Byla e2A-21-755/2017
Dėl žalos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Birutės Jonaitienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1348-488/2016 pagal ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Sabilė Pactum“, trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui dėl žalos priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Sabilė Pactum“ 4244,88 Eur žalos atlyginimą, 269,35 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

52. Nurodė, kad trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius 2012-07-27 Nuomos sutartimi išnuomojo atsakovei UAB „Sabilė Pactum“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2014-09-28 trūkus karšto vandens žarnelei, vandeniu užpiltos rūsio patalpos. Per įvykį sugadintas turtas buvo ieškovo apdraustas. Ieškovas pagal Verslo turto draudimo taisykles apskaičiavo nuostolį ir išmokėjo už sugadintą turtą trečiajam asmeniui 4244,88 Eur dydžio draudimo išmoką. Kadangi pagal 2012-07-27 nuomos sutarties 3.2.2. p. atsakovė savo lėšomis turėjo parengti išnuomotą turtą ir jame esančias inžinerines sistemas, šalinti eksploatavimo metu ar dėl pašalinių veiksmų atsiradusius gedimus inžinerinėse sistemose ar pastato konstrukcijose bei privalėjo išsinuomotas patalpas laikyti tvarkingas, savo lėšomis daryti einamąjį jų remontą, todėl atsakovė atsakinga už tinkamą nuomojamų patalpų karšto vandens sistemos veikimą ir privalo, būdama pastato valdytoja, atlyginti ieškovui atsiradusią žalą.

63. Atsakovės UAB „Sabilė Pactum“ atstovas teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.Pagal nuomos su trečiuoju asmeniu sutartį ji neatsakinga dėl žalos padarytos nuomojamuose patalpose trūkus vandens tiekimo komunikacijoms atlyginimo.

74. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškovooieškiniu ir prašė jį tenkinti.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

95. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmetė.

106. Teismas nustatė, kad byloje kilo byloje kilo ginčas dėl nuomotojo ar nuomininko civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo ieškovui klausimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovė privalo atlyginti nuostolius ieškovui pagal sutarties 3.2.2. p., nes ji savo lėšomis turėjo parengti išnuomotą turtą ir jame esančias inžinerines sistemas, šalinti eksploatavimo metu ar dėl pašalinių veiksmų atsiradusius gedimus inžinerinėse sistemose ar pastato konstrukcijose bei privalėjo išsinuomotas patalpas laikyti tvarkingas, savo lėšomis daryti einamąjį jų remontą, todėl atsakinga už tinkamą nuomojamų patalpų karšto vandens sistemos veikimą ir ji privalo, būdama pastato valdytoja, atlyginti ieškovui atsiradusią žalą. Atsakovė su šia aplinkybe nesutiko ir nurodė, kad ji neprivalėjo pagal šią sutarties sąlygą daryti inžinerinių sistemų kapitalinį remontą, o tik atsitikus inžinerinių sistemų gedimui, sutvarkyti gedimą savo lėšomis. Nurodė, kad trečiasis asmuo, būdamas patalpų savininkas, privalėjo išnuomodamas patalpas užtikrinti atsakovei inžinerinių tinklų tvarkingą būklę bei patalpų tinkamumą naudojant pagal paskirtį visą nuomos laikotarpį.

117. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, nes sutarties 3.1.2. p. atsakovė įsipareigojo tik pašalinti eksploatavimo metu ar dėl pašalinių veiksmų inžinerinėse sistemose ar pastato konstrukcijose atsiradusius gedimus savo , o ne trečiojo asmens (nuomotojo) lėšomis, t. y. sugedus inžinerinės sistemos daliai ją sutvarkyti. Teismas vertino, kad iš šio sutarties punkto atsakovei nekyla civilinė atsakomybė prieš ieškovą dėl nuostolių, sugedus inžinerinei sistemai, atsiradimo. Pagal CK 6.483 straipsnio 1 dalies nuostatą, būtent trečiasis asmuo (nuomotojas) privalėjo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą.

128. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta aplinkybių, jog atsakovė nuomojamą daiktą naudojo ne pagal paskirtį ar savo veikimu/neveikimu sugadino inžinerinių sistemų dalį dėl ko buvo aplietos patalpos ir trečiajam asmeniui atsirado nuostolių. Byloje nėra duomenų apie tai, kad prieš įvykį buvo aplinkybių, perspėjančių apie galimą vandentiekio avariją, bet atsakovas aplaidžiai jų nepaisė ir karšto vandens žarnelės neremontavo. Teismas nurodė, jog tikėtina, kad vandentiekio avarija įvyko karšto vandens žarnelės trūkimo jai susidėvėjus ar dėl netinkamos kokybės, todėl patalpų savininkas, prieš perduodamas patalpas nuomininkui, privalėjo atlikti inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbus, taip garantuodamas nuomininkui, kad nuomojamos patalpos, tame tarpe ir jų inžinerinės sistemos, tinkamos naudoti pagal jų paskirtį. Šiuo atveju, neatlikus aukščiau nurodytų veiksmų, pagal CK 6.266 straipsnį už pastato, tame tarpe ir inžinerinių sistemų, trūkumus, inžinerinių sistemų gedimui įvykus nuostolių atsiradimo riziką privalo prisiimti ir atsakingas pats patalpų savininkas, o ne jų valdytojas.

139. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, įstatymo bei sutarties nuostatas, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neatsakinga už kilusią dėl vandentiekio avarijos žalą. Kadangi atsakovė neatsakinga už kilusią žalą, todėl dėl įvertintos ir kompensuotos žalos dydžio teismas nepasisakė.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvai

1510. Apeliaciniu skundu AB „Lietuvos draudimas“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-07-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1611. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovei nekyla civilinė atsakomybė dėl atsiradusios žalos.

1712. CK 6.483 straipsnio 1 dalis įpareigoja nuomotoją perduoti tinkamo kokybės daiktą. Tinkamos kokybės daikto perdavimas reiškia, kad perduotas daiktas turi būti be trūkumų, kurie trukdytų visiškai ar iš dalies naudotis daiktu pagal paskirtį. Nurodo, kad, priimdama patalpas eksploatuoti, atsakovė patvirtino, kad patalpų būklė gera, inžineriniai tinklai ir komunikacijos veikia. Be to, atsakovė niekada nereiškė pretenzijų nuomotojui dėl patalpų kokybės.

1813. Pažymi, kad 2012-07-27 ilgalaikio materialiojo turto (kavinės) nuomos sutarties Nr. 22-4 3.2.2 punkte nustatyta atsakovės prievolė – savo lėšomis parengti išsinuomotą turtą ir jame esančias inžinerines sistemas besikeičiantiems metų sezonams, šalinti eksploatavimo metu ar dėl pašalinių veiksmų atsiradusius gedimus inžinerinėse sistemose. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepimu į ieškinį patvirtino atsakovės pareigą prižiūrėti patalpose esančią inžinerinę įrangą.

1914. Teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovei nekyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ši teisės norma taikoma ir tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai dėl vandentiekio avarijos pastato viršutinio aukšto patalpose yra užliejamas ir sužalojamas pastato žemesniame aukšte esantis turtas. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) tarp įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (žr., pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. 2012-07-27 ilgalaikio materialiojo turto (kavinės) nuomos sutartis Nr. 22-4 tvirtina, kad atsakovė įvykio metu buvo patalpų nuomotoja, valdytoja. Perdavus patalpas atsakovei, pripažintina, kad ji atsakinga už 2014-09-28 įvykusią vandentiekio avariją, kurios metu buvo užlietas trečiojo asmens turtas.

2015. Žalos padarymo trečiajam asmeniui faktą ir jos dydį įrodo rašytiniai įrodymai.

2116. Apibendrindamas ieškovas nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas dėl teisės aiškinimo klaidų neteisingai išsprendė bylą ir priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį tenkinti visiškai.

2217. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Sabilė pactum“ prašo apeliacinį skundą atmesti.

2318. Nurodo, kad patalpų priėmimo –perdavimo akte patalpų savininkas nurodė, kad patalpų būklė gera, inžineriniai tinklai ir komunikacijos veikia, kas reiškia, jog šalys jokių inžinerinių tinklų trūkumų neaptarė.

2419. Pažymi, kad atsakovė patalpas naudojo pagal paskirtį, turėjo pagrindą tikėtis, kad savininkas užtikrins, jog patalpos bus tinkamos naudotis visą nuomos laikotarpį. Taip pat pažymi, kad atsakovė neturėjo pagrindo daryti puikiai veikiančių ir gerų inžinerinių tinklų remonto.

2520. Pagal sutartį atsakovė tik įsipareigojo, atsitikus avarijai inžinerinėse sistemose, jas suremontuoti savo lėšomis. Bendrovė avarijos ir jos padarinių šalinimo rizikos sutartimi neprisiėmė, negalėjo tikėtis, kad inžineriniai tinklai per dvejus metus taps avarinės būklės. Todėl dėl kilusios žalos kaltu laikytinas patalpų savininkas, kuris suprasdamas, jog dėl nuomos daugiau bus apkraunamos vandentiekio bei nuotekų sistemos, nepasirūpino, jog inžinerinė įranga būtų perduota tokios būklės, kad patalpos bei įranga būtų tinkama naudoti visą sutarties laikotarpį.

2621. Nurodo, kad nesutinka su įvertintos ir kompensuotos žalos dydžiu, nes žalos nustatymo bei sąmatos sudarymo metu atsakovės atstovas nedalyvavo, kas užkirto kelią pasitelkti nepriklausomą ekspertą. Teigia, kad draudikas neatliko įvykio tyrimo, žalos nevertino, o rėmėsi patalpų savininko parinkto rangovo, kuris galėjo būti suinteresuotas darbų apimčių išplėtimu, sąmata.

2722. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad su ieškovas apeliaciniu skundu sutinka.

2823. Atsakovė neginčijo, kad jai buvo perduotos geros būklės patalpos, todėl jai, remiantis CK 6.493 str., teko pareiga patalpas išlaikyti tvarkingas bei daryti einamąjį remontą. Karšto vandens žarnelės priežiūra ir jos keitimas ar remontas priskirtini einamajam remontui, kurio darymo pareiga tenka nuomininkui. CK 6.483 str. nuostatose numatyta tik nuomotojo atsakomybė dėl daikto naudojimo pagal paskirtį, kuriai jis išnuomotas.

29Teismas konstatuoja:

30IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3125. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas tenkinamas ir priimamas naujas sprendimas priteisti žalos atlyginimą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas iš UAB „Sabilė Pactum“.

3226. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 dalis, 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

3327.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), sutinka su AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai nusprendė dėl patalpų valdytojo ( nuomininko) civilinės atsakomybės kai dėl patalpų trūkumų kitiems asmenims padaroma žala, kuri atlyginta draudimo sutarties pagrindu, sąlygų, netinkamai aiškino CK 6.266 str., 6.483 str. nuostatas ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas bei priėmė nepagrįstą sprendimą. Surinkti įrodymai ir faktinės bylos aplinkybės leidžia spręsti ginčą iš esmės, todėl priimamas naujas teismo sprendimas.

3428. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius 2012-07-27 Nuomos sutartimi išnuomojo atsakovei UAB „Sabilė Pactum“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis išviešinta viešame registre. 2014-09-28 trūkus vandens tiekimo žarnelei, vandeniu užpiltos apačioje esančios rūsio patalpos. Per šį įvykį sugadintas trečiojo asmens turtas buvo ieškovas apdraustas, įvykis pripažintas draudiminiu ir ieškovas už sugadintą turtą išmokėjo trečiajam asmeniui 4244,88 Eur dydžio draudimo išmoką.

3529. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.

3630. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas, šiuo atveju konkrečiai CK 6.266 str. nuostatas.

3731. Kolegija klaidinga vertina teismo išvadą, jog atsakingu už dėl patalpų trūkumų sąlygotą žalą yra atsakingas patalpų savininkas, o ne jų nuomininkas, be pagrindo susiaurino CK 6.266 str. numatytą „valdytojo“ sąvoką iki „savininko“ sąvokos.

3832. Pagal CK 6.266 ir 6.270 str. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės ( jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo). Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

3933. Toks reglamentavimas reiškia, jog tik esant žalos atsiradimui dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą.

4034. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį 1 dalį (ne)taikymą lemia, ar žala padaryta šiame straipsnyje išvardytais būdais. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6. 246–6.248 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009 ).

4135. Dėl vandentiekio avarijos kaip potencialiai pavojingo turtui ir gyvenimiško veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti atidūs ir elgtis taip, kad jos būtų išvengta. Tam galimas civilinės atsakomybės draudimas.

4236. Kasacinio teismo pastebėta, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad užpilta vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas( patalpos) , o ne kiti šaltiniai.

4337. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

4438. Kolegijos vertinimu, CK 6.662 str. sąvokos vardytojas( savininkas) nereiškia šių asmenų alternatyvumo - už žalą atsakingas valdytojas ar savininkas. Pagal bendrą taisyklę už žalą atsakingas valdytojas, bet galima situacija kai valdytojas nebūtų atsakingas už žalos padarymą, pvz. konkrečiai sutarus, jog tokiu atveju už žalos atlyginimą atsakingas savininkas. Taip pat galima situacija, kai atsakingi būtų jie abu, pvz. kai žala atsirastų tiek dėl avarijos tinkluose, tiek ir kitokių pastato trūkumų

4539. Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, nebūtų pagrindo teiginiui, jog patalpų savininkas netinkamai valdė daiktą ar nepalaikė jo tokios techninės būklės, kad nepadarytų žalos kitiems asmenims kas yra būtina įrodyti civilinės atsakomybės sąlyga. Tretysis asmuo patalpas išnuomojo. Toks valdymo perleidimas įstatymu leidžiamas. Nėra duomenų, jog jų vandens tiekimo sistema būtų buvusi perduota netvarkinga, kapitaliai remontuotina, vanduo išsiliejo dėl jo tiekimo šlangelės, t.y, nesudėtingai pakeičiamo, nepaslėpto konstrukcijos elemento, trūkimo.

4639. Ginčo atvejui CK 6.483 str. nuostatų taikymui nebuvo pagrindo, nes subrogacijos atveju santykiai tarp žalą atlyginusio asmens ( draudiko) ir žalą padariusiojo asmens reguliuojami žalos atlyginimą, o ne patalpų nuomos santykius, reglamentuojančioms normomis ( CK 6.1015 str.).

4740. Be to, nesutinkama su pirmos instancijos teismo išvada, jog pagal nuomos sutartį perleidus turtą tretysis asmuo liko atsakingas už avarijos tinkluose pasekmes ir pagal CK 6.483 str. reglamentavimą, Pagal šią normą nuomotojas privalo garantuoti, jog daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį visą nuomos laiką. Tokias garantijas nuomotojas suteikė – jas perdavė be pastabų, patalpomis atsakovas naudojasi savo nuožiūra, vykdo kavinės veiklą, patalpos turi būtinas tokiai veiklai vykdyti energetinės ( elektros energijos, šildymo , vandens ir pan.) prieigas, kuriomis naudojamasi. Pašalinus vandens tiekimo gedimą, tikėtina, patalpomis tebesinaudojama ir toliau.

4841. Galimybė naudotis patalpomis nereiškia, jog nuomotojas turi užtikrinti ir darbų, kurie nesusiję su kapitaliniu komunikacijų pertvarkymu, o yra einamojo remonto( priežiūros) darbais, atlikimą. Pagal sutarties 3.1.2 nuomotojas įsipareigojo atlikti „sistemų kapitalinio remonto darbus“. Teismas neįvertino, jog pagal sutarties 3.2.2. nuomininkas įsipareigojo savo lėšomis parengti išnuomotą turtą ir jame esančias inžinierines sistemas besikeičiantiems metų sezonams, šalinti eksploatavimo metu ar dėl pašalinių veiksmų atsiradusius gedimus inžinierinėse sistemose ir pastato konstrukcijose. Tokia sutarties formuluotė reiškia, jog vandens tiekimo sistemą jos valdytojas( šiuo atveju nuomininkas turėjo naudoti ir eksploatuoti taip, kad ši negestų, o jai sugedus gedimus pašalinti. Atsakovė eksploatavo (naudojo) vandens tiekimo sistemą taip ,kad pastaroji sugedo, t.y. nesielgė pakankamai apdairiai ir atsakingai kad gedimas nekiltų, ir tas sąlygojo žalos atsiradimą.

4942. Taigi, nustačius būtinas civilinės atsakomybės sąlygas-neteisėtą neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį, kaltę, kuri preziumuojama CK 6.266 str. pagrindu ir nepaneigta CK 6.270 str. 1 d. nurodytomis aplinkybėmis, žalos atlyginimas turėjo būti priteistas iš atsakovės kaip statinių valdytojos.

5042. Kadangi teismas atmetė ieškinį, žalos dydį pagrindžiančių įrodymų jis neanalizavo. Kolegijos vertinimu, tai nėra kliūtis žalos dydį nustatyti apeliacinės instancijos procese, nes atsakovės pozicija dėl jos žinoma, tam būtini duomenys byloje yra.

5143. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

5244. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui.

5345. Ieškovas pateikė įrodymus, kuriais grindė patirtos žalos faktą ir dydį: pranešimą apie įvykį, turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, lokalinę sąmatą, atliktų darbų aktą, dokumentus, rodančius 14656,73 Lt apmokėjimo trečiajam asmeniui „patalpų remonto po avarinio užpylimo“ faktu, pranešimą atsakovei apie tokio dydžio išmokėtą draudimo išmoką ( popierinės kopijos b.l.10-22,66-67). Kolegijos vertinimu, šie įrodymai neduoda pagrindo abejoti, kad 14656,73 Lt dydžio draudimo išmoka buvo išmokėta trečiajam asmeniui dėl pastarojo patirtų remonto, atlikto po patalpų užliejimo, išlaidų. Darbai buvo atlikti, už juos realiai sumokėta. Kadangi draudimo išmoką išmokėjo draudimo išmoka, ji subrogacijos pagrindu įgijo teisę į žalos atlyginimą.

5446. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų išmokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Šis teismas yra konstatavęs, kad toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014).

5547. Taigi, minėta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tais atvejais, kai draudimo įstaiga ar kita institucija( šiuo atveju draudimo bendrovė) , vykdydama teisės aktų ir sutarties pagrindu suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija( draudimo išmoka) visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija.

5647. Taigi, atsakovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog išmokėta draudimo išmoka viršija realiai padarytą žalą. Atsakovė dėl žalos dydžio iš esmės atsikirto tuo, jog ji nedalyvavo žalos dydžio nustatymo procedūrose, abejoja išlaidų pagrįstumu, negalėjo susipažinti su sąmata, įvertinti jos pagrįstumo. Tokius atsakovės tvirtinimus kolegija nevertina kaip paneigiančius ieškovo įrodymų dėl žalos dydžio pagrįstumą.

5748. Nors atsakovė priekaištauja draudikui ,jog negalėjo dalyvauti žalos nustatymo procedūrose, su ja nebuvo bendradarbiaujama, kolegija šį teiginį vertina tik kaip dalinai pagrįstą. Nepateikta duomenų, jog atsakovė buvo informuojama apie žalos paskaičiavimo procedūras, bet, pastebima, jog jų metu ji ( iki draudimo išmokos išmokėjimo) su ieškovu nebuvo prievoliniuose santykiuose, todėl ieškovas neturėjo teisinės informavimo pareigos. Nesant tokios pareigos, iš asmens negalima reikalauti vykdyti to ko jis neprivalo, o to neatlikimas negali būti vertinamas negali įstatyminių nuostatų vykdant prievolę bendradarbiauti nevykdymu.

5849. Pastebima, jog iš turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, jog vos pastebėjus lašantį vandenį sargas apie tai pranešė telefonu ir UAB „Sabilė Pactum“ kavinės savininkei( l. 11). Nenustatyta priežasčių abejoti minėto įrašo tikslumu, atsakovei kaip besinaudojančiai patalpomis neabejotinai buvo žinoma apie avarijos jose faktą. Įvertinant, jog kaip asmuo,kuriose patalpose įvykio vandentiekio avarija, ji turėjo būti suinteresuota kiek įmanoma tikslesnių nuostolių dydžio nustatymu, nes buvo akivaizdu, jog žala padaryta ir turės būti atlyginta. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog ėmėsi kokių nors veiksmų, kad gauti informaciją apie įvykio mastą, nuostolių pašalinimo išlaidų kaštus , teikė siūlymus žalai atlyginti ar sumažinti.

5950. Apart pareiškimo apie per didelius žalos pašalinimo kaštus įrodymų šiam teiginiui pagrįsti šalis pirmos instancijos teismui nepateikė. Apeliaciniame procese bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir šalims pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus savo teiginiams patvirtinti. Atsakovė jokių duomenų teismui papildomai nepateikė , apie to negalėjimo priežastis neinformavo, prašymų nesuformulavo. Taigi, ieškovas ieškinį iš esmės įrodė, o atsakovė savo atsikirtimų į jį įrodymais nepagrindė.

6051. Atlyginant žala, tai gali būti atliekama natūra arba visiškai atlyginant padarytus nuostolius. Teismų praktikoje atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Ta pati taisyklė taikytina ir atlyginant faktiškai patirtas išlaidas- turi būti atlyginama tiek išlaidų tiek būtina toks pačios kokybės daiktui atkurti , taigi atsižvelgiant į jų sugadinimo metu buvusį nusidėvėjimą.

6152. Iš atliktų darbų lokalinės sąmatos ir akto matyti, jog juose apskaičiuota suma sutampa su draudimo išmokos dydžiu. Pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad buvo įvertintas patalpų apdailos nusidėvėjimo lygis. Kitaip sakant, nors tikėtina rūsio patalpos iki jų užliejimo buvo remontuotos, po jų remonto jų apdailos( įrangos) lygis buvo atnaujintas, t.y. jos kokybė pagerinta. Žalos atlyginimo paskirtis yra atkurti daiktą( būseną) buvusią iki jo sužalojimo, bet ne pagerinti ją žalą padariusiojo sąskaita. Todėl nustatant žalos dydį, atsižvelgtina į patalpų nusidėvėjimą, buvusį iki žalos padarymo. Byloje nėra konkrečių duomenų koks buvo apgadintų patalpų nusidėvėjimo lygis, todėl kolegija, įvertindama CK 6.249 str. nuostatą, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Iš VĮ Registrų centras pažymos duomenų matosi, jog pastato nusidėvėjimas 2014-01-21( vidutinės rinkos vertės nustatymo laikas) buvo 3 %. Labiausia tikėtina, jog žalos padarymo laikui 2014-09 pabaigoje jos nebuvo ženkliau pakitęs. Atsižvelgiant į pasakytą, atlygintinos žalos dydį teismas nustato 4000 Eur.

6253. Ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės palūkanas už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą( CK 6.261, 6,260 str.2 d.).Ieškovas žalos atlyginimo pareikalavo 2014-12-10 raštu per 15 dienų .Tokia sąlygas neprieštarauja CK 6.53 str . 2 d. nuostatai, kad nesant apibrėžto prievolės įvykdymo termino, ji privalo būti įvykdyta per 7 dienas nuo pareikalavimo įvykdyti.

6354. Palūkanos skaičiuotinos nuo 2014-12-26, iki ieškinio pateikimo teismui dienos tai sudaro 386 dienas, suma nuo kurios jos skaičiuojamos yra 4000 Eur, skaičiuojamų palūkanų dydis 6 proc., nes abi šalys yra verslininkai ir privatūs juridiniai asmenys( CK 6.210 str.), tad priteistinų palūkanų yra 253,8 Eur ( 4000 Eur x 0,06 : 365 d. x 385 d.).

6455. Ieškinį patenkinus dalinai, CK 6. 37 str. 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindais skaičiuojamos procesinės palūkanos, t. y. 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

65Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

6656. Pagal CPK 93 str. ieškinį tenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, tenkinant dalinai jos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o ieškinį atmetus, patirtos išlaidos ieškovui nekompensuojamos. Ši taisyklė taikoma ir paskirstant atstovavimo išlaidas

67( CPK 98 str.).

6857. Ieškinio reikalavimai patenkinti maždaug 94 % ( 4253,8Eur x 100 : 4514,23 Eur). Ieškovas teikiant ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo 204 Eur žyminio mokesčio, todėl jam iš atsakovės priteistina 192 Eur šio mokesčio.

6958. Ieškovas naudojosi advokatų teisine pagalba, pateikė įrodymus apie 560,72 Eur išlaidas už šį darbą ( 455,58 Eur + 105,14 Eur).Kita išlaidų dalis, kuri mokėjimo dokumente įvardyta kaip kelionės išlaidos, įrodymais ,nesant sąsajos su konkrečia nagrinėjama byla, nepagrįsta, todėl jos nepripažįstomis susijusiomis su bylos procesu. Išlaidų dydis ir pobūdis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, išlaidos pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovės. Patenkinus 94 % reikalavimo, ieškovas gali pretenduoti į 527 Eur atlyginimą.

7059. Valstybė patyrė 4,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, tad atsakovė turi atlyginti 4 Eur šių išlaidų.

71Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

72Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1348-488/2016 panaikinti ir priimti naują sprendimą.

73Ieškinį tenkinti dalinai, priteisti AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) naudai iš UAB „Sabilė Pactum“, kodas 301558694, žalos atlyginimą 4000 ( keturis tūkstančius) Eur, 253,80 ( du šimtus penkiasdešimt tris eurus 80 ct) Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2016-01-26) iki teismo sprendimo įvykdymo bei 719 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

74Priteisti valstybei iš UAB „Sabilė Pactum“, kodas 301558694, 4 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė... 5. 2. Nurodė, kad trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 6. 3. Atsakovės UAB „Sabilė Pactum“ atstovas teismo posėdžio metu su... 7. 4. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškovooieškiniu ir... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. 5. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu AB... 10. 6. Teismas nustatė, kad byloje kilo byloje kilo ginčas dėl nuomotojo ar... 11. 7. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, nes sutarties 3.1.2. p. atsakovė... 12. 8. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta aplinkybių, jog atsakovė... 13. 9. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, įstatymo bei sutarties... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvai... 15. 10. Apeliaciniu skundu AB „Lietuvos draudimas“ prašo Panevėžio miesto... 16. 11. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovei nekyla civilinė... 17. 12. CK 6.483 straipsnio 1 dalis įpareigoja nuomotoją perduoti tinkamo... 18. 13. Pažymi, kad 2012-07-27 ilgalaikio materialiojo turto (kavinės) nuomos... 19. 14. Teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovei nekyla civilinė... 20. 15. Žalos padarymo trečiajam asmeniui faktą ir jos dydį įrodo rašytiniai... 21. 16. Apibendrindamas ieškovas nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas dėl... 22. 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Sabilė pactum“... 23. 18. Nurodo, kad patalpų priėmimo –perdavimo akte patalpų savininkas... 24. 19. Pažymi, kad atsakovė patalpas naudojo pagal paskirtį, turėjo pagrindą... 25. 20. Pagal sutartį atsakovė tik įsipareigojo, atsitikus avarijai... 26. 21. Nurodo, kad nesutinka su įvertintos ir kompensuotos žalos dydžiu, nes... 27. 22. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad su... 28. 23. Atsakovė neginčijo, kad jai buvo perduotos geros būklės patalpos,... 29. Teismas konstatuoja:... 30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 31. 25. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas tenkinamas ir... 32. 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo... 33. 27.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą, šalių... 34. 28. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo... 35. 29. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į... 36. 30. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi... 37. 31. Kolegija klaidinga vertina teismo išvadą, jog atsakingu už dėl patalpų... 38. 32. Pagal CK 6.266 ir 6.270 str. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių,... 39. 33. Toks reglamentavimas reiškia, jog tik esant žalos atsiradimui dėl... 40. 34. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad civilinės atsakomybės pagal... 41. 35. Dėl vandentiekio avarijos kaip potencialiai pavojingo turtui ir... 42. 36. Kasacinio teismo pastebėta, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama,... 43. 37. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas... 44. 38. Kolegijos vertinimu, CK 6.662 str. sąvokos vardytojas( savininkas)... 45. 39. Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, nebūtų pagrindo teiginiui, jog... 46. 39. Ginčo atvejui CK 6.483 str. nuostatų taikymui nebuvo pagrindo, nes... 47. 40. Be to, nesutinkama su pirmos instancijos teismo išvada, jog pagal nuomos... 48. 41. Galimybė naudotis patalpomis nereiškia, jog nuomotojas turi užtikrinti... 49. 42. Taigi, nustačius būtinas civilinės atsakomybės sąlygas-neteisėtą... 50. 42. Kadangi teismas atmetė ieškinį, žalos dydį pagrindžiančių įrodymų... 51. 43. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto... 52. 44. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad... 53. 45. Ieškovas pateikė įrodymus, kuriais grindė patirtos žalos faktą ir... 54. 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad socialinio... 55. 47. Taigi, minėta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tais atvejais, kai... 56. 47. Taigi, atsakovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog išmokėta... 57. 48. Nors atsakovė priekaištauja draudikui ,jog negalėjo dalyvauti žalos... 58. 49. Pastebima, jog iš turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, jog vos... 59. 50. Apart pareiškimo apie per didelius žalos pašalinimo kaštus įrodymų... 60. 51. Atlyginant žala, tai gali būti atliekama natūra arba visiškai... 61. 52. Iš atliktų darbų lokalinės sąmatos ir akto matyti, jog juose... 62. 53. Ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės palūkanas už... 63. 54. Palūkanos skaičiuotinos nuo 2014-12-26, iki ieškinio pateikimo teismui... 64. 55. Ieškinį patenkinus dalinai, CK 6. 37 str. 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio... 65. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 66. 56. Pagal CPK 93 str. ieškinį tenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos... 67. ( CPK 98 str.).... 68. 57. Ieškinio reikalavimai patenkinti maždaug 94 % ( 4253,8Eur x 100 : 4514,23... 69. 58. Ieškovas naudojosi advokatų teisine pagalba, pateikė įrodymus apie... 70. 59. Valstybė patyrė 4,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, tad... 71. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 72. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą civilinėje... 73. Ieškinį tenkinti dalinai, priteisti AB „Lietuvos draudimas“ (į. k.... 74. Priteisti valstybei iš UAB „Sabilė Pactum“, kodas 301558694, 4 Eur...