Byla 2A-3-527/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pranešėja), Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė) ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant ieškovų Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui V. B., trečiojo asmens IF P&C Insurance AS atstovui advokatui Arturui Kalyčiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. A. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų bei veikiančio atsakovo pusėje, AB „IF draudimas“ (AB „IF draudimas“ procesinių teisių perėmėjo IF P&C Insurance AS) apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-787/2009 pagal ieškovų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamentas) ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – Kriminalinės policijos biuras) patikslintą ieškinį atsakovui J. A. ir trečiajam asmeniui IF P&C Insurance AS (AB „IF draudimas“ procesinių teisių perėmėjui) dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3ieškovai patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 30-32) prašė išieškoti iš atsakovo ieškovui Policijos departamentui 51.390 Lt, išmokėtus A. S. (kaip 18 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją LVAT 2005-02-07 sprendimo pagrindu) atlyginti žalą dėl traumos, patirtos 2003-05-22 eismo įvykio metu dėl atsakovo kaltės, regreso tvarka, vykdant LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktą.

4Byloje kilo ginčas dėl institucijos, išmokėjusios specialiųjų teisės aktų nustatyto dydžio kompensacijas policijos pareigūnams, sužalotiems eismo įvykyje tarnybos metu, regreso teisės į eismo įvykį sukėlusį asmenį įgyvendinimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009-04-07 sprendimu (t. 1, b. l. 143-146) ieškinį patenkino visiškai: priteisė ieškovui Policijos departamentui iš atsakovo 51.390 Lt ir 1.542 Lt žyminio mokesčio bei 53,20 Lt pašto išlaidų valstybei.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Atsakovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 1-2) prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-04-07 sprendimą ir ieškinį atmesti vadovaujantis šiais argumentais:

91. Nors apeliantas tuo metu neprieštaravo, kad dėl autoįvykio buvo pripažintas kaltu, ir sumokėjo simbolinę baudą (nes abu įvykyje dalyvavę asmenys buvo policijos pareigūnai, o A. S. užėmė aukštesnes pareigas), tačiau atlyginti išmokėtos kompensacijos dydį nėra pagrindo. Apeliantui buvo surašytas ATP protokolas tik už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kelio ar kitų įrenginių sugadinimą (ATPK 127 str. 2 d.). Už KET pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų sveikatos sutrikdymą, apeliantas nebuvo patrauktas atsakomybėn. A. S. po autoįvykio dirbo, raštu pareiškė, kad apeliantui jokių turtinių pretenzijų nereiškia.

102. Kompensacijos A. S. išmokėjimas nėra žalos atlyginimas civilinių įstatymų prasme, o pareigūno socialinės teisės užtikrinimas. Ieškovas šiuo atveju neturi regreso teisės. Jeigu būtų sužalotas ne pareigūnas, o kitas asmuo, jokia institucija apeliantui nereikštų pretenzijų. Kadangi apeliantas nėra administracine tvarka pripažintas kaltu ir nubaustas dėl A. S. sužalojimo, dėl jo nubaudimo ir jo sužalojimo nėra priežastinio ryšio, nėra kaltės. A. S. kompensacija išmokėta ne įvykus draudiminiam įvykiui, o sužalojus pareigūną. Dėl automobilio apgadinimo žalą atlygino draudimo bendrovė.

113. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį įstatymas numato regreso teisę socialinio draudimo įstaigoms. Policijos departamentas nėra socialinio draudimo įstaiga, nors teismas nurodė, kad „policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo draudimo įstaigos funkciją“. Be to, teismas CK 6.290 straipsnio 3 dalies nuostatas taikė tik kaip analogiją. Tuo pačiu teismas, pasisakydamas apie regreso teisę, vadovavosi Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktu, o tai visiškai nepagrįsta. Regreso teisė trečiajam asmeniui gali atsirasti tik rašytinės sutarties ar įstatymo pagrindu. 2003-04-29 Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatyme, kaip ir jau nebegaliojančiame Policijos įstatyme, įstaigai, išmokėjusiai kompensacijas, nebuvo suteikta atgręžtinio reikalavimo teisė. Todėl, nesant rašytinės sutarties ar įstatyminio pagrindo, teismas negali tenkinti ieškinio, vadovaudamasis Vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktu.

124. Vienkartinė išmoka nėra žalos atlyginimas deliktinės atsakomybės prasme, todėl ją išmokėjęs ieškovas neįgyja regreso teisės į apeliantą pagal CK 290 straipsnio 3 dalį. Vidaus tarnybos ypatumai yra siejami su papildomomis garantijomis, jų suteikimo tvarka ir sąlygos yra kitokios, kompensacijos mokamos ne iš Valstybinio socialinio draudimo lėšų, o iš valstybės biudžeto. Todėl teismas, teigdamas, kad policija be kitų funkcijų tam tikra prasme vykdo ir draudimo funkciją, yra neteisus, netinkamai taikė įstatymą šiam ginčui išspręsti.

13Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 3-12) prašo teismo 2009-04-07 sprendimą panaikinti absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais (CPK 329 str. 2 d. 2 p.) ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo, o, nenustačius šių pagrindų, sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovas ginčijo atsakovo kaltę dėl eismo įvykio, prašydami apklausti ir patį A. S., tačiau teismas jo net neapklausė, net nesiaiškino paties eismo įvykio aplinkybių, todėl formaliai išnagrinėjo bylą ir neatskleidė bylos esmė. A. S. turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl šioje byloje turėjo būti trauktinas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje. Teismas, neįtraukdamas jo į bylą, sprendime pasisakė dėl atsakovo kaltės dėl eismo įvykio ir tuo pačiu pasisakė, kad A. S. yra nekaltas dėl eismo įvykio. Tai reiškia, kad teismas pasisakė dėl teisių ir pareigų asmens, kuris nebuvo įtrauktas į bylą, ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

152. Teismas visiškai nepasisakė dėl trečiojo asmens motyvų, susijusių su ieškovų regreso teisės negalimumu. Šiuo konkrečiu atveju, siekiant nustatyti, ar ieškovai turi regreso teisę į atsakovą, būtina aiškiai įvardinti ir atriboti teisės normas, taip pat aiškiai kvalifikuoti teisinius santykius, kurių pagrindu ieškovai išmokėjo ieškinyje nurodytas sumas ir dabar atgręžtinio reikalavimo tvarka reikalauja išmokėtų sumų grąžinimo iš atsakovo. Šiuo konkrečiu atveju yra susiklostę privalomojo draudimo teisiniai santykiai. Ši draudimo forma yra specifinė, dėl to privalomojo draudimo teisiniai santykiai reglamentuojami ne CK 6 knygos IV dalies LIII skyriaus, bet socialinio aprūpinimo įstatymų normų (CK 6.988 str. 3 d.). Taigi privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo pagrindas yra įstatymas, o ne sutartis. Privalomojo draudimo teisiniai santykiai reglamentuojami ne CK 6 knygos IV dalies LIII skyriaus, bet socialinio aprūpinimo įstatymų normų (CK 6.988 str. 3 d.), ieškovai subrogacijos teise, numatyta CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje bei įstatymine cesija, numatyta CK 6.101 straipsnio 4 dalyje, negali pasinaudoti, nes šios normos šiuo atveju netaikomos.

163. Statuto 40 straipsnis reguliuoja kompensacijų, o Vyriausybės 1991-12-05 nutarimas Nr. 530 – draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar žuvus ryšium su tarnyba santykius. Be to, Sąlygų 26 punkte įtvirtina nuostata buvo įsiterpta į įstatymų leidėjo kompetenciją, nes tokia teisė ir pareiga (kaip ir Vyriausybės įgaliojimai reglamentuoti tokio draudimo sąlygas ir tvarką) nėra nustatyta nei Statute, nei kituose įstatymuose. Juo labiau, kad Sąlygų 26 punkto nuostata aiškiai prieštarauja CK 6.111 straipsniui, kuris aiškiai nustato regreso teisės atsiradimo pagrindus: „Regreso tvarka reikalavimas gali pereiti trečiajam asmeniui rašytinės sutarties arba įstatymų pagrindu“. Akivaizdu, kad ieškovai neturi atgręžtinio reikalavimo teisės.

174. Socialinio draudimo įstaigų regreso teisės, numatytos CK 6.290 straipsnio 3 dalyje, negalima tapatinti su ieškovų pareikštu reikalavimu. CK 6.111 straipsnis aiškiai nustato regreso teisės atsiradimo pagrindus: „Regreso tvarka reikalavimas gali pereiti trečiajam asmeniui rašytinės sutarties arba įstatymų pagrindu“. Skirtingai nuo šio konkretaus atvejo, įstatymas numato regreso teisę Socialinio draudimo įstaigoms (CK 6.290 str. 3 d.).

185. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju įstatymo leidėjo pozicija, kad pačiuose teisės aktuose nėra nurodyta ieškovų teisė regreso tvarka išieškoti išmokėtas sumas - negali būti laikoma kaip teisės spraga - lacuna legis. Tai nėra teisėkūros klaida, o yra teisėkūros subjekto valinis veiksmas – t. y. taip visuomeniniai santykiai sureguliuoti sąmoningai.

19Be to, trečiasis asmuo 2012-05-28 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog pagal specialųjį reglamentavimą socialinio draudimo išmoką išmokėjęs subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs regreso teisę, šią teisę į žalą padariusį asmenį gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu nėra atsakingo draudiko (LAT 2009-12-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-584/2009). Taigi atsakingo draudiko ir kaltininko kaip bendraatsakovių atžvilgiu atgręžtinis reikalavimas reikštinas ir tenkintinas subsidiaria tvarka: pirmiausia – draudikui, o jo nesant ar negalint vykdyti draudimo sutarties sąlygų – žalą padariusiam asmeniui. Šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, kad teismas šias aplinkybes ignoravo, ir tai turėjo esminės reikšmės neteisėtam ir nepagrįstam sprendimui. Be to, Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarimo III skyriaus 4.2 punkte konstatavo, kad „[...] dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis [...].“ III skyriaus 4.3 punkte konstatuota, kad „[...] pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala [...]“. Nutarimo V skyriaus 14 punkte taip pat konstatuota „[...] kad pagal teisinį reguliavimą, nustatytą Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Sąlygų 26 punkte (2002 m. gruodžio 23 d. redakcija), policijos įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas tarnybos metu (išskyrus nedraudiminius įvykius), ar kompensacijas – tik tais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, arba yra nužudomas, jo sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar pareigūno statuso, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis dėl tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo.[...]“. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju byloje būtina aiškintis, kokią turtinę žalą dėl 2003-05-22 eismo įvykio patyrė į bylą neįtrauktas asmuo A. S., kuris byloje net nebuvo apklaustas kaip liudytojas apie bylai reikšmingas aplinkybes. Tik nustačius A. S. eismo įvykio metu patirtos turtinės žalos dydį, galima nustatyti, kokia apimtimi ieškovai gali įgyvendinti savo subrogacijos teisę į atsakovą bei jo civilinės atsakomybės draudiką. Šiuo konkrečiu atveju, šios bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo byloje nustatinėjamos, o tai reiškia, kad nagrinėjant bylą pirmąja instancija nebuvo atskleista bylos esmė. Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojama, jog ieškovas turi teisę reikalauti visų jo išmokėtų sumų grąžinimo, o ne faktiškai padarytos žalos, akivaizdžiai prieštarauja Konstitucinei dokrinai bei CK 6.113 straipsniui. CK imperatyviai nurodo, kas yra turtinė žala, t. y. asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (netiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad A. S. dėl 2003-05-22 eismo įvykio gydėsi nuo 2003-05-22 iki 2003-05-26 ir nuo 2003-06-06 iki 2003-08-14 (nedarbingumo pažymėjimai 2003-05-22 Nr. A 4608108, 2003-06-06 Nr. A 4617024 ir 2003-07-18 Nr. A 4617522). Baigęs gydymą, jis buvo nukreiptas į centrinę medicinos ekspertizės komisiją sužalojimo laipsniui nustatyti ir ištirti, ar yra likę sveikatos pakitimų bei ar sumažėjo jo tinkamumas tarnybai. 2003-09-03 nustatyta, kad A. S. trauma priskiriama apysunkiam sveikatos pakenkimui, nesukėlusiam liekamųjų reiškinių ir nesumažinusiam tinkamumo tolesnei tarnybai. Taigi akivaizdu, kad A. S. buvo gydomas privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, ir jokių kitų byloje duomenų apie tai, kad A. S. turėjo kitokių išlaidų sveikatos sutrikdymo atstatymui, nėra. Taigi ieškovas dėl gydymo išlaidų, skirtų A. S. sveikatos atstatymui, galėtų būti tik privalomojo sveikatos draudimo fondas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie A. S. patirtą tiesioginę žalą. Transporto priemonė VW Golf, kurią vairavo A. S., priklausė LR Vidaus reikalų ministerijos autoūkiui, ir pastarajam AB If draudimas išmokėjo 7.613 Lt už transporto priemonės apgadinimus. A. S. taip pat nepatyrė jokių netiesioginių nuostolių, nes A. S. jo nedarbingumo laikotarpiu buvo mokama 100 proc. nedarbingumo pašalpa nuo jo kompensuojamų draudžiamų pajamų (Vidaus tarnybos statuto 41 str. 2 ir 3 d.). Taigi ieškovai kompensavo tik A. S. negautas pajamas jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, ir subrogacijos tvarka galėtų reikalauti priteisti tik išmokėtos ligos pašalpos dydžio sumą, bet ir šiuo atveju nėra aišku, kiek tiksliai buvo išmokėta A. S. jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu.

20Trečiojo asmens prašymu iš ieškovų buvo išreikalauta informacija apie tai, jog: A. S. vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis iki 2003-05-22 eismo įvykio sudarė122,48 Lt (3 t., b. l. 50); A. S. už 2003 metų gegužės – rugsėjo mėnesius imtinai priskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 15.412,37 Lt ir išmokėtas darbo užmokestis sudarė 10.419,48 Lt (3 t., b. l. 51); A. S. išmokėtos ligos pašalpos dėl nedarbingumo nuo 2003-05-22 iki 2003-05-26 ir nuo 2003-06-06 iki 2003-08-14 (nedarbingumo pažymėjimai 2003-05-22 Nr. A 4608108, 2003-06-06 Nr. A 4617024 ir 2003-07-18 Nr. A 4617522) sudarė 4.478,13 Lt (išmokama suma).

21Ieškovas Policijos departamentas atsiliepimais į atsakovo bei trečiojo asmens apeliacinius skundus (t. 2, b. l. 26-29; 32-35) prašo teismo 2009-04-07 sprendimą palikti nepakeistą.

221. Ieškovai išmokėjo A. S. 51.390 Lt piniginę kompensaciją ir pagal CK 6.280 straipsnio nuostatas turi teisę iš padariusio A. S. žalą atsakovo regreso tvarka išieškoti tokio dydžio sumą, kiek sumokėjo. LAT pažymėjo, kad nors CK 6 knygos VII skyriuje, reglamentuojančiame reikalavimo perėjimą trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogaciją), nenurodyta regreso ir subrogacijos institutų skirtumo, tačiau, sistemiškai aiškinant šio skyriaus ir kitų CK straipsnių, reglamentuojančių asmenų pasikeitimą prievolėje, taip pat CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio subrogaciją draudimo teisiniuose santykiuose, nuostatas, galima daryti išvadą, kad subrogacija ir regresinė prievolė draudimo teisiniuose santykiuose skiriasi. Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri paprastai atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką: kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, skolininko prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė, prievolė, kuri sieja skolininką ir skolininko prievolę įvykdžiusį asmenį (LAT 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

232. LAT nagrinėdamas analogišką bylą dėl žalos atlyginimo pažymėjo, kad deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas ne tik visiško žalos atlyginimo nuostata (CK 6.263 str. 2 dalis), bet ir kitais šią nuostatą papildančiais principais. Vienas tokių principų - nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Atsisakymas pripažinti valstybės regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš kalto už valstybės pareigūno sužalojimą asmens šį principą neabejotinai pažeistų.

243. Deliktinė civilinė atsakomybė atlieka ne tik kompensacinę, bet ir auklėjamąją bei prevencinę funkcijas. Jeigu valstybė (ar kitas asmuo, išmokėjęs nukentėjusiajam kompensaciją už patirtą žalą) neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiškinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų. Antra vertus, regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalą padaręs asmuo apskritai išvengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiam pareigūnui perkeliama mokesčių mokėtojams.

254. Kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 str.). Tik tuo atveju, jei išmokėta kompensacija visiškai nepadengtų patirtos žalos, pareigūnas galėtų reikalauti iš atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 str. 2 dalis) (LAT 2008-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Todėl teismo išvada dėl ieškovo reikalavimo priteisti pareigūnui išmokėtą piniginę kompensaciją pagrįstumo neprieštarauja teisės aktų (Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., Vyriausybės 1991-12-05 nutarimas Nr. 530 ir 2004-09-02 nutarimas Nr.1130) reikalavimams ir teismų praktikai.

265. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (Žin., 2001, Nr.56-1977) įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė pasirinkti įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą subjektą, kuris turi atlyginti žalą. Todėl ieškovai, pareiškdami ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui (eismo įvykio kaltininkui), nepažeidė įstatymo nuostatų. Ši ieškovo teisė negali būti paneigta ar pakeista tuo pagrindu, kad atsakovas yra apdraudęs savo automobilį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ar tuo, kad žalą padaręs asmuo nepripažino ieškinio ir nenori jos atlyginti.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

29Byloje nustatyta, kad 2003-05-22 eismo įvykio metu buvo sužalotas tuo metu tarnybines pareigas ėjęs policijos pareigūnas A. S.. Lietuvos vyraiusiajam administraciniam teismui 2005-02-07 sprendimu konstatavus, jog A. S. sužeidimai buvo susiję su tarnybos pareigų vykdymu ir įpareigojus išmokėti jam 18 mėnesių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, ieškovas Policijos departamentas, vadovaudamasis LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktu, Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalimi, nukentėjusiajam pareigūnui išmokėjo 51.390 Lt kompensaciją.

30Ieškovai 2007-03-29 ieškiniu kreipėsi į teismą (t. 1, b. l. 3-5), sutikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 30-32), vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245, 6.249, 6.251, 6.280, 6.288 straipsniais, prašydami priteisti ieškovui Policijos departamentui regreso tvarka 51.390 Lt, išmokėtus dėl žalos atlyginimo A. S., iš atsakovo, kuriam Vilniaus rajono policijos komisariato Kelių policijos pareigūno 2003-06-06 nutarimu dėl 2003-05-22 autoįvykio buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Ieškovai mano, kad, Policijos departamentas, išmokėjęs nukentėjusiajam pareigūnui kompensaciją, CK 6.280 straipsnio bei Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkto pagrindu įgijo regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų iš eismo įvykį, kuriame buvo sužalotas pareigūnas, sukėlusio atsakovo.

31Šioje byloje susiklosčiusi dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi (LAT 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Vadovaujantis LAT suformuota praktika analogiškose bylose, nukentėjusiems eismo įvykio metu pareigūnams padarytą žalą kompensavus iš valstybės biudžeto alternatyviu žalos kompensavimo būdu, nustatytu Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 6 punkte, ieškovė, kaip išmoką išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, turi teisę reikalauti atlyginti žalą iš atsakingo už žalą asmens. Šiuo atveju pagal analogiją taikytina CK 6.290 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (LAT 2012-10-16 civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2012).

32Konstitucinis teismas, išnagrinėjęs Kauno apygardos teismo prašymą (Nr. 1B-6/2010) ištirti teisės normų kontitucingumą, 2012-04-18 nutarimu nusprendė, jog Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad policijos įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo nuomone, regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į žalą padariusį asmenį yra nustatyta įstatyme - Civiliniame kodekse.

33Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2003-05-22 eismo įvykio metu galiojo atsakovo ir trečiojo asmens 2003-04-14 sudaryta transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kurios asmens ir turto draudimo suma sudaro po 30.000 Lt, galiojusi draudimo laikotarpis nuo 2003-04-14 iki 2004-04-13 (t. 1, b. l. 106), kuri koreguoja regreso teisės įgyvendinimą. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Šio įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jeigu tokio nėra – į žalą padariusį asmenį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal specialų reglamentavimą socialinio draudimo išmoką išmokėjęs subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs regreso teisę, šią teisę į žalą padariusį asmenį gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu nėra atsakingo draudiko (LAT 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009; 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2006; 2006-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2006; 2012-10-16 civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2012).

34Bylos duomenys patvirtina, jog eismo įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, o LR Vidaus reikalų ministerijos autoūkiui, kuriam priklausė transporto priemonė VW Golf, kurią vairavo nukentėjusysis A. S., trečiasis asmuo išmokėjo 7.613 Lt už transporto priemonės apgadinimus.

35Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos (bendradarbiavimo) principą (CPK 8 str.), nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, priimant teisingą sprendimą. Tai, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.), nereiškia, kad dispozityvumo principas yra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Netinkama šalis (netinkamas atsakovas) civiliniame procese gali būti suprantama kaip asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis.

36Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas CPK 43 straipsnio 2 dalyje ir 45 straipsnyje nustatyta tvarka neišsprendė šioje byloje tinkamo atsakovo procesinės padėties. Ieškovai nėra išreiškę nesutikimo CPK 45 straipsnyje tvarka netinkamą atsakovą pakeisti tinkama šalimi. Tik ieškovams išreiškus nesutikimą dėl netinkamos šalies pakeitimo, pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti bylą iš esmės (CPK 45 str. 3 d.). Nors šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybę, kad atsakovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta, atsakovo civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę ir įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu (t. 1, b. l. 110), tačiau, kolegijos nuomone, šioje teisinėje situacijoje, kai pareikštu regresiniu ieškiniu nebuvo prašoma žalos atlyginimo priteisti ir iš draudimo bendrovės, nors, kaip minėta, pagal susiformavusią teisminę praktiką būtent draudimo bendrovės draudimo sumos ribose yra tinkami atsakovai tokiose bylose, pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimo draudimo sumos ribose priteisimo dalyje privalėjo išaiškinti ieškovams teisę prašyti tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 str. 2 d.) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu (CPK 45 str.) (LAT 2011-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2011).

37Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nevertino aplinkybių dėl civilinės atsakomybės draudimo sutarties reikšmės (CPK 330 str.), nesprendė atsakovo tinkamumo klausimo ir nepaaiškino ieškovams netinkamos šalies neįtraukimo ar nepakeitimo procesinių padarinių, šis proceso teisės pažeidimas, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, vertintinas kaip galėjęs lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės (CPK 329 str. 1 d.), dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina iš nagrinėti iš naujo, konstatvus, jog šie pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Ieškovams tik apeliacinėje instancijoje pasiūlius trečiąjį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 str. 2 d., 45 str.), kolegijos nuomone, nebūtų procesinės galimybės pasiūlyti ieškovams CPK 115 str., 138 str. ir 230 str. 1 d. tvarka patikslinti ieškinio reikalavimus tinkamiems atsakovams.

38Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytą procesinį pažeidimą, kuris negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Teisėjų kolegija nevertina kitų dalyvaujančių šioje byloje asmenų išsakytų argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas visa apimtimi dėl nurodytų pažeidimų, tik kuriuos pašalinus ir sudarius galimybę tinkamam atsakovui atsiliepti į pareikštą ieškinį (CPK 142 str.) bei ištyrus visas bylai reikšmingas aplinkybes, yra įmonomas šios bylos išsprendimas iš esmės.

39Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

40apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

41Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. ieškovai patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 30-32) prašė išieškoti iš... 4. Byloje kilo ginčas dėl institucijos, išmokėjusios specialiųjų teisės... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009-04-07 sprendimu (t. 1, b. l.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Atsakovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 1-2) prašo panaikinti Kaišiadorių... 9. 1. Nors apeliantas tuo metu neprieštaravo, kad dėl autoįvykio buvo... 10. 2. Kompensacijos A. S. išmokėjimas nėra žalos atlyginimas civilinių... 11. 3. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį įstatymas numato regreso teisę... 12. 4. Vienkartinė išmoka nėra žalos atlyginimas deliktinės atsakomybės... 13. Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 3-12) prašo teismo 2009-04-07... 14. 1. Tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovas ginčijo atsakovo kaltę dėl eismo... 15. 2. Teismas visiškai nepasisakė dėl trečiojo asmens motyvų, susijusių su... 16. 3. Statuto 40 straipsnis reguliuoja kompensacijų, o Vyriausybės 1991-12-05... 17. 4. Socialinio draudimo įstaigų regreso teisės, numatytos CK 6.290 straipsnio... 18. 5. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju įstatymo leidėjo pozicija, kad... 19. Be to, trečiasis asmuo 2012-05-28 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog... 20. Trečiojo asmens prašymu iš ieškovų buvo išreikalauta informacija apie... 21. Ieškovas Policijos departamentas atsiliepimais į atsakovo bei trečiojo... 22. 1. Ieškovai išmokėjo A. S. 51.390 Lt piniginę kompensaciją ir pagal CK... 23. 2. LAT nagrinėdamas analogišką bylą dėl žalos atlyginimo pažymėjo, kad... 24. 3. Deliktinė civilinė atsakomybė atlieka ne tik kompensacinę, bet ir... 25. 4. Kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės... 26. 5. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 29. Byloje nustatyta, kad 2003-05-22 eismo įvykio metu buvo sužalotas tuo metu... 30. Ieškovai 2007-03-29 ieškiniu kreipėsi į teismą (t. 1, b. l. 3-5),... 31. Šioje byloje susiklosčiusi dėl tarnybos nukentėjusiems policijos... 32. Konstitucinis teismas, išnagrinėjęs Kauno apygardos teismo prašymą (Nr.... 33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2003-05-22 eismo įvykio metu galiojo... 34. Bylos duomenys patvirtina, jog eismo įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju,... 35. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos... 36. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas CPK 43 straipsnio 2 dalyje ir... 37. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nevertino aplinkybių... 38. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti... 39. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.... 41. Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d....