Byla 2A-349-513/2016
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. N. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015-11-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei L. N. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo bei L. N. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas teismo prašė: nustatyti žemės sklypo, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), naudojimosi tvarką pagal UAB „Eurometras“ parengtą schemą, jam paskirti 88 kv. m žemės sklypą, schemoje žymimą indeksu „1“ ir nuspalvintą geltona spalva, L. N. paskirti 264 kv. m žemės sklypą (211 kv. m ir 53 kv. m), schemoje pažymėtą indeksu „2“ ir nuspalvintą žalsva spalva, bendram šalių naudoimui paliekant 267 kv. m žemės sklypą, schemoje pažymėtą indeksu „3“ ir nuspalvintą rusva spalva. Argumentavo, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu ( - ): ieškovui 1/4 dalis, o atsakovei 3/4 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), ir 0,0619 ha ploto žemės sklypas. Naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu yra nustatyta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Projektas atitinka šalių poreikius, bendrai naudojamoje sklypo dalyje stovi namas ir ūkinis pastatas, per bendro naudojimo žemę galima patekti tiek prie bendrąja nuosavybe esančio šulinio, tiek prie ūkinio pastato, įvažiavimas į kiemą bendras ir tai atitinka abiejų bendraturčių interesus.

4Ieškovas atsiliepimu su atsakovės priešieškiniu, kaip pažeidžiančiu jo, kaip turto bendraturčio, teises, nesutiko. Nurodė, jog ūkinio pastato atidalijimo projektas neapima viso ūkinio pastato ploto, todėl neatitinka bendraturčių valdomų dalių proporcijos. Atsakovė užsakė ir teismui pateikė tik pastato pirmo aukšto matavimus ir planą, nepateikdama antro aukšto (mansardos) duomenų, todėl tiek ūkinio pastato plotas, tiek tūris nustatyti atsižvelgiant į neišsamius kadastrinius duomenis. Atsakovės projektu ieškovui apribojama galimybė naudotis ūkinio pastato antru aukštu. Ūkiniame pastate yra garažas, tualetas, pagalbinė patalpa, o atsakovė apriboja ieškovui galimybę naudotis garažu bei tualetu. Kadangi ieškovas jam priklausančio namo dalyje neturi nei vandentiekio, nei kanalizacijos, jam būtinas lauko tualetas, esantis ūkiniame pastate, todėl atsakovės siūlymas jai priteisti tualetą ir visą garažą neatitinka bendraturčių interesų proporcijos. Nesutiko ir su atsakovės pateiktu žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektu. Paaiškino, jog norėdamas naudotis ūkiniu pastatu, ieškovas turi turėti galimybę privažiuoti, kad galėtų parsivežti malkų, garaže laikyti priekabą, o tam nepakanka 1 metro pločio takelio, skirto prieiti prie ūkinio pastato, taip pat nebus galimybių pasistatyti kopėčias, reikalingas patekti į pastato pastogės patalpas.

5Atsakovė priešieškiniu teismo prašė: padalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą ūkinį pastatą pagal 2015-06-08 UAB „Profilena“ pateiktą atidalijimo schemą taip: ieškovui asmeninės nuosavybės teise atidalyti šio pastato dalį „1“ (užstatytas plotas 10,75 kv. m, vidinis bendras plotas 8,29 kv. m), atsakovei – pastato dalį „2“ (užstatytas plotas 7,46 kv. m, įrengiant patalpoje 1-2 pertvarą) ir „2“ (užstatytas plotas 24,79 kv. m). Pertvaros įrengimo bei angų panaikinimo ir įrengimo išlaidas šalys privalo padengti proporcingai nuosavybės teise valdomo turto dalimis. Prašė nustatyti 0,0619 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2015-06-08 UAB „Profilena“ parengtą sklypo naudojimosi tvarkos schemą. Ieškovui asmeniniam naudojimui paskirti schemoje pažymėtas žemės sklypo dalis „1“ (11 kv. m) ir „1“ (97 kv. m), atsakovei – žemės sklypo dalis „2“ (212 kv. m) ir „2“ (110 kv. m), šalių bendram naudojimui – žemės sklypo dalis „3“ (100 kv. m) ir „3“ (89 kv. m). Su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ūkiniame pastate nėra jokių komunikacijų, išskyrus elektrą, pastatas 1 aukšto, užstatytas plotas – 43 kv. m, bendras plotas – 33,16 kv. m, pirmo aukšto plane pažymėti 3 atskiri įėjimai į visas tris pastate esančias patalpas 1-1, 1-2 ir 1-3, kurių plotai 20,11 kv. m, 12,21 kv. m ir 0,84 kv. m. Patalpos 1-3 naudoti kaip tualeto negalima, nes nėra vandens ir nuotekų šalinimo. Ieškovas savo gyvenamojo namo dalyje turi sanitarinį mazgą ir tualetą, be to, miesto vandentiekį ir kanalizaciją, kuriais gali naudotis, be to, jis name negyvena, todėl tualeto ūkiniame pastate nebuvimas nepažeis jo teisių. Įvertinus ginčo turto dalis, atsakovei turi tekti 24,87 kv. m, ieškovui likusi – 8,29 kv. m dalis. Kadangi tokios patalpos ūkiniame pastate nėra, ji yra atidalytina, padalijant patalpą, ind. 1-2 (12,21 kv. m ploto), į dvi dalis „1“ ir „2“, pastatant joje pertvarą. Šioje patalpoje liks esantis įėjimas, taip pat vienas langas, tokia patalpa išsaugos pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Likusioji dalis – 2/3 dalys, t. y. 32,25 kv. m vidinio bendro ploto, atidalytina atsakovei. Atitinkamai pastato viduje atsakovei tenkantis plotas sudarys 24,87 kv. m (naujai atidalyta patalpa „2“ + patalpos 1-1 ir 1-3, o anga iš patalpos 1-2 į patalpą 1-1 nesunkiai uždengiama, įrengiant kitą angą tarp jai tenkančių patalpų „2“ ir 1-1. Taigi, į atsakovei tenkančias patalpas bus galima patekti iš lauko per duris patalpose 1-1 ir 1-3. Ieškovo pateiktą projektą dėl žemės sklypo atidalijimo vertino kaip nustatantį neracionaliai didelį bendro naudojimo žemės sklypo plotą (267 kv. m), dėl ko atsakovei atitenka neracionaliai suprojektuota siaura ir ilga 2,63x22,13 m žemės juosta „2“ (53 kv. m) ties įvažiavimu nuo gatvės pusės. Projektas užtikrintų išimtinai ieškovo interesus naudotis 355 kv. m (88 kv. m atskirai ir 267 kv. m bendrai), o ne šalių interesų pusiausvyrą. Atidalijus ūkinį pastatą, ieškovui paliktinas 1 metro pločio takas patekti į atidalytiną ūkinio pastato dalį „1“ bei apeiti už ūkinio pastato sienos, prieiti prie šulinio. Ieškovui skirta naudotis 108 kv. m, bendram naudojimui lieka 189 kv. m, atsakovei skirtina atskirai naudotis 212 kv. m, bendram naudojimui paliekant 189 kv. m, toks naudojimosi tvarkos pasiūlymas yra racionalesnis, nenukrypsta nuo nuosavybės teisių proporcijų, atitinka teisingumo bei sąžiningumo kriterijus.

6Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme šalys (jų atstovai) palaikė savo pirmines pozicijas, išdėstytas šalių procesiniuose dokumentuose.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Plungės rajono apylinkės teismas 2015-11-06 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Nustatė naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu adresu ( - ), pagal UAB „Eurometras“ 2015-05-21 parengtą žemės sklypo naudojimosi schemą, ieškovui paskyrė 88 kv. m žemės sklypą, schemoje žymimą indeksu „1“ ir nuspalvintą geltona spalva, atsakovei – 264 kv. m žemės sklypą (211 kv. m ir 53 kv. m), schemoje žymimą indeksu „2“ ir nuspalvintą žalsva spalva, bendram šalių naudojimui paliko 267 kv. m žemės sklypą, schemoje pažymėtą indeksu „3“ ir nuspalvintą rusva spalva. Priteisė ieškovui iš atsakovės 569,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatė, jog L. N. (atsakovei) nuosavybės teise priklauso 3/4 dalys 0,0619 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kitų statinių (tvora, šulinys, vartai), unikalus Nr. ( - ), o M. V. (ieškovui) – 1/4 dalis šių nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu ( - ). Nurodė, jog 2012-12-17 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu bei 2013-07-05 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi tarp šalių nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamojo namo patalpomis, žemės sklypas, ūkinis pastatas bei kiemo statiniai šalių naudojami bendrai. Motyvavo CK 4.75 str. norma, argumentavo, jog atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės siekiama baigti bendrąją dalinę nuosavybę ir sukurti savarankiškus, izoliuotus nekilnojamuosius objektus, jog atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis kito bendraturčio teisių bei teisėtų interesų. Įvertinęs aplinkybes, jog atsakovės prašomo atidalyti ūkinio pastato natūra nuosavybės dalis atitinkančių patalpų nėra, jog ieškovo pateikti duomenys patvirtina, jog ūkinio pastato pastogėje yra įrengta patalpa, žymima ind. 1-4, 28,43 kv. m (t. 1, b. l. 16), kuri nėra įregistruota nustatyta tvarka ir tik dėl bendraturčių (šalių) nesutarimų nėra išspręstas šios patalpos įregistravimo klausimas, jog yra tik vienas įėjimas į šias patalpas, kuris pagal atsakovės patektą projektą lieka jai tenkančioje namo dalyje, teismas padarė išvadas, jog ieškovas nebeturės jokios galimybės patekti į pastogės patalpas, kurios bendraturčiams priklauso proporcingai pastato dalims, jeigu bendraturčiai nesutaria kitaip, jog taip bus pažeisti turtiniai ieškovo interesai, – apribota galimybė naudotis ūkinio pastato pastogės patalpa. Teismas įvertinęs aplinkybę, jog ūkiniame pastate yra įrengtas tualetas, pagal atsakovės projektą jis atitenka jai, o ieškovui tekusiose patalpose nėra tualeto ir name įrengtas vandentiekis ir kanalizacija liko atsakovei, sprendė, jog dėl patalpų dydžio ir kitų komunikacijų išsidėstymo ieškovui ribojama galimybė tokią patalpą (tualetą) įsirengti jam tekusioje namo dalyje, todėl jam būtina naudotis lauko tualetu, esančiu ūkiniame pastate. Konstatavo, jog atsakovei nuosavybėn perdavus patalpą, ind. 1-3 (lauko tualetą), kuri yra įrengta šalia jai tenkančios patalpos, ind. 1-1, būtų apribojama ieškovo galimybė naudotis gyvenamosiomis patalpomis pagal paskirtį. Aplinkybę, jog ieškovas ginčo gyvenamojo namo patalpomis nesinaudoja, vertino kaip nesudarančią prielaidų jam apsunkinti naudojimąsi turimu turtu. Atsakovės pateiktą atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą vertino kaip neatitinkantį bendraturčių interesų pusiausvyros principo, kadangi yra pažeidžiami ieškovo turtiniai interesai (CPK 178 str.).

10Teismas pažymėdamas, jog byloje buvo pareikštas tik vienas reikalavimas – atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, vertino, jog šalims šiuo metu reikalingas ūkinis pastatas, todėl nėra pagrindo peržengti pareikšto reikalavimo ribų ir svarstyti dėl naudojimosi ūkiniu pastatu tvarkos nustatymo, priešingu atveju būtų pažeistas dispozityvumo principas (CPK 13 str.). Argumentavo, jog žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Ginčo namų valdos, esančios Pievų g. 6, Plungėje, žemės sklypo bendras plotas yra 0,0619 ha. Įvertinęs šalių pateiktus naudojimosi tvarkos žemės sklypu projektus – ieškovo pateikto projekto duomenimis, ieškovui tenkanti sklypo dalis yra prie jo naudojamos namo dalies, numatytas 3,5 metro pločio bendro naudojimo kelias prie ūkinio pastato, sudaryta galimybė prieiti prie šulinio, ūkinio pastato dėl jo priežiūros ir eksploatavimo, o pagal atsakovės pateiktą projektą nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato yra numatytas 1 metro pločio bendro naudojimo kelias, einantis palei namo sieną, motyvuodamas, jog naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir turi užtikrinti galimybę naudoti daiktą pagal paskirtį, sprendė, jog pagrįstas ieškovo teiginys, jog tokiu būdu nebebus galimybės privažiuoti prie ūkinio pastato su transporto priemone, o tai būtina (pvz., vežant malkas), jog atsakovės projekte nenumatyta ieškovo galimybė turėti priėjimą prie tualeto ir ūkinio pastato patalpos, ind.1-1. Prioritetas yra skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė, ir šiuo atveju atsakovės pateiktas projektas šį reikalavimą atitinka labiau, bendram šalių naudojimui lieka tik 189 kv. m, pagal ieškovo projektą – 267 kv. m, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitus kriterijus. Motyvavo Žemės įstatymo 1 ir 21 str. nustatytais bendraisiais žemės teisinio reguliavimo principais, įpareigojančiais siekti patogumo, racionalumo ir geresnio nuosavybės valdymo bei naudojimo. Kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas prie jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos dalies, prie jam priklausančių ar jo naudojamų statinių buitiniams, eksploataciniams bei ūkiniams poreikiams tenkinti. Šių reikalavimų atsakovės pateiktas projektas, teismo vertinimu, neatitinka, nes riboja ieškovo galimybę privažiuoti ir naudotis ūkiniu pastatu pagal paskirtį. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo pateiktas projektas labiau atitinka bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus, projektas pagrįstas racionaliu daikto naudojimu ir nevaržo atsakovės teisių. Vadovavosi CPK 93 str. 1 d. ir ieškovui iš atsakovės priteisė atstovavimo išlaidas (400 Eur), 29 Eur žyminio mokesčio bei 140,29 Eur už kadastrinius matavimus.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliantė skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015-11-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti. Argumentuoja, jog:

131. faktas, kad kažkuri patalpa nėra įregistruota, turėjo teismui padėti padaryti išvadą, kad tokios patalpos realybėje, t. y. faktiškai, nėra. Ieškovo atstovė teismo posėdyje patvirtino, jog VĮ Registrų centras ieškovui atsisakė šias pastogės patalpas įregistruoti viešajame registre. Taigi ieškovo teismui pateikta kadastro byla yra niekinė, kadangi jos duomenys, priešingai nei atsakovės pateiktos ūkinio pastato kadastro bylos duomenys, nėra įregistruoti viešajame registre. Teismas rėmėsi nesamais, neišviešintais ir neįregistruotais duomenimis apie nekilnojamąjį turtą, jo sudėtį ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą;

142. pagal Kadastro įstatymą neleidžiama įregistruoti palėpės patalpų, kol palėpėje realiai nėra atlikta patalpų (administracinių, gyvenamųjų ar kt.) įrengimo statybos darbų – sudėtos grindys, langai, lubos, durys, padaryta apdaila, kas leistų naudoti „patalpas“ pagal jų paskirtį. Apeliantė pateikia VĮ Registrų centrui teiktą paklausimą (CPK 314 str.);

153. teismas, neteisingai išsprendęs ginčo dėl ūkinio pastato (ne) atidalijimo klausimą, neteisingai išsprendė ir klausimą dėl ginčo žemės naudojimosi tvarkos nustatymo;

164. priešieškinyje apeliantė nurodė, kad ūkinis pastatas neturi vandentiekio ir nuotekų šalinimo, dėl to neįmanoma juo naudotis pagal paskirtį, – šalinti fekalijas ir kitas nuotekas. Ieškovas šių aplinkybių neginčijo, nurodydamas, jog gyvenamajame name jis neturi tualeto, todėl tariamai naudosis esančiu ūkiniame pastate. Klaipėdos apygardos teismas 2013-07-05 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-697-159/2013, pakeisdamas žemesnio teismo sprendimą ir nustatydamas šalims iki šiol galiojančią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, paskyrė ieškovui patalpas rūsio R3 dalyje, kur jis turi galimybę, norėdamas naudotis namu, prisijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos, išvesti juos į pirmajame aukšte virš rūsio dalies esančias jam paskirtas naudotis virtuvės patalpas. Ūkinis pastatas nėra gyvenamojo namo priklausinys ir nėra skirtas aptarnauti namo gyventojų poreikius, susijusius su tualetu. Teismas neteisingai nustatė ieškovo teisių, poreikių ir „turtinių interesų“ turinį bei priėmė jokiais bylos duomenimis nepagrįstą sprendimą;

175. baigiamųjų kalbų metu atsakovės atstovas prašė įvertinti pastogės „patalpų“ realaus egzistavimo klausimą ir nustačius, kad tokios patalpos bei jų plotas realiai yra, atidalyti pastatą kitu būdu (atidalyti atsakovei ūkinį pastatą, ieškovui priteisiant piniginę kompensaciją), išsprendžiant teisinį ginčą ir atkuriant teisinę taiką tarp šalių. Pastatas yra vertas 871 Eur, taigi 1 kv. m vertė – 14,15 Eur. Išsprendus ginčą tokiu būdu, neliktų neišspręstas ginčas dėl nuosavybės teisių gynimo. Priešieškinį pareiškė būtent dėl to, kad ieškovas, apeliantės įsitikinimu, tiesiog piktybiškai nesutinka geruoju atsidalyti turto, nusistatyti naudojimosi žeme tvarkos, visaip kliudo disponuoti apeliantei priklausančiomis žemės sklypo ir ūkinio pastato 3/4 dalių nuosavybės teisėmis, įskaitant ir valdymo teisę. Tokią teismo teisę, ginant įstatymo saugomą interesą, atidalyti natūra numato teismų praktika (kasacinio teismo 2003-09-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2008-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2010-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).

18Ieškovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Apeliantės argumentus vertina kaip nepagrįstus. Paaiškina, jog susipažinęs su atsakovės priešieškiniu suprato, kad ji nori atsidalyti ūkinį pastatą tik pagal pirmo aukšto plotą, tuo sumažindama ieškovui priklausančią turto dalį ir apribodama patekimą į ūkinio pastato antrą aukštą, savo iniciatyva užsakė ūkinio pastato kadastrinius matavimus. 2015-08-12 VĮ Registrų centro atliktų kadastrinių matavimų duomenimis, buvo inventorizuota ūkinio pastato pastogė ir nustatyta, jog joje yra patalpa 1-4, kurios plotas 28,43 kv. m. Šie duomenys negalėjo būti įregistruoti VĮ Registrų centre, nes tam reikalingas abiejų bendraturčių sutikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2014-10-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2014). Tai patvirtina ir atsakovės į bylą pateiktas VĮ Registrų centro 2015-12-08 raštas Nr. (10.1.4)TELS-6250 bei elektroninių laiškų kopijos. Apeliantės nenoras registruoti tikslius duomenis ir jos priešieškinio prašymas atidalyti ne visą ūkinio pastato plotą vertintini kaip piktnaudžiavimas teise. Ieškovas ėmėsi visų pastangų, teismui pateikė ne senus, bet pačius naujausius duomenis apie faktinę turto būklę, todėl ir užsakė ūkinio pastato kadastro duomenų tikslinimą, o apeliantė nepagrįstai neigia dokumentuose užfiksuotos ūkinio pastato antrame aukšte esančios patalpos egzistavimą. Nesant šalių susitarimo įregistruoti palėpę pagal 2015-08-12 kadastro duomenis, nebuvo galimybių atidalyti turto pagal atsakovės pateiktą projektą, nes nebuvo atidalijamos visos patalpos, – į atidalytino ūkinio pastato plotą nebuvo įtrauktas palėpės plotas. Priešieškiniu prašydama atidalyti tik pirmą ūkinio pastato aukštą, nenurodydama antrame šio pastato aukšte esančių patalpų, atsakovė siekia įgyti turto didesnę dalį, nei jai priklauso pagal VĮ Registrų centro duomenis. Šalims esant ūkinio pastato bendraturtėms ir esant nustatytai šio ūkinio pastato naudojimosi tvarkai, abu bendraturčiai juo naudojasi bendrai, kiekvienas iš jų turi turėti galimybę patekti į visas ūkinio pastato patalpas. Pagal atsakovės projektą, ieškovui buvo palikta galimybė patekti tik į vieną ūkinio pastato patalpą, suvaržant jo turtines teises į kitas patalpas. Nesutinka su apeliantės motyvais, jog teismas turėjo peržengti priešieškinio ribas ir atidalyti pagal baigiamosiose kalbose išsakytą atsakovės atstovo nuomonę arba parinkti kitą variantą – atidalyti atsakovei ūkinį pastatą ir ieškovui priteisti piniginę kompensaciją. Atsakovė turėjo priešieškinyje nurodyti alternatyvų reikalavimą, o kadangi tokio nepateikė, o tik baigiamųjų kalbų metu pareiškė, kad galbūt būtų galimas ir kitoks variantas, teismas neturėjo teisės peržengti priešieškinio ribų ir tai teisingai konstatavo sprendime. Teismas tinkamai vertino įrodymus, faktines aplinkybes, todėl tinkamai taikė materialines teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos ir priėmė teisingą sprendimą.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.

21Dėl naujų įrodymų (ne) priėmimo

22Apeliantės kartu su skundu pateikti nauji įrodymai – 2015-12-03 atsakovės atstovo advokato D. V. raštas VĮ Registrų centro Telšių filialui (užduoti klausimai, susiję su ūkinio pastato pastogės kadastrinių duomenų nustatymu, šių duomenų pagrindu atlikto kadastrinių matavimų bylos suderinimo teisingumu, atitiktimi įstatymams ir teismų praktikai bei veiksmų, reikalingų ūkinio pastato pastogės duomenims registre įregistruoti, pobūdžio), išrašas iš VĮ Registrų centro apie ginčo ūkinio pastato vidutinę rinkos vertę (nurodyta 871 Eur pastato vertė), 2015-12-08 VĮ Registrų centro Telšių filialo raštas (atsakymas) į minėtą ieškovo atstovo 2015-12-03 raštą (atsakyta, jog atlikti pastogės matavimai neprieštarauja Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėms, jog jei šalys (bendraturčiai) susitartų ir pateiktų statytojų surašytą deklaraciją, būtų galima įregistruoti neįrengtos palėpės kadastro duomenis), 2015-12-08 elektroninis laiškas, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, į tai, jog šalių ginčas, inter alia, dėl ūkinio pastato padalijimo yra išspręstas įsiteisėjusia ir galiojančia Klaipėdos apygardos teismo 2013-07-05 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-697-159/2013, kuria iš dalies pakeistas Plungės rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-219-225/2012 pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui M. V. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir atsakovo M. V. priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos pastatais bei žemės sklypu nustatymo („<...> nagrinėjamos bylos atveju ūkinis pastatas paliktas šalims bendrai naudotis, kad apeliantė nesutinka su mainais už jai 7,13 kv. m tenkančią mažesnę gyvenamojo namo dalį paskirta 10,28 kv. m didesnė palėpės dalis, daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs teismas neatidalijo, bet nustatė naudojimosi bendrąja daline nuosavybe – gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu ir kitais statiniais tvarką <...>“) (LITEKO, CPK 179 str. 3 d.), į apeliaciniame skunde išdėstytų nesutikimo su teismo sprendimu argumentų turinį, byloje surinktų faktinių duomenų visetą, teismo atsisakomi priimti ir vertinti (CPK 314 str.).

23Dėl ginčo esmės, įrodymų vertinimo

24Spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Faktas pripažintinas įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013); teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

25Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

26Teisėjų kolegija, išsamiai išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų, minėtų kasacinio teismo išaiškinimų laikėsi.

27Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

28Iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo matyti, kad teismas vertino abejų šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, įvertinęs bylos faktinius duomenis, teismas padarė pagrįstas išvadas. Šios išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi, apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

29Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo

30CK 4.75 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas šią CK nuostatą, yra pažymėjęs, kad nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 str. 1 d. nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.

31Taigi, esant ginčo žemės sklypo bendraturčių nesutarimams dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo nustatyti šią tvarką pagal ieškovo ieškinį ar atsakovės priešieškinį, atsižvelgdamas į paminėtas reikšmingas tokiai tvarkai nustatyti aplinkybes. Teismas turi įvertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti; kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka numato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina, ar planuojami esminiai pakeitimai atitinka teisės aktų (Statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento ir kt.) reikalavimus, ar yra suderinti su atitinkamomis priežiūros institucijomis.

32Pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmetė, motyvuodamas tuo, kad, pagal ieškovo pateiktus duomenis, ūkinio pastato pastogėje yra įrengta patalpa (atsakovės atstovas nurodė, jog juridiškai ši patalpa neegzistuoja ir todėl atsakovė dėl jos nepasisako), todėl sprendžiant atidalijimo klausimą, lieka neaišku dėl šios patalpos priklausomumo, be to, įėjimas į šias patalpas (pagal šalių paaiškinimus ir kadastrinių matavimų byloje esančias nuotraukas) yra tik vienas, kuris pagal atsakovės pateiktą atsidalijimo projektą lieka tik jai tenkančioje dalyje, tokiu būdu ieškovui nesudarant jokios galimybės patekti į šias patalpas, kurios šalims (bendraturčiams) priklauso proporcingai ūkinio pastato dalims, todėl atsakovės projekto sprendiniais bus pažeisti turtiniai ieškovo interesai, – jam apribojama galimybė naudotis ūkinio pastato pastogės patalpa. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagrįstai atmetė, motyvuodamas iš esmės tuo, kad, pagal atsakovės pateiktą ūkinio pastato atidalijimo schemą (b. l. 124), teikiamas atidalijimo variantas neatitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principo, pažeidžia ieškovo turtinius interesus.

33Bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu. Pažymėtina, kad nuosavybės neliečiamumas įstatymų leidėjo yra apibrėžtas ir kaip civilinių santykių teisinio reglamentavimo principas (CK 1.2 str. 1 d.), o CK 4.93 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Taigi, nagrinėjant konkrečių asmenų civilinį ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu, aiškinti civilinės teisės normas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir jas taikyti privalu taip, kad nebūtų pažeidžiamos šių asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad šis principas, kaip ir kiti tiek konstituciniai, tiek civilinės teisės principai, nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 str. 1 d.: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos.

34Pagal įstatyme nustatytą reikalavimą, atidalijant daiktą natūra, neturi būti padaryta neproporcinga žala daiktui (CK 4.80 str. 2 d.). Įstatymo formuluotėje nustatyta tam tikra žalos padarymo galimybė, bet tokia žala turi būti proporcinga. Žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, praktiškai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Įstatyme įtvirtintų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės reikalavimų tinkamas įgyvendinimas, kuriuo, minėta, turi būti išvengta neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo, kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių – turto, į kurį siekiama nutraukti bendrosios nuosavybės teisę, struktūros, parametrų, bendraturčių skaičiaus, bendraturčių turimų dalių bendrojoje nuosavybėje, galimybės atlikti pertvarkymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

35Apeliantės argumentas, jog teismas turėjo išnagrinėti šalių ginčą ir atkurti teisinę taiką tarp šalių kitu būdu – atidalyti atsakovei ūkinį pastatą ir ieškovui priteisti piniginę kompensaciją, atmestinas kaip juridiškai nepagrįstas. Pažymėtina, jog vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų yra dispozityvumo principas (CPK 13 str.), kuris reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, t. y. civilinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia proceso šalių ieškinyje (priešieškinyje) išdėstyti reikalavimai ir jų pagrindas. Teismas neturi teisės peržengti pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Pagal CPK nuostatas tam tikrų kategorijų bylose dispozityvumo principo veikimas yra apribotas (teismui suteikta teisė viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą) – tai vadinamosios nedispozityvios bylos, pvz., šeimos (CPK 376 str. 3 d.), darbo (CPK 417 str.), tačiau ši civilinė byla į nurodytą bylų sąrašą nepatenka. Šioje civilinėje byloje apeliantė reiškė reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau reikalavimą dėl atidalijamam bendraturčiui piniginės kompensacijos priteisimo atsakovė (jos atstovė) pareiškė tik baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu ir (ar) atitinkamo reikalavimo priešieškiniu nereiškė bei atitinkami tokios kompensacijos (ne) priteisimo, jos dydžio, nustatymo ir pan. klausimai nebuvo teismo tiriami bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

36Apeliantės nurodytos kasacinio teismo nutartys, kuriose, apeliantės teigimu, numatyta teismo teisė tokio pobūdžio bylose savo iniciatyva spręsti dėl piniginės kompensacijos bendraturčiui priteisimo:

372003-09-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003 (dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės) (ieškovai prašė teismo atidalyti jų turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, 0,0534 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), priteisiant V. J., R. V., iš pastarųjų priteisiant 13 333,32 Lt kompensaciją pinigais atsakovui E. G., o 0,1098 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), Alytuje, priteisiant V. J. ir O. Š., iš pastarųjų priteisiant 26666,65 Lt kompensaciją pinigais atsakovei S. B..);

382006-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006 (dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo) (ieškovas ieškiniu, remdamasis CK 4.80 str. 2 d., prašė teismo atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu: priteisti ieškovui natūra gyvenamąjį namą ir kiemo statinius ( - ), o atsakovui už jo turimą 1/4 dalį bendrojoje nuosavybėje – 6269 Lt piniginę kompensaciją);

392008-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 (nekilnojamojo turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo) (ieškovas prašė: 1) atidalyti du jam ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius daugiabučius gyvenamuosius namus ( - ), paskiriant kiekvieno nuosavybėn atitinkamus butus; 2) nustatyti naudojimosi namo pusrūsyje esančiais sandėliukais ir kitomis pagalbinėmis patalpomis tvarką pagal ieškovo pasiūlytą variantą; 3) nustatyti naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarką pagal ieškovo pasiūlytą variantą (byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui);

402010-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010 (atsakovė priešieškiniu prašė atidalyti jos dalį iš bendrosios jos ir ieškovės nuosavybės pastate, pažymėtame indeksu ( - ), atsakovei priteisiant visą ūkio pastatą, o ieškovei iš atsakovės priteisiant 608 Lt kompensaciją),

41atsižvelgiant į tai, jog šalys (ar kuri iš jų) šioje byloje nereiškė reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, vertintina, jog nurodytų kasacinės instancijos teismo nagrinėtų bylų ratio decidendi skirtingos nei nagrinėjamo ginčo, todėl šiose nutartyse pateikti išaiškinimai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl apeliantės argumentų dėl teismo teisės ex officio spręsti dėl piniginės kompensacijos bendraturčiui priteisimo (nesant atitinkamo reikalavimo ieškinyje (priešieškinyje).

42Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

43Ginčo atveju, įvertinus atsakovės pateiktą ūkinio pastato atsidalijimo schemą, atsakovės poziciją byloje, pagrįstais vertinami ieškovo argumentai, jog nesant šalių susitarimo įregistruoti palėpę pagal 2015-08-12 kadastro duomenis, nebuvo galimybių atidalyti turto pagal atsakovės projektą, nes į atidalytino ūkinio pastato plotą neįtrauktas palėpės plotas (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu vertinamas skundo argumentas, jog neteisingai išsprendęs ūkinio pastato (ne)atidalijimo klausimą, teismas neteisingai išsprendė ieškovo reikalavimą dėl naudojimosi žeme tvarkos nustatymo. Byloje nėra ginčo ir faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis gyvenamojo namo, ginčo ūkinio pastato bei kitų statinių (tvora, šulinys, vartai), atsakovei – 3/4 dalys šių statinių ir žemės sklypo, esančių adresu ( - ). Skundžiamu sprendimu naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta teisingai, t. y. įvertinus ieškovo pateikto projekto sprendinius, kurie leidžia teigti, jog ieškovui tenkanti (jo prašoma nustatyti) žemės sklypo dalis yra prie jo naudojamos gyvenamojo namo dalies, numatytas protingas / pakankamas – 3,5 metro pločio bendro naudojimo kelias prie ūkinio pastato, sudarant galimybę prieiti prie šulinio, ūkinio pastato dėl jo priežiūros ir eksploatavimo. Teismas pagrįstai vadovavosi Žemės įstatymo 1 ir 21 str. nustatytais bendraisiais žemės teisinio reguliavimo principais, įpareigojančiais siekti patogumo, racionalumo ir geresnio nuosavybės valdymo bei naudojimo, ir motyvavo, jog kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas prie jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos dalies, prie jam priklausančių ar jo naudojamų statinių buitiniams, eksploataciniams bei ūkiniams poreikiams tenkinti, padarė teisingą išvadą, jog šių reikalavimų atsakovės projektas neatitinka, nes riboja ieškovui galimybę privažiuoti ir naudotis ūkiniu pastatu pagal paskirtį (CPK 185 str.).

44Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliantės skundo argumentų (teismas rėmėsi nesamais, neišviešintais ir neįregistruotais duomenimis apie nekilnojamąjį turtą, jo sudėtį; pagal Kadastro įstatymą neleidžiama įregistruoti palėpės patalpų, kol palėpėje realiai nėra atlikta patalpų įrengimo statybos darbų), nes jie teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui.

45Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

46Dėl bylinėjimosi išlaidų

47Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – už atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovo atstovei advokatei S. G. sumokėti 150 Eur (b. l. 182, 183) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Nutarė

49atsakovės L. N. apeliacinį skundą atmesti,

50Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51Priteisti ieškovui M. V. iš atsakovės L. N. 150 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas teismo prašė: nustatyti žemės sklypo, esančio adresu ( - ),... 4. Ieškovas atsiliepimu su atsakovės priešieškiniu, kaip pažeidžiančiu jo,... 5. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė: padalyti bendrosios dalinės... 6. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme šalys (jų atstovai)... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Plungės rajono apylinkės teismas 2015-11-06 sprendimu ieškinį tenkino,... 9. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo... 10. Teismas pažymėdamas, jog byloje buvo pareikštas tik vienas reikalavimas –... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Apeliantė skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo... 13. 1. faktas, kad kažkuri patalpa nėra įregistruota, turėjo teismui padėti... 14. 2. pagal Kadastro įstatymą neleidžiama įregistruoti palėpės patalpų, kol... 15. 3. teismas, neteisingai išsprendęs ginčo dėl ūkinio pastato (ne)... 16. 4. priešieškinyje apeliantė nurodė, kad ūkinis pastatas neturi... 17. 5. baigiamųjų kalbų metu atsakovės atstovas prašė įvertinti pastogės... 18. Ieškovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Apeliantės argumentus... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės,... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Dėl naujų įrodymų (ne) priėmimo ... 22. Apeliantės kartu su skundu pateikti nauji įrodymai – 2015-12-03 atsakovės... 23. Dėl ginčo esmės, įrodymų vertinimo... 24. Spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų... 25. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje... 26. Teisėjų kolegija, išsamiai išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą,... 27. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės... 28. Iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo matyti, kad teismas vertino abejų... 29. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo... 30. CK 4.75 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės... 31. Taigi, esant ginčo žemės sklypo bendraturčių nesutarimams dėl atidalijimo... 32. Pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį dėl atidalijimo iš... 33. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimai turi būti... 34. Pagal įstatyme nustatytą reikalavimą, atidalijant daiktą natūra, neturi... 35. Apeliantės argumentas, jog teismas turėjo išnagrinėti šalių ginčą ir... 36. Apeliantės nurodytos kasacinio teismo nutartys, kuriose, apeliantės teigimu,... 37. 2003-09-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003 (dėl... 38. 2006-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006 (dėl... 39. 2008-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008... 40. 2010-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010 (atsakovė... 41. atsižvelgiant į tai, jog šalys (ar kuri iš jų) šioje byloje nereiškė... 42. Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, jog kasacinis teismas yra... 43. Ginčo atveju, įvertinus atsakovės pateiktą ūkinio pastato atsidalijimo... 44. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliantės skundo argumentų (teismas... 45. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 47. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš apeliantės priteistinos... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 49. atsakovės L. N. apeliacinį skundą atmesti,... 50. Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti... 51. Priteisti ieškovui M. V. iš atsakovės L. N. 150 Eur išlaidų advokatės...