Byla 2-395-324/2017
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys S. J., L. K., G. R

1Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieškovės atstovei E. K., atsakovei L. R., jos atstovei advokatei V. L., atsakovo V. M. atstovui advokato padėjėjui A. K., trečiajam asmeniui G. R., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Muskato riešutas“ patikslintą ieškinį atsakovams V. M., L. R. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys S. J., L. K., G. R., ir

Nustatė

2ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovei iš atsakovės L. R. 51 297,80 Eur atlyginti žalai, padarytai 2009 m. birželio 1 d. – 2010 m. sausio 26 d. laikotarpiu, 690,45 Eur atlyginti žalai, padarytai 2010 m. sausio 27 d. – 2010 m. vasario 19 d. laikotarpiu, iš atsakovo V. M. – 4 112,47 Eur atlyginti žalai, padarytai 2010 m. vasario 20 d. – 2012 m. rugsėjo 29 d. laikotarpiu, priteisti iš atsakovų 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3Reikalavimą grindė tuo, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2374-527/2012 ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Nuo 2008 12 31 d. jos finansinė būklė jau buvo sunki, 2009 m. gegužės 31 d. ji buvo nemoki. Iš ieškovės 2008 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad 2007 12 31 d. jos turtas sudarė 62 414,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 43 354,00 Lt; 2008 12 31 d. turtas buvo vertas 310 765,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 158 554,00 Lt. Pagrindinių įmonės finansinių rodiklių statistinės ataskaitos už 2009 m. duomenimis, įmonė 2009 m. turto turėjo už 100 629,00 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 353 546,00 Lt, t.y. įsipareigojimai buvo žymiai didesni už turto vertę (remiasi pagrindinių įmonės finansinių rodiklių statistinės ataskaitos duomenimis, nes paskutinis ieškovės balansas VĮ Registrų centrui buvo pateiktas už 2008 m., o administratoriui perduotas balansas už 2009 m. atsakingo asmens nėra pasirašytas). Ieškovės balansas, sudarytas 2012 m. rugpjūčio 20 d. duomenimis, rodo, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d. įmonė turto turėjo už 100 629,00 Lt , mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 353 546,00 Lt, o įmonės nuostolis sudarė 262 917,00 Lt. Ieškovės 2009 ir 2012 m. balansai yra identiški. 2010 metų finansinė atskaitomybė administratorei perduota nebuvo, VĮ Registrų centrui nepateikta. 2009 m. gruodžio 31 d. sudarytas kreditorių sąrašas liudija, kad UAB „Muskato riešutas“ skolos yra susidariusios jau nuo 2008 m. gruodžio 31 d., o 2009 m. gruodžio 31 d. jos sudarė 348 620,76 Lt. Iš Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV) pažymos matyti, kad ieškovės skola VSDFV kaupėsi nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d. Įmonė dalimis šį įsiskolinimą dengė, tačiau nuo 2008 m. lapkričio 17 d. įsiskolinimas VSDFV (su nežymiais sumažėjimais) nuolatos augo ir 2011 m. rugsėjo 15 d. sudarė 128 930,26 Lt (37 340,78 Eur). 2008 m. liepos 15 d. – 2012 m. spalio 2 d. laikotarpiu jai buvo priskaičiuota 11 893,83 Lt (3 444,69 Eur) delspinigių už pavėluotą įmokų mokėjimą. 2009 m. gegužės 11 d. atliktas 33,00 Lt mokėjimas, daugiau VSDFV nebuvo mokama. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) pažymos matyti, kad ieškovės įsiskolinimas VMI kaupėsi nuo 2008 m. birželio 16 d., o bankroto bylos iškėlimo dieną sudarė 20 550,12 Eur bei 2 135,34 Eur delspinigių. 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, ieškovei priklausiusio ilgalaikio turto vertė sudarė 106 827 Lt. 2009 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais buvo pavogta UAB „Muskato riešutas“ turto, kurio balansinė vertė vagystės metu sudarė 29 203,75 Lt. 2009 m. balandžio 9 d. ieškovė pardavė beveik visą likusį įmonės ilgalaikį turtą, kurio balansinė vertė tą dieną sudarė 67 663,74 Lt. Bendra pavogto ir parduoto turto balansinė vertė buvo 96 867,49 Lt, todėl atsižvelgiant į tai, kad įmonė 2009 m. neįsigijo jokio kito ilgalaikio turto, 2009 m. gegužės 31 d. likęs ieškovės turtas sudarė ne didesnę nei 213 897,51 Lt sumą (iš 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės turėto ilgalaikio turto balansinės vertės atėmus parduoto bei pavogto turto balansinę vertę). Bankroto administratorės turimais duomenimis, 2009 m. gegužės 31 d. iš ieškovės balanse apskaityto ilgalaikio turto buvo likę tik du kasos aparatai (parduoti 2009 m. spalio mėn.) bei transporto priemonė Toyota Yaris. Po bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas V. M. administratorei pateikė informaciją, kad ši transporto priemonė po avarijos tapo neremontuotina ir buvo utilizuota, tačiau tai pagrindžiantys dokumentai administratorei neperduoti. Bankroto administratorė iš ieškovės kreditorių pateiktų finansinių reikalavimų nustatė, kad 2009 m. gegužės 31 d. ieškovės įsipareigojimai kreditoriams sudarė mažiausiai 120 268,20 Lt. Kadangi 2009 m. gegužės 31 d. duomenimis ieškovės turtas iš viso sudarė ne didesnę nei 213 897,51 Lt sumą, o įsipareigojimai – ne mažesnę nei 120 268,20 Lt sumą, t.y. daugiau negu pusę įmonės turto, jai vadovavę asmenys turėjo savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2005 m. balandžio 22 d. – 2010 m. vasario 19 d. laikotarpiu ieškovės administracijos vadove ir akcininke buvo atsakovė L. R.. Laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 19 d. UAB „Muskato riešutas“ akcininke buvo registruota UAB „Ryšio amžius“, o vadovu – atsakovas V. M.. 2008 m. sausio 24 d. savininkės sprendimu laikinai einančiu direktoriaus pareigas buvo paskirtas S. J.. Iš administratorei perduotų dokumentų nustatyta, kad S. J. iš UAB „Muskato riešutas“ atleistas 2008 m. birželio 4 d. Iš atsakovės L. R. pateikto darbo sutarčių registracijos žurnalo matyti, kad darbo sutartis su L. K. buvo sudaryta 2008 m. birželio 4 d., nutraukta 2009 m. vasario 26 d. Laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. lapkričio 19 d. laikinai einančios direktorės pareigas paskirta eiti L. S., kuri iš UAB „Muskato riešutas“ buvo atleista 2010 m. sausio 26 d. Atsakovė L. R. jau nuo 2009 m. gegužės 31 d. privalėjo įvertinti sunkią ieškovės įmonės finansinę padėtį ir inicijuoti jai bankroto bylos iškėlimą. Remiantis kasacinio teismo praktika, tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Ieškovė dar 2008 metų pabaigoje turėjo pakankamai turto ir galimybių patenkinti kreditorių reikalavimus, įmonės turto vertė buvo 310 765,00 Lt, tačiau jau 2009 metų viduryje įmonėje turto sumažėjo ir jis sudarė ne daugiau nei 213 897,51 Lt balansinės vertės, o skoliniai įsipareigojimai išaugo nuo 158 554,00 Lt (2008 m. pabaigoje) iki ne mažesnės nei 120 268,20 Lt sumos (2009 m. viduryje). Iš įmonės bankroto administratorei perduotų dokumentų matyti, kad dar nuo 2009 m. pradžios iš UAB „Muskato riešutas“ buvo vykdomi skolų išieškojimai įvairių kreditorių naudai, gauti kreditorių raginimai dėl skolų sumokėjimų, tame tarpe iš valstybinių institucijų. Faktas, kad bankroto byla iškelta tik 2012 m. rugsėjo 19 d. vieno iš kreditorių iniciatyva, įrodo, kad įmonės vadovai ir savininkai, žinodami realią įmonės ūkinę–finansinę padėtį, neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip sumažino galimybę atsiskaityti su savo kreditoriais. Tokie jų veiksmai yra neteisėti, dėl jų atsiradusi žala privalo būti atlyginta, yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

4V. M., paskirtas naujuoju įmonės direktoriumi, privalėjo tinkamai vykdyti savo pareigas ir nedelsiant imtis priemonių bankroto procedūroms vykdyti. Jo neveikimas ir tolimesnis savo pareigų ignoravimas (atsakovas nesilaikė įstatymų nustatytų reikalavimų pateikti valstybės institucijoms duomenis apie vykdomos veiklos finansinius rodiklius) preziumuoja nesąžiningumą, aplaidumą, įmonės ir kreditorių interesų nepaisymą. Jis dar 2010 m. ne viename savo ruoštame pranešime valstybinėms institucijoms ir kitiems kreditoriams buvo nurodęs, kad yra rengiami dokumentai bankroto bylos iškėlimui, tačiau šių savo ketinimų neįvykdė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriuo šis atsakovas kai kuriuose atsakymuose kreditoriams grindė nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, niekaip negalėjo įtakoti jo pareigos kreiptis į teismą su prašymu dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pakvitavimas patvirtina, kad visi įmonės dokumentai V. M. buvo grąžinti 2011 m. gruodžio 31 d., o pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo kreditoriaus iniciatyva Kauno apygardos teismui buvo pateiktas 2012 m. rugpjūčio 20 d. Atsižvelgiant į tai, atsakomybė už laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo kreditoriams padarytą žalą taikytina V. M..

5Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 str. 4 d. įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovų civilinę atsakomybę pagrindžia CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniuose įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų buvimas: CK 1.5 str. ir CK 2.87 str. 1 d. nustato pareigą juridinio asmens valdymo organo nariui juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti pagal protingumo ir sąžiningumo reikalavimus; CK 6.263 str. nustato pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos; Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 str. 10 d. 1 p. ir 10 p. nustato pareigą bendrovės vadovui organizuoti bendrovės veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą; ĮBĮ 8 str. 4 d. nustato pareigą įmonės vadovui savalaikiai priimti atitinkamą sprendimą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo juridinio asmens atžvilgiu.

62009 m. gegužės 31 d. UAB „Muskato riešutas“ jau buvo nemoki, tai atsakingiems asmenims turėjo būti aišku ir nesudarius tarpinio balanso. 2009 m. gegužės 31 d. ieškovės įsiskolinimas VSDFV sudarė 54 190,11 Lt, o VMI prie LR FM – 22 158,48 Lt, įsipareigojimai kaupėsi ilgą laiką, kas reiškia, jog įmonė jau nebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Be to, 2009 m. gegužės 31 d. ieškovė nebeturėjo beveik jokio turto, išskyrus du kasos aparatus, dėl ko kyla pagrįstų abejonių dėl įmonės veiklos vykdymo tuo metu apskritai, tačiau nei vienas atsakovas nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Iš to daro išvadą, kad jie neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai ieškovės interesais (matydami, kad įmonės skolos viršija daugiau negu pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, privalėjo vykdyti ĮBĮ 8 str.4 d. įtvirtintą įpareigojimą ir savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo). Atsakovų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas (CK 6.246 str.). Kadangi įmonėje sunki finansinė padėtis egzistavo jau 2008 m. gruodžio 31 d., o 2009 m. gegužės 31 d. ji buvo akivaizdžiai nemoki, dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Muskato riešutas“ ir jos kreditoriams buvo padaryta 56 100,72 Eur dydžio žala (CK 6.247 str.). Pagal CK 6.248 straipsnį skolininko kaltė yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltės nebuvimą savo veiksmuose privalo įrodyti atsakovai. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovai laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įmonės skolos augo bei tapo pradelstos. Bankroto administratorė, remdamasi po bankroto bylos iškėlimo pateiktais kreditorių finansiniais reikalavimais bei antstolių perduotais vykdomaisiais dokumentais, apskaičiavo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. sausio 26 d. kreditoriams padarytos žalos dydis yra 51 297,80 Eur, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2010 m. vasario 19 d. – 690,45 Eur, laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 20 d. iki 2012 m. rugsėjo 29 d. žalos dydis yra 4 112,47 Eur. Tai yra minimali atsakovų padaryta žala BUAB „Muskato riešutas“ ir jos kreditoriams, kuri atsirado dėl atsakovų L. R. ir V. M. kaltės (LR CK 6.249 str. 1 d., 6.248 str. 1 d.).

7Atsakovai su ieškiniu nesutiko.

8Atsakovė L. R. ir jos atstovė nurodė, jog vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, o tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės–komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas šiai atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). L. R. nuo 2007 m. spalio 3 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d. buvo vaiko auginimo ir priežiūros atostogose, tuo laikotarpiu buvo tik įmonės akcininkė, ne valdymo organas. Jos veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sąlygų. Ji neatliko neteisėtų veiksmų. Minėtų atostogų metu nedalyvavo įmonės veikloje, tiesioginiame valdyme, nesekė ir nežinojo įmonės finansinės padėties, tuo rūpinosi laikinai pareigas ėję direktoriai S. J., L. K., L. S.. Tuo metu L. R. jokios veiklos įmonėje nevykdė, nekontroliavo laikinai einančių pareigas direktorių sudaromų sandorių, darbo sutarčių, atlyginimo dydžio nustatymo darbo sutartyse, darbuotojų kiekio, nepriėmė sprendimų dėl darbo užmokesčio ir sandorių sudarymo. Ieškovės veikla vyko Trakų rajone, o L. R. gyveno Kaune, todėl ir objektyviai negalėjo tiesiogiai dalyvauti įmonės veikloje, ją žinoti ir kontroliuoti. Dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nuo 2009 m. birželio 1 d. nurodo, kad įmonės nemokumo būsenos momentas yra ne 2009 m. birželio 1 d., o 2009 m. gruodžio 31 d. Jei ir laikyti, kad įmonė buvo nemoki nuo 2009 m. birželio 1 d. ir nuo tos datos įmonės vadovai ir akcininkė turėjo pareigą kelti bankroto bylą, tai tokiam finansiniam rodikliui nustatyti ir įvertinti veikiančioje įmonėje reikalingas minimalus 5 mėnesių laikotarpis, pagal analogiją taikant terminą, reikalingą paruošti finansinės atskaitomybės rinkinį Juridinių asmenų registrui (ABĮ 58 straipsnio 3 dalis, 24 straipsnio 1 dalis). Realiai kaip įmonės vadovė, jei būtų ja buvusi, įmonės finansinius rodiklius galėjo sužinoti nuo 2009 m. lapkričio 1 d., kaip įmonės dalyvė – kai buvo pateiktas metinis balansas (iš direktorės pareigų buvo atleista 2009 m. lapkričio 20 d.). Prieš grįždama į darbą, L. R. paprašė UAB „Jaragė“ sudaryti preliminarų UAB „Muskato riešutas“ balansą. Jį gavusi konsultavosi su bankroto administratoriumi, gavo patarimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Grįžusi į darbą, įpareigojo direktorės pareigas einančią L. S. inicijuoti bankroto procedūrą, iki tol neturėjo priežasčių tai daryti. Vertinant įmonės veiklos rodiklius už 2008 metus, matomas aiškus veiklos augimas ir gerėjimas, lyginant su 2007, 2006 metais. Įmonė 2008 m. gavo 1 381 645 Lt pardavimo pajamų, 124 331 Lt grynojo pelno atmetus sąnaudas ir pardavimo savikainą. 2009 m. gale priskaityti nemaži atlyginimai darbuotojams, jie nepareiškė finansinių reikalavimų bankroto byloje. 2009 m. prasidėjo ekonominė krizė, ypatingai palietusi restoranų veiklą. 2009 m. įvykę turto vagystės pablogino įmonės padėtį, tačiau nesudarė pagrindo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą – į nuostolius pavogtas turtas 2009 m. gegužės 31 d. negalėjo būti įtrauktas remiantis buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais (turtas nesurastas, ikiteisminio tyrimo bylos nenutrauktos). Įmonė pilnai veikė iki 2009 m. pabaigos. Nemokumo būsena paaiškėjo tik 2009 m. pabaigoje, sudarius metinį balansą, todėl l.e.p. direktorė L. S. ir akcininkė L. R. nutarė inicijuoti įmonės bankroto procedūrą. Buvo kreiptasi į UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą“, 2010 m. sausio 27 d. gautas šio bankroto administratoriaus sutikimas dėl ieškovės įmonės bankroto administravimo, L. R. 2010 m. sausio 27 d. įteiktas pranešimas dėl ieškinio teismui pateikimo, tačiau buhalterė J. Č. (UAB „Jaragė“) pasiūlė kreiptis į teisininką V. M., kuris patvirtino galintis sutvarkyti bankroto bylos kėlimo procesą. Jam priklausanti UAB „Ryšio amžius“ užsiiminėjo įmonių restruktūrizavimo/reorganizavimu, ir pageidavo nusipirkti visas sunkumus patiriančios įmonės akcijas. Dėl šios priežasties ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nebuvo pateiktas, 2010 m. vasario 2 d. akcijos parduotos UAB „Ryšio amžius“ už 5 litus. Dėl VMI ir VSDFV reikalavimų nurodė, kad jiems skola ir delspinigiai atsirado iš įmokų, susijusių darbo santykiais, nesumokėjimo, tačiau tuos darbuotojus pasamdė l.e.p direktorius L. K.. Faktiškai nedirbdama, negalėjo įvertini darbuotojų reikalingumo ir kt. Dėl trečiosios eilės kreditorių nurodė, jog nesudarė su jais jokių sutarčių. Nesutinka, kad būtų priteista ir 690,45 Eur žala, nes jos susidarymo laikotarpis yra būtent tas, kai buvo suruošti dokumentai bankroto bylos iškėlimui. Į prašomos priteisti žalos dydį nepagrįstai įtraukta 87,84 Eur žala kreditoriui Vilniaus apskrities VPK. Sutartyje su VPK įrašytas 0,2 proc. delspinigiai per dideli, bankroto administratorė turėjo pareigą jį ginčyti, standartiškai taikytinas 0,02 proc. dydis. Taip pat lupikiški delspinigiai pagal UAB „Mineraliniai vandenys“ finansinį reikalavimą. Teismas žalos dydį turėtų įvertinti savarankiškai, nesivadovaujant patvirtintais aiškiai nepagrįstais finansiniais reikalavimais. Žalos dydis turėtų būti sumažintas pavogto turto ir pinigų verte 19 665,20 Eur, nes šiuo turtu žala iš dalies galėjo būti padengta. Turtas prarastas ne dėl atsakovų kaltės, ikiteisminiai tyrimai dėl vagystės nėra nutraukti, ieškovė turėtų teikti civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje. Nesant neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio. Prašo taikyti trijų metų ieškinio senatį reikalavimui dėl žalos atlyginimo VSDFV ir VMI reikalavimams, nes nuo 2010 m. sausio 4 d. patvirtinto balanso praėjo daugiau nei penki metai (LR mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovė nepagrindė, kokiu pagrindu reikalauja solidaraus žalos atlyginimo iš jos kaip akcininkės.

9Atsakovo V. M. atstovas palaikė atsakovo atsiliepimuose į ieškinį nurodytus argumentus. Paaiškino, jog ieškovės nemokumo būsena atsirado jai vadovaujant kitiems direktoriams. V. M. kaip įmonės vadovas gali atsakyti tik už žalos padidėjimą dėl jo delsimo kreiptis į teismą. Be to, žala gali būti priteisiama tik nustačius, kad įmonė pakankamai ilgą laiką nevykdo komercinės ūkinės veiklos, tačiau priima įsipareigojimus, kurių negali įvykdyti. Ieškovė neįrodė V. M. padarytos žalos fakto ir dydžio, todėl negalima konstatuoti ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Prašo taikyti ieškinio senatį delspinigiams pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą.

10Trečiasis asmuo G. R. su ieškiniu nesutiko, yra atsakovės L. R. pusėje. Paaiškino, kad kartu su sutuoktine L. R. buvo UAB „Muskato riešutas“ savininkas. Užsiėmė ūkinės veiklos kontrole (rūpinosi elektra, gręžiniais ir pan.). Jo išsilavinimas yra ekonominis. Iš skaičių nemokumo neįžvelgė. Kai L. R. grįžo į darbą po atostogų, kuomet ją pavadavo L. S., pasitarė su buhalterinę apskaitą vykdžiusi J. Č. ir bankroto administravimu užsiimančia įmone dėl įmonės finansinių rodiklių. 2009 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais jos bankroto administratoriaus prašė parengti medžiagą dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratorius patarė kreiptis į V. M. dėl restruktūrizavimo. Įmonei vadovavo ne jis ir ne L. R., kuri buvo maisto technologė, o S. J., L. K. ir L. S.. Įmonės pinigai, gauti iš lankytojų, buvo laikomi kavinėje („Trakų dvarkiemis“) grynais, turistai atsiskaitydavo mokėjimo pavedimais. Pinigus valdė buhalterinės apskaitos įmonė. Grynaisiais pinigais disponavo l.e.p. direktoriai, mokėdavę atlyginimus. Pastatas, kuriame buvo įsikūrusi kavinė, jam nuosavybės teise priklausė iki santuokos, UAB „Muskato riešutui“ priklausė tik technologinė įranga. V. M. kaltas dėl neveiklumo, neįgyvendinus įmonės restruktūrizavimo, žadant ją įsigyti.

11Tretieji asmenys S. J. ir L. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą žino.

12Atsiliepime į ieškinį L. K. nurodė, kad ieškovės įmonės direktoriumi buvo nuo 2008 m. birželio 5 d. Pradėjęs eiti šias pareigas restorane „Trakų dvarkiemis“ suprato, kad visą veiklą faktiškai kontroliuoja UAB „Muskato riešutas“ akcininkė L. R.. Ji atlikinėjo visas finansines operacijas. Neturėjęs prieigos prie įmonės sąskaitų, pas L. R. buvo visi slaptažodžiai ir prisijungimo kodai. Kiti darbuotojai jam pranešė, jog įmonė su jais ne visada laiku atsiskaito, tačiau, jo žiniomis, didelių įsiskolinimų įmonė neturėjo, VSDFV 2015 m. spalio 28 d. pažyma Nr. (7.2)S-68745 patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 15 d. iki 2009 m. vasario 2 d. įmonė vykdė mokėjimus ir stengėsi sumažinti skolą. Vykdydamas akcininkės nurodymą, 2008 m. gruodžio 19 d. priėmęs įsakymą dėl buhalterinės apskaitos perdavimo UAB „Jaragė“, nuo 2008 m. gruodžio 31 d. visa finansinė veikla, darbuotojų darbo laiko apskaita, atlyginimų išmokėjimas ir atsiskaitymai su tiekėjais buvo vykdomi be jo žinios. Ieškovei daugiau kaip du mėnesius nesumokėjus darbo užmokesčio ir visą jos veiklą kontroliuojant L. R., visoms įmonės operacijoms vykstant be jo žinios, 2009 m. vasario 9 d. padavė prašymą atleisti iš darbo nuo 2009 m. vasario 12 d. Atleidimas ieškovės registracijos žurnale užfiksuotas 2009 m. vasario 26 d. 2009 m. sausio 31 d. sprendimu akcininkė nuo 2009 m. vasario 1 d. direktore paskyrė L. S., net nenutraukus darbo sutarties su L. K.. Mano, kad jo veiksmuose nebuvo civilinės atsakomybės sudėties.

13Trečiasis asmuo S. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdį jam pranešta viešu paskelbimu.

14Ieškinys tenkintinas iš dalies.

15ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d.) nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įstatyme nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui), t. y. juridinio asmens dalyvio ir jo valdymo organo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra toks pat (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimas), o šios pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai.

16ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vajalio medienos gaminiai“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2011).

17Iš rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų bei liudytojų parodymų nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2374-527/2012 kreditorės UAB „Noble group“ iniciatyva ieškovės įmonei UAB „Muskato riešutas“ buvo iškelta bankroto byla. Ieškovė UAB „Noble group“ į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2012 m. rugpjūčio 20 d. Ieškinio reikalavimas atsakovams grindžiamas tuo, kad, laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai, susiformavo skolos kreditoriams, kurių nebūtų atsiradę, jei į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo būtų kreiptasi 2009 m. gegužės–birželio mėn. Iš bankroto administratorės pateiktų rašytinių įrodymų apie pareikštus ir bankroto byloje patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus matyti, kad nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. sausio 26 d. susiformavusių kreditorinių reikalavimų dydis yra 51 297,80 Eur, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2010 m. vasario 19 d. – 690,45 Eur, laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 20 d. iki 2012 m. rugsėjo 29 d. – 4 112,47 Eur. Iš dalies Garantinio fondo lėšomis buvo atsiskaityta su kreditore pagal darbo santykius, kitų kreditorių finansiniai reikalavimai liko nepatenkinti. Nėra jokio UAB „Muskato riešutas“ turto, kurį pardavus su kreditoriais būtų galima atsiskaityti (t. 4 b.l. 59-159, t. 6 b.l. 16-20).

18Vienintelė UAB „Muskato riešutas“ savininkė yra atsakovė L. R.. Įmonės veikla nuo 2008 m. balandžio 18 d. – restoranas „Dvarkiemis“, įkurtas pastate Trakų raj. Užukampio kaime (t. 2 b.l. 27, t. 5 b.l. 52), asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame trečiajam asmeniui atsakovės L. R. sutuoktiniui (santuoka įregistruota 2008 m. lapkričio 27 d.). Šiame pastate veikė ir kitos įmonės. Nėra ginčo dėl to, kad UAB „Muskato riešutas“ bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė vienintelei jo akcininkei atsakovei L. R. ir trečiajam asmeniui G. R..

19Juridinių asmenų registro duomenimis, 2005 m. balandžio 22 d. – 2010 m. vasario 19 d. laikotarpiu ieškovės administracijos vadove ir akcininke buvo atsakovė L. R.. Laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 19 d. UAB „Muskato riešutas“ akcininke įregistruota UAB „Ryšio amžius“, o vadovu – atsakovas V. M., esantis ir UAB „Ryšio amžius“ savininku.

20VSFDV duomenimis, atsakovė L. R. nuo 2007 m. spalio 3 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d. buvo vaiko auginimo ir priežiūros atostogose. 2008 m. sausio 24 d. savininkės L. R. sprendimu Nr. 4 laikinai einančiu direktoriaus pareigas buvo paskirtas S. J. (t. 2 b.l. 10). Iš bankroto administratorei perduotų dokumentų nustatyta, kad S. J. iš UAB „Muskato riešutas“ atleistas 2008 m. birželio 4 d. Iš atsakovės L. R. pateikto darbo sutarčių registracijos žurnalo matyti, kad darbo sutartis su L. K. buvo sudaryta 2008 m. birželio 4 d., nutraukta 2009 m. vasario 26 d. L. R. 2008 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 4 nuo 2009 m. vasario 1 d. vaiko auginimo atostogų metu laikinai einančia direktorės pareigas paskirta eiti L. S.. L. R. 2009 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 1 L. S. paskirta eiti direktorės pareigas nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. lapkričio 19 d., kol iš vaiko auginimo atostogų grįš direktorė L. R.. Pastarosios sprendimais L. S. iš darbo UAB „Muskato riešutas“ atleista 2010 m. sausio 26 d., L. R. iš direktorės pareigų atleista sekančią dieną po to, kai pasibaigė jos atostogos – 2009 m. lapkričio 20 d.

21Ieškovės teigimu, 2009 m. gegužės 31 d. UAB „Muskato riešutas“ jau buvo nemoki, tai atsakingiems asmenims turėjo būti aišku ir nesudarius tarpinio balanso. 2009 m. gegužės 31 d. ieškovės įsiskolinimas VSDFV sudarė 54 190,11 Lt, o VMI prie LR FM – 22 158,48 Lt, įsipareigojimai kaupėsi ilgą laiką, kas reiškia, jog įmonė jau nebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, be to, 2009 m. gegužės 31 d. ieškovė nebeturėjo beveik jokio turto, išskyrus du kasos aparatus, tai kelia abejonių dėl jos veiklos vykdymo apskritai.

22Atsižvelgiant į tokį ieškinio reikalavimo pagrindą, nagrinėjamoje byloje aktualu įvertinti įmonės vadovų ir savininkės pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nuo 2009 m. birželio mėnesio, kuomet įmonės savininkės sprendimais direktorės pareigas buvo pavesta atlikti L. S., t.y. nustatyti, ar įmonė tuo metu buvo nemoki, ar įmonės savininkė ir l.e.p. direktorė tai žinojo ar privalėjo žinoti, taip pat nustatyti asmenį, įmonės nemokumo atsiradimo metu realiai ėjusį direktoriaus pareigas.

23Teismas sprendžia, kad L. R. atostogų metu realiai UAB „Muskato riešutas“ direktoriaus funkcijas atliko ne L. S., o trečiasis asmuo G. R., o L. R. grįžus į darbą 2009 m. lapkričio mėnesį, nors 2009 m. lapkričio 20 d. ji priėmė formalų sprendimą atleisti save iš direktorės pareigų, šį darbą dirbo pati, o ne L. S., kuri niekuomet nebuvo nei teisinė, nei faktinė šios įmonės vadovė.

242015 m. lapkričio 23 d. ieškovei pirmą kartą patikslinus ieškinį, L. S. byloje dalyvavo kaip atsakovė. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje L. S. ir jos atstovas paaiškino, kad „Dvarkiemio“ restorane ji dirbo vadybininke (banketų administratore), jos funkcijos buvo kasdieninės restorano veiklos organizavimas: padavėjų priežiūra, prekių užsakymas, atsiskaitymas pagal sąskaitas faktūras su tiekėjais, užsakymų ir banketų priežiūra. Darbo valandos buvo ilgos, todėl restorane dirbo du vadybininkai – ji ir E. M., pamaininiu darbo grafiku, keisdamiesi kas savaitę. L. S. niekuomet nevykdė jokių įmonės vadovo funkcijų, nevedė apskaitos, nepriiminėjo sprendimų, susijusių su įmonės valdymu, nes nesutiko būti paskirta AB „Muskato riešutas“ vadove. Po to, kai iš darbo išėjo L. K., L. R. jai siūlė būti direktore, tačiau L. S. nesutikusi dėl kompetencijos neturėjimo (yra baigusi 10 klasių ir du metus mokėsi prekybos technikume), taip pat dėl tėvo slaugos negalėdama dirbti kasdien. Sutarė, kad L. S. toliau dirbs savo darbą. Jos darbo sutartis niekada nesikeitė. Visą darbo įmonėje laikotarpį valdymo sprendimus priiminėjo bei privalomus nurodymus teikė L. R. ir jos sutuoktinis G. R., situacija nepasikeitė ir L. R. formaliai išėjus motinystės atostogų: ji ir toliau sprendė įmonės valdymo klausimus, duodavo nurodymus L. S. telefonu bei elektroniniu paštu, o faktinis „Dvarkiemio“ savininkas G. R. visiems darbuotojams buvo žinomas kaip direktorius. Jis atvažiuodavo kartą per savaitę, atveždavo prekes, paimdavo grynuosius pinigus, nes įmonėje nebuvo kasos. L. S. iš tiekėjų prekes priimdavo pagal sąskaitas, prie kasos buvusį sąskaitų segtuvą kartą per savaitę atiduodavo G. R.. G. R. duodavo visus nurodymus, su juo L. S. susisiekdavo telefonu, su L. R. – tik elektroniniu paštu dėl meniu, taip pat dėl vagystės. Gamybos vadovei parodydavusi L. R. laišką dėl meniu (tuo tikslu susirašinėjo iš įmonės bei namų kompiuterio). Dėl atlyginimų savo pamainos darbuotojams mokėjimo paaiškino, kad buhalterė atsiųsdavo žiniaraštį ir pagal jį pinigais iš restorano kasos sumokėdavusi. Banke už viską atsiskaitinėjo G. R., su tiekėjais atsiskaitinėjo buhalterė pavedimais, grynaisiais iš restorano kasos G. R. pavedimu – ir L. S.. Jokių balansų nėra mačiusi, jų daryti ir vertinti nemoka, balansų nėra pasirašiusi, pateikusi Registrų centrui, kaip nėra pasirašiusi ir darbo sutarčių žurnale. 2009 m. kovo 16 d. pranešė G. R. apie vagystę, jis liepė kviesti policiją. Policijos darbuotojams pasakius, kad vadovas parašytų pareiškimą, G. R. sakė negalintis atvykti, liepė pareiškimą parašyti ir pasirašyti kaip vadovei. Pareiškimo turinį, išskyrus pavogtų daiktų sąrašą, G. R. jai padiktavo telefonu. Įmonės veikla (darbas restorane) baigėsi po Naujųjų metų 2010 m. sausio mėn., tačiau L. R. prašė iš darbo dar neišeiti, o po to vasario mėnesį pranešė apie atleidimą.

25Tai, kad L. S. nevykdė direktorės pareigų, patvirtina šis paaiškinimas ir kiti įrodymai (CPK 186, 189, 197 straipsniai).

262009-01-31 d. L. R. sprendimas, kuriuo L. S. skiriama laikinai einančia direktorės pareigas, nėra L. R. pasirašytas, todėl laikytinas niekiniu. Nors dokumente yra įrašas apie tai, kad dokumento kopija yra patvirtina kaip tikra L. S., šį parašą L. S. neigia kaip suklastotą. Kadangi sprendimas nepasirašytas jį priėmusio asmens, jo tvirtinimas niekinis. Įmonės buhalterija L. S. priėmimo į darbą metu buvo tvarkoma finansininkės A. S., vėliau įmonėje dirbo buhalterė V. G., po to apskaitą tvarkė buhalterinių paslaugų įmonė UAB „Jaragė“, su kuria dėl apskaitos tvarkymo susitarė buvęs įmonės vadovas L. K. L. R. nurodymu. A. S. pasirašė darbo sutartį su L. S., kurioje nurodyta, kad „finansininkė A. S.“ veikia „2008-04-17 direktoriaus įsakymo Nr. 080417/1 pagrindu ir yra darbdavio atstovė“. Iš darbo sutarčių registravimo žurnalo (Darbo sutarčių knygos) matyti, kad A. S. kaip darbdavio atstovė darbuotojus į darbą priiminėjo ir tuo laikotarpiu, kai L. S. buvo paskirta laikinai eiti direktorės pareigas (pvz., knygos 78 grafoje 2009-04-02 padarytas įrašas, kad finansininkė A. S.–Benetienė priėmė į darbą L. K.). L. S. nebuvo supažindinta su direktoriaus pareigybės aprašymu, nebuvo pakeista jos darbo sutartis, sudaryta 2008 m. gegužės 6 d. priimant į darbą vadybininke (t. 3 b.l. 108-109), nėra įrodymų apie jos sutikimą dirbti direktore (tuo metu galiojusios Darbo kodekso redakcijos 95, 120 straipsniai), L. S. nebuvo perduoti jokie įmonės dokumentai, be kurių direktorės pareigų atlikimas neįmanomas, ji neturėjo parašo teisės banke. Juridinių asmenų registre nėra duomenų apie tai, kad L. S. būtų nuolat ar laikinai ėjusi įmonės vadovo pareigas. Liudytojas E. M., ieškovės restorane dirbęs administratoriumi nuo atidarymo iki uždarymo 2010 m., parodė, kad prieš tai dirbo restorane „Trakų Darkiemis“, buvo tęstinumas, G. R. nurodė pereiti dirbti į UAB „Muskato riešutas“ priklausantį restoraną. Parodė kad su L. S. dirbo pamainomis. G. R. į restoraną atvykdavo du kartus per savaitę, telefonu būdavo pasiekiamas bet kuriuo momentu. Iš L. R. nurodymų negaudavęs, tik iš G. R.. Iš restorano lankytojų gautus pinigus atiduodavę į kasos aparatą, su kuriuo dirbo barmenas, ten jie likdavo ir per naktį. Pinigus pasiimdavo atvykęs G. R.. L. S. dirbo vadybininke, kaip į direktorę į ją niekas nesikreipė. Analogiški padavėja dirbusios A. A. parodymai. Buhalterinės apskaitos įmonei „Jaragė“ vadovavusi J. Č. apklausta liudytoja parodė, kad L. R. norėjo direktore po L. K. paskirti L. S., ar paskyrė – nežinanti, tai patvirtinančio dokumento nėra mačiusi. L. R. prašymu ji parengė 2009 m. gruodžio 31 d. balansą už 2008 metus (t. 3 b.l. 142), to balanso niekur neteikė, rengė bankroto bylai (pažymėtina, kad, nors L. S. jame nurodyta kaip direktorė, jos parašo nėra).

27Bylos proceso metu L. S. neigė pasirašiusi 2009 m. balandžio mėn. sudarytą balansą, formą „Finansinės atskaitomybės teikimas“, taip pat grafose Nr. 79, Nr. 80 darbo sutarčių registracijos knygoje, kurią pateikė ne bankroto administratorė, o L. R.. Teismui pripažinus pagrįstu jos prašymą paskirti rašysenos ekspertizę, ieškovė atsiėmė L. S. pareikštą ieškinį (t. 5 b.l. 171-173), tačiau nei ieškovė, nei atsakovė L. R. nepageidavo L. S. parašų ekspertizės minėtuose dokumentuose, patvirtinančiuose direktorės pareigų vykdymą ir žinojimą apie paskyrimą į šias pareigas. Šiais įrodymais nesivadovautina remiantis CPK 202 straipsniu.

28Elektroninis susirašinėjimas su L. S. paneigia ir atsakovės L. R. teiginius, kad po vaiko priežiūros atostogų įmonei vadovavo ne ji, o L. S.. Pavyzdžiui, 2009 m. lapkričio 23 d. 12:59 val. el. laiške L. R. (el. pašto adresas ( - )) teikia įvairius nurodymus L. S.: kokius darbuotojus reikia atleisti, kokias sumas įnešti į sąskaitą ir pan. Pastaroji, atsakydama į laišką, nurodo, jog „viską suprato“. Toks nurodymų davimas darbuotojui aiškiai rodo išlikusį ir tebeesantį pavaldumo santykį tarp L. R. ir vadybininkės (restorano administratorės) L. S.. 2009 m. spalio 29 d. elektroniniame laiške L. R., teikdama „Dvarkiemio“ reklamos užsakymą laikraščiui „Galvė“ (t.y. aiškiai veikdama kaip vadovė) aiškiai pasirašo ir prisistato kaip „administracija, L. R.“. Tuo tarpu 2009 m. gruodžio d. elektroniniame laiške, kurį L. R. siuntė renginių organizatorei A. (( - )), nurodoma, jog „dvarkiemy jums padės vadybininkai: L.ir E.“. Tai rodo, kad pati L. S. ginčui aktualiu laikotarpiu save laikė vadybininke ir būtent taip prisistatinėjo klientams. Pavyzdžiui, 2009 m. gruodžio 08 d. laiške klientei D. B. (( - )) rašė: „Labas vakaras, p. D., esu „Trakų Dvarkiemio“ vadybininkė <...>“.

29Atsakovės L. R. teiginius apie tai, kad ji negalėjo dalyvauti įmonės veikloje atostogų metu paneigia UAB „Muskato riešutas“ registruotos buveinės vietos ( - ), sutaptis su jos gyvenamąja vieta. Ši aplinkybė reiškia, kad ji galėjo disponuoti ir faktiškai disponavo visais svarbiausiais įmonės dokumentais, kuriuos įvairūs asmenys siųsdavo oficialiu registruotos buveinės adresu.

30Atsižvelgiant į tai, kad darbą direktorės pareigose L. S. neigia, vadovaujantis jos paaiškinimais, liudytojų parodymais bei duomenų apie L. S. direktorės pareigybės neįregistravimą Juridinių asmenų registre, teismas atmeta atsakovės L. R. teiginius apie šio asmens paskyrimą į direktorės pareigas nurodytu laikotarpiu bei direktorės pareigų atlikimą (CPK 185 straipsnis).

31Sutiktina su ieškove, kad įmonės nemokumas jos savininkei ir faktiniam direktoriui G. R. buvo akivaizdus jau 2009 m. birželio mėnesį.

32Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012 08 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-393/2012, taip pat 2012 05 02 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012 yra išaiškinęs, kad įmonės nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas.

332009 m. balandžio 30 d. Juridinių asmenų registre buvo užregistruotas 2008 metų balansas, kuriame nurodyta UAB „Muskato riešutas“ turto vertė yra 310 756 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 158 554 Lt, t.y. tik 3176 Lt daugiau nei pusė turto vertės (155 378 Lt). Atsakovė L. R. neginčija ieškinio teiginių, jog jai buvo žinoma apie 2009 m. sausio–kovo mėnesiais įvykusią įmonės turto, kurio balansinė vertė pagal bankroto administratorės pateiktą pažymą t. 4 b.l. 28-29 buvo 29 203,75 Lt (8457,99 Eur), vagystę bei apie tai, kad 2009 m. balandžio 9 d. įmonė pardavė beveik visą likusį ilgalaikį turtą, kurio balansinė vertė tuo metu buvo 67 663,74 Lt, ir kad po to įmonė neįsigijo jokio kito turto, kad 2009 m. gegužės 31 d. iš UAB „Muskato riešutas“ balanse apskaityto ilgalaikio turto buvo likę tik du kasos aparatai, kurie buvo parduoti 2009 m. spalio mėnesį, bei transporto priemonė Toyota Yaris. Po bankroto bylos iškėlimo įmonės atsakovas V. M. administratorei pateikė informaciją, kad ši transporto priemonė po sunkios avarijos tapo neremontuotina ir buvo utilizuota, tačiau dokumentų, pagrindžiančių šį faktą, administratorei neperdavė.

34Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B.ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. R. G., bylos Nr. 3K-3-29/2011; kt.).

35Iš UAB „Muskato riešutas“ kreditorių pateiktų finansinių reikalavimų nustatyta, kad 2009 m. gegužės 31 d. UAB „Muskato riešutas“ įsipareigojimai kreditoriams sudarė mažiausiai 120 268, 20 Lt, turto faktiškai neliko, įmonė realiai buvo nemoki. Atmestini atsakovės L. R. atsikirtimai dėl vagystėmis padarytų nuostolių apskaitymo negalimumo pagal buhalterinę apskaitą reglamentuojančius standartus, dėl kurių reikėtų laikyti, jog įmonė 2009 m. viduryje dar turėjo pavogtą turtą. Buhalterinės apskaitos dokumentai turtinių teisių nesukuria ir nepanaikina, jie tik liudija apie ūkinius įvykius, kurie yra asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo rezultatas. Pavogtas turtas iki šiol nesurastas. Vertinant protingumo požiūriu, jo netekus, įmonės vadovas ir savininkė negalėjo kliautis, kad su kreditoriais atsiskaitys iš pavogto turto – alkoholinių gėrimų ir kompiuterinės įrangos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Be to, visuotinai žinoma aplinkybė, kad 2008 m. pasaulyje prasidėjo ekonominė krizė (CPK 182 straipsnio 1 punktas), tačiau nei faktinis ieškovės įmonės direktorius G. R., nei savininkė L. R. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB „Muskato riešutas“ veikla vyko toliau (restorano administratoriai L. S. ir E. M. patvirtino, kad restoranas nustojo veikti 2010 m. sausio mėnesį). Faktinis įmonės direktorius, kas savaitę pasiimdavęs įmonės pajamų ir išlaidų dokumentus bei pinigus, negalėjo nežinoti, kad turto nebeturinti įmonė neatsiskaito su kreditoriais. Nuo 2009 m. birželio iki gruodžio pabaigos susikaupė 51 297,80 Eur skolų įvairiems kreditoriams. Teismas konstatuoja, kad atsakovės L. R. buvimas vaiko priežiūros atostogose neatleidžia jos nuo vienintelio įmonės akcininko ir savininko pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, sužinojus apie įmonės nemokumą (teismo vertinimu, vadovaujantis CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendrąja asmenų pareiga veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas, įmonės savininkas savo turto būklę privalo sekti visada).

36Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės įmonės vadovui ir dalyviui taikymo ir konstatavus, jog pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo yra pažeista, kitos civilinės atsakomybės sąlygos (kaltė, žala, priežastinis ryšys) turi būti nustatomos, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių teisinės prigimties ir statuso skirtumų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Panevėžio balsas“ v. UAB „Eksena“, bylos Nr. 3K-3-244/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis: vadovu laikytinas valdymo ar priežiūros organo narys, kurio veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir jos priežiūra, o dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Nors dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, tačiau jis sprendžia neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, t. y. vykdo strateginį bendrovės valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G.V. R. G., bylos Nr. 3K-3-168/2009; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Atsižvelgiant į šių funkcijų skirtumus, civilinės atsakomybės taikymo bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo atveju ši aplinkybė reikšminga nustatant, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi). Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio – nustatymą.

37Dalyvaudama byloje atsakove L. S. įrodė, kad L. R. atostogų metu žinojo įmonės būklę mokumo požiūriu jau 2009 m. birželio mėnesį ir kaip akcininkė sprendė įmonės statuso klausimą. Ji pateikė elektroninio susirašinėjimo duomenis tarp L. R. (el. pašto adresas „( - )“) ir apskaitą tvarkiusios įmonės „Jaragė“ darbuotojų (adresas „( - )“), persiųstą L. S. (( - )) su 2009 m. birželio 25 d. 11:57 el. laišku, o būtent:

  1. 2009 m. birželio 15 d. 1:12 val. el. laiške buhalterė pataria L. R. „greičiau perregistruoti įmonę, kad J. [Trakų antstolis D. J.] neatsivilktų į Muskato riešutą“. Atsakydama 2009.06.15 13:26:06 val. el. laišku L. R. nurodo, kad ji pritaria UAB „Muskato riešutas“ veiklos perkėlimui į kitą įmonę: „Jo J., aš taip pat manau. Kaip aš noriu, kad judu su G.[R.] nesipyktumėte... Aš manau, kad reikia tvarkytis kitą įmonę greičiau, kad Muskato ten neliktų“. Taip pat šiame laiške L. R. žada „užvežti akcininko parašą“, kas rodo, jog ji faktiškai kontroliuoja statytinius įmonių akcininkus.
  2. 2009 m. birželio 17 d. 16:22:05 L. R. mini buhalterei, kad rašė laiškus veikiančių įmonių pardavėjams, laiške minimos kainos, už kokias L. R. siūlė pardavėjams nupirkti veikiančią įmonę UAB „Muskato riešutas“ veiklos perkėlimui, taip pat prašoma buhalterės patarti, kurią įmonę šiam tikslui geriau pirkti.
  3. 2009 m. birželio 17 d. 5:43 val. laiške buhalterė siūlo L. R. „sprendimą“, kaip perkelti iš bankrotui pasmerktos UAB „Muskato riešutas“ turtą naujai įmonei: „As gal ryt paduosiu R. kad parasytu turto kuris pirktas is dvarkiemio pardavima kokiai nors is mano imoniu, o paskui Ana parduos naujai imonei, ir naujos imones veikloje nefiguruos Muskato riesuto pavadinimas“. 2009.06.18 13:41:36 val. laiške L. R. rašo buhalterei dėl tokios turto perkėlimo schemos: „labai gerai dėl to turto perrašymo iš muskato“. 2009-06-18 d. 4:52 val. laiške buhalterė praneša L. R., kad schema jau įgyvendinta bei pataria kaip išvengti antstolio vykdomo išieškojimo: „Saskaita jau parasyta turtas perrasytas, pasakysiu laima kad grizdama ir traku parveztu ilgalaikio turto segtuva, kad ten kas nors nepaduotu kokiam debilui antstoliui“.
  4. 2009 m. birželio 22 d. 12:02:51 val. laiške L. R. rašo, kad dėl tolesnio turto pardavimo pasitars su G. (t.y. G. R.) bei nurodo buhalterei „pardavinėti“ ir smulkesnį įmonės inventorių: „Pasitarsiu su g. ir atrašysiu ar dar kas nors yra, bet manau šitus galima pardavinėti, o dėl kitų parašysi kitą pardavimą. <...> Man atrodo, kad ir indus ir staltieses ir kitą smulkų inventorių: puodus, samčius .....reikia parduoti“.

38Šie įrodymai paneigia atsakovės L. R. argumentus, jog apie įmonės nemokumą ji sužinojo tik iš 2009 m. gruodžio 31 d. sudaryto balanso. Teismas sprendžia, jog L. R. žinojimą apie įmonės nemokumą pagrindžia nuolatinis kontakto su buhaltere palaikymas ir tai, kad įmonės nemokumas buvo žinomas faktiškai direktoriaus pareigas ėjusiam sutuoktiniui G. R. (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnis). Apie tai, kad įmonė neatsiskaito su kreditoriais, atsakovės L. R. žinojo ir iš jos namų adresu, sutampančiu su įmonės buveinės registracijos adresu, kreditorių atsiųstų raginimų sumokėti skolą (pvz., 2009 m. birželio 21 d. UAB „Dilmera“ priminimas dėl 1566,48 Lt skolos padengimo t. 4 b. l. 87, 2009 m. kovo 12 d. AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ pretenzinis raštas dėl 790 Lt skolos t. 4 b. l. 22, 2009 m. rugsėjo 2 d. ūkininko K. V. raginimas atsiskaityti 2702, 68 Lt už produkciją t. 4 b. l. 168, kt.). Žinodama apie įmonės nemokumą nuo 2009 m. birželio mėnesio, ji nevykdė ĮBĮ numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

39Teismas konstatuoja, kad įmonės savininko pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą ši atsakovė nevykdė ir sužinojusi apie UAB „Muskato riešutas“ nemokumą 2009 m. pabaigoje, nes kreipimasis į bankroto administratorių nėra tapatus bankroto bylos iškėlimo inicijavimui teisme. Pastarosios teisės įgyvendinimas, be kitų ĮBĮ nurodytų subjektų, yra ne bankroto administratoriaus, o įmonės vadovo ir savininko prerogatyva.

40Nurodytos pareigos nevykdė ir įmonės direktorius nuo 2010 m. vasario 19 d. V. M..

41Minėta, kad įmonės nemokumas buvo aiškus iš 2009 m. gruodžio 31 d. sudaryto balanso. Atsakovo V. M. neveikimas – bankroto bylos iškėlimo neinicijavimas, nesilaikymas įstatymų nustatytų reikalavimų pateikti valstybės institucijoms duomenis apie vykdomos veiklos finansinius rodiklius – preziumuoja nesąžiningumą, aplaidumą, įmonės ir kreditorių interesų nepaisymą. V. M., perėmęs įmonės dokumentus, dar 2010 m. ne viename savo ruoštame pranešime valstybinėms institucijoms ir kitiems kreditoriams buvo nurodęs, kad įmonė savo veiklą nutraukė, yra rengiami dokumentai bankroto bylos iškėlimui, tačiau šių savo ketinimų neįvykdė (t. 4 b.l. 32, 54, 55-57). Pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriuo atsakovas V. M. kai kuriuose savo atsakymuose kreditoriams grindė nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, niekaip neįtakojo jo pareigos kreiptis į teismą su prašymu įmonei iškelti bankroto bylą (t. 1 b.l. 102-103). Bankroto administratorei pateiktas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pakvitavimas patvirtina, kad visi įmonės dokumentai V. M. buvo grąžinti 2011 m. gruodžio 31 d., o pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo kreditoriaus iniciatyva Kauno apygardos teismui buvo pateiktas 2012 m. rugpjūčio 20 d. Atsižvelgiant į tai, už laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo kreditoriams padarytą žalą (atsiradusius ir padidėjusius finansinius reikalavimus) atsakomybė taikytina V. M.. Atmestini jo argumentai, kad ieškovė neįrodė žalos fakto dydžio – minėta, jog pastarąją aplinkybę pagrindžia bankroto administratorės pateikti rašytinių įrodymų apie pareikštus ir bankroto byloje patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus ir UAB „Muskato riešutas“ turto, kurį pardavus su kreditoriais būtų galima atsiskaityti, nebuvimas (t. 4 b.l. 59-159, t. 6 b.l. 16-20).

42Vadovaudamasis nurodytais motyvais teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas atsakovų civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtą neveikimą, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius atsakovų neteisėtą neveikimą, nulėmusį žalos (nuostolių) atsiradimą (kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimą ir padidėjimą 2009 m. birželio 1 d.– 2012 m. rugsėjo 29 d. laikotarpiu, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovai savo kaltės nenuginčijo (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

43Tuo remiantis iš atsakovės L. R. turėtų būti priteista 51 988,25 Eur atlyginti žalai, susidariusiai 2006 m. birželio 1 d. – 2010 m. sausio 26 d. laikotarpiu, ir 290,456 Eur atlyginti žalai, susidariusiai 2010 m. sausio 27 d.– 2010 m. vasario 19 d. laikotarpiu (bendra suma 51 988,25 Eur), iš atsakovo V. M. – 4 112,47 Eur atlyginti žalai, susidariusiai 2010 m. vasario 20 d.– 2012 m. rugsėjo 29 d. laikotarpiu.

44Atmestini atsakovės L. R. argumentai dėl ieškinio senaties taikymo delspinigiams ir VSDFV bei VMI reikalavimams, nes tokio dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis ieškovės bankroto byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

45Sutiktina su atsakove L. R., kad, jei bankroto administratorei būtų perduotas turtas, kurio įmonė 2009 m. neteko dėl vagystės, šia suma kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti. Atsakovė nepagrindė, jog pavogto turto balansinė vertė buvo 19 665,20 Eur (alkoholinių gėrimų, jei jie ir nebūtų pavogti, perdavimo bankroto administratorei tikimybė nulinė), nenuginčijo bankroto administratorės nurodytos 8 457,99 Eur dydžio pavogto turto balansinės vertės t. 4 b.l. 28-29, todėl atlygintinos žalos sumos sumažintinos proporcingai kreditorių VMI ir VSDFV reikalavimams, kurie pirmąja eile būtų patenkinti iš šio turto. Atsakovės L. R. atlygintoje žalos sumoje tie reikalavimai sudaro 39 570,45 Eur (1822,76+21158,30+2135,34+13789,67+182,23+482,15), t. y. 76 procentų visos sumos (39570,45x100/51988,25), atsakovo V. M. – 815,69 Eur (466,99+5,79+342,91), t. y. 20 procentų žalos atlyginimo sumos (815,69x100/4112,47).

46Kadangi 20 procentų žalos atlyginimo sumos sudaro didesnę dalį pavogto turto balansinės vertės (1691,59 Eur), nei patvirtinti pirmosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, atsiradę dėl atsakovo V. M. neveikimo, (8457,99x20/100), iš jo priteistina suma sumažintina 815,69 Eur, atitinkamai padidinant sumą, kuria sumažintina iš atsakovės L. R. priteistina žala (1691,59-815,69). Šiai atsakovei atlygintina žala sumažintina 76 procentais nuo 8457,99 Eur pavogto turto balansinės vertės, t.y. 6428,07 Eur (8457,99x76/100 )+875,90 Eur (1691,59-815,69). Tokiu būdu iš atsakovės L. R. ieškovei priteistina 44 684,28 Eur (51988,25 – 7303,97), iš atsakovo V. M. – 3 296,78 Eur (4112,47 – 815,69)(CK 6.249 straipsnio 1 dalis), iš abiejų atsakovų– 5 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gegužės 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

47Kitokių argumentų dėl žalos dydžio nuginčijimo atsakovai nepateikė.

48Kadangi faktiniu įmonės direktoriumi 2009 m. birželio 1 d. – 2010 m. vasario 19 d. laikotarpiu buvo atsakovės L. R. sutuoktinis G. R., žala įmonės kreditoriams nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo padaryta jų abiejų neveikimu, atsakovės prievolė dėl žalos atlyginimo gali būti vykdoma ir iš jos asmeninio, ir iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

49Iš atsakovų valstybei priteistinas žyminis mokestis 1 194 Eur ir 99 Eur, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų dydžiui (93 ir 7 proc.) – 52,46 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (iš L. R. – 48,78 Eur, iš V. M. – 3,68 Eur). Bendros bylinėjimosi išlaidų sumos – 1 242,78 Eur ir 102,68 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 8 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovai nepateikė.

50Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

Nutarė

51ieškinį patenkinti iš dalies.

52Priteisti iš atsakovės L. R., asmens kodas ( - ) 44 684,28 (keturiasdešimt keturis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis Eur 28 ct) Eur, iš atsakovo V. M., asmens kodas ( - ) 3 296,78 (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt šešis Eur 78 ct) Eur žalai atlyginti ir 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gegužės 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Muskato riešutas“, juridinio asmens kodas 300108210.

53Priteisti iš atsakovės L. R., asmens kodas ( - ) 1 242,78 (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt du Eur 78 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

54Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas ( - ) 102,68 (šimtą du Eur 68 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

55Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Tomui... 2. ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovei... 3. Reikalavimą grindė tuo, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos teismo... 4. V. M., paskirtas naujuoju įmonės direktoriumi, privalėjo tinkamai vykdyti... 5. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 str. 4 d. įmonės... 6. 2009 m. gegužės 31 d. UAB „Muskato riešutas“ jau buvo nemoki, tai... 7. Atsakovai su ieškiniu nesutiko.... 8. Atsakovė L. R. ir jos atstovė nurodė, jog vadovas atsako ne dėl bet kokių... 9. Atsakovo V. M. atstovas palaikė atsakovo atsiliepimuose į ieškinį nurodytus... 10. Trečiasis asmuo G. R. su ieškiniu nesutiko, yra atsakovės L. R. pusėje.... 11. Tretieji asmenys S. J. ir L. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos... 12. Atsiliepime į ieškinį L. K. nurodė, kad ieškovės įmonės direktoriumi... 13. Trečiasis asmuo S. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo... 14. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 15. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki... 16. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo... 17. Iš rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų bei liudytojų... 18. Vienintelė UAB „Muskato riešutas“ savininkė yra atsakovė L. R..... 19. Juridinių asmenų registro duomenimis, 2005 m. balandžio 22 d. – 2010 m.... 20. VSFDV duomenimis, atsakovė L. R. nuo 2007 m. spalio 3 d. iki 2009 m.... 21. Ieškovės teigimu, 2009 m. gegužės 31 d. UAB „Muskato riešutas“ jau... 22. Atsižvelgiant į tokį ieškinio reikalavimo pagrindą, nagrinėjamoje byloje... 23. Teismas sprendžia, kad L. R. atostogų metu realiai UAB „Muskato... 24. 2015 m. lapkričio 23 d. ieškovei pirmą kartą patikslinus ieškinį, L. S.... 25. Tai, kad L. S. nevykdė direktorės pareigų, patvirtina šis paaiškinimas ir... 26. 2009-01-31 d. L. R. sprendimas, kuriuo L. S. skiriama laikinai einančia... 27. Bylos proceso metu L. S. neigė pasirašiusi 2009 m. balandžio mėn. sudarytą... 28. Elektroninis susirašinėjimas su L. S. paneigia ir atsakovės L. R. teiginius,... 29. Atsakovės L. R. teiginius apie tai, kad ji negalėjo dalyvauti įmonės... 30. Atsižvelgiant į tai, kad darbą direktorės pareigose L. S. neigia,... 31. Sutiktina su ieškove, kad įmonės nemokumas jos savininkei ir faktiniam... 32. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012 08 17 d. nutartimi civilinėje byloje... 33. 2009 m. balandžio 30 d. Juridinių asmenų registre buvo užregistruotas 2008... 34. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek... 35. Iš UAB „Muskato riešutas“ kreditorių pateiktų finansinių reikalavimų... 36. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės... 37. Dalyvaudama byloje atsakove L. S. įrodė, kad L. R. atostogų metu žinojo... 38. Šie įrodymai paneigia atsakovės L. R. argumentus, jog apie įmonės... 39. Teismas konstatuoja, kad įmonės savininko pareigos inicijuoti bankroto bylos... 40. Nurodytos pareigos nevykdė ir įmonės direktorius nuo 2010 m. vasario 19 d.... 41. Minėta, kad įmonės nemokumas buvo aiškus iš 2009 m. gruodžio 31 d.... 42. Vadovaudamasis nurodytais motyvais teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė... 43. Tuo remiantis iš atsakovės L. R. turėtų būti priteista 51 988,25 Eur... 44. Atmestini atsakovės L. R. argumentai dėl ieškinio senaties taikymo... 45. Sutiktina su atsakove L. R., kad, jei bankroto administratorei būtų perduotas... 46. Kadangi 20 procentų žalos atlyginimo sumos sudaro didesnę dalį pavogto... 47. Kitokių argumentų dėl žalos dydžio nuginčijimo atsakovai nepateikė.... 48. Kadangi faktiniu įmonės direktoriumi 2009 m. birželio 1 d. – 2010 m.... 49. Iš atsakovų valstybei priteistinas žyminis mokestis 1 194 Eur ir 99 Eur,... 50. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 51. ieškinį patenkinti iš dalies.... 52. Priteisti iš atsakovės L. R., asmens kodas ( - ) 44 684,28 (keturiasdešimt... 53. Priteisti iš atsakovės L. R., asmens kodas ( - ) 1 242,78 (vieną tūkstantį... 54. Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas ( - ) 102,68 (šimtą du Eur 68 ct)... 55. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos...