Byla 3K-3-546/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vinco Versecko ir Juozo Šerkšno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB DnB NORD banko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams 91-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai, AB DnB NORD bankui, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl buto nuosavybės teisių registracijos ir hipotekos pripažinimo negaliojančiomis.

3Teisėjų kolegija :

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl 49,60 kv. m ploto buto su 4,48 kv. m ploto rūsiu Nr. R-128, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) teisinės registracijos atsakovo 91-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos (toliau – 91-oji GNSB arba Bendrija) vardu bei hipotekos šiam butui įregistravimo. 1999 m. spalio 9 d. ieškovė su atsakovu – 91-ąja GNSB sudarė sutartį dėl minėto buto statybos. 1999 m. spalio 13 d. buvo sudaryta 91-osios GNSB ir tuomečio AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ (šiuo metu – atsakovas AB DnB NORD bankas (toliau – Bankas) paskolos sutartis (1999 m. birželio 16 d. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo pagrindu). Bankas suteikė bendrijai 1 000 000 JAV dolerių paskolą daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybai užbaigti, o Bendrija įsipareigojo įkeisti Bankui nebaigtą statyti gyvenamąjį namą; 1999 m. spalio 25 d. buvo įregistruota statomo gyvenamojo namo hipoteka. Ieškovė nurodė, kad iš kitų asmenų ji sužinojo, jog gyvenamasis namas, remiantis 2000 m. spalio 10 d. statybos inspektoriaus pažyma Nr. 101-2579 bei 2000 m. rugsėjo 27 d. atsakovo 91-osios GNSB prašymu, buvo padalytas į 70 nekilnojamojo turto objektų (butų), kurių savininku nurodyta 91-oji GNSB. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2000 m. spalio 16 d. priėmė nutartį, kurios pagrindu 2000 m. spalio 17 d. buvo įregistruotas hipotekos pakeitimas, pagal kurį vietoje gyvenamojo namo hipotekos buvo įregistruota 70 butų, tarp jų ir ieškovei priklausančio buto hipoteka, o šių butų savininku (ir skolininku pagal paskolos sutartį) nurodytas atsakovas – 91-oji GNSB. Pagal sutartį Bendrija iš ieškovės gavo 67 194 Lt (paskutinė įmoka įmokėta – 2000 m. kovo 14 d.); 2001 m. gegužės 22 d. Bendrija išdavė pažymą apie ieškovės galutinį atsiskaitymą ir butas tos pačios dienos aktu buvo perduotas ieškovės nuosavybėn. 2007 m. rugpjūčio 28 d. pareikšdama ieškinį, ieškovė nurodė, kad Bendrija nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kartu ir ieškovei priskirtą butą įkeitė Bankui, nesant jos sutikimo. Bendrija nebuvo ir negalėjo būti buto savininkė, todėl tiek nuosavybės teisės registracija Bendrijos vardu, tiek hipoteka yra neteisėtos. Taip pat pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Z. G. v. 91-oji GNSB, AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-439/2003, pripažino, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisinė registracija, atlikta 1999 m. spalio 8 d. 91-osios GNSB vardu, yra neteisėta, ir nuosavybės teisiniam įregistravimui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1999 m. spalio 6 d. pažymėjimo Nr. 101-4001, leidimo vykdyti statybos darbus ir žemės nuomos sutarties, kad pastatus stato GNSB, nepakanka (CK 1.5, 4.197 straipsniai, CPK 93, 98 straipsniai, 182 straipsnio 2 punktas, 1964 m. CK 200 straipsnio 2 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16, 17 straipsniai, 22 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai, Hipotekos įstatymo 3, 60 straipsniai, Įstatymo dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų 1 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 383 „Dėl gyventojų lėšų panaudojimo statant gyvenamuosius namus“ 2.4, 2.6 punktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimu patvirtintos Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarkos 16 punktas). Ieškovė teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančia 49,60 kv. m ploto buto su 4,48 kv. m ploto rūsiu Nr. R-128, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją, atliktą 2000 m. spalio 12 d. (turi būti 2000 m. spalio 16 d.) atsakovo 91-osios GNSB vardu; 2) pripažinti negaliojančiu 49,60 kv. m ploto buto su 4,48 kv. m. ploto rūsiu Nr. R-128, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), įkeitimą (hipoteką) ir panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje atliktus 1999 m. spalio 25 d. hipotekos įregistravimą (hipotekos kodas (duomenys neskelbtini)), 1999 m. gruodžio 1 d. hipotekos pakeitimą (hipotekos pakeitimo kodas (duomenys neskelbtini)), 2000 m. sausio 7 d. hipotekos pakeitimą (hipotekos pakeitimo kodas (duomenys neskelbtini)), 2000 m. vasario 1 d. hipotekos pakeitimą (hipotekos pakeitimo kodas (duomenys neskelbtini)) bei 2000 m. spalio 17 d. hipotekos pakeitimą (hipotekos pakeitimo kodas (duomenys neskelbtini)) dėl buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2115,82 Lt žyminį mokestį ir advokato padėjėjo pagalbos išlaidas.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

7Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovo AB DnB NORD banko naudai 1770 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškovei nuosavybės teisė į ginčo butą atsirado nuo 2001 m. gegužės 22 d., kai Bendrija perdavė ieškovei butą nebaigtame statyti name. Ieškovės teisės dėl to, kad buto nuosavybė 2000 m. spalio 16 d. buvo įregistruota Bendrijos vardu, nepažeidžiamos. Bendrija negalėjo perduoti buto ieškovei, nebūdama šio buto savininkė. Sudarydama sutartį su Bendrija, ieškovė sumokėjo dalį įnašo už statomą butą, vėliau ji mokėjo įnašus už buto statybą periodiškai, vykdė savo pareigas, nurodytas Bendrijos įstatuose. Pažyma apie ieškovės atsiskaitymą su Bendrija išduota tik 2001 m. gegužės 22 d., o namas Bendrijos vardu buvo įregistruotas 2000 m. spalio 16 d., kai ieškovė dar nebuvo su Bendrija pilnai atsiskaičiusi. Hipoteka gyvenamajam namui įregistruota ir hipotekos pakeitimai atlikti taip pat tuo metu, kai ieškovė dar nebuvo buto savininkė. Bendrija tebėra skolinga Bankui. Ieškovė, būdama Bendrijos narė (91-osios GNSB 2001 m. gegužės 22 d. pažyma), pasirašydama 1999 m. spalio 9 d. sutartį dėl buto statybos, turėjo ir privalėjo žinoti apie Bendrijos susirinkimų nutarimus, tarp jų apie nutarimą imti paskolą iš Banko, įkeičiant statomą gyvenamąjį namą (Bendrijos įstatų papildyme, kuris buvo padarytas 1995 m. gegužės 30 d., 40 punkte nustatyta, kad Bendrijos nariai perima skolinius įsipareigojimus bankams). Ieškovė pati perėmė nuosavybėn butą, į kurį teisės yra suvaržytos hipoteka: duomenys apie hipotekos registravimą yra vieši. Nagrinėjamosios bylos ir bylos, kurioje buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. G. v. 91-oji GNSB, AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ ir kiti, bylos Nr. Nr. 3K-3-439/2003, ratio decidendi yra skirtingas (nurodytoje byloje ieškovė Z. G. nebuvo 91-osios GNSB narė; ji, sudarydama buto pirkimo sutartį, sumokėjo Bendrijai visą buto kainą, sutarties sudarymo metu Bendrija nebuvo paėmusi banko paskolos ir įregistravusi hipotekos nebaigtam statyti gyvenamajam namui).

8Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino visiškai; pripažino negaliojančia buto su rūsiu Nr. R-128, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, atliktą 2000 m. spalio 12 d. (turi būti 2000 m. spalio 16 d.) 91-osios GNSB vardu; pripažino negaliojančia šio buto su rūsiu hipoteką ir panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje atliktus 1999 m. spalio 25 d. hipotekos įregistravimą (kodas (duomenys neskelbtini)) bei 1999 m. gruodžio 1 d., 2000 m. sausio 7 d., 2000 m. vasario 1 d., 2000 m. liepos 20 d., 2000 m. spalio 17 d. hipotekos pakeitimus, kurių kodai atitinkamai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei iš atsakovų po 2115,82 Lt žyminio mokesčio, po 1667 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei po 18 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų. Kolegija sprendė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Z. G. v. 91-oji GNSB, AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-439/2003, nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šioje byloje taip pat buvo kilęs ginčas dėl pastato (buto) teisinės registracijos GNSB vardu bei hipotekos panaikinimo tarp fizinio asmens ir tos pačios 91-osios GNSB bei AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ (dabartinis AB DnB NORD bankas) (minėtoje nutartyje nurodyta, kad Bendrija, registruodama nuosavybės teisę net į nebaigtus statyti pastatus, sudarydama paskolos sutartį, įkeisdama statomą pastatą, kartu ir ieškovės nebaigtą pastatyti (įrengti) butą ir, atlikdama hipotekos pakeitimus, turėjo gauti ir ieškovės toje byloje – Z. G. – sutikimą). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė iki 1999 m. birželio 16 d. ar vėliau Bendrijos įstatų nustatyta tvarka būtų buvusi priimta į Bendrijos narius, dalyvavo Bendrijos valdymo organų veikloje ar Bendrijos susirinkimuose: tik taip fizinis asmuo galėjo įgyti Bendrijos nario teisinį statusą. Ieškovės prievolė mokėti įnašus už statomą butą kilo ne iš Bendrijos įstatuose nustatytų Bendrijos nario pareigų, bet iš sutartinių teisinių santykių (1999 m. spalio 9 d. buto statybos sutarties). Nei Bendrijos įstatai, nei 1999 m. spalio 9 d. buto statybos sutartis su ieškove nenumatė galimybės Bendrijai savo vardu registruoti nuosavybės teises į ieškovei statomą butą. Nesant ieškovės, kuri sumokėjusi visas įmokas turėjo tapti buto savininke iš karto daugiabutį namą priėmus naudoti, sutikimo, nuosavybės teisė į ginčo butą Bendrijos vardu negalėjo būti registruojama. Nebūdama buto savininkė ir neturėdama ieškovės sutikimo, Bendrija kartu neturėjo teisės vienašališkai įkeisti buto Bendrijos prievolėms dėl paskolos grąžinimo įvykdymui užtikrinti (1999 m. rugsėjo 2 d. sutarties sudarymo metu galiojusių Bendrijos įstatų 1, 4, 22.2 punktai, 1999 m. Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdinių įstatų 9, 10, 1999 m. spalio 9 d. buto statybos sutarties 3.1, 3.2, 6 punktai, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 1-3 dalys, 22 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro nuostatų 31 punktas, 1999 m. spalio 25 d. galiojusios Hipotekos įstatymo redakcijos 3, 8 straipsnio 5 dalis, 23 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 5 straipsnis, 200 straipsnio 2 dalis, CK 1.137 straipsnio 2-3 dalys). Kolegija atmetė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus atsakovo AB DnB NORD banko argumentus, kad neva ieškovė apeliaciniame procese keičia ieškinio faktinį pagrindą, nes ieškinys buvo grindžiamas jos, kaip Bendrijos narės, statusu, o apeliaciniame skunde ieškovė neigia kada nors buvusi bendrijos narė. Kolegija pažymėjo, kad ieškinyje nieko nenurodoma apie ieškovės tapimą Bendrijos nare. Bendrija, nepriėmusi ieškovės į Bendriją teisės aktų nustatyta tvarka ir neprašydama (negaudama) sutikimo jos buto teisinei registracijai Bendrijos vardu atlikti bei įkeisti butą Bendrijos sudarytam sandoriui užtikrinti, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai bei nesąžiningai ieškovės, kaip būsimos buto savininkės, vardu.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovas AB DnB NORD bankas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

111. Pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išanalizavo bylos aplinkybes ir įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą; tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo praktikos.

122. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Z. G. v. 91-oji GNSB, AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-439/2003, pateikti išaiškinimai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (faktinės aplinkybės, nors ir panašios, tačiau skiriasi sutarčių sąlygos (ranga), jų pasirašymo laikas, mokėjimų įvykdymo terminai, nuosavybės teisės perleidimo sąlygos, sutarčių pasirašymo ir vykdymo aplinkybės, taip pat skiriasi proceso dalyvių sudėtis) (CPK 182 straipsnis). Be to, bet kokiu atveju teismas, taikydamas šią nutartį, ją taikė nepilnai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo teises į butą statomame statinyje grindė būtent jos ir Bendrijos sutartimi, kuri neturėjo ir negalėjo turėti įtakos kitų asmenų nuosavybės teisei. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad Bendrija neturi jokių teisių į ginčo statinį (jame esantį butą), galėjo taikyti pilną restituciją (panaikinti Bendrijos daiktines teises ir pripažinti jas Bendrijos nariams, bet ne priteisti butą ieškovei, kuri apskritai neturi jokių daiktinių teisių į statinį (jo dalį – butą), nes savo teises grindžia ne įstatymuose nurodytais dokumentais, o vien prievolinių teisinių santykių su netinkamu subjektu faktu. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės pripažintos nuosavybės teisės įgijimo būdo (pirminis ar antrinis (išvestinis), tačiau pagal apeliacinės instancijos teismo nutartį nė vienas iš jų negalėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. V. St. B., bylos Nr. 3K-3-306/2001; 1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymo 10, 21 straipsniai, 1964 m. CK 114 straipsnis, 2000 m. CK 4.103 straipsnis). Pirminio būdo pagrindu ji nuosavybės teisės negalėjo įgyti, nes žemės sklypo nuomos sutartis, statybos leidimas, techninis projektas ir kiti dokumentai buvo Bendrijos vardu, o išvestinis būdas yra negalimas, nes, minėta, Bendrija, su kuria buvo sudariusi sutartį ieškovė, pagal teismo sprendimą pati neturėjo teisių, todėl ir negalėjo jų perleisti. Taigi ieškovė neturi teisės į buto nuosavybę, kaip ir teisės ginčyti buto nuosavybės teisės registraciją Bendrijos vardu bei hipoteką (CK 1.79 straipsnis). Ieškovė taip pat neturi teisės naudoti įstatymų nustatytos formos neatitinkančių dokumentų prieš trečiuosius asmenis (CK 1.74 straipsnis, 1964 m. CK 255 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje R. R. v. S. R., L. R.; bylos Nr. 3K-3-885/2001). Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas statomo daugiabučio gyvenamojo namo nuosavybės teisės registraciją Bendrijos vardu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

133. Apeliacinės instancijos teismas 1999 m. spalio 9 d. ieškovės su Bendrija pasirašytą sutartį vertino kaip buto statybos sutartį, tuo tarpu aplinkybių visuma ir Bendrijos įsteigimo bei veiklos tikslai leidžia ją vertinti kaip Bendrijos paslaugų (rangos) sutartį susijusiems asmenims; tai ir aiškinama turi būti pagal Bendrijos vidaus dokumentus. Pagal Bendrijos įstatuose deklaruotą tikslą – aprūpinti Bendrijos narius gyvenamuoju plotu, darytina išvada, kad tokia sutartis skirta tik individualizuoti kiekvieno iš narių (projekto partnerio) dalį – į kokią patalpą jis pretenduoja ir kokią dalį finansinės naštos jis prisiima, pavesdamas Bendrijai organizuoti ir kontroliuoti statybas, priimti pačiai ar per valdymo organus (netiesiogiai per narius arba partnerius) reikiamus sprendimus, veikiant pagal įstatus.

144. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs, kad nuosavybės teisė turėjo būti registruojama ne Bendrijos, bet jos narių nuosavybės teise ir ją panaikinęs, sprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 359 straipsnis).

155. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs nuosavybės teisės registravimą neteisėtu, taikė tik dalinę restituciją: nepanaikino visų po registracijos atsiradusių teisinių pasekmių (konkrečiai -ginčo buto nuosavybės teisės registracijos ieškovės vardu). Įstatyme (CK 1.80, 6.145, 6.146 straipsniai) neįtvirtinta galimybės taikyti dalinę restituciją).

166. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė Bendrijos įstatų nustatyta tvarka būtų buvusi priimta į Bendrijos narius, taigi negali būti saistoma Bendrijos priimtų sprendimų, yra nepagrįsta dėl to, jog Bendrijos įstatuose nenustatyta galimybės Bendrijai sudaryti sutartis ne su Bendrijos nariais (ieškovė mokėjo įnašus už buto statybą periodiškai kiekvieną mėnesį, t.y. vykdė Bendrijos įstatuose įtvirtintas nario pareigas, tačiau niekada nesidomėjo Bendrijos veikla, statybomis). Ieškovės narystę Bendrijoje patvirtina ir 91-osios GNSB 2001 m. gegužės 22 d. pažyma. Tai, kad ieškovės narystė Bendrijoje buvo įforminta su trūkumais ar kad narystės dokumentai neišlikę, negali būti panaudota prieš sąžiningą trečiąjį asmenį (Banką). Bankas, kredituodamas Bendriją, turėjo pagrindą tikėtis, kad Bendrija teisėtai įkeičia Bankui statomą gyvenamąjį namą ir kad Bendrijos name esantys butai yra išimtinai jos narių poreikiams (kaip nustatyta įstatuose). Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovė naudojosi Bendrijos nario statusu tiek įgydama ieškiniu ginamas teises, tiek vykdydama sutartį su Bendrija: tai rodo, jog ji buvo Bendrijos narė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. 553-ioji GNSB ir UAB „Biveka“; bylos Nr. 3K-3-1156/2002).

177. Apeliacinės instancijos teismas Bendrijos ir ieškovės santykius vertindamas kaip lygiateisius partnerių santykius, kurie galėjo ir turėjo keistis informacija, nepagrįstai ne tik nepripažino ieškovės veiksmų nesąžiningais, prieštaraujančiais geros moralės principams, bet dar ir priteisė butą, kuris nebuvo nurodytas jos sutartyje su Bendrija, o pagal neaiškias, nenustatytas taisykles ir neaišku kieno iš Bendrijos sprendimu buvo paskirtas jai. Kasatoriaus teigimu, bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad sudarė sutartį su Bendrija, nes Bendrijoje buvo jos giminaičiai. Taigi, šiuo atveju, ji prieš Banką naudoja susitarimus, dokumentus, kurie buvo surašyti pačios ieškovės ir su ja susijusių asmenų Bankui nedalyvaujant (CK 6.67 straipsnis).

188. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ieškovė nepakeitė ieškinio pagrindo. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė savo reikalavimus grindė būtent tuo, jog nuosavybės teisė į ginčo butą jai turi būti registruojama todėl, nes ji su Bendrija yra atsiskaičiusi ir Bendrija turi perleisti butą savo nariui; Bendrija apskritai neturėjo teisės registruoti nuosavybės teisės savo vardu – statinys nuosavybės teise priklauso Bendrijos nariams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Z. G. v. 91-oji GNSB, AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ ir kiti, bylos Nr. Nr. 3K-3-439/2003).

199. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė teisės normų, reglamentuojančių hipotekos registro duomenų viešumą bei hipotekos sekimą paskui daiktą. Ieškovės nuosavybės teisė į butą Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2001 m. birželio 26 d. 1964 m. CK 211 straipsnyje buvo nustatyta, kad įkeitimas seka paskui daiktą, daikto nuosavybės teisei perėjus kitam asmeniui. Prieš pasirašydama 2001 m. gegužės 22 d. buto perdavimo nuosavybėn aktą, ieškovė turėjo galimybę pasidomėti, ar perimamas butas neapsunkintas hipoteka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 73, 75.3, 76, 76.12 punktai; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 893 patvirtintų Hipotekos registro nuostatų 82, 84 punktai). Įvykdžius sandorį (1999 m. spalio 9 d. sutartį), ieškovė pripažino, kad butas jai perduotas tinkamai, su visais apsunkinimais, bei buvo teisėtai registruotas Bendrijos vardu, todėl neteko teisės ginčyti buto teisinės registracijos Bendrijos vardu bei hipotekos. Antra vertus, kaip pažymi kasatorius, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovė nėra Bendrijos narė, tai nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus dėl Bendrijos atliktų veiksmų ginčijimo. Asmuo, kuris nėra Bendrijos narys, neturi teisės ginčyti Bendrijos atliktų veiksmų – teisinės registracijos ir hipotekos; ieškovė tokiu atveju turėtų teisę tik reikšti reikalavimus dėl jos ir Bendrijos sutartinių santykių nevykdymo. Buto registravimo Bendrijos vardu momentu dar nebuvo sudarytas 2001 m. gegužės 22 d. buto perdavimo aktas, namas nebuvo atiduotas naudoti, todėl nuosavybės teisė į butą ieškovei negalėjo atsirasti (1999 m. spalio 9 d. sutarties 6 punktas). Bendrija negalėjo perduoti ieškovei buto, nebūdama šio buto savininkė; jokio kito nuosavybės atsiradimo pagrindo nebuvo (CK 4.47 straipsnis). Naikinant nuosavybės teisę Bendrijos vardu, ji turi būti naikinama ir ieškovės vardu, nes ieškovės nuosavybės teisė yra išvestinė iš Bendrijos nuosavybės teisės.

20Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė V. K. prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą bei priteisti iš kasatoriaus ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

211. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šioje byloje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Z. G. v. 91-oji GNSB, AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ ir kiti, bylos Nr. Nr. 3K-3-439/2003 (ieškovė šioje byloje nebuvo Bendrijos narė, už butą ji sumokėjo pilnai Bendrijai savo lėšomis, butas buvo įkeistas be ieškovės žinios ir sutikimo ir taip buvo pažeistos jos teisės). Tuo tarpu kasatorius kasaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis bylose, kurių ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Kasacinio skundo argumentai, kad ieškovė apskritai neturi jokių teisių į statinį (jo dalį – butą), nes savo teises grindžia ne įstatymuose nustatytais dokumentais, o vien prievolinių teisinių santykių su subjektu faktu, yra nepagrįsti. Bendrija turi teisę sudarinėti sandorius dėl butų statybos ir (ar) pardavimo, o 1999 m. spalio 9 d. sutarties 6 punkte nurodyta, kad, priėmus naudoti namą, ieškovė įgyja nuosavybės teisę į jai statytą butą; ši sutartis nėra nuginčyta ar neteisėta. Nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai ir apie tai, jog nuosavybės teisė į butą (butus) galėjo būti registruota kaip bendroji dalinė nuosavybė, o apeliacinės instancijos teismas galėjo panaikinti Bendrijos daiktines teises ir pripažinti jas Bendrijos nariams (Bendrijos įstatų 10 punktas). Namas bei ieškovės butas negalėjo būti įregistruotas Bendrijos vardu, nes Bendrijos įstatuose nenustatyta, kad ji įgytų nuosavybės teises į fizinių asmenų įsigytus butus ar bendrojo naudojimo patalpas, konstrukcijas ir inžinerinę įrangą. Nei Bendrijos įstatuose, nei teisės aktuose nenustatyta, jog Bendrijos nariai ar kiti asmenys, turintys nuosavybę Bendrijos name, savo turtu atsako už Bendrijos skolas, savo turtu laiduoja už jų grąžinimą, įkeičia be savo valios savo turtą tretiesiems asmenims, garantuodami Bendrijos įsipareigojimų vykdymą. 1999 m. spalio 9 d. sutartimi ieškovė neįsipareigojo įkeisti buto bankui, garantuojant Bendrijos įsipareigojimus, kaip ir nedavė sutikimo Bendrijai įkeisti jos butą. Nei sudarant sutartį, nei vėliau Bendrija nenurodė, kad perduodamas butas ieškovei bus įkeistas ar kaip nors kitaip bus suvaržytos jos nuosavybės teisės į šį butą. Bendrija privalėjo šį butą perduoti ieškovei be jokių jos teisių į jį suvaržymo.

222. Ieškovės teigimu, pats kasatorius pripažįsta, kad ieškovė ir Bendrija 1999 m. spalio 9 d. sudarė rangos sutartį. Statomam butui pagal rangos sutartį tuo metu tokiai sutarčiai nereikėjo notarinės formos. Ieškovės teisės į butą yra neginčijamos, jos pripažintos, todėl kasatoriaus teiginiai apie tai, kad ji neturi teisės į buto nuosavybę, yra neteisingi.

233. Kasatorius nenurodo, dėl kokių kitų neįtrauktų į bylą asmenų pasisakyta apygardos teismo sprendime: niekas kitas į šį butą nepretendavo ir negalėjo pretenduoti, su juo susijusių klausimų sprendimas nesiejamas su jokiais kitais asmenimis, išskyrus atsakovus.

244. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog ieškovė iki 1999 m. birželio 16 d. ar vėliau Bendrijos įstatų nustatyta tvarka būtų buvusi priimta į Bendrijos narius. Ieškovė nesinaudojo Bendrijos nario statusu, nevykdė Bendrijos nario pareigų ir neįgyvendino jokių Bendrijos nario teisių.

255. Nesuprantami yra kasacinio skundo teiginiai apie tariamą ieškovės nesąžiningumą. Antra vertus, kaip pažymima atsiliepime, apeliacinės instancijos teismo sprendime nėra nenurodoma, kad tarp Bendrijos ir ieškovės susiklostė lygiateisių partnerių santykiai, jie galėjo ir turėjo keistis informacija. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo sprendime konstatuotas Bendrijos nesąžiningumas. Be to, ieškovė nenaudoja prieš Banką jokių susitarimų, kurie būtų pasirašyti jos ir su ja susijusių asmenų. Apeliacinės instancijos teismas nepriteisė buto ieškovei, nes jo priteisti ir nereikėjo: ieškovės nuosavybės teisė į butą yra neginčijama. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Bendrija anksčiau, t.y. pastačius namą, be pagrindo, pažeisdama ieškovės teises, atliko buto teisinę registraciją savo vardu, neteisėtai įkeitė šį butą Bankui.

266. Bankas, būdamas rūpestingas, patyręs, profesionaliai vykdydamas savo veiklą, prieš teikdamas kreditą, turėjo išsiaiškinti, kiek ir kokių narių yra Bendrijoje, kiek butų bei kitokių patalpų statoma Bendrijos nariams, kiek jų statoma Bendrijai ir kitiems asmenims, tačiau jis to nepadarė. Bankas nesielgė taip, kaip turėtų elgtis patyręs, rūpestingas, profesionalus, atsakingas bei apdairus ūkio subjektas: tokio kredito teikimo rizika turi atitekti pačiam Bankui.

277. Ieškovė įvykdė savo įsipareigojimus pagal 1999 m. spalio 9 d. sutartį: jai nebuvo abejonių, kad Bendrija pasielgs ne pagal sutartį ir įregistruos butą savo vardu bei buto hipoteką (taigi jai ir nereikėjo tuo domėtis). Perduodant butą, apie jo ankstesnę registraciją bei hipoteką pranešta nebuvo. Įvykdžiusi savo prievolę pagal sutartį, ieškovė negalėjo žinoti, kad Bendrija savo prievoles įvykdė netinkamai; galimybė ginčyti Bendrijos veiksmus jai atsirado tik po faktiško sutarties įvykdymo, taigi CK 1.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata dėl sandorio patvirtinimo negali būti taikoma.

288. Dalis kasaciniame skunde keliamų klausimų yra dėl faktinių aplinkybių nustatymo, tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

29Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31Dėl pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas

32Procesinis įstatymas, įtvirtindamas principinę nuostatą dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų, kartu nustato išimtį, kad teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys). Ar yra pagrindas peržengti kasacinio skundo ribas, kiekvieną kartą sprendžia kasacinis teismas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad kasacinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, bylą nagrinėjusių teismų teisėtumą gali analizuoti ir kasaciniame skunde nenurodytais motyvais, tačiau turinčiais tiesioginę reikšmę teisėtų sprendimų priėmimui.

33Kartu pažymėtina, kad pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką viešojo intereso, kaip sąlygos kasaciniam teismui peržengti kasacinio skundo ribas, sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jo turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas, bet ne a priori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. V. M., bylos Nr. 3K-3-291/2006; 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. S. ir L. Ž. leidinys „Baltos lankos“ redakcija, bylos Nr. 3K-3-695/2003, 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Beecham Group p.l.c. (Jungtinė Karalystė) v. I. K., I. K. PĮ „Kelupas“, bylos Nr. 3K-3-1103/2003; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Vilnijos žodis“ v. UAB „Kurier Wilenski“, bylos Nr. 3K-3-629/2004; 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. E. Ž. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-209/2005; 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mauda“ v. VĮ „Katedros vaistinė“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-250/2006; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autrona“ v. UAB „If draudimas“, bylos Nr. 3K-3-455/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. Lietuvos ir Italijos UAB „Lavestina“, bylos Nr. 3K-3-486/2006; 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Š. v. K. Š., bylos Nr. 3K-3-25/2007, kt.).

34Teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti esmines teisines bei faktines bylos aplinkybes, nes nuo to priklauso tinkamas byloje susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas, taigi bylos esmės atskleidimas, kartu – precedentų ir vieningos bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencijos formavimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 360 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kiti v. Lietuvos Respublika ir kiti, bylos Nr. 3K-3-518/2006; 2006 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kiti v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-566/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. individuali įmonė „Uola“, bylos Nr. 3K-3-670/2006; 2007 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liunetė“ v. 91-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija ir kiti, bylos Nr. 3K-3-233/2007, kt.). Bylos esmės atskleidimas (esminių teisinių bei faktinių aplinkybių išnagrinėjimas) kartu yra susijęs ir su viešuoju interesu, taigi gali sudaryti pagrindą peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai neišnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingų teisinių bei faktinių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, ir tai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, yra pagrindas kasaciniam teismui peržengti kasacinio skundo ribas.

35Dėl aplinkybių, reikšmingų materialinės teisės normų taikymui ir aiškinimui

36Gyvenamųjų namų statybos bendrija yra fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis jos narius aprūpinti butais. Šiam tikslui pasiekti kaupiamos ir naudojamos statytojų (bendrijos narių ar kitų asmenų, kurie sutarčių su bendrija pagrindu sutiko dalyvauti gyvenamojo namo statyboje) lėšos; jų kaupimo ir naudojimo tvarką reglamentuoja įstatymai, bendrijos įstatai, bendrijos sutartys su nariais ar kitais asmenimis, kurie, minėta, sutarčių su bendrija pagrindu sutiko dalyvauti gyvenamojo namo statyboje. Butų statybai yra sudaromos sutartys su rangovais. Bendrijos tikslui pasiekti turi būti sukaupta pakankamai lėšų, t. y. toks jų kiekis, kad finansinių išteklių užtektų butams pastatyti – parengimo darbams ir projektavimui, medžiagų pirkimui, statybos darbams ir kitoms pridėtinėms išlaidoms. Užbaigus statybą surinktomis lėšomis turi būti atsiskaityta su visais kreditoriais. Ši pareiga tenka gyvenamųjų namų statybos bendrijai, kuri atstovauja statytojams, įgyja teises ir vykdo pareigas per savo valdymo organus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liunetė“ v. 91-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija ir kiti, bylos Nr. 3K-3-233/2007). Visi bendrijos atlikti veiksmai turi būti vertinami teisės aktais bendrijos valdymo organams suteiktų įgalinimų aspektu. Kartu pažymėtina, kad ir asmuo, nepriklausomai nuo to, yra jis bendrijos narys ar ne (t.y. gyvenamojo namo statyboje dalyvauja statybos rangos sutarties pagrindu), turi pareigą domėtis bendrijos (kaip statytojų daugeto atstovės), veikiančios per savo valdymo organus, veiksmais.

37Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas – 91-oji GNSB su AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ (dabartinis atsakovas AB DnB NORD bankas) 1999 m. spalio 13 d. sudarė paskolos sutartį 1 000 000 (vienam milijonui) JAV dolerių su 12,5 procento metinių palūkanų daugiabučio namo statybai užbaigti (2000 m. liepos 5 d. bei 2001 m. balandžio 18 d. buvo padaryti papildomi susitarimai prie minėtos paskolos sutarties). Galutinis paskolos grąžinimo terminas – 2001 m. birželio 20 d. Šalys susitarė, kad paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti Bankui bus įkeistas nebaigtas statyti daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bei nebaigtas statyti administracinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). 2001 m. balandžio 18 d. papildomame susitarime prie paskolos sutarties inter alia nurodyta, kad visas gautas lėšas, pardavus Bankui įkeistus laisvus 14 butų, 8 komercines patalpas ir 6 garažus, esančius (duomenys neskelbtini), nukreipti paskolos gavėjo įsiskolinimui pagal paskolos sutartį padengti arba, Bankui raštu sutikus, panaudoti namo (duomenys neskelbtini), statybai pabaigti. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog, minėta, Bendrija yra gyvenamojo namo statytojų atstovė, taigi ir paskolos teisiniuose santykiuose Bendrija dalyvauja (Bendrijos įstatų, visuotinių narių susirinkimų nutarimų pagrindu) kaip statytojų (t. y. pradinių skolininkų) atstovė.

38Atkreiptinas dėmesys į tai, kad AB DnB NORD banko 2007 m. rugsėjo 10 d. pažymoje nurodyta, jog skolininkė – 91-oji GNSB pagal nurodytą paskolos sutartį Bankui yra skolinga 20656,35 JAV dolerio (dvidešimt tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt šešis JAV dolerius 35 centus), t. y. prievolė Bankui neįvykdyta.

39Vertinant ieškovės su atsakovu – 91-ąja GNSB 1999 m. spalio 9 d. sudarytą sutartį, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje sutartyje bendra orientacinė buto kaina nurodyta 54 000 (penkiasdešimt keturi tūkstančiai) Lt (tai atitinka 13 500 (trylika tūkstančių penkis šimtus) JAV dolerių). Orientacinė buto vieno kvadratinio metro kaina nurodyta 1200 (vienas tūkstantis du šimtai) Lt. Sutarties objektas - 1 kambario butas (duomenys neskelbtini), statomame name, orientacinis buto plotas pagal projektą – 45 kv. m. Sutartyje nurodyta, kad, pasikeitus oficialiam lito ir JAV dolerio santykiui, bendra statomų objektų orientacinė kaina bus perskaičiuota pagal oficialų lito ir JAV dolerio santykį įnašų mokėjimo metu. Sutartyje nurodyta, kokie darbai turi būti atlikti atsakovo – 91-osios GNSB tam, kad gyvenamasis namas būtų laikomas pastatytu (pvz., be kita ko, turi būti pilnai sutvarkyta namo aplinka ir laiptinės), o konkreti (galutinė) darbų kaina nebuvo sutarta (CK 6.653 straipsnis). Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs rangos sutartyje nurodytų kainų teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta byloje UAB „Estinos arka“ v. UAB „Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006). Sistemiškai vertinant visas 1999 m. spalio 9 d. sutarties sąlygas (CK 6.193 straipsnio 2 dalis), yra reikšminga tai, kad pagal šią sutartį ieškovė nuosavybės teisę į butą galėjo įgyti priėmus naudoti namą (Sutarties 6 punktas).

40Tuo tarpu, iš bylos medžiagos matyti, kad 2001 m. gegužės 22 d. atsakovo – 91-osios GNSB išduotoje pažymoje nurodoma, jog ieškovei priklauso 2 kambarių 49,60 kv. m bendro naudojimo ploto butas su 4,48 kv. m sandėliuku, namo užbaigtumas – 85 procentai; ieškovė pagal statybos sutartį yra įmokėjusi 67 194 Lt, ir su Bendrija atsiskaičiusi pilnai. Tos pačios datos buto perdavimo nuosavybėn aktu butas buvo perduotas ieškovės nuosavybėn (nurodyta, kad buto kaina yra 61 088,00 Lt, taip pat pažymint, jog ieškovė už pastatytą butą atsiskaitė galutinai).

41Namui hipotekos registravimo metu (1999 m. spalio 25 d.) namo baigtumas buvo 45 procentai; hipotekos pakeitimo registravimo (2000 m. spalio 17 d.) bei minėta, 2001 m. gegužės 22 d. buto perdavimo nuosavybėn akto surašymo metu namo baigtumas buvo 85 procentai.

42Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusius materialinius teisinius santykius, šalių ginčo išsprendimui yra svarbu nustatyti, kokiu pagrindu atsirado ieškovės nuosavybės teisė į ginčo butą, kai pagal minėtą 1999 m. spalio 9 d. sudarytą sutartį ieškovės nuosavybės teisė turėjo atsirasti priėmus naudoti namą. Bylą nagrinėję teismai netyrė, ar sutarties šalys buvo sudariusios kokių nors papildomų susitarimų, kuriais būtų pakeitusios savo valią, išreikštą 1999 m. spalio 9 d. sutartyje. Šiuo aspektu taip pat yra reikšminga aplinkybė, iš kokių lėšų (ieškovės nuosavybėn perdavus butą name, kurio baigtumas buvo tik 85 procentai) buvo (bus) padengtos sąnaudos, būtinos tam, jog gyvenamojo namo statyba būtų pabaigta pilnai; ar dėl to nėra pažeistas gyvenamojo namo savininkų (bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių, nepriklausomai nuo to, yra jie GNSB nariai ar ne) lygybės principas; ar buto perdavimas ieškovės nuosavybėn nebaigtame statyti name nesudarė sąlygų jai tapti bendrosios dalinės nuosavybės dalyve nepagrįstai maža kaina, nevienoda su kitais bendrasavininkiais (statytojais) ir nesant tam rimtų pateisinamų priežasčių, ir ar dėl to nebuvo pabloginta kitų bendrasavininkių (statytojų) padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutartis, priimta byloje UAB „Liunetė“ v. 91-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija ir kiti, bylos Nr. 3K-3-233/2007; 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta byloje UAB „Estinos arka“ v. UAB „Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006). Teisėjų kolegija tai pat pažymi, kad, kvalifikuojant byloje susiklosčiusius materialinius teisinius santykius, inter alia turi būti atsakyta į klausimą, kam, perdavus ieškovei (t. y. vienam iš statytojų, nepriklausomai nuo to, yra jis Bendrijos narys ar ne) butą nebaigtame statyti name, šioje dalyje buvo perkelta ta finansinė našta, kuri reikalinga, jog gyvenamasis namas būtų pabaigtas statyti (91-osios GNSB įstatų papildymo 40 punktas).

43Bylą nagrinėję teismai padarė skirtingas išvadas dėl ieškovės narystės gyvenamųjų namų statybos bendrijoje. Atsakovo – Banko teigimu, ieškovė buvo Bendrijos narė: tai inter alia patvirtina 91-osios GNSB 2001 m. gegužės 22 d. pažyma. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovė nebuvo Bendrijos narė, netyrė, kokiu pagrindu tuomet 2001 m. gegužės 22 d. pažymoje atsirado minėtas prierašas (pavyzdžiui, buvo padaryta klaida, kt.); šio įrodymo nelaikė pagrindžiančiu ieškovės narystę GNSB, tačiau jo ir neatmetė (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju, jeigu nebus nustatyta ieškovės narystė Bendrijoje, tarp ieškovės ir Bendrijos susiklostę teisiniai santykiai vertintinti pagal 1999 m. spalio 9 d. sutartį, kurią apeliacinės instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo kaip buto statybos rangos sutartį (kiekvieno statytojo modifikuota prievolė pastatyti namą).

44Buto perdavimo nuosavybėn akto pasirašymo metu (2001 m. gegužės 22 d.) hipoteka ieškovės butui bei nuosavybės teisė į šį butą Nekilnojamojo buto registre buvo įregistruota Bendrijos vardu (2001 m. gegužės 22 d. akto pasirašymo metu galiojusių Hipotekos registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 893, 82, 84 punktai; CK 4.185 straipsnio 5 dalis). Tai nesudarė kliūčių ieškovei vėliau nuosavybės teisę į minėtą butą įregistruoti savo vardu. Ieškovė, pasirašydama minėtą aktą, registracijų neginčijo, bet ieškinį teisme pareiškė praėjus daugiau kaip šešeriems metams. Bylą nagrinėję teismai inter alia turėjo vertinti, ar ieškovė, perimdama nuosavybėn butą, esantį nebaigtame statyti name (kai pagal 1999 m. spalio 9 d. sutartyje buvo susitarta, kad pirkėjas įgyja nuosavybės teisę į jo statytą butą, priėmus naudoti namą), ir nesidomėdama dėl galimų perimamo (nebaigto statyti) turto suvaržymų, veikė apdairiai ir rūpestingai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad civilinės bylos Z. G. v. 91-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 10 d. nutartis; bylos Nr. 3K-3-439/2003, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi (Z. G. buto kainą sumokėjo iki paskolos sutarties sudarymo, turto registravimo Nekilnojamojo turto registre, turto hipotekos registravimo bei hipotekos pakeitimo įregistravimo). Kartu pažymėtina, jog viso nebaigto statyti namo (kaip daikto) įkeitimo Bankui ieškovė apskritai neginčijo, todėl lieka neatsakytas klausimas dėl ieškovės pozicijos Bendrijos prisiimtos prievolės Bankui. Netgi jeigu nebūtų įregistruota atskirai ieškovės buto hipoteka (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2000 m. spalio 16 d. nutarties (kuri, atkreiptinas dėmesys, taip pat nebuvo ginčijama), pagrindu, įkeitimas gyvenamajam namui būtų išlikęs iki Bendrija (kaip statytojų daugeto atstovė) nebūtų įvykdžiusi prievolės Bankui.

45Teisėjų kolegija šiuo aspektu taip pat pažymi, kad siekiant kvalifikuoti šioje byloje susiklosčiusius materialinius teisinius santykius, bylą nagrinėję teismai inter alia turėjo įvertinti tai, jog vietoje nebaigto statyti gyvenamojo namo įkeitimo objektu tapo atskiri nekilnojamieji daiktai – butai, t. y. transformavosi įkeitimo santykiai (šalutinė prievolė) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansa-LTB“ v. 91-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija, bylos Nr. 3K-3-1195/2002) ir vertinti, kaip dėl to modifikavosi pagrindinė prievolė.

46Dėl aplinkybių, reikšmingų proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui

4791-osios GNSB įstatų papildyme nurodyta (40 punktas), kad, baigus statyti namą, gyvenamųjų namų statybos bendrija likviduojama ir sudaroma gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrija tik tuo atveju, jeigu gyvenamųjų namų statybos bendrija pilnai atsiskaito su banku, arba visi jos nariai, pasinaudoję lengvatiniais kreditais butams statyti, perima Bendrijos skolinius įsipareigojimus bankui, t. y. sudaro su banku kredito ir buto įkeitimo sutartis. Byloje nėra duomenų, kad Bendrija būtų likviduota ar reorganizuota. Teisėjų kolegija pažymi, kad gyvenamojo namo bendrijos – specifinio materialinių teisinių santykių dalyvio – atveju susiklosto dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai. Gyvenamojo namo statytojų „išorinis“ santykis (su Banku, teisme, pan.) yra nulemtas vadinamojo „vidinio“ santykio Bendrijoje. „Vidinis“ santykis lemia, kas statytojams atstovauja „išoriniame“ santykyje. Bendrijos (t. y. gyvenamojo namo statytojų) atstovavimas šios, kaip nagrinėjama byla, atveju yra svarbus, siekiant tinkamai kvalifikuoti sudėtingus gyvenamojo namo statybos procese susiklostančius materialinius teisinius santykius, kartu - ir atsakant į klausimą, ar atitinkamas Bendrijos (veikiančios per savo valdymo organus) santykis su vienu iš statytojų nesuteikia šiam statytojui nepagrįstų privilegijų kitų statytojų atžvilgiu.

48Bendrija yra byloje dalyvaujantis asmuo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrijos atstovas (atstovai) nedalyvavo nė viename teismo posėdyje, kaip ir procesine forma neišreiškė savo pozicijos dėl ieškovės pareikštų reikalavimų (atsiliepimo į ieškinį, apeliacinį bei kasacinį skundus). Iš bylos medžiagos matyti, kad procesiniai teismo dokumentai Bendrijai buvo siunčiami adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat buvo siunčiami vienam iš Bendrijos valdybos narių – R. B. ieškovės atstovės nurodytu adresu (b. l. 70, 73, 75, 93-94, 97, 99, 100, 123, 127, 128, 149, 164). Pagal CPK 123 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, valdymo organams arba raštinės darbuotojui. Minėta, kad bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai teismo procesinius dokumentus siuntė arba Bendrijos adresu, arba vienam iš Bendrijos valdybos narių R. B. jo gyvenamosios vietos adresu (dalis procesinių dokumentų buvo įteikti jo šeimos nariams (sūnui V. B., dukteriai O. B.; b. l. 97, 99, 100). Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrijos pirmininkas buvo A. V., Bendrijos valdybos nariai R. B., A. G., A. K., V. P., P. R., V. S. (b.l. 8-9, 52, 63-64, 65-66, 83-84, 85-86, 93-94); 2001 m. gegužės 22 d. pažymą, kad ieškovė su Bendrija atsiskaitė galutinai (b.l. 20), 2001 m. gegužės 22 d. buto perdavimo nuosavybėn aktą (b.l. 21) pasirašė Bendrijos įgaliotas asmuo Č. M. (tuo metu laikinai ėjęs Bendrijos pirmininko pareigas). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai, teismo procesinių dokumentų neįteikus Bendrijos pirmininkui, siunčiant juos Bendrijos adresu, turėjo neapsiriboti dokumentų siuntimu vienam iš Bendrijos valdybos narių, bet (kai Bendrija teisme nebuvo atstovaujama) teismo procesinius dokumentus siųsti Bendrijos pirmininkui bei valdybos nariams jų gyvenamųjų vietų adresais. Ir tik įdėjus visas pastangas, jog byloje dalyvaujantis juridinis asmuo – Bendrija - būtų informuotas apie bylą, kurioje jis yra atsakovas, spręsti dėl galimumo bylą nagrinėti neatvykus atsakovo atstovui. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Bendrijos tinkamas informavimas apie teismo procesą, kuriame ji yra šalis, turi būti realizuojamas ne tik formaliai, teismo procesinius dokumentus siunčiant Bendrijos, kaip juridinio asmens, buveinės adresu, bet (ir ypač tokiu atveju, kai šiuo adresu dokumentai neįteikiami ir kiti statytojai neatstovaujami) dokumentus siųsti tiek juridinio asmens vadovui, tiek ir valdybos nariams, jų, kaip fizinių asmenų, adresais (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Tai, minėta, yra susiję su tinkamu susiklosčiusių materialinių teisinių santykių kvalifikavimu.

49Remdamasis šiais argumentais, kasacinis teismas sprendžia, kad esminės teisinės bei faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių kvalifikavimui, materialinės bei proceso teisės normų taikymui bei aiškinimui, nebuvo išnagrinėtos, todėl neatskleista bylos esmė. Pirmosios be apeliacinės instancijų teismų sprendimai naikintini ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

51Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija :... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl 49,60 kv. m ploto buto su 4,48 kv. m ploto rūsiu Nr.... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 7. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. sausio 23 d. sprendimu... 8. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovas AB DnB NORD bankas prašo panaikinti Vilniaus... 11. 1. Pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išanalizavo bylos... 12. 2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Lietuvos... 13. 3. Apeliacinės instancijos teismas 1999 m. spalio 9 d. ieškovės su Bendrija... 14. 4. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs, kad nuosavybės teisė turėjo... 15. 5. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs nuosavybės teisės... 16. 6. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad byloje nėra... 17. 7. Apeliacinės instancijos teismas Bendrijos ir ieškovės santykius... 18. 8. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjant... 19. 9. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė teisės normų,... 20. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė V. K. prašo atsakovo kasacinį... 21. 1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šioje byloje rėmėsi Lietuvos... 22. 2. Ieškovės teigimu, pats kasatorius pripažįsta, kad ieškovė ir Bendrija... 23. 3. Kasatorius nenurodo, dėl kokių kitų neįtrauktų į bylą asmenų... 24. 4. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas,... 25. 5. Nesuprantami yra kasacinio skundo teiginiai apie tariamą ieškovės... 26. 6. Bankas, būdamas rūpestingas, patyręs, profesionaliai vykdydamas savo... 27. 7. Ieškovė įvykdė savo įsipareigojimus pagal 1999 m. spalio 9 d. sutartį:... 28. 8. Dalis kasaciniame skunde keliamų klausimų yra dėl faktinių aplinkybių... 29. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.... 30. Teisėjų kolegija... 31. Dėl pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas... 32. Procesinis įstatymas, įtvirtindamas principinę nuostatą dėl bylos... 33. Kartu pažymėtina, kad pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką... 34. Teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti esmines teisines bei faktines... 35. Dėl aplinkybių, reikšmingų materialinės teisės normų taikymui ir... 36. Gyvenamųjų namų statybos bendrija yra fizinių asmenų susivienijimas,... 37. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas – 91-oji GNSB su AB „Lietuvos... 38. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad AB DnB NORD banko 2007 m. rugsėjo 10 d.... 39. Vertinant ieškovės su atsakovu – 91-ąja GNSB 1999 m. spalio 9 d. sudarytą... 40. Tuo tarpu, iš bylos medžiagos matyti, kad 2001 m. gegužės 22 d. atsakovo... 41. Namui hipotekos registravimo metu (1999 m. spalio 25 d.) namo baigtumas buvo 45... 42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į šioje byloje... 43. Bylą nagrinėję teismai padarė skirtingas išvadas dėl ieškovės narystės... 44. Buto perdavimo nuosavybėn akto pasirašymo metu (2001 m. gegužės 22 d.)... 45. Teisėjų kolegija šiuo aspektu taip pat pažymi, kad siekiant kvalifikuoti... 46. Dėl aplinkybių, reikšmingų proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui ... 47. 91-osios GNSB įstatų papildyme nurodyta (40 punktas), kad, baigus statyti... 48. Bendrija yra byloje dalyvaujantis asmuo, tačiau iš bylos medžiagos matyti,... 49. Remdamasis šiais argumentais, kasacinis teismas sprendžia, kad esminės... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 51. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą ir... 52. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...