Byla 3K-3-74/2012
Dėl žalos regreso tvarka priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui Ž. K., tretieji asmenys AB „Lietuvos draudimas“, Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, dėl žalos regreso tvarka priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl institucijos, išmokėjusios policijos pareigūnams, kurie buvo sužaloti eismo įvykyje tarnybos metu, specialiųjų teisės aktų nustatyto dydžio kompensacijas, regreso teisės į eismo įvykį sukėlusį asmenį įgyvendinimo.

62005 m. spalio 4 d. eismo įvykio metu dėl atsakovo kaltės buvo sužaloti tuo metu tarnybines pareigas ėję policijos pareigūnai A. M. ir A. A. Ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio nutrauktas kaltininkui (atsakovui) ir nukentėjusiesiems susitaikius. Ieškovas, teisės aktų nustatyta tvarka atlikęs tyrimą ir pripažinęs, kad pareigūnų sužeidimai susiję su tarnybos pareigų vykdymu, išmokėjo pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį nukentėjusiems pareigūnams po

717 304 Lt (12 mėnesinių jų darbo užmokesčių dydžio) kompensacijas.

8Ieškovas 2009 m. sausio 16 d. kreipėsi į teismą, CK 6.245, 6.249, 6.251, 6.280, 6.288 straipsnių pagrindais prašydamas priteisti regreso tvarka iš atsakovo 34 608 Lt žalos. Ieškovas mano, kad, išmokėjęs nukentėjusiems pareigūnams nurodytas sumas, CK 6.280 straipsnio, Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktu įgijo regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų iš eismo įvykį, kuriame buvo sužaloti pareigūnai, sukėlusio atsakovo.

9Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nes, jo nuomone, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Eismo įvykio metu atsakovas buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AB ,,Lietuvos draudimas“, todėl, jo nuomone, ieškovo prašomą sumą turi atlyginti draudikas. Be to, ieškovo reikalavimui suėjęs ieškinio senaties terminas ir prašo jį taikyti.

10Trečiasis asmuo AB ,,Lietuvos draudimas“ taip pat prašė taikyti senaties terminą, nurodydamas, kad reikalavimams atlyginti žalą taikytinas sutrumpintas senaties terminas.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

12Biržų rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad 2005 m. spalio 4 d. eismo įvykio metu dėl atsakovo kaltės buvo sužaloti tuo metu tarnybines pareigas ėję ir tarnybiniu automobiliu važiavę policijos pareigūnai; dėl šio eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris prokuroro nutarimu nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius; sveikatos tarnybos prie VRM Centrinės medicinos ekspertizės komisija, atlikusi pareigūnų sveikatos ekspertizes, jų patirtas traumas priskyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymams; ieškovas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statutu ir Finansų valdybos 2006 m. kovo 15 d. išvada, skyrė 34 608 Lt kompensaciją. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties skaičiavimo pradžia yra 2006 m. kovo 28 d., kai nukentėjusiems pareigūnams buvo išmokėta kompensacija. Teismo nuomone, ieškovui 2009 m. sausio 16 d. padavus ieškinį, trejų metų ieškinio senaties eiga nutrūko, todėl teismas atsakovo prašymą taikyti senatį atmetė. Teismas konstatavo, kad dėl atsakovo kaltų veiksmų avarijos metu buvo sužaloti policijos pareigūnai, todėl pripažino ieškovo regreso teisę į kompensaciją, sumokėtą nukentėjusiems asmenims. Teismas atmetė trečiojo asmens argumentus, kad byloje nustatyti faktai, jog atsakovas su nukentėjusiais asmenimis susitaikė, šie žalos atlyginimo klausimo ikiteisminio tyrimo metu nekėlė, ieškinio nereiškė, patvirtina, kad pareigūnai žalos nepatyrė. Tokio pobūdžio sveikatai padarytas žalos atlyginimas reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų (Vidaus tarnybos statutas, Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 530) ir šios pareigūnams išmokėtos kompensacijos nėra tiesiogiai iš nusikalstamos veikos kilusi turtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 3 punktas).

13Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 3 d. sprendimu tenkino atsakovo apeliacinį skundą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė teisingai ginčui išspręsti svarbias aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos nustatytais faktais, kad dėl atsakovo kaltų veiksmų avarijos metu buvo sužaloti du tarnybinės pareigas ėję policijos pareigūnai; ieškovas įstatyme nustatyta tvarka išmokėjo nustatyto dydžio piniginę kompensaciją. Tačiau, kolegijos nuomone, ieškinys byloje pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovas eismo įvykio metu buvo apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, dėl eismo įvykio padarytos žalos atlyginimo į draudiką kreipėsi laiku, eismo įvykis pripažintas draudžiamuoju, Biržų r. policijos komisariatui, patyrusiam turtinę žalą dėl apgadinto jam priklausančio automobilio, 2005 m. spalio 21 d. sprendimu išmokėta 3120 Lt draudimo išmoka. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad tuo atveju, kai žalos padaręs asmuo buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, reikalavimas turi būti nukreipiamas į atsakingą draudiką. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžių metu prašė pakeisti atsakovą tinkamu, tačiau ieškovas nesutiko. Esant byloje netinkamam atsakovui, kolegija ieškinį atmetė.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 3 d. sprendimą ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

161. Dėl kompensacijos išmokėjimo teisinio reglamentavimo ir regreso teisės. Kasatorius nurodo, kad pagal Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 nustatytas Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas, 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisykles, Vidaus tarnybos statuto nuostatas nukentėjusiam tarnybos metu policijos pareigūnui išmokama kompensacija. Ši kompensacija yra socialinio draudimo išmoka, kurios mokėjimo pagrindai ir dydžiai nustatyti specialiųjų teisės aktų, atsižvelgiant į pareigūnų profesinės veiklos specifiką. Taigi, visiems įvykiams, kurių metu nukentėjo policijos pareigūnai, taikoma nustatyta tarnybinio patikrinimo tvarka, vienodi žalos nustatymo kriterijai ir procedūros. Atlyginus žalą policijos pareigūnui alternatyviuoju būdu (pagal Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 nustatytas Asmens draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšius su tarnyba sąlygas), įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka. Kasatorius mano, kad pirmiau nurodytuose teisės aktuose nenustatyta, kad išmokėjusi kompensaciją institucija privalo kreiptis kitu pagrindu nei nurodyta specialiuosiuose teisės aktuose, t. y. žalą išsiieško regreso tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad dėl tarnybos policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi; socialinio draudimo įstaigos ar įstaigos, kurios vykdo socialinio draudimo įstaigų funkcijas, nustatyta tvarka išmokėjusios nukentėjusiems asmenims socialinio draudimo išmokas, pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariatas, Policijos departamento prie VRM v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2006 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-7-166/2006). Kasatorius teigia, kad jo teisė reikalauti iš atsakovo išmokėtos kompensacijos dydžio sumą kildinama iš teisinių santykių, kurie atsirado ieškovui vykdant valstybės prisiimtus įsipareigojamus dėl socialinių garantijų teikimo policijos pareigūnams nustatytais atvejais ir kurie yra reglamentuoti specialiųjų teisės aktų. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo jais vadovautis.

172. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Kasatorius, remdamasi išaiškinimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008, nurodo, kad kompensacijos išmokėjimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai nėra tiesiogiai susiję su civilinės atsakomybės institutu, bet dėl įvairių veiksmų padaryta žala gali būti kompensuojama ne civilinės atsakomybės institutu, o alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Atlyginus žalą alternatyviuoju būdu, išlieka alternatyvios kompensavimo sistemos ir civilinės atsakomybės santykis, t. y. regreso teisė įgalina taikyti civilinę atsakomybę, nes valstybė ar jos įstaiga iš kalto dėl žalos padarymo asmens gali reikalauti išmokėtų sumų. Kasatorius teigia, kad, taikant atsakovui civilinę atsakomybę, buvo siekiama ne tik kompensuoti kasatoriaus patirtus nuostolius, bet ir auklėjimo bei prevencijos tikslų.

183. Dėl civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Kasatorius nurodo, kad transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniai santykiai reglamentuojami Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių. Pagal šio įstatymo 19 straipsnio 10 dalį asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka turintys regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, arba jei tokio nėra, – žalą padariusiam asmeniui. Kasatorius teigia, kad trečiasis asmuo nenurodė faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti pareigūnai, pripažintas draudžiamuoju ir nustatyta tvarka buvo atliktos procedūros atlyginti pareigūnams žalą. Dėl to kasatorius nesutinka, kad pareiga atsakyti už atsakovo neteisėtus veiksmus ir atlyginti padarytą žalą pereina iš atsakovo trečiajam asmeniui. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo eismo įvykio priskirti prie draudžiamųjų ir nustatyti, kad kasatorius įstatymo nustatyta tvarka turėjo kreiptis dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę.

194. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnio nuostatų, t. y. teismas sprendime nenurodė, kurios reikšmingos bylai aplinkybės buvo nustatytos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kurios – nenustatytos. Vertindamas įrodymus, teismas turėjo vertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadą, jog egzistuoja (neegzistuoja) tam tikri faktai. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi atsakovo pateikta civilinės atsakomybės draudimo sutarties kopija, nors draudimo bendrovė atsiliepime į ieškinį dėl teisinių santykių su atsakovu nepasisakė ir jokios informacijos nepateikė.

205. Dėl priteistinos žalos dydžio. Kasatorius teigia, kad, išmokėjęs policijos pareigūnams kompensacijas, įgijo teisę reikalauti atlyginti padarytus nuostolius, nes atsakovas netyčia sužalojo policijos pareigūnus ir dėl to jiems atsirado sveikatos sutrikimų. Tai yra pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, o kasatoriui padarytos žalos dydis yra nustatytas pagal specialiuosius teisės aktus (Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies, Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo

21Nr. 530 ir 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 1130 nuostatų pagrindu). Kasatorius pažymi, kad atsakovas neginčijo išmokėtos kompensacijos dydžio ir nustatytų faktinių aplinkybių.

22Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

231. Dėl kompensacijos išmokėjimo teisinio reglamentavimo ir regreso teisės. Atsakovas pažymi, kad kasaciniame skunde gana plačiai pasisakoma apie kompensacijų pareigūnams, sužalotiems tarnybinių pareigų metu, išmokėjimo. Kasatorius teigia, kad vien ta aplinkybė, jog eismo įvykio metu buvo sužaloti policijos pareigūnai, nepaneigia civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Kadangi civilinės atsakomybės draudimo atveju asmens turtinė atsakomybė už jo padarytą žalą yra užtikrinama draudimo įmonės lėšomis, t. y. asmens turtinis interesas yra apdraustas, tai prievolė atlyginti žalą asmeniui perkeliama draudikui. Prievolė atlyginti žalą tiesiogiai asmeniui, padariusiam žalą, gali kilti tik dėl tos dalies, kurioje draudimo kompanijos mokama draudimo išmoka nepadengia žalos (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Eliminuojant galimybę pasinaudoti civilinės atsakomybės draudimu, būtų pažeidžiami teisingumo ir protingumo, teisėtų lūkesčių principai. Kadangi kasatorius nesutiko pakeisti atsakovo tinkamu atsakovu, tai tokio pasirinkimo teisiniai padariniai tenka jam pačiam. Be to, pareigūnų draudimas valstybės lėšomis reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų, tačiau nė viename jų nenurodoma, kad, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, negalima reikšti reikalavimo draudimo bendrovei, kuriai tokia prievolė kyla pagal Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo nuostatas. Atsakovas nurodo, kad kasaciniame skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių; taip pat pažymi, jog kasatorius, nurodydamas kasacinio skundo argumentus, nukrypsta nuo pagrindinio teisės klausimo, kas privalo atlyginti kasatoriaus nuostolius: žalą padaręs asmuo ar draudikas, apdraudęs to asmens atsakomybę.

242. Dėl civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Atsakovas nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad nėra duomenų dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju, ir nurodo, kad šią aplinkybę patvirtina byloje esanti trečiojo asmens draudiko pažyma. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasatoriaus patirta turtinė žala (automobilio sugadinimas) buvo kompensuota trečiojo asmens, kartu pripažįstant, kad įvykis – draudžiamasis.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Dėl kompensacijos policijos pareigūnams išmokėjimo teisinio reglamentavimo, ieškovo regreso teisės ir atsakovo atsakomybės

28Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį įstatymo ar sutarties nustatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Su civilinės atsakomybės draudimu susiję santykiai reglamentuojami šiame kodekse ir kituose įstatymuose.

29Policijos pareigūnų draudimas valstybės lėšomis reglamentuojamas Vidaus tarnybos statute (patvirtintame Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatyme), kompensacijų statutiniams vidaus tarnybos pareigūnams klausimai – šiame statute ir jo lydimuosiuose aktuose: vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. IV-138 patvirtintose taisyklėse ,,Dėl nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu“, Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintose Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įskaitos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklėse, Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu patvirtintose Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygose. Policijos pareigūnai valstybės lėšomis draudžiami visam tarnybos laikotarpiui siekiant dvejopų tikslų: suteikti efektyvias socialines garantijas ir prielaidas pareigūnams tinkamai atlikti savo pareigas, kartu materialinę garantiją jų sveikatos sužalojimo atveju. Pagal teismų praktiką tokia dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, kt. v.

30P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008).

31Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą, neteisingai vertino faktinį ieškinio pagrindą ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nes, kasatoriaus nuomone, institucija išmokėjusi kompensaciją eismo įvykio metu nukentėjusiems pareigūnams įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, o policijos pareigūnų draudimą valstybės lėšomis reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta kitokių pagrindų, kuriais jis galėtų kreiptis į žalą padariusį asmenį. Teisėjų kolegija, sutikdama su kasacinio skundo argumentais dėl kompensacijos išmokėjimo teisinio reglamentavimo, pažymi, kad per specifinę draudimo santykių formą – privalomąjį pareigūnų draudimą – pareigūnams padaryta žala kompensuojama iš valstybės biudžeto alternatyviuoju žalos kompensavimo būdu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kompensacijų statutiniams vidaus tarnybos pareigūnams, yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais dėl valstybės socialinės funkcijos įgyvendinimo, suteikiant visuomenės nariams būtinas ekonomines, socialines priemones, taip pat civilinės atsakomybės taikymo proceso trukmės ir galimybių pasiekti jos tikslų nebuvimo (atsakovui esant nemokiam), padaryta žala gali būti kompensuojama ne civilinės atsakomybės institutu, bet alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Atlyginus žalą alternatyviu jos kompensavimo būdu, išlieka alternatyvios kompensavimo sistemos ir civilinės atsakomybės santykis, nes tik civilinės atsakomybės taikymas suteikia galimybę daryti turtinio pobūdžio įtaką žalos padariusiam asmeniui. Tokiais atvejais regreso teisė įgalina taikyti civilinę atsakomybę, nes valstybė ar jos įstaiga iš kalto dėl žalos padarymo asmens gali reikalauti išmokėtų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008). Dėl to pagal analogiją taikytina CK 6.290 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį.

32Nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, kad atsakovas eismo įvykio metu sužalojo du policijos pareigūnus. Ieškovas, teisės aktų nustatyta tvarka atlikęs tyrimą, pripažino, kad pareigūnų sužeidimai susiję su tarnybos pareigų atlikimu, todėl pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį išmokėjo nukentėjusiesiems kompensacijas. Taigi nukentėjusiems eismo įvykio metu pareigūnams atsakovo padaryta žala buvo kompensuota iš valstybės biudžeto alternatyviu žalos kompensavimo būdu, nustatytu Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 6 punkte. Dėl to ieškovas, kaip išmoką išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, turi teisę reikalauti atlyginti žalą iš atsakingo už žalą asmens. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad eismo įvykio metu galiojo atsakovo ir trečiojo asmens 2005 m. rugpjūčio 10 d. sudaryta transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kuri koreguoja regreso teisės įgyvendinimą.

33Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Šio įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką, arba jeigu tokio nėra – į žalą padariusį asmenį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal specialų reglamentavimą socialinio draudimo išmoką išmokėjęs subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs regreso teisę, šią teisę į žalą padariusį asmenį gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu nėra atsakingo draudiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos v. M. L., bylos Nr. 3K-3-584/2009; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius v. E. J., kt., bylos Nr. 3K-3-255/2006; 2006 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra, kt. v. AB ,,Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-186/2006; kt.).

34Minėta, kad eismo įvykio metu atsakovas su trečiuoju asmeniu draudiku buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią žalos atlyginimo prievolė buvo perkelta draudikui; dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo buvo laiku kreiptasi, įvykis pripažintas draudžiamuoju ir Biržų r. policijos komisariatui, patyrusiam turtinę žalą dėl jam priklausančio automobilio sugadinimo, išmokėta 3120 Lt draudimo išmoka. Šios aplinkybės kasatoriui buvo žinomos, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas pirmiausia turi būti nukreiptas ne tiesiogiai į dėl eismo įvykio kaltą asmenį (atsakovą), o į jo draudiką. Bylos nagrinėjimo metu kasatoriui buvo siūloma pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau jis šios teisės atsisakė ir jam tenka tokio atsisakymo teisiniai padariniai. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir pagrįstai kasatoriui nesutinkant pirminį atsakovą pakeisti tinkamu (draudiku), ieškinį atmetė (CPK 45 straipsnis).

35Kadangi ieškinys yra atmestas tuo pagrindu, kad pareikštas netinkamam atsakovui, tai kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės šios bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

36Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

37Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 61,10 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

38Netenkinus kasacinio skundo, ieškovo naudai iš kasatoriaus priteistinos ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos. Atsakovas pateikia duomenis, kad kasacinės instancijos teisme patyrė 605 Lt atstovavimo išlaidų. Atsižvelgusi į bylos pobūdį, spręstų byloje klausimų sudėtingumą, advokatų kontoros teikiamų atsakovui teisinių paslaugų pastovumą, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, iš kasatoriaus atsakovo naudai priteistina 605 Lt atstovavimo išlaidų.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Priteisti iš ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (j. a. k.188785847) atsakovo Ž. K. (a. k. ( - ) naudai 605 (šešis šimtus penkis) Lt atstovavimo išlaidų.

42Priteisti iš ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (j. a. k.188785847) į valstybės biudžetą 61,10 Lt (šešiasdešimt vieną litą 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl institucijos, išmokėjusios policijos pareigūnams,... 6. 2005 m. spalio 4 d. eismo įvykio metu dėl atsakovo kaltės buvo sužaloti tuo... 7. 17 304 Lt (12 mėnesinių jų darbo užmokesčių dydžio) kompensacijas.... 8. Ieškovas 2009 m. sausio 16 d. kreipėsi į teismą, CK 6.245, 6.249, 6.251,... 9. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nes, jo nuomone, ieškinys pareikštas... 10. Trečiasis asmuo AB ,,Lietuvos draudimas“ taip pat prašė taikyti senaties... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 12. Biržų rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį... 13. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų... 16. 1. Dėl kompensacijos išmokėjimo teisinio reglamentavimo ir regreso teisės.... 17. 2. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Kasatorius, remdamasi išaiškinimais... 18. 3. Dėl civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Kasatorius nurodo, kad... 19. 4. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės... 20. 5. Dėl priteistinos žalos dydžio. Kasatorius teigia, kad, išmokėjęs... 21. Nr. 530 ir 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 1130 nuostatų pagrindu).... 22. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą... 23. 1. Dėl kompensacijos išmokėjimo teisinio reglamentavimo ir regreso teisės.... 24. 2. Dėl civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Atsakovas nesutinka su... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Dėl kompensacijos policijos pareigūnams išmokėjimo teisinio reglamentavimo,... 28. Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį įstatymo ar sutarties nustatytais atvejais... 29. Policijos pareigūnų draudimas valstybės lėšomis reglamentuojamas Vidaus... 30. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008).... 31. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas,... 32. Nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, kad atsakovas eismo įvykio metu... 33. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo... 34. Minėta, kad eismo įvykio metu atsakovas su trečiuoju asmeniu draudiku buvo... 35. Kadangi ieškinys yra atmestas tuo pagrindu, kad pareikštas netinkamam... 36. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo ... 37. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 38. Netenkinus kasacinio skundo, ieškovo naudai iš kasatoriaus priteistinos... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 41. Priteisti iš ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos... 42. Priteisti iš ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...