Byla 2A-549-302/2015
Dėl ieškovės sprendimo įvykį pripažinti nedraudiminiu panaikinimo ir draudimo išmokos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1075-343/2015 pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Transagma“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovės priešieškinį dėl ieškovės sprendimo įvykį pripažinti nedraudiminiu panaikinimo ir draudimo išmokos priteisimo, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 189 990,53 Lt žalai atlyginti, 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas CK 1.5 str., 6.1015 str., CMR konvencijos 17 str., 29 str., 36 str. pagrindu. Nurodė, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2014-03-20 iki 2014-04-19 krovinių draudimu nuo visų rizikų apdraudė IĮ „Phyxius“ organizuojamą pervežti krovinį – radijo bangomis valdomas žaislines mašinėles ir jų dalis ir kuro mišinį radijo bangomis valdomoms mašinėlėms su vidaus degimo varikliu, ADR, įpakavimas 471 kartoninės dėžės ant 36 palečių, 6 997,60 kg. Faktinį krovinio dalies (10 palečių) pervežimą atliko vežėja UAB „Transagma“. Naktį iš 2014-03-20 į 2014-03-21 Didžiojoje Britanijoje krovinys buvo pagrobtas. Dėl prarasto krovinio ieškovė išmokėjo 82 571,94 USD draudimo išmoką. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės, būtent kuri ir vykdė krovinio pervežimą tuo metu, kai krovinys buvo prarastas, 75 065,40 USD, kas atitinka 189 990,53 Lt, kadangi šią žalą patyrė dėl atsakovės kaltės. Ieškovė tvirtino, kad lemiamą įtaką atsakovės dideliam neatsargumui, prilyginamam tyčiniams veiksmams konstatuoti, turi aikštelės, kurioje ilgalaikio poilsio buvo sustojęs atsakovės vairuotojas, savybės ir krovinį gabenusios transporto priemonės vairuotojo galimybė poilsiui pasirinkti kitą, geriau krovinio ir transporto priemonės saugumą užtikrinančią stovėjimo vietą.

4Atsakovė UAB „Transagma“ ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad nei krovinio parvežimo užsakyme, nei šalių atstovams bendraujant dėl krovinio pervežimo telekomunikacijų galiniais įrenginiais nebuvo nurodytas krovinio pobūdis, jo vertė, taip pat nebuvo nurodytos jokios specialios krovinio transportavimo sąlygos dėl maršruto, sustojimų privalomam poilsiui vietų pasirinkimo, papildomi reikalavimai dėl krovinio saugumo užtikrinimo. Atsakovės teigimu, jos pasirinkta sustojimo vieta atitiko minimalius saugumo reikalavimus, ji elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, užtikrino protingumo ir sąžiningumo standartus atitinkančių krovinio saugumui užtikrinti laikymąsi, todėl vežėjos veiksmai negali būti vertinami kaip didelis neatsargumas. Be to, atsakovė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kyla ne tik dėl atsakovės atsakomybės ir jos apimties, bet ir dėl to, ar ieškovė pagrįstai priėmė sprendimą krovinio praradimą nurodytomis aplinkybėmis pripažinti nedraudiminiu įvykiu ir atsisakė mokėti draudimo išmoką, kuria faktiškai būtų padengti draudiko pagal krovinio draudimo sutartį reikalaujami atlyginti nuostoliai. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė ieškinį iš esmės grindžia Legion Investigations LTD tyrimo ataskaita, kurioje pateikiamos išvados yra prieštaringos ir akivaizdžiai stokoja objektyvumo. Nurodė, kad reiktų atsižvelgti ir į tai, jog nagrinėjamu atveju vairuotojas galėjo būti apsvaigintas cheminėmis medžiagomis, turint omenyje įvykdytos vagystės profesionalumą, darytina išvada, jog vagystė buvo įvykdyta ypatingomis aplinkybėmis, kurios apribojo atsakovės galimybę užkirsti kelią krovinio pagrobimui, nepaisant to, kad sustojimo vieta buvo parinkta apšviestoje, stebėjimo kamerų stebimoje įmonių teritorijoje, o vairuotojas liko nakvoti sunkvežimyje, kuris buvo pastatytas prie sienos, tokiu būdu pašaliniams asmenims, norintiems neteisėtai užvaldyti krovinį, sudarant papildomos kliūtis, kurias reikėtų įveikti naudojant specialias priemones ir rizikuojant būti sučiuptiems.

5Atsakovė UAB „Transagma“ priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu ieškovės UAB „PZU Lietuva“ 2014-05-29 sprendimą Nr. 04-15C-112247 dėl 2014-03-21 įvykio, kurio metu buvo prarastas atsakovės UAB „Transagma“ transporto priemonių junginiu Nr. ( - ) gabentas radijo bangomis valdomų mašinėlių ir jų dalių krovinys, pripažinimo nedraudžiamuoju ir įpareigoti draudiką UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėti draudimo išmoką, įskaitant ją į ieškiniu reikalaujamus atlyginti nuostolius dėl krovinio praradimo esant skolininko ir kreditoriaus sutapčiai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tvirtino, jog jos veiksmai negali būti vertinami kaip didelis neatsargumas (šiurkštus aplaidumas) CMR konvencijos 29 straipsnio prasme prilygintinas vežėjo tyčiai. Pažymėjo, kad Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 11.12 punkte sąvoka „Didelis neatsargumas“ apibrėžiama kaip „Draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kuriuo draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų nebūtų padaręs.“. Teigė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga ir jie draudimo sutartyje turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Draudimo sutarties polise PZULT Nr.1565799/1 nebuvo konkretizuota, kad „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ yra aktuali draudimo sutarties dalis, juo labiau, kad juose yra aptarti atvejai, kurie laikytini nedraudžiamaisiais įvykiais. Draudimo polise buvo nurodyta, kad draudimo sutartį sudaro priedai Nr.1 ir Nr.2, nedetalizuojant kokie tai yra priedai, todėl UAB „Transagma“ pagrįstai manė, jog sutartyje aptariamus priedus sudaro kartu su draudimo liudijimu pateiktas priedu Nr.1 įvardintas 2013-12-11 draudžiamų transporto priemonių sąrašas bei 2013-12-11 mokėjimo pranešimas Nr. 1565799. Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 sąlygose (17 skyriuje) aptariant nedraudiminių įvykių sąrašą, „Nurodymų vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ pažeidimas nebuvo priskirtas prie nedraudiminių įvykių. Atsakovės teigimu, „Nurodymų vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ pažeidimai patys savaime negalėtų būti priskiriami nedraudiminiams įvykiams. Be to, atsakovės nuomone, nė viena iš sąlygų nebuvo pažeista, todėl ieškovė ne tik neturėjo teisinio pagrindo įvykį pripažinti nedraudiminiu, bet ir mažinti draudimo išmoką dėl draudimo sutarties sąlygų pažeidimo. Net ir „Nurodymų vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ sąlygose rūpestingumo dėl gabenamo krovinio laipsnis diferencijuojamas, atsižvelgiant į krovinio vertę – kuo vertingesni kroviniai, tuo daugiau dėmesio skiriama saugiam transporto priemonių parkavimui. Tuo tarpu duomenys apie didelę krovinio vertę atsakovei nebuvo žinomi, todėl ir vairuotojas neturėjo pareigos imtis ypatingų atsargumo priemonių, siekiant užtikrinti krovinio saugumą, ar būti itin budrus vežamo krovinio atžvilgiu. Vadovaujantis Draudimo įstatymo 109 straipsniu, draudikas privalo draudėjui ar apdraustajam atlyginti jų protingas išlaidas, turėtas ginantis nuo nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimo atlyginti žalą. Atsakovės teigimu, ji patyrė ikiteisminių išlaidų, t.y. 3 002,60 Lt, ginantis nuo ieškovės reikalavimų, kurios priteistinos iš ieškovės.

6Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad, krovinio praradimą pripažindama nedraudiminiu įvykiu, ji rėmėsi Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr.011 11.13 p. ir 17.5 p., draudimo liudijimo PZULT Nr. 1565799/1 priede Nr. 2 nustatytais „Nurodymais vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“. Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr.011 17.5 punkte įtvirtinta nuostata, kad jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas neatlygina nuostolių, kai nuostoliai atsiranda dėl draudėjo didelio neatsargumo, o 11.13 punkte didelis neatsargumas apibrėžiamas kaip draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu arba neveikimu, kurio draudėjas ir apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų nebūtų padaręs. Draudimo liudijime PZULT Nr. 1565799/1 nurodyta, jog draudimo sutartį sudaro: šis draudimo liudijimas, prašymas draudimo sutarčiai sudaryti, draudimo liudijimo priedas Nr.1 ir Nr.2 ir kiti priedai bei Vežėjų automobiliais civilinės atsakomybės taisyklės Nr.011. Priedas Nr.2 ir yra „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“. Juose yra aptariamas didelis vežėjo neatsargumas. Nurodymuose pažymima, jog vairuotojas privalo vykdyti saugų krovinio transportavimą; poilsiui, sustojimui ir stovėjimui, išskyrus neišvengiamų ir privalomų sustojimų atvejais, pasirinkti vietą saugomose stovėjimo aikštelėse arba prie stacionarių policijos postų; rūpintis automobilio ir juo vežamo krovinio apsauga; vairuotojui draudžiama neišvengiamų ir privalomų sustojimų metu nutolti nuo automobilio atstumu, kurį pasiekus prarandama galimybė jį stebėti ir esant pavojui operatyviai imtis visų galimų gelbėjimo priemonių; visais kitais atvejais palikti be priežiūros automobilį ir juo vežamą krovinį. Išdėsčius nurodymus draudimo liudijimo priede Nr.2 pažymima, jog draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos už žalą, atsiradusią neįvykdžius išvardytų nurodymų, kai bus nustatyta, kad žala atsirado dėl draudėjo, jo atstovo ar su juo susijusių asmenų tyčios arba didelio neatsargumo. Atsakovė tvirtino, kad nagrinėjam atveju lemiamą įtaką atsakovės dideliam neatsargumui konstatuoti turi netinkamas krovinio gabenimo organizavimas, pasirinktos aikštelės, kurioje ilgalaikio poilsio buvo sustojęs atsakovės vairuotojas, savybės ir vairuotojo galimybė poilsiui pasirinkti kitą, geriau krovinio ir transporto priemonės saugumą užtikrinančią stovėjimo vietą. Vagystės buvo galima išvengti pasirinkus vieną iš saugomų aikštelių, esančių netoliese. Atsakovės neteisėti veiksmai kvalifikuotini kaip didelis neatsargumas, todėl ieškovė įvykį pagrįstai pripažino nedraudiminiu. Ieškovė nesutiko apmokėti atsakovės išlaidas, patirtas rengiant atsakymą į pretenziją, nes tokios išlaidos nelaikytinos būtinomis, kadangi atsakymą atsakovė galėjo parengti ir be advokato pagalbos, be to 3 002,60 Lt yra neprotingai didelės išlaidos.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 17 d. daliniu sprendimu priešieškinį patenkino, pripažino negaliojančiu ieškovės UAB „PZU Lietuva“ 2014-05-29 sprendimą Nr. 04-15C-112247 dėl 2014-03-21 įvykio, kurio metu buvo prarastas atsakovės UAB „Transagma“ transporto priemonių junginiu Nr. ( - ) gabentas radijo bangomis valdomų mašinėlių ir jų dalių krovinys, pripažinimo nedraudžiamuoju, o civilinę bylą ieškinio dalyje sustabdė iki įsiteisės dalinis sprendimas. Pirmos instancijos teismo vertinimu, ieškovė priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą pripažinti įvykį nedraudžiamuoju. Teismas pažymėjo, kad tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei atsakovės atstovo paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad vežėjai UAB „Transagma“ nebuvo nurodytas krovinio pobūdis, jo vertė, taip pat nebuvo nurodytos jokios specialios krovinio transportavimo sąlygos dėl maršruto, sustojimų privalomam poilsiui vietų pasirinkimo, papildomi reikalavimai dėl krovinio saugumo užtikrinimo. Vertindamas vežėjo kaltės laipsnį teismas atsižvelgė į susiklosčiusias faktines aplinkybes ir vežėjo objektyvią galimybę ir numanomą būtinybę konkrečioje situacijoje imtis įmanomų atsargumo priemonių. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės į bylą pateiktos tyrimo ataskaitos aprašomoje dalyje nurodytų aplinkybių bei jas iliustruojančių nuotraukų matyti, jog sustojimo vieta yra įmonės teritorijos vidiniame kieme šalia judrios Tariff Road gatvės, o aikštelė yra ne tik gerai apšviesta (teritorijoje stovi bendri miesto žibintai, greta vaizdo kameros ant pastato prie kurio buvo pastatyta transporto priemonė, yra įmontuotas papildomas sustojimo vietą apšviečiantis žibintas), bet ir stebima iš viso keturiomis vaizdo kameromis. Vertindamas vežėjos kaltės laipsnį, teismas atsižvelgė ir į kitą krovinį, esantį transporto priemonėje – dėvėti drabužiai, statybinės medžiagos ir kitas nebrangus ir neprabangus krovinys. Taip pat teismas svarbia aplinkybe nagrinėjamu atveju laikė ir tai, jog Didžioji Britanija nėra laikoma padidinto pavojingumo ir vagysčių bei užpuolimų rizikos valstybe. Pirmos instancijos teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovė neįrodė, jog atsakovės pasirinkta apsistojimo nakčiai vieta buvo visiškai netinkama, neatitinkanti net minimalių saugumo reikalavimų. Teismas nurodė ir tai, kad ieškovės į bylą pateikta ataskaita yra prieštaringa, be to, atkreipė dėmesį, kad detektyvas nusikaltimo vietoje apsilankė 2014-05-19, o nusikaltimas buvo įvykdytas naktį iš 2014-03-20 į 2014-03-21. Taip pat pirmos instancijos teismas akcentavo, jog net ir ieškovė bylos nagrinėjimo metu neatribojo, kas šiuo konkrečiu atveju būtų minimalūs rūpestingumo, atsargumo, dėmesingumo veiksmai, o kas maksimalūs. Be to, teismo nuomone, sprendžiant vežėjo atsakomybės klausimą šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į siuntėjo veiksmus. Siuntėjas, žinodamas, kad bus gabenamas brangus krovinys, pasirinko mažiau saugią pervežimui tentu dengtą priekabą, nepateikė kitų reikalavimų dėl šio krovinio didesnio saugumo užtikrinimo, nors žinojo didelę krovinio vertę, apie krovinio pobūdį ir vertę neinformavo vežėjo. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nėra paneigta ta aplinkybė, jog vairuotojas galėjo būti apsvaigintas cheminėmis medžiagomis į vilkiko kabiną įpurškus svaiginančių dujų, todėl darė išvadą, kad vagystė buvo įvykdyta ypatingomis aplinkybėmis, kurios apribojo atsakovės galimybę užkirsti kelią krovinio pagrobimui ir kurių atsakovė negalėjo iš anksto numatyti ir išvengti bei jų sąlygotoms pasekmėms užkirsti kelią. Nagrinėjamo klausimo kontekste pirmos instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga ir jie draudimo sutartyje turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti. Tuo tarpu šiuo atveju Draudimo sutarties polise PZULT Nr.1565799/1 nebuvo konkretizuota, kad „Nurodymuose vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ yra aptarti atvejai, kurie laikytini nedraudžiamaisiais įvykiais. Draudimo apsauga yra nustatoma tiek draudimo bendrovės parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sąlygomis. Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 sąlygose (17 skyriuje) aptariant nedraudiminių įvykių sąrašą, „Nurodymų vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ pažeidimas nebuvo priskirtas prie nedraudiminių įvykių. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo nuomone, „Nurodymų vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ pažeidimai patys savaime negali būti priskiriami nedraudiminiams įvykiams.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. dalinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Priimant ginčijamą sprendimą dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju, buvo remtasi Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 (patvirtintų 2011-06-10 Valdybos posėdyje) 11.13 ir 17.5 punktais, draudimo liudijimo PZULT Nr. 1565799 priede Nr. 2 nustatytais „Nurodymais vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“. Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 17.5 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas neatlygina nuostolių, kai nuostoliai atsiranda dėl draudėjo didelio neatsargumo. 11.13 punkte didelis neatsargumas apibrėžiamas kaip draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Vežėjų automobiliais civilinės atsakomybės draudimo liudijimo PZULT Nr. 1565799 priede Nr. 2 išdėstant „Nurodymus vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ yra aptariamas didelis vežėjo neatsargumas. Nurodymuose pažymima, jog: 1) vairuotojas privalo vykdyti saugų krovinio transportavimą; 2) poilsiui, sustojimui ir stovėjimui, išskyrus neišvengiamų ir privalomų sustojimų atvejais, pasirinkti vietą saugomose stovėjimo aikštelėse arba prie stacionarių policijos postų; 3) rūpintis automobilio ir juo vežamo krovinio apsauga; 4) vairuotojui draudžiama neišvengiamų ir privalomų sustojimų metu nutolti nuo automobilio atstumu, kurį pasiekus prarandama galimybė jį stebėti ir esant pavojui operatyviai imtis visų galimų gelbėjimo priemonių; 5) visais kitais atvejais palikti be priežiūros automobilį ir juo vežamą krovinį. Draudimo liudijimo priedas Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ yra pasirašytas atsakovo, kuris savo parašu patvirtino, kad nurodymus vairuotojams gavo.

132. Atsakovės elgesys neatitiko minimalių saugumo reikalavimų, o tai sudaro pagrindą dideliam atsakovės neatsargumui konstatuoti:

141) atsakovės pasirinkta aikštelė buvo netinka naktiniam poilsiui, prastai apšviesta, į ją galėjo patekti bet kuri pro šalį važiuojanti transporto priemonė ar einantis žmogus, įvykio vietoje buvo tik mažos pramoninės vaizdo kameros, kurios įrašinėja vaizdo medžiagą, saugomą ribotą laiką (Legion Investigations LTD tyrimo ataskaita), be to, dalis tų kamerų buvo muliažinės, t.y. jomis vaizdas apskritai nebuvo fiksuojamas, joks asmuo patekimo į įvykio vietos teritoriją nekontroliavo, vaizdo kamerų realių laiku nestebėjo, todėl net nebuvo galimybių laiku sureaguoti ir užkardyti nusikaltimus;

152) kaip patvirtina su ieškiniu pateikta Legion Investigations LTD tyrimo ataskaita, netoliese verslo centro, kurio teritorijoje įvyko vagystė iš transporto priemonės, yra kelios labai saugios naktinės stovėjimo aikštelės, tačiau akivaizdu, jog atsakovė net nepasidomėjo maršrute esančiomis saugomomis stovėjimo aikštelėmis;

163) vairuotojo likimas miegoti vilkike, ar transporto priemonės junginio pastatymas prie sienos, nesant papildomų apsaugos priemonių, negali užtikrinti krovinio saugumo. Atsakovo darbuotojo nerūpestingą elgesį taip pat patvirtina ir tai, jog sustojęs nesaugioje vietoje vairuotojas sistemingai netikrindavo krovinio, o miegojo iki ryto;

174) krovinio gabenimo maršrutas nebuvo iš anksto tinkamai suplanuotas, numatant saugias sustojimui vietas. Ieškovo atlikta krovinio gabenimo maršruto analizė patvirtinta, jog pagal tos dienos darbo rėžimą vairuotojas, važiuodamas iš paskutinio krovinio pakrovimo vietos, turėjo galimybę nuvažiuoti iki netoliese įvykio vietos esančių minėtų saugojimo aikštelių;

185) būtent vežėjui kaip profesionaliam verslo subjektui užsiimančiam krovinių vežimu, o ne krovinio siuntėjui, kilo pareiga užtikrinti tinkamos bei saugios transporto priemonės parinkimą (pavyzdžiui, kietašonės priekabos);

196) nėra pagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog Didžioji Britanija nėra laikoma padidinto pavojingumo ir vagysčių bei užpuolimų rizikos valstybe. Priešingai, remiantis Tarptautinio krovinių gabenimo tiekimo grandinės stebėjimo centro atlikto tyrimo dėl 2012 m. pasaulyje įvykusių krovinių vagysčių vertinimo duomenimis, Didžioji Britanija priskiriama prie valstybių, kuriose sunkvežimių ir krovinių vagysčių bei plėšimų pavojus yra didžiausias;

207) nenustačius jokių ypatingų krovinio neteisėto užvaldymo aplinkybių, pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog vagystė buvo įvykdyta ypatingomis aplinkybėmis.

213. Minimalūs veiksmais, kuriuos turėjo atlikti atsakovas, kaip profesionalus vežėjas, tai yra išankstinis pervežimo planavimas, numatant saugias vietas vairuotojo poilsiui, tinkamos bei saugios transporto priemonės parinkimas (pavyzdžiui, kietašonės priekabos), nepalikimas krovinio be priežiūros, apgalvotas stovėjimo aikštelės vairuotojo poilsio metu pasirinkimas, atsižvelgiant į vežėjo galimybes pasirinkti kuo saugesnę vietą, siekiant krovinio saugumo užtikrinimo, atsikėlimas naktį patikrinti krovinio saugumo, taip pat informacijos apie krovinio gabenimą saugojimas nuo pašalinių asmenų. Papildomomis, t.y. maksimaliomis, priemonėmis, kurių gali imtis vežėjas, siekiantis krovinio išsaugojimo, visų pirma, gali būti elektroninių apsaugos sistemų nuo vagystės sistemų naudojimas, daugiau nei vieno vairuotojo krovinio pargabenimui paskyrimas taip pat gali būti naudojamasi krovinį lydinčių apsaugos bendrovių paslaugomis ir panašiomis priemonėmis, kurios efektyviai sumažina neteisėto krovinio užvalgymo riziką.

224. Pagrindu įvykį pripažinti nedraudiminiu buvo Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 17.5 ir 11.13 punktai, o „Nurodymais vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ buvo remiamasi nustatinėjant didelį atsakovo neatsargumą, todėl laikytinas nepagrįstu pirmos instancijos teismo teiginys, kad draudimo liudijime PZULT Nr. 1565799 nebuvo konkretizuota, jog „Nurodymuose vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ yra aptarti atvejai, kurie laikytini nedraudžiamaisiais įvykiais, o ir Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklėse Nr. 011 aptariant nedraudiminių įvykių sąrašą „Nurodymų vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ pažeidimas nebuvo priskirtas prie nedraudiminių įvykių.

23Atsakovė UAB „Transagma“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

251. Atsakovės elgesys atitiko minimalius saugumo reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti didelį atsakovės neatsargumą. Tokį savo teiginį atsakovė grindžia šiais argumentais:

261) vertindamas vairuotojo sustojimui pasirinktą vietą, teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės į bylą pateiktoje ataskaitoje aptartu aikštelės saugumo lygio įvertinimu dėl galimo ataskaitos rengėjo neobjektyvumo, o analizavo pačioje ataskaitoje nurodytus duomenimis, kuriuos įvertinęs, pagrįstai pažymėjo, jog vairuotojo pasirinkta sustojimui vieta buvo didelio užimtumo industriniame ir gyvenamųjų namų rajone įmonės teritorijos vidiniame kieme šalia judrios Tariff Road gatvės, o aikštelė yra ne tik gerai apšviesta (teritorijoje stovi bendri miesto žibintai, greta vaizdo kameros ant pastato, prie kurio buvo pastatyta transporto priemonė, yra įmontuotas papildomas stovėjimo vietą apšviečiantis žibintas), bet ir stebima iš viso keturiomis vaizdo kameromis, tarp kurių viena yra muliažinė. Pasak atsakovės, pakankama transporto priemonės su kroviniu priežiūra galima ir įmonių bei įstaigų teritorijose, stebimose mokamose apšviestose automobilių stovėjimo aikštelėse, degalinėse ir pan.;

272) Legion Investigations LTD tyrimo ataskaitos duomenys nors ir leidžia teigti, jog ataskaitoje nurodytose kitose aikštelėse saugumo lygis galimai yra didesnis, tačiau nepatvirtina aplinkybių, kad aikštelėse paliekamos transporto priemonės su kroviniu yra saugomos;

283) atsakovės vairuotojo elgesys sustojimo vietoje, pastatant transporto priemonių junginį išilgai kuo arčiau pastato sienos bei liekant nakvoti vilkiko kabinoje laikytinas pakankamu krovinio saugumo užtikrinimui. Atkreiptinas dėmesys, kad ant aptariamo pastato sienos buvo pritaisyta viena iš vaizdo kamerų ir būtent toks sustojimo būdas užtikrino, kad krovininis automobilis patektų į vaizdo kameros stebėjimo lauką, taip užkertant kelią nepastebėtam pasikėsinimui į puspriekabėje esantį krovinį, o vairuotojo likimas nakvoti vilkiko kabinoje užtikrino, jog išgirdus ar pajutus galimą pasikėsinimą į krovinį, į tokį pasikėsinimą būtų galima nedelsiant sureaguoti. Puspriekabės priglaudimas prie pastato išorinių sienų, kaip papildoma transporto parkavimo saugumo priemonė, buvo nurodyta ir pačios ieškovės rekomendacijose „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“;

294) vairuotojas planavo poilsiui sustoti paskutiniojo krovinio pakrovimo vietos sandėlių teritorijoje, tačiau dėl pasibaigusio paskutinio krovinio siuntėjo darbo laiko atsakovės vairuotojas turėjo pasirinkti kitą sustojimo vietą. Net ir nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, vairuotojas elgėsi pakankamai rūpestingai ir vadovavosi krovinio išsaugojimo prioritetu. Legion Investigations LTD ataskaitoje nurodytos sustojimo vietos vairuotojui nebuvo žinomos, be to, nurodytos vietos vairuotojui nebuvo pakeliui, ką patvirtina su atsiliepimu į ieškinį atsakovės pateikta 2014-03-25 UAB „Ruptela“ ataskaita apie UAB „Transagma“ krovininio automobilio judėjimą ir darbo laiką. Vairuotojo galimybės Londono didmiestyje ieškoti saugesnės sustojimo vietos taip pat buvo apribotos dėl besibaigiančio vairuotojo darbo laiko, dėl ko, kaip suprantama iš atsakovės argumentų, ginčo kaip ir nėra, bei sunkiojo transporto manevravimo ribotų galimybių didmiesčio teritorijoje;

305) vertinant vežėjo rūpestingumą, atsargumą ir atidumą, siekiant užtikrinti krovinio saugumą, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad vairuotojui nebuvo žinoma krovinio vertė, krovinio siuntėjo (užsakovo) veiksmai bylojo, kad krovinys nėra vertingas ir atliekant jo pervežimą nėra reikalinga imtis papildomų atsargumo ir saugumo priemonių. Nei krovinio pervežimo užsakyme, nei šalių atstovams bendraujant dėl krovinio pervežimo telekomunikacijų galiniais įrenginiais atsakovei nebuvo nurodytas krovinio pobūdis ir jo vertė, nebuvo nurodytos ir jokios specialios krovinio transportavimo sąlygos dėl maršruto, sustojimų privalomam poilsiui vietų pasirinkimo, papildomi reikalavimai dėl krovinio saugumo užtikrinimo, be to, atkreiptinas dėmesys, jog krovinio pervežimui užsakovas užsakė tentinę medžiagą, o ne kietašonę krovininę transporto priemonę, taip pat nenurodė, kad krovinio pervežimui reikėtų sudaryti dviejų vairuotojų, galinčių vairuoti pakaitomis nestojant poilsiui ilgesniam laikui, ekipažą. Pastebėtina, kad ir kiti gabenimui priimti kroviniai – statybinės medžiagos ir dėvėti rūbai, taip pat nesudarė pagrindo atsakovei skirti didesnį dėmesį krovinio transportavimui ir imtis papildomų atsargumo bei saugumo priemonių. Šios aplinkybės rodo užsakovo neatsakingą elgesį, užsakant vertingo krovinio pervežimą;

316) nesutiktina su ieškove, kad Didžioji Britanija yra laikoma didesnio pavojingumo ir vagysčių bei užpuolimų rizikos valstybe. Šią savo poziciją ieškovė grindžia internetinės paieškos sistemų pagalba rasta „Tarptautinių krovinių gabenimo teikimo grandinės stebėjimo centro“ ataskaita, kurios rengėjas yra privatus subjektas, priklausantis įmonei, kurios pagrindinė veikla yra transporto priemonių stebėsenos saugos produktų prekyba, todėl tikėtina, kad ataskaitos rengėjas turi suinteresuotumą parduoti kuo daugiau transporto priemonių stebėsenos ir saugos produkcijos savo būsimiems ir esamiems klientams, todėl net ir tokios valstybės kaip Austrija ir Didžioji Britanija ataskaitos rengėjo yra priskiriamos prie valstybių, kurios laikomos didesnio pavojingumo ir vagysčių bei užpuolimų rizikos valstybėmis. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Didžioji Britanija nėra laikoma padidinto pavojingumo ir vagysčių bei užpuolimų rizikos valstybe, kadangi visuotinai žinoma, jog nusikaltimų aptariamoje sferoje rizika yra žymiai didesnė nei, pavyzdžiui, Rytų Europos valstybėse;

327) pirmos instancijos teismas nelaikė, kad krovinys buvo prarastas dėl vairuotojo apsvaiginimo cheminėmis medžiagomis, kadangi šios aplinkybės nebuvo įrodytos, tačiau teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad buvo pavogtas konkretus krovinys, likęs nevertingas krovinys liko net nepaliestas, puspriekabės tentas buvo praplėštas būtent toje pusėje, kurios dalyje buvo patalpintas krovinys, nusikaltėliai nepaisė aplinkybių, kad nusikaltimą teks vykdyti apšviestoje ir vaizdo kameromis stebimoje bei užimtumu pasižyminčioje verslo centro teritorijoje šalia judrios Tarrif Road gatvės, vairuotoju likus nakvoti kabinoje, ir laikė, jog tokia galimybė negali būti atmesta;

338) vairuotojui užtikrinus sąlygas, kad transporto priemonė su kroviniu nakties metu stovėtų didelio užimtumo, gerai apšviestoje ir vaizdo kameromis stebimoje teritorijoje bei likus nakvoti vilkiko kabinoje, nusikaltėliams buvo sudaryta reali ir įprastu atveju veiksminga kliūtis, užkertanti kelią veikti nepastebėtiems.

342. Atsakovas, kaip vežėjas, siekdamas apsaugoti vežtą krovinį, elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai, todėl vežėjo veiksmai negali būti vertinami kaip didelis nerūpestingumas net ir CMR konvencijos normų prasme, todėl vežėjo atžvilgiu turėtų būti taikoma CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte numatyta atsakomybė. Vertinant civilinę atsakomybę apsidraudusio vežėjo veiksmus, jam negali būti taikomi tokie absoliutūs ir išimtiniai reikalavimai, kokie taikomi CMR konvencijos normų prasme, todėl darytina išvada, kad atsakovės dideliam neatsargumui konstatuoti draudimo teisiniuose santykiuose konstatuoti nebuvo jokio teisinio pagrindo.

353. Sprendžiant šalių ginčą dėl to, ar draudikas pagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmoką remdamasis tuo, kad įvykis yra nedraudžiamasis, reikia įvertinti draudimo sutartyje nustatytas draudimo apsaugos ribas, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar jos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sąlygose. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutikimą įvykį pripažinti draudiminiu grindžia ne draudimo liudijime aptartomis individualiomis sąlygomis ir netgi ne draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių sąlygomis, bet papildomame Priede Nr. 2 prie draudimo poliso „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ išdėstytomis sąlygomis, su kuriomis prisijungimo būdu sudarančiam sutartį draudėjui nėra suteikiama jokia galimybė iš anksto susipažinti. Nors ieškovė ir tvirtina, kad priede Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ didelis vežėjo neatsargumas yra tik detaliau aptariamas, tačiau pastebėtina, jog nei priede Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“, nei kituose draudimo sutarties dokumentuose nebuvo nurodyta, kad būtent Priede Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ yra atskleidžiama ir detalizuojama didelio vežėjo neatsargumo sąlyga ir aptariami didelio neatsargumo atvejai.

36IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

37Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliantės apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

38Dėl bylos faktinių aplinkybių

39Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2014-03-19 IĮ „Phyxius“ vežėjai UAB „Didneriai“ pateikė transporto paslaugų užsakymą Nr. 19/03/2014, pagal kurį krovinys turėjo būti pakrautas Didžiojoje Britanijoje ir pristatytas į Lietuvą (t.1, b.l. 15). Dėl dalies krovinio 10 palečių pervežimo buvo susitarta su UAB „Jumbo transport“, tačiau faktinį 10 palečių pervežimą atliko vežėja UAB „Transagma“, remdamasi jai 2014-03-20 pateiktu UAB „Jumbo transport“ krovinio pervežimo užsakymu Nr. 6694 (t.1, b.l. 17). Krovinį – 10 palečių žaislinių mašinėlių paėmė UAB „Transagma“ 2014-03-20 į transporto priemonių junginį ( - ). Tai patvirtina prekių priėmimo lapas bei CMR važtaraštis (t.1, b.l. 70; 71-72).

402014-03-20 ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ draudėjai IĮ „Phyxius“ išdavė krovinių draudimo liudijimą PZULT Nr. 1685407, kuris patvirtina, jog nuo 2014-03-20 iki 2014-04-19 vežamų krovinių draudimu nuo visų rizikų buvo apdraustas draudėjo organizuojamas pervežti krovinys – radijo bangomis valdomos žaislinės mašinėlės ir jų dalys ir kuro mišinys radijo bangomis valdomoms mašinėlėms su vidaus degimo varikliu ADR, įpakavimas – 471 kartoninės dėžės ant 36 palečių, 6997,60 kg (t.1, b.l. 13,14)

41Naktį iš 2014-03-20 į 2014-03-21 iš transporto priemonių junginio ( - ) buvo pagrobtas krovinys – radijo bangomis valdomos mašinėlės ir jų priedai, 10 palečių. Nusikaltimas įvykdytas verslo centro Lake Business Centre, Triumph Industrial Estate, Tariff Road, Tottenham, North London N17 ODY teritorijoje, vairuotojo nakties poilsio metu (t.1, b.l. 23, 73-74).

422014-07-07 IĮ „Phyxius“ buvo išmokėta 82 571,94 USD draudimo išmoka (t.1, b.l. 52). Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo polisas PZULT Nr. 1565799/1 (t.1, b.l. 167) patvirtina, jog ieškovė buvo apdraudusi ir atsakovės UAB „Transagma“, kaip krovinių vežimo kelių transportu veiklą vykdančios įmonės, civilinę atsakomybę. Prie poliso yra pridėti du priedai: priedas Nr. 1 (t.1, b.l. 168), kuriame išvardintos transporto priemonės ir priedas Nr.2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ (t.2, b.l. 38-39). Taip pat yra pridėtos Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 011 (t.1, b.l. 170-178). 2014-05-29 sprendimu įvykis atsakovės atžvilgiu buvo pripažintas nedraudiminiu vadovaujantis Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 17.5 punktu ir CMR konvencijos 29 str. 1 d. nuostatomis (t.1, b.l. 179-180). Priešieškinio dalykas šioje byloje yra reikalavimas ieškovės atsisakymą įvykį pripažinti draudiminiu pripažinti negaliojančiu. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą priešieškinio dalyje, t.y. ar draudikas pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką remdamasis tuo, kad įvykis yra nedraudiminis, darė išvadą, kad atsakovė, siekdama apsaugoti vežtą krovinį, elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, užtikrino protingumo ir sąžiningumo standartus atitinkančių krovinio saugumui užtikrinti laikymąsi, todėl vežėjos veiksmai nevertinami kaip didelis neatsargumas (šiurkštus aplaidumas), CMR konvencijos 29 straipsnio prasme prilygintinas vežėjo tyčiai (dideliam neatsargumui), atsakovės pasirinkta sustojimo vieta atitiko minimalius saugumo reikalavimus. Konstatavęs, kad atsakovė elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, pirmos instancijos teismas pripažintino negaliojančiu ieškovės sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. Ieškovė su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, tvirtina, kad atsakovės elgesys neatitiko minimalių saugumo reikalavimų, o tai, remiantis Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 17.5 ir 11.13 punktais, sudaro pagrindą dideliam atsakovės neatsargumui, kuris buvo nustatinėjamas, vadovaujantis „Nurodymais vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“, konstatuoti.

43Dėl vežėjo vairuotojo veiksmų

44Pagal CMR konvencijos nuostatas vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo perdavimo momento (17 straipsnio 1 dalis). CMR konvencijoje, griežtai reglamentuojančioje vežėjo atsakomybę, įtvirtinant jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustatytos ir tam tikras garantijos, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis). Tačiau CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tokio ribojimo išimtis: vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012; 2013 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2013 ir kt.). Kasacinis teismas, plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies taikymo praktiką, taip pat yra pažymėjęs, kad tokiais veiksmais laikytini sąmoningi, pakankamai tikslingi vežėjo vairuotojo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-219/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2014).

45Taigi, sprendžiant didesnės kompensacijos pagal CMR konvencijos 29 straipsnį priteisimo klausimą, atidumo ir rūpestingumo standartai turi būti taikomi ne mechaniškai, bet atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamos bylos atveju žalos atsiradimą sąlygojo trečiųjų asmenų įvykdyta vagystė, kurios metu buvo prarasta dalis krovinio, todėl pagal teismų praktiką vežėjo kaltės pobūdis ginčo atveju vertintinas atsižvelgiant į jo pasirinktą sustojimo vietą, laiką ir priežastis, krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas krovinio praradimo aplinkybes. Turi būti nustatyta, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias neteisėto jo vežamo krovinio užvaldymo kliūtis, kurias įveikus vagystė galėtų būti pripažinta neišvengiama aplinkybe, pašalinančia didelį vežėjo neatsargumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012 ir kt.).

46Taigi ieškovas, siekdamas gauti visų jo patirtų nuostolių dėl krovinio dalies praradimo kompensavimą, turi pagrįsti pateikiamais įrodymais aplinkybes, patvirtinančias vežėjo veiksmų didelį neatsargumą (šiurkštų aplaidumą), dėl kurio krovinys (jo dalis) buvo užvaldytas trečiųjų asmenų, t. y. jam tenka įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-340/2011, 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; kt.). Pastebėtina, jog pagrindinis rašytinis įrodymas, kuriuo šioje byloje remiasi ieškovė, yra Legion Investigations LTD tyrimo, kuris buvo užsakytas pačios ieškovės ir nuo kurio išvadų priklausė ieškovės atliekamo draudiminio įvykio tyrimo baigtis, ataskaita. Kaip ir pastebi atsakovė, šis tyrimas buvo atliekamas praėjus netgi porai mėnesių nuo vagystės įvykdymo, atliekant šį tyrimą, siekiant visapusiškai nustatyti įvykio tyrimui reikšmingas aplinkybes, net nebuvo kreipiamasi į atsakovės vairuotoją, kuris geriausiai žinojo šio įvykio faktines aplinkybes. Be to, įžvelgtini ir tam tikri prieštaravimai tarp ataskaitoje padarytų išvadų ir nustatytų faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, ataskaitoje rašoma, jog tyrėjai nustatė, kad ši vieta yra labai judri pramoninė vieta, kurią sudaro daug skirtingas veiklas vykdančių įmonių, tačiau vėliau prieinama prie išvados, kad nusikaltimo vieta yra labai nuošali. Teisėjų kolegijos nuomone, tai suteikia pakankamą pagrindą abejonėms dėl minėtoje ataskaitoje padarytų išvadų objektyvumo, todėl nagrinėjamoje byloje nebūtų teisinga išskirtinai vadovautis tik šioje ataskaitoje pateiktomis išvadomis dėl ginčui svarbių aplinkybių, jas būtina vertinti ir kitų įrodymų, šalių bei liudytojo teiktų paaiškinimų kontekste.

47Apeliantė tvirtina, kad atsakovės vairuotojas pasirinko netinkamą poilsio aikštelę atsižvelgiant į vežamo krovinio vertę. Tuo tarpu atsakovė teigia, jog vairuotojas nebuvo informuotas apie krovinio vertę, o vairuotojo elgesys sustojimo vietoje, pastatant transporto priemonių junginį išilgai kuo arčiau pastato sienos prie vaizdo kameros, bei liekant nakvoti vilkiko kabinoje, laikytinas pakankamu krovinio saugumo užtikrinimui. Nors ir būtų galima sutikti, kad šioje situacijoje, vežant brangų krovinį, sustojimas nesaugomoje aikštelėje ir galėtų būti vertinamas kaip labai neatsargus vežėjo elgesys, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog atsakovė buvo informuota apie dalies vežamo krovinio vertingumą, nors ir Priedo Nr. 2 „Nurodymai vartotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ sąlygose, kurias nurodo ieškovė, rūpestingumo dėl gabenamo krovinio laipsnis diferencijuojamas būtent pagal krovinio vertę. Maža to, išvadai, jog dalis vežamo krovinio yra vertinga, nesudarė pagrindo ir kiti transporto priemonėje buvę daiktai, t.y. dėvėti drabužiai, statybinės medžiagos ir kitas nebrangus ir neprabangus krovinys. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, kad nors saugiu krovinio vežimu privalo rūpintis vežėjas, tačiau sprendžiant vežėjo atsakomybės klausimą nagrinėjamu atveju būtų tikslinga atsižvelgti ir į tai, kad siuntėjas, žinodamas, jog bus gabenamas brangus krovinys, pervežimui pasirinko mažiau saugią tentu dengtą priekabą, nereikalavo, jog automobilis būtų vairuojamas dviejų vairuotojų, kad nereikėtų stoti tamsiu paros metu, bei nepateikė kitų reikalavimų dėl šio krovinio didesnio saugumo užtikrinimo.

48Atsakovės vairuotojas paaiškino, kad jis privalėjo vykti į dar keturias pasikrovimo vietas ir surinkti likusius dalinius krovinius. Į paskutiniąją pakrovimo vietą, kurioje pagal planą ir turėjo likti nakvoti, jis atvyko 21:30 val., tačiau įmonė motyvuodama besibaigiančiu darbo laiku krovinį pakrauti atsisakė, be to, dėl pasibaigusio įmonės darbo laiko vairuotojas ir sustojimui turėjo pasirinkti kitą vietą. Kadangi krovinio pakrovimas turėjo būti atliktas kitos dienos ryte, o pasibaigus vairuotojo darbo laikui šis privalėjo laikytis darbo režimo, vairuotojas sustojimui pasirinko netoliese didelio užimtumo industriniame ir gyvenamųjų namų rajone įmonės teritorijos vidiniame kieme esančią apšviestą ir vaizdo kameromis stebimą aikštelę. Taigi krovininė transporto priemonė nakties metu nebuvo palikta nuošalioje ar atokioje vietoje. Kadangi atsakovo vairuotojo pasirinkta aikštelė nebuvo saugoma, tai vairuotojas ėmėsi papildomų apsaugos priemonių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vairuotojas krovininį automobilį pastatė šonu išilgai kuo arčiau pastato sienos taip, kad iš tos pusės būtų sudėtinga prieiti pašaliniams asmenims, o kitas šonas būtų vilkiko kabinoje esančios vairuotojo poilsio vietos pusėje, po vaizdo kameromis (t.y. taip, kad krovininis automobilis patektų į vaizdo kamerų stebėjimo lauką), be to, liko nakvoti vilkiko kabinoje. Pastebėtina, kad puspriekabės priglaudimas prie pastato išorinių sienų, kaip papildoma transporto parkavimo saugumo priemonė, buvo nurodyta ir pačios ieškovės rekomendacijose „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ (2 t., b.l. 38-39).

49Nors ieškovė ir nurodo, kad netoliese buvo kelios saugomos naktinės stovėjimo aikštelės, tačiau Legal Investigations LTD ataskaita, kuria remiasi ieškovė, nepatvirtina, jog tose aikštelėse paliekamos transporto priemonės su kroviniu būna saugomos. Daugiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą pateikta nebuvo. Taip pat sutiktina su atsakove, kad ieškovės nurodomos stovėjimo aikštelės atsakovei nebuvo pakeliui. Tokiai išvadai pagrindą suteikia atsakovės į bylą pateikta UAB „Ruptela“ ataskaita apie UAB „Transagma“ krovininio automobilio judėjimą ir darbo laiką laikotarpiu nuo 2014-03-20 iki 2014-03-21 (1 t. b.l. 158-161), iš kurios matyti, kad atsakovė iš priešpaskutinės krovinio pasikrovimo vietos į kitą numatytą pasikrovimo vietą vyko pro Brentwood ir Woodford miestus, o ne ieškovės nurodytu maršrutu, kuriuo važiuojant ieškovės nurodomos saugomos aikštelės būtų buvusios pakeliui (2 t., b.l. 64). Pervežant krovinį visada egzistuoja tam tikra krovinio praradimo rizika, todėl sutiktina su ieškove, kad atsakovė, kaip verslininkė – krovinių vežimo profesionalė, nuolat užsiimanti krovinių pervežimu už atlygį, turi iš anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti, tačiau ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas ginčą vienoje savo faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje dėl vežėjo atsakomybės, yra nurodęs, kad negalima reikalauti iš vežėjo, nors ir savo srities profesionalo, užsiimančio tokiu verslu, to, kas neįmanoma, pavyzdžiui, pasirinkti saugomą krovininių automobilių stovėjimo aikštelę, kai tokių aplink nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2012). Nagrinėjamu atveju atsakovo vairuotojo galimybės didmiestyje ieškoti saugesnės vietos sustojimui buvo apribotos ir besibaigiančiu vairuotojo darbo laiku, dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nekilo, ir sunkiojo transporto ribotų manevravimo galimybių didmiesčio teritorijoje.

50Ieškovė taip pat ginčija pirmos instancijos teismo išvadą, jog Didžioji Britanija nėra laikoma didesnio pavojingumo ir vagysčių bei užpuolimų rizikos valstybe. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nagrinėjamu atveju nėra pakankamai objektyvių duomenų išvadoms apie realią padėtį dėl krovinių vagysčių Didžiojoje Britanijoje, o teismų sprendimai negali būti grindžiami tik samprotavimais, todėl tokia pirmos instancijos teismo išvada vertintina kritiškai. Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismo išvada dėl vagystės įvykdymo ypatingomis aplinkybėmis, buvo padaryta, nevadovaujantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis bei įrodymų pakankamumo taisykle. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad prieš vežėjo vairuotoją būtų buvusios panaudotos nežinomos kilmės cheminės – paralyžiuojančios medžiagos (byloje nėra duomenų, kad vairuotojas būtų kreipęsi dėl to į medikus), o esminė įrodomoji reikšmė dėl šio fakto konstatavimo neturėtų būti suteikiama vairuotojo – suinteresuoto asmens – parodymams, jei nėra kitų tokius faktus patvirtinančių įrodymų. Todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad vagystė buvo įvykdyta ypatingomis aplinkybėms, vertintina kaip padaryta be pakankamo faktinio pagrindo.

51Atsižvelgdama į nurodytas, byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai, nesant daugiau jokių objektyvių duomenų, vežėjo kaltės dėl dalies krovinio praradimo nevertino kaip didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiai CMR konvencijos 29 straipsnio prasme, nes šis, siekdamas apsaugoti vežtą krovinį, įvertinus susidariusią faktinę situaciją, elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai. Taigi šiuo atveju nenustatyta vežėjo veiksmuose įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymo, galėjusio lemti neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą.

52Dėl Priedo Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ teisinės reikšmės

53Draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, todėl draudikas, prisiimdamas riziką, draudimo sutartimi nustato suteikiamos draudimo apsaugos ribas – nedraudžiamuosius įvykius. Draudimo apsauga yra nustatoma tiek draudimo bendrovės parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sąlygomis. Kaip matyti iš Draudimo sutarties poliso PZULT Nr.1565799/1 turinio, jame nebuvo konkretizuota, kad Priede Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ yra aptarti atvejai, kurie laikytini nedraudžiamaisiais įvykiais. Be to, ir Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 sąlygose (17 skyriuje) aptariant nedraudiminių įvykių sąrašą, Priedo Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ pažeidimas nebuvo priskirtas prie nedraudiminių įvykių. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad Priedo Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ pažeidimai patys savaime negali būti priskiriami nedraudiminiams įvykiams ir ieškovė, priimdama sprendimą dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju, negalėtų remtis vien tik šiuo Priedu Nr. 2. Tačiau pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, įvykį pripažindama nedraudiminiu, iš esmės rėmėsi Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 17.5 punktu, pagal kurį, draudikas neatlygina nuostolių, kai nuostoliai atsiranda dėl draudėjo tyčios, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.), taip pat dėl draudėjo didelio neatsargumo, ir CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Draudimo taisyklių 11.13 punkte didelis neatsargumas apibrėžiamas kaip draudėjo ir apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo bei dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Tuo tarpu Priedu Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“, kuriame vežėjo didelis neatsargumas yra paprasčiausiai detalizuojamas, ieškovė savo 2014-05-29 priimtame sprendime dėl įvykio pripažinimo nedraudiminiu faktiškai nesivadovavo, nors jis, kaip detalizuojantis nedraudiminius įvykius, ir buvo minimas tiek atsakovės ginčijame ieškovės sprendime, tiek bylos nagrinėjimo metu.

54Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovės teiginys, kad ieškovė, įvykį pripažindama nedraudiminiu, nepagrįstai rėmėsi Priedu Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“, nors drausimo liudijime PZULT Nr. 1565799 nebuvo konkretizuota, kad minėtame priede yra aptarti atvejai, kurie laikytini nedraudžiamaisiais įvykiais, neatitinka faktinės situacijos, kadangi ieškovė ginčijamą sprendimą iš esmės grindė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 17.5 ir 11.13 punktais. Be to, pastebėtina, kad bet kuriuo atveju, konstatavus, jog nagrinėjamu atveju vežėjo kaltės dėl dalies krovinio praradimo nėra pagrindo vertinti kaip didelio neatsargumo, ir pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovės 2014-05-29 sprendimas Nr. 04-15C-112247 dėl įvykio pripažinimo nedraudiminiu pripažintas negaliojančiu, paliekant nepakeistą, šis atsakovės nurodomas argumentas nebetenka reikšmės nagrinėjamam ginčui.

55Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apeliantės turėtos šios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos nekompensuotinos (CPK 93 str., 302 str.), o atsakovė, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, į bylą pateikė įrodymus, jog, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, patyrė 1 893,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.

57Pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už teisinę pagalbą gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2008). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, vertina šias aplinkybes: 1) Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (iki 2015-03-20 galiojusi redakcija) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje sprendžiamų klausimų pobūdį bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra objektyvus pagrindas mažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą iki 500 Eur.

58Dėl bylos procesinės baigties

59Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas, tenkindamas priešieškinį, priimtame procesiniame sprendime nurodė esminius argumentus ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ir keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

60Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

61Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą.

62Priteisti iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ (j.a.k. 110057869) atsakovei UAB „Transagma“ (j.a.k. 302500612) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ ieškiniu prašė... 4. Atsakovė UAB „Transagma“ ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą bei... 5. Atsakovė UAB „Transagma“ priešieškiniu prašė pripažinti... 6. Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ su priešieškiniu... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 17 d. daliniu sprendimu... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 10. Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniame skunde... 11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 12. 1. Priimant ginčijamą sprendimą dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju,... 13. 2. Atsakovės elgesys neatitiko minimalių saugumo reikalavimų, o tai sudaro... 14. 1) atsakovės pasirinkta aikštelė buvo netinka naktiniam poilsiui, prastai... 15. 2) kaip patvirtina su ieškiniu pateikta Legion Investigations LTD tyrimo... 16. 3) vairuotojo likimas miegoti vilkike, ar transporto priemonės junginio... 17. 4) krovinio gabenimo maršrutas nebuvo iš anksto tinkamai suplanuotas,... 18. 5) būtent vežėjui kaip profesionaliam verslo subjektui užsiimančiam... 19. 6) nėra pagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog Didžioji... 20. 7) nenustačius jokių ypatingų krovinio neteisėto užvaldymo aplinkybių,... 21. 3. Minimalūs veiksmais, kuriuos turėjo atlikti atsakovas, kaip profesionalus... 22. 4. Pagrindu įvykį pripažinti nedraudiminiu buvo Vežėjų automobiliais... 23. Atsakovė UAB „Transagma“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad... 24. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:... 25. 1. Atsakovės elgesys atitiko minimalius saugumo reikalavimus, todėl nėra... 26. 1) vertindamas vairuotojo sustojimui pasirinktą vietą, teismas pagrįstai... 27. 2) Legion Investigations LTD tyrimo ataskaitos duomenys nors ir leidžia... 28. 3) atsakovės vairuotojo elgesys sustojimo vietoje, pastatant transporto... 29. 4) vairuotojas planavo poilsiui sustoti paskutiniojo krovinio pakrovimo vietos... 30. 5) vertinant vežėjo rūpestingumą, atsargumą ir atidumą, siekiant... 31. 6) nesutiktina su ieškove, kad Didžioji Britanija yra laikoma didesnio... 32. 7) pirmos instancijos teismas nelaikė, kad krovinys buvo prarastas dėl... 33. 8) vairuotojui užtikrinus sąlygas, kad transporto priemonė su kroviniu... 34. 2. Atsakovas, kaip vežėjas, siekdamas apsaugoti vežtą krovinį, elgėsi... 35. 3. Sprendžiant šalių ginčą dėl to, ar draudikas pagrįstai atsisako... 36. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 38. Dėl bylos faktinių aplinkybių... 39. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2014-03-19 IĮ „Phyxius“ vežėjai UAB... 40. 2014-03-20 ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ draudėjai IĮ... 41. Naktį iš 2014-03-20 į 2014-03-21 iš transporto priemonių junginio ( - )... 42. 2014-07-07 IĮ „Phyxius“ buvo išmokėta 82 571,94 USD draudimo išmoka... 43. Dėl vežėjo vairuotojo veiksmų ... 44. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies... 45. Taigi, sprendžiant didesnės kompensacijos pagal CMR konvencijos 29 straipsnį... 46. Taigi ieškovas, siekdamas gauti visų jo patirtų nuostolių dėl krovinio... 47. Apeliantė tvirtina, kad atsakovės vairuotojas pasirinko netinkamą poilsio... 48. Atsakovės vairuotojas paaiškino, kad jis privalėjo vykti į dar keturias... 49. Nors ieškovė ir nurodo, kad netoliese buvo kelios saugomos naktinės... 50. Ieškovė taip pat ginčija pirmos instancijos teismo išvadą, jog Didžioji... 51. Atsižvelgdama į nurodytas, byloje nustatytas reikšmingas faktines... 52. Dėl Priedo Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius... 53. Draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, todėl draudikas,... 54. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovės teiginys, kad... 55. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 57. Pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už teisinę... 58. Dėl bylos procesinės baigties... 59. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmos instancijos... 60. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 61. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. dalinį sprendimą palikti... 62. Priteisti iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ (j.a.k....