto procedūrų vykdymas ir užbaigimas, nes to reikalauja viešasis interesas, kuris tokio pobūdžio santykiuose laikytinas prioritetiniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – draudimas naujajam kreditoriui įgyvendinti ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu įgytas kreditoriaus teises įmonės bankroto byloje neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo, interesų pusiausvyros ir teisingumo principų. Šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas tik dėl to, kad ieškovas ginčija reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradiniai kreditoriai perleido naujajam kreditoriui savo reikalavimo teises į skolininkę UAB „Laugina“ ir prašo pripažinti reikalavimo teisių perleidimą negaliojančiu, nesudaro pagrindo taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Prašomu pritaikyti draudimu iš esmės būtų trikdomas būtinųjų bankroto procedūrų vykdymas, eliminuojamas kreditoriaus (atsakovės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“) dalyvavimas bankroto bylos procedūrose, nepagrįstai suvaržomos jos teisės. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo drausti kreditoriui naudotis balsavimo teise, nes ši priemonė būtų neproporcinga (neadekvati) bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų kreditoriaus teises labiau, negu reikia siekiamiems tikslams (apsaugoti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą) pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra, pripažįstant ieškovo interesus, būtų paneigti atsakovo teisėti interesai, ir būtų pažeistas viešasis interesas. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad nesuvaržius reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu įgytų kreditoriaus teisių, nebus įmanoma ar bus apsunkintas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
  12. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 328, 338 straipsniai), kurios atskirojo skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu kiti apelianto atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
  13. Atmestus ieškovo atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančiu asmenų turėtas išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

14Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Nutarė

15Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai