Byla B2-2614-881/2015
Dėl BUAB ,,Uktrada“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakovams BUAB ,,Uktrada“, G. Š., AB ,,Ukmergės šilas“, tretieji asmenys UAB ,,Transekpedicija“, AB ,,Šiaulių bankas“, VSDFV Utenos skyrius, VĮ Turto bankas, S. G., A. D., UAB ,,Domas“, UAB ,,Skolų departamentas“, antstolė N. J., UAB ,,Želvos medis“ ,,UAB ,,Ginestra“, UAB ,,TNT“, UAB ,,Glomera“, AB ,,TEO LT“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, sekretoriaujant Sonatai Aidukei, Renatai Vinckevičiūtei, dalyvaujant atsakovo BUAB ,,Uktrada“ atstovei bankroto administratoriaus UAB ,,Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ įgaliotam asmeniui L. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo BUAB ,,Uktrada“ bankroto administratoriaus UAB ,,Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ pareiškimą dėl BUAB ,,Uktrada“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakovams BUAB ,,Uktrada“, G. Š., AB ,,Ukmergės šilas“, tretieji asmenys UAB ,,Transekpedicija“, AB ,,Šiaulių bankas“, VSDFV Utenos skyrius, VĮ Turto bankas, S. G., A. D., UAB ,,Domas“, UAB ,,Skolų departamentas“, antstolė N. J., UAB ,,Želvos medis“ ,,UAB ,,Ginestra“, UAB ,,TNT“, UAB ,,Glomera“, AB ,,TEO LT“,

Nustatė

3pareiškėjas BUAB ,,Uktrada“ bankroto administratorius UAB ,,Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ pateikė teismui pareiškimą, prašydamas pripažinti BUAB ,,Uktrada“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad UAB ,,Uktrada“ 2012 m. birželio 20 d. buvo iškelta bankroto byla. Buvusi įmonės vadovė G. Š. iki šiol nėra atlikusi įstatymuose numatytų pareigų administratoriui neperdavė bankrutuojančios bendrovės turto ir dokumentų. Įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Uktrada“ administratorius ėmėsi visų protingų priemonių pranešti buvusiai bendrovės vadovei apie iškeltą bankroto bylą ir išaiškinti Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintas vadovo pareigas, susijusias su įmonės dokumentų bei turto perdavimu. 2012 m. lapkričio 5 d. el. paštu info@quintessen.com išsiųstas pranešimas, kuriuo informuota apie bankroto bylos iškėlimą ir išaiškinta pareiga perduoti dokumentus bei spaudą, prašyta susisiekti, pridėta nutarties kopija ir administratoriaus įgaliojimo kopija. 2012 m. lapkričio 6 d. registruotu paštu dviem žinomais adresais (Lietuvoje ir Švedijoje) išsiųsti pranešimai, teismo nutarčių ir administratoriaus įgaliojimo kopijos, įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo, aktualūs administratoriaus įsakymai. Lietuvoje žinomu adresu pranešimas grįžo su žyma ,,neatsiėmė“, tačiau į Švediją siųstas laiškas negrąžintas, vadinasi buvo įteiktas. Be to, apie bankroto bylos UAB ,,Uktrada“ iškėlimą buvo paskelbta viešai 2012 m. lapkričio 15 d. dienraštyje ,,Lietuvos rytas“, ,,Lietuvos Žinių“ priede ,,Informaciniai pranešimai“. Ši informacija matoma ir VĮ Registrų centro interneto svetainėje, ir Ūkio ministerijos interneto svetainėje. Administratorius su buvusia vadove taip pat bandė susiekti telefonu, tačiau numeriai nebenaudojami, todėl nepavyko susisiekti. 2012 m. lapkričio 16 d. su antstole buvo bandoma papulti į įmonės buveinės patalpas, tačiau jos buvo užrakintos, veikla nevykdoma. 2012 m. lapkričio 27 d. išduotas vykdomasis raštas, kreipusis į antstolę buvo konstatuota, jog įvykdyti teismo sprendimo nėra galimybės, nes skolininkė gyvena užsienyje. Vėliau G. Š. buvo paskirta bauda, duomenų apie jos įvykdymą nėra. Dokumentai ir turtas administratoriui taip ir nebuvo perduoti. Taigi buvusi įmonės vadovė neteikė finansinės UAB ,,Uktrada“ atskaitomybės VĮ Registrų centrui jau nuo 2008 m. rugsėjo 30 d., neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų administratoriui, nors bankroto byla buvo iškelta dar 2012 metais. Buvusi vadovė akivaizdžiai nebuvo lojali bendrovei, kuriai vadovavo ir netinkamai vykdė savo kaip vadovės pareigas: pirma, išvyko į užsienį, nesulaukusi bankroto bylos nagrinėjimo pabaigos, neinformavusi apie tai bankroto bylą nagrinėjančio teismo, administratoriaus ir įmonės kreditorių, įskaitant įmonės darbuotojus. Toks vadovės elgesys yra ne tik neteisėtas, bet ir neetiškas, rodo vadovės didžiulį aplaidumą; antra, ji yra vienintelė bendrovės akcininkė, todėl privalėjo vietoje savęs paskirti naują įmonės vadovą, tačiau šios savo pareigos taip pat neatliko. Bendrovės skolos siekia 1 266 387,04 Lt, o turto vertė preliminariai galėtų būti keliasdešimt tūkstančių litų. Dėl to yra pagrindo įtarti, kad G. Š. sudaryti sandoriai neatitiko juridinio asmens interesų arba dalis turto buvo iššvaistyta. Įtarimus sustiprina aplinkybė, jog perimant rastą turtą, dalyvavę banko atstovai tvirtino, jog trūksta dalies įrengimų, kuriems įsigyti buvo skirtas finansavimas, o buvę darbuotojai nurodė, kad viskas, kas įmonėje buvo vertingo, seniai išvežta iš veikos vykdymo vietos. Pažymi, jog iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad G. Š. skirtingu laiku ėjo mažiausiai trijų bendrovių – UAB ,,Uktrada“, UAB ,,QUINT ESSEN“ ir UAB ,,QUINTY“ – vadovės pareigas, dviem iš jų iškelta bankroto byla, o viena iš jų neteikia finansinių atskaitomybių VĮ Registrų centrui jau daugiau kaip 24 mėnesius, taigi egzistuoja prielaida manyti, kad ši įmonė taip pat nemoki. Bankrutavus UAB ,,QUINT ESSEN“ liko didžiulės skolos, analogiškoje situacijoje ir BUAB ,,Uktrada“, todėl akivaizdu, kad G. Š. yra nesąžininga verslininkė, gavusi didelę naudą iš valdytų įmonių, neatsiskaičiusi už paslaugas ir prekes, o iškėlus įmonei bankroto bylą, sėkmingai panaudoja neteisėtai įgytą kapitalą kitos bendrovės veikloje. Be to, 2013 m. vasario 12 d. Nyderlanduose registruota bendrovė Hapro international nurodė, kad BUAB ,,Uktrada“ jai skolinga 29 147,72 EUR, tačiau pastebėjus akivaizdžius dokumentų trūkumus ir paprašius juos pašalinti, bendrovė į administratorių daugiau nesikreipė. Tikėtina, jog šis subjektas yra fiktyvaus kreditoriaus statuso siekiantis buvusio vadovės verslo partneris, kuris patvirtinus jo neegzistuojantį reikalavimą gautų informaciją, reikalingą buvusiai vadovei. Tokiu sąjungininku taip pat galėtų būti AB ,,Ukmergės šilas“. Šis asmuo veikia taip, kad būtų neįmano vykdyti bankroto procedūrų. Ši bendrovė nors ir anksčiau susidūrė su G. Š. valdytos įmonės bankrotu, toliau sutiko išnuomoti patalpas UAB ,,Uktrada“ ir leido susikaupti tūkstantinėms skoloms. Iki bankroto bylos iškėlimo nereiškusi jokių pretenzijų UAB ,,Uktrada“, ją iškėlus, ėmė itin aktyviai reikštis. Šis asmuo, visais įmanomais būdais trukdydamas administratoriui, veikia prieš greitą ir sąžiningą bankroto procesą.

4Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareikimą, kuriuo prašo tenkinti pareiškimą ir pripažinti BUAB ,,Uktrada“ bankrotą tyčiniu. Nurodo, kad bankroto administratoriaus nurodomos faktinė aplinkybės atitinka tyčinio bankroto sąvoką.

5Trečiasis asmuo AB ,,Šiaulių bankas“ taip pat pateikė atsiliepimą į pareikimą, kuriuo prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.

6Pareiškimas tenkinamas.

7CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso teisės normų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta nuostata, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, Įmonių bankroto įstatymo normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso teisės normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų nagrinėjimo procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais.

8Nagrinėjamoje byloje yra keliamas BUAB ,,Uktrada“ , kuriai 2012 m. birželio 20 d. buvo iškelta bankroto byla, bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.

9Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

10ĮBĮ 20 straipsnyje išvardinti konkretūs tyčinio bankroto požymiai. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių tyčinio bankroto požymių: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

11Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

12Tyčinio bankroto samprata atskleista ne minėtame ĮBĮ 20 straipsnyje, bet ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto sampratos, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Taigi tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai.

13Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste. Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

14Nagrinėjamu atveju, administratorius, inicijuojantis BUAB ,,Uktrada“ bankroto pripažinimą tyčinių nuodo aplinkybes, susijusias su tuo, kad buvusi įmonės vadovė aplaidžiai valdė įmonę, neperdavė jokių dokumentų ir turto administratoriui, neteikė finansinės UAB ,,Uktrada“ atskaitomybės VĮ Registrų centrui jau nuo 2008 m. rugsėjo 30 d., be to, vadovė akivaizdžiai nebuvo lojali bendrovei, kuriai vadovavo ir netinkamai vykdė savo kaip vadovės pareigas: išvyko į užsienį, nesulaukusi bankroto bylos nagrinėjimo pabaigos, neinformavusi apie tai bankroto bylą nagrinėjančio teismo, administratoriaus ir įmonės kreditorių, įskaitant įmonės darbuotojus, būdama vienintele bendrovės akcininke, išvykusi į užsienį vietoje savęs nepaskyrė naujo įmonės vadovo, bendrovės skolos siekia 1 266 387,04 Lt, o turto vertė tik keliasdešimt tūkstančių litų, trūksta dalies bendrovės įrengimų, kuriems įsigyti buvo skirtas finansavimas iš banko, viskas, kas įmonėje buvo vertingo, išvežta iš veikos vykdymo vietos, tuo pat metu ji vadovavo ir kitoms įmonėms, kurios buvo privestos prie bankroto ir pan.

15Akivaizdu, jog įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006).

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, jog tik įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams ir tokiu laikotarpiu pagrindinė įmonės vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovo fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014-05-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014 ir kt.).

17Atsižvelgiant į egzistuojantį įmonės vadovo ir įmonės teisinių santykių reguliavimą bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, įvertinus buvusios BUAB ,,Uktrada“ vadovės elgesį, kurį nurodo bankroto administratorius, egzistuoja pagrindas konstatuoti, jog ji savo, kaip įmonės vadovės, pareigų tinkamai nevykdė, o daugeliu atveju ir apskritai neatliko. Atsakovės užsiimta pozicija nedalyvauti jos vadovautos bendrovės bankroto procedūrose, o kartu ir vengti teikti bet kokius paaiškinimus bankroto administratoriui, įmonės kreditoriams ir teismui, tik patvirtina, jog buvusi vadovė netinkamai, nerūpestingai ir aplaidžiai valdė įmonę, taigi privedė ją prie bankroto, be to, savo tyčiniais veiksmai veikė prieš sklandų ir tinkamą bankroto procedūrų vykdymą, ir taip padarė žalą ne tik bankrutuojančiai įmonei, bet ir jos kreditoriams. Toks buvusios vadovės elgesys negali būti pripažįstamas sąžiningu ir protingu, o kartu ir nepasireiškė lojalumu bendrovei. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, jog egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnyje numatytas bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindas, kuomet įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

18Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimu, kuriame nurodyta, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004), teismas sprendžia, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma, akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, jog buvusi bendrovės vadovė nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jai nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

19Kita vertus, atsakovė G. Š. buvo ne tik BUAB ,,Uktrada“ vadove, kuri, vengdama atsakomybės, slapstosi užsienyje, bet yra ir vienintelė BUAB ,,Uktrada“ akcininkė, kuri, kaip bendrovės savininkė turėjo pareigą domėtis įmonės vykdoma veikla, jos finansine padėtimi. Be to, CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės, svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009). Kaip jau buvo minėta, atsakovė yra ne tik įmonės akcininkė, bet ir buvusi vadovė, taigi jai tenka atsakomybė ir kaip įmonės akcininkei.

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 punktu, 20 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, teismas

Nutarė

21Pripažinti BUAB „Uktrada“ bankrotą tyčiniu.

22Įpareigoti bankroto administratorių UAB ,,Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos patikrinti UAB „Uktrada“ sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

23Apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti Vilniaus apygardos vyriausiąjį prokurorą bei Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos, išsiunčiant šios nutarties nuorašą.

24Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. pareiškėjas BUAB ,,Uktrada“ bankroto administratorius UAB ,,Verslo valdymo... 4. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareikimą, kuriuo... 5. Trečiasis asmuo AB ,,Šiaulių bankas“ taip pat pateikė atsiliepimą į... 6. Pareiškimas tenkinamas. ... 7. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso teisės normų... 8. Nagrinėjamoje byloje yra keliamas BUAB ,,Uktrada“ , kuriai 2012 m. birželio... 9. Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta,... 10. ĮBĮ 20 straipsnyje išvardinti konkretūs tyčinio bankroto požymiai. Pagal... 11. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis,... 12. Tyčinio bankroto samprata atskleista ne minėtame ĮBĮ 20 straipsnyje, bet ir... 13. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tam, jog būtų galima... 14. Nagrinėjamu atveju, administratorius, inicijuojantis BUAB ,,Uktrada“... 15. Akivaizdu, jog įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, jog tik įmonei... 17. Atsižvelgiant į egzistuojantį įmonės vadovo ir įmonės teisinių... 18. Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimu, kuriame nurodyta, kad tam,... 19. Kita vertus, atsakovė G. Š. buvo ne tik BUAB ,,Uktrada“ vadove, kuri,... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12... 21. Pripažinti BUAB „Uktrada“ bankrotą tyčiniu.... 22. Įpareigoti bankroto administratorių UAB ,,Verslo valdymo ir... 23. Apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti Vilniaus apygardos... 24. Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos...