Byla 2A-181/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4008-262/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Lesto“, uždarajai akcinei bendrovei „Elektros tinklo paslaugos“, uždarajai akcinei bendrovei „Tetas“ ir NT Valdos, uždarajai akcinei bendrovei, dėl sutarties nutraukimo mokesčio, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31) atsakovo AB „Lesto“ 178 134,21 Lt skolos ir 8 283,24 Lt delspinigių; 2) atsakovo UAB „Elektros tinklo paslaugos“ 82 868,60 Lt skolos ir 3 853,39 Lt delspinigių; 3) atsakovo UAB „Tetas“ 7586,92 Lt skolos ir 352,79 Lt delspinigių; 4) atsakovo NT Valdos, UAB, 94 218,77 Lt skolos ir 4 381,17 Lt delspinigių; 5) atsakovų 9,41 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) visas bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 10-19 l.).

4Nurodė, kad įvertinęs paslaugų teikimo dviejų metų terminą, ieškovas 2007 metų rudenį dalyvavo atsakovo AB „Lesto“ (buvęs pavadinimas AB „Rytų skirstomieji tinklai“) rengiamame viešųjų pirkimų, neskelbiamų derybų būdu, konkurse, atsakovo AB „Lesto“ ir jo dukterinių bendrovių (atsakovų) saugos paslaugoms teikti; pasiūlė išskirtines sąlygas, suteikė nuolaidas, kad kaina būtų konkurencinga ir ieškovas dėl to neturėtų nuostolio, o 2007-10-31 su atsakovais sudarė terminuotą saugos paslaugų sutartį Nr.10510/471221/FA0562/FA0566/FA0567/FA0568/TS13142/ TS13146/TS13147/TS13148/APT0442/APT0446/APT0447/APT0448, kurios pagrindu įsipareigojo teikti atsakovams saugos paslaugas dviejų metų laikotarpiui, nuo 2007 m. lapkričio 10 d. iki 2009 m. lapkričio 10 d. (toliau - Sutartis). Ieškovo teigimu, Sutarties 16.7 punkte įtvirtinta viena esminių sąlygų – atsakomybė už Sutarties nutraukimą nepasibaigus jos galiojimo terminui, t. y. mokėjimas Sutarties nutraukimo mokesčio, kurio suma lygi dviejų paskutinių mėnesių mokesčių, mokėtų (-inų) iki Sutarties nutraukimo datos už visas paslaugas, teikiamas pagal Sutartį dydžiui, o 2007-10-26 derybų protokolas ir Sutarties 1.4 punktas patvirtina, kad visos Sutarties sąlygos suderintos individualiai, Sutartis parengta abiejų šalių; 2008-12-01 ir 2008-12-02 pranešimais atsakovai informavo ieškovą apie Sutarties nutraukimą nuo 2009-04-08, tačiau nenurodė Sutarties nutraukimo priežasties. Atsakovams nutraukus Sutartį anksčiau termino, ieškovas pagal Sutarties 16.7 punktą pareikalavo sumokėti Sutarties nutraukimo mokestį, kuris nėra didesnis už ieškovo realiai patirtus nuostolius, pateikdamas PVM sąskaitas – faktūras: Nr. RB274821, Nr. RB274820, Nr. RB275809, Nr. RB274822 (toliau - Sąskaitos), tačiau atsakovai sąskaitų neapmokėjo ir jas grąžino. Ieškovo nuomone, kadangi šalys susitarė dėl atlygintinų paslaugų teikimo, o Sutartis laikytina atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi (CK 6.716 – 6.724 str.), pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį vienašališkai nutraukus sutartį, klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Ieškovas dėl atsakovų vienašališko Sutarties nutraukimo patyrė 362 808, 50 Lt nuostolių, kadangi Sutarties prieduose atsakovų numatytoms paslaugoms teikti ieškovas įdarbino apsaugos darbuotojus, kuriuos turėjo atleisti, sumokėdamas išeitines kompensacijas, o Sutartis sudaryta išskirtinėmis sąlygomis, suteikiant nuolaidas, tikintis, jog sutartis galios visą dviejų metų laikotarpį; ieškovo patirtus nuostolius sudaro: 153 047,33 Lt nuostolių, patirtų dėl suteiktų nuolaidų fizinei apsaugai, apskaičiuotų už nesinaudojimą paslaugomis 7 mėnesius (skirtumas tarp kitiems klientams teikiamų paslaugų įkainių ir atsakovams teikiamų paslaugų įkainių), 213 753,75 Lt (be PVM) nuostolių, patirtų dėl suteiktų nuolaidų techninei apsaugai, apskaičiuotų už nesinaudojimą paslaugomis 7 mėnesius (skirtumas tarp kitiems klientams teikiamų techninės apsaugos paslaugų įkainių ir atsakovams teikiamų techninės apsaugos įkainių) bei 6 891,99 Lt nuostolių, patirtų sumokėjus atleidžiamiems darbuotojams išeitines kompensacijas.

5Atsakovai atsiliepimuose į ieškinį prašė jį atmesti (2 b. t., 21-23 l.). Nurodė, kad tiek derybų metu, tiek sudarant Sutartį atsakovai aiškiai išreiškė sąlygą sudaryti tokią Sutartį, kurią būtų galima nutraukti, nemokant sutarties nutraukimo mokesčio, o dėl tokios Sutarties sąlygos pastabų nebuvo pareikšta. Atsakovų teigimu, aiškinant Sutarties sąlygas tiek lingvistiškai, tiek sistemiškai, įvertinus viešo pirkimo konkurso bei vykdytų derybų sąlygas, Sutarties nutraukimo mokestis pagal 16.7 punktą mokamas tik nutraukiant Sutartį raštu įspėjus ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų arba kitais Sutarties 16.2 punkte nenurodytais atvejais, o Sutarties 16.2.2 punkte įtvirtintas 4 mėnesių įspėjimo terminas Sutarčiai nutraukti tam, kad būtų pakankamai laiko pasiruošti Sutarties nutraukimui, siekiant išvengti dėl Sutarties nutraukimo neigiamų padarinių, taikomas išimtinai atsakovams, todėl būtų nelogiška, neprotinga ir nenuoseklu, kad, nutraukus Sutartį šio punkto pagrindu, neigiamos Sutarties nutraukimo pasekmės būtų taikomos ir tokiais atvejais, kurie vienodai užtikrina abiejų šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, t. y. 16.2.2 punktas prarastų savo esmę 16.2.4.3 punkto atžvilgiu. Atsakovų nuomone, Sutarties 16.7 punktas taikomas tik tais atvejais, kai Sutartis nutraukiama dėl atsakovų kaltės arba atsakovai nesilaikė protingo terminio, pranešant apie Sutarties nutraukimą, ir tuo nesuteikė pakankamai laiko pasiruošti Sutarties nutraukimui nepatiriant didesnių išlaidų; ieškovas turi pareigą įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, t. y. Sutarties nuostatų pažeidimą ir priežastinį ryšį, jog, atsakovams padarius pažeidimą, yra taikomos 16.7 punkte numatytos juridinės pasekmės. Nesutinka su ieškovo tariamai patirtais nuostoliais, kadangi dėl Sutarties nutraukimo pagal 16.2.2 punktą šalys susitarė, o ieškovas, dalyvaudamas viešame konkurse ir teikdamas pasiūlymus dėl paslaugų įkainių, konkuravo su kitais konkurso dalyviais, t. y. veikė savo rizika, be to, pasiūlęs didesnę paslaugų kainą, ieškovas galėjo būti nepripažintas konkurso laimėtoju.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį, spręsdamas, kad ieškinys yra nepagrįstas; priteisė iš ieškovo atsakovui AB „Lesto“ 5868,50 Lt advokato pagalbos išlaidų (2 b. t., 113-117 l.).

8Nurodė, kad ieškovas ir atsakovai skirtingai supranta Sutarties nuostatas, todėl tikrosios Sutarties sąlygos nustatomos, aiškinant sutartį, vadovaujantis CK 6.193 straipsniu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, įvertinant tikruosius šalių ketinimus, valią, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo bei kitas reikšmingas aplinkybes. Ginčas tarp šalių kilo dėl Sutarties 16.2.2 punkte numatytos sutarties nutraukimo anksčiau termino neteismine tvarka sąlygos, t. y., ar nutraukus Sutartį minėto punkto pagrindu mokamas Sutarties nutraukimo mokestis pagal 16.7 punktą. Teismo teigimu, Sutarties 16.7 punktas taikomas tik atsakovams ir tuomet, kai Sutartis nutraukiama dėl užsakovo (atsakovų) kaltės arba atsakovai nesilaikė protingo termino pranešti apie Sutarties nutraukimą, dėl ko nesuteikė galimybės vykdytojui tinkamai pasiruošti Sutarties nutraukimui nepatiriant didesnių išlaidų; kadangi atsakovai apie Sutarties nutraukimą nuo 2009-04-08 pranešė ieškovui 2008-12-08 (prieš 4 mėnesius), toks terminas yra pakankamas pasiruošti Sutarties nutraukimui, taip išvengiant nenumatytų neigiamų padarinių. Teismo nuomone, viešojo pirkimo metu atsakovai aiškiai išreiškė sąlygą sudaryti tokią paslaugų teikimo sutartį, kurią būtų galima nutraukti anksčiau termino neteismine tvarka, vienai iš šalių apie tai pranešus kitai šaliai, nustatant keturių mėnesių terminą; viešųjų pirkimų komisijos su ieškovo atstovais derybų metu ir sudarant Sutartį ieškovas nepareiškė pastabų ar nesutikimų dėl viešojo pirkimo sąlygos sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipiant į teismą apie sutarties nutraukimą kitai šaliai pranešant prieš keturis mėnesius iki sutarties nutraukimo dienos. Todėl ieškovas, pasirašydamas Sutartį, parengtą pagal viešųjų pirkimų konkurso sąlygas, akceptavo šią sąlygą ir kartu su atsakovais prisiėmė riziką, jog kita sandorio šalis gali pasitraukti iš sutarties apie tokį pasitraukimą pranešus prieš keturis mėnesius iki sutarties nutraukimo dienos.

9Teismas sprendė, kad Sutarties 16.7. punkte numatytą sutarties nutraukimo mokestį atsakovai privalo sumokėti tada, kai Sutartis nutraukiama nesant ieškovo kaltės ir apie tai ieškovas yra raštu įspėtas ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų, arba kitais Sutarties 16.2. punkte numatytais atvejais.

10Teismas konstatavo, kad sistemiškai įvertinus CK 6.245 straipsnį, 6.256 straipsnį bei Sutarties 16.7. punktą, galima teigti, jog Sutarties 16.7. punktu šalys sulygo dėl civilinės sutartinės atsakomybės, kuri kyla esant šiems civilinės atsakomybės sudėtiniams elementams: neteisėtiems veiksmams; kaltei, kuri yra preziumuojama, esant neteisėtiems veiksmams; žalai (baudai) bei priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (baudos) atsiradimo. Teismo teigimu, ieškovas turi pareigą įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus nutraukiant Sutartį, t. y. Sutarties nuostatų pažeidimą, ir priežastinį ryšį, jog atsakovams padarius šį pažeidimą yra taikomas Sutarties 16.7 p. numatytos pasekmės (CPK 178 str.), kadangi vienašalis Sutarties nutraukimas, kuomet apie nutraukiamą Sutartį yra pranešama kitai šaliai prieš keturis mėnesius, yra Sutarties šalių teisė, kuria galėjo pasinaudoti ir ieškovas, ir atsakovai, todėl atsakovams nutraukus sutartį Sutarties 16.2.2. punkto nustatyta tvarka, negalima teigti, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pažeidė Sutartį. Teismo nuomone, atsakovai paneigė savo kaltę, o nesant atsakovų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos atsiradimo, konstatuotina, kad nėra pagrindo atsirasti civilinei sutartinei atsakomybei.

11III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „G4S Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (2 b. t., 120-131 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

131. Teismas neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus, Sutarties esmę, tikslą bei Sutarties terminą – vieną esminių Sutarties sąlygų. Sutartis sudaryta 2 metų laikotarpiui (iki 2009-11-10), todėl buvo pasiūlytos išskirtinės sąlygos, suteikiant nuolaidas. Atsakovams nutraukus Sutartį anksčiau jos galiojimo laiko ir atsisakius mokėti Sutarties nutraukimo mokestį, ieškovas negavo pajamų bei patyrė su ieškiniu pateiktais įrodymais grindžiamus nuostolius, kurių atsakovai neginčijo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovų interesai buvo užtikrinti papildoma garantija – pagal Sutarties 15 skyrių ieškovas turėjo pateikti atsakovams 2 proc. bendros paslaugų kainos dydžio litų su PVM Sutarties įvykdymo užtikrinimą – banko garantiją, galiojančią ne trumpiau nei Sutartis. Taigi tai nereiškia, kad ieškovui nėra numatytos neigiamos sutarties nutraukimo pasekmės;

142. Netinkamai aiškinamas Sutarties 16.2.2, 16.2.4.3 bei 16.7 punktų nuostatų tarpusavio ryšys, dėl ko paneigiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 - 6.195 str.). Sutarties 16.2.2 ir 16.2.4.3 punktų atskyrimas yra logiškai pagrįstas, ir nutraukus Sutartį abiem atvejais atsiranda prievolė mokėti Sutarties nutraukimo mokestį pagal 16.7 punktą, o skiriasi 10 dienų terminas Sutarties nutraukimo mokesčiui sumokėti priklausomai nuo to, kokio punkto pagrindu nutraukiama Sutartis. Priešingu atveju būtų paneigta susitarimo dėl terminuotos prievolės esmė ir prasmė, pažeistas CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas, neskatintų elgtis apdairiai sudarant sutartis. Vien tik pranešimo apie Sutarties nutraukimą pateikimo terminas nėra pakankama sąlyga, padedanti išvengti neigiamų padarinių, kuriuos dėl to patiria ieškovas. Sutartį parengė šalys kartu (2007-10-26 derybų protokolas, Sutarties 1.4 punktas), jos turinys bei sąlygos aiškios abiems šalims, todėl jeigu būtų susitarta netaikyti 16.7 punkto, nutraukiant Sutartį 16.2.2 punkto pagrindu, būtų nurodytos išimtys. Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims susitarti tiek dėl sutarties nutraukimo padarinių, tiek dėl tvarkos, o Sutarties sąlygos nustatytos suderinus abiejų šalių interesus (CK 6.154 str., 6.156 str., 6.162 str.), todėl Sutarties 16.7 punkto nuostata yra teisėta ir galiojanti bei turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Atsakovai veikė savo rizika ir galėjo apsispręsti, ar jiems yra ekonomiškai naudinga ir tikslinga nutraukti sutartinius santykius, esant Sutartyje numatytam susitarimui Sutarties nutraukimo atveju mokėti nutraukimo mokestį, todėl nutraukę Sutartį turi ir prievolę mokėti 16.7 punkte numatytą mokestį.

153. Nesutinka su teismo argumentu, kad Sutarties 16.7 punktu sulygta dėl civilinės atsakomybės, kuri kyla esant neteisėtiems veiksmams, kaltei, kuri preziumuojama, žalai bei priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos atsiradimo. Ieškinio reikalavimas priteisti Sutarties nutraukimo mokestį (Sutarties 16.7 punktas) bei delspinigius už pradelstą terminą sumokėti Sutarties nutraukimo mokestį (Sutarties 16.10 punktas) yra iš esmės reikalavimas įpareigoti atsakovus įvykdyti sutartinę prievolę natūra (CK 6.213 str. 1 d.), ir tai netapatinama su reikalavimu dėl civilinės atsakomybės taikymo, todėl nėra būtina nustatinėti visų įstatymo reikalaujamų civilinės atsakomybės sąlygų. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu įrodinėjami patirti nuostoliai dėl Sutarties nutraukimo prieš terminą, o prašomas priteisti Sutarties nutraukimo mokestis nėra didesnis už realiai patirtus nuostolius dėl vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą (CK 6.721 str. 1 d.).

164. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovai paneigė savo kaltę. Atsakovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nepateikė įrodymų, paneigiančių jų kaltę, todėl teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota ir neteisėta.

17Atsakovai AB „Lesto“, UAB „Elektros tinklo paslaugos“, UAB „Tetas“ ir UAB „RYTRA“ (teisių perėmėjas NT Valdos, UAB) atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apygardos teismo 2011-07-05 sprendimą (2 b. t., 134-184 b. l.). Nurodo, kad ieškovo pateikta Sutarties interpretacija neatitinka jos šalių tikrųjų ketinimų, o Sutartis aiškinama išskirtinai ieškovo naudai; tiek iš viešo pirkimo konkurso bei derybų, tiek analizuojant Sutarties nuostatas lingvistikai bei sistemiškai, Sutarties nutraukimo mokestis pagal 16.7 punktą mokėtinas tada, kai Sutartis nutraukiama, nesant vykdytojo kaltės ir apie tai vykdytojas yra raštu įspėtas ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų arba kitais Sutarties 16.2 punkte nenurodytais atvejais. Atsakovų teigimu, jie procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodė savo nesutikimą su nuostoliais ir jų dydžiu; ieškovas neteisingai interpretuoja sutarties šalių teisę pasitraukti iš Sutarties kaip jos pažeidimą ar sutartinių įsipareigojimų nesilaikymą, ir tai, kad, nutraukus Sutartį 16.2.2 punkto tvarka, kyla pareiga sumokėti Sutarties nutraukimo mokestį ar atlyginti nuostolius; nepagrįstas ieškovo argumentas, kad Sutarties nutraukimas pagal 16.2.2 ir 16.2.4.3 punktus skiriasi momentu, nuo kurio reikia sumokėti Sutarties nutraukimo mokestį, nes Sutarties nutraukimas minėtų punktų pagrindu skiriasi tuo, kad, nutraukiant Sutartį pagal 16.2.2. punktą, nereikia mokėti Sutarties nutraukimo mokesčio pagal 16.7 punktą. Atsakovų nuomone, Sutartyje nurodytas terminas nereiškia, jog šalims nenumatyta galimybė be jokių pasekmių nutraukti Sutartį; atsakovai yra visiškai atsiskaitę su ieškovu; ieškovas nesuteikė nuolaidų, Sutartimi sulygta paslaugų kaina yra individualus įkainis, be to, Sutarčiai sudaryti buvo paskelbtas viešas konkursas ir ieškovas, siekdamas laimėti, pasiūlė konkurencingą kainą, o tai negalima laikyti nuolaidų suteikimu.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d.-).

21Teismo sprendimas yra teisingumo aktas, kurį teismas priima, išsprendęs bylą iš esmės (Konstitucijos 109 str., CPK 259 str. 1 d.); galutiniu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai, ištyrus visus įrodymus ir išsprendus visų pareikštų reikalavimų pagrįstumą (CPK 260 str.). CPK 263 straipsnio pirmojoje dalyje suformuluoti teismo sprendimui keliami teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimai yra tarpusavyje tampriai susiję, todėl neįvykdymas vieno iš šių reikalavimų, reiškia kito pažeidimą. Teismo sprendimas turi būti priimamas teisingai nustačius faktines bylos aplinkybes ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str. 2 d.).

22Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, 177 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą. CPK taisyklės nustato, kad teismo posėdžio pirmininkas rūpinasi, jog būtų nustatytos išsamios esminės bylos aplinkybės, žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu gali užduoti klausimų dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti iš jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti, pasiūlyti šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, kuriais tos aplinkybės turi būti pagrįstos, arba CPK nustatyta tvarka išreikalauti įrodymus savo iniciatyva (CPK 159 str. 1 d. - redakcija, galiojusi iki 2011-10-01; CPK 179 str.). CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

23Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė paminėtas ir kitas civilinio proceso teisės normas, tarp jų įrodymų vertinimo taisykles, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, nenustatė visų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, dėl ko ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, todėl negalima palikti galioti skundžiamo teismo sprendimo (CPK 178 str., 185 str., 263 str., 265 str.).

24Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl šalių skirtingai suprantamų Sutarties sąlygų, numatančių Sutarties nutraukimo anksčiau termino neteismine tvarka būdus, bei dėl to kylančių pasekmių, t. y. ar, Sutartį nutraukiant pagal 6.2.2 punktą, taikomos Sutarties 16.7 punkte numatytas Sutarties nutraukimo mokestis (1 b. t., 35-43 b. l.), kurio išsprendimui pirmiausia būtina teisingai nustatyti faktines aplinkybes ir išaiškinti Sutartį.

25Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuojamos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pagal įstatymą ir Kasacinio teismo išaiškinimą, esant ginčui dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pakeitimo, vienos ar kitos sąlygos tikrosios prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Aiškinant sutartį, taip pat būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, įvertinti, ar sandoris neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.5 str., 1.80 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

26Nors apygardos teismas sprendime ir nurodė, kad, aiškindamas Sutartį, vadovaujamasi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau to tinkamai nepadarė, neįvertino tikrųjų Sutarties šalių ketinimų, pasirašant aukščiau nurodytus Sutarties punktus.

27Minėta, kad ginčo šalys skirtingai aiškina Sutarties 16.7 punkto taikymą nutraukiant Sutartį anksčiau termino neteismine tvarka.

28Nagrinėjamu atveju Sutarties 16.2.2. punkte nurodyta, kad šalys susitarė, jog Sutartis gali būti nutraukiama bet kurios šalies vienašališku pranešimu kitai šaliai, pateiktu ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius iki pageidaujamos Sutarties nutraukimo datos, o Sutarties 16.7 punkte numatyta, kad „nutraukus Sutartį anksčiau termino ne dėl Vykdytojo kaltės arba jeigu Sutartis bus nutraukta Vykdytojo iniciatyva dėl Užsakovo kaltės, Užsakovas visais atvejais Vykdytojui moka Sutarties nutraukimo mokestį, kurio suma lygi dviejų paskutinių mėnesinių mokesčių, mokėtų(-inų) iki Sutarties nutraukimo datos už visas saugos paslaugas, teikiamas pagal šią Sutartį dydžiui“; „šio punkto nuostatos netaikomos nutraukiant Sutartį 10.2 punkte nustatytu atveju“ (1 b. t., 35-43 l.). Tačiau pirmosios instancijos teismas, aiškindamas tikrąją Sutarties šalių valią, neištyrė ir neįvertino reikšmingų aplinkybių, susijusių su Sutarties šalių derybomis iki Sutarties sudarymo, tarp jų dėl minėtų Sutarties punktų, jų elgesio po Sutarties sudarymo, taip pat, ar Sutarties 16.2.2 punktas atitinka imperatyvius įstatymo normų reikalavimus, keliamus, nutraukiant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusius sutartinius santykius, nevisapusiškai ištirdamas bylos aplinkybes, netinkamai taikydamas CK 6.193 - 6.195 straipsniuose reglamentuojamas sutarčių aiškinimo taisykles bei neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. (CK 1.80 str. 1 d., 6.193 str; CPK 178 str, 185 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011 ).

29Bylos duomenimis, Sutartis buvo sudaryta ieškovui laimėjus viešųjų pirkimų, neskelbiamų derybų būdu, konkursą teikti saugos paslaugoms (1 b. t., 25-34 l., VPĮ 7 str.), o jos galiojimo terminas ir nutraukimas aptartas Viešųjų pirkimų komisijos derybų su UAB „G4S Lietuva“ (buvęs pavadinimas UAB „Falck security“) atstovais 2007-10-26 protokole Nr. 104 (1 b. t., 30-34 l.). Be to, minėta, kad atsakovai Sutartį nutraukė, nenurodydami priežasčių (1 b. t., 104 l., 2 b. t., 93 l.). Pagal įstatymą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (VPĮ 1 str., 3 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Todėl teismas ex officio turėjo įvertinti, ar Sutarties nutraukimas neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, nors to ir nereikalavo bylos dalyviai (CK 1.78 str. 5 d.). Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-25/2009; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-507/2011). Tačiau apygardos teismas nesprendė ex efficio dėl Sutarties 6.2.2 prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, be to, nesiimdamas aktyvių veiksmų, išsamiai neištyrė bei neįvertino ir kitų nurodytų aplinkybių, aiškindamas tikrąją Sutarties šalių valią, tarp jų Sutarties 16.2.2 punkto ir 16.7 punkto nuostatų prieštaravimo, Sutarties 16.7 punkte nurodytos išimties, šalių tikrųjų ketinimų ir valios, numatant Sutarties nutraukimą vienašališku pranešimu, pateikiamu ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius iki Sutarties nutraukimo datos, taip pat nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su Sutarties nutraukimo mokesčio dydžiu (CPK 178 str., 185 str., 263 str., 265 str.).

30Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui netinkamai taikius CPK numatytas taisykles, nenustačius esminių faktinių bylos aplinkybių (tarp jų susijusių su Sutarties nutraukimu bei nutraukimo mokesčio mokėjimu), neištyrus ir neįvertinus ieškovo reikalaujamo mokesčio dydžio pagrįstumo, galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės nustatyti, ar pagrįstas ieškovo reikalavimas dėl Sutarties nutraukimo mokesčio ir delspinigių priteisimo bei tinkamai pritaikyti materialinės teisės normas (CPK 7 str., 185 str., 263 str.; 327 str. 1 d. 2 p.).

31Dėl pasakyto, panaikintinas apygardos teismo sprendimas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

33Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui.