Byla 2-577-241/2016
Dėl 2015 m. liepos 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Swedbank“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inreal valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inreal valdymas“ skundą atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Broner“ dėl 2015 m. liepos 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Swedbank“.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. G. esmė

4Atsakovės kreditorių susirinkimas, vykęs 2015 m. liepos 2 d., trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarė pardavinėti turtą, esantį Bukčių gatvėje, Vilniuje, kaip kompleksą; organizuoti ir vykdyti ketverias turto varžytynes; pirmose varžytynėse nustatyti pradinę pardavimo kainą, lygią 100 procentų UAB „Resoliution Valuations“ 2015 m. gegužės 11 - 21 d. surašytoje turto vertės nustatymo ekspertizėje nurodytos turto rinkos vertės, t. y. 2 707 000 Eur su PVM; turto nepardavus, kitose varžytynėse pradinę turto kainą mažinti 10 procentų; nustatyti trijų procentų kainos didinimo intervalą varžytynėse, 30 Eur mokestį varžytynių žiūrovams; nepardavus turto po kiekvienų nurodytų varžytynių, pasiūlyti perimti hipotekos kreditoriui, kuriam atsisakius nedelsiant skelbti kitas varžytynes; apie turto pardavimą nuolat papildomai skelbti interneto svetainėse.

5Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priimtą nutarimą panaikinti dėl pernelyg mažos parduodamo turto kainos nustatymo ir netinkamos pardavimo tvarkos bei didžiausio kreditoriaus piktnaudžiavimo jam priklausančia balsavimo teise.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

8Spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su parduodamo turto vertės nustatymu, teismas pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai (ĮBĮ, LR Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 patvirtintas Fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių aprašas) nenumato, kad prieš nustatant pradinę įkeisto turto pardavimo varžytynėse kainą privalo būti atliktas nepriklausomas parduodamo turto vertinimas. Teismas nustatė, kad turto vertinimą atliko didžiausias bendrovės kreditorius AB „Swedbank“, kuris pateikė teismo eksperto UAB „Resoliution Valiuations“ parengtą turto vertės nustatymo ekspertizę. Teismas atkreipė dėmesį, kad kreditorių susirinkime balsavęs pareiškėjas, nesutikdamas su parduodamo įkeisto turto kaina, nenurodė esminių turto vertės nustatymo ekspertizės trūkumų, nepateikė įrodymų, jog įkeisto turto kaina yra nepagrįstai maža ar kokiu nors kitu būdu pažeidžia kreditorių interesus.

9Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su ydinga turto pardavimo tvarka, teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog parduoti žemės sklypus kaip atskirus objektus būtų ekonomiškai tikslingiau, todėl pripažino nepagrįstais apelianto argumentus dėl ydingos turto pardavimo tvarkos nustatymo.

10Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto, esančio Bukčių gatvėje, Vilniuje, pardavimo kaina yra nepagrįstai žema. Teismas atsižvelgė į kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytą žemės sklypų, esančių Bukčių g. Vilniuje, vertę, palyginęs ją su VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais apie sklypų vertę 2008 m. lapkričio 26 d. bei UAB „Ober – Haus“ turto vertės nustatymo pažyma, įvertinęs tai, jog dėl ekonominės krizės nekilnojamojo turto kainos krito, nesutiko, kad kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta parduodamo turto kaina yra iš esmės neatitinkanti rinkos kainų ir neprotinga. Teismas siūlė pareiškėjui pateikti įrodymus, paneigiančius akte nustatytas rinkos vertes, tačiau tokių duomenų pareiškėjas nepateikė. Teismo vertinimu, pareiškėjo teismo posėdyje pateiktais duomenimis nėra pagrindo vadovautis, nes tai nėra analogiški žemės sklypai. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad kreditorių susirinkimo nustatyta kaina ir pardavimo tvarka neatitinka įmonės ir kreditorių interesų, pažeidžia viešąjį interesą, buvo pažeista nutarimo priėmimo tvarka, teismas atmetė pareiškėjo skundą.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovės 2015 m. liepos 2 d. kreditorių susirinkimo, kuriuo pritarta kreditoriaus AB „Swedbank“ pasiūlymui dėl turto, esančio Bukčių gatvėje, Vilniuje, pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad skundžiamas nutarimas priimtas išimtinai AB „Swedbank” balsais, šiam kreditoriui piktnaudžiaujant savo teisėmis bei dominuojančia padėtimi, ignoruojant kitų atsakovės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Kreditoriai ĮBĮ nustatyta tvarka nėra priėmę nutarimo dėl bankrutuojančios bendrovės turto, esančio Bukčių g., Vilniuje, turto vertinimo, nors bankrutuojančiai bendrovei priklausančio turto pardavimas yra viena svarbiausių procedūrų visame bankroto procese, todėl visi su tuo susiję klausimai yra aktualūs visiems bankrutuojančios bendrovės kreditoriams. Parduodamo turto vertė nustatyta kreditoriaus AB „Swedbank” užsakymu be kitų kreditorių žinios, nesant atitinkamo kreditorių nutarimo.

142. AB „Swedbank” atstovas pripažino, jog turto vertinimo ekspertizę atliko UAB „Resolution Valuations”, kuri atlieka turto vertinimus AB „Swedbank” užsakymu, todėl yra pakankamas pagrindas spręsti, kad šio turto vertintojo atliktas vertinimas yra išimtinai palankus AB „Swedbank” ir turto vertė palankiausia vienam kreditoriui. Tikroji atsakovės turto vertė rinkoje yra žymiai didesnė nei hipotekos kreditoriaus reikalavimas, todėl turtą pardavus tinkama kaina, iš turto pardavimo gautomis pajamomis būtų tenkinami ir kitų kreditorių, ne vien AB „Swedbank” patvirtinti kreditoriniai reikalavimai.

153. Skundžiamu nutarimu nutarta visą atsakovės turtą, esantį Bukčių g., Vilniuje, pardavinėti kaip vieną objektą. Tokia turto pardavimo tvarka, kuomet kaip vienetas parduodami keletas objektų ir nesudaryta galimybė šiuos objektus parduoti atskirai, nepagrįstai riboja galimybes, kad turto pardavimas faktiškai įvyks, t. y., atsiras nors vienas varžytynių dalyvis. Teismas formaliai konstatavo, jog nėra pateikta duomenų apie tai, kad parduoti žemės sklypus kaip atskirus objektus būtų ekonomiškai tikslingiau. Darydamas tokią išvadą teismas nepakankamai įsigilino į nustatytas faktines aplinkybes.

164. UAB „Ober-Haus“ 2011 m. vasario 3 d. turto vertės nustatymo pažyma patvirtina, kad ginčo žemės sklypų kaina dar 2011 metais buvo maždaug du kartus didesnė, nei nutarimu nustatyta sklypų pardavimo kaina. Teismas pareiškėjo argumentą atmetė formaliai nurodydamas, jog 2011 m. išvadoje turto vertė neturi reikšmės, kadangi dėl ekonominės krizės nekilnojamojo turto kainos ženkliai krito. Pasaulinė ekonominė krizė Lietuvoje prasidėjo 2008 m. pabaigoje. Ekonominio sunkmečio pabaiga skirtinguose sektoriuose pasibaigė skirtingu laiku, tačiau vertinant tiek Lietuvos Respublikos BVP rodiklius, tiek ir nekilnojamojo turto kainų pokyčius, spręstina, kad nekilnojamojo turto sektoriuje sunkmetis pasibaigė būtent 2011 metais.

175. Siekiant panaikinti bet kokias abejones dėl nutarimu nustatytos turto vertės, pareiškėjas prašo teismo skirti ekspertizę žemės sklypų rinkos kainai nustatyti.

18Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ prašo pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

191. Apelianto teiginiai, kad ginčo kreditorių susirinkimo nutarimas pripažintinas negaliojančiu todėl, kad už jį balsavo didžiausias atsakovo kreditorius, yra nepagrįstas. Susirinkime balsavo ne tik apeliantas, bet ir kitos dvi su apeliantu susijusios įmonės, tačiau nei viena iš jų nepateikė savo alternatyvaus nutarimo projekto, todėl teigti, kad balsų dauguma priimtas sprendimas nesąžiningai pažeidė apelianto teises, nėra teisinio pagrindo.

202. Kadangi už ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą balsavo kreditoriai, turintys daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, apeliantas privalėjo įrodyti, kad ginčo kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas pažeidžiant įstatyme nustatytą jų priėmimo procedūrą, arba kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia teisės normas, tačiau nei teisme, nei atskiruoju skundu to neįrodė.

213. Nei ĮBĮ, nei Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas nenumato, kad prieš nustatant pradinę įkeisto turto pardavimo varžytynėse kainą privalo būti atliktas nepriklausomas parduodamo turto vertinimas.

224. Vadovaudamiesi atestuotų turto vertintojų pateikta 2015 m. gegužės 21 d. turto vertės nustatymo ekspertize, kreditoriai nepažeisdami įstatymų nustatytos sprendimų priėmimo tvarkos balsų dauguma nutarė atsakovės turtą parduoti už turto vertintojų nustatytą pradinę pardavimo kainą. Sprendimas privalomas visiems kreditoriams ir turi būti vykdomas.

235. Nesutikdamas su parduodamo įkeisto turto kaina, apeliantas nenurodė 2015 m. birželio 21 d. turto vertės nustatymo ekspertizės trūkumų, nors teismas du kartus buvo nustatęs apeliantui terminą tokiems įrodymams pateikti. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog parduodamo įkeisto turto kaina yra neprotingai maža, ar yra potencialių pirkėjų nupirkti turtą už daug didesnę, ar bent panašią, nei nustatyta kainą. Kreditoriai nustatė mažiausią galimą nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo kainą, tačiau neapribojo maksimalios jo kainos. Turto rinkos kaina yra ta kaina, už kurią daiktas yra nuperkamas, o ne įvertinamas, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nustatyta įkeisto turto kaina yra neprotingai maža, ar nustatyta tokia įkeisto turto pardavimo kaina pažeidžia kreditorių interesus.

246. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad kreditorių susirinkime buvo nustatyta ydinga turto pardavimo tvarka, nes parduodant turtą kompleksu tariamai sumažinama bendra turto pardavimo kaina ir apribojamas pageidaujančių dalyvauti varžytynėse asmenų ratas. Atsižvelgiant į turto dislokacijos vietą ir jo tarpusavio ryšį, ginčo turto kaip komplekso įsigijimas potencialiam pirkėjui sukurtų didžiausią naudą.

257. Byloje nėra paneigti rašytiniai duomenys, patvirtinantys ginčo turto rinkos kainą, nėra prieštaringų duomenų dėl ginčo turto rinkos vertės šiuo metu, todėl apelianto prašymas skirti ekspertizę yra nepagrįstas.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

28Byloje nustatyta, kad 2015 m. liepos 2 d. vykusio atsakovės kreditorių susirinkimo metu trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta: turtą, esantį Bukčių gatvėje, Vilniuje, pardavinėti kaip kompleksą; organizuoti ir vykdyti ketverias turto varžytynes; pirmose varžytynėse nustatyti pradinę pardavimo kainą, lygią 100 procentų UAB „Resoliution Valuations“ 2015 m. gegužės 11 - 21 d. surašytoje turto vertės nustatymo ekspertizėje nurodytos turto rinkos vertės, t.y. 2 707 000 Eur su PVM; turto nepardavus, kitose varžytynėse pradinę turto kainą mažinti 10 procentų; nustatyti trijų procentų kainos didinimo intervalą varžytynėse, 30 Eur mokestį varžytynių žiūrovams; nepardavus turto po kiekvienų nurodytų varžytynių, pasiūlyti perimti hipotekos kreditoriui, kuriam atsisakius nedelsiant skelbti kitas varžytynes; apie turto pardavimą nuolat papildomai skelbti interneto svetainėse.

29Skundžiamo nutarimo neteisėtumą apeliantas pirmiausia grindžia tuo, kad AB „Swedbank“ turi lemiamą reikšmę kreditorių susirinkimuose priimant nutarimus, todėl piktnaudžiauja tokia savo teise. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad AB „Swedbank“ yra didžiausias atsakovės kreditorius, neįrodo kreditorių susirinkime priimtų nutarimų neteisėtumo. ĮBĮ 24 straipsnyje įtvirtinta kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka patvirtina, kad įstatymo leidėjas kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą nustatė tiesiogiai priklausomą nuo teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydžio. Aplinkybė, kad kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti tik vieno kreditoriaus balsų dauguma, nelemia tokio nutarimo neteisėtumo, jei šio kreditoriaus patvirtinto finansinio reikalavimo suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-524/2012; 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2065/2011). Tokiu atveju apeliantas privalo įrodyti didžiausio kreditoriaus piktnaudžiavimą savo padėtimi, inicijuojant ir priimant nutarimus, kurie savo turiniu prieštarauja daugumos kreditorių ar/ir bankrutavusios įmonės interesams bei pažeidžia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie didžiausio atsakovės kreditoriaus sąmoningą elgesį, siekiant pakenkti kitų atsakovės kreditorių ar/ir įmonės interesams (CPK 178 str.). Dėl šios priežasties apelianto atskirojo skundo argumentai apie atsakovės didžiausio kreditoriaus piktnaudžiavimą turimų balsų dauguma, priimant ginčijamą nutarimą, laikytini neįrodytais.

30Kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas turto pardavimo klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nutarimas priimtas nepažeidžiant nei susirinkimo sušaukimo tvarkos, nei balsavimo tvarkos. Nutarimo projektą dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos parengė didžiausias atsakovės kreditorius, tačiau alternatyvių pasiūlymų nebuvo pateikta, todėl teigti, kad ši aplinkybė sąlygojo neteisėto nutarimo priėmimą, nėra teisinio pagrindo.

31Ginčijamo nutarimo neteisėtu nedaro ir tai, kad parduodamo turto pradinė kaina nustatyta pagal banko pateiktą turto vertės nustatymo ekspertizę, o ne nepriklausomo eksperto pateiktą vertinimo išvadą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog galiojantys teisės aktai nenumato pareigos prieš nustatant pradinę įkeisto turto pardavimo varžytynėse kainą atlikti nepriklausomą parduodamo turto vertinimą. Atsakovės turto vertę nustatė UAB „Resoliution Valuations“ 2015 m. gegužės 11-21 d. turto vertės nustatymo ekspertizė. Tai, kad šis turto vertintojas atlieka turto vertinimus banko užsakymu, neįrodo neteisingai nustatytos turto vertės, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad šio vertintojo nustatyta parduodamo turto vertė yra palanki tik bankui. Bankas yra didžiausias atsakovės kreditorius ir jis, kaip ir kiti kreditoriai, turi suinteresuotumą nurodytą turtą parduoti už kuo didesnę kainą, kadangi iš parduoto turto vertės bus tenkinami kreditorių reikalavimai. Dėl šių priežasčių nepagrįstais pripažintini apelianto argumentai, kad turto vertė nustatyta atsižvelgiant tik į banko interesus.

32Apelianto teigimu, nustatyta parduodamo turto vertė yra pernelyg žema, o teismas neatsižvelgė į jo pateiktus nustatytą turto vertę paneigiančius įrodymus – informaciją apie analogiškų ginčo žemės sklypų kainą ir UAB „Ober-Haus“ 2011 m. vasario 3 d. parengtą turto vertinimo išvadą. Apeliantas apskaičiavo, kad atsakovės turtą siekiama parduoti už vidutinę

337 928,19 Eur vieno žemės sklypo aro kainą, o analogiškų žemės sklypų pardavimo sandoriai vykdomi už maždaug 11 000 Eur- 21 000 Eur už vieno žemės sklypo aro kainą. UAB „Ober-Haus“ parengta turto vertinimo išvada patvirtina, kad 2011 m. vasario 3 d. atsakovės žemės sklypų vertė buvo kelis kartus didesnė nei skundžiamu nutarimu nustatyta šių sklypų pardavimo kaina.

34Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

35Spręsdamas dėl nustatytos turto vertės pagrįstumo teismas vadovavosi UAB „Resoliution Valuations“ 2015 m. gegužės 11-21 d. turto vertės ekspertize. Teismas pagrįstai nurodė, kad UAB „Ober-Haus“ 2011 m. vasario 3 d. parengta turto vertės nustatymo pažyma yra neaktuali, kadangi parengta 2011 metų pradžioje, o dėl turto padavimo sprendžiama 2015 metais. Teismas pareiškėjo pateiktų kitų įrodymų apie žemės sklypų vertę nepripažino turinčiais reikšmės sprendžiamam klausimui, kadangi žemės sklypai, apie kurių vertę pareiškėjas pateikė įrodymus, nėra analogiški šioje byloje vertintam žemės sklypui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nėra aktualūs ginčijant nustatytą parduodamo turto vertę, o per teismo nustatytą terminą pareiškėjui nepateikus turto vertę paneigiančių įrodymų, teismas pagrįstai vadovavosi aktualia turto vertės nustatymo ekspertize ir nenustatė pagrindo tokį vertinimą pripažinti netinkamu.

36Apeliantas prašo paskirti byloje ginčo turto ekspertizę jo vertei nustatyti. CPK 212 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė teismui skirti byloje ekspertizę, kad būtų išsiaiškinti klausimai, reikalaujantys specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. Turto vertės nustatymas reikalauja specialių žinių, tačiau byloje yra pateikta turto vertintojo UAB „Resolution Valuations” atlikta ginčo turto vertės ekspertizė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kreditoriaus pateiktoje turto vertės nustatymo ekspertizėje nurodyta turto vertė nėra nuginčyta. Teigdamas, jog turto vertė neatitinka rinkos vertės, apeliantas nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Taigi apeliantas tinkamai neįvykdė CPK 178 straipsnyje įtvirtintos šalių pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Teismas tinkamai įvertino apelianto pateiktus įrodymus, kuriais jis ginčija turto vertės realumą, atsižvelgė į tai, kad apeliantas pateikė ne konkretaus turto vertę patvirtinančius įrodymus, o pasirinktų žemės sklypų turto pardavimo sandorius. Teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Ober-Haus“ pateikta vertinimo ataskaita yra 2011 metų ir dėl to nagrinėjamu atveju nėra aktuali. Todėl teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė jų įrodomąją reikšmę ir padarė teisingą išvadą, jog nustatytos parduodamo turto vertės teisingumo apeliantas nepaneigė. Atsižvelgiant į tai kad byloje yra nenuginčyti įrodymai apie nustatytą parduodamo turto vertę, apeliacinės instancijos teismas sprendžia nesant pagrindo byloje skirti turto vertės nustatymo ekspertizę.

37Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta visą turtą parduoti kaip vientisą kompleksą už bendrą pradinę pardavimo kainą. Apeliantas su tokiu turto pardavimo būdu nesutinka. Jo teigimu, teismas formaliai vertino jo teiginius dėl turto pardavimo būdo, kuriuo visas turtas parduodamas kaip vienas vienetas ir tokiu būdu nesudaryta galimybė šiuos objektus parduoti atskirai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad spręsdamas dėl kreditorių susirinkimų nutarimų teismas atlieka procedūrinio pobūdžio patikrą, t. y. nagrinėja ar susirinkimo sušaukimo, balsavimo ar kitų veiksmų atlikimo tvarka nebuvo pažeista. Kadangi bankroto procedūrose nemažai klausimų iš esmės yra ne teisinio, bet išimtinai ūkinio-komercinio pobūdžio, tai teisminė kreditorių susirinkimų nutarimų turinio patikra gali būti atliekama tik gana ribotai. Kreditorių susirinkimo nutarimų turinio teisėtumo klausimus teismai gali nagrinėti tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme arba, kai su nutarimų turinio teisėtumu siejami pažeidimai yra akivaizdūs. Akivaizdžiais pažeidimais laikytini tokie, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios įstatymų nuostatos ar kurie prieštarauja viešajai tvarkai arba jais akivaizdžiai pažeidžiami bendrieji teisės principai (CK 1.5 str.). Taigi tokių klausimų nagrinėjimas teisme galimas tik išimtiniais atvejais ir tik tada, jei jie nėra išimtinai ekonominio pobūdžio, todėl galima teisinė nutarimų turinio patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad turto pardavimo būdas, t. y. turto objektus parduoti atskirai ar visus kartu, yra ūkinės veiklos, o ne teisės klausimas. Nesant įrodymų, kad nustatyta turto pardavimo tvarka pažeidžia kreditorių interesus, teismas neturi pagrindo spręsti dėl tokio pasirinkto pardavimo būdo neteisėtumo. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jau šiuo metu yra pirkėjai, kurie ketina įsigyti turtą kaip atskirus objektus.

38Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus apie ginčo turto vertę, pagrįstai sprendė, kad apeliantas nepateikė nustatytą turto vertę paneigiančių įrodymų, nenustatė kitų skundžiamo nutarimo negaliojimo pagrindų, todėl pagrįstai atmetė apelianto skundą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. G. esmė... 4. Atsakovės kreditorių susirinkimas, vykęs 2015 m. liepos 2 d., trečiuoju... 5. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priimtą nutarimą... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjo... 8. Spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su parduodamo turto... 9. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su ydinga turto pardavimo tvarka,... 10. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad kreditorių susirinkimo... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 12. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11... 13. 1. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad skundžiamas... 14. 2. AB „Swedbank” atstovas pripažino, jog turto vertinimo ekspertizę... 15. 3. Skundžiamu nutarimu nutarta visą atsakovės turtą, esantį Bukčių g.,... 16. 4. UAB „Ober-Haus“ 2011 m. vasario 3 d. turto vertės nustatymo pažyma... 17. 5. Siekiant panaikinti bet kokias abejones dėl nutarimu nustatytos turto... 18. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ prašo pareiškėjo atskirojo skundo... 19. 1. Apelianto teiginiai, kad ginčo kreditorių susirinkimo nutarimas... 20. 2. Kadangi už ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą balsavo... 21. 3. Nei ĮBĮ, nei Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321... 22. 4. Vadovaudamiesi atestuotų turto vertintojų pateikta 2015 m. gegužės 21 d.... 23. 5. Nesutikdamas su parduodamo įkeisto turto kaina, apeliantas nenurodė 2015... 24. 6. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad kreditorių susirinkime buvo nustatyta... 25. 7. Byloje nėra paneigti rašytiniai duomenys, patvirtinantys ginčo turto... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 27. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus... 28. Byloje nustatyta, kad 2015 m. liepos 2 d. vykusio atsakovės kreditorių... 29. Skundžiamo nutarimo neteisėtumą apeliantas pirmiausia grindžia tuo, kad AB... 30. Kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas turto pardavimo klausimas.... 31. Ginčijamo nutarimo neteisėtu nedaro ir tai, kad parduodamo turto pradinė... 32. Apelianto teigimu, nustatyta parduodamo turto vertė yra pernelyg žema, o... 33. 7 928,19 Eur vieno žemės sklypo aro kainą, o analogiškų žemės sklypų... 34. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 35. Spręsdamas dėl nustatytos turto vertės pagrįstumo teismas vadovavosi UAB... 36. Apeliantas prašo paskirti byloje ginčo turto ekspertizę jo vertei nustatyti.... 37. Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta visą turtą parduoti kaip... 38. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 40. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį nepakeistą....