Byla 2A-262-553/2015
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės (buv. Lipnickienė) ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Merko statyba“ apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-158-675/2014 pagal ieškovo BUAB „LTC“ ieškinį atsakovui UAB „Merko statyba“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo UAB „Merko statyba“ priteisti 10 162,60 Lt skolos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-09-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6748-567/2011 UAB „LTC” buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „ATENERGO”. Bankroto administratoriui patikrinus BUAB „LTC” sandorius, nustatyta, kad 2007-09-18 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 3008AV0026, pagal kurią ieškovas atliko joje numatytus darbus. 2009-01-14 tarp šalių buvo pasirašytas galutinis atsiskaitymo aktas, kuriuo atsakovas pripažino, kad jo skola UAB „LTC” sudaro 10 162,60 Lt. 2011-10-18 pranešimu informavo atsakovą bei nurodė, kad UAB „Merko statyba” privalo grąžinti 10 162,00 Lt įsiskolinimą per 10 dienų. 2011-10-27 iš atsakovo buvo gautas atsakymas, kuriame nurodė, jog ieškovas, pažeisdamas Sutarties sąlygas, nepateikė atsakovui garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemonių, kurios turi galioti ne trumpiau kaip 5 metus ir 3 mėnesius nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos, todėl, nors rangos darbus ir atliko, tačiau neįvykdė visų įsipareigojimų pagal Sutartį, kurie yra prielaida atsakovui atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas nurodė, kad pakartotinai 2013-11-11 pranešimu kreipėsi į atsakovą dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovas nurodė, kad neturi prievolės mokėti reikalaujamos 10 162,60 Lt sumos. Pats atsakovas pripažino, kad ieškovas darbus atliko, todėl atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui likusią pagal Sutartį mokėtiną kainą. Vienintelis atsakovo argumentas, dėl ko yra atsisakoma sumokėti įsiskolinimą, yra tai, kad ieškovas nepateikė garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo garantijos, kuri galiotų ne trumpiau kaip 5 metas ir 3 mėnesius nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir dėl to buvo sustabdytas priešpriešinės prievolės vykdymas LR CK 6.58 straipsnio pagrindu. Sutinkamai su Sutarties 9.4. punktu, garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą Rangovas privalo užtikrinti, pateikdamas Užsakovui 5 (penkių) procentų nuo Darbų vertės (įskaitant PVM) dydžio pirmo pareikalavimo priimtino Užsakovui banko garantiją arba draudimo kompanijos laidavimo raštą. Ši banko garantija (laidavimo raštas) turi būti pateikta per 14 dienų nuo Darbų priėmimo ir turi galioti 5 (penkis) metus ir 3 (tris) mėnesius nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti diena laikytina 2008-03-30. Nors BUAB „LTC“ ir nepateikė banko garantijos arba draudimo laidavimo rašto, tačiau kaip adekvati garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinanti priemonė atsakovo UAB „Merko statyba“ buvo sulaikyta 10 162,60 Lt suma, kurią, atsiradus garantiniu laikotarpiu BUAB „LTC“ vykdytinai prievolei ir atsisakius ją vykdyti, UAB „Merko statyba“ galėtų pasinaudoti. Tačiau šalių Sutartyje numatytas garantinis terminas (penki metai ir trys mėnesiai, skaičiuojant nuo 2008-03-30), kuriam turėjo būti pateikta banko garantija ar draudimo kompanijos laidavimo raštas, suėjo 2013-06-30, o per šalių Sutartyje nustatytą terminą UAB „Merko statyba“ jokių pretenzijų BUAB „LTC“ dėl atliktų darbų kokybės nepareiškė. UAB „Merko statyba“ neturi teisės naudotis sulaikymo teise (LR CK 6.58 str.) bei privalo sumokėti ieškovui likusią pagal Sutartį nesumokėtą sumą, t.y. 10 162,60 Lt.

6Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad su ieškovu 2007-09-18 sudarė statybos rangos sutartį Nr. 3008-VV0026, pagal kurią ieškovas įsipareigojo ne tik atlikti sutartus statybos darbus, bet ir prisiėmė eilę kitų įsipareigojimų, kurių tinkamas atlikimas yra prielaida reikalauti sumokėti visą Sutartimi šalių sutartą kainą. Be kitų įsipareigojimų, Sutarties 6.1.8 punkte numatytas įsipareigojimas pateikti atsakovui prievolių įvykdymo užtikrinimus. Šalys, be darbų atlikimo papildomai susitardamos dėl konkrečių garantinio laikotarpio užtikrinimo priemonių, atitinkamai nustatė ir Sutarties kainą, nes ieškovas, žinodamas apie savo pareigą pateikti garantinio laikotarpio užtikrinimo garantiją, jos kaštus įskaičiuoja į savo pasiūlymo kainą ir tai atsispindi galutinėje Sutarties kainoje. Taigi, atsakovas turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad mokėdamas sutartą kainą ieškovui, gaus viską, dėl ko šalys Sutartimi buvo susitarusios. Atlikti statybos darbai, kurių garantinio laikotarpio įsipareigojimai yra užtikrinti garantija, yra ženkliai vertingesni nei tokie, kurių garantinis laikotarpis nėra papildomai užtikrintas, nes, rangovui nevykdant ar netinkamai vykdant savo garantinius įsipareigojimus, užsakovas patiria papildomų išlaidų, šių išlaidų išsiieškojimas iš rangovo užima ir laiko ir papildomų lėšų. Jei atsakovui nebūtų reikėję turėti garantinio laikotarpio užtikrinimo garantijos, jis būtų galėjęs rinktis kito rangovo pasiūlymą ar su ieškovu susitarti dėl mažesnės Sutarties kainos. Atsakovas nurodė, kad jis elgėsi sąžiningai, vadovaudamasis Sutartimi ir bendraisiais prievolių vykdymo principais, priėmė ieškovo pagal Sutartį atliktus darbus (kas tapo pagrindu ieškovui, remiantis Sutarties 8.6 punkto nuostatomis, išrašyti atitinkamas sąskaitas apmokėjimui) iki garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo pateikimo, nes taip buvo numatyta Sutarties 9.4 punkte - ieškovas privalėjo garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimą pateikti per 14 dienų nuo darbų priėmimo. Atsakovas, turėjęs pareigą įvykdyti prievolę pirmas, ją ir įvykdė (t.y. priėmė pagal Sutartį atliktus statybos darbus), ir ieškovas neturėjo jokio pagrindo nepateikinėti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo. Faktas, kad atsakovas priėmė darbus pagal Sutartį ir tuo pagrindu ieškovas įgijo teisę pateikti sąskaitas apmokėjimui visai Sutarties kainai, neturi įtakos sprendžiant, ar ieškovas turi teisę į pilną Sutarties kainos gavimą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimo pateikti Sutarties sąlygas atitinkančio garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo ir šio fakto neginčija. Ieškovas taip pat nesikreipė į atsakovą dėl šio įsipareigojimo pakeitimo bei nenurodė jokių kitų priežasčių, dėl kurių jis nevykdo savo įsipareigojimo. Atsakovas niekada nebuvo atsisakęs reikalauti iš ieškovo garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo. Priešingai - šalių 2009-01-14 sudarytame galutiniame atsiskaitymo akte aiškiai nurodyta, kad sulaikyta 10 162,60 Lt suma sumokama tik įvykdžius sąlygą pateikti garantinio laikotarpio užtikrinimą. Ieškovas šio įsipareigojimo neįvykdė. Esant tokiai situacijai, atsakovas įgijo teisę pasinaudoti Sutarties 8.8 punkte numatyta teise, taip pat kitomis savigynos priemonėmis, nustatytomis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso. Atsakovas nurodė, kad savigyna, įskaitant CK 6.58 str. nuostatas, naudojosi tinkamai, ir tam nebuvo jokių teisinių ar faktinių kliūčių, kadangi ieškovas savo prievoles pagal Sutartį įvykdė nevisiškai (nepateikė garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo, kaip tai numatyta Sutarties 9.4 punkte); ieškovas nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; ieškovas savo prievolę (pateikti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimą) turėjo įvykdyti pirmiau nei atsakovas (sumokėti už visų ieškovo įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymą); ieškovo ir atsakovo priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą (tai numatyta Sutarties 8.8 punkte); nėra atsakovo kaltės dėl to, kad ieškovas neįvykdė savo prievolės (pateikti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimą), taip pat nėra nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių jis būtų negalėjęs įvykdyti šią savo prievolę (darbai pagal Sutartį užbaigti 2009 metais, o bankroto byla Ieškovui iškelta 2011.09.16 nutartimi); atsakovas atsisakė vykdyti savo prievolę tik tiek, kiek prievolės neįvykdė ieškovas, t.y. atsisakytos vykdyti prievolės suma neviršijo 10% nuo Sutarties kainos (360.608,00 Lt -Sutarties 8.2 punktas), kaip tai numatyta Sutarties 8.8 punkte ir sudarė tik 2,81%, t.y. net mažiau nei Sutarties 9.4 punkte nustatytos garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo garantijos suma (5% nuo atliktų darbų kainos); Atsakovas 2011-10-27 pranešė ieškovui, kad atsisako vykdyti savo priešpriešinę prievolę remiantis CK 6.58 str.; atsakovas savo teise naudojosi protingai ir sąžiningai.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014-03-17 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo UAB „Merko statyba“ 10 162,60 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2013 m. gruodžio 11 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovo BUAB „LTC“ naudai; priteisė iš atsakovo UAB „Merko statyba“ 316,97 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

8Teismas nustatė, kad garantiniu laikotarpiu, kuris truko nuo 2008 m. kovo 30 d. iki 2013 m. birželio 30 d., ieškovas įsipareigojimo pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą, neįvykdė, o atsakovas atitinkamai likusios išmokėti sumos ieškovui nesumokėjo. Teismas nenustatė, kad byloje šalys būtų pateikusios duomenų bei įrodymų, kad ieškovo atlikti darbai buvo nekokybiški, su trūkumais, kad atsakovas, šalindamas šiuos trūkumus, patyrė nuostolius garantiniu laikotarpiu, todėl teismas laikė, kad „sulaikymo“ pagrindas išnyko, pasibaigus garantiniam laikotarpiui ir nesant atliktų darbų trūkumų. Teismas sprendė, kad atsakovo sulaikymo teisė, kai ieškovui buvo neišmokėta 10 162,60 Lt suma, siekiant prievolės įvykdymo užtikrinimo garantiniu laikotarpiu, nors ir ne ta pati, bet adekvati priemonė, taip pat teismas nenustatė, kad būtų nukentėję atsakovo interesai ir dėl to jis būtų patyręs konkrečius nuostolius. Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir teismų praktikos teismas padarė išvadą, kad atsakovo taikytas mokėjimo „sulaikymas“ tapo neteisėtu pasibaigus garantiniam laikotarpiui ir nesant atliktų rangos darbų trūkumų, nustatė atsakovo prievolę sumokėti ieškovui 10 162,00 Lt sumą.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas UAB „Merko statyba“ apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

10Nurodo, kad:

  1. Teismas netinkamai vertino atsakovo (apelianto) veiksmus, naudojantis savigyna, t.y. CK 6.58 str. Atsakovas savo 2011-10-27 pranešime aiškiai nurodė, kad visiškai atsisako vykdyti savo prievolę ieškovui. Taigi, ieškovas gali tik ginčyti apelianto teisę atsisakyti vykdyti prievolę, o ne kvestionuoti prievolės sustabdymo terminą, siejant jį su formaliai pasibaigusiu ieškovo taip ir nepateiktos garantinio laikotarpio užtikrinimo priemonės terminu;
  2. Ieškovas nenuginčijo nei vienos iš savigynos taikymo sąlygų: ieškovas savo prievoles pagal rangos sutartį įvykdė nevisiškai – nepateikė garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo; ieškovas savo prievolę turėjo įvykdyti pirmiau nei apeliantas; ieškovo ir atsakovo priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą; nėra apelianto kaltės dėl to, kad ieškovas neįvykdė savo prievolės; apeliantas atsisakė vykdyti savo prievolę tik tiek, kiek prievolės neįvykdė ieškovas; apeliantas 2011-10-27 pranešė ieškovui, kad atsisako vykdyti savo priešpriešinę prievolę remiantis CK 6.58 str. ir apeliantas savo teise naudojosi protingai ir sąžiningai;
  3. Nepagrįsta teismo išvada, kad CK 6.58 str. taikymui apelianto ir ieškovo prievolės turi būti ne tik priešpriešinės, bet ir vienarūšės. Prievolės turi būti vienarūšės tik vienu CK numatytu atveju – atliekant įskaitymą (CK 6.130 str. 1 d.);
  4. Nepagrįsta teismo išvada, kad apelianto sulaikyta suma buvo „adekvati“ ieškovo prievolių garantiniu laikotarpiu užtikrinimo priemonė, nes su sulaikyta suma sudaro 2,81 proc. nuo sutarties kainos, o užtikrinimo priemonės sudaro 5 proc. sutarties kainos. Be to skiriasi šių sumų realizavimo sąlygos, kadangi sulaikytai sumai būtų taikomas įskaitymas, o šis negalimas pagal Įmonių bankroto įstatymą, tuo tarpu prievolių užtikrinimo priemonėmis, ne ieškovas turėtų įvykdyti prievolę, o bankas ar draudimo kompanija;
  5. Ieškovas ir teismas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011, nes šioje byloje nagrinėjama situacija yra neatsiejamai susijusi su tarp toje pačioje byloje dalyvaujančių bylų sudaryta sutartimi ir jos sąlygomis, kurios gali keisti situaciją, taip pat šalių veiksmais sutarties vykdymo metu ir po to.

11Ieškovas BUAB „LTC“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-158-675/2014.

12Nurodo, kad:

  1. Teisė sustabdyti prievolės įvykdymą yra laikino pobūdžio prievolės vykdymo sustabdymas, tuo tarpu teisė apskritai atsisakyti prievolės įvykdymo, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius yra išimtinė ir kraštutinė priemonė, kuri galėtų būti realizuojama tiktai dėl esminio sutarties pažeidimo nutraukiant sutartį. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimo teisė kildinama iš statybos rangos sutarties ir jos pagrindu atliktų darbų. Atsakovas pasirašęs galutinį atsiskaitymo aktą, pripažino, kad ieškovė statybos darbus atliko tinkamai. Vadinasi atsakovė rangos sutarties pagrindu gavo visa tai, ko siekė ją sudarydama. Atsisakyti vykdyti mokėjimo už suteiktas paslaugas prievolę, esant tinkamai atliktiems darbams, atsakovė negalėjo;
  2. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011 yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į mokėjimo sulaikymo sąlygos tikslą, užtikrinti užsakovo galimų nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju garantiniu laikotarpiu, ieškovo veiksmai, pasibaigus garantiniam laikotarpiui, tampa nereikšmingi, taigi, išnyksta ir sulaikymo pagrindas;
  3. Atsakovo sulaikyta 10 162,60 Lt suma, kurią atsiradus garantiniu laikotarpiu ieškovo vykdytinai prievolei ir atsisakius ją vykdyti, atsakovas galėtų pasinaudoti. Sutartyje numatytas garantinis terminas suėjo 2013-06-30 (5 m. 3 mėn.), o per šalių nustatytą terminą atsakovas jokių pretenzijų ieškovui dėl atliktų darbų kokybės neturėjo. Atsakovui nesumokėjus ieškovui reikalaujamos sumos, atsakovas nepagrįstai sutaupytų ir praturtėtų ieškovo sąskaita;
  4. Ieškovas nekvestionuoja įstatyme nustatytų garantinių terminų, tačiau atsakovas teigdamas, kad garantinio laikotarpio užtikrinimo priemonių termino negalima sieti su ieškovo teikiama statybos garantija, kadangi įstatymas atskiroms darbų rūšims numato skirtingus garantijų terminus, painioja įstatyminę garantiją ir šalių susitartą. Garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimas yra vienas iš šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris būtų galiojęs tik atitinkamą laikotarpį, bet ne visą įstatymuose nustatytą garantinį terminą ir kurio metu nustačius trūkumus, atsakovas galėtų realizuoti teisę kreiptis į draudimo bendrovę dėl atitinkamų nuostolių padengimo. Tai, kad baigėsi šalių nustatytas garantinis laikotarpis, nereiškia, kad pasibaigė įstatyminiai garantijos terminai;
  5. Vertinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 išaiškinimą, kad nagrinėjamoje byloje galėtų būti taikomas precedentas, užtenka bent vienos iš sąlygų – nagrinėjamos bylos aplinkybės turi būti labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, savo ratio decidendi labai panaši į šios bylos faktines aplinkybes, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nesutikti su nurodomoje nutartyje pateiktais išaiškinimais.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

14Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

15Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

16Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

17Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

18Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sulaikymo teisę reglamentuojančias nuostatas ir teismų praktiką.

19Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas ir rėmėsi teismų praktika bylose, kurių aplinkybės iš esmės skirtingos. Atsakovas nurodė, kad ieškovas turi teisę ginčyti tik atsakovo atsisakymą vykdyti mokėjimo prievolę ieškovui, o ne kvestionuoti prievolės sustabdymo terminą. Be to, atsakovas pasinaudojo sulaikymo teise pagal visas CK 6.58 straipsnio nuostatas, todėl jo sulaikymas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovo pozicija sutinka tik iš dalies.

20CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prievolės šalis neturi teisės sustabdyti prievolės vykdymo, jeigu kita prievolės šalis pateikė adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą ir tai nepagrįstai neužvilkins prievolės įvykdymo arba negali savo pareigos įvykdyti ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių ar negali pareigos įvykdyti dėl priešingos šalies kaltės. CK 6.58 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai.

21Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, kitos šalies prievolės vykdymo sustabdymo, kaip savigynos formos, teisėto panaudojimo sąlygos yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009).

22Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Tai yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė sutartis. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės.

23Byloje nustatyta, kad ieškovas BUAB „LTC“ kaip rangovas, su atsakovu UAB „Merko statyba“ kaip užsakovu, 2007-09-18 sudarė rangos sutartį Nr. 3008-W0026. 2009-01-14 pasirašytas galutinis atsiskaitymo aktas, kaip 2007-09-18 sutarties Nr. 3008-W0026 priedas, patvirtina darbų, numatytų rangos sutartyje, atlikimą ir laikomas pagrindu sutarties šalių abipusiam atsiskaitymui įvykdyti. Šį galutinį atsiskaitymo aktą pasirašė abi ginčo šalys. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nereiškė jokių pretenzijų dėl ieškovo atliktų statybos darbų, jie pripažinti atlikti tinkamai ir kokybiškai. Apeliantas savo nesutikimą tiek su ieškiniu, tiek su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia vienintele aplinkybe, jog neturi pareigos mokėti ieškovui jo reikalaujamos sumos, kadangi ieškovas nepateikė garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemonių, be to prievolės sustabdymas pagal CK 6.58 straipsnį yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes ir teismų praktiką dėl savigynos taikymo sąlygų, sutinka su apeliantu, jog jis tinkamai pasinaudojo sustabdymo teise, tačiau atmetami apelianto argumentai, jog jis ne sustabdė prievolės vykdymą, o apskritai atsisakė ją vykdyti, kadangi teisėjų kolegijos įsitikinimu, prievolės atsisakymo vykdymą turi lemti esminis sutarties pažeidimas. Sustabdytos prievolės vykdymo specifiškumas pasižymi tuo, kad sustabdyta prievolė gali ir turi būti atnaujinta, pasikeitus aplinkybėms, dėl ko ji buvo sustabdyta. Apeliantas sustabdė prievolė dėl apmokėjimo ieškovui už atliktus darbus, kadangi ieškovas nepateikė garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemonių 5 metams ir 3 mėnesiams. Ieškinio padavimo dieną, t.y. 2013-12-03, garantinis šalių nustatytas laikotarpis buvo pasibaigęs, kadangi pagal Rangos sutarties sąlygas 5 m. ir 3 mėn. skaičiuojamas nuo 2008-03-30. Per nustatytą terminą atsakovas (apeliantas) jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nepareiškė, todėl pasikeitus aplinkybėms prievolės vykdymas turi būti atnaujintas. Pirmosios instancijos teismas nustatęs aplinkybių pasikeitimą (garantinio laikotarpio pasibaigimą, atliktų darbų kokybiškumą ir kita) pagrįstai pripažino atsakovo teisę sumokėti ieškovui už atliktus darbus (CK 6.681 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalių sudarytoje rangos sutartyje prievolių sustabdymo teisė nenustatyta, tačiau pagal sutarties 10.2.6 punktą užsakovas (atsakovas) turėjo teisę skirti rangovui (ieškovui) 5 procentų nuo sutarties kainos dydžio baudą už garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo priemonių (banko garantijos ar draudimo kompanijos laidavimo) nepateikimą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų reiškęs tokį reikalavimą ieškovui. CK 6.58 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovui tinkamai įvykdžius statybos darbus pagal šalių rangos sutartį ir nesant atsakovo pretenzijų dėl to, atsakovo prievolės dėl apmokėjimo už atliktus darbus sustabdymas nėra sąžiningas. Sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad atsakovui nesumokėjus ieškovui reikalaujamos sumos, atsakovas nepagrįstai sutaupytų ir praturtėtų ieškovo sąskaita.

24Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad CK 6.58 straipsnio taikymui prievolės turi būti ne tik priešpriešinės, bet ir vienarūšės. Šalių priešpriešinės prievolės reiškia tai, kad šalys viena kitai turi reikalavimo teisę, o ne tretiesiems asmenims, tuo tarpu prievolės vienarūšiškumas reiškia, kad abiejų prievolių dalykas turi būti toks pats. Pagal suformuotą teismų praktiką dėl prievolių sustabdymo sąlygų, keliamas reikalavimas, kad prievolės būtų priešpriešinės, tačiau jos neturi būti vienarūšės. Kasacinis teismas pabrėžia, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009), t. y. vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai. Todėl nagrinėjamojoje byloje tuo atveju, jeigu būtų išlikusios abiejų šalių prievolės, apelianto teisė sustabdyti prievolės įvykdymą nebūtų paneigta.

25Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; kt.). Kasacinis teismas 2011-12-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011 sprendė sąlyginių sandorių atribojimo nuo užtikrinamojo pobūdžio susitarimų klausimą, be to sulaikymo teisė buvo numatyta rangos sutartyje ir buvo taikyta dėl rangovo netinkamai atliktų darbų. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje neturėjo pagrindo remtis nurodyta kasacinio teismo praktika.

26Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nepaisant netinkamai taikytų kasacinio teismų išaiškinimų, pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo UAB... 5. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-09-16 nutartimi civilinėje byloje... 6. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad su... 7. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014-03-17 sprendimu ieškinį tenkino:... 8. Teismas nustatė, kad garantiniu laikotarpiu, kuris truko nuo 2008 m. kovo 30... 9. Atsakovas UAB „Merko statyba“ apeliaciniu skundu prašo: panaikinti... 10. Nurodo, kad:
  1. Teismas netinkamai vertino atsakovo (apelianto)... 11. Ieškovas BUAB „LTC“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 12. Nurodo, kad:
    1. Teisė sustabdyti prievolės įvykdymą yra... 13. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 14. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 15. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 16. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 17. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 19. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 20. CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartinės prievolės... 21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai viena iš sutarties... 22. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis... 23. Byloje nustatyta, kad ieškovas BUAB „LTC“ kaip rangovas, su atsakovu UAB... 24. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos... 25. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos... 26. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 28. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą palikti...