Byla 2-6233-613/2012
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Vitai Girdvainienei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Kaštonų alėja“ atstovams I. S. ir advokatui Gilbertui Kinderevičiui, atsakovei Ž. E. ir jos atstovui advokatui Remigijui Bukėnui, teismo posėdyje išnagrinėjusi pagal ieškovo BUAB „Kaštonų alėja“ ieškinį atsakovei Ž. E. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2Klaipėdos miesto apylinkės teisme ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei dėl 77602,72 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad 2011 m. vasario 9 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1196-622/2011 UAB „Kaštonų alėja“ iškėlė bankroto bylą ir BUAB „Kaštonų alėja“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Projektų investicijos“ įgaliotą asmenį I. S.. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 9 d. nutartyje konstatavo, kad įmonės finansinė padėtis jau 2006-2007 m. buvo nuostolinga. UAB „Kaštonų alėja“ 2007 m. gruodžio 31 d. balansas patvirtina, kad įmonė turėjo turto už 177508 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 963635 Lt. Įmonė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui finansinės atskaitomybės dokumentų nebepateikė, todėl mano, kad jos finansinė padėtis nepagerėjo. Remiantis VĮ Registrų centras duomenimis, laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 23 d. iki 2009 m. balandžio 15 d. UAB „Kaštonų alėja“ vadovu - direktore buvo atsakovė Ž. E.. Ji negalėjo nežinoti apie sunkią įmonės finansinę padėtį ir turėjo, remiantis LR IBĮ 8 str. l d. nuostatomis, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kaštonų alėja“. Tačiau atsakovė, būdama įmonės vadove, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau tęsė įmonės veiklą. Tokiu būdu elgėsi neūkiškai, ko pasėkoje įmonės finansinė padėtis nepagerėjo, bet priešingai - įmonės skolos tik padidėjo. Dėl A. Ž. E. neveikimo iškelta įmonės bankroto byla, kurioje yra pareikšti 77602,72 Lt dydžio sumos kreditoriniai reikalavimai. Paaiškėjus įmonės nemokumui, įmonė paprastai dar turi turto ir gali atsiskaityti su kreditoriais. Įmonės vadovo nevykdymas pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo yra nesąžiningas ir neteisėtas, todėl atsakovė turi atlyginti tokiu neveikimu padarytą 77602,72 Lt žalą. Atsakovei, kaip juridinio asmens vadovui, ieškinys dėl žalos atlyginimo, reiškiamas deliktinės atsakomybės pagrindu. Dėl to, kad atsakovė nevykdė įstatymu jai kaip įmonės vadovei nustatytos pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įmonės kreditoriai patyrė 77602,72 Lt žalą.

3A. Ž. E. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iš 2007 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad 177508 Lt suma yra ne įmonės turtas, o nuosavas kapitalas. Nuosavas kapitalas yra - įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. Balanse įvardyta, kad įmonės turtas iš viso sudaro l141143 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 963635 Lt. LR Įmonių bankroto įstatyme numatyta, kad įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (LR IBĮ 2 str. 8 d.). Nors iš pateikto balanso matyti, kad UAB „Kaštonų alėja“ per vienerius metus mokėtinos sumos siekia 702895 Lt, tačiau, pirma, šių duomenų nepakanka, kad būtų galima nustatyti, kada mokėtinos sumos susidarė ir kokie yra jų mokėjimo terminai. Teigia, kad ieškovo pateiktų duomenų nepakanka nustatyti, kurios iš įmonės mokėtinų sumų yra pradelsti įsipareigojimai. Ši aplinkybė yra esminė, konstatuojant įmonės nemokumo faktą ir galimos kilti žalos dydį. BUAB „Kaštonų alėja“ pateikti įrodymai visiškai neturi sąsajumo su esminėmis aplinkybėmis, todėl jais negalima remtis nei nustatinėjant kilusios žalos dydžio, nei atsakovės veiksmų neteisėtumo, nei priežastinio ryšio. Ieškovas nepateikė įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti savo poziciją ir argumentus. Ieškovo tvirtinimai apie Ž. E. kilusią deliktinę atsakomybę yra nepagrįsti.

4Ieškinys atmestinas.

5Šalių parodymais ir pateiktais rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad 2011 m. vasario 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1196-622/2011 UAB „Kaštonų alėja“ iškelta bankroto byla, BUAB „Kaštonų alėja“ bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Projektų investicijos“. Nutartyje konstatuota, kad įmonės finansinė padėtis 2006-2007 m. buvo nuostolinga. UAB „Kaštonų alėja“ 2007 m. gruodžio 31 d. balansas patvirtina, kad įmonė turėjo nuosavo kapitalo už 177 508 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 963 635 Lt, įmonė turėjo 1141143 Lt vertės turto. Po 2007 m. gruodžio 31 d. balanso sudarymo Įmonė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui finansinės atskaitomybės dokumentų nebepateikė. Laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 23 d. iki 2009 m. balandžio 15 d. UAB „Kaštonų alėja“ vadovu – direktore, buvo atsakovė Ž. E.. Atsakovė, būdama įmonės vadove, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto byloje yra patvirtinti 77602,72 Lt dydžio kreditoriniai reikalavimai.

6LR CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Aukščiausiojo Teismo praktikoje įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimai buvo ne kartą analizuoti. Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės prieš jos kreditorius už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybė (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą. Tačiau kuomet vykdant veiklą didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Taigi įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.

7Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja. Vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006). Įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), taip pat CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindą konstatuoti, kad bendrovės vadovo veiksmai sudarant ir vykdant sandorius turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos (nuostolių). Kadangi bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), tai padarytos žalos (nuostolių) faktas, kaip toks, yra ne tik viena iš būtinųjų civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas (prielaida) konkrečius vadovo veiksmus (neveikimą) kvalifikuoti kaip neteisėtus (2009 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Aukščiausiasojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

82011 m. vasario 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1196-622/2011 konstatuota, kad UAB „Kaštonų alėja“ 2007-12-31 balansas patvirtino, jog įmonė turėjo turto už 177508 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 963635 Lt. 2011 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Kaštonų alėja“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai bendrai 77602,72 Lt sumai. LR CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo sprendimo prejudicinė galia. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Sarteksas“ v. UAB ,,Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB ,,Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno žydų religinė bendruomenė v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-554/2009; kt.). Šioje civilinėje byloje buvo sprendžiamas BUAB „Kaštonų alėja“ mokumo ir kreditorinių reikalavimų dydžio klausimas, o ne UAB „Kaštonų alėja“ vadovo veiksmais padarytos žalos dydžio nustatymo klausimas. Todėl konstatuotina, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės sprendžiant padarytos žalos nustatymo klausimą (LR CPK 182 str.). Kaip jau minėta, įmonės vadovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos (nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo) nepakanka jų civilinei atsakomybei. Todėl konkretus įmonės vadovo veiksmais padarytos žalos dydis yra įrodinėjimo šioje byloje dalykas.

9Iš UAB „Kaštonų alėja“ 2007 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonė turėjo 1141143 Lt turto, nuosavo kapitalo už 177508 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 963635 Lt. 8-asis verslo apskaitos standartas „Nuosavas kapitalas“ (Standartas su pakeitimais, priimtais iki 2006 m. gruodžio 22 d., (Žin., 2004, Nr. 20-616; 2005, Nr. 57-1995; 2006, Nr. 80-3175; 2007, Nr. 1-47)) nustato, kad nuosavas kapitalas, tai įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. Tai nagrinėjamu atveju patvirtina, kad įmonė turėjo 177508 Lt nuosavo kapitalo (1141143 Lt - 963635 Lt = 177508 Lt). Įmonės nemokumas – būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Įmonės nemokumas rodo, kad pradelsti įsipareigojimai viršija galimybes juos įvykdyti. Ši juridinio asmens būklė reiškia, kad gebėjimas tinkamai vykdyti įsipareigojimus objektyviai prarastas, todėl tokios padėties susidarymo rizikas tenka paskirstyti tarp įmonės kreditorių. Bankroto bylos iškėlimas pagrindiniam skolininkui yra jo faktinį nemokumą formaliai konstatuojantis juridinis faktas. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. A.J., S.J., bylos Nr. 3K-P-537/2011). Tačiau šio fakto konstatavimas dar nereiškia, kad kreditoriai prarado galimybė patenkinti savo kreditorinius reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, kadangi pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o ne visą turto vertę. Todėl faktas, kad 2007 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 177508 Lt nuosavo kapitalo patvirtina, kad galimybė patenkinti kreditorių turtines pretenzijas iš įmonės turto 2007 m. gruodžio 31 d. buvo. Kartu pastebėtina, kad įmonės įsipareigojimai, atsižvelgiantį bendrą įmonės turto vertę, nežymiai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, be to, 2007 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta per vienerius metus mokėtina suma (702895 Lt) neatskleidžia, kokią konkrečią sumą sudaro jau pradelsti įmonės įsipareigojimai. Todėl negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad atsakovė 2007 m. gruodžio 31 d. nesikreipdama dėl bankroto bylos iškėlimo, netinkamai vykdė savo kaip vadovo pareigas. Ieškovas nurodo, kad po 2007 m. gruodžio 31 d. įmonė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui finansinės atskaitomybės dokumentų nebepateikė, todėl manytina, kad jos finansinė padėtis nepagerėjo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo teiginys yra grindžiamas prielaida, todėl nesudaro pagrindo konstatuoti, kad po 2007 m. gruodžio 31 d. balanso sudarymo įmonės finansinė padėtis buvo nepasikeitusi.

10Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 178 str.). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti LR CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir šio Kodekso bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Ieškovas nurodo, kad 2011 m. spalio 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas BUAB „Kaštonų alėja“ kreditorių finansinių reikalavimų bendrai 77602,72 Lt sumai dydis, tai sudaro atsakovo veiksmais padarytą žalą. Tačiau teismui nėra pateikiama jokių duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad 77602,72 Lt kreditorinių įsipareigojimų dydis yra atsakovo netinkamai vykdytų (fiduciarinių) įsipareigojimų einant vadovo pareigas pasekmė. Nepateikiami jokie duomenys patvirtinantys, kad tarp atsakovo veikimo ar neveikimo bei kreditorių finansinių reikalavimų 77602,72 Lt sumai yra priežastinis ryšys. Duomenų, kada ir kokių civilinių sandorių pagrindu yra kilę Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai, kada suėjo prievolių vykdymo terminai, byloje nėra. Todėl negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad 2011 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtintas 77602,72 Lt kreditorinių įsipareigojimų dydis yra išimtinai atsakovo, dirbusio įmonės vadovu iki 2009 m. balandžio 15 d., netinkamo pareigų vykdymo pasekmė. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nėra įrodytos būtinos atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtas veikimas/neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėto veikimo ar neveikimo.

11Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą. Todėl, šiuo atveju, teismas neaptarinėja kitų aplinkybių, kurios, šioje byloje neturi jokios teisinės reikšmės. Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

12Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškinio netenkinus, iš ieškovo priteistinos atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Atsakovė byloje nepateikė duomenų, apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas

Nutarė

14ieškovo BUAB „Kaštonų alėja“ ieškinį atsakovei Ž. E. dėl žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

15Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai