Byla 2-2033/2013
Dėl kreditoriaus Danske bank A/S kreditorinių reikalavimų patikslinimo uždarosios akcinės bendrovės „Travestus“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-859-104/2013)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus S. Ž. (S. Ž.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atmestas kreditorių A. Č., S. Ž., A. V., V. Š., uždarosios akcinės bendrovės “Račkūnų komercija” ir uždarosios akcinės bendrovės “Dansalis” prašymas dėl kreditoriaus Danske bank A/S kreditorinių reikalavimų patikslinimo uždarosios akcinės bendrovės „Travestus“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-859-104/2013).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi UAB „Travestus“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB ,,Avere“. Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Travestus“ kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 8 675 834,53 Lt sumai, iš kurių 3 896 688,31 Lt – Danske bank A/S finansinis reikalavimas, užtikrintas hipoteka. Teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi šis kreditorinis reikalavimas patikslintas, nurodant, kad jis yra 3 604 568,20 Lt dydžio.

6Pareiškėjai kreditoriai A. Č., S. Ž., A. V., V. Š., UAB “Račkūnų komercija” ir UAB “Dansalis” kreipėsi į teismą dėl kreditoriaus Danske bank A/S finansinio reikalavimo patikslinimo, kuriuo prašė nustatyti, kad Danske bank A/S reikalavimai, užtikrinti įkeitimu ir hipoteka, sudaro 3 143 797, 02 Lt (2 999 999, 81 Lt negražinto kredito, 143 797,34 Lt palūkanų), o su reikalavimu dėl 460 771,18 Lt delspinigių įtraukti banką į trečios eilės kreditorių sąrašą.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl kreditoriaus Danske bank A/S finansinio reikalavimo patikslinimo atmetė.

9Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, prašydami šiam ginčui taikyti Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo 2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1842 54 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti hipotekos (įkeitimo) lakštai keičiami, baigiami vadovaujantis šio įstatymo nustatyta sutartinės hipotekos ar priverstinės hipotekos (įkeitimo) keitimo ir baigimo tvarka, – neatkreipė dėmesio į tai, kad šio įstatymo 54 straipsnio 3 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo įregistruoti hipotekos (įkeitimo) kreditorių reikalavimai tenkinami eile, nustatyta pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės normas. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad minėto įstatymo 54 straipsnio 4 dalis nustato, jog hipotekos (įkeitimo) lakštų pakeitimai įforminami hipotekos (įkeitimo) lakšto pakeitimo sandoryje ar teismo sprendime pakeisti hipotekos (įkeitimo) lakštą, tuo tarpu reikalavimų šioje byloje nepareikšta.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Pareiškėjas kreditorius S. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimas, užtikrintas įkeitimu ir hipoteka, sudaro 3 143 797,02 Lt bei įtraukti šį kreditorių į trečios eilės BUAB „Travestus“ kreditorių sąrašą su 460 771,18 Lt finansiniu reikalavimu. Pateikia tokius argumentus:

121. Priešingai nei sprendė teismas, CK pakeitimo įstatymo 54 straipsnio 3 dalis nagrinėjamam ginčui netaikytina, nes ši norma reglamentuoja reikalavimų tenkinimo eiliškumą tarp kelių hipotekos kreditorių (pirminė ir antrinė hipoteka), o ne hipotekos kreditorių ir kitų kreditorių, kurių reikalavimai neužtikrinti hipoteka. Minėtą išvadą patvirtina viso įstatymo sisteminė analizė.

132. Teismas be pagrindo padarė išvadą, kad naujos CK 4.174 straipsnio redakcijos taikymas reikštų įstatymo galiojimą atgal. Toks įstatymo traktavimas neatitiktų lygiateisiškumo ir sąžiningumo principų, o tai pagrindžia išvadą, jog tiek bankrutuojančių, tiek nebankrutuojančių skolininkų atžvilgiu hipotekos pabaigai turi būti taikoma ta pati nauja minėto straipsnio redakcija.

143. Teismas nepagrįstai susiaurino CK pakeitimo įstatymo 54 straipsnio 2 dalies taikymą tik lakštų keitimo ir baigimo procedūrai – šioje normoje nėra nurodyta, kad ji taikoma tik hipotekos pabaigos procedūrai ar, kad ji netaikoma hipotekos pabaigos realioms (materialioms) pasekmėms.

15Suinteresuotas asmuo kreditorius Danske Bank A/S atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti. Nurodo, jog teismas teisingai aiškino ir taikė CK pakeitimo ir papildymo įstatymo 54 straipsnio 3 dalies nuostatą ir pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl minėto įstatymo 54 straipsnio 2 dalies normų taikymo.

16Suinteresuotas asmuo A. Č. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo, kuriuo prašė skundą patenkinti (CPK 309 str., 338 str.).

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

19Šios apeliacinės bylos dalyką sudaro nutarties, kuria atmestas pareiškėjų kreditorių A. Č., S. Ž., A. V., V. Š., UAB „Račkūnų komercija“ ir UAB „Dansalis“ prašymas patikslinti kreditoriaus Danske Bank A/S finansinį reikalavimą UAB „Travestus“ bankroto byloje, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Byloje sprendžiama, ar teismas teisingai aiškino ir taikė CK pakeitimo ir papildymo įstatymo (2011-12-22, Nr. IX-1842) 54 straipsnio nuostatas.

20Teisėjų kolegija, atmesdama apelianto argumentus, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog kreditorių prašymo patenkinimas reikštų įstatymo galiojimą atgal, visų pirma pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl paprastai netaikomas tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (CK 1.7 str.), jog ši taisyklė yra svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises bei pasitikėjimą valstybės priimtais teisės aktais ir pačia valstybe, jog civiliniai įstatymai galioja tik civiliniams teisiniams santykiams, susiklosčiusiems įsigaliojus įstatymui, ir tik išimtiniais atvejais naujas įstatymas (nauja jo redakcija) taikomas santykiams susiklosčiusiems prieš priimant tą įstatymą (naują redakciją) turi būti nustatyti įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjamu atveju toks išimtinis atvejis nurodytame įstatyme nenustatytas, todėl akivaizdu, jog kreditoriui Danske Bank A/S, kuris kreditorinį reikalavimą bankroto byloje pareiškė dar 2010-12-21, turi būti taikoma tuo metu galiojanti CK 4.174 straipsnio 1 dalies redakcija, numačiusi, jog hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Priešingai nei teigia apeliantas, pareiškėjų prašymo patenkinimas turėtų įtakos iki tol susiklosčiusiems teisiniams santykiams – banko reikalavimo dalį dėl patvirtintų delspinigių perkėlus į trečiąją kreditorinių reikalavimų eilę, delspinigių išieškojimas nebūtų užtikrintas hipoteka (CPK 185 str., CK 4.174 str.).

21Antra, būtent dėl aukščiau nurodytų priežasčių įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principus, CK pakeitimo ir papildymo įstatymo (2011-12-22, Nr. IX-1842) 54 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatė pirmosios instancijos teismo teisingai taikytą ir aiškintą teisės normą, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo įregistruoti hipotekos (įkeitimo) kreditorių reikalavimai tenkinami eile, nustatyta pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės normas. Kaip yra žinoma, Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų prioritetas prieš kitus įstatymus, atliekant įmonės bankroto procedūras, taip pat nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Teisėjų kolegija, nenustačiusi minėto įstatymo nuostatų prieštaravimo ĮBĮ normoms, atmeta atskirojo skundo argumentus, jog teismas be pagrindo nagrinėjamam ginčui taikė šio įstatymo 54 straipsnio 3 dalį. Be to, pažymėtina, jog priešingai nei šią normą aiškina apeliantas, joje nėra aiškiai nurodyta, jog ji reglamentuoja tik reikalavimų tenkinimo eiliškumą tarp kelių hipotekos kreditorių (pirminė ir antrinė hipoteka), ir neapima hipotekos kreditorių ir kitų kreditorių, kurių reikalavimai neužtikrinti hipoteka, santykių reglamentavimo (ĮBĮ 35 str.). Taigi akivaizdu, jog dar iki 2012-07-01 įsigaliojusių CK 4.174 straipsnio normų pakeitimų kreditoriui Danske Bank A/S pateikus prašymą patvirtinti hipoteka užtikrintą reikalavimą (skola, palūkanos, delspinigiai), taip pat teismui jį patvirtinus nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir pagal kasacinio teismo praktiką atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės išsprendžiamas materialinis teisinis reikalavimas, – minėtas reikalavimas, kaip teisingai nurodė teismas, turi būti tenkinamas eile, nustatyta pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės normas (CK pakeitimo ir papildymo įstatymo (2011-12-22, Nr. IX-1842) 54 str. 3 d., CK 1.5 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. IĮ „Šakių agrocentras“, bylos Nr. 3K-3-160/2011; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Autokausta“ v. UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-188/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Prostinvest“ v. Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-3-545/2011).

22Trečia, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, nustatė aktualias bylos aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė įstatymų normas, tai yra tinkamai atskleidė bylos esmę – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog šio teismo priimto sprendimo motyvams (Van deHurk v. Netherlandsjudgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skuriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Taigi dėl pirmiau nurodytų aplinkybių ir argumentų teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė šią bylą, konstatuoja, jog kiti apelianto S. Ž. atskirajame skunde nurodyti argumentai (dėl CK pakeitimo ir papildymo įstatymo (2011-12-22, Nr. IX-1842) 54 straipsnio 2 dalies normų taikymo, pirminės ir antrinės hipotekos eiliškumo, etc.) nagrinėjamu atveju nėra teisiškai aktualūs, todėl plačiau nenagrinėjami ir dėl jų nepasisakoma (CPK 185 str.).

23Taigi apelianto S. Ž. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi UAB „Travestus“... 6. Pareiškėjai kreditoriai A. Č., S. Ž., A. V., V. Š., UAB “Račkūnų... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjų... 9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, prašydami šiam ginčui taikyti... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Pareiškėjas kreditorius S. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo... 12. 1. Priešingai nei sprendė teismas, CK pakeitimo įstatymo 54 straipsnio 3... 13. 2. Teismas be pagrindo padarė išvadą, kad naujos CK 4.174 straipsnio... 14. 3. Teismas nepagrįstai susiaurino CK pakeitimo įstatymo 54 straipsnio 2... 15. Suinteresuotas asmuo kreditorius Danske Bank A/S atsiliepimu į skundą prašo... 16. Suinteresuotas asmuo A. Č. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo... 19. Šios apeliacinės bylos dalyką sudaro nutarties, kuria atmestas pareiškėjų... 20. Teisėjų kolegija, atmesdama apelianto argumentus, kad teismas nepagrįstai... 21. Antra, būtent dėl aukščiau nurodytų priežasčių įstatymų leidėjas,... 22. Trečia, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 23. Taigi apelianto S. Ž. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą....