Byla 2-1941-302/2015
Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Forest brothers“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Žirono, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Gasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės UAB „Teledema“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Forest brothers“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1841-221/2015, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Forest brothers“ bankroto byloje,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3„Swedbank lizingas“, UAB pateikė prašymą patvirtinti 134 524,49 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro: 13 472,32 Eur pagal išrašytas neapmokėtas sąskaitas, 55 204,69 Eur – netiesioginiai nuostoliai (negautos palūkanos), 57 612,96 Eur - skirtumas tarp grąžinto turto vertės ir parduoto turto kainos, 8 234,52 Eur – papildomos išlaidos, susijusios su turto atsiėmimu, saugojimu, pardavimu.

4BUAB „Forest brothers“ bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, suderintus su įmonės apskaitos dokumentais, sudarė ir pateikė teismui tvirtinti įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, nurodydamas, kad ginčija „Swedbank lizingas“, UAB kreditorinį reikalavimą, motyvuodamas tuo, kad, nutraukus sutartis, turtas grąžintas kreditorei, dvi šalių sudarytas sutartis Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendime kvalifikavo kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, todėl taikytinos kitos sutarčių negaliojimo pasekmės, nepateikti visi įrodymai, pagrindžiantys reikalavimą.

5Trečiasis asmuo UAB „Teledema“ (BUAB „Forest brothers“ kreditorius) pateikė atsiliepimą į „Swedbank lizingas“, UAB prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, kuriame taip pat nurodė nesutinkantis su tokiu prašymu.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtino „Swedbank liziningas“, UAB 88 916,23 Eur finansinį reikalavimą UAB „Forest brothers“ bankroto byloje, klausimo dėl „Swedbank lizingas“, UAB 38 860,63 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimą išskyrė ir jį nutarė nagrinėti bendra tvarka UAB „Forest brothers“ bankroto byloje Nr. B2-1044-221/2015, likusi reikalavimo dalis buvo atmesta.

8Pirmos instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013, ir 2013 m. gruodžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013, nesutiko su trečiuoju asmeniu, teigiančiu, jog pareiškėjo reikalavimas atmestinas vien dėl to, kad reikia atsižvelgti tik į grąžinto turto vertę sutarčių nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu, kuri trečiojo asmens atstovo teigimu, pagal jo pateiktą vertinimą yra didesnė už prašomą patvirtinti kreditorinį reikalavimą.

9Esant neišspręstam teisminiam ginčui (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1901-480/2015) dėl 2006 m. gegužės 4 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT032545, kuria UAB „Forest brothers“ perduotas žemės sklypas, ( - ) (kadastro Nr. ( - )) ir 2006 m. gegužės 4 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT032546, kuria UAB „Forest brothers“ perduotas žemės sklypas, esantis ( - ) (kadastro Nr. ( - )), 11.2.3 bei 11.3 punktų teisėtumo, pirmos instancijos teismas sprendė, kad kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas, kiek tai susiję su 2006 m. gegužės 4 d. išperkamosios nuomos sutartimis Nr. LT032545 bei Nr. LT032546, negali šioje byloje būti sprendžiamas, todėl klausimo dėl „Swedbank lizingas“, UAB 38 860,63 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimą išskyrė.

10Pagrįstu ir įrodytu teismas laikė pareiškėjo reikalavimą padengti 5 211,74 Eur įsiskolinimą pagal lizingo sutartis Nr. LT025882, LT070379 ir Nr. LT060661 išrašytas sąskaitas (102,2 Eur, 85,28 Eur ir 5 024,26 Eur). Šį reikalavimą, pirmos instancijos teismo vertinimu, įrodo teismui pateikta pažyma apie įsiskolinimą bei kiekvienos sutarties įmokų grafikai (1 t., b. l. 5, 7, 11, 12–13, 19). Be to, teismas, pasisakydamas šiuo klausimu, nurodė, jog ginčo dėl to, kad ieškovės nurodomos sumos nebuvo sumokėtos nėra.

11Teismas nesutiko su trečiuoju asmeniu, kad „Swedbank lizingas“, UAB neturi teisės reikalauti sumokėti palūkanas nuo vienašalio sutarties nutraukimo iki turto išpirkimo laikotarpio pabaigos, kadangi turtas buvo parduotas iki turto išpirkimo pabaigos laiko. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo nepagrįstai tapatina tinkamo prievolių įvykdymo prieš terminą bei vienašalio sutarties nutraukimo prieš terminą sukeliamas teisines pasekmes. Nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.574 straipsniu, nutraukus lizingo sutartis dėl kliento kaltės, ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką ir išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, tame tarpe ir palūkanas, kurias ieškovas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai vykdant Lizingo sutartį. Šios negautos palūkanos sudaro pareiškėjo netiesioginius nuostolius.

12Taip pat pirmos instancijos teismas nesutiko su trečiuoju asmeniu, kad apie turto vertę turi būti sprendžiama jo grąžinimo kreditoriui metu. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013 pateiktais išaiškinimais, teismas nurodė, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties objektą bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Tuo atveju, kai lizingo davėjas grąžintą turtą parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro ne turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu, o skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos. Be to, pirmos instancijos teismas kaip nepagrįstus atmetė ir trečiojo asmens argumentus, kad ginčo turtas buvo parduotas per pigiai, todėl pati kreditorė yra kalta dėl patirtų nuostolių atsiradimo. Teismo vertinimu, iš skolininkės UAB „Forest brothers“ atsiimtas turtas buvo parduotas už rinkos kainą. Teismas pažymėjo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad prieš parduodant iš skolininkės atsiimtus automobilius ir butą, buvo atliktas šio turto rinkos įvertinimas, turto pardavimo kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į kompetentingo turto vertintojo nuomonę. Įvertinęs į bylą pateiktą vertinimą tiek jo grąžinimo ieškovei metu, tiek prieš parduodant turtą, nepagrįstai didelio kainų skirtumo teismas nenustatė. Esant nurodytoms aplinkybėms, kreditorinio reikalavimo dalį padengti 57 612,96 Eur nuostolius iš turto pardavimo teismas vertino kaip pagrįstą.

13Tačiau, pirmos instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė visų prašomų padengti papildomų išlaidų. Teismo įsitikinimu, iš į bylą pateiktų įrodymų neaišku, kam konkrečiai buvo panaudotos lėšos. Pagrįstomis ir susijusiomis su ieškovei grąžinto turto saugojimu, priežiūra, pardavimu teismas laikė šias išlaidas: 504 Lt (2 t., b. l. 66–69), 1 734,60 Lt (2 t., b. l. 71–72), 914,99 Lt (2 t., b. l. 73–74), 1 166,61 Lt (2 t., b. l. 78–80), 31,46 Lt (2 t., b. l. 85–86), 762,30 Lt (2 t., b. l.140-142), 6,44 Lt (3 t., b. l. 23–26), 9,30 Lt (3 t., b. l. 37–38), 4,22 Lt (3 t., b. l. 55–57), iš viso 5 133,92 Lt, t. y. 1 486,89 Eur.

14III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į jos argumentai

15BUAB „Forest brothers“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Verslo ir restruktūrizacijos centras, atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo prašymo dėl 88 916,23 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo.

16Nurodo šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:

171. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir kvalifikavo tarp šalių sudarytas sutartis, t.y. sutartis kvalifikavo kaip lizingo sutartis, o ne kaip pirkimo – pardavimo išsimokėtinai, kas ir sąlygojo neteisėtos nutarties priėmimą. Tai, jog tarp šalių buvo sudarytos pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartys, yra konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendime, kuris pirmos instancijos teismui buvo žinomas. Visos „Swedbank lizingas“, UAB sutartys, t.y. ir sutartys dėl žemės sklypų pirkimo, ir sutartys dėl nekilnojamojo turto pirkimo, ir sutartys dėl kilnojamojo turto pirkimo yra analogiškos ir net identiškos, todėl ir pasekmės visoms sutartims turi būti taikomos analogiškai.

182. CK 6.574 straipsnyje įtvirtinti padariniai taikytini tik lizingo sutarčių nutraukimo atveju ir jokiu būdu negali būti taikomi nagrinėjamu atveju. Atsakovo atsakomybei nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma CK 6.414 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, jog tuo atveju, jei sutartyje nenumatyta ko kita, iš atsiėmusio daiktą pardavėjo pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti įmokas. Ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013, yra nurodęs, kad sutartyje, kurios dalykas yra žemė, nustatyti analogiški lizingo sutarčiai sutarties nutraukimo padariniai gali iš esmės iškreipti šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, todėl Sutartyse esanti sąlyga, iš kurios pareiškėjas kildina savo reikalavimą, pripažintina niekine, kadangi tokios sąlygos egzistavimas iš esmės iškreipia atsakovo ir ieškovo interesų pusiausvyrą ir tokiu būdu prieštarauja gerai moralei. Taikydamas sutarties sąlygas, iš kurių yra kildinamas reikalavimas, pareiškėjas nepagrįstai iškreipė savo ir atsakovo interesų balansą, kadangi žemės sklypus atgavo, o atsakovo sumokėtų įmokų taip ir negrąžino.

193. Net ir tuo atveju, jei būtų nuspręsta, kad buvo sudarytos išperkamosios nuomos sutartys, pareiškėjas negalėtų remtis Sutarties sąlyga, iš kurios kildina savo reikalavimą, kadangi ši sąlyga laikytina niekine ir dėl to negalioja.

20Pareiškėjas „Swedbank lizingas“, UAB su BUAB „Forest brothers“ atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

21Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

221. Skundžiama nutartimi buvo patvirtintas tik 88 916,23 Eur finansinis reikalavimas, kildinamas išimtinai tik iš skolininko ir kreditoriaus sudarytų lizingo sutarčių, t.y. lizingo sutarties Nr. LT025882, lizingo sutarties Nr. LT060661, lizingo sutarties Nr. LT070379 ir lizingo sutarties Nr. LT052218, o finansinis reikalavimas kildinamas iš išperkamosios nuomos sutarčių, t.y. sutarties Nr. LT032545, LT032546 ir LT 070394, sudarytų dėl dviejų žemės sklypų, buvo išskirta į atskirą bylą ir dėl šios reikalavimo dalies skundžiamoje nutartyje pasisakyta nebuvo. Neatitinka tiesos apelianto teiginys, kad dėl visų skolininko ir kreditoriaus sudarytų sutarčių, t.y. ir dėl lizingo sutarčių, ir dėl išperkamosios nuomos sutarčių, buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-1021/2013. Nurodytoje byloje išimtinai buvo sprendžiamas tik išperkamosios nuomos sutarčių kvalifikavimo klausimas ir priimtame sprendime jokia apimtimi nėra pasisakyta dėl lizingo sutarčių kvalifikavimo. Nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad Lizingo sutarčių ir išperkamosios nuomos sutarčių sąlygos yra identiškos, todėl visos šios sutartys turi būti kvalifikuojamos kaip tokios pačios sutartys. Atkreiptinas dėmesys ir į paties apelianto nenuoseklią poziciją. Ginčydamas išperkamosios nuomos sutartis, pats skolininkas siekė įrodyti, kad šios sutartys būtų kvalifikuotos kaip lizingo sutartys, nes būtent tokias sutartis skolininkas norėjo sudaryti, tuo tarpu šioje byloje įrodinėja, kad visos šalių sudarytos sutartys turėtų būti kvalifikuojamos kaip pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartys. Be to, skolininkas niekada nereiškė pretenzijų dėl Lizingo sutarčių kvalifikavimo. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Lizingo sutartys atitinka visus lizingo sutarčių požymius: a) kreditorius įsipareigojo įsigyti skolininko pasirinktą turtą ir perduoti jį pastarajam valdyti ir naudotis už užmokestį; b) skolininkas įsipareigojo mokėti periodines įmokas už naudojimąsi turtu; c) skolininkas turtą naudojo verslo tikslais.

232. Pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šalių sudarytas Lizingo sutartis kvalifikavo kaip lizingo sutartis, todėl natūralu, jog teismas taikė būtent tokias teisines pasekmes, kurios turėtų būti taikomos lizingo sutarčių nutraukimo atveju. Be to, skolininkas ir kreditorius buvo susitarę, kokios teisinės pasekmės kils vienašalio Lizingo sutarčių nutraukimo atveju, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo teisės nesivadovauti šalių sudarytų Lizingo sutarčių galiojančiomis nuostatomis. Ir šioje dalyje skolininko elgesys nėra nuoseklus, kadangi 2015 m. kovo 13 d. skolininkas pateikė ieškinį, kuriuo ginčijo išperkamosios nuomos sutarčių sąlygas, reglamentuojančias šių sutarčių nutraukimo teisinius padarinius, tačiau toks pat reikalavimas nebuvo pateiktas dėl Lizingo sutarčių nuostatų, kas suponuoja išvadą, jog ir pats skolininkas Lizingo sutartis ir Išperkamosios nuomos sutartis vertino kaip skirtingus sandorius. Minėto ieškinio pateikimo faktas akivaizdžiai patvirtina, jog skolininkas supranta, kad sutarčių sąlygos, reglamentuojančios vienašalio nutraukimo teisinius padarinius yra nuginčijamos, todėl, kol jos nėra įstatyme nustatyta tvarka nuginčytos, teismas neturėjo jokio pagrindo jomis nesivadovauti. Be to, ir apelianto nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013, pripažino, jog tokios Lizingo sutarčių sąlygos nėra savaime negaliojančios, jos tik gali būti nuginčijamos.

243. Vienašalio sutarties nutraukimo atveju nukentėjusioji šalis turi teisę reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo. Tai galioja visoms be išimties sutartims. Nuostolių dydis yra fakto klausimas. Byloje buvo aiškiai nurodyta, kokios dydžio nuostolius patyrė pareiškėjas dėl priešlaikinio Lizingo sutarčių nutraukimo, be to, buvo pateikti nuostolius patvirtinantys rašytiniai įrodymai, todėl pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog patirtų nuostolių dydis yra įrodytas.

254. Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino tik kreditoriaus finansinius reikalavimus, kildinamus iš Lizingo sutarčių, todėl apelianto argumentai dėl žemės sklypų, valdytų pagal Išperkamosios nuomos sutartis, grąžinimo ir pagal šias sutartis reiškiamų reikalavimų pagrįstumo, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo.

265. Apeliantas nepateikė jokių argumentų dėl reikalavimo dydžio, t.y. skolininkas neginčija fakto, kad kreditorius tinkamai apskaičiavo patirtus nuostolius, skolininkas siekia įrodyti tik tai, kad šiuo atveju neturėjo būti taikomos lizingo sutarčių nuostatos, reglamentuojančios vienašalio šių sutarčių nutraukimo sukeliamas pasekmes ir kreditoriaus reikalavimai turėjo būti netenkinami visiškai, tačiau, kaip jau buvo minėta, tai yra nepagrįsta pozicija.

27Trečiasis asmuo UAB „Teledema“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas „Swedbank lizingas“, UAB 88 916,23 Eur finansinis reikalavimas, ir klausimą išspręsti iš esmės - „Swedbank lizingas“, UAB prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo visa apimtimi atmesti.

28Nurodo šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:

291. Pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai patvirtino pareiškėjo kreditorinį reikalavimą, kadangi iš skolininko atsiimto turto rinkos vertė buvo pakankama tam, jog pareiškėjo deklaruojamas finansinis reikalavimas būtų visiškai padengtas. Minėtą atsiimto turto vertę patvirtina teismo eksperto V. Č. parengta ekspertizė.

302. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012, pateiktu lizingo davėjo nuostolių apskaičiavimo būdu, o rėmėsi nurodytai praktikai priešinga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje 3K-3-623/2013. Apelianto teigimu, kol lizingo davėjo nuostolių apskaičiavimo būdas nėra patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos, kuri vienokiu ar kitokiu būdu pateiktų aiškius rekomendacinius išaiškinimus, jo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012, pagal kurioje suformuotą praktiką, jeigu iš lizingo gavėjo atsiimto turto vertė viršija lizingo davėjo nuostolius, pagrindo taikyti sutartyje nustatytą lizingo gavėjo atsakomybę ir reikalauti iš jo papildomų nuostolių ir/ar kitų lėšų nėra, turėjo būti vadovaujamasi. Precedento galią turi tik tokie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose ir kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-623/2013, kuria rėmėsi pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, negali būti laikoma precedentu, kadangi minėtos bylos ir nagrinėjamo bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. 3K-3-472/2012 faktinės aplinkybės yra tokios pat, todėl būtent šia suformuota praktika ir reikėjo remtis.

313. Net ir tuo atveju, jeigu iš atsakovo atsiimto turto vertė nebūtų viršijusi reiškiamo reikalavimo dydžio, teismas skundžiama nutarties dalimi vis tiek patvirtinto per didelį ieškovo finansinį reikalavimą. Pareiškėjas nepagrįstai skaičiuoja nuostolius iš turto pardavimo, kuriuos įvertina 57 612,96 Eur. Viso iš atsakovo atsiimto turto vertė atsiėmimo momentu buvo įvertinta eksperto V. Č. civilinėje byloje Nr. B2-1015-510/2013. Minėto vertinimo metu iš atsakovo atsiimtas turtas buvo įvertintas 304 043,10 Eur, o ši suma, kaip jau buvo minėta, gerokai viršijo pareiškėjo kreditorinio reikalavimo Sutarčių nutraukimo metu dydį ir taip pat viršija šiuo metu pareiškėjo deklaruojamą finansinio reikalavimo dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjo finansini reikalavimas buvo patvirtintas nepagrįstai. Pareiškėjui iš atsakovo atsiėmus turtą, teko pareiga šį turtą parduoti tretiesiems asmenims rinkos kaina, kuri buvo nustatyta eksperto V. Č., ir kuri gerokai viršijo pareiškėjo reiškiamo kreditorinio reikalavimo dydį. Pareiškėjas, turtą pardavęs mažesne nei rinkos kaina ir nesiėmęs pakankamai priemonių tam, jog iš atsakovo atsiimtas turtas būtų parduotas komerciškai pagrįstu būdu, negali reikalauti iš atsakovo nuostolių, kurių susidarymą sąlygojo būtent jis pats. Be to, pirmos instancijos teismas visiškai neįvertino bylos nagrinėjimo metu išdėstytų aplinkybių, susijusiu su nesąžiningumu parduodant iš atsakovo atsiimtą turtą.

324. Nepagrįstai buvo patvirtinta ir ta finansinio reikalavimo dalis, kuri buvo grindžiama pagal Sutartis nesumokėtų palūkanų dydžiu. Pareiškėjo ir atsakovo sudarytos lizingo sutarties Nr. LT06060661, kurios pagrindu atsakovas valdė automobilį VW CADDY, 4.6 punktas suteikė teisę atsakovui išpirkti anksčiau termino. Automobilio sutarties 4.6.1 punktas nustatė, jog, išperkant automobilį anksčiau termino, atsakovas be kitų mokesčių privalo sumokėti kompensaciją už priešlaikinį sutarties pasibaigimą, lygią trijų būsimų palūkanų įmokų sumai pagal įmokų grafiką. Apelianto teigimu, būtent šiame punkte buvo įtvirtinta numatytų gauti palūkanų apribojimo sąlyga. Ši kompensacija iš esmės ir turėtų būti laikoma pareiškėjo netiesioginiais nuostoliais. Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pateikia visiškai priešingą Sutarties 4.6.1 punkto aiškinimą, pagal kurį iš esmės yra panaikinamas šios sutartinės nuostatos taikymo motyvas, t.y. tokiu aiškinimu yra paneigiami tikrieji pareiškėjo ir atsakovo ketinimai. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kad iš atsakovo atsiimto turto pardavimo metu gautų pajamų nepanaudojo naujiems objektams finansuoti. Tokiu būdu galėjo susidaryti situacija, kuomet gavęs pajamas už iš atsakovo atsiimto turo pardavimą pareiškėjas jas panaudojo naujiems sandoriams sudaryti, už kuriuos vėlgi gavo atitinkamas palūkanas. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat patvirtino ieškovo reikalavimą dėl palūkanų – netiesioginių nuostolių, kurias iš esmės pareiškėjas jau galimai gauna sudarytų finansavimo sandorių pagrindu. Tai sudaro pareiškėjui galimybę gauti dvigubas palūkanas už tą pačią finansuotą sumą. Tarp pareiškėjo ir atsakovo sudarytos kredito sutarties Nr. LT070379 4.6.1 punkte buvo numatyta analogiška sąlyga, kuri numatė, jog pareiškėjas negautas pajamas galėjo skaičiuoti šešis mėnesius. Dėl nurodytų priežasčių finansinis reikalavimas šioje dalyje turi būti sumažintas 7 253,98 Eur.

335. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovo turimas priešpriešinis reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu gerokai viršija jo deklaruojamą finansinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2868-603/2015, atsakovui iš pareiškėjo priteisė 109 261 Eur skolą 12 226,13 Eur palūkanų.

346. Pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimas prieštarauja viešajam interesui, kadangi pirmos instancijos teismas nepagrįstai patvirtindamas pareiškėjo finansinį reikalavimą neabejotinai pažeidė tiek trečiojo asmens, tiek visų kitų atsakovo kreditorių interesus, kadangi, nepagrįstai patvirtinus pareiškėjo reikalavimą, sumažėjo šių kreditorių galimybė atgauti savo kreditorinius reikalavimus.

35„Swedbank lizingas“, UAB su trečiojo asmens UAB „Teledema“ atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

36Nurodo šiuos nesutikimo argumentus:

371. Skundžiama nutartimi buvo patvirtinti finansiniai reikalavimai kildinami išimtinai tik iš lizingo sutarčių, t.y. lizingo sutarties Nr. LT025882, sudarytos dėl automobilio VW TOUAREG, lizingo sutarties Nr. LT060661, sudarytos dėl automobilio VW CADDY, lizingo sutarties Nr. LT070379, sudarytos dėl buto su garažu, esančių ( - ), ir lizingo sutarties Nr. LT052218, sudarytos dėl kompiuterinės įrangos. Tuo tarpu apeliantas teigdamas, jog kreditoriui grąžinto turto vertė, t.y. 304 043,10 Eur, viršija teismo patvirtintą finansinių reikalavimų sumą, remiasi eksperto V. Č. parengta ekspertizės išvada, kurioje yra pateikta eksperto nuomonė ne tik dėl lizingo sutarčių, bet ir išperkamosios nuomos sutarčių dalykais buvusio turto vertės. Prašomas patvirtinti finansinio reikalavimo dydis buvo apskaičiuotas iš skolininko įsipareigojimų sumos atėmus grąžinto turto vertę. Į bylą pateiktos pirkimo – pardavimo sutartys įrodo, už kokią kainą turtas buvo parduotas, be to, į bylą buvo pateikti ir duomenys, reikalingi siekiant apskaičiuoti kreditoriaus patirtus nuostolius.

382. Nepagrįsti ir apelianto teiginiai, jog šiai bylai taikytinos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju turi būti taikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012. Minima nutartis buvo pirmoji nutartis tokio pobūdžio ginčuose, kuri yra išplėtota vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse, pavyzdžiui, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013, 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013. Taigi vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse yra paaiškinama ir detalizuojama, kaip turėtų būti suprantami ir taikomi 2012 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012, pateikti išaiškinimai, todėl ir turi būti remiamasi būtent vėlesnėmis kasacinio teismo nutartimis.

393. Neįrodyti ir apelianto teiginiai, kad kreditorius parduodamas turtą elgėsi nesąžiningai ar nedėjo visų protingų pastangų, kad nuostoliai būtų sumažinti. Kreditorius siekė iš skolininko atsiimtą turtą parduoti kuo brangiau, tačiau faktinę turto pardavimo kainą nulėmė tuo metu buvusios rinkos sąlygos. Eksperto V. Č. nurodytos turto rinkos vertės ir kainos, už kurią turtas realiai buvo parduotas, drastiškai nesiskiria. Skirtumas sudaro tik 10 219,80 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas išvadas pateikė realiai turto neapžiūrėjęs, objektų kainos buvo nustatytos ne pagal realiai įvykusius sandorius, o pagal skelbimų internete kainas. Taigi vieno asmens nuomonė apie tai, už kokią kainą turtas galėjo būti parduotas, negali reikšti, jog rinkoje realiai egzistavo galimybė turtą parduoti būtent už tokią kainą.

404. Vienašalis sutarties nutraukimas prieš terminą dėl esminio sutarties pažeidimo ir turto išpirkimas prieš terminą, t.y. finansinių įsipareigojimų įvykdymas anksčiau sutarto termino, yra skirtingi Lizingo sutarties pabaigos pagrindai, sukeliantys skirtingas teisines pasekmes. Lizingo sutarčių 11.2.3 punkte įtvirtinta, jog vienašalio sutarties nutraukimo atveju kreditorius turi teisę reikalauti nedelsiant grąžinti turtą ir atlyginti tokio dydžio nuostolius, kad kreditorius būtų grąžintas į tokią padėtį, kokia būtų buvusi tinkamo sutarties įvykdymo atveju. Toks šalių susitarimas iš esmės atitinka ir CK 6. 574 straipsnyje numatytas vienašalio lizingo sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes. Kadangi nagrinėjamu atveju Lizingo sutartys pasibaigė ne dėl to, jog jos buvo tinkamai įvykdytos prieš terminą, o dėl to, kad jos buvo vienašališkai nutrauktos, sprendžiant dėl sutarčių nutraukimo sukeliamų teisinių pasekmių, privalo būti taikomas ne bendrųjų sąlygų 4.6.1 punktas, o būtent šių sąlygų 11.2.3 punktas. Visiškai nepagrįsti apelianto teiginiai, kad tiek lizingo sutartį įvykdant prieš terminą, tiek ir vienašalio sutarties nutraukimo atveju lizingo davėjas patiria tą patį efektą – iki sutartyje nustatyto termino gauna pajamas, kurias tikėjosi gauti tinkamo sutarties vykdymo atveju. Akivaizdu, jog tinkamas sutarties įvykdymas prieš terminą ir sutarties pažeidimas, nulemiantis vienašalį sutarties nutraukimą, sukelia skirtingas pasekmes tiek kreditoriui, tiek ir skolininkui. Pirmuoju atveju kreditorius atgauna turėtas investicijas ir neturi atlikti jokių papildomų veiksmų, tuo tarpu antruoju atveju kreditorius neatgauna visų turėtų investicijų iš skolininko, turi atsiimti turtą ir pats jį parduoti, o jei, pardavus turtą, gautos sumos neužtenka investicijų kompensavimui, tai turi ir išsiieškoti skirtumą iš skolininko, kas šiuo atveju ir yra daroma.

415. Nors apeliantas ir prašo panaikinti visą nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas finansinis reikalavimas, tačiau savo atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų dėl 5 211,74 Eur sumos, t.y. įsiskolinimo už pagal Lizingo sutartis išrašytas, bet neapmokėtas sąskaitas, bei dėl 1 486,89 Eur dydžio finansinio reikalavimo, t.y. kreditoriaus patirtų papildomų išlaidų, nepateikia, todėl atskirasis skundas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu.

42IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

43Atskirieji skundai atmestini.

44Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

45Byloje kilo ginčas dėl to, ar Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pagrįstai patvirtino „Swedbank liziningas“, UAB 88 916,23 Eur finansinį reikalavimą UAB „Forest brothers“ bankroto byloje.

46Dėl faktinių bylos aplinkybių

47Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartimi UAB „Forest brothers“ iškėlė bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Forest brothers“ kreditorių finansiniai reikalavimai, į atskirą bylą išskiriant „Swedbank lizingas“, UAB kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, kadangi dėl šio finansinio reikalavimo kilo ginčas.

48Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, UAB „Forest brothers“ ir „Swedbank lizingas“, UAB (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) 2005 m. lapkričio 30 d. pasirašė lizingo sutartį Nr. LT025882, kuria UAB „Forest brothers“ buvo išnuomotas naujas automobilis „VW Tuoreg 3,0 TDI“, kurio vertė be PVM – 38 190,57 Eur. Pagal minėtą sutartį neišpirkta turto vertė sutarties nutraukimo dieną (2011 m. balandžio 4 d.) 6 719,29 Eur (be PVM), įsiskolinimas pagal išrašytas sąskaitas – 102,20 Eur, netiesioginiai nuostoliai – 31,45 Eur (1 t., b. l. 5–10, 34, 146).

492006 m. gegužės 4 d. šalys sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT032545, kuria UAB „Forest brothers“ perduotas 28 962 Eur (be PVM) vertės žemės sklypas, esantis ( - ) (kadastro Nr. ( - )) ir išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT032546, kuria UAB „Forest brothers“ perduotas 202 734,01 Eur (be PVM) vertės žemės sklypas, esantis ( - ) (kadastro Nr. ( - )). Pagal šias sutartis jų nutraukimo dieną (2011 m. balandžio 4 d.), UAB „Forest brothers“ liko įsiskolinusi pagal išrašytas sąskaitas 725,36 Eur, neišpirkta turto vertė 840,70 Eur (be PVM), nuostoliai 3 437,33 Eur ir 4 988,33 Eur įsiskolinimas pagal išrašytas sąskaitas, neišpirkta turto vertė 122 980,78 Eur (be PVM), nuostoliai – 23 638,20 Eur (1 t., b. l. 5, 10–18, 33,142–143). Pagal sutartį Nr. LT070394 įsiskolinimas sutarties nutraukimo dieną (2011 m. balandžio 4 d.) – 2 546,89 Eur, netiesioginiai nuostoliai – 3 524,52 Eur, likutinė neišpirkta turto vertė –19 747,45 Eur.

502007 m. gegužės 14 d. šalys pasirašė lizingo sutartį Nr. LT052218, kuria UAB „Forest brothers“ perduota nauja kompiuterinė įranga 17 321,17 Eur (be PVM) vertės, neišpirkta vertė 0,01 Eur (1 t., b. l. 5, 18–19, 147).

51Lizingo sutarties Nr. LT070379 pagrindu UAB „Forest brothers“ valdyti ir naudotis perduotas butas gyvenamajame name 1A4p su garažu 1G1p ( - ) (1 t., b. l. 20, 34–38). Pagal šią sutartį jos nutraukimo dieną (2011 m. balandžio 4 d.) UAB „Forest brothers“ liko skolinga 5 024,26 Eur įmokų pagal išrašytas sąskaitas, neapmokėta likutinė vertė 178 975,19 Eur, nuostoliai – 24 371,96 Eur (1 t., b. l. 5, 33, 34, 144).

52Lizingo sutarties Nr. LT060661 pagrindu UAB „Forest brothers“ perduotas automobilis „VW Caddy“. Sutarties nutraukimo dieną (2011 m. balandžio 4 d.) įsiskolinimas pagal išrašytas sąskaitas sudarė 85,28 Eur, neišpirkta turto vertė – 5 668,71 Eur (be PVM), netiesioginiai nuostoliai – 201,23 Eur (1 t., b. l. 4–5, 42–43,145).

53„Swedbank lizingas“, UAB atsakovei nevykdant sutarčių, jas vienašališkai nutraukė nuo 2011 m. balandžio 4 d. (1 t., b. l. 34), susigrąžino pagal visas sutartis skolininkei perduotą turtą.

54Pareiškėjas prašo patvirtinti 134 524,49 Eur kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 13 472,32 Eur įsiskolinimas pagal sudarytas sutartis išrašytas sąskaitas, 55 204,69 Eur netiesioginiai nuostoliai, t. y. negautos pajamos pagal minėtų sutarčių įmokų grafiką apskaičiuotas turėjusias būti sumokėtas palūkanų įmokas nuo sutarčių nutraukimo iki lizingo sutarčių pabaigos, 57 612,96 Eur nuostolis iš turto pardavimo ir 8 234,52 Eur papildomos išlaidos. BUAB „Forets brothers“ bankroto administratorius ir kreditorius UAB „Teledema“ nesutiko su pareiškėjo prašymu.

55Vienas iš klausimų, spręstinų bankroto byloje, – bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. Remiantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtinoji kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas ir tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013; 2014 m. sausio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014).

56Įvertinęs pareiškėjo „Swedbank lizingas“, UAB prašymo dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtino „Swedbank liziningas“, UAB 88 916,23 Eur finansinį reikalavimą UAB „Forest brothers“ bankroto byloje, klausimo dėl „Swedbank lizingas“, UAB 38 860,63 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimą išskyrė ir jį nutarė nagrinėti bendra tvarka UAB „Forest brothers“ bankroto byloje Nr. B2-1044-221/2015, likusi reikalavimo dalis buvo atmesta.

57Dėl BUAB „Forest brothers“ atskirojo skundo

58Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo prašymo dėl 88 916,23 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo. Atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas šiais argumentais: 1) pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir kvalifikavo tarp šalių sudarytas sutartis, t.y. sutartis kvalifikavo kaip lizingo sutartis, o ne kaip pirkimo – pardavimo išsimokėtinai; 2) CK 6.574 straipsnyje įtvirtinti padariniai taikytini tik lizingo sutarčių nutraukimo atveju ir jokiu būdu negali būti taikomi nagrinėjamu atveju, atsakovo atsakomybei nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma CK 6.414 straipsnio 1 dalis; 3) Sutarties sąlyga, iš kurios pareiškėjas kildina savo reikalavimą, t.y. 11.2.3 punktas, laikytina niekine ir dėl to negalioja.

59Dėl tarp šalių sudarytų sutarčių kvalifikavimo

60Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1021/2013 tik dvi sutartis, t. y. išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT032545, kuria UAB „Forest brothers“ perduotas žemės sklypas, esantis ( - ) (kadastro Nr. ( - )), ir išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT032546, kuria UAB „Forest brothers“ perduotas žemės sklypas, esantis ( - ) (kadastro Nr. ( - )), kvalifikavo kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis. Dėl finansinių reikalavimų, kildinamų iš šių sutarčių, skundžiamoje nutartyje pasisakyta nebuvo, klausimas dėl šių reikalavimų buvo išskirtas į atskirą bylą ir bus sprendžiamas, kai Kauno apygardos teisme bus išnagrinėta byla dėl 2006 m. gegužės 4 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT032545 11.2.3 punkte bei 11.3 punkte ir 2006 m. gegužės 4 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT032546 11.2.3 punkte bei 11.3 punkte išdėstytų sąlygų teisėtumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto teiginys, jog įsiteisėjusiame Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendime buvo pasisakyta dėl visų tarp „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Forest brothers“ pasirašytų sutarčių teisinio kvalifikavimo, vertintinas kaip akivaizdžiai neatitinkantis tiesos. Visiškai teisiškai nepagrįsta yra ir apelianto pozicija, jog vien dėl to, kad Lizingo sutarčių ir Išperkamosios nuomos sutarčių sąlygos yra panašios, todėl visos šios sutartys turėtų būti kvalifikuojamos kaip tokios pačios sutartys.

61Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į paties atsakovo nenuoseklią poziciją. Ginčydamas išperkamosios nuomos sutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1021/2013, pats atsakovas siekė įrodyti, jog šios sutartys turėtų būti kvalifikuojamos kaip lizingo sutartys, nes būtent tokias sutartis ir buvo siekiama sudaryti. Tuo tarpu šioje byloje atsakovas bando įrodyti, jog visos tarp šalių sudarytos sutartys turėtų būti kvalifikuojamos kaip pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartys. Be to, pastebėtina, kad iki klausimo dėl „Swedbank lizingas“, UAB kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimo, atsakovas niekada nebuvo reiškęs jokių pretenzijų dėl Lizingo sutarčių perkvalifikavimo į pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis, kas suponuoja išvadą, jog tai tik tėra atsakovo gynybinė pozicija šioje byloje.

62Dėl vienašalio sutarčių nutraukimo teisinių padarinių

63Apelianto įsitikinimu, atsakovo atsakomybei nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma CK 6.414 straipsnio 1 dalis, o ne CK 6.574 straipsnyje įtvirtinti lizingo sutarčių nutraukimo teisiniai padariniai.

64Kaip jau ir buvo minėta, pirmos instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo ginčo sutartis kvalifikuoti kaip nors kitaip nei kad lizingo sutartimis, todėl, ginčo sutartis kvalifikavęs kaip lizingo, teisėtai ir pagrįstai joms taikė tokias pasekmes, kokios turėtų būti taikomos lizingo sutarčių nutraukimo atveju (CK 6.574 str.). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad dėl to, kokios teisinės pasekmės kils vienašalio Lizingo sutarčių nutraukimo atveju, šalys buvo susitarusios ir sutartyse, t.y. 11.2.3 punkte, todėl pirmos instancijos teismas negalėjo nesivadovauti galiojančiomis šalių sudarytų Lizingo sutarčių nuostatomis (CK 6.189 str.).

65Dėl Sutarčių 11.2.3 punkto galiojimo

66Pastebėtina, kad apeliantas niekada nereiškė reikalavimo pripažinti negaliojančiomis Lizingo sutarčių nuostatas, kuriose įtvirtinti sutarčių vienašalio nutraukimo teisiniai padariniai, t.y. 11.2.3 punkto, nors dėl Išperkamosios nuomos sutarčių sąlygų, reglamentuojančių šių sutarčių vienašalio nutraukimo teisinius padarinius, 2015 m. kovo 13 d. pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui. Toks atsakovo elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, tik dar kartą patvirtina, jog pats atsakovas Lizingo sutartis ir Išperkamosios nuomos iki šios bylos nagrinėjimo vertino kaip skirtingus sandorius. Be to, ta aplinkybės, jog dėl Išperkamosios nuomos sutarčių nuostatų, reglamentuojančių sutarčių vienašalio nutraukimo padarinius, atsakovas yra pateikęs ieškinį, parodo, jog ir pats atsakovas pripažįsta, jog sutarčių sąlygos turi būti nuginčytos įstatyme numatyta tvarka, o, kol jos nėra nuginčytos, nėra jokio teisinio pagrindo jomis nesivadovauti.

67Pažymėtina tai, kad kasacinis teismas laikosi vieningos praktikos, kad teismas ex officio (savo iniciatyva), nesant ginčo šalies reikalavimo, pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisines pasekmes, tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003; 2004-03-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004; 2014-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).

68Nurodytų argumentų kontekste darytina išvada, jog apelianto BUAB „Forest brothers“ atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį.

69Dėl trečiojo asmens UAB „Teledema“ atskirojo skundo

70Apeliantas UAB „Teledema“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas „Swedbank lizingas“, UAB 88 916,23 Eur finansinis reikalavimas, ir klausimą išspręsti iš esmės - „Swedbank lizingas“, UAB prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo visa apimtimi atmesti.

71Dėl kreditorinio reikalavimo ir grąžinto turto vertės dydžių santykio

72Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo nutartimi, trečiasis asmuo tvirtina, jog pareiškėjo finansinis reikalavimas bankroto byloje neturėjo būti patvirtintas dėl to, kad skolininko grąžinto turto vertė siekė 304 043,10 Eur ir ji yra didesnė tiek už kreditorinio reikalavimo dydį, buvusį sutarčių nutraukimo metu (54 329,20 Eur), tiek ir finansinių reikalavimų pateikimo metu (134 524,49 Eur.).

73Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama nutartimi buvo patvirtinti finansiniai reikalavimai, kildinami išimtinai tik iš lizingo sutarčių, t.y. lizingo sutarties Nr. LT025882, sudarytos dėl automobilio VW TOUAREG, lizingo sutarties Nr. LT060661, sudarytos dėl automobilio VW CADDY, lizingo sutarties Nr. LT070379, sudarytos dėl buto su garažu, esančių ( - ), ir lizingo sutarties Nr. LT052218, sudarytos dėl kompiuterinės įrangos. Tuo tarpu apeliantas teigdamas, jog kreditoriui grąžinto turto vertė, kuri sudaro 304 043,10 Eur, viršija teismo patvirtintą finansinių reikalavimų sumą, remiasi eksperto V. Č. parengta ekspertizės išvada, kurioje yra pateikta eksperto nuomonė ne tik dėl Lizingo sutarčių, bet ir Išperkamosios nuomos sutarčių dalykais buvusio turto vertės.

74Be to, pritartina pareiškėjui, jog apeliantas visiškai nepagrįstai tvirtina, kad pareiškėjo finansinis reikalavimas sutarčių nutraukimo metu sudarė tik 54 329,20 Eur. Pastebėtina, jog šią sumą sudaro tik įmokos, kurių skolininkas nebuvo sumokėjęs ir kurių terminas buvo suėjęs iki vienašalio sutarčių nutraukimo, o ne visi skolininko įsipareigojimai, kuriuos pagal CK 6.574 straipsnį sudaro ir visi nuostoliai, kurie jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

75Taip pat ir apelianto teiginys, jog „Swedbank lizingas“, UAB finansinis reikalavimas negalėjo būti patvirtintas, nes kreditoriui grąžinto turto vertė viršija finansinio reikalavimo sumą, yra klaidingas. Prašomą pavirtinti finansinio reikalavimo sumą pareiškėjas nurodė iš visos BUAB „Forets brothers“ įsipareigojimų sumos atimdamas skolininko grąžinto turto vertę, t.y. reiškiamo reikalavimo dydis buvo sumažintas grąžinto turto verte, todėl teiginys, jog kreditoriui grąžinto turto vertė yra didesnė už pareikšto finansinio reikalavimo sumą, laikytinas nelogišku.

76Dėl nagrinėjamu atveju taikytinos kasacinio teismo praktikos

77Kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, nagrinėjamu atveju prašomas patvirtinti finansinio reikalavimo dydis buvo apskaičiuotas iš visos skolininko įsipareigojimų sumos atėmus grąžinto turto vertę. Laikytinas nepagrįstu apelianto argumentas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012, išaiškino, jog, skaičiuojant lizingo davėjo patirtus nuostolius, turi būti atsižvelgiama tik į lizingo gavėjo grąžinto turto rinkos vertę, ir kad nagrinėjamu atveju būtent šia kasacinio teismo nutartimi reikia remtis.

78Pastebėtina, jog pats Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas apelianto nurodomoje nutartyje formuotą praktiką, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013, pažymėjo, jog nei 2012 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012, nei kitoje kasacinio teismo praktikoje daikto vertė, buvusi sutarties nutraukimo momentu (ar kitu šalių sutartyje nustatytu momentu, jeigu šalys susitarė kitaip) nebuvo nustatyta kaip vienintelis kriterijus, sprendžiant dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių (lizingo gavėjo sumokėtų įmokų grąžinimo arba lizingo davėjo nuostolių atlyginimo). Priešingai, kasacinis teismas akcentavo, kad turto vertė lizingo sutarties nutraukimo metu ir turto grąžinimo momentu būtų reikšminga tik tuo atveju, jei lizingo davėjas pasirinktų kitokį turto naudojimo būdą, o ne imtųsi priemonių jį parduoti. Tuo atveju, kai lizingo davėjas grąžintą turtą parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro ne turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu, o skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013). Be to, vystydamas šią praktiką, kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu yra reikšminga tik kaip orientacinė vertė, galinti palengvinti įrodinėjimo procesą sprendžiant ginčus dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių (pvz., sprendžiant klausimą dėl lizingo davėjo sąžiningumo ir jo kaltės realizuojant susigrąžintą lizingo sutarties dalyką) (2013 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013).

79Apelianto samprotavimai, kad tol, kol lizingo davėjo nuostolių apskaičiavimo būdas nėra patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos, tol turi būti vadovaujamasis būtent jo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi, vertinti kaip teisiškai nepagrįsti, pažymint, kad žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, visada yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų tų kategorijų bylose (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

80Taigi vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje yra paaiškinama ir detalizuojama, kaip turėtų būti suprantami ir taikomi apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartyje pateikti išaiškinimai, todėl pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, priimdamas skundžiamą nutartį, ir rėmėsi būtent vėlesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

81Dėl nuostolių iš turto pardavimo

82Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, pagal CK 6.574 straipsnį, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje normoje apibrėžtas lizingo davėjo nuostolių ir atitinkamai – lizingo gavėjo civilinės atsakomybės dydžio kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013, 2014-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014 ir kt.), tai yra lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą. Nurodytą CK 6.574 straipsnio nuostatą ginčo šalys buvo perkėlusios ir į ginčo Lizingo sutarčių 11.2.3 punktą.

83Pažymėtina, kad lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi grynai finansinį interesą gauti pelną (palūkanų forma) iš investuotų lėšų, bet neturi siekio įsigyti nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyku esantį daiktą. Lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją: lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką. Tačiau lizingo sutarties nutraukimo atveju susigrąžinto sutarties dalyko pardavimas ar antrinis išnuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012). Taigi iš išdėstytų lizingo sutarties subjektų siekiamų tikslų matyti, kad lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi tik finansinį, bet ne nuosavybės interesą. Tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukiama, jis, siekdamas susigrąžinti atliktas pinigines investicijas, paprastai imasi priemonių realizuoti iš lizingo gavėjo atgautą daiktą, buvusį lizingo sutarties dalyku. Kadangi daikto realizavimo kaina mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai, tai akivaizdu, kad kuo brangiau daiktas parduodamas, tuo mažiau nuostolių patiria lizingo davėjas ir tuo mažesnė atsakomybė dėl sutarties nutraukimo tenka lizingo gavėjui. Tuo atveju, kai lizingo davėjas nusprendžia susigrąžintą lizingo dalyką realizuoti, jo sąžiningas elgesys ir siekis parduoti daiktą už kuo didesnę kainą yra itin svarbus skolininkui, nes turi tiesioginę įtaką jo civilinės atsakomybės apimčiai.

84Pareiškėjas nurodo, kad atsakovui grąžinus turtą, kurį valdė ir naudojo lizingo sutarčių Nr. LT025882, LT060661, LT070379 ir LT052218 pagrindu, šis turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims patiriant 57 612,96 Eur dydžio nuostolius. Tuo tarpu atskirajame skunde apeliantas tvirtina, jog pats pareiškėjas sąlygojo nuostolių atsiradimą, kadangi turtą pardavė komerciškai nepagrįstu būdu, t.y. mažesnėmis kainomis nei kad nustatyta eksperto V. Č. Turto ekspertizės akte (1 t., b. l. 63–127). Teismų praktikoje yra nustatyta, kad kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Taigi kreditoriaus kaltę pagal CPK 178 straipsnį privalo įrodyti skolininkas, kuris remiasi šia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2007; 2011 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2011 ir kt.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

85Nagrinėjamu atveju iš esmės vienintelis rašytinis įrodymas, kuriuo remiasi apeliantas, yra V. Č. Turto ekspertizės aktas, kuris, kaip teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas, teismui nėra privalomas ir yra įvertinamas pagal vidinį teismo įsitikinimą pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nagrinėjamu atveju neįrodė, jog pareiškėjas, parduodamas turtą, elgėsi nesąžiningai ar nedėjo visų protingų pastangų, kad nuostoliai būtų sumažinti (CPK 178 str.). Pastebėtina, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog prieš parduodant iš skolininkės atsiimtus automobilius ir butą, pareiškėjas atliko šio turto rinkos įvertinimą. Taigi turto pardavimo kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į kompetentingų turto vertintojų nuomonę. Priešingai nei tvirtina apeliantas, turto pardavimo kainos ir eksperto V. Č. turto rinkos vertės skirtumas nėra itin didelis. Pareiškėjo skaičiavimu, skirtumas sudaro tik apie 9 procentus. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais skaičiavimais, kadangi apeliantas juos paneigiančių argumentų nepateikė (CPK 178, 185 str.). Sutiktina su pareiškėju, jog tik toks kainų skirtumas negali būti pakankamu pagrindu išvadai, kad parduodamas turtą pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, ir kad turtas buvo parduotas komerciškai nepagrįstu būdu. Akivaizdu, jog tokį kainų skirtumą paprasčiausiai galėjo sąlygoti turto pardavimo metu buvusios rinkos sąlygos. Be to, ir kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog daikto rinkos kainos nustatymas, atliekant turto vertinimą ar ekspertizę, nereiškia (ne visada reiškia), kad daiktas gali būti už nustatytą kainą parduotas, t. y. realiai sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio kaina gali būti daug mažesnė arba didesnė. Tam įtakos gali turėti įvairūs veiksniai ar jų visuma: turto vertinimo atlikimo metodika, daikto specifika, staigus ekonominės padėties pasikeitimas šalyje, laikotarpis nuo daikto vertės nustatymo iki jo pardavimo bei kitos reikšmingos aplinkybės, dėl kurių daikto vertė gali svyroti, t.y. sumažėti ar padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad ir pačiame Turto ekspertizės akte yra aiškiai konstatuota, jog kompiuterinė įranga buvo parduoda už rinkos kainą, o automobilis VW CADDY buvo parduotas net už didesnę kainą nei yra nurodyta Turto ekspertizės akte. Apelianto samprotavimai, jog pareiškėjo nesąžiningumą įrodo ir ta aplinkybė, jog UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir atliko automobilių vertinimą, ir juos vėliau nupirko iš ieškovo, taip pat negali būti vertinama kaip pagrįsta. Šiuos apelianto teiginius paneigia jau anksčiau minėtas faktas, kad automobilis VW CADDY buvo UAB „Baltijos realizacijos centras“ parduotas netgi didesne kaina nei yra nustatyta V. Č. Turto ekspertizės akte. Įrodymų, kad turtas galėjo būti parduotas už didesnę kainą apeliantas nepateikė (CPK 178 str.).

86Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog kreditorinio reikalavimo dalis padengti nuostolius iš turto pardavimo, t.y. 57 612,96 Eur buvo patvirtinta pagrįstai.

87Dėl netiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro pagal sutartis nesumokėtos palūkanos

88Apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai patvirtinto ir tą pareiškėjo finansinio reikalavimo dalį, kuri buvo grindžiama pagal sutartis nesumokėtų palūkanų dydžiu. Nurodo, kad pareiškėjo ir atsakovo sudarytos lizingo sutarties Nr. LT06060661, kurios pagrindu atsakovas valdė automobilį VW CADDY, 4.6 punktas suteikė teisę atsakovui išpirkti anksčiau termino. Automobilio sutarties 4.6.1 punktas nustatė, jog, išperkant automobilį anksčiau termino, atsakovas be kitų mokesčių privalo sumokėti tik kompensaciją už priešlaikinį sutarties pasibaigimą, lygią trijų būsimų palūkanų įmokų sumai pagal įmokų grafiką. Remdamasis šiomis nuostatomis, apeliantas tvirtina, kad pareiškėjui automobilį VW CADDY, butą su garažu, esančius ( - ), bei kitą turtą perleidus tretiesiems asmenims, laikytina, jog šis turtas buvo išpirktas anksčiau termino, todėl atsakovas, kaip nustatyta 4.6.1 punkte, nagrinėjamu atveju pareiškėjui turi sumokėti tik kompensaciją už priešlaikinį sutarties pasibaigimą, lygią 3 būsimų, palūkanų įmokų sumai pagal įmokų grafiką, kuri laikytina pareiškėjo netiesioginiais nuostoliais. Pareiškėjui nepateikus jokių įrodymų apie tai, kad iš atsakovo atsiimto turto pardavimo metu gautų pajamų jis nepanaudojo naujiems objektams finansuoti, ir priteisus jam prašomus netiesioginius nuostolius, pasak apelianto, susidarytų tokia situacija, kai gavęs pajamas už iš atsakovo atsiimto turto pardavimą, jis jas panaudojo naujiems sandoriams sudaryti, už kuriuo vėl gavo atitinkamas palūkanas. Tokiu būdu pareiškėjas įgytų teisę gauti dvigubas palūkanas už tą pačią finansuotą sumą.

89Įvertinus aukščiau išdėstytą apelianto argumentaciją, sutiktina su pirmos instancijos teismu, kad trečiasis asmuo nepagrįstai tapatina tinkamo prievolių įvykdymo prieš terminą bei vienašalio sutarties nutraukimo prieš terminą sukeliamas teisines pasekmes. Visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, jog tiek sutarties įvykdymas prieš terminą, tiek vienašalis sutarties nutraukimas lizingo davėjui sukelia tas pačias pasekmes. Pastebėtina, kad tinkamo sutarties vykdymo atveju kreditorius atgauna visas turėtas investicijas ir dėl to neturi atlikti jokių papildomų veiksmų. Tuo tarpu netinkamo sutarties vykdymo, kuris sąlygoja sutarties vienašališką nutraukimą, atveju lizingo davėjas neatgauna iš skolininko visų savo investicijų, be to, dar turi atlikti papildomus veiksmus, t.y. atsiimti turtą, atgautą turtą parduoti, o jei parduoto turto vertės visiems nuostoliams padengti neužtenka, tai tokiu atveju dar turi pats išsiieškoti skirtumą iš skolininko, ką nagrinėjamu atveju ir yra siekiama padaryti.

90Taigi akivaizdu, jog apelianto nurodoma trijų būsimų palūkanų įmokų dydžio kompensacija, dėl kurios 4.6.1 punkte buvo susitarusios Lizingo sutarčių šalys, turi būti mokama tik tuo atveju, kai klientas, tinkamai vykdydamas savo prievoles, anksčiau laiko išsiperka turtą, tačiau šios sutartinės nuostatos, kuria yra apribojamas kompensacijos dydis, nėra jokio teisinio pagrindo taikyti tuo atveju, kai klientas iš esmės pažeidžia savo įsipareigojimus ir dėl to sutartis yra vienašališkai nutraukiama prieš terminą. CK 6.574 straipsnyje yra aiškiai įtvirtinta, jog nutraukus lizingo sutartis dėl kliento kaltės, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką ir išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, tame tarpe ir palūkanas, kurias lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai vykdant Lizingo sutartį. Šios negautos palūkanos sudaro ieškovo netiesioginius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2014). Nurodytą CK 6.574 straipsnio nuostatą ginčo šalys buvo perkėlusios ir į ginčo Lizingo sutarčių 11.2.3 punktą.

91Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių lizingo davėjo patirtų nuostolių apskaičiavimą.

92Dėl kitų atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentų

93Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

94Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė esminius argumentus dėl ginčo esmės, kurių pagrįstumas ir teisėtumas atskiraisiais skundais nebuvo paneigtas, todėl pagal bylos duomenis spręstina, kad kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į jos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų atskirai nėra pasisakoma.

95Dėl procesinės bylos baigties

96Nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas teisingai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ginčo išsprendimui taikytinas materialinės teisės normas, be to, nepažeidė byloje surinktų įrodymų vertinimo taisyklių, todėl atskirųjų skundų argumentais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atskirieji skundai atmestini, o Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartis paliktina nepakeista.

97Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

98Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. „Swedbank lizingas“, UAB pateikė prašymą patvirtinti 134 524,49 Eur... 4. BUAB „Forest brothers“ bankroto administratorius pagal kreditorių... 5. Trečiasis asmuo UAB „Teledema“ (BUAB „Forest brothers“ kreditorius)... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtino... 8. Pirmos instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais... 9. Esant neišspręstam teisminiam ginčui (Kauno apygardos teismo civilinė byla... 10. Pagrįstu ir įrodytu teismas laikė pareiškėjo reikalavimą padengti 5... 11. Teismas nesutiko su trečiuoju asmeniu, kad „Swedbank lizingas“, UAB neturi... 12. Taip pat pirmos instancijos teismas nesutiko su trečiuoju asmeniu, kad apie... 13. Tačiau, pirmos instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė visų... 14. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į jos argumentai... 15. BUAB „Forest brothers“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB... 16. Nurodo šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:... 17. 1. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai... 18. 2. CK 6.574 straipsnyje įtvirtinti padariniai taikytini tik lizingo sutarčių... 19. 3. Net ir tuo atveju, jei būtų nuspręsta, kad buvo sudarytos išperkamosios... 20. Pareiškėjas „Swedbank lizingas“, UAB su BUAB „Forest brothers“... 21. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:... 22. 1. Skundžiama nutartimi buvo patvirtintas tik 88 916,23 Eur finansinis... 23. 2. Pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šalių sudarytas Lizingo... 24. 3. Vienašalio sutarties nutraukimo atveju nukentėjusioji šalis turi teisę... 25. 4. Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino tik kreditoriaus... 26. 5. Apeliantas nepateikė jokių argumentų dėl reikalavimo dydžio, t.y.... 27. Trečiasis asmuo UAB „Teledema“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno... 28. Nurodo šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:... 29. 1. Pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai patvirtino pareiškėjo... 30. 2. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos... 31. 3. Net ir tuo atveju, jeigu iš atsakovo atsiimto turto vertė nebūtų... 32. 4. Nepagrįstai buvo patvirtinta ir ta finansinio reikalavimo dalis, kuri buvo... 33. 5. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad... 34. 6. Pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimas prieštarauja viešajam... 35. „Swedbank lizingas“, UAB su trečiojo asmens UAB „Teledema“ atskiruoju... 36. Nurodo šiuos nesutikimo argumentus:... 37. 1. Skundžiama nutartimi buvo patvirtinti finansiniai reikalavimai kildinami... 38. 2. Nepagrįsti ir apelianto teiginiai, jog šiai bylai taikytinos Lietuvos... 39. 3. Neįrodyti ir apelianto teiginiai, kad kreditorius parduodamas turtą... 40. 4. Vienašalis sutarties nutraukimas prieš terminą dėl esminio sutarties... 41. 5. Nors apeliantas ir prašo panaikinti visą nutarties dalį, kuria buvo... 42. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 43. Atskirieji skundai atmestini.... 44. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 45. Byloje kilo ginčas dėl to, ar Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 26... 46. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 47. Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartimi UAB „Forest brothers“... 48. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, UAB „Forest brothers“ ir... 49. 2006 m. gegužės 4 d. šalys sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr.... 50. 2007 m. gegužės 14 d. šalys pasirašė lizingo sutartį Nr. LT052218, kuria... 51. Lizingo sutarties Nr. LT070379 pagrindu UAB „Forest brothers“ valdyti ir... 52. Lizingo sutarties Nr. LT060661 pagrindu UAB „Forest brothers“ perduotas... 53. „Swedbank lizingas“, UAB atsakovei nevykdant sutarčių, jas... 54. Pareiškėjas prašo patvirtinti 134 524,49 Eur kreditorinį reikalavimą,... 55. Vienas iš klausimų, spręstinų bankroto byloje, – bankrutuojančios... 56. Įvertinęs pareiškėjo „Swedbank lizingas“, UAB prašymo dėl... 57. Dėl BUAB „Forest brothers“ atskirojo skundo... 58. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m.... 59. Dėl tarp šalių sudarytų sutarčių kvalifikavimo... 60. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m.... 61. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į paties atsakovo... 62. Dėl vienašalio sutarčių nutraukimo teisinių padarinių... 63. Apelianto įsitikinimu, atsakovo atsakomybei nagrinėjamu atveju turėtų būti... 64. Kaip jau ir buvo minėta, pirmos instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo... 65. Dėl Sutarčių 11.2.3 punkto galiojimo... 66. Pastebėtina, kad apeliantas niekada nereiškė reikalavimo pripažinti... 67. Pažymėtina tai, kad kasacinis teismas laikosi vieningos praktikos, kad... 68. Nurodytų argumentų kontekste darytina išvada, jog apelianto BUAB „Forest... 69. Dėl trečiojo asmens UAB „Teledema“ atskirojo skundo... 70. Apeliantas UAB „Teledema“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno... 71. Dėl kreditorinio reikalavimo ir grąžinto turto vertės dydžių santykio... 72. Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo nutartimi, trečiasis asmuo tvirtina,... 73. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama nutartimi buvo patvirtinti finansiniai... 74. Be to, pritartina pareiškėjui, jog apeliantas visiškai nepagrįstai... 75. Taip pat ir apelianto teiginys, jog „Swedbank lizingas“, UAB finansinis... 76. Dėl nagrinėjamu atveju taikytinos kasacinio teismo praktikos... 77. Kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, nagrinėjamu atveju... 78. Pastebėtina, jog pats Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas apelianto... 79. Apelianto samprotavimai, kad tol, kol lizingo davėjo nuostolių apskaičiavimo... 80. Taigi vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje yra paaiškinama ir... 81. Dėl nuostolių iš turto pardavimo... 82. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, pagal CK 6.574 straipsnį, kai... 83. Pažymėtina, kad lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi grynai... 84. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovui grąžinus turtą, kurį valdė ir naudojo... 85. Nagrinėjamu atveju iš esmės vienintelis rašytinis įrodymas, kuriuo remiasi... 86. Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog kreditorinio... 87. Dėl netiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro pagal sutartis nesumokėtos... 88. Apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai patvirtinto ir... 89. Įvertinus aukščiau išdėstytą apelianto argumentaciją, sutiktina su... 90. Taigi akivaizdu, jog apelianto nurodoma trijų būsimų palūkanų įmokų... 91. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmos instancijos teismas,... 92. Dėl kitų atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentų... 93. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo... 94. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje... 95. Dėl procesinės bylos baigties... 96. Nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija, daro išvadą, jog... 97. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 98. Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą....