Byla e2-185-328/2017
Dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys, neapreiškiantys savarankiškų reikalavimų, Z. K., AAS ,,Gjensidige Baltic“ , veikiantis per AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant atsakovei R. M. (T.),

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R. M., dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys, neapreiškiantys savarankiškų reikalavimų, Z. K., AAS ,,Gjensidige Baltic“ , veikiantis per AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 160,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6,20 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, jog 2015-09-13 užpylimo vandeniu metu sugadintos Z. K. priklausančio buto, esančio adresu ( - ), patalpos. Įvykio metu Z. K. priklausantis butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė sudarė lokalinę sąmatą, apskaičiavo sugadintų patalpų remonto kainą 160,00 Eur sumai ir išmokėjo draudimo išmoką. Ieškovės atstovas, aprašęs įvykį, nustatė, jog Z. K. butas, esantis adresu ( - ), aplietas vandeniu iš viršuje esančio buto Nr. 20. Butas Nr. 20 nuosavybės teise priklauso atsakovei. Atsakovė privalėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovė privalo atlyginti dėl užpylimo atsiradusią žalą. Ieškovė 2015-10-01 pretenzija ragino atsakovę geruoju atlyginti 160 Eur žalą. Žala neatlyginta, todėl priteistina.

6Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, ieškinyje prašė bylą teismo posėdyje išnagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.

7Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

8Atsiliepime nurodė, jog ieškovės atstovas atliko buto, esančio ( - ), apžiūrą, nedalyvaujant atsakovei bei rėmėsi UAB ,,Adminta“ pateikta informacija, kad nuotėkis įvyko iš skalbimo mašinos vandens nutekėjimo žarnos, nes ji išsitraukia. Nurodė, jog traukiant, panaudojus fizinę jėgą, žarna be abejo išsitraukia, bet už skalbimo mašinos susikaupusios dulkės, kurios apliejimo atveju būtų subėgusios ir išdžiūvusios. Deja, už skalbimo mašinos dulkės buvo sugulusios tolygiai. Taip pat nurodė, jog dieną prieš įvykį, ir įvykio dieną drabužiai skalbiami nebuvo, namuose nieko nebuvo. Mano, jog įvykį galėjo nulemti bendrojo naudojimo vamzdynų defektai ar nepriežiūra, ar fizikiniai reiškiniai. Ieškovė neįrodė, jog buto apliejimo šaltinis buvo atsakovei priklausantis butas.

9Teismo posėdyje atsakovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog grįžo iš savo sutuoktuvių šventės 2015-09-13, matė, jog kaimynė jų laukė, ji gyvena po atsakovės butu, pasakė, jog sudrėko jos lubos, sutuoktinis nuėjo apžiūrėti kaimynės būsto, matė, jog drėgmės buvo ir buvo pelėsio. Po valandos atvyko pirmininkas, apžiūrėjo atsakovės butą toje vietoje, kur turėjo būti pratekėjimas, ten stovi skalbimo mašina, visur buvo sausa. Bet tą dieną (įvykio dieną) nieko namie nebuvo, skalbimo mašina nebuvo naudojama. Nurodė, jog išsikvietė savo draudiką, jis butą apžiūrėjo, paaiškino, jog nuotėkis įvyko ne dėl atsakovės bute įvykusio nuotėkio. Prašo ieškinį atmesti.

10Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS ,,Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

11Atsiliepime nurodė, jog apžiūrėjus atsakovės butą, esantį ( - ), jokių drėgmės pėdsakų, netvarkingų vamzdžių ar kitokių defektų nebuvo pastebėta. Ties aplietu butu, esančiu ( - ), nutiesti bendro naudojimo vamzdžiai, įrengti skaitliukai, tad 2015-09-13 įvykį galėjo lemti bendrojo naudojimo vamzdynų defektai, ar nepriežiūra. Mano, jog ieškovė neįrodė, kad apliejimo šaltinis yra atsakovei priklausantis butas. Papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog bute, adresu ( - ), rasti seni apliejimo požymiai, tačiau tai nepagrindžia, jog 2015-09-13 faktiškai butas buvo aplietas. Pažymėjo, jog aplieta patalpa, plane pažymėta 15-1 yra greta sanitarinio mazgo, plane pažymėto 15-2, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovės buto planas yra identiškas žemiau esančiam butui. Net jei butai yra identiško išplanavimo, kyla abejonių, kokiu būdu iš atsakovei priklausančio buto sanitarinio mazgo patalpos galėjo būti aplietos Z. K. buto prieškambario lubos. Pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų leidžiančių spręsti, kad gadinantis vandens poveikis buvo iš atsakovei priklausančio buto. Be to, Z. K. priklausančio buto prieškambaris ribojasi su namo laiptine, kuri akivaizdu, būna plaunama. Prašo bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui neapdalyvaujant.

12Ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AAS ,,Gejnsidige Baltic“, veikiančio per AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. Gautas AAS,,Gejnsidige Baltic“, veikiančio per AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, prašymas bylą teismo posėdžiuose nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

13Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Z. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

14Civilinė byla nagrinėjama ieškovės atstovui ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, nedalyvaujant, kadangi jų nedalyvavimas teismo posėdyje nesudaro kliūčių bylos nagrinėjimui (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 247 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

15Ieškinys atmestinas.

16Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp trečiojo asmens Z. K. ir ieškovės buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kuria apdraustas būstas, esantis adresu ( - ), 2015-02-11 – 2016-02-10 draudimo laikotarpiui (b.l. 7-9). 2015-09-17 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu ieškovės atstovas nustatė, jog 2015-09-13 per perdangą iš buto Nr. 20 sulietos Z. K. priklausančio buto Nr. 15 patalpos; Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, jog 2015-09-13 apie 13 val. atvykus vaikaitei pastebėta, jog drėksta buto, esančio adresu ( - ), patalpos 15-1 pakabinamos lubos, laša vanduo; kreiptasi į buto Nr. 20 savininkus, bute Nr. 20 virš užliejimo židinio stovi skalbimo mašina (b.l. 11-12). 2015-09-17 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede užfiksuoti sugadinimai: sulieta patalpos 15-1 pakabinamų lubų dalis, matosi vandens bėgimo žymės, sulietos ir sugadintos patalpos 15-1 sienų plokštumos (b.l. 13 -14). Buto Nr. 20 valdytojui paliktas pranešimas apie galimai įvykusį buto užliejimą (b.l. 15). Byloje pateiktos buto Nr. 15 fotonuotraukos (b.l. 16-22), kuriose užfiksuota vonios kambario (sanitarinio mazgo) dalis, lubų fragmentas, prieškambario patalpa, buto Nr. 20 durys, ant jų priklijuotas pranešimas. Ieškovė apskaičiavo patirtą žalą – parengė lokalinę sąmatą (b.l. 23-24), apskaičiavo draudimo išmoką 160, 00 Eur sumai (b.l. 25), draudėjai išmokėjo 160,00 Eur sumą (b.l. 27). Byloje pateiktas UAB ,,Adminta“ 2015-09-30 pranešimas dėl buto, esančio ( - ) (b.l. 28), kuriame nurodoma, jog gavę pranešimą apie buto užliejimą, bendrovės atstovai nuvyko į butą, esantį ( - ), rado nežymaus lubų kampo apliejimo požymius (iš seniau) prieškambario patalpoje, kuriose pertvara iš gipso – kartono ribojasi su san. mazgo patalpa; patikrinus virš 15 buto san. mazgo patalpą bute Nr. 20 (atsakovės butas) akivaizdžių avarijos požymių nerasta. Kadangi bute Nr. 20 apliejimo zonoje randasi skalbimo mašina, ją atitraukus įtarimų sukėlė vandens šalinimo žarnos jungtis su gumine sandarinimo mova, nes šis taškas turėjo drėgmės požymių; daro prielaidą, kad šioje jungtyje galėjo atsirasti nežymus nesandarumas, per kurį galėjo prasisunkti vanduo. Butas, esantis adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovei (b.l. 29). Atsakovės butas apdraustas AAS ,,Gjensidige Baltic“ gyventojų turto draudimu (b.l. 61-62). Ieškovė 2015-10-01 pretenzija pareikalavo atsakovės padengti žalą (b.l. 30), atsakovės draudikas atsisakė grąžinti išmoką (b.l. 31). Atsakovės draudikas pateikė teismui gyvenamojo namo, esančio ( - ), gyvenamojo namo laiptinės, bendrojo naudojimo objektų – vandens apskaitos prietaisų, fotonuotraukas, taip pat atsakovės buto sanitarinio mazgo fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog atsakovei priklausančiame bute akivaizdžių vandens pratekėjimo pėdsakų nematyti (b.l. 36-56, 63-65); gyvenamojo namo koridoriuje užfiksuota apgadinta siena prie bendrojo naudojimo apskaitos prietaisų, tarp buto Nr. 24 ir Nr. 25 (b.l. 41).

17Byloje sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto savininko pareigos atlyginti žalą dėl turto sugadinimo būtinųjų sąlygų.

18Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Civilinio kodekso 6.987 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovės ir trečiojo asmens Z. K. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė išmokėjo Z. K. draudimo išmoką draudžiamuoju pripažinto įvykio sukeltai žalai atlyginti. Ieškovė nurodo, jog žala kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, reikalavimą atsakovei grindžia Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalimi. Pažymėtina, jog bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog atsakovė su trečiuoju asmeniu AAS ,,Gjensidige Baltic“, veikiančiu per AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, yra sudariusi Gyventojų turto draudimo sutartį, t. y. jos turtui taip pat taikoma draudiminė apsauga. Atsakovės draudikas išmokėtą draudimo išmoką grąžinti atsisakė.

19Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.). Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

20Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo regreso tvarka priteisti iš atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ draudėjai išmokėtą draudimo išmoką, reikalavimą grindžia deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, todėl būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

21Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

22Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpos užpilamos vandeniu iš viršuje esančių patalpų) atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių; dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti; jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

23Ieškovė nurodo, jog butas Nr. 15 buvo užlietas iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio, virš buto Nr. 15 esančio buto, tačiau byloje nėra šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovės apdraustas turtas buvo apgadintas – užlietos buto prieškambario lubos, tačiau byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog apliejimo šaltinis buvo atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute. UAB ,,Adminta” pranešime dėl buto, esančio adresu ( - ), nurodoma, jog apžiūrėjus atsakovės butą, akivaizdžių avarijos pėdsakų rasta nebuvo, UAB ,,Adminta” raštas, jog buto Nr. 15 apliejimo šaltinis yra atsakovės bute, grindžiamas prielaida, jog apliejimo šaltinis galėjo būti atsakovės bute, kadangi virš aplietų lubų atsakovės bute esančioje patalpoje yra skalbimo mašina, iš kurios galėjo pratekėti vanduo. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog įvykio metu atsakovės bute nebuvo, skalbimo mašina nesinaudota. Be to, byloje pateiktos fotonuotraukos (b.l. 16-20), trečiojo asmens Z. K. buto planas (b.l. 11) patvirtina, jog aplieto buto Nr. 15 prieškambaris ribojasi su bendrojo naudojimo patalpomis (laiptine), išorinėje sienoje yra įrengta bendrojo naudojimo inžinerinė įranga (vamzdžiai), apskaitos prietaisai. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažinti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų padaryta žalos kitiems asmenims, ar pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016).

24Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

25Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis, pripažintina, jog ieškovė neįrodė atsakovę atlikus neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovės apdraustam butui buvo padaryta žala. Be to, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, kyla abejonių, ar trečiojo asmens Z. K. butui žala padaryta 2015-09-13, kaip nurodo draudikas. Byloje pateiktas UAB ,,Adminta“ raštas, kuriame nurodoma, jog atvykus į butą Nr. 15 rasti nežymaus lubų apliejimo požymiai (iš seniau) prieškambario patalpoje, kurios pertvara ribojasi su san. mazgo patalpa (b.l. 28). Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog jos sutuoktiniui nuvykus apžiūrėti užlieto buto, buvo matyti dėmės ant lubų, taip pat buvo užsimetęs pelėsis. Byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės nepašalina abejonių dėl buto Nr. 15 užliejimo momento.

26Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, pripažinti, jog ieškovės apdrausto buto užliejimo, įvykusio 2015-09-13, židinys yra atsakovės butas, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis rūpestinga ir apdairiai, nėra pagrindo.

27Nesant nustatytai vienai iš sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti, ji atsakovei negali būti taikoma, todėl kitų sąlygų nustatymas netenka teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, todėl teismas dėl jų nepasisako.

28Ieškovė, reiškianti reikalavimą, kildinamą iš deliktinių civilinės atsakomybės teisinių santykių privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė šios pareigos neįvykdė, byloje nėra nustatytos ir įrodytos visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos, kas sudaro pagrindą ieškovės ieškinį atmesti.

29Esant išdėstytoms aplinkybėms ir byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, remiantis teisiniu reglamentavimu bei susiklosčiusia teismų praktika, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 183, 185 straipsniais, ieškovės ieškinys atmestinas.

30Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis). Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

31Dėl trečiojo asmens pakeitimo

32Teisme 2017-01-26 gautas AAS ,,Gjensidige Baltic“, veikiančios per AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, pranešimas, kuriuo informuojama, nuo 2016-11-01 visas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AAS ,,Gjensidige Baltic“ teises ir pareigas perėmė ADB ,,Gjensidige“ po atlikto reorganizavimo prijungimo būdu, prašo pakeisti AAS ,,Gjensidige Baltic“ teisių perėmėju ADB ,,Gjensidige“.

33Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS ,,Gjensidige Baltic”, veikiantis per AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, pasibaigė, bendrovę reorganizavus prijungimo būdu, po reorganizavimo teises ir pareigas perėmė ADB ,,Gjensidige” (CK 2.97 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina esant pagrindą trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, AAS ,,Gjwnsidige Baltic“ keisti jo teisių ir pareigų perėmėju ADB ,,Gjensidige”, į.k. 110057869.

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

35trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, AAS ,,Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantį per AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, pakeisti jo teisių perėmėju ADB ,,Gjensidige“, į.k. 110057869.

36Atmesti akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R. M. (T.).

37Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 5. Ieškinyje nurodė, jog 2015-09-13 užpylimo vandeniu metu sugadintos 6. Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, ieškinyje prašė bylą... 7. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko,... 8. Atsiliepime nurodė, jog ieškovės atstovas atliko buto, esančio ( - ),... 9. Teismo posėdyje atsakovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime... 10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS... 11. Atsiliepime nurodė, jog apžiūrėjus atsakovės butą, esantį ( - ), jokių... 12. Ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų,... 13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, 14. Civilinė byla nagrinėjama ieškovės atstovui ir tretiesiems asmenims,... 15. Ieškinys atmestinas.... 16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp trečiojo asmens 17. Byloje sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto savininko pareigos... 18. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje... 19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį... 20. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo regreso tvarka priteisti iš atsakovės AB... 21. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota... 22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju (kai... 23. Ieškovė nurodo, jog butas Nr. 15 buvo užlietas iš atsakovei nuosavybės... 24. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso... 25. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis, pripažintina, jog... 26. Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi... 27. Nesant nustatytai vienai iš sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti, ji... 28. Ieškovė, reiškianti reikalavimą, kildinamą iš deliktinių civilinės... 29. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams,... 30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 31. Dėl trečiojo asmens pakeitimo ... 32. Teisme 2017-01-26 gautas AAS ,,Gjensidige Baltic“, veikiančios per AAS... 33. Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270... 35. trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, AAS... 36. Atmesti akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei 37. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...