Byla 2S-940-661/2015
Dėl kredito sutarčių pakeitimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios AB „Snoras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ŽŪB „Kraštovaizdis“ ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl kredito sutarčių pakeitimo,

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti pagal kredito sutartis Nr. 031-76541 ir Nr. 031-76542 mokėjimų galutinį grąžinimo terminą iki 2025 m. rugsėjo 15 d., nustatant bendrą grąžintiną sumą pagal ieškovės pasiūlytą grafiką ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui BAB bankui SNORAS vienašališkai nutraukti kredito sutartis Nr. 031-76541 ir Nr. 031-76542, ir nustatyti, kad mokėjimai pagal kredito sutartis Nr. 031-76541 Nr. 031-76542 atliekami pagal ieškovės pateiktą grafiką:

DataMokėtina suma litais
2014-09-256,000.00
2014-10-156,000.00
2014-11-156,000.00
2014-12-156,000.00
2015-01-156,000.00
2015-02-156,000.00
2015-03-156,000.00
2015-04-156,000.00
2015-05-156,000.00
2015-06-156,000.00
2015-07-156,000.00
2015-08-156,000.00
2015-09-156,000.00
2015-10-156,000.00
2015-11-156,000.00
2015-12-151,281,360.00Mokėjimas iš pajamų, gautų pardavus bendrovės valdomus žemės sklypus
 
Nuo 2016-01-15 iki 2016-12-15120,000.00, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį
Nuo 2017-01-15 iki 2017-12-15180,000.00, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį
Nuo 2018-01-15 iki 2018-12-15240,000.00, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį
Nuo 2019-01-15 iki 2019-12-15312,000.00, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį
Nuo 2020-01-15 iki 2020-12-15312,000.00, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį
Nuo 2021-01-15 iki 2021-12-15312,000.00, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį
Nuo 2022-01-15 iki 2022-12-15312,000.00, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį
Nuo 2023-01-15 iki 2023-12-15312,000.00, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį
Nuo 2024-01-15 iki 2024-12-15312,000.00, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį
2025-01-1526,000.00
2025-02-1526,000.00
2025-03-1526,000.00
2025-04-1526,000.00
2025-05-1526,000.00
2025-06-1526,000.00
2025-07-1526,000.00
2025-08-1526,000.00
2025-09-1520,818.00

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies - uždraudė atsakovui BAB bankui SNORAS vienašališkai nutraukti kredito sutartį Nr. 031-76541 ir kredito sutartį Nr. 031-76542, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje. Netenkino kitos prašymo dalies. Teismas nurodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turės teisę bet kuriuo metu pradėti įkeistų vilkikų realizavimo procedūras, dėl kurių ieškovui būtų apsunkinta galimybė vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, netektų apyvartinių lėšų, negalėtų atsiskaityti su kitais kreditoriais. Dėl to ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar pasidarytų nebeįmanomas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir ieškovo ŽŪB „Kraštovaizdis“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, o kitiems įstatymu nesaugomiems interesams apsaugoti - nesąžiningo skolininko, siekiančio nevykdyti prievolių laikinai, nepagristai apsaugai nuo kreditoriaus, t.y. ginčo sutarčių nevykdymui - teisės pažeidimui įteisinti. Tokie ieškovo veiksmai laikytini nesąžiningais ir sudarantys pagrindą ieškovui piktnaudžiauti savo teisėmis. Be to, palikus galioti teismo nustatytą draudimą atsakovui nutraukti kredito sutartis iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje, bus palikta galimybė ieškovui ne tik toliau nevykdyti kredito sutartimis priimtų įsipareigojimų, bet ir imtis veiksmų, kad teismo procesas būtų kuo ilgesnis, siekiant kuo ilgiau nevykdyti kredito sutarčių. Vadinasi, tokia nutartis iš esmės reiškia viso ginčo išsprendimą dar net nepradėjus jo nagrinėti (ieškiniu prašoma būtent pakeisti galutinį kredito grąžinimo terminą). Atsakovo manymu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus, šalių interesų pusiausvyrą, atsakovo kreditorių interesus, nepagrįstai suvaržo atsakovo teises, suteikt prioritetą išskirtinai tik ieškovui, apribojus atsakovo teisę į gynybą, jo interesų apsaugą, todėl nutartis yra neteisėta ir naikintina. Taip pat nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones preliminariai įvertinus įrodymus.

10Ieškovas atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą bei atsakovo skundą atmesti. Pažymi, jog panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, jo įvykdymas taptų objektyviai neįmanomas, kadangi nebūtų galimybės pakeisti sutarčių, kurios jau yra nutrauktos. Ieškovas taip pat nurodo, jog teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiančias nutraukti Kredito sutartis, o ne jas vykdyti pagal ieškinyje pateiktą Kredito sutarčių vykdymo grafiką - reikalavimą. Taigi, pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, byla nėra išsprendžiama iš esmės, kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškinio reikalavimai nesutampa.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas.

13Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, o kartu ir jų taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

14Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Ekonomiškumo ir teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

15Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo. Ieškiniais dėl priteisimo ieškovas siekia, kad atsakovas atliktų tam tikrus turtinio pobūdžio veiksmus (perduotų turtą, sumokėtų skolą ir pan.). Siekiant užtikrinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą pagal tokius reikalavimus, gali būti taikomi laikini turtinio pobūdžio suvaržymai atsakovui. Pagal pareikštus ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo (sukūrimo, pakeitimo, panaikinimo) paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas. Kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuosis teismo sprendimo pagrindu, taigi toks sprendimas neturės būti vykdomas priverstine tvarka. Tai reiškia, kad toks reikalavimas negali būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis būtų nustatomi turtinio pobūdžio ribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-382/2010; 2010 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-886/2010).

16Šiuo atveju byloje dėl teisinių santykių modifikavimo skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones bei uždraudė atsakovui BAB bankui SNORAS vienašališkai nutraukti kredito sutartį Nr. 031-76541 ir kredito sutartį Nr. 031-76542, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje.

17Apeliacinės instancijos teismo manymu, byloje, pritaikius tokias laikinąsias apsaugos priemones, yra pažeistos atsakovo teisės, iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, paskirtis ir tikslai, o teismas, spręsdamas tarpinį procesinį klausimą byloje, neteisėtai ir nepagrįstai įsiterpė į materialiuosius teisinius santykius bei sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų pagal sandorį vykdymą. Kaip minėta, ginčo šalių tarpusavio sutartiniai teisiniai santykiai modifikuosis teismo sprendimo pagrindu. Šiuo atveju prašomos laikinosios apsaugos priemonės apribojo atsakovo teisę į savo interesų gynybą ir pažeidė vieną esminių civilinėje teisėje sutarties laisvės principą. Atkreiptinas dėmesys, kad vienašališkas sutarties nutraukimas yra sutarties šalies valios išreiškimas, o tarp šalių pasirašytos kredito sutartys numato tokį sutarties nutraukimą, todėl nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas neteisingai, t.y. šiuo atveju draudimas nutraukti tarp šalių pasirašytą sutartį nėra negalimas. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas CK 6.156 str. įtvirtintas sutarčių laisvės principas, be kita ko, leidžiantis sudarant sutartis šalims nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Be to, sprendžiant ieškovo prašymo pagrįstumą, būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe, tai yra grėsme, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas. Apeliantas reiškia ieškinį dėl kredito sutarties pakeitimo, todėl net ir patenkinus ieškinį ir pakeitus kredito sutarties sąlygas pagal ieškovo reikalavimus, teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų ir netaptų neįmanomu, nes tiek ieškovas, tiek atsakovas sudarytas kredito sutartis vykdytų pagal teismo pakeistas sutarties sąlygas. Teismas pažymi, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir vertinant jų paskirtį, visuomet turi būti siekiama išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, nevaržyti kitų šalių interesų labiau nei reikia teisėtų tikslų pasiekimui. Šiuo konkrečiu atveju teismas mano, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstai suvaržytos atsakovo teisės bei suteiktas perdėtas pranašumas ieškovui, kadangi atsakovas negalėtų įgyvendinti laisva valia šalių kredito sutartimi sulygtų sąlygų dėl jų nutraukimo. Pažymėtina, kad bankui nutraukus kredito sutartį, ieškovas įgytų galimybę ginčyti kreditavimo sutarties nutraukimą teisme.

18Taip pat pažymėtina, jog kasacinis teismas, pasisakydamas dėl favorcontractus principo derinimo su sutarties nutraukimu, yra nurodęs, kad bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Specialūs kreditoriaus teisių gynimo būdai, minėta, nustatyti atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (LAT 2012-06-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-306/2012). Teismas negali apriboti kreditoriaus teisių ir kreditoriaus pasirinkimo, kurią teisę realizuoti, įskaitant teisę nutraukti sutartį joje ar įstatyme numatytais pagrindais. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas apribojo atsakovo teises ginti savo pažeistus interesus sutarties nutraukimu, visiškai neanalizuodamas atsakovo turimų kreditoriaus teisių ir jų neindividualizuodamas. Pažymėtina, jog, palikus galioti skundžiamą nutartį, galėtų susidaryti tokia situacija, kai ieškovas sistemingai nevykdys kredito sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, tačiau atsakovas, galiojant tokiai nutarčiai, sutarties nutraukti negalėtų. Daugiau negu akivaizdu, jog teismo nutartis prasilenkia su teisingumo ir protingumo principais ir turi būti panaikinta kaip neteisėta.

19Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįsta ir neteisėta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 2 punktu, teismas

Nutarė

21Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo ŽŪB „Kraštovaizdis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti pagal kredito sutartis... 5. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovo... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus... 10. Ieškovas atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 14. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, teismas, taikydamas laikinąsias... 15. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą... 16. Šiuo atveju byloje dėl teisinių santykių modifikavimo skundžiama pirmosios... 17. Apeliacinės instancijos teismo manymu, byloje, pritaikius tokias laikinąsias... 18. Taip pat pažymėtina, jog kasacinis teismas, pasisakydamas dėl... 19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįsta ir neteisėta pirmosios... 20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 2 punktu, teismas... 21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir...